KOMPENSACIJŲ asmenims vartojusiems 2007
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Energetikos ministerija 2011 m. sausio 25 d. ėmėsi ginti Lietuvos vartotojų interesus pateikdama Europos Komisijai skundą, kuriuo prašyta ištirti galimą OAO „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Taip pat 2011 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą „Gazprom“ apie „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartyje užfiksuoto įsipareigojimo užtikrinti dujų tiekimą Lietuvos vartotojams, pagrįstą teisingomis kainomis, pažeidimą ir kvietė Rusijos įmonės atstovus derėtis dėl šio pažeidimo ištaisymo. Negavus OAO „Gazprom“ atsako 2012 m. spalio 3 d. Lietuva kreipėsi į Švedijos Karalystės Stokholmo Prekybos Rūmų Arbitražo Institutą pateikdama ieškinį prieš
„Gazprom“. Ginčas susijęs su 5 milijardų litų permoka už „Gazprom“ dujas,
tiektas į Lietuvą pagal gamtinių dujų tiekimo sutartis. Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų AB “Lietuvos dujos“ privatizavimo sutartį, OAO
„Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis ir
pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, sudarytoje tarp AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“. Laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2012 m. „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina ženkliai padidėjo dėl dujų kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti pažeidžiant privatizavimo sutarties sąlygas. Šiuos dujų kainų formulių pakeitimus taip pat tvirtino AB „Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“, ir kurie, balsuodami dėl dujų tiekimo sutarties pakeitimų, galimai veikė ne AB „Lietuvos dujos“, o „Gazprom“ naudai.
Pažymėtina, kad Europos Komisija 2012 m. rugsėjo mėn. oficialiai yra pradėjusi tyrimą dėl galimo
„Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių
rinkose pažeidžiant Europos Sąjungos (ES) konkurencijos antimonopolines taisykles. Dar š.m. sausio mėn. Europos Sąjungos konkurencijos reikalų komisaras Joaquinas Almunia pažymėjo, kad toliau yra dirbama prie pretenzijų pareiškimo (angl. „statement of objections“). Europos Komisijos konkurencijos generalinio direktorato pareigūnai ketina pateikti
„Gazprom“ keletą oficialių pretenzijų ir skirti iki 10 mlrd. eurų baudą. Koncerną ruošiamasi apkaltinti piktnaudžiavimu monopoline padėtimi rinkoje,
mėginimu apriboti dujų perpardavimą trečioms šalims, trukdyti įsitvirtinti konkuruojantiems dujų tiekėjams. Jei OAO „Gazprom piktnaudžiavimas bus įrodytas, jam gresia 10 proc. metinės apyvartos bauda. Tačiau jei bus įrodyta, jog konkrečios rinkos sąlygos buvo pažeidžiamos kelerius metus ir dėl to patirti nuostoliai, bauda gali siekti 30 proc. metų apyvartos (Gazprom“ metinė apyvarta pagal tarptautinius finansinės apskaitos standartus viršija 140 mlrd. JAV dolerių). Ypač didelį Europos Komisijos nepasitenkinimą kelia OAO „Gazprom“ nenoras atsisakyti dujų kainos pririšimo prie naftos produktų krepšelio indekso. Tyrimas turėtų būti baigtas š.m. kovo mėn. Taip pat svarbi aplinkybė, kad Stokholmo arbitražas 2013 m. liepos pradžioje įpareigojo „Gazprom“ perskaičiuoti Vokietijos energetikos koncernui RWE nuo 2010 metų gegužės tiektų dujų kainą. Kadangi RWE importuotų dujų kaina buvo pririšta prie naftos kainų, koncernas patyrė didelių nuostolių, nes neatidėliotinų sandorių rinkoje dujos buvo gerokai atpigusios. RWE skelbė, kad iš „Gazprom“ atgaus 1,5 mlrd. eurų kompensaciją.
Atsižvelgiant į tai, kad OAO “Gazprom” taikė ir tebetaiko neskaidrią monopolinę kainodarą Lietuvos Respublikos dujų tiekimo rinkoje, ir dėl tokio elgesio Lietuvos Respublikos vartotojų nuo 2004 m. kasmet patiriamų nuostolių kompensavimas nėra sureguliuotas Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra teikiamas įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas įtvirtinti asmenų 2007 – 2013 m. m. tiesiogiai ir netiesiogiai pirkusių gamtines dujas, importuotas pagal AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartį, teisę į kompensaciją proporcingą kainų skirtumui, kuris susidarė dėl tą skirtumą
(kainą) tiesiogiai įtakojusios AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartyje nesąžiningai nustatytos dujų tiekimo formulės. Taip pat įstatymu apibrėžti asmenų ratą, kurie turi teisę į kompensaciją, t.y. teisę į kompensaciją turi šie asmenys:
dujų vartotojas – fizinis asmuo, 1 straipsnyje nurodytu laikotarpiu pirkęs gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla;
2) nebuitinis gamtinių dujų vartotojas – galutinis gamtinių dujų vartotojas, 1 straipsnyje nurodytu laikotarpiu pirkęs gamtines dujas naudoti ne savo namų ūkio reikmėms, o reikmėms susijusioms su vykdyta ūkine komercine veikla;
3) šilumos ir (ar) elektros vartotojas, kuriam gamintojas, tiekiantis šilumą ir (ar) elektrą vartotojams, tiektai šilumos ir
(ar) elektros gamybai naudojo 2007 –
importuotas gamtines dujas; LR Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai pavesti nustatyti piniginių kompensacijų už vartotojų permokėtas sumas kompensavimo tvarką (mechanizmą). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto rengimą iniciavo ir įstatymo projektą parengė Seimo LS-LKD frakcijos seniūnas, Seimo Narys Andrius Kubilius ir Seimo narys Dainius Kreivys. 3.
aptarti teisiniai santykiai: Iki šiol klausimų, susijusių su Lietuvos Respublikos vartotojų patirtų nuostolių dėl neskaidrios monopolinės kainodaros dujų tiekimo rinkoje kompensavimu, Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte įtvirtinama asmenų 2007
OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartį, tiesė į kompensaciją proporcingą kainų skirtumui, kuris susidarė dėl tą skirtumą (kainą) tiesiogiai įtakojusios AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartyje nesąžiningai nustatytos dujų tiekimo formulės. Taip pat Įstatymo projekte apibrėžtas asmenų ratas, kurie turi teisę į kompensaciją, t.y. :
dujų vartotojas – fizinis asmuo, 1 straipsnyje nurodytu laikotarpiu pirkęs gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla;
galutinis gamtinių dujų vartotojas, 1 straipsnyje nurodytu laikotarpiu pirkęs gamtines dujas naudoti ne savo namų ūkio reikmėms, o reikmėms susijusioms su vykdyta ūkine komercine veikla;
(ar) elektros vartotojas, kuriam gamintojas, tiekiantis šilumą ir (ar) elektrą vartotojams, tiektai šilumos ir (ar) elektros gamybai naudojo 2007 – 2013 m. m. pirktas importuotas gamtines dujas; Piniginių kompensacijų šaltinius, terminus, sąlygas bei kompensavimo tvarką Įstatymo projekte pavedama nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus Įstatymo projektą nežymiai pagerės verslo sąlygos ir plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymo projektą, LR Vyriausybė parengia kompensavimo tvarką, pagal kurią apskaičiuojami piniginių kompensacijų už vartotojų permokėtas sumas atlyginimo dydžiai, nustatomi kompensavimo šaltiniai, sąlygos ir terminai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nenustatoma naujų terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Įstatymo įgyvendinimui lėšos yra lygios priteistam ir atlygintam kompensacijos Lietuvos Respublikai dydžiui pagal Stokholmo arbitražo sprendimą dėl 2012.10.03 Lietuvos Respublikos pareikšto ieškinio prieš OAO “Gazprom” arba iš OAO “Gazprom” gautos kompensacijos dydžiui, minėtą ginčą pabaigus Taikos sutartimi. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: kompensacija, piniginė kompensacija, importuotos gamtinės dujos, buitinis gamtinių dujų vartotojas, nebuitinis gamtinių dujų vartotojas, šilumos ir (ar) elektros vartotojas, AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartis. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo nariai Andrius Kubilius Dainius Kreivys
2007
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Energetikos ministerija 2011 m. sausio 25 d. ėmėsi ginti Lietuvos vartotojų interesus pateikdama Europos Komisijai skundą, kuriuo prašyta ištirti galimą OAO „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Taip pat 2011 m. kovo 3 d. pateikė pranešimą „Gazprom“ apie „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartyje užfiksuoto įsipareigojimo užtikrinti dujų tiekimą Lietuvos vartotojams, pagrįstą teisingomis kainomis, pažeidimą ir kvietė Rusijos įmonės atstovus derėtis dėl šio pažeidimo ištaisymo. Negavus OAO „Gazprom“ atsako 2012 m. spalio 3 d. Lietuva kreipėsi į Švedijos Karalystės Stokholmo Prekybos Rūmų Arbitražo Institutą pateikdama ieškinį prieš
„Gazprom“. Ginčas susijęs su 5 milijardų litų permoka už „Gazprom“ dujas,
tiektas į Lietuvą pagal gamtinių dujų tiekimo sutartis. Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų AB “Lietuvos dujos“ privatizavimo sutartį, OAO
„Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis ir
pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, sudarytoje tarp AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“. Laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2012 m. „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina ženkliai padidėjo dėl dujų kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti pažeidžiant privatizavimo sutarties sąlygas. Šiuos dujų kainų formulių pakeitimus taip pat tvirtino AB
„Lietuvos dujos“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“, ir kurie,
balsuodami dėl dujų tiekimo sutarties pakeitimų, galimai veikė ne AB „Lietuvos dujos“, o „Gazprom“ naudai.
Pažymėtina, kad Europos Komisija 2012 m. rugsėjo mėn. oficialiai yra pradėjusi tyrimą dėl galimo
„Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių
rinkose pažeidžiant Europos Sąjungos (ES) konkurencijos antimonopolines taisykles. Dar š.m. sausio mėn. Europos Sąjungos konkurencijos reikalų komisaras Joaquinas Almunia pažymėjo, kad toliau yra dirbama prie pretenzijų pareiškimo (angl. „statement of objections“). Europos Komisijos konkurencijos generalinio direktorato pareigūnai ketina pateikti
„Gazprom“ keletą oficialių pretenzijų ir skirti iki 10 mlrd. eurų baudą. Koncerną ruošiamasi apkaltinti piktnaudžiavimu monopoline padėtimi rinkoje,
mėginimu apriboti dujų perpardavimą trečioms šalims, trukdyti įsitvirtinti konkuruojantiems dujų tiekėjams. Jei OAO „Gazprom piktnaudžiavimas bus įrodytas, jam gresia 10 proc. metinės apyvartos bauda. Tačiau jei bus įrodyta, jog konkrečios rinkos sąlygos buvo pažeidžiamos kelerius metus ir dėl to patirti nuostoliai, bauda gali siekti 30 proc. metų apyvartos (Gazprom“ metinė apyvarta pagal tarptautinius finansinės apskaitos standartus viršija 140 mlrd. JAV dolerių). Ypač didelį Europos Komisijos nepasitenkinimą kelia OAO „Gazprom“ nenoras atsisakyti dujų kainos pririšimo prie naftos produktų krepšelio indekso. Tyrimas turėtų būti baigtas š.m. kovo mėn. Taip pat svarbi aplinkybė, kad Stokholmo arbitražas 2013 m. liepos pradžioje įpareigojo „Gazprom“ perskaičiuoti Vokietijos energetikos koncernui RWE nuo 2010 metų gegužės tiektų dujų kainą. Kadangi RWE importuotų dujų kaina buvo pririšta prie naftos kainų, koncernas patyrė didelių nuostolių, nes neatidėliotinų sandorių rinkoje dujos buvo gerokai atpigusios. RWE skelbė, kad iš „Gazprom“ atgaus 1,5 mlrd. eurų kompensaciją.
Atsižvelgiant į tai, kad OAO “Gazprom” taikė ir tebetaiko neskaidrią monopolinę kainodarą Lietuvos Respublikos dujų tiekimo rinkoje, ir dėl tokio elgesio Lietuvos Respublikos vartotojų nuo 2004 m. kasmet patiriamų nuostolių kompensavimas nėra sureguliuotas Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra teikiamas įstatymo projektas. Įstatymo projekto tikslas įtvirtinti asmenų 2007 – 2014 m. m. tiesiogiai ir netiesiogiai pirkusių gamtines dujas, importuotas pagal AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartį, teisę į kompensaciją proporcingą kainų skirtumui, kuris susidarė dėl tą skirtumą
(kainą) tiesiogiai įtakojusios AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartyje nesąžiningai nustatytos dujų tiekimo formulės. Taip pat įstatymu apibrėžti asmenų ratą, kurie turi teisę į kompensaciją, t.y. teisę į kompensaciją turi šie asmenys:
dujų vartotojas – fizinis asmuo, 1 straisnyje nurodytu laikotarpiu pirkęs gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla;
2) nebuitinis gamtinių dujų vartotojas – galutinis gamtinių dujų vartotojas, 1 straisnyje nurodytu laikotarpiu pirkęs gamtines dujas naudoti ne savo namų ūkio reikmėms, o reikmėms susijusioms su vykdyta ūkine komercine veikla;
3) šilumos ir (ar) elektros vartotojas, kuriam gamintojas, tiekiantis šilumą ir (ar) elektrą vartotojams, tiektai šilumos ir (ar) elektros gamybai naudojo 2007 – 2014 m. m. pirktas importuotas gamtines dujas; LR Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai pavesti nustatyti piniginių kompensacijų už vartotojų permokėtas sumas kompensavimo tvarką (mechanizmą). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto rengimą iniciavo ir įstatymo projektą parengė Seimo LS-LKD frakcijos seniūnas, Seimo Narys Andrius Kubilius ir Seimo narys Dainius Kreivys. 3.
aptarti teisiniai santykiai: Iki šiol klausimų, susijusių su Lietuvos Respublikos vartotojų patirtų nuostolių dėl neskaidrios monopolinės kainodaros dujų tiekimo rinkoje kompensavimu, Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte įtvirtinama asmenų 2007
OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartį, tiesė į kompensaciją proporcingą kainų skirtumui, kuris susidarė dėl tą skirtumą (kainą) tiesiogiai įtakojusios AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartyje nesąžiningai nustatytos dujų tiekimo formulės. Taip pat Įstatymo projekte apibrėžtas asmenų ratas, kurie turi teisę į kompensaciją, t.y. :
dujų vartotojas – fizinis asmuo, 1 straipsnyje nurodytu laikotarpiu pirkęs gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla;
galutinis gamtinių dujų vartotojas, 1 straisnyje nurodytu laikotarpiu pirkęs gamtines dujas naudoti ne savo namų ūkio reikmėms, o reikmėms susijusioms su vykdyta ūkine komercine veikla;
(ar) elektros vartotojas, kuriam gamintojas, tiekiantis šilumą ir (ar) elektrą vartotojams, tiektai šilumos ir (ar) elektros gamybai naudojo 2007 – 2014 m. m. pirktas importuotas gamtines dujas; Piniginių kompensacijų šaltinius, terminus, sąlygas bei kompensavimo tvarką Įstatymo projekte pavedama nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus Įstatymo projektą nežymiai pagerės verslo sąlygos ir plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymo projektą, LR Vyriausybė parengia kompensavimo tvarką, pagal kurią apskaičiuojami piniginių kompensacijų už vartotojų permokėtas sumas atlyginimo dydžiai, nustatomi kompensavimo šaltiniai, sąlygos ir terminai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nenustatoma naujų terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Įstatymo įgyvendinimui lėšos yra lygios priteistam ir atlygintam kompensacijos Lietuvos Respublikai dydžiui pagal Stokholmo arbitražo sprendimą dėl 2012.10.03 Lietuvos Respublikos pareikšto ieškinio prieš OAO “Gazprom” arba iš OAO “Gazprom” gautos kompensacijos dydžiui, minėtą ginčą pabaigus Taikos sutartimi. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: kompensacija, piniginė kompensacija, importuotos gamtinės dujos, buitinis gamtinių dujų vartotojas, nebuitinis gamtinių dujų vartotojas, šilumos ir (ar) elektros vartotojas, AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartis. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo nariai Andrius Kubilius Dainius Kreivys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-03-18 Nr. XIIP-1610 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos kompensacijų asmenims vartojusiems 2007-2013 m. m. importuotas gamtines dujas įstatymo projektą Nr. XIIP-1610 (toliau
Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2014-03-21 Nr. XIIP-1610 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir elektros energijos vartotojų teisę gauti kompensaciją dėl galimai patirtų nuostolių galimai permokėjus už importuotas gamtines dujas. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, projektas parengtas remiantis prielaida, kad OAO
„Gazprom“ sumokės kompensaciją Lietuvos Respublikai. Svarstytina, ar tokiomis
prielaidomis paremtas įstatymo projektas, kuriuo būtų sudarytos prielaidos asmenų teisėtiems lūkesčiams gauti kompensaciją, nesant finansavimo šaltinių ir nežinant, kad jie tikrai bus, atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus ir Konstitucinio Teismo doktriną. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad „neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d. 2013 m. spalio 10 d. nutarimai).“
straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu imperatyviu teisėkūros aiškumo principu, įstatymo projekto pavadinimas tikslintinas atsisakant jame vartojamos neaiškios santrumpos „M. M.“ šią santrumpą pakeičiant pilnais žodžiais.
Analogiška pastaba išsakytina ir dėl įstatymo projekto tekste vartojamos tokios pat santrumpos „m. m.“. 3. Vadovaujantis aiškumo principu, projekto 1 straipsnyje derėtų atskleisti ką šio įstatymo prasme reiškia „netiesioginis dujų pirkimas“. 4. Vadovaujantis aiškumo principu, projekto 1 straipsnyje reikia nurodyti koks subjektas ir kokiu teisės aktu konstatavo, jog AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartyje nesąžiningai nustatyta dujų tiekimo formulė. Priešingu atveju įstatyme būtų įtvirtinta niekuo nepagrįsta prezumpcija, jog tam tikrų subjektų nustatyta dujų tiekimo formulė yra nesąžininga. Aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėta nesąžiningumo prezumpcija remiasi visas įstatymo projektas ir dėl šios prezumpcijos įtvirtinimo įstatyme valstybei kyla didelės apimties finansinės pasekmės – mokėti tam tikras kompensacijas. Tokia aplinkybė dar labiau pagrindžia būtinybę įstatyme nurodyti šio įstatymo priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą. Taip pat pažymėtina, jog įstatymo projekte nenurodžius nesąžiningumo prezumpcijos įtvirtinimo pagrindo, gali susidaryti įspūdis, jog Lietuvos Respublikos Seimas prisiima teisingumo vykdymo funkciją ir sprendžia dėl asmenų nesąžiningumo. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia aplinkybė yra nesuderinama su Seimo konstituciniu statusu ir konstitucine norma, jog teisingumą vykdo teismas. 5. Projekto 2 straipsnio 3 punkte brauktinas perteklinis žodis „vartotojams“. 6. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti ką įstatymo leidėjas projekto 3 straipsnyje siūlo laikyti
„proporcingumo principu“, nes iš pateiktos nuostatos nėra aišku kas ir kam turi
būti proporcinga, kodėl turi būti atlyginama pagal proporciją, o ne pagal permokėtos sumos dydį. 7. Projekto 4 straipsniu Vyriausybei pavedama nustatyti piniginių kompensacijų mokėjimo šaltinius.
Taigi aptariamu atveju turi būti vadovaujamasi Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalies nuostata „Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.“
Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-06-25 Nr. XIIP-1610(2) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos kompensacijų asmenims vartojusiems 2007-2013 m. m. importuotas gamtines dujas įstatymo projektą Nr. XIIP-1610(2) (toliau
Respublikos teisingumo ministerijos savo pastabas buvo pateikęs pirminiam Projekto variantui Nr. XIIP-1610 2014 m. kovo 26 d. išvadoje NR-262. Manytume, kad anksčiau pateiktos pastabos aktualios ir projekto XIIP-1610(2) atžvilgiu. Šios nuomonės laikomės, kadangi Projektu siūlomas įstatymas grindžiamas prielaidomis, jog OAO
„Gazprom“ savanoriškais veiksmais pripažins arba tarptautinio arbitražo
sprendimu bus pripažintas vykdęs nesąžiningą kainodarą. Manytina, kad teisė į kompensaciją turėtų būti siejama su pripažintu ir įrodytu teisingos kainodaros pažeidimo faktu, kitaip tariant, teisiniai lūkesčiai į kompensaciją turėtų būti siejami su realaus finansavimo šaltinio atsiradimu. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui pateiktoms pastaboms. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2014-06-30 Nr. XIIP-1610(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti gamtinių dujų, šilumos ir elektros energijos vartotojų teisę gauti kompensaciją dėl patirtų nuostolių galimai permokėjus už importuotas gamtines dujas. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, projektas parengtas remiantis prielaida, kad OAO „Gazprom“ sumokės kompensaciją Lietuvos Respublikai. Svarstytina, ar tokiomis prielaidomis paremtas įstatymo projektas, kuriuo būtų sudarytos sąlygos asmenų teisėtiems lūkesčiams gauti kompensaciją, nesant finansavimo šaltinių ir nežinant, kad jie tikrai bus, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą ir Konstitucinio Teismo doktriną. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad „neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d. 2013 m. spalio 10 d. nutarimai).“ Teisės departamentas neturi oficialios informacijos dėl Lietuvos Respublikos ieškinio prieš OAO „Gazprom“ reikalavimų turinio. Tačiau jeigu ginčijamas 2004 m.
AB
„Lietuvos dujos“ privatizavimo sutarties sąlygų vykdymas, kaip teigiama
projekto aiškinamajame rašte, tai Lietuvos valstybė ginče galimai dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių teisinių santykių (privačios teisės) subjektas, nes privatizavimo sutartis yra civilinis teisinis sandoris. Šiuo atveju valstybės teisės ir pareigos yra kitokios nei jai veikiant kaip viešosios teisės – nacionalinės ar tarptautinės teisės subjektui. Pastebėtina ir tai, kad teikiamas projektas priskirtinas viešajai teisei, jį priėmus gali kilti viešosios ir privačios (civilinės) teisės normų konkurencija (dėl žalą patyrusių asmenų teisių, žalos masto, skaičiavimo ir atlyginimo būdo bei tvarkos ir pan.). Be to, AB „Lietuvos dujos“ yra tik vienas iš gamtinių dujų tiekėjų Lietuvoje, kuris perka gamtines dujas iš OAO „Gazprom“. Tuo atveju, jeigu Europos Komisijos inicijuotas tyrimas dėl galimo OAO „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose baigtųsi pripažinimu, kad OAO „Gazprom“ pažeidė Europos Sąjungos konkurencijos teisės taisykles, teisę reikalauti žalos atlyginimo turėtų ir kiti gamtinių dujų tiekėjai, pirkę gamtines dujas iš OAO „Gazprom“, taip pat asmenys, pirkę gamtines dujas iš šių tiekėjų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Komisijos Pasiūlymą Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvai „Dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo“ (COM(2013) 404 final), kurio Aiškinamajame memorandume be kita ko konstatuota: „Reikalavimai atlyginti žalą, patirtą dėl Sutarties 101 ir 102 straipsnių pažeidimo, sudaro svarbią privačiojo ES konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo dalį.
Tiesioginis Sutarties 101 ir 102 straipsniuose nustatytų draudimų taikymas reiškia, kad bet kuris asmuo gali reikalauti kompensacijos už patirtą žalą, jei yra šios žalos ir ES konkurencijos taisyklių pažeidimo priežastinis ryšys. Nukentėjusiosioms šalims turi būti suteikta teisė reikalauti kompensacijos ne tik už faktiškai patirtus nuostolius (damnum emergens), bet ir prarastas pajamas (prarastas pelnas arba lucrum cessans) bei palūkanas. Kompensacijos už žalą, patirtą dėl ES konkurencijos taisyklių pažeidimo, negalima reikalauti kreipiantis į viešojo vykdymo užtikrinimo institucijas. Kompensacijos skyrimas priskiriamas ne Komisijos ir NKI, o nacionalinių teismų kompetencijai ir yra civilinės teisės bei proceso objektas.“ Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtų neaišku, kaip taikyti priimtą įstatymą, jeigu kompensaciją dėl permokėtos sumos (antkainio) OAO
„Gazprom“ sumokėtų (pasiekus taikų susitarimą ar vykdant teismo/arbitražo
sprendimą) gamtinių dujų tiekėjams, koks būtų jo nuostatų santykis su Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis dėl gamtinių dujų tiekimo kainų reguliavimo. 2. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu imperatyviu teisėkūros aiškumo principu, projekto 1 straipsnyje reikia nurodyti koks subjektas ir kokiu teisės aktu konstatavo, jog AB „Lietuvos dujos“ ir OAO
„Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartyje nesąžiningai nustatyta dujų tiekimo
formulė.
Priešingu atveju įstatyme būtų įtvirtinta jokiu oficialiu aktu nepagrįsta prezumpcija, jog tam tikrų subjektų nustatyta dujų tiekimo formulė yra nesąžininga. Aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėta nesąžiningumo prezumpcija remiasi visas įstatymo projektas ir dėl šios prezumpcijos įtvirtinimo įstatyme valstybei kyla didelės apimties finansinės pasekmės – mokėti tam tikras kompensacijas. Tokia aplinkybė dar labiau pagrindžia būtinybę įstatyme nurodyti šio įstatymo priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą. Taip pat pažymėtina, jog įstatymo projekte nenurodžius nesąžiningumo prezumpcijos įtvirtinimo pagrindo, gali susidaryti įspūdis, jog Lietuvos Respublikos Seimas prisiima teisingumo vykdymo funkciją ir sprendžia dėl asmenų nesąžiningumo. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia aplinkybė yra nesuderinama su Seimo konstituciniu statusu ir konstitucine norma, jog teisingumą vykdo teismas. Be to, vadovaujantis aiškumo principu, projekto 1 straipsnyje derėtų atskleisti ką šio įstatymo prasme reiškia „netiesioginis dujų pirkimas“. 3. Įstatymo projekto pavadinimas tikslintinas atsisakant jame vartojamos neaiškios santrumpos „M. M.“ šią santrumpą pakeičiant pilnais žodžiais. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl įstatymo projekto tekste vartojamos tokios pat santrumpos „m. m.“. 4. Projekto 2 straipsnio 3 punkte brauktinas perteklinis žodis „vartotojams“. 5.
teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ką įstatymo leidėjas projekto 3 straipsnyje siūlo laikyti „proporcingumo principu“, nes iš pateiktos nuostatos nėra aišku, kas ir kam turi būti proporcinga, kodėl turi būti atlyginama pagal proporciją, o ne pagal permokėtos sumos dydį. 6. Projekto 4 straipsniu Vyriausybei pavedama nustatyti piniginių kompensacijų mokėjimo šaltinius. Taigi aptariamu atveju turi būti vadovaujamasi Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalies nuostata „Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.“
koreguotinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
rekomendacijas. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
ASMENIMS VARTOJUSIEMS 2007 - 2014 M. M. IMPORTUOTAS GAMTINES DUJAS ĮSTATYMO PROJEKTAS (NR. XIIP-1610(2))
d. Vilnius
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės patarėjas Laimis Gelažius, Ministro Pirmininko patarėjas Raimondas Bakšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vartotojų teisę gauti kompensaciją dėl patirtų nuostolių galimai permokėjus už importuotas gamtines dujas. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, projektas parengtas remiantis prielaida, kad OAO „Gazprom“ sumokės kompensaciją Lietuvos Respublikai. Svarstytina, ar tokiomis prielaidomis paremtas įstatymo projektas, kuriuo būtų sudarytos sąlygos asmenų teisėtiems lūkesčiams gauti kompensaciją, nesant finansavimo šaltinių ir nežinant, kad jie tikrai bus, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą ir Konstitucinio Teismo doktriną.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad „neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d. 2013 m. spalio 10 d. nutarimai).“ Teisės departamentas neturi oficialios informacijos dėl Lietuvos Respublikos ieškinio prieš OAO „Gazprom“ reikalavimų turinio. Tačiau jeigu ginčijamas 2004 m. AB „Lietuvos dujos“ privatizavimo sutarties sąlygų vykdymas, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, tai Lietuvos valstybė ginče galimai dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių teisinių santykių (privačios teisės) subjektas, nes privatizavimo sutartis yra civilinis teisinis sandoris. Šiuo atveju valstybės teisės ir pareigos yra kitokios nei jai veikiant kaip viešosios teisės – nacionalinės ar tarptautinės teisės subjektui. Pastebėtina ir tai, kad teikiamas projektas priskirtinas viešajai teisei, jį priėmus gali kilti viešosios ir privačios (civilinės) teisės normų konkurencija (dėl žalą patyrusių asmenų teisių, žalos masto, skaičiavimo ir atlyginimo būdo bei tvarkos ir pan.). Be to, AB „Lietuvos dujos“ yra tik vienas iš gamtinių dujų tiekėjų Lietuvoje, kuris perka gamtines dujas iš OAO „Gazprom“.
Tuo atveju, jeigu Europos Komisijos inicijuotas tyrimas dėl galimo OAO „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose baigtųsi pripažinimu, kad OAO „Gazprom“ pažeidė Europos Sąjungos konkurencijos teisės taisykles, teisę reikalauti žalos atlyginimo turėtų ir kiti gamtinių dujų tiekėjai, pirkę gamtines dujas iš OAO „Gazprom“, taip pat asmenys, pirkę gamtines dujas iš šių tiekėjų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Komisijos Pasiūlymą Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvai „Dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo“ (COM(2013) 404 final), kurio Aiškinamajame memorandume be kita ko konstatuota: „Reikalavimai atlyginti žalą, patirtą dėl Sutarties 101 ir 102 straipsnių pažeidimo, sudaro svarbią privačiojo ES konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo dalį. Tiesioginis Sutarties 101 ir 102 straipsniuose nustatytų draudimų taikymas reiškia, kad bet kuris asmuo gali reikalauti kompensacijos už patirtą žalą, jei yra šios žalos ir ES konkurencijos taisyklių pažeidimo priežastinis ryšys. Nukentėjusiosioms šalims turi būti suteikta teisė reikalauti kompensacijos ne tik už faktiškai patirtus nuostolius (damnum emergens), bet ir prarastas pajamas (prarastas pelnas arba lucrum cessans) bei palūkanas. Kompensacijos už žalą, patirtą dėl ES konkurencijos taisyklių pažeidimo, negalima reikalauti kreipiantis į viešojo vykdymo užtikrinimo institucijas.
Kompensacijos skyrimas priskiriamas ne Komisijos ir NKI, o nacionalinių teismų kompetencijai ir yra civilinės teisės bei proceso objektas.“ Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtų neaišku, kaip taikyti priimtą įstatymą, jeigu kompensaciją dėl permokėtos sumos (antkainio) OAO „Gazprom“ sumokėtų (pasiekus taikų susitarimą ar vykdant teismo/arbitražo sprendimą) gamtinių dujų tiekėjams, koks būtų jo nuostatų santykis su Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis dėl gamtinių dujų tiekimo kainų reguliavimo. 2. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu imperatyviu teisėkūros aiškumo principu, projekto 1 straipsnyje reikia nurodyti koks subjektas ir kokiu teisės aktu konstatavo, jog AB
„Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ gamtinių dujų tiekimo sutartyje
nesąžiningai nustatyta dujų tiekimo formulė. Priešingu atveju įstatyme būtų įtvirtinta jokiu oficialiu aktu nepagrįsta prezumpcija, jog tam tikrų subjektų nustatyta dujų tiekimo formulė yra nesąžininga. Aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėta nesąžiningumo prezumpcija remiasi visas įstatymo projektas ir dėl šios prezumpcijos įtvirtinimo įstatyme valstybei kyla didelės apimties finansinės pasekmės – mokėti tam tikras kompensacijas. Tokia aplinkybė dar labiau pagrindžia būtinybę įstatyme nurodyti šio įstatymo priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą. Taip pat pažymėtina, jog įstatymo projekte nenurodžius nesąžiningumo prezumpcijos įtvirtinimo pagrindo, gali susidaryti įspūdis, jog Lietuvos Respublikos Seimas prisiima teisingumo vykdymo funkciją ir sprendžia dėl asmenų nesąžiningumo. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia aplinkybė yra nesuderinama su Seimo konstituciniu statusu ir konstitucine norma, jog teisingumą vykdo teismas.
Be to, vadovaujantis aiškumo principu, projekto 1 straipsnyje derėtų atskleisti ką šio įstatymo prasme reiškia „netiesioginis dujų pirkimas“.
<...>
Pritarti Konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas). Vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siūloma nustatyti gamtinių dujų, šilumos ir elektros energijos vartotojų teisę gauti kompensaciją dėl patirtų nuostolių galimai permokėjus už importuotas gamtines dujas, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, kuriuo grindžiama Konstitucija. 4. Balsavimo rezultatai: 4 – „už“, 1 – „prieš“, 2 – „susilaikė“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas