Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje vietoje skaičiaus „16“ įrašyti skaičių „18“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„41 straipsnis Asmenims iki 16 18 metų mokslas privalomas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m.
rugsėjo 1 d. 2. Švietimo ir mokslo ministras iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-1592(2)
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmenims iki 16 18 metų mokslas privalomas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. - vaikai iki 16 metų. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų. 16 metų vaikas - paauglys, jaunuolis vis dar ieško savojo „aš“. Pažinimo stoką šiame amžiuje, pasak psichologų, vertėtų užpildyti tobulinimusi ir žinių siekimu. Privalomas mokslas gimnazijose, vidurinėse arba profesinėse mokyklose iki 18 metų įpareigotų jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems, lavinamiems. Vaikų fizinė branda vyksta greičiau, nei emocinė. Kuo ilgiau vaikas mokysis mokykloje, tuo didesnė tikimybė užaugti doru piliečiu. vaikų buvimas mokykloje iki 18 metų yra ne tik ugdomoji priemonė, bet ir prevencinė priemonė. 16 metų paauglys dar yra emociškai nesubrendęs, todėl tokie vaikai apgaulės būdu nesunkiai tampa prekybos žmonėmis aukomis, pradėda vartoti narkotines medžiagas, alkoholį, tabaką, įtraukiami į nusikalstamas veikas. Švietimo įstaigose vaikai yra ne tik užimti, bet ir prižiūrimi visą dieną. Mokyklose vaikai gali gauti socialinių pedagogų, psichologų pagalbą. Mokyklose vykdomos įvairios prevencinės programos, kuriose nesimokantis vaikas netenka galimybės dalyvauti. Mokyklose vykdomos popamokinio užimtumo programas, kuriose nesimokantis vaikas taip pat nedalyvauja. 16 metų jaunuoliai, nusprendę nebelankyti mokyklos tampa socialinės rizikos grupe. Anot psichologų, vaikas iki 18 metų yra "savęs" paieškų etape, jis neturi supratimo apie savo būsimą profesiją, jis neturi įgūdžių, minimalių kompetencijų. Pagrindinę mokyklą baigęs jaunuolis nėra pakankamai subrendęs dirbti ir užsidirbti. Vaiko ugdymui reikalingas formalus lavinimas.
Psichologai mano, kad nėra atsakinga tokio amžiaus vaikui leisti nesimokyti. Dabartinė Konstitucijos nuostata neįpareigoja tėvų rūpintis, kad vaikas mokytųsi iki 18 metų. Mokykla - tai yra ta institucija, kuri yra arčiausiai vaiko ir gali laiku pastebėti neigiamus pasikeitimus paauglių gyvenime. Privalomas mokslas iki 18 metų yra Belgijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje. Vienuolikoje JAV valstijų, dvejose Kanados provincijojse, Argentinoje taip pat mokslas iki 18 metų yra privalomas. Amžiaus cenzo ilginimas pasaulinė tendencija. Privalomo mokymosi iki 18 metų ribos nustatymas - tai ne tik valstybinė politika, tai yra mūsų valstybės koncepcija. Projekto tikslas - užtikrinti privalomą vaikų iki 18 metų ugdymą bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose. Projekto uždaviniai - suteikti vaikams iki 18 metų bendrąjį arba profesinį ugdymą; skatinti vaikų užimtumą ir dalyvavimą prevencinėse programose; ugdyti sąmoningą, dorą pilietį saugioje švietimo įstaigų aplinkoje; skatinti tėvų atsakomybę rūpinantis vaikų išsilavinimu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis projekto iniciatorius - Vincė Vaidevutė Margevičienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pirma dalis nusako privalomą asmenų mokslą iki 16 metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įvesti privalomą asmenų mokslą iki 18 metų. Naujos įstatymo nuostatos teigiamai paveiktų šalies švietimo, socialinę, ekonominę raidą. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus siūlomą Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Konstitucijos pataisą, jos nuostatos turės būti suderintos su galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas atitinka keliamus reikalavimus, jame nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. turėtų parengti lydimuosius teisės aktus projektui įgyvendinti. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomai reikėtų lėšų šiuo metu nesimokančių vaikų nuo 16 iki 18 metų mokymosi krepšelio išlaidoms padengti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Mokymasis, vaikas, švietimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2014-03- Nr. Į 2014-03-14 Nr. XIIP-1592 DĖL lietuvos respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑1592 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1592 pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2014-03-19 Nr. XIIP-1592 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Konstitucijos pakeitimo projekto nuostata dėl privalomo mokslo iki 18 metų svarstytina, vertinant ją ne tik lyginamuoju aspektu su tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintais valstybių įsipareigojimais dėl privalomo mokslo užtikrinimo, tačiau ir atsižvelgiant ir į Europos ir kitų pasaulio šalių praktiką minėtu klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad žmogaus ir piliečių teisių ir laisvių katalogą įtvirtinančiuose tarptautiniuose teisės dokumentuose (Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Vaiko teisių konvencijoje) nustatyta, kad valstybės, siekdamos įgyvendinti kiekvieno žmogaus teisę į mokslą, pripažįsta, kad pradinis mokymas turi būti visiems privalomas ir nemokamas, tuo tarpu kitų pakopų išsilavinimas turi būti atviras bei visiems prieinamas, įskaitant ir jo nemokamumo užtikrinimą. Taigi, vertinant šių tarptautinių teisės aktų turinį, galima daryti išvadą, kad nors teisė į mokslą pripažįstamas kaip viena iš svarbiausių žmogaus socialinių teisių, mokslo privalomumas juose siejamas tik su pradiniu išsilavinimu, klausimą dėl amžiaus cenzo didinimo paliekant pačių valstybių vidaus apsisprendimui. Vertinant Europos šalių praktiką, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) pateikiamais duomenimis beveik visose Europos Sąjungos bei kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse mokslas privalomas iki 15-16 metų amžiaus, ir tik Olandijoje, Portugalijoje ir kai kuriais atvejais Vengrijoje mokslas yra privalomas iki 18 metų amžiaus.
Manome, kad 15-16 metų amžiaus cenzas nustatytas ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į jauno žmogaus jau susiformavusį santykinį veiksnumą, t.y. į sugebėjimą laisvai ir sąmoningai reikšti savo valią tam tikrais klausimais. Kitaip sakant, nustatant privalomojo mokymosi amžiaus ribą, reikia įvertinti jauno žmogaus galimybę laisvai ir sąmoningai apsispręsti dėl savo teisės į mokymąsi įgyvendinimo. taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.9 straipsnis numato galimybę nepilnametį, sulaukusį šešiolikos metų, teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniu (emancipuotu). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra iki galo aiškus ir projekto tikslas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pagrindinę mokyklą baigęs jaunuolis nėra pakankamai subrendęs dirbti ir užsidirbti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir vidurinio ugdymo, ir profesinio mokymo programos baigiamos mokiniams esant jau virš 18 metų, o dažnai net ir 20 metų amžiaus. Todėl siūlomu projektu nebūtų užtikrinamas aukštesnės nei pagrindinės ugdymo pakopos išsilavinimo įgijimas Tuo tarpu vertinant kitą projekto tikslą – iki 18 metų įpareigoti jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems, lavinamiems, skatinti vaikų užimtumą ir dalyvavimą prevencinėse programose, svarstytinas nustatomos priemonės (privalomas mokslas iki 18 metų) proporcingumas ir adekvatumas siekiamam tikslui. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalis brauktina kaip ne konstitucinio reguliavimo dalykas.
Atsižvelgiant į pamatinį teisinės valstybės reikalavimą - Konstitucijos viršenybės principą, visi teisėkūros subjektai yra įpareigoti užtikrinti, kad negaliotų joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, t.y. privalo užtikrinti įstatymų bei poįstatyminių aktų suderinamumą su konstituciniu reguliavimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomą Konstitucijos pataisą, visų pirma turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas (kas yra paties Seimo kompetencija), o Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius aktus. Atitinkamai projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų (mokinio krepšelio principo įgyvendinimui), siūlytume gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvadą. 4. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles:
paskelbimo šaltinis projekte nenurodomas;
žodis „Konstitucijos“ brauktinas, vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas žodis
„pirmojoje“, o vietoj žodžių „šį straipsnį“ – žodžius „šią dalį“. Be to,
straipsnio dėstomojoje dalyje turėtų būti dėstoma tik keičiama 41 straipsnio pirmoji dalis, o ne visas 41 straipsnis;
dėstytinos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis P. Žukauskas
SOCIALINIŲ REIKALŲ ir DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė - Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, G. Klimavičius – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. V. Margevičienė – Seimo narė, E. Neciunskienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, J. Sakalauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-19 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimo projekto nuostata dėl privalomo mokslo iki 18 metų svarstytina, vertinant ją ne tik lyginamuoju aspektu su tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintais valstybių įsipareigojimais dėl privalomo mokslo užtikrinimo, tačiau ir atsižvelgiant ir į Europos ir kitų pasaulio šalių praktiką minėtu klausimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad žmogaus ir piliečių teisių ir laisvių katalogą įtvirtinančiuose tarptautiniuose teisės dokumentuose (Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Vaiko teisių konvencijoje) nustatyta, kad valstybės, siekdamos įgyvendinti kiekvieno žmogaus teisę į mokslą, pripažįsta, kad pradinis mokymas turi būti visiems privalomas ir nemokamas, tuo tarpu kitų pakopų išsilavinimas turi būti atviras bei visiems prieinamas, įskaitant ir jo nemokamumo užtikrinimą. Taigi, vertinant šių tarptautinių teisės aktų turinį, galima daryti išvadą, kad nors teisė į mokslą pripažįstamas kaip viena iš svarbiausių žmogaus socialinių teisių, mokslo privalomumas juose siejamas tik su pradiniu išsilavinimu, klausimą dėl amžiaus cenzo didinimo paliekant pačių valstybių vidaus apsisprendimui. Vertinant Europos šalių praktiką, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) pateikiamais duomenimis beveik visose Europos Sąjungos bei kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse mokslas privalomas iki 15-16 metų amžiaus, ir tik Olandijoje, Portugalijoje ir kai kuriais atvejais Vengrijoje mokslas yra privalomas iki 18 metų amžiaus. Manome, kad 15-16 metų amžiaus cenzas nustatytas ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į jauno žmogaus jau susiformavusį santykinį veiksnumą, t.y. į sugebėjimą laisvai ir sąmoningai reikšti savo valią tam tikrais klausimais.
Kitaip sakant, nustatant privalomojo mokymosi amžiaus ribą, reikia įvertinti jauno žmogaus galimybę laisvai ir sąmoningai apsispręsti dėl savo teisės į mokymąsi įgyvendinimo. taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.9 straipsnis numato galimybę nepilnametį, sulaukusį šešiolikos metų, teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniu (emancipuotu). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra iki galo aiškus ir projekto tikslas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pagrindinę mokyklą baigęs jaunuolis nėra pakankamai subrendęs dirbti ir užsidirbti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir vidurinio ugdymo, ir profesinio mokymo programos baigiamos mokiniams esant jau virš 18 metų, o dažnai net ir 20 metų amžiaus. Todėl siūlomu projektu nebūtų užtikrinamas aukštesnės nei pagrindinės ugdymo pakopos išsilavinimo įgijimas Tuo tarpu vertinant kitą projekto tikslą – iki 18 metų įpareigoti jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems, lavinamiems, skatinti vaikų užimtumą ir dalyvavimą prevencinėse programose, svarstytinas nustatomos priemonės (privalomas mokslas iki 18 metų) proporcingumas ir adekvatumas siekiamam tikslui. Atsižvelgti. 22
2 straipsnio 2 dalis brauktina kaip ne konstitucinio reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į pamatinį teisinės valstybės reikalavimą - Konstitucijos viršenybės principą, visi teisėkūros subjektai yra įpareigoti užtikrinti, kad negaliotų joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, t.y. privalo užtikrinti įstatymų bei poįstatyminių aktų suderinamumą su konstituciniu reguliavimu.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomą Konstitucijos pataisą, visų pirma turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas (kas yra paties Seimo kompetencija), o Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius aktus. Atitinkamai projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Pritarti. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų (mokinio krepšelio principo įgyvendinimui), siūlytume gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvadą. Pritarti. 4. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles:
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2014-09-29 Nr. 1049 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-599 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1592 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
siūlomas įstatymo projekto nuostatas lyginamuoju aspektu ir remiantis Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA)
„Eurydice“ tinklo pateikiamais duomenimis, beveik visose Europos Sąjungos
valstybėse privalomas mokslas yra iki 15–16 metų, tik Olandijoje ir Portugalijoje – iki 18 metų. Vengrijoje, 2011 metais priėmus Švietimo įstatymo pataisas, nuosekliai pereinama prie privalomo mokslo iki 16 metų (iki 2011 metų privalomas mokslas buvo iki 18 metų). 2. Siūlomos įstatymo projekto nuostatos neužtikrina, kad bus įgytas aukštesnis nei pagrindinės ugdymo pakopos išsilavinimas, nes vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas mokiniai baigia turėdami daugiau nei 18, o dažnai net ir 20 metų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per ilgesnį, negu nustatyta, laiką, pavyzdžiui, pagrindinio ugdymo programą baigti ne per 6, bet per 7 ar 8 metus, o asmenys, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 21 metų. 3. Beje, net ir esant nuostatai dėl privalomo mokslo iki 16 metų, jaunimo mokymosi aprėptis (besimokančių visos amžiaus grupės gyventojų skaičius) didėja.
Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2013–2014 mokslo metais 96,5 procento visų 16–18 metų asmenų mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose. 2012 metų duomenimis, 97 procentai aštuoniolikmečių Lietuvos gyventojų mokėsi (Europos Sąjungos vidurkis – 79 procentai; 2005 metais šis rodiklis Lietuvoje buvo 90,1 procento, Europos Sąjungos – 77,5 procento). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais 90 procentų 20–24 metų Lietuvos gyventojų turėjo ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą (Europos Sąjungos vidurkis – 80,9 procento; 2005 metais šis rodiklis Lietuvoje buvo 87,8 procento, Europos Sąjungoje – 77,4 procento). Lietuva pagal šį rodiklį buvo penkta Europos Sąjungoje. Atitinkamai nuosekliai mažėja nesimokančių pagal formaliojo švietimo programas 18–24 metų asmenų: 2013 metais pagal formaliojo švietimo programas nesimokė 6,3 procento 18–24 metų asmenų. Lietuva šiuo požiūriu lenkia Europos Sąjungos vidurkį, yra tarp 12 Europos Sąjungos valstybių, kuriose šis rodiklis mažesnis už numatytą Europos Sąjungos 2020 metų tikslą – 10 procentų. 4. Siūlomoms įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti prireiktų papildomų lėšų. Kadangi privalomo mokymosi trukmė būtų taikoma vyresniems mokiniams, pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“, reikėtų taikyti koeficientus nuo 1,4 iki 2,3 standartiniam krepšeliui – 3 348 litams. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2013–2014 mokslo metais nesimoko apie 1 400 16–18 metų mokinių, taigi jiems ugdyti reikėtų papildomai nuo 7 iki 10 mln. litų per metus.
Atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, skirti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų šiam tikslui nėra galimybių. Be to, esant dabartinei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, mokslą nutraukia tik apie 2 procentus 16 metų mokinių, taigi nauda, gaunama skyrus papildomą finansavimą, nebūtų proporcinga padarytoms išlaidoms. Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Pitrėnienė, A. Zeltinis, O. Leiputė, L. Dmitrijeva, 2014-04-161 N Argumentai: Įstatymo projekto XIIP-1592 iniciatoriai siūlo keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą privalomo mokslo amžių nuo 16 iki 18. Pagrindinė idėja yra įtvirtinti ypatingą prievolę valstybei rūpintis, kad jos piliečiai įgytų gerą išsilavinimą, kad nuo 16 metų amžiaus jie nebūtų našta visuomenei, kad ateityje Lietuvoje nedaugėtų nekvalifikuotos darbo jėgos. Vis dėlto siekiant didinti mokslo cenzą gali iškilti kai kurių derinimo su ugdymo programomis problemų. Pagal Švietimo įstatymo nuostatas bendrojo ugdymo programa išeinama per 12 metų, o vaikas pagal bendrojo ugdymo programas pradedamas ugdyti nuo 7 metų, o tam tikrais atvejais ir nuo 6 metų. Paisant Konstitucijos stabilumo, siūlytina privalomą mokslo amžių nustatyti Švietimo įstatyme ir kartu jame detalizuoti kitas susijusias su privalomu mokymu nuostatas. Keičiant Konstitucijos straipsnius, reglamentuojančius švietimo sistemą, būtina atsižvelgti į švietimo praktikoje įsigalėjusius ir kituose teisės aktuose vartojamus aktualius terminus.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą XIIP-1592 nauju
išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo ugdymo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos. Įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos nevalstybinės mokymo ir auklėjimo ugdymo įstaigos. Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo ugdymo įstaigų veiklą. Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 1 Įstatymo projekto 1 straipsnį laikyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:2 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Konstitucijos 41 straipsnį išdėstyti taip: „41 straipsnis Asmenims iki
įstatymas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo, profesinėseio bei aukštesniosiose mokyklosemo įstaigose yra nemokamas. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“ Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1592. 8. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 4 – prieš, 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
klausymuose dalyvavo: Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Jaroslav Narkevič, Algirdas Vaclovas Patackas, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėja Jurgita Bieliūnienė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pakeitimo projekto nuostata dėl privalomo mokslo iki 18 metų svarstytina, vertinant ją ne tik lyginamuoju aspektu su tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintais valstybių įsipareigojimais dėl privalomo mokslo užtikrinimo, tačiau ir atsižvelgiant ir į Europos ir kitų pasaulio šalių praktiką minėtu klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad žmogaus ir piliečių teisių ir laisvių katalogą įtvirtinančiuose tarptautiniuose teisės dokumentuose (Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Vaiko teisių konvencijoje) nustatyta, kad valstybės, siekdamos įgyvendinti kiekvieno žmogaus teisę į mokslą, pripažįsta, kad pradinis mokymas turi būti visiems privalomas ir nemokamas, tuo tarpu kitų pakopų išsilavinimas turi būti atviras bei visiems prieinamas, įskaitant ir jo nemokamumo užtikrinimą.
Taigi, vertinant šių tarptautinių teisės aktų turinį, galima daryti išvadą, kad nors teisė į mokslą pripažįstamas kaip viena iš svarbiausių žmogaus socialinių teisių, mokslo privalomumas juose siejamas tik su pradiniu išsilavinimu, klausimą dėl amžiaus cenzo didinimo paliekant pačių valstybių vidaus apsisprendimui. Vertinant Europos šalių praktiką, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) pateikiamais duomenimis beveik visose Europos Sąjungos bei kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse mokslas privalomas iki 15-16 metų amžiaus, ir tik Olandijoje, Portugalijoje ir kai kuriais atvejais Vengrijoje mokslas yra privalomas iki 18 metų amžiaus. Manome, kad 15-16 metų amžiaus cenzas nustatytas ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į jauno žmogaus jau susiformavusį santykinį veiksnumą, t.y. į sugebėjimą laisvai ir sąmoningai reikšti savo valią tam tikrais klausimais. Kitaip sakant, nustatant privalomojo mokymosi amžiaus ribą, reikia įvertinti jauno žmogaus galimybę laisvai ir sąmoningai apsispręsti dėl savo teisės į mokymąsi įgyvendinimo. taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.9 straipsnis numato galimybę nepilnametį, sulaukusį šešiolikos metų, teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniu (emancipuotu). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra iki galo aiškus ir projekto tikslas.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pagrindinę mokyklą baigęs jaunuolis nėra pakankamai subrendęs dirbti ir užsidirbti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir vidurinio ugdymo, ir profesinio mokymo programos baigiamos mokiniams esant jau virš 18 metų, o dažnai net ir 20 metų amžiaus. Todėl siūlomu projektu nebūtų užtikrinamas aukštesnės nei pagrindinės ugdymo pakopos išsilavinimo įgijimas Tuo tarpu vertinant kitą projekto tikslą – iki 18 metų įpareigoti jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems, lavinamiems, skatinti vaikų užimtumą ir dalyvavimą prevencinėse programose, svarstytinas nustatomos priemonės (privalomas mokslas iki 18 metų) proporcingumas ir adekvatumas siekiamam tikslui. Pritarti
2
2 straipsnio 2 dalis brauktina kaip ne konstitucinio reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į pamatinį teisinės valstybės reikalavimą - Konstitucijos viršenybės principą, visi teisėkūros subjektai yra įpareigoti užtikrinti, kad negaliotų joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, t.y. privalo užtikrinti įstatymų bei poįstatyminių aktų suderinamumą su konstituciniu reguliavimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomą Konstitucijos pataisą, visų pirma turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas (kas yra paties Seimo kompetencija), o Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius aktus. Atitinkamai projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Pritarti
į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų (mokinio krepšelio principo įgyvendinimui), siūlytume gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvadą. Pritarti 4.
juridinės technikos taisykles:
Teisingumo ministerijos 2014-03-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
institutas, 2014-05-05 Nr. 2R-150-(1.9) Teikiamu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str. 1 d. pakeitimo įstatymo projektu numatoma aukštesnė amžiaus riba asmenims, kuriems mokslas privalomas: vietoj skaičiaus
„16” įrašomas skaičius „18“, siekiant užtikrinti privalomą vaikų iki 18 m.
ugdymą bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose. Turėtų būti išsakyta neigiama nuomonė dėl šio keitimo, remiantis žemiau pagrindžiamu argumentu, kad nereikėtų imtis keisti tai, ką galima koreguoti kitomis priemonėmis. Atsižvelgti
institutas, 2014-05-05 Nr. 2R-150-(1.9) Šiam, kaip ir kitoms iniciatyvoms keisti, pildyti konstitucines nuostatas, galioja bendroji taisyklė, kurią suformulavo ir plėtoja Lietuvos konstitucinės justicijos institucija – Konstitucijos pataisa turi būti teisiškai būtina, neišvengiama.
Kalbos ir terminijos kaitos kontekste išdėstyti ir vėliau išplėtoti šie konstitucinės doktrinos teiginiai: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pasisakoma prieš tokią „intervenciją į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas, tekstą“, kuri „nėra teisiškai būtina“; „Viena iš sąlygų, užtikrinančių Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos teksto stabilumas. (...) Konstitucijos prigimtis, konstitucingumo idėja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali būti ir nėra spragų ar vidinių prieštaravimų. Tad Konstitucijos tekstas neturi būti koreguojamas, pavyzdžiui, vien pasikeitus terminijai, inter alia teisinė Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (pavyzdžiui, kai tam tikrų veiklos rūšių technologinės galimybės išsiplečia taip, kaip galbūt ir nebuvo įmanoma numatyti tuo metu, kai
institutas, 2014-05-05 Nr. 2R-150-(1.9) Remiantis šiais ir kitais jurisprudenciniais teiginiais, gali būti išvedami keli Konstitucijos pataisos reikalingumo, priimtinumo vertinimo kriterijai: 1) konkretaus teisinio reguliavimo įtvirtinimo alternatyvų (pvz., ordinarinėje teisėje), 2) suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos, galiojančios konstitucijos nuostatų ir siūlomos pataisos darnumo, 3) konstitucijos turinio specifikos bei siekiamų pokyčių ilgalaikės perspektyvos kontekste. Pritarti
institutas, 2014-05-05 Nr.
2R-150-(1.9) Manytina, kad Projektu siekiamas vaikų iki 18 m. ugdymo bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose užtikrinimo tikslas gali būti įgyvendinamas valstybei prisiimant didesnius įsipareigojimus nei numatyta konstitucinėse nuostatose dėl kultūrinių teisių (joms priskirtina ir asmens teisė įgyti išsilavinimą) užtikrinimo ordinarinės teisės lygmeniu, jeigu prisiimtieji įsipareigojimai nepaneigtų konstitucinio teisingos ir darnios visuomenės siekio. Prielaida dėl galimo ordinarinių teisės aktų, o ne Konstitucijos koregavimo, manytina, būtų tinkama bent analizuojant didesnių nei numatyta Konstitucijoje finansinių valstybės įsipareigojimų galimybę. Pastarosios rūšies įsipareigojimai neabejotinai itin reikšmingi kultūrinių, socialinių teisių užtikrinimo kontekste. Ir teisės siekti aukštojo mokslo, ir kitų teisių, pvz., teisės į sveikatos apsaugą garantijų kontekste Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucija nedraudžia, kad valstybė pagal galimybes prisiimtų didesnius finansinius įsipareigojimus nei numatytieji Konstitucijoje. Antai Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 41 str. 3 d nuostatą, pabrėžė, kad „Konstitucijoje nedraudžiama valstybei pagal galimybes prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus besimokantiesiems aukštosiose mokyklose. Prisiimant didesnius finansinius įsipareigojimus, negu išplaukia iš konstitucinės nuostatos, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas laiduojamas gerai besimokantiems piliečiams, neturi būti paneigiamas Konstitucijoje įtvirtintas teisingos ir darnios visuomenės siekis“. Teismas, aiškindamas Konstitucijos 53 str. 1 d. nuostatos „Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“ turinį, taip pat patvirtino, kad „[...] valstybė gali prisiimti didesnius finansinius įsipareigojimus, negu implikuoja konstitucinė nemokamos medicinos pagalbos piliečiams garantija“. Konstitucijos 41 str.
Konstitucijos 41 str. 1 d. nuostata konstitucinėje jurisprudencijoje aiškinta tikrinant anksčiau galiojusios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo redakcijos reguliavimo atitiktį konstituciniam reguliavimui, apjungiant šios nuostatos turinio atskleidimą su to paties straipsnio 2 d.: „Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas, o 2 dalyje - kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Šios Konstitucijos normos reiškia, jog valstybė (jos institucijos) turi pareigą užtikrinti, kad visi asmenys iki
arba savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse ar aukštesniosiose mokyklose, kad mokymas šiose įstaigose būtų visiems vienodai prieinamas. Sistemiškai aptariama Konstitucijos nuostata aiškinama ir turint omenyje kitas Konstitucijos nuostatas, be kita ko, nuostatas, pagal kurias privalomojo mokymo užtikrinimo įsipareigojimai tenka ne tik valstybei, bet ir tėvams: pvz., remiantis Konstitucijos 38 str., „tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“ (6 d.). Šios ir su jomis susijusios nuostatos įgyvendinamos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Antai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 str. nustatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Tad atskiruose įstatymuose gali būti nustatyta kita amžiaus riba, kurią peržengęs asmuo konkrečiuose santykiuose įgyja specialų veiksnumą. Nurodytasis reguliavimas leidžia įstatymų leidėjui modeliuoti mokymosi užtikrinimo sistemą (jos prielaidas, dalyvius ir kt.), nepaneigiančią konstitucinių rėmų. Atsižvelgti
institutas, 2014-05-05 Nr. 2R-150-(1.9) Gali būti pateikiamas dar vienas, tačiau šalutinis argumentas, taip pat skatinantis abejones dėl siūlomo Konstitucijos pakeitimo būtinumo.
Valstybės pareiga užtikrinti tam tikros apimties privalomą mokymą žmogui iki 16 m. amžiaus, t. y. taip, kaip įtvirtinama ir galiojančiu konstituciniu reguliavimu, buvo nurodyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektuose, turint omenyje ilgalaikę valstybės įsipareigojimų užtikrinimo perspektyvą. Pastaruosiuose, pvz., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sudarytos darbo grupės Konstitucijos koncepcijos metmenyse, skelbtuose 1991 m. gegužės 10 d. „Lietuvos aide", numatyta, kad „žmogui iki 16 metų amžiaus užtikrinamas bendrasis lavinimas arba profesinis ir techninis mokymas“; 1992 m. gegužės 14 d. Sąjūdžio koalicijos „Už demokratinę Lietuvą” rengtame Konstitucijos projekte nustatyta: „Valstybė laiduoja privalomą mokslą asmeninis iki 16 m.“ (35 str.). Kituose rengtuose galiojančios Konstitucijos projektuose, įtvirtinant konstitucinės asmens teisės įgyti išsilavinimą garantiją, nenurodomas konkretus žmogaus amžius: pvz., LDDP tarybos sudarytos komisijos 1991 m. balandžio 23 d. Konstitucijos projekte (32 str.), (Beje, paminėtina, kad dar ankstesniuose istoriniuose Lietuvos konstituciniuose dokumentuose įtvirtinama aptariamos žmogaus teisės bendro pobūdžio garantija. Pvz., 1922 m. Konstitucijoje „Pradžios mokslas yra privalomas“ „Privalomojo pradžios mokslo įvedimo laiką ir tvarką nurodo įstatymas“ (81 §). Amžiaus ribą paliekama reguliuoti įstatymų leidėjui taip pat ir 1938 m. Konstitucijoje:
„Pradžios mokslas privalomas“ (40 str.)). Taigi nei istorinėse Lietuvos konstitucijose,
nei galiojančios Konstitucijos projektuose nebuvo numatyta aukštesnė nei
Istoriniuose konstituciniuose dokumentuose nurodomas privalomas ugdymo programų cenzas, o 1992 metų Konstitucijoje – privalomo mokymo amžiaus cenzas. 11. Teisės institutas, 2014-05-05 Nr.
2R-150-(1.9) Taigi siūlytina nekeisti numatytos Konstitucijos straipsnio dalies, ieškant galimybių žemesniu nei Konstitucijos lygiu įtvirtinti papildomas garantijas, kad būtų skatinamas asmenų nuo 16 iki 18 m. didesnis dalyvavimas prevencinėse programose, papildomos ugdymo galimybės tiems, kurie baigia gimnazijas, vidurines arba profesines mokyklas, būdami 16 m. ir kuriems grėstų neigiamos Projekto aiškinamajame rašte įvardintos įtakos (tapimas prekybos žmonėmis aukomis, narkotinių medžiagų, alkoholio, tabako vartojimas, nusikalstamų veikų darymas
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 12. Lietuvos tėvų forumas 2014-04-16 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo narių 2014-03-14 pateiktu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1592, siūlančiu pakeisti dabartinę nuostatą „Asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas“ ir įtvirtinti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų (toliau
Nepritarimo Projektui motyvai:
konstitucinė teisė pasižymi stabilumu dėl keitimo tvarkos sudėtingumo, manome, kad Konstitucijos keitimas yra priimtinas tik ypatingos svarbos atvejais. 2.
tikslingumo principu (teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis), siūlome ugdymo įstaigų lankomumo klausimą spręsti kitomis, ne Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo, priemonėmis. 3. Atsižvelgdami į gerus Lietuvos gyventojų raštingumo ir išsilavinimo rodiklius ir laikydami, kad mokslas yra labiau teisė nei pareiga, abejojame šio pakeitimo motyvais, nauda ir tikslingumu. 4. Projekto aiškinamajame rašte pateikiama bendra vaikų skaičiaus statistika: “Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų“ neatspindi vaikų (nuo 16 iki 18 m.), nelankančių mokyklos skaičiaus. Todėl neaišku, kokie yra keliamos problemos mastai. 5. Manome, kad šis Projektas nesprendžia ugdymo įstaigų nelankymo priežasčių, tik užtikrina didesnį finansavimą mokymo įstaigoms per mokymosi krepšelius. 6. Neaišku, kokias praktines pasekmes turėtų šio Projekto priėmimas – kaip būtų užtikrinamas jo įgyvendinimas. Džiaugiamės Seimo narių dėmesiu jaunosios kartos lavinimui, siekiu gerinti švietimo, socialinę, ekonominę raidą šalyje. Tačiau siūlytume rinktis teigiamo skatinimo, o ne vien prievolės kelią: pradedant politikų-pedagogų-tėvų-vaikų dialogą sprendžiamu klausimu, gerinant švietimo sistemos teikiamų paslaugų kokybę, didinant motyvaciją mokytis, bendromis pastangomis siekti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatos „valstybės narės... imasi priemonių, skatinančių nuolat lankyti mokyklą ir mažinančių moksleivių, paliekančių mokyklą, skaičių“ įgyvendinimo Lietuvoje. Iš dalies pritarti Argumentai:
Kadangi Konstitucija yra vertybė ir jos keitimas turi būti teisiškai būtinas, neišvengiamas, vietoj 16 metų nustačius aukštesnę ribą, liktų neišspręsti kai kurie teisinio reguliavimo dalykai, todėl jie turėtų būti reglamentuojami įstatymais. 13.
mokytojų profesinė sąjunga, 2014-05-05 Nr. R-20/1 Reaguodami į Jūsų paklausimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str. pakeitimo, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) pravedė internetinę savo narių apklausą. Deja, rezultatai yra toli gražu ne vienareikšmiai. 1. Pasisakančių už Pataisoje siūlomą privalomą mokslą iki 18 metų yra mažuma. Jų argumentai yra tokie:
mokytojų profesinė sąjunga, 2014-05-05 Nr. R-20/1 Kaip matyti, argumentai dar nėra užtikrinti ir kelia abejonių, nes, priėmus pataisą, visas jos įgyvendinimo svoris vėl užgultų ne tėvų (globėjų), o mokyklos ir pedagogų pečius. Iš dalies pritarti Jeigu būtų priimta Konstitucijos 41 str. pataisa, turėtų būti tobulinami kiti teisės aktai. 15. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, 2014-05-05 Nr. R-20/1 Dauguma apklausoje dalyvavusių respondentų, taip pat ir tėvų, prieštarauja LR Konstitucijos 41 str. pataisai, nes:
Kokiomis priemonėmis valstybė sugrąžins užsienyje dirbantį tėvą, jeigu vaikas, esantis Lietuvoje, neis į mokyklą?
būsima pataisa, tokio mokinio likusieji 7 mėnesiai mokslo, nebus privalomi. Jam jau ši pataisa nustoja galiojusi). Kaip tokiu atveju užtikrinti likusio mokymosi laikotarpio privalomumą? Privalo būti sukurtas teisinis įstatyminis sankcijų tėvams (globėjams) ir patiems vaikams paketas. Nesant sankcijų, apie privalomą mokymą negali būti nė kalbos. Atsižvelgti Argumentai Administracinių teisių pažeidimo kodekse nustatyta tėvų atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą (180 straipsnis), už kliudymą vaikams iki 16 metų mokytis (215 straipsnis). Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 str. nustatyta, kad minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos nesimokančiam arba mokyklos nelankančiam vaikui. Tačiau dėl socialinių aplinkybių šias nuostatas įgyvendinti yra sunku. 16. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, 2014-05-05 Nr. R-20/1 Netgi norint nemotyvuotą mokinį palikti antriems metams reikalingas tėvų sutikimas, kurio dažniausiai negauname. O valstybė už tokį privalomą mokslą moka. Tad, jeigu norima mokslą paversti privalomu, tai mokinys turi būti įpareigotas pasiekti bent minimumą privalomų dalykų. Jeigu neįsisavina, tai už antrų metų kurso kartojimą, tėvai turėtų mokėti. Nepritarti Argumentai Valstybė nustato prievolę mokytis iki 16 metų, todėl turi užtikrinti, kad tas mokslas būtų atviras, prieinamas ir nemokamas. 17.
mokytojų profesinė sąjunga, 2014-05-05 Nr. R-20/1 Privalomas mokslas nei iki 16, nei iki 18 metų, negali būti paslauga. Dabar mokytojai paversti paslaugos teikėjais. Valstybė turi įsipareigoti užtikrinti privalomumą, o ne paslaugą
mokytojų profesinė sąjunga, 2014-05-05 Nr. R-20/1 Dabar egzistuojantys švietimo dokumentai numato mokytojų padėjėjus, bet dėl skurdaus švietimo finansavimo jie mokyklose neegzistuoja.
mokytojų profesinė sąjunga, 2014-05-05 Nr. R-20/1 Be to, LR Konstitucijos pataisa niekaip negarantuoja naujų darbo vietų mokytojams sukūrimo arba atsiradimo, taip kaip negarantavo esant ir senajai straipsnio redakcijai.
kalba netaisyta). Atsižvelgti
mokytojų profesinė sąjunga, 2014-05-05 Nr. R-20/1 Kaip matome iš komentarų, dauguma mokytojų ir su jais bendravusių tėvų mano, kad mūsų valstybė dar nėra pribrendusi efektyviam LR Konstitucijos 41 str. pataisos įgyvendinimui. Pirmiausia, nesukurta pakankama teisinė ir finansinė bazė, užtikrinanti privalomą mokslą iki 18 metų. Iš dalies pritarti Konstitucinė norma turėtų būti įgyvendinama įstatymų ir kitų teisės aktų. 21. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, 2014-05-05 Nr. 2.4-101 Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP -1592 ir iš esmės pritartų privalomojo mokslo amžiaus pailginimui. Tiesa, jo įgyvendinimo galimybes reiktų labai atidžiai aptarti su socialiniais partneriais. Iš dalies pritarti Konstitucinė norma turėtų būti įgyvendinama įstatymų ir kitų teisės aktų. 22. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, 2014-05-05 Nr.
2.4-101 Sutinkame su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės ir kitų Seimo narių (2014-04-16 pasiūlymas) argumentais, kad Konstitucijoje padidinus mokslo cenzą, gali iškilti derinimo su ugdymo programomis problemų. Todėl manome, kad svarstytinas yra minėtų Seimo narių pasiūlymas privalomą mokslo amžių nustatyti Švietimo įstatyme. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 23. Švietimo ir mokslo ministerija 2014-05-07 Nr. SR-2073 Remiantis oficialia statistika, Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjunga, 16-24 metų jaunimo mokymosi ir įgyto išsilavinimo rodikliai yra geresni nei ES vidurkis, geresni nei daugelio ES šalių, be to, šie rodikliai pastaraisiais metais gerėja. 2013 m., Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 90 proc. Lietuvos 20-24 metų jaunimo turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą (Europos Sąjungos vidurkis - 81,1 proc., Lietuva pagal šį rodiklį yra penkta ES). Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 16-17 metų mokinių, besimokančių bendrojo ugdymo mokyklose; ir profesinio mokymo įstaigose, 2013-2014 m. m. yra 98,01 proc. nuo tos amžiaus grupės gyventojų, 2005 metais mokėsi 96,7 proc. šios amžiaus grupės mokinių. Atsižvelgti
2014-05-07 Nr. SR-2073 Siūlomas Konstitucijos straipsnio keitimas ir privalomo mokymosi amžiaus didinimas būtų susijęs ir tiesiogiai paliestų tik kiek mažiau nei 2 proc. 16-17 metų gyventojų, nedalyvaujančių švietimo procese. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisa būtų svarstytina, jeigu jaunimo mokymosi rodikliai būtų prasti arba blogėtų. Tačiau šiuo metu mokymosi aprėptis (besimokančių gyventojų skaičius, palyginti su visa amžiaus grupe) didėja.
2012 m. duomenimis, net 97 proc. aštuoniolikmečių šalies gyventojų mokėsi, kai Europos Sąjungos vidurkis buvo tik 79 proc. (plg. 2005 m. Lietuvoje - 90,1 proc., ES vidurkis - 77,5 proc.). Atsižvelgti
2014-05-07 Nr. SR-2073 Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, šiandien gali naudotis įteisinta galimybe ugdytis iki 18 metų ir ilgiau. Švietimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje yra įteisinta nuostata, kad asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per ilgesnį, negu nustatyta, laiką; pavyzdžiui, pagrindinio ugdymo programą baigti ne per 6 metus, bet per 7 ar net 8. Šioje dalyje taip pat įrašyta nuostata, kad didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių asmenys gali mokytis iki 21 metų. Šią galimybę suteikia Socialinių įgūdžių ugdymo programa, įregistruota Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre ir priskirta vidurinio ugdymo programai. 47 Lietuvos mokyklose yra įsteigtos 73 socialinių įgūdžių ugdymo klasės, kuriose ugdosi 501 mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo. Atsižvelgti
2014-05-07 Nr. SR-2073 Taigi ir esant dabartinei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, Lietuva pagal jaunimo išsilavinimo rodiklius lenkia daugelį Europos valstybių. Pažymėtina, kad daugelyje Europos valstybių privalomas mokslas yra iki 16 metų, tik Olandijoje ir Portugalijoje - iki 18 metų. 2011 m. priėmus Švietimo įstatymo pataisas, Vengrijoje nuosekliai pereinama prie privalomo mokslo iki 16 metų
2014-05-07 Nr. SR-2073 Kita vertus, jaunimo išsilavinimo lygis pagal tarptautinius standartus vertinamas ne pagal aštuoniolikmečių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, o pagal 20-24 metų jaunimo išsilavinimo rodiklius.
Lietuvoje 20-24 metų jaunimo, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, dalis sudaro 90 proc., o ES vidurkis yra 80,9 proc. (plg. 2005 m. Lietuvoje - 87,8 proc., ES vidurkis - 77,4 proc.). Tačiau Lietuvoje vis dar išlieka per didelė mokinių orientacija į akademinį mokymąsi. Tik apie 35,8 proc. (2012 m. duomenys) gyventojų profesinę kvalifikaciją įgyja per profesinį mokymą, o Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai apie 60 proc. kvalifikaciją įgyja profesinio mokymo įstaigose. Kita vertus, 2012-2013 m. net 56,8 proc. visų besimokančiųjų profesinio mokymo įstaigose mokėsi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įgyvendinamas kartu su bendrojo ugdymo programa, 34,3 proc. - pagal profesinio mokymo programas asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą. Kasmet santykinai daugėja asmenų, stojančių į profesines mokyklas, baigus vidurinę mokyklą. Atsižvelgti
2014-05-07 Nr. SR-2073 Nuosekliai mažėja iškrentančiųjų iš švietimo sistemos: Lietuvoje 2013 m. anksti palikusių švietimo sistemą 18-24 metų asmenų dalis buvo palyginti nedidelė - 6,3 proc. Lietuva gerokai lenkia Europos Sąjungos vidurkį, taip pat yra tarp dvylikos
siekinį - 10 proc. Atsižvelgti
2014-05-07 Nr. SR-2073 Sėkmingam mokymuisi ir mokymosi motyvacijos didinimui labai svarbios tinkamos ankstyvojo (ikimokyklinio ir priešmokyklinio) ugdymo sąlygos.
Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ilgalaikių tyrimų (2008) duomenys rodo, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį visų vaikų, ypač augančių socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis, tolesnei socialinei ir emocinei raidai, padeda mažinti skurdą, spręsti daugelį socialinių problemų, gerinti mokinių pasiekimus mokykloje, turi įtakos visam tolesniam mokymuisi ir gyvenimui, t. y.; atlieka atskirties prevencijos funkciją. Europos Komisija, 2012 m. įvertinusi Lietuvos nacionalinių reformų ir konvergencijos programų vykdymą (COM(20l2) 319 finai), pabrėžė, kad viena iš Lietuvos švietimo problemų ir vis dar aktualiu uždaviniu lieka ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo gerinimas (http://ec.europa.eU/europe2020/pdf/nd/swd2012_lithuania_lt.pdf). Nors pastaruoju laikotarpiu Lietuva padarė didelę pažangą, didindama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą (2009 m. ugdymo programose dalyvavo 59,7 proc. 1-6 metų vaikų, 2013 m. - 66,1 proc.), tačiau pagal keturmečių-šešiamečių dalyvavimą ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme Lietuva dar vis nepasiekia Europos Sąjungos šalių vidurkio (2010 m. ES šalių vidurkis buvo 92,4 proc., o Lietuvos - 77,0 proc.). Strateginiuose Europos Sąjungos dokumentuose numatoma toliau plėtoti ankstyvąjį ugdymą ir siekti, kad 2016 m. ES šalių keturmečių-šešiamečių vaikų, dalyvaujančių ugdymo programose, vidurkis būtų 94 proc. Lietuvos Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje užsibrėžta 2016 m. pasiekti 84 proc. keturmečių-šešiamečių dalyvavimo. Visoje Europoje pastebimas privalomo dalyvavimo švietimo programose ankstinimas (EACEA/Eurydice, 2012, 28-30 psl.).
Kai kuriose Europos šalyse privalomo mokymosi laikas sutampa su mokymosi pradinėje mokykloje pradžia (ISCED-1) - daugelyje šalių jis pradedamas, kai vaikui sueina 6 metai ar netgi anksčiau (pvz.: Airijoje - 4 m., Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Maltoje - 5 m.). Tačiau kai kuriose šalyse privalomo mokymosi laikas nesutampa su pradinio ugdymo pradžia. Tai reiškia, kad tokiose šalyse yra nustatyta, jog vieneri ar dveji metai iki pradedant lankyti pradinę mokyklą yra privalomi (pvz,:
Latvijoje - nuo 5 m., Kipre - nuo 4 m. 8 mėn., Graikijoje ir Austrijoje - nuo 5 m., Lenkijoje - nuo 6 m., Bulgarijoje - nuo 5 m., Vengrijoje - nuo 5 m., kurioje pradinis ugdymas pradedamas, kai vaikui sueina 6 ar 7 metai, tačiau privalomas ugdymas pradedamas nuo 5 ar 6 metų). Liuksemburge ir kai kuriuose Šveicarijos kantonuose privalomas ugdymas pradedamas nuo 4 metų, o pradinis ugdymas - nuo 6 metų. Šiuo metu 30 proc. Europos Sąjungos šalių yra įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas, prieš pradedant mokymąsi pradinėse klasėse. Visuotinis, bet kol kas neprivalomas ikimokyklinis ar priešmokyklinis ugdymas yra 15 ES šalių, o tai sudaro 56 proc. Lietuvoje 2013 m. priešmokyklinio ugdymo programoje dalyvavo 95,63 proc. šešiamečių. Išanalizavus
sąlygomis ugdomi likusieji priešmokyklinio amžiaus vaikai, paaiškėjo, kad ketvirtadalis iš jų auga socialiai nepasiturinčiose šeimose arba turi nustatytą neįgalumą bei specialiųjų ugdymosi poreikių. Atsižvelgus į pateiktą informaciją, būtų tikslinga įteisinti privalomą ugdymą nuo 6 metų. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Pitrėnienė A. Zeltinis O.
Zeltinis O. Leiputė L. Dmitrijeva 2014-04-161 N Argumentai: Įstatymo projekto XIIP-1592 iniciatoriai siūlo keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą privalomo mokslo amžių nuo 16 iki 18. Pagrindinė idėja yra įtvirtinti ypatingą prievolę valstybei rūpintis, kad jos piliečiai įgytų gerą išsilavinimą, kad nuo 16 metų amžiaus jie nebūtų našta visuomenei, kad ateityje Lietuvoje nedaugėtų nekvalifikuotos darbo jėgos. Vis dėlto siekiant didinti mokslo cenzą gali iškilti kai kurių derinimo su ugdymo programomis problemų. Pagal Švietimo įstatymo nuostatas bendrojo ugdymo programa išeinama per 12 metų, o vaikas pagal bendrojo ugdymo programas pradedamas ugdyti nuo 7 metų, o tam tikrais atvejais ir nuo 6 metų. Paisant Konstitucijos stabilumo, siūlytina privalomą mokslo amžių nustatyti Švietimo įstatyme ir kartu jame detalizuoti kitas susijusias su privalomu mokymu nuostatas. Keičiant Konstitucijos straipsnius, reglamentuojančius švietimo sistemą, būtina atsižvelgti į švietimo praktikoje įsigalėjusius ir kituose teisės aktuose vartojamus aktualius terminus. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą XIIP-1592 nauju
išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo ugdymo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos. Įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos nevalstybinės mokymo ir auklėjimo ugdymo įstaigos. Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo ugdymo įstaigų veiklą. Nepritarti Argumentai Teisės instituto nuomone, „Konstitucijos tekstas neturi būti koreguojamas, pavyzdžiui, vien pasikeitus terminijai, inter alia teisinė Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai“. 2. Seimo nariai A.
Seimo nariai A. Pitrėnienė A. Zeltinis O. Leiputė L. Dmitrijeva 2014-04-161 Įstatymo projekto 1 straipsnį laikyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:2 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Konstitucijos 41 straipsnį išdėstyti taip: „41 straipsnis Asmenims iki
įstatymas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo, profesinėseio bei aukštesniosiose mokyklosemo įstaigose yra nemokamas. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“ Nepritarti Valstybė, nustatydama aukštesnį privalomo mokslo amžiaus cenzą, parodytų rūpestį visuomenės išsilavinimu. 3. Seimo Konstitucijos komisija 2014-05-14 Atsižvelgdama į tai, kad Konstitucijos stabilumas yra konstitucinė vertybė, o Konstitucija turi būti keičiama kiek įmanoma rečiau ir tik tuomet, kai tai yra būtina, Komisija nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1592. Nepritarti Valstybė, nustatydama aukštesnį privalomo mokslo cenzą, parodytų rūpestį visuomenės išsilavinimu. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 6.1. Sprendimas:. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1592 ir siūlyti jį pagrindiniam Komitetui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai:
pranešėjas: Audronė Pitrėnienė. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-1592)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Seimo narys Juras Požela, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Saulius Zybartas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-191
Konstitucijos pakeitimo projekto nuostata dėl privalomo mokslo iki 18 metų svarstytina, vertinant ją ne tik lyginamuoju aspektu su tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintais valstybių įsipareigojimais dėl privalomo mokslo užtikrinimo, tačiau ir atsižvelgiant ir į Europos ir kitų pasaulio šalių praktiką minėtu klausimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad žmogaus ir piliečių teisių ir laisvių katalogą įtvirtinančiuose tarptautiniuose teisės dokumentuose (Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Vaiko teisių konvencijoje) nustatyta, kad valstybės, siekdamos įgyvendinti kiekvieno žmogaus teisę į mokslą, pripažįsta, kad pradinis mokymas turi būti visiems privalomas ir nemokamas, tuo tarpu kitų pakopų išsilavinimas turi būti atviras bei visiems prieinamas, įskaitant ir jo nemokamumo užtikrinimą. Taigi, vertinant šių tarptautinių teisės aktų turinį, galima daryti išvadą, kad nors teisė į mokslą pripažįstamas kaip viena iš svarbiausių žmogaus socialinių teisių, mokslo privalomumas juose siejamas tik su pradiniu išsilavinimu, klausimą dėl amžiaus cenzo didinimo paliekant pačių valstybių vidaus apsisprendimui. Vertinant Europos šalių praktiką, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) pateikiamais duomenimis beveik visose Europos Sąjungos bei kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse mokslas privalomas iki 15-16 metų amžiaus, ir tik Olandijoje, Portugalijoje ir kai kuriais atvejais Vengrijoje mokslas yra privalomas iki 18 metų amžiaus. Manome, kad 15-16 metų amžiaus cenzas nustatytas ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į jauno žmogaus jau susiformavusį santykinį veiksnumą, t.y. į sugebėjimą laisvai ir sąmoningai reikšti savo valią tam tikrais klausimais.
Kitaip sakant, nustatant privalomojo mokymosi amžiaus ribą, reikia įvertinti jauno žmogaus galimybę laisvai ir sąmoningai apsispręsti dėl savo teisės į mokymąsi įgyvendinimo. taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.9 straipsnis numato galimybę nepilnametį, sulaukusį šešiolikos metų, teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniu (emancipuotu). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra iki galo aiškus ir projekto tikslas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pagrindinę mokyklą baigęs jaunuolis nėra pakankamai subrendęs dirbti ir užsidirbti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ir vidurinio ugdymo, ir profesinio mokymo programos baigiamos mokiniams esant jau virš 18 metų, o dažnai net ir 20 metų amžiaus. Todėl siūlomu projektu nebūtų užtikrinamas aukštesnės nei pagrindinės ugdymo pakopos išsilavinimo įgijimas Tuo tarpu vertinant kitą projekto tikslą – iki 18 metų įpareigoti jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems, lavinamiems, skatinti vaikų užimtumą ir dalyvavimą prevencinėse programose, svarstytinas nustatomos priemonės (privalomas mokslas iki 18 metų) proporcingumas ir adekvatumas siekiamam tikslui. Nepritarti Komiteto nariai pritaria projekto aiškinamajame rašte išdėstytiems projekto tikslams, t. y. kad privalomas mokslas gimnazijose, vidurinėse arba profesinėse mokyklose iki 18 metų įpareigotų jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems, lavinamiems, suteiktų galimybę dalyvauti prevencinėse, popamokinio užimtumo programose, taip pat užkirstų kelią mokyklos administracijai šalinti nepažangius mokinius iš mokyklų, vos tik šiems sueina 16 metų. Be to, mokslas būtų privalomas ir vyresniems nei 16 m. nepilnamečiams, esantiems pataisos namuose ar socializacijos centruose.
Nors siūlomos Konstitucijos pataisos tiesiogiai paliestų tik apie 2 proc. 16-17 metų asmenų, šiuo metu nedalyvaujančių švietimo procese, tačiau siekiant aukščiau nurodytų tikslų, valstybei turėtų būti svarbus kiekvienas 16-17 m. asmuo, nedalyvaujantis švietimo procese. Komiteto nuomone, projektu siekiama konstituciškai reikšmingų tikslų, kurie pateisina Konstitucijos keitimo būtinumą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-1922
straipsnio 2 dalis brauktina kaip ne konstitucinio reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į pamatinį teisinės valstybės reikalavimą – Konstitucijos viršenybės principą, visi teisėkūros subjektai yra įpareigoti užtikrinti, kad negaliotų joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, t.y. privalo užtikrinti įstatymų bei poįstatyminių aktų suderinamumą su konstituciniu reguliavimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomą Konstitucijos pataisą, visų pirma turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas (kas yra paties Seimo kompetencija), o Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei švietimo ir mokslo ministras turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius aktus. Atitinkamai projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Pritarti Projekto 2 straipsnis išdėstytas taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. “
į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų (mokinio krepšelio principo įgyvendinimui), siūlytume gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvadą. Atsižvelgti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada dėl projekto išdėstyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1049. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-19 4.
Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles:
teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinis projekte nenurodomas;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-191
straipsnio pakeitimų esmėje žodis „Konstitucijos“ brauktinas, vietoj skaičiaus „1“ įrašytinas žodis „pirmojoje“, o vietoj žodžių „šį straipsnį“ – žodžius „šią dalį“. Be to, straipsnio dėstomojoje dalyje turėtų būti dėstoma tik keičiama 41 straipsnio pirmoji dalis, o ne visas 41 straipsnis; Pritarti Projekto 1 straipsnis išdėstytas taip: „1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Asmenims iki 18 metų mokslas privalomas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-03-19
pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti
teisės departamentas, 2014-03-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos tėvų forumas, 2014-04-161 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo narių 2014-03-14 pateiktu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1592, siūlančiu pakeisti dabartinę nuostatą „Asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas“ ir įtvirtinti privalomą mokslą asmenims iki 18 metų (toliau
Kviečiame tolimesnei diskusijai šio Projekto tikslam pasiekti: · „Suteikti vaikams iki 18 metų bendrąjį arba profesinį ugdymą; · Skatinti vaikų užimtumą ir dalyvavimą prevencinėse programose; · Ugdyti sąmoningą, dorą pilietį saugioje švietimo įstaigų aplinkoje; · Skatinti tėvų atsakomybę rūpinantis vaikų išsilavinimu.“ Nepritarimo Projektui motyvai:
1Suprasdami,
kad konstitucinė teisė pasižymi stabilumu dėl keitimo tvarkos sudėtingumo, manome, kad Konstitucijos keitimas yra priimtinas tik ypatingos svarbos atvejais. 2. Vadovaudamiesi teisėkūros tikslingumo principu (teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis), siūlome ugdymo įstaigų lankomumo klausimą spręsti kitomis, ne Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo, priemonėmis. 3. Atsižvelgdami į gerus Lietuvos gyventojų raštingumo ir išsilavinimo rodiklius ir laikydami, kad mokslas yra labiau teisė nei pareiga, abejojame šio pakeitimo motyvais, nauda ir tikslingumu. 4. Projekto aiškinamajame rašte pateikiama bendra vaikų skaičiaus statistika: “Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 543,8 tūkst. vaikų iki 18 metų, iš jų 470,8 tūkst. – vaikai iki 16 metų“ neatspindi vaikų (nuo 16 iki 18 m.), nelankančių mokyklos skaičiaus. Todėl neaišku, kokie yra keliamos problemos mastai. 5. Manome, kad šis Projektas nesprendžia ugdymo įstaigų nelankymo priežasčių, tik užtikrina didesnį finansavimą mokymo įstaigoms per mokymosi krepšelius. 6. Neaišku, kokias praktines pasekmes turėtų šio Projekto priėmimas – kaip būtų užtikrinamas jo įgyvendinimas. Džiaugiamės Seimo narių dėmesiu jaunosios kartos lavinimui, siekiu gerinti švietimo, socialinę, ekonominę raidą šalyje.
Tačiau siūlytume rinktis teigiamo skatinimo, o ne vien prievolės kelią: pradedant politikų-pedagogų-tėvų-vaikų dialogą sprendžiamu klausimu, gerinant švietimo sistemos teikiamų paslaugų kokybę, didinant motyvaciją mokytis, bendromis pastangomis siekti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatos „valstybės narės... imasi priemonių, skatinančių nuolat lankyti mokyklą ir mažinančių moksleivių, paliekančių mokyklą, skaičių“ įgyvendinimo Lietuvoje. Nepritarti Komiteto nariai pritaria projekto aiškinamajame rašte išdėstytiems projekto tikslams, t. y. kad privalomas mokslas gimnazijose, vidurinėse arba profesinėse mokyklose iki 18 metų įpareigotų jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems, lavinamiems, suteiktų galimybę dalyvauti prevencinėse, popamokinio užimtumo programose, taip pat užkirstų kelią mokyklos administracijai šalinti nepažangius mokinius iš mokyklų, vos tik šiems sueina 16 metų. Be to, mokslas būtų privalomas ir vyresniems nei 16 m. nepilnamečiams, esantiems pataisos namuose ar socializacijos centruose. Nors siūlomos Konstitucijos pataisos tiesiogiai paliestų tik apie 2 proc. 16-17 metų asmenų, šiuo metu nedalyvaujančių švietimo procese, tačiau siekiant aukščiau nurodytų tikslų, valstybei turėtų būti svarbus kiekvienas 16-17 m. asmuo, nedalyvaujantis švietimo procese. Komiteto nuomone, projektu siekiama konstituciškai reikšmingų tikslų, kurie pateisina Konstitucijos keitimo būtinumą. 2. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, 2014-05-051 Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos
privalomojo mokslo amžiaus pailginimui. Tiesa, jo įgyvendinimo galimybes reiktų labai atidžiai aptarti su socialiniais partneriais.
Sutinkame su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės ir kitų Seimo narių (2014-04-16 pasiūlymas) argumentais, kad Konstitucijoje padidinus mokslo cenzą, gali iškilti derinimo su ugdymo programomis problemų. Todėl manome, kad svarstytinas yra minėtų Seimo narių pasiūlymas privalomą mokslo amžių nustatyti Švietimo įstatyme. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną, nurodytas Seimo narių pasiūlymas negali būti svarstomas šio projekto apimtyje. Atitinkamos Konstitucijos pataisos galėtų būti svarstomos tik tuomet, jei Seime būtų įregistruota nauja Konstitucijos keitimo iniciatyva. Konstitucinis Teismas
projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. 3. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, 2014-05-051 Reaguodami į Jūsų paklausimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str. pakeitimo, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) pravedė internetinę savo narių apklausą. Deja, rezultatai yra toli gražu ne vienareikšmiai. 1. Pasisakančių už Pataisoje siūlomą privalomą mokslą iki 18 metų yra mažuma. Jų argumentai yra tokie:
nusikalstamumas;
matyti, argumentai dar nėra užtikrinti ir kelia abejonių, nes, priėmus pataisą, visas jos įgyvendinimo svoris vėl užgultų ne tėvų (globėjų), o mokyklos ir pedagogų pečius. Atsižvelgti 4.
4Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga,
Konstitucijos 41 str. pataisai, nes:
mokslą iki 16 metų, realiai negalioja, kadangi švietimo sistema savo įstatymais niekaip jo neužtikrina, nei baudomis, nei kitomis priemonėmis - vaikas nėra materialiai atsakingas, o iš asocialių tėvų nieko nepaimsi. Kaip sugrąžinti nelegaliai dirbantį mokinį į mokyklą, jeigu jis bando išgyventi ir prasimaitinti. Kaip užtikrinti nėščiai nepilnametei tą privalomumą, jeigu ji motinystės atostogose? Tokie vaikai dažniausiai mokyklos nebaigia, nors mokytis privalo.
gyvenimo sąlygos bei socialinė padėtis.
vaikas paliekamas, o tėvai užsienyje? Kokiomis priemonėmis valstybė sugrąžins užsienyje dirbantį tėvą, jeigu vaikas, esantis Lietuvoje, neis į mokyklą?
priežasčių (mokiniai pradeda anksti dirbti, ankstyvas nepilnamečių nėštumas). Kurti šeimą, vartoti alkoholį, rūkyti ir t.t. leidžiama nuo 18 metų. Bet 18 metų mokiniams sukanka skirtingu laikotarpiu ( pvz. 18 metų sukako spalio mėnesį, tad, vadovaujantis būsima pataisa, tokio mokinio likusieji 7 mėnesiai mokslo, nebus privalomi. Jam jau ši pataisa nustoja galiojusi). Kaip tokiu atveju užtikrinti likusio mokymosi laikotarpio privalomumą?
patiems vaikams paketas. Nesant sankcijų, apie privalomą mokymą negali būti nė kalbos.
sutikimas, kurio dažniausiai negauname. O valstybė už tokį privalomą mokslą moka.
Tad, jeigu norima mokslą paversti privalomu, tai mokinys turi būti įpareigotas pasiekti bent minimumą privalomų dalykų. Jeigu neįsisavina, tai už antrų metų kurso kartojimą, tėvai turėtų mokėti.
mokytojai paversti paslaugos teikėjais. Valstybė turi įsipareigoti užtikrinti privalomumą, o ne paslaugą
skurdaus švietimo finansavimo jie mokyklose neegzistuoja.
ribos turėtų būti paslankios (pvz. nuo 20 iki 26, o ne konkretus skaičius).
mokytojams sukūrimo arba atsiradimo, taip kaip negarantavo esant ir senajai straipsnio redakcijai. (Komentarų kalba netaisyta). Nepritarti Komiteto nariai pritaria projekto aiškinamajame rašte išdėstytiems projekto tikslams, t. y. kad privalomas mokslas gimnazijose, vidurinėse arba profesinėse mokyklose iki 18 metų įpareigotų jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems, lavinamiems, suteiktų galimybę dalyvauti prevencinėse, popamokinio užimtumo programose, taip pat užkirstų kelią mokyklos administracijai šalinti nepažangius mokinius iš mokyklų, vos tik šiems sueina 16 metų. Be to, mokslas būtų privalomas ir vyresniems nei 16 m. nepilnamečiams, esantiems pataisos namuose ar socializacijos centruose. Nors siūlomos Konstitucijos pataisos tiesiogiai paliestų tik apie 2 proc. 16-17 metų asmenų, šiuo metu nedalyvaujančių švietimo procese, tačiau siekiant aukščiau nurodytų tikslų, valstybei turėtų būti svarbus kiekvienas 16-17 m. asmuo, nedalyvaujantis švietimo procese. Komiteto nuomone, projektu siekiama konstituciškai reikšmingų tikslų, kurie pateisina Konstitucijos keitimo būtinumą. 5.
5Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga,
2014-05-051 Kaip matome iš komentarų, dauguma mokytojų ir su jais bendravusių tėvų mano, kad mūsų valstybė dar nėra pribrendusi efektyviam LR Konstitucijos 41 str. pataisos įgyvendinimui. Pirmiausia, nesukurta pakankama teisinė ir finansinė bazė, užtikrinanti privalomą mokslą iki 18 metų. Nepritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos teisės institutas, 2014-05-051 Teikiamu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 str. 1 d. pakeitimo įstatymo projektu numatoma aukštesnė amžiaus riba asmenims, kuriems mokslas privalomas: vietoj skaičiaus „16” įrašomas skaičius „18“, siekiant užtikrinti privalomą vaikų iki 18 m. ugdymą bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose. Turėtų būti išsakyta neigiama nuomonė dėl šio keitimo, remiantis žemiau pagrindžiamu argumentu, kad nereikėtų imtis keisti tai, ką galima koreguoti kitomis priemonėmis. Šiam, kaip ir kitoms iniciatyvoms keisti, pildyti konstitucines nuostatas, galioja bendroji taisyklė, kurią suformulavo ir plėtoja Lietuvos konstitucinės justicijos institucija – Konstitucijos pataisa turi būti teisiškai būtina, neišvengiama. Kalbos ir terminijos kaitos kontekste išdėstyti ir vėliau išplėtoti šie konstitucinės doktrinos teiginiai: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pasisakoma prieš tokią „intervenciją į Konstitucijos, kuri, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas, tekstą“, kuri „nėra teisiškai būtina“; „Viena iš sąlygų, užtikrinančių Konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos teksto stabilumas. (...) Konstitucijos prigimtis, konstitucingumo idėja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali būti ir nėra spragų ar vidinių prieštaravimų.
Tad Konstitucijos tekstas neturi būti koreguojamas, pavyzdžiui, vien pasikeitus terminijai, inter alia teisinė Konstitucijos, kaip itin stabilaus teisės akto, prasmė taip pat būtų ignoruojama, jeigu intervencija į jos tekstą būtų daroma kiekvienąkart, kai pasikeičia kurie nors teisiškai reguliuotini visuomeniniai santykiai (pavyzdžiui, kai tam tikrų veiklos rūšių technologinės galimybės išsiplečia taip, kaip galbūt ir nebuvo įmanoma numatyti tuo metu, kai Konstitucijos tekstas buvo kuriamas)“. Remiantis šiais ir kitais jurisprudenciniais teiginiais, gali būti išvedami keli Konstitucijos pataisos reikalingumo, priimtinumo vertinimo kriterijai: 1) konkretaus teisinio reguliavimo įtvirtinimo alternatyvų (pvz., ordinarinėje teisėje), 2) suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos, galiojančios konstitucijos nuostatų ir siūlomos pataisos darnumo, 3) konstitucijos turinio specifikos bei siekiamų pokyčių ilgalaikės perspektyvos kontekste. Manytina, kad Projektu siekiamas vaikų iki 18 m. ugdymo bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose užtikrinimo tikslas gali būti įgyvendinamas valstybei prisiimant didesnius įsipareigojimus nei numatyta konstitucinėse nuostatose dėl kultūrinių teisių (joms priskirtina ir asmens teisė įgyti išsilavinimą) užtikrinimo ordinarinės teisės lygmeniu, jeigu prisiimtieji įsipareigojimai nepaneigtų konstitucinio teisingos ir darnios visuomenės siekio.
Prielaida dėl galimo ordinarinių teisės aktų, o ne Konstitucijos koregavimo, manytina, būtų tinkama bent analizuojant didesnių nei numatyta Konstitucijoje finansinių valstybės įsipareigojimų galimybę. Pastarosios rūšies įsipareigojimai neabejotinai itin reikšmingi kultūrinių, socialinių teisių užtikrinimo kontekste. Ir teisės siekti aukštojo mokslo, ir kitų teisių, pvz., teisės į sveikatos apsaugą garantijų kontekste Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucija nedraudžia, kad valstybė pagal galimybes prisiimtų didesnius finansinius įsipareigojimus nei numatytieji Konstitucijoje. Antai Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 41 str. 3 d nuostatą, pabrėžė, kad „Konstitucijoje nedraudžiama valstybei pagal galimybes prisiimti ir didesnius finansinius įsipareigojimus besimokantiesiems aukštosiose mokyklose. Prisiimant didesnius finansinius įsipareigojimus, negu išplaukia iš konstitucinės nuostatos, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas laiduojamas gerai besimokantiems piliečiams, neturi būti paneigiamas Konstitucijoje įtvirtintas teisingos ir darnios visuomenės siekis“. Teismas, aiškindamas Konstitucijos 53 str. 1 d. nuostatos „Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“ turinį, taip pat patvirtino, kad „[...] valstybė gali prisiimti didesnius finansinius įsipareigojimus, negu implikuoja konstitucinė nemokamos medicinos pagalbos piliečiams garantija“. Konstitucijos 41 str.
Konstitucijos 41 str. 1 d. nuostata konstitucinėje jurisprudencijoje aiškinta tikrinant anksčiau galiojusios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo redakcijos reguliavimo atitiktį konstituciniam reguliavimui, apjungiant šios nuostatos turinio atskleidimą su to paties straipsnio 2 d.: „Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas, o 2 dalyje - kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Šios Konstitucijos normos reiškia, jog valstybė (jos institucijos) turi pareigą užtikrinti, kad visi asmenys iki
arba savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse ar aukštesniosiose mokyklose, kad mokymas šiose įstaigose būtų visiems vienodai prieinamas. Sistemiškai aptariama Konstitucijos nuostata aiškinama ir turint omenyje kitas Konstitucijos nuostatas, be kita ko, nuostatas, pagal kurias privalomojo mokymo užtikrinimo įsipareigojimai tenka ne tik valstybei, bet ir tėvams: pvz., remiantis Konstitucijos 38 str., „tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“ (6 d.). Šios ir su jomis susijusios nuostatos įgyvendinamos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Antai Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 str. nustatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Tad atskiruose įstatymuose gali būti nustatyta kita amžiaus riba, kurią peržengęs asmuo konkrečiuose santykiuose įgyja specialų veiksnumą. Nurodytasis reguliavimas leidžia įstatymų leidėjui modeliuoti mokymosi užtikrinimo sistemą (jos prielaidas, dalyvius ir kt.), nepaneigiančią konstitucinių rėmų. Gali būti pateikiamas dar vienas, tačiau šalutinis argumentas, taip pat skatinantis abejones dėl siūlomo Konstitucijos pakeitimo būtinumo.
Valstybės pareiga užtikrinti tam tikros apimties privalomą mokymą žmogui iki 16 m. amžiaus, t. y. taip, kaip įtvirtinama ir galiojančiu konstituciniu reguliavimu, buvo nurodyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektuose, turint omenyje ilgalaikę valstybės įsipareigojimų užtikrinimo perspektyvą. Pastaruosiuose, pvz., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sudarytos darbo grupės Konstitucijos koncepcijos metmenyse, skelbtuose 1991 m. gegužės 10 d. „Lietuvos aide", numatyta, kad „žmogui iki 16 metų amžiaus užtikrinamas bendrasis lavinimas arba profesinis ir techninis mokymas“; 1992 m. gegužės 14 d. Sąjūdžio koalicijos „Už demokratinę Lietuvą” rengtame Konstitucijos projekte nustatyta: „Valstybė laiduoja privalomą mokslą asmeninis iki 16 m.“ (35 str.). Kituose rengtuose galiojančios Konstitucijos projektuose, įtvirtinant konstitucinės asmens teisės įgyti išsilavinimą garantiją, nenurodomas konkretus žmogaus amžius: pvz., LDDP tarybos sudarytos komisijos 1991 m. balandžio 23 d. Konstitucijos projekte (32 str.), (Beje, paminėtina, kad dar ankstesniuose istoriniuose Lietuvos konstituciniuose dokumentuose įtvirtinama aptariamos žmogaus teisės bendro pobūdžio garantija. Pvz., 1922 m. Konstitucijoje „Pradžios mokslas yra privalomas“ „Privalomojo pradžios mokslo įvedimo laiką ir tvarką nurodo įstatymas“ (81 §). Amžiaus ribą paliekama reguliuoti įstatymų leidėjui taip pat ir 1938 m. Konstitucijoje:
„Pradžios mokslas privalomas“ (40 str.)). Taigi nei istorinėse Lietuvos
konstitucijose, nei galiojančios Konstitucijos projektuose nebuvo numatyta aukštesnė nei 16 m. amžiaus riba.
Taigi siūlytina nekeisti numatytos Konstitucijos straipsnio dalies, ieškant galimybių žemesniu nei Konstitucijos lygiu įtvirtinti papildomas garantijas, kad būtų skatinamas asmenų nuo 16 iki 18 m. didesnis dalyvavimas prevencinėse programose, papildomos ugdymo galimybės tiems, kurie baigia gimnazijas, vidurines arba profesines mokyklas, būdami 16 m. ir kuriems grėstų neigiamos Projekto aiškinamajame rašte įvardintos įtakos (tapimas prekybos žmonėmis aukomis, narkotinių medžiagų, alkoholio, tabako vartojimas, nusikalstamų veikų darymas). Nepritarti Komiteto nariai pritaria projekto aiškinamajame rašte išdėstytiems projekto tikslams, t. y. kad privalomas mokslas gimnazijose, vidurinėse arba profesinėse mokyklose iki 18 metų įpareigotų jaunuolius būti saugioje aplinkoje, užimtiems, lavinamiems, suteiktų galimybę dalyvauti prevencinėse, popamokinio užimtumo programose, taip pat užkirstų kelią mokyklos administracijai šalinti nepažangius mokinius iš mokyklų, vos tik šiems sueina 16 metų. Be to, mokslas būtų privalomas ir vyresniems nei 16 m. nepilnamečiams, esantiems pataisos namuose ar socializacijos centruose. Nors siūlomos Konstitucijos pataisos tiesiogiai paliestų tik apie 2 proc. 16-17 metų asmenų, šiuo metu nedalyvaujančių švietimo procese, tačiau siekiant aukščiau nurodytų tikslų, valstybei turėtų būti svarbus kiekvienas 16-17 m. asmuo, nedalyvaujantis švietimo procese. Komiteto nuomone, projektu siekiama konstituciškai reikšmingų tikslų, kurie pateisina Konstitucijos keitimo būtinumą. 2. Švietimo ir mokslo ministerija, 2014-05-071 Remiantis oficialia statistika, Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjunga, 16-24 metų jaunimo mokymosi ir įgyto išsilavinimo rodikliai yra geresni nei ES vidurkis, geresni nei daugelio ES šalių, be to, šie rodikliai pastaraisiais metais gerėja.
2013 m., Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 90 proc. Lietuvos 20-24 metų jaunimo turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą (Europos Sąjungos vidurkis
Konstitucijos straipsnio keitimas ir privalomo mokymosi amžiaus didinimas būtų susijęs ir tiesiogiai paliestų tik kiek mažiau nei 2 proc. 16-17 metų gyventojų, nedalyvaujančių švietimo procese. Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisa būtų svarstytina, jeigu jaunimo mokymosi rodikliai būtų prasti arba blogėtų. Tačiau šiuo metu mokymosi aprėptis (besimokančių gyventojų skaičius, palyginti su visa amžiaus grupe) didėja. 2012 m. duomenimis, net 97 proc. aštuoniolikmečių šalies gyventojų mokėsi, kai Europos Sąjungos vidurkis buvo tik 79 proc. (plg. 2005 m. Lietuvoje - 90,1 proc., ES vidurkis - 77,5 proc.). Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, šiandien gali naudotis įteisinta galimybe ugdytis iki 18 metų ir ilgiau. Švietimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje yra įteisinta nuostata, kad asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per ilgesnį, negu nustatyta, laiką; pavyzdžiui, pagrindinio ugdymo programą baigti ne per 6 metus, bet per 7 ar net 8. Šioje dalyje taip pat įrašyta nuostata, kad didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių asmenys gali mokytis iki 21 metų.
Šią galimybę suteikia Socialinių įgūdžių ugdymo programa, įregistruota Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre ir priskirta vidurinio ugdymo programai. 47 Lietuvos mokyklose yra įsteigtos 73 socialinių įgūdžių ugdymo klasės, kuriose ugdosi 501 mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo. Taigi ir esant dabartinei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, Lietuva pagal jaunimo išsilavinimo rodiklius lenkia daugelį Europos valstybių. Pažymėtina, kad daugelyje Europos valstybių privalomas mokslas yra iki 16 metų, tik Olandijoje ir Portugalijoje - iki 18 metų. 2011 m. priėmus Švietimo įstatymo pataisas, Vengrijoje nuosekliai pereinama prie privalomo mokslo iki 16 metų (iki tol buvo 18 metų). Kita vertus, jaunimo išsilavinimo lygis pagal tarptautinius standartus vertinamas ne pagal aštuoniolikmečių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, o pagal 20-24 metų jaunimo išsilavinimo rodiklius. Lietuvoje 20-24 metų jaunimo, įgijusio ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, dalis sudaro 90 proc., o ES vidurkis yra 80,9 proc. (plg. 2005 m. Lietuvoje - 87,8 proc., ES vidurkis - 77,4 proc.). Tačiau Lietuvoje vis dar išlieka per didelė mokinių orientacija į akademinį mokymąsi. Tik apie 35,8 proc. (2012 m. duomenys) gyventojų profesinę kvalifikaciją įgyja per profesinį mokymą, o Europos Sąjungos valstybėse vidutiniškai apie 60 proc. kvalifikaciją įgyja profesinio mokymo įstaigose. Kita vertus, 2012-2013 m. net 56,8 proc. visų besimokančiųjų profesinio mokymo įstaigose mokėsi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įgyvendinamas kartu su bendrojo ugdymo programa, 34,3 proc. - pagal profesinio mokymo programas asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą. Kasmet santykinai daugėja asmenų, stojančių į profesines mokyklas, baigus vidurinę mokyklą.
Nuosekliai mažėja iškrentančiųjų iš švietimo sistemos: Lietuvoje 2013 m. anksti palikusių švietimo sistemą 18-24 metų asmenų dalis buvo palyginti nedidelė - 6,3 proc. Lietuva gerokai lenkia Europos Sąjungos vidurkį, taip pat yra tarp dvylikos Europos Sąjungos šalių, kuriose ši dalis jau dabar mažesnė už numatytąjį ES siekinį - 10 proc. Sėkmingam mokymuisi ir mokymosi motyvacijos didinimui labai svarbios tinkamos ankstyvojo (ikimokyklinio ir priešmokyklinio) ugdymo sąlygos. Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ilgalaikių tyrimų (2008) duomenys rodo, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį visų vaikų, ypač augančių socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis, tolesnei socialinei ir emocinei raidai, padeda mažinti skurdą, spręsti daugelį socialinių problemų, gerinti mokinių pasiekimus mokykloje, turi įtakos visam tolesniam mokymuisi ir gyvenimui, t. y.; atlieka atskirties prevencijos funkciją. Europos Komisija, 2012 m. įvertinusi Lietuvos nacionalinių reformų ir konvergencijos programų vykdymą (COM(20l2) 319 finai), pabrėžė, kad viena iš Lietuvos švietimo problemų ir vis dar aktualiu uždaviniu lieka ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo gerinimas (http://ec.europa.eU/europe2020/pdf/nd/swd2012_lithuania_lt.pdf). Nors pastaruoju laikotarpiu Lietuva padarė didelę pažangą, didindama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą (2009 m. ugdymo programose dalyvavo 59,7 proc. 1-6 metų vaikų, 2013 m. - 66,1 proc.), tačiau pagal keturmečių-šešiamečių dalyvavimą ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme Lietuva dar vis nepasiekia Europos Sąjungos šalių vidurkio (2010 m. ES šalių vidurkis buvo 92,4 proc., o Lietuvos - 77,0 proc.). Strateginiuose Europos Sąjungos dokumentuose numatoma toliau plėtoti ankstyvąjį ugdymą ir siekti, kad 2016 m.
ES šalių keturmečių-šešiamečių vaikų, dalyvaujančių ugdymo programose, vidurkis būtų 94 proc. Lietuvos Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje užsibrėžta 2016 m. pasiekti 84 proc. keturmečių-šešiamečių dalyvavimo. Visoje Europoje pastebimas privalomo dalyvavimo švietimo programose ankstinimas (EACEA/Eurydice, 2012, 28-30 psl.). Kai kuriose Europos šalyse privalomo mokymosi laikas sutampa su mokymosi pradinėje mokykloje pradžia (ISCED-1) - daugelyje šalių jis pradedamas, kai vaikui sueina 6 metai ar netgi anksčiau (pvz.: Airijoje -
šalyse privalomo mokymosi laikas nesutampa su pradinio ugdymo pradžia. Tai reiškia, kad tokiose šalyse yra nustatyta, jog vieneri ar dveji metai iki pradedant lankyti pradinę mokyklą yra privalomi (pvz,: Latvijoje - nuo 5 m., Kipre - nuo 4 m. 8 mėn., Graikijoje ir Austrijoje - nuo 5 m., Lenkijoje - nuo
pradedamas, kai vaikui sueina 6 ar 7 metai, tačiau privalomas ugdymas pradedamas nuo 5 ar 6 metų). Liuksemburge ir kai kuriuose Šveicarijos kantonuose privalomas ugdymas pradedamas nuo 4 metų, o pradinis ugdymas - nuo
priešmokyklinis ugdymas, prieš pradedant mokymąsi pradinėse klasėse. Visuotinis, bet kol kas neprivalomas ikimokyklinis ar priešmokyklinis ugdymas yra 15 ES šalių, o tai sudaro 56 proc. Lietuvoje 2013 m. priešmokyklinio ugdymo programoje dalyvavo 95,63 proc. šešiamečių. Išanalizavus 2014 m. vasario-kovo mėn. savivaldybių pateiktą informaciją, kur ir kokiomis sąlygomis ugdomi likusieji priešmokyklinio amžiaus vaikai, paaiškėjo, kad ketvirtadalis iš jų auga socialiai nepasiturinčiose šeimose arba turi nustatytą neįgalumą bei specialiųjų ugdymosi poreikių.
Atsižvelgus į pateiktą informaciją, būtų tikslinga įteisinti privalomą ugdymą nuo 6 metų. Nepritarti Nors siūlomos Konstitucijos pataisos tiesiogiai paliestų tik apie 2 proc. 16-17 metų asmenų, šiuo metu nedalyvaujančių švietimo procese, pažymėtina, kad siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, valstybei turėtų būti svarbus kiekvienas 16-17 m. asmuo, dėl tam tikrų priežasčių nedalyvaujantis švietimo procese. Argumentai dėl privalomo ugdymo nuo 6 metų įteisinimo šio projekto kontekste nevertintini, nes ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo privalomumo įteisinimas nėra šio projekto tikslas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2014-09-291 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-599 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1592 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
remiantis Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) „Eurydice“ tinklo pateikiamais duomenimis, beveik visose Europos Sąjungos valstybėse privalomas mokslas yra iki 15–16 metų, tik Olandijoje ir Portugalijoje – iki 18 metų.
Vengrijoje, 2011 metais priėmus Švietimo įstatymo pataisas, nuosekliai pereinama prie privalomo mokslo iki 16 metų (iki 2011 metų privalomas mokslas buvo iki 18 metų). 2. Siūlomos įstatymo projekto nuostatos neužtikrina, kad bus įgytas aukštesnis nei pagrindinės ugdymo pakopos išsilavinimas, nes vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas mokiniai baigia turėdami daugiau nei 18, o dažnai net ir 20 metų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per ilgesnį, negu nustatyta, laiką, pavyzdžiui, pagrindinio ugdymo programą baigti ne per 6, bet per 7 ar
ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 21 metų. 3. Beje, net ir esant nuostatai dėl privalomo mokslo iki 16 metų, jaunimo mokymosi aprėptis (besimokančių visos amžiaus grupės gyventojų skaičius) didėja. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2013–2014 mokslo metais 96,5 procento visų 16–18 metų asmenų mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose. 2012 metų duomenimis, 97 procentai aštuoniolikmečių Lietuvos gyventojų mokėsi (Europos Sąjungos vidurkis – 79 procentai; 2005 metais šis rodiklis Lietuvoje buvo 90,1 procento, Europos Sąjungos – 77,5 procento). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais 90 procentų 20–24 metų Lietuvos gyventojų turėjo ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą (Europos Sąjungos vidurkis – 80,9 procento; 2005 metais šis rodiklis Lietuvoje buvo 87,8 procento, Europos Sąjungoje – 77,4 procento).
Lietuva pagal šį rodiklį buvo penkta Europos Sąjungoje. Atitinkamai nuosekliai mažėja nesimokančių pagal formaliojo švietimo programas 18–24 metų asmenų: 2013 metais pagal formaliojo švietimo programas nesimokė 6,3 procento 18–24 metų asmenų. Lietuva šiuo požiūriu lenkia Europos Sąjungos vidurkį, yra tarp 12 Europos Sąjungos valstybių, kuriose šis rodiklis mažesnis už numatytą Europos Sąjungos 2020 metų tikslą – 10 procentų. 4. Siūlomoms įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti prireiktų papildomų lėšų. Kadangi privalomo mokymosi trukmė būtų taikoma vyresniems mokiniams, pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“, reikėtų taikyti koeficientus nuo 1,4 iki 2,3 standartiniam krepšeliui – 3 348 litams. Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2013–2014 mokslo metais nesimoko apie 1 400 16–18 metų mokinių, taigi jiems ugdyti reikėtų papildomai nuo 7 iki 10 mln. litų per metus. Atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, skirti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų šiam tikslui nėra galimybių. Be to, esant dabartinei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, mokslą nutraukia tik apie 2 procentus 16 metų mokinių, taigi nauda, gaunama skyrus papildomą finansavimą, nebūtų proporcinga padarytoms išlaidoms. Nepritarti Nors siūlomos Konstitucijos pataisos tiesiogiai paliestų tik apie 2 proc.
16-17 metų asmenų, šiuo metu nedalyvaujančių švietimo procese, pažymėtina, kad, siekiant projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, valstybei turėtų būti svarbus kiekvienas 16-17 m. asmuo, dėl tam tikrų priežasčių nedalyvaujantis švietimo procese. Priėmus siūlomas Konstitucijos pataisas būtų užkertama galimybė iš mokyklų šalinti 16 metų sulaukusius asmenis, taip pat mokslas būtų privalomas ir vyresniems nei 16 m. nepilnamečiams, esantiems pataisos namuose ar socializacijos centruose. 2. Seimo nariai Audronė Pitrėnienė, Aleksandras Zeltinis, Larisa Dmitrijeva, Orinta Leiputė 2014-04-15 * Argumentai:
Įstatymo projekto XIIP-1592 iniciatoriai siūlo keisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą privalomo mokslo amžių nuo 16 iki 18. Pagrindinė idėja yra įtvirtinti ypatingą prievolę valstybei rūpintis, kad jos piliečiai įgytų gerą išsilavinimą, kad nuo 16 metų amžiaus jie nebūtų našta visuomenei, kad ateityje Lietuvoje nedaugėtų nekvalifikuotos darbo jėgos. Vis dėlto siekiant didinti mokslo cenzą gali iškilti kai kurių derinimo su ugdymo programomis problemų. Pagal Švietimo įstatymo nuostatas bendrojo ugdymo programa išeinama per 12 metų, o vaikas pagal bendrojo ugdymo programas pradedamas ugdyti nuo 7 metų, o tam tikrais atvejais ir nuo 6 metų. Paisant Konstitucijos stabilumo, siūlytina privalomą mokslo amžių nustatyti Švietimo įstatyme ir kartu jame detalizuoti kitas susijusias su privalomu mokymu nuostatas. Keičiant Konstitucijos straipsnius, reglamentuojančius švietimo sistemą, būtina atsižvelgti į švietimo praktikoje įsigalėjusius ir kituose teisės aktuose vartojamus aktualius terminus. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą XIIP-1592 nauju 1 straipsniu, atitinkamai pakeičiant kitų straipsnių numeraciją, ir jį išdėstyti taip:1 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo ugdymo įstaigos yra pasaulietinės.
Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos. Įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos nevalstybinės mokymo ir auklėjimo ugdymo įstaigos. Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo ugdymo įstaigų veiklą. Įstatymo projekto 1 straipsnį laikyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas savo 2014 m. sausio 24 d. nutarime, iš Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalies kyla draudimas svarstant Seime iš esmės pakeisti ne mažesnės kaip 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinį inter alia taip, kad būtų iškreiptas siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo tikslas, pakeista siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis, būtų siūlomos iš esmės kitokios konstitucinio teisinio reguliavimo priemonės siekiamam tikslui pasiekti, būtų siūloma keisti kitą Konstitucijos nuostatą. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo narių pasiūlymais siūloma iš esmės pakeisti Konstitucijos pataisų iniciatyvos teise pasinaudojusių Seimo narių grupės pateiktą projektą, Seimo narių pateikti pasiūlymai nesvarstytini. 3. Seimo nariai Audronė Pitrėnienė, Aleksandras Zeltinis, Larisa Dmitrijeva,
2 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Konstitucijos 41 straipsnį išdėstyti taip: „41 straipsnis Asmenims iki 18 metų mokslas privalomas privalomo mokslo amžių nustato įstatymas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo, profesinėseio bei aukštesniosiose mokyklosemo įstaigose yra nemokamas.
Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Seimo narių pasiūlymais siūloma iš esmės pakeisti Konstitucijos pataisų iniciatyvos teise pasinaudojusių Seimo narių grupės pateiktą projektą, Seimo narių pateikti pasiūlymai nesvarstytini. 4. Seimo narys Juras Požela, 2015-04-201 Argumentai:
Lietuvoje nerimą kelia mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų, nelankančių mokyklos, skaičiai. 2012 m. bendrojo ugdymo mokyklos nelankė 14,4 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Jauni žmonės, paliekantys mokslą pirma laiko, tampa kliūtis šalies ekonominiam augimui ir stabdo gyventojų užimtumo lygio kilimą. Tai trukdo augti darbuotojų produktyvumui ir kompetentingumui, aštrina skurdą ir socialinę atskirtį. Nutraukę mokslą vaikai praranda galimybę įgyti aukštesnę kvalifikaciją ar siekti aukštesnio išsilavinimo, tuo pačiu sumažėja jų galimybės vėliau sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje – profesinio mokymo paskirtis. Pirminis profesinis mokymas yra skirtas įgyti pirmąją kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Dabar galiojančios nuostatos neskatina mokyklų dirbti su nemotyvuotais jaunais žmonėmis, kurie sulaukę 16 metų tiesiog būna pašalinami iš mokyklos. Siekiant padėti jauniems žmonėms įgyti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti darbo rinkoje, būtina įtvirtinti privalomą pagrindinį išsilavinimą. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:1 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti Konstitucijos 41 straipsnio straipsnį 1 dalyje vietoje skaičiaus „16“ įrašyti skaičių „18“ ir šį straipsnį jį išdėstyti taip: „41 straipsnis Asmenims iki 18 metų mokslas Pagrindinis išsilavinimas yra privalomas. Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą Konstitucijos pataisų svarstymo Seime, inter alia pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete, oficialiąją konstitucinę doktriną ir į tai, kad Seimo nario pasiūlymu būtų pakeista Konstitucijos pataisų iniciatyvos teise pasinaudojusių Seimo narių grupės siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis, Seimo nario pateiktas pasiūlymas nesvarstytinas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Konstitucijos komisija,
sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgdama į tai, kad Konstitucijos stabilumas yra konstitucinė vertybė, o Konstitucija turi būti keičiama kiek įmanoma rečiau ir tik tuomet, kai tai yra būtina, Komisija nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1592. Nepritarti Komiteto nuomone, projektu siekiama konstituciškai reikšmingų tikslų, kurie pateisina Konstitucijos keitimo būtinumą. 2. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas,
pasiūlymai. 6.1. Sprendimas:. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1592 ir siūlyti jį pagrindiniam Komitetui svarstyti. Pritarti 3.
reikalų ir darbo komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos
sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam (atlikti tik redakcinio bei teisinės technikos pobūdžio pakeitimai) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-1592) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 6 – „už“, 1 – „prieš“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas