Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
dalies pakeitimas Pakeisti 4.82 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Jeigu atskiros namo konstrukcijos (balkonų, lodžijų laikančiosios ir saugos konstrukcijos) ar mechaninė ar kita įranga( liftai) yra ar gali būti naudojami ne visų butų ir kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams. 2 straipsnis. 4.82 straipsnio 7 dalies pakeitimas. Pakeisti 4.82 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti taip: ,,7. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra proporcinga faktiškai naudojamo buto ir kitų patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, bendrajam plotui. Bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Seimo nariai: Valentinas Mazuronis Edvardas Žakaris Valerijus Simulik Jolita Vaickienė Andrius Mazuronis Kęstutis Bartkevičius Vytautas Juozapaitis
Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
dalies pakeitimas Pakeisti 4.82 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Jeigu atskiros namo konstrukcijos (balkonų, lodžijų laikančiosios ir saugos konstrukcijos) ar mechaninė ar kita įranga (liftai) yra ar gali būti naudojami ne visų butų ir kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.“
7 dalį ir išdėstyti taip: ,,7. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, (nepriklausomai nuo to ar šios patalpos ir priklausiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre), bendrojo ploto ir pastato ar jo dalies bendrojo ploto santykiui. Bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Seimo nariai: Valentinas Mazuronis Edvardas Žakaris Valerijus Simulik Jolita Vaickienė Andrius Mazuronis Kęstutis Bartkevičius Vytautas Juozapaitis Petras Čimbaras
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
4.82
asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Įstatymo projekto rengimą paskatino:
narių iškeltą problemą, svarstant jų parengtą Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-243(7), dėl balkonų ir lodžijų išorinių (laikančiųjų) konstrukcijų, priklausančių patalpų savininkams bendrąja daline nuosavybe, priežiūros ir atnaujinimo (remonto). Peržiūrėti teisės aktus ir svarstyti klausimą dėl jų tobulinimo. 2) dažni butų ir kitų patalpų savininkų skundai dėl mokesčio už bendrojo naudojimo objektų, įskaitant balkonų ir lodžijų laikančiąsias konstrukcijas, priežiūrą ir atnaujinimą (remontą) paskirstymą neįvertinant faktiškai naudojamų su butais ar kitomis patalpomis susijusių priklausinių (balkonų, rūsio ir pan.);
savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos ir įteisintos. Šios teisinės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas)plotas.
Šiuo metu butų ir kitų patalpų savininkų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatoma vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią buto ar kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pagrindu nustatytas kadastrinių matavimų taisykles, į patalpų naudingąjį plotą įskaitomas tik patalpų, turinčių šiltas atitvaras, plotas. Su butų ar kitomis patalpomis susiję priklausiniai (balkonai, rūsiai ir pan.) įskaitomi į bendrą buto ar kitų patalpų plotą. Siekiant įgyvendinti nurodytą Aukščiausiojo Teismo nuostatą, reikia pakeisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalis patikslinant šių dalių nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, nekilnojamasis daiktas įregistruojamas daikto savininko prašymu, turi būti nustatyta faktiškai naudojamų patalpų ir jų priklausinių indentifikavimo ir jų plotų nustatymo tvarka. Būtų tikslina Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Projekto autoriai: Seimo nariai ir Aplinkos ministerijos specialistai. 2. Įstatymo projekto tikslas Įstatymo projekto tikslas – pakeisti butų ir kitų patalpų savininkų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo reglamentavimą, siekiant socialiai teisingesnio išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, paskirstymo. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Šiuo metu butų ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis nustatoma vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatomis. Patalpų savininkų dalį apskaičiuoja daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalis ir patikslinti buto ir kitų patalpų savininkui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir nustatyti, kad ši dalis yra proporcinga jo faktiškai naudojamo buto ir kitų patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, bendram plotui. Taip pat įgalioti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką (t.y. buto ar kitų patalpų savininko faktiškai naudojamo (užimamo) ploto indentifikavimo ir jo dydžio nustatymo tvarką). Siūlomas bendrosios nuosavybės dalies reglamentavimas, leistų socialiai teisingai paskirstyti išlaidas susijusias su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu (remontu). 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Reikėtų platesnio visuomenės informavimo apie numatomą Civilinio kodekso pakeitimą ir šio pakeitimo socialinę reikšmę. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Priėmus įstatymą kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų 10.Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja nurodytiems dokumentams. 11.Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų teisės aktų,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2013 m. lapkričio 13d. posėdžio protokole Nr. 102P-43 iškeltus klausimus
įgyvendinimas įtakos valstybės biudžetui neturės 13.Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė. Įstatymo projektą rengiant dalyvavo Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vyr. specialistas Vytautas Jonaitis. Autoriai: Seimo nariai. 14. Reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai „Nekilnojamojo turto valdymas“, „Bendrosios nuosavybės teisė“. Seimo nariai: Valentinas Mazuronis Edvardas Žakaris Valerijus Simulik Jolita Vaickienė Andrius Mazuronis Kęstutis Bartkevičius Vytautas Juozapaitis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
4.82
asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Aplinkos ministerija pateikė svarstyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2, 7, 8 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1438 Tačiau kartu su Aplinkos ministerijos specialistais prieita išvados, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2013 m. lapkričio 13 d. posėdžio metu (protokolas Nr. 102P-43) Seimo narių iškeltoms problemoms spręsti būtina kartu svarstyti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nurodymus, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turėtų būti įskaičiuojamas faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nors šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos ir įteisintos. Šios teisinės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas)plotas. Šiuo metu butų ir kitų patalpų savininkų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatoma vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią buto ar kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pagrindu nustatytas kadastrinių matavimų taisykles, į patalpų naudingąjį plotą įskaitomas tik patalpų, turinčių šiltas atitvaras, plotas.
Su butų ar kitomis patalpomis susiję priklausiniai (balkonai, rūsiai ir pan.) įskaitomi į bendrą buto ar kitų patalpų plotą. Atsižvelgus į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą, nekilnojamasis daiktas įregistruojamas daikto savininko prašymu, turi būti nustatyta faktiškai naudojamų patalpų ir jų priklausinių indentifikavimo ir jų plotų nustatymo tvarka. Todėl būtina tikslinti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio nuostatas dėl bendrųjų pastato konstrukcijų, priklausančių patalpų savininkams bendrąja daline nuosavybe ir dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarkos, kurią nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Projekto autoriai: Seimo nariai ir Aplinkos ministerijos specialistai. 2. Įstatymo projekto tikslas Įstatymo projekto tikslas – patikslinti butų ir kitų patalpų savininkų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo reglamentavimą, siekiant socialiai teisingesnio išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, paskirstymo. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Šiuo metu butų ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis nustatoma vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatomis. Patalpų savininkų bendrosios nuosavybės dalį apskaičiuoja daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalis ir patikslinti buto ir kitų patalpų savininkui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir nustatyti, kad ši dalis yra proporcinga jo faktiškai naudojamo buto ir kitų patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, bendram plotui. Taip pat įgalioti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką (t.y. buto ar kitų patalpų savininko faktiškai naudojamo (užimamo) ploto indentifikavimo ir jo dydžio nustatymo tvarką). Siūlomas bendrosios nuosavybės dalies reglamentavimas, leistų socialiai teisingai paskirstyti išlaidas susijusias su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu (remontu). 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus šį įstatymą pagerėtų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų kaimyniniai santykiai. Taip pat reikėtų platesnio visuomenės informavimo apie Civilinio kodekso pakeitimą ir šio pakeitimo socialinę reikšmę. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Priėmus įstatymą kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų 10.Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja nurodytiems dokumentams.
11.Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų teisės aktų,
įgyvendinimas įtakos valstybės biudžetui neturės 13.Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė. Įstatymo projektą rengiant dalyvavo Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vyr. specialistas Vytautas Jonaitis. Autoriai: Seimo nariai. 14. Reikšminiai žodžiai: „Bendroji dalinė nuosavybė“. Seimo nariai:
Valentinas Mazuronis Edvardas Žakaris Valerijus Simulik Jolita Vaickienė Andrius Mazuronis Kęstutis Bartkevičius Vytautas Juozapaitis Petras Čimbaras
2014-03-20 Nr. XIIP-1607 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį nustatant, kad: „Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Jeigu atskiros namo konstrukcijos (balkonų, lodžijų laikančiosios ir saugos konstrukcijos) ar mechaninė ar kita įranga( liftai) yra ar gali būti naudojami ne visų butų ir kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą visos, tame tarpe ir atskiros namo konstrukcijos, balkonų, lodžijų laikančiosios ir saugos konstrukcijos ar mechaninė, ar kita įranga (liftai), šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Siūlomu reguliavimu toks bendrosios dalinės nuosavybės teisės reguliavimas panaikinamas ir bendroji dalinė nuosavybė perskirstoma, nes tam tikra dalis namo butų ir patalpų savininkų, kurių poreikių aptariami objektai tiesiogiai netenkina, būtų eliminuoti iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkų sąrašo. Tokia išvada darytina dėl to, jog siūlomas teisinis reguliavimas galiotų ir į praeitį ir būtų taikomas jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nes projekte neaptariamas nuostatos galiojimas tik į ateitį - teisiniams santykiams, kurie susiklostys po nuostatos priėmimo.
Pažymėtina, jog Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad projekto nuostatomis siūloma įteisinti neatlygintiną nuosavybės paėmimą neesant visuomenės poreikio tokiam nuosavybės paėmimui. Todėl teigtina, kad projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Antra, iš projektu siūlomos nuostatos nėra aišku, kas turėtų būti laikoma butų ir kitų patalpų savininkais, susijusiais su aptariamomis konstrukcijomis ir įranga, ir kodėl sąsaja būtina su savininkais, o ne su, pavyzdžiui, tam tikrais nekilnojamojo turto objektais. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, balkono laikančiosios konstrukcijos yra susijusios su atskirais butais ar patalpomis, o ne su jų grupėmis. Tokiu atveju, projekto nuostata neatitiktų Civilinio kodekso
ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teise objektą ir juo disponuoti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Trečia, aptartame kontekste svarstytina kodėl įstatymo projektu siekiama išskirti tik balkonų ir lodžijų laikančiąsias ir saugos konstrukcijas ar mechaninę, ar kitą įrangą (liftus), nes kitos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai) taip pat galėtų būti priskirtos tik atskiriems savininkas pagal atskirų pastato savininkų poreikių tenkinimo kriterijus. Svarstytina, kodėl tam tikros pagrindinės pastato konstrukcijos turėtų būti laikomos svarbesnėmis ar kitokiomis ir besiskiriančiomis nuo kitų pagrindinių pastato konstrukcijų, be to, neaišku kodėl asmenų neturinčių balkonų ir lodžijų interesai yra iškeliami aukščiau nei kitų asmenų interesai, ir ar tokiu būdu nėra paneigiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Ketvirta, atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodomą projekto teikimo tikslą – dažnus butų ir kitų patalpų skundus dėl mokesčio už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą - pažymėtina, jog namo išorinės (fasado) konstrukcijos (tarp jų balkonai ir lodžijos), liftai, priskiriami bendro naudojimo objektams, pavyzdžiui, ir dėl to, jog būtų galimybė tinkamai pasirūpinti tokių konstrukcijų saugumu, kadangi maža dalis asmenų arba vienas asmuo, kuriems pagal siūlomą įstatymo pakeitimą galimai būtų pavesta rūpintis namo išorinėmis (fasado) konstrukcijomis, gali neturėti tam pakankamai lėšų. Pažymėtina, jog pastatų saugumo klausimas liečia ne tik atskiro savininko, kurio poreikius tenkina tam tikras objektas, interesus, tačiau ir visus kitus trečiuosius asmenis, kurie gali nukentėti dėl nesaugių pastato konstrukcijų. 2.
nustatant, kad: „Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra proporcinga faktiškai naudojamo buto ir kitų patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, bendrajam plotui. Bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog nuostatos turinys yra neaiškus, nes neaišku ką reikėtų laikyti „faktiškai naudojamu bendruoju plotu“. Faktinio nekilnojamojo turto naudojimo sąvoka neaptariama nei Civiliniame kodekse, nei Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Tiesiogine prasme vertinant aptariamą sąvoką, pavyzdžiui, derėtų suprasti, jog asmuo turintis butą, bet faktiškai nesinaudojantis vienu iš buto kambarių, turėtų netekti teisės į bendrąją dalinę nuosavybę. Jei tokia prielaida būtų teisinga, teigtina, jog siūloma nuostata būtų praktiškai neįgyvendinama, nes joks subjektas nenustatytų ir nesukontroliuotų tokio faktinio naudojimo apimčių. Siūlytina atskleisti tikrąją aptariamos sąvokos prasmę arba tobulinti reguliavimą. Antra, pastebėtina, jog neaišku kaip reikėtų vertinti nuostatoje siūlomą vartoti terminą „proporcinga“, nes proporcijos gali būti sudaromos ir apskaičiuojamos skirtingai. Atkreiptinas dėmesys, jog iki šiol galiojęs teisinis reguliavimas nustatė aiškią proporcijos sudarymo tvarką, tuo tarpu siūlomas reguliavimas nėra aiškus. Trečia, aptariamame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūloma teisės norma yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisėmis į nuosavybės teisės objektus. Atsižvelgiant į teisė doktriną, formuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo, pažymėtina, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis turi būti įtvirtintas įstatymu.
Be to, pažymėtina, jog Konstitucinis teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime aiškiai pažymėjo, jog „<...> įstatymų ledėjas gali reguliuoti savininkų ir kitų nuosavybės teisinių santykių dalyvių subjektinės teises tik įstatymu nustatydamas šių teisių turinį.“ Todėl teigtina, jog ta apimtimi, kuria nėra aiški proporcijų sudarymo tvarka, ir kuria bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai. Siūlytina tobulinti reguliavimą, kad asmenų teisių apimtis būtų aiški be jokių papildomų poįstatyminių teisės aktų. 3. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su teikiamu įstatymo projektu būtina teikti ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą, kad šio įstatymo nuostatos atitiktų keičiamas Civilinio kodekso nuostatas. 4. Projekto
straipsnio 2 daliai. 5. Projektas tobulintas atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas. Pavyzdžiui, paminėtini rekomendacijų punktai: 31.5., 89.2. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Saulius Švedas
2014-04-02 Nr. XIIP-1607(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį nustatant, kad: „Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Jeigu atskiros namo konstrukcijos (balkonų, lodžijų laikančiosios ir saugos konstrukcijos) ar mechaninė ar kita įranga( liftai) yra ar gali būti naudojami ne visų butų ir kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą visos, tame tarpe ir atskiros namo konstrukcijos, balkonų, lodžijų laikančiosios ir saugos konstrukcijos ar mechaninė, ar kita įranga (liftai), šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Siūlomu reguliavimu toks bendrosios dalinės nuosavybės teisės reguliavimas panaikinamas ir bendroji dalinė nuosavybė perskirstoma, nes tam tikra dalis namo butų ir patalpų savininkų, kurių poreikių aptariami objektai tiesiogiai netenkina, būtų eliminuoti iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkų sąrašo.
Tokia išvada darytina dėl to, jog siūlomas teisinis reguliavimas galiotų ir į praeitį ir būtų taikomas jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nes projekte neaptariamas nuostatos galiojimas tik į ateitį - teisiniams santykiams, kurie susiklostys po nuostatos priėmimo. Pažymėtina, jog Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad projekto nuostatomis siūloma įteisinti neatlygintiną nuosavybės paėmimą neesant visuomenės poreikio tokiam nuosavybės paėmimui. Todėl teigtina, kad projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Antra, iš projektu siūlomos nuostatos nėra aišku, kas turėtų būti laikoma butų ir kitų patalpų savininkais, susijusiais su aptariamomis konstrukcijomis ir įranga, ir kodėl sąsaja būtina su savininkais, o ne su, pavyzdžiui, tam tikrais nekilnojamojo turto objektais. Atkreiptinas dėmesys, jog, pavyzdžiui, balkono laikančiosios konstrukcijos yra susijusios su atskirais butais ar patalpomis, o ne su jų grupėmis. Tokiu atveju, projekto nuostata neatitiktų Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalies, pagal kurią bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teise objektą ir juo disponuoti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Trečia, aptartame kontekste svarstytina kodėl įstatymo projektu siekiama išskirti tik balkonų ir lodžijų laikančiąsias ir saugos konstrukcijas ar mechaninę, ar kitą įrangą (liftus), nes kitos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai) taip pat galėtų būti priskirtos tik atskiriems savininkas pagal atskirų pastato savininkų poreikių tenkinimo kriterijus. Svarstytina, kodėl tam tikros pagrindinės pastato konstrukcijos turėtų būti laikomos svarbesnėmis ar kitokiomis ir besiskiriančiomis nuo kitų pagrindinių pastato konstrukcijų, be to, neaišku kodėl asmenų neturinčių balkonų ir lodžijų interesai yra iškeliami aukščiau nei kitų asmenų interesai, ir ar tokiu būdu nėra paneigiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Ketvirta, atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodomą projekto teikimo tikslą – dažnus butų ir kitų patalpų skundus dėl mokesčio už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą - pažymėtina, jog namo išorinės (fasado) konstrukcijos (tarp jų balkonai ir lodžijos), liftai, priskiriami bendro naudojimo objektams, pavyzdžiui, ir dėl to, jog būtų galimybė tinkamai pasirūpinti tokių konstrukcijų saugumu, kadangi maža dalis asmenų arba vienas asmuo, kuriems pagal siūlomą įstatymo pakeitimą galimai būtų pavesta rūpintis namo išorinėmis (fasado) konstrukcijomis, gali neturėti tam pakankamai lėšų. Pažymėtina, jog pastatų saugumo klausimas liečia ne tik atskiro savininko, kurio poreikius tenkina tam tikras objektas, interesus, tačiau ir visus kitus trečiuosius asmenis, kurie gali nukentėti dėl nesaugių pastato konstrukcijų. 2.
nustatant, kad: „Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, (nepriklausomai nuo to ar šios patalpos ir priklausiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre), bendrojo ploto ir pastato ar jo dalies bendrojo ploto santykiui. Bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūloma teisės norma yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisėmis į nuosavybės teisės objektus. Atsižvelgiant į teisė doktriną, formuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo, pažymėtina, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis turi būti įtvirtintas įstatymu. Be to, pažymėtina, jog Konstitucinis teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime aiškiai pažymėjo, jog
„<...> įstatymų ledėjas gali reguliuoti savininkų ir kitų nuosavybės
teisinių santykių dalyvių subjektinės teises tik įstatymu nustatydamas šių teisių turinį.“ Todėl teigtina, jog ta apimtimi, kuria bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai. Siūlytina tobulinti reguliavimą, kad asmenų teisių apimtis būtų aiški be jokių papildomų poįstatyminių teisės aktų. Be to, pagal projekto 2 straipsniu siūlomas Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalis būtų apskaičiuojama kiek kitaip, nei yra nustatyta galiojančiame Civiliniame kodekse. Pažymėtina, kad projekto nuostatos, priėmus įstatymą, būtų taikomos nustatant ir iki įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teises įgijusių būtų ir kitų patalpų savininkų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Ši dalis, atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, pakistų. Vienų butų ir kitų patalpų savininkų, pavyzdžiui, tų savininkų, kurių patalpos turi priklausinius, dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėtų, kitų – atsižvelgiant į naujus dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo dydžius - sumažėtų. Taigi, priėmus įstatymą, dalis butų ir kitų patalpų savininkų netektų dalies nuosavybės teisių į bendrąją dalinę nuosavybę. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projektu 2 straipsniu siūlomos Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su teikiamu įstatymo projektu būtina teikti ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektą, kad šio įstatymo nuostatos atitiktų keičiamas Civilinio kodekso nuostatas. 3. Projektas tobulintas atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas. Pavyzdžiui, paminėtini rekomendacijų punktai: 31.5., 89.2. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje, po siūlomos įstatymo įsigaliojimo datos, įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Kitu atveju, Vyriausybei ar jos įgaliotai institucija iki įstatymo įsigaliojimo datos neturėtų teisinio pagrindo rengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Saulius Švedas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-03-18; Į 2014-03-25
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1607 ir lietuvos respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1607(2) atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję pateiktus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1607 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1607(2) (toliau – naujai pateikti įstatymų projektai), pažymime, kad Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau
Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų ir dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų, kur įvertino šiais projektais teikiamus siūlymus. Kadangi naujai pateiktuose įstatymo projektuose Nr. XIIP-1607 ir Nr. XIIP-1607(2) siūlymai iš esmės yra labai panašūs į jau įvertintus įstatymų projektais Nr. XIIP-243, Nr. XIIP-243(2), Nr. XIIP-243(3), Nr. XIIP-243(4), XIIP-243(5), XIIP-243(6), XIIP-427, XIIP-427(2) teiktus siūlymus, todėl informuojame, kad laikomės tos pačios nuomonės ir apie naujai pateiktus įstatymo projektus Nr. XIIP-1607 ir Nr. XIIP-1607(2), kokia buvo teikta dėl aukčiau nurodytų panašių įstatymų projektų. Kartu pritariame 2014 m. kovo 20 d.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1607 išsakytiems argumentams ir pastaboms dėl būtinybės tobulinti pateiktais įstatymų projektais siūlomą teisinį reglamentavimą. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Dainius Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-021 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį nustatant, kad: „Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.
Jeigu atskiros namo konstrukcijos (balkonų, lodžijų laikančiosios ir saugos konstrukcijos) ar mechaninė ar kita įranga( liftai) yra ar gali būti naudojami ne visų butų ir kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą visos, tame tarpe ir atskiros namo konstrukcijos, balkonų, lodžijų laikančiosios ir saugos konstrukcijos ar mechaninė, ar kita įranga (liftai), šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Siūlomu reguliavimu toks bendrosios dalinės nuosavybės teisės reguliavimas panaikinamas ir bendroji dalinė nuosavybė perskirstoma, nes tam tikra dalis namo butų ir patalpų savininkų, kurių poreikių aptariami objektai tiesiogiai netenkina, būtų eliminuoti iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkų sąrašo. Tokia išvada darytina dėl to, jog siūlomas teisinis reguliavimas galiotų ir į praeitį ir būtų taikomas jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams, nes projekte neaptariamas nuostatos galiojimas tik į ateitį - teisiniams santykiams, kurie susiklostys po nuostatos priėmimo. Pažymėtina, jog Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad projekto nuostatomis siūloma įteisinti neatlygintiną nuosavybės paėmimą neesant visuomenės poreikio tokiam nuosavybės paėmimui. Todėl teigtina, kad projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Pritarti
departamentas 2014-04-021
<...>
Trečia, aptartame kontekste svarstytina kodėl įstatymo projektu siekiama išskirti tik balkonų ir lodžijų laikančiąsias ir saugos konstrukcijas ar mechaninę, ar kitą įrangą (liftus), nes kitos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai) taip pat galėtų būti priskirtos tik atskiriems savininkams pagal atskirų pastato savininkų poreikių tenkinimo kriterijus. Svarstytina, kodėl tam tikros pagrindinės pastato konstrukcijos turėtų būti laikomos svarbesnėmis ar kitokiomis ir besiskiriančiomis nuo kitų pagrindinių pastato konstrukcijų, be to, neaišku kodėl asmenų neturinčių balkonų ir lodžijų interesai yra iškeliami aukščiau nei kitų asmenų interesai, ir ar tokiu būdu nėra paneigiamas asmenų lygiateisiškumo principas.<...> Pritarti Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad diskriminaciniu savaime nėra laikytinas ir tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms taikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.
Projekto autoriai nepateikia argumentų, kuriuos galima būtų vertinti kaip objektyvius ir pateisinančius teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikrų namo konstrukcijų (balkonų, lodžijų laikančiųjų ir saugos konstrukcijų) ar mechaninės, ar kitos įrangos (liftų) nuosavybės klausimas būtų reglamentuojamas kitaip nei kitų pagrindinių pastato konstrukcijų (pamatų, visų laikančiųjų sienų ir kolonų, išorinių sienų ir vidinių pertvarų, atskiriančių bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangų, stogo, fasado architektūros detalių, išorės durų, laiptinių laiptų konstrukcijų, išorinių laiptų, nuožulnų, stogelių), kurios taip pat gali būti siejamos su atskirų savininkų naudojimosi/nesinaudojimu aplinkybėmis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatant, kad: „Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, (nepriklausomai nuo to ar šios patalpos ir priklausiniai įregistruoti nekilnojamojo turto registre), bendrojo ploto ir pastato ar jo dalies bendrojo ploto santykiui. Bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūloma teisės norma yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisėmis į nuosavybės teisės objektus.
Atsižvelgiant į teisė doktriną, formuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo, pažymėtina, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis turi būti įtvirtintas įstatymu. Be to, pažymėtina, jog Konstitucinis teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime aiškiai pažymėjo, jog „<...> įstatymų ledėjas gali reguliuoti savininkų ir kitų nuosavybės teisinių santykių dalyvių subjektinės teises tik įstatymu nustatydamas šių teisių turinį.“ Todėl teigtina, jog ta apimtimi, kuria bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai. Siūlytina tobulinti reguliavimą, kad asmenų teisių apimtis būtų aiški be jokių papildomų poįstatyminių teisės aktų. Be to, pagal projekto 2 straipsniu siūlomas Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalis būtų apskaičiuojama kiek kitaip, nei yra nustatyta galiojančiame Civiliniame kodekse. Pažymėtina, kad projekto nuostatos, priėmus įstatymą, būtų taikomos nustatant ir iki įstatymo įsigaliojimo nuosavybės teises įgijusių būtų ir kitų patalpų savininkų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ši dalis, atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, pakistų. Vienų butų ir kitų patalpų savininkų, pavyzdžiui, tų savininkų, kurių patalpos turi priklausinius, dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidėtų, kitų – atsižvelgiant į naujus dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo dydžius - sumažėtų. Taigi, priėmus įstatymą, dalis butų ir kitų patalpų savininkų netektų dalies nuosavybės teisių į bendrąją dalinę nuosavybę.
Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projektu 2 straipsniu siūlomos Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.
<...>
Pritarti Konstitucinis Teismas 1996 m. sausio 24 d. nutarime, pabrėždamas, kad Konstitucijos 23 straipsnio, įtvirtinančio nuosavybės neliečiamumą, antrojoje dalyje pasakyta:
„Nuosavybės teises saugo įstatymai“, yra konstatavęs, kad nuosavybės
santykių reguliavimas detalizuotinas įstatymuose. Tuo tarpu „poįstatyminis aktas yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas. Poįstatyminis aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Jis yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 29 d. nutarimas). 3.
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 2 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, įtvirtinančiam, kad nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, o projekto 2 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra aiški proporcijų sudarymo tvarka ir kuria bendrosios dalinės nuosavybės dalies apskaičiavimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, prieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai, kad įstatymų ledėjas gali reguliuoti savininkų ir kitų nuosavybės teisinių santykių dalyvių subjektines teises tik įstatymu nustatydamas šių teisių turinį. 4. Balsavimo rezultatai: 4 - už, 1 - susilaikė. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas