Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto
Projekto rengimą paskatinusios priežastys. Asmenys, dalyvavę rengiant projektus, pirminiai jų siūlytojai Projekto rengimą paskatino tai, kad Lietuvoje vis dar nėra aiškios pozicijos dėl reprodukcinės sveikatos ir teisių užtikrinimo. Reprodukcinės sveikatos priežiūra yra vienas svarbiausių asmenų gerovės aspektų. Negalėdami reguliariai naudotis saugiomis, aukštos kokybės paslaugomis, asmenys yra pažeidžiami įvairiausių sveikatos komplikacijų, mažėja gimstamumas. Todėl teisė į reprodukcinės sveikatos priežiūrą reiškia valstybės pareigą užtikrinti asmenims galimybę naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis, vystyti jas ir šalinti egzistuojančias teisines reprodukcinės sveikatos priežiūros kliūtis. Lytinio ugdymo bei visuomenės lytinio švietimo nebuvimas ar spragos apsunkina asmenų naudojimąsi reprodukcinės sveikatos paslaugomis. Todėl būtina sukurti lytinio ugdymo ir švietimo programas asmenų reprodukcinei sveikatai saugoti. Reprodukcinės teisės sudaro esminę žmogaus teisių dalį. Reprodukcinės teisės gina įvairius žmogaus gyvenimo aspektus. Tačiau plačiąja prasme reprodukcinės teisės apima du principus: teisę į reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir teisę į reprodukcinį apsisprendimą, tačiau Lietuvoje ginčijamasi dėl terminų, sietinų su moters reprodukcine sveikata ir teisėmis, nauja gyvybe. Moters teisę į nėštumo nutraukimą jau daugiau nei 16 m. reglamentuoja tik Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“. Valstybės žinios. 1994, Nr. 18-299 ir dar keletas ministerijų lygmens programų, projektų. Tačiau reprodukcinės sveikatos ir teisių užtikrinimas iš esmės turėtų būti pakylėtas į įstatyminį lygmenį, o minėti – įsakymas, programos ir projektai turėtų likti tik poįstatyminio lygmens teisės aktais ar iniciatyvomis, tačiau šiandien to vis dar neturime.
Kitose valstybėse nėštumo nutraukimo klausimas yra reglamentuojamas įstatymu, pvz. Danijoje – 1986 m. priimtas įstatymas Nr. 633, Didžiojoje Britanijoje – 1990 m. priimtas Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos įstatymas, Portugalijoje – 1984 m. įstatymas Nr. 6/8429. Verta dar kartą pažymėti, kad dėl tokio įstatymo priėmimo Lietuvoje kalbama jau eilę metų, atliktos ir visuomenės nuomonių apklausos (pvz.: 2010 metais Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės
„Spinter tyrimai" portalo DELFI užsakymu atlikta viešosios nuomonės
apklausa atskleidžia, kad net 84% lietuvių pateisintų abortą). Problemas pirmą kartą Lietuvoje identifikavo ir pirminius pasiūlymus kaip spręsti problemas pateikė specialistų komanda, kuri 1996 m. parengė pirminį įstatymo projektą. Vėliau projektas buvo tobulintas ir 2002 m. grupės Seimo narių buvo užregistruotas. Rengiant jį buvo remtasi nevyriausybinės organizacijos Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos sukaupta patirtimi, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų pasiūlymais. Taip pat buvo atsižvelgta į Jungtinių tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas Lietuvai, Europos Parlamento Moterų teisių ir lygių galimybių komiteto 2002-06-04 rezoliuciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, Jungtinių tautų tarptautinių Kairo ir Pekino konferencijų veiksmų programas, prie kurių bendru sutarimu priimtu nutarimu prisijungė ir Lietuvos Vyriausybė. Šio projekto iniciatorė yra Seimo narė dr. Giedrė Purvaneckienė. Projektą padėjo rengti ir derinti jos padėjėjas-sekretorius Artūras Rudomanskis. Projektą taip pat rengė ir pastabas teikė Seimo Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės pirmininkė, Seimo narė, prof.
Marija Aušrinė Pavilionienė, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos ekspertė – gydytoja Esmeralda Kuliešytė. Projektui pasiūlymus ir pastabas teikė projektą pasirašantys Seimo nariai, taip pat NVO sektoriaus ekspertai dr. Vytautas Klimas, Mindaugas Kluonis, Aivaras Žilvinskas. Projekto tikslai ir uždaviniai Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto tikslas - reglamentuoti pacientų ir visuomenės teises į kokybiškas reprodukcinės sveikatos paslaugas pagal asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartis. Įgyvendinti mokslu grįsta lytinį ugdymą ir visuomenės lytinį švietimą. Užtikrinti teisę į asmens lytinio ir reprodukcinio gyvenimo privatumą. Šiam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
reprodukcinį apsisprendimą,
planuoti savo šeimą, kad vyrai ir moterys galėtų lygiomis teisėmis naudotis visomis prieinamomis kontracepcijos priemonėmis ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis, ir kad jie turėtų informaciją apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą.
privatų gyvenimą nuo pašalinių kišimosi priimant sprendimus reprodukcijos klausimais (teisės į fizinį vientisumą (integralumą) užtikrinimas) apimant tokias iš to išdetalizuojamas teises, kaip būti apsaugotam nuo bet kokių smurto ir prievartos, darančios įtaką seksualiniam ar reprodukciniam gyvenimui, formų. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Lietuvoje, vis dar nėra bendro konceptualaus reguliavimo reprodukcinės sveikatos ir teisių klausimu. 1994 m. Jungtinių Tautų konferencijoje Kaire Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo gerinti gyventojų reprodukcinę sveikatą, visų šeimos planavimo metodų, paslaugų, konsultacijų prieinamumą ir kokybę. Tačiau iki šiol konceptualaus nacionalinio dokumento vis dar nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad moters teisę į nėštumo nutraukimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas
„Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“. Valstybės žinios. 1994,
Nr. 18-299, t.y. įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas. Pačiame teisės akte neįvardinta, kokiomis aukštesnės galios teisės normomis ministras remiasi spręsdamas šio klausimo reglamentavimą. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos Lietuvos Respublikos Reprodukcinės sveikatos įstatymas apibrėžia ir apima reprodukcinės sveikatos ir teisių spektrą. Sukuria visaapimantį teisinį reguliavimo mechanizmą nuo sąvokų apibrėžimo iki įgaliotų institucijų, atsakingų už įstatymo nuostatų taikymą. Įstatymo projekte, garantuojančiame žmogaus teisių reprodukcijos srityje įgyvendinimą ir apsaugą, atsižvelgta į visus reprodukcinės sveikatos ir paslaugų aspektus, taip pat į santykius tarp pacientų (sveikatos priežiūros paslaugų gavėjų), sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, įvairių institucijų ir finansuojančių organizacijų. Įstatymo projektas užtikrina teisingą išteklių ir institucijų resursų, skirtų pasiekti pilną žmogaus ir reprodukcinių teisių veiksmingumą, paskirstymą. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus siūlomą įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos korupcijai neturės, tačiau tikimasi, jog aiškus teisinis reguliavimas bus papildoma priemonė sureguliuoti asmenų santykius sveikatos priežiūros reprodukcinės sveikatos srityje ir taip užkirs kelią nelicenzijuotai veiklai. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Projektas dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, LR Civilinio kodekso, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Rengiant šį projektą buvo taip pat atsižvelgiama į:
Visuotinę žmogaus teisių deklaracijos 2 ir 25 straipsnius,
Jungtinių Tautų Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto
Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto Bendrajame komentare Nr. 14,
Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 2 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį, kuriose minima moterų sveikata, santuoka ir šeiminis gyvenimas, ir į Bendrąsias rekomendacijas Nr. 21 (1994 m.) ir Nr. 24 (1999 m.),
Vaiko teisių konvencijos 2, 12 ir 24 straipsnius, kuriuose kalbama apie nediskriminavimą, vaiko teisę būti išklausytam ir į motinos, kūdikio ir vaiko sveikatos apsaugą, taip pat apie švietimo ir paslaugų šeimos planavimo srityje tobulinimą,
teikiamos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių politikai bei veiksmams besivystančiose šalyse,
Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 1399 „Europos lytinės bei reprodukcinės sveikatos ir teisių skatinimo strategija“,
Tarybos parlamentinės asamblėjos rezoliuciją Nr. 1607 „Teisė į saugų ir teisėtą abortą Europoje“,
Tautų specialiojo pranešėjo pranešimą „Teisė į švietimą“, (A/65/162),
Pasaulio sveikatos organizacijos pasaulinę moterų ir vaikų sveikatos strategiją,
Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo tarpinio pranešimo „Kiekvieno žmogaus teisė į aukščiausio pasiekiamo lygio fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrą“ (A/66/254) 16 dalį,
Tautų specialiojo pranešėjo pranešimą „Kiekvieno žmogaus teisė į aukščiausio pasiekiamo lygio fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrą“ (A/HRC/17/25),
d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą A/HR/C/19/41 dėl diskriminacinių įstatymų bei praktikos ir smurto veiksmų, nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės,
gimdyvių mirtingumas ir sergamumas, ir žmogaus teisės“,
vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl diskriminacinių įstatymų bei praktikos ir smurto veiksmų, nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės (A/HR/C/19/41),
pagrindinių teisių chartiją, Įstatymo įgyvendinimui reikės poįstatyminių aktų ministerijų lygmenyje užtikrinančių įstatymo deramą veikimą. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo įgyvendinimui reikalingų lydimųjų teisės aktų rengimas Priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės aktų projektus Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų reikės, tačiau galima būtų jas užtikrinti atitinkamai suderinant ir paskirstant jau šiandien iš biudžeto finansuojamų programų lėšas. Įstatymo projekto autorius Įstatymo projektą inicijavo ir rengė Seimo narė dr. Giedrė Purvaneckienė. Pastabas ir pataisymus teikė Seimo nariai, jų padėjėjai, NVO atstovai, medicinos ekspertai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reprodukcinė sveikata, reprodukcinės teisės, šeimos planavimas, medicininis abortas, chirurginė sterilizacija, lytinis ugdymas, lytinis švietimas. Projekto teikėjai, Seimo nariai: Giedrė Purvaneckienė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Orinta Leiputė, Juras Požela, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė
2014-03-25 Nr. XIIP-1591 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinta nuostata, kad chirurginė sterilizacija gali būti atliekama asmeniui, jei jis yra ne jaunesnis kaip 30 metų amžiaus. Ši nuostata svarstytina dėl jos atitikties Konstitucijai ir kitų priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Taigi, vadovaujantis civilinės teisės principais, laikoma, kad pilnametystės sulaukęs asmuo gali laisvai ir sąmoningai reikšti savo valią visais su jo asmeniu susijusiais klausimais, įskaitant ir jo sveikatos priežiūrą. Pažymėtina, kad pilnamečio asmens veiksnumas gali būti apribotas tik vadovaujantis Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais ir tik teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad įstatyminė norma, draudžianti pilnamečiams asmenims laisvai pasirinkti chirurginę sterilizaciją kaip vieną iš šeimos planavimo metodų, nepagrįstai riboja asmenų konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Antra, minėtas draudimas nesiderina su kitomis projekto nuostatomis, pvz. projekto 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintu reprodukcinės sveikatos priežiūros nediskriminavimo principu, pagal kurį draudžiama bet kokia diskriminacija, įskaitant ir diskriminaciją dėl amžiaus; arba 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu šeimos planavimo metodų pasirinkimo ir laisvanoriškumo principu, pagal kurį asmuo gali laisva valia pasirinkti ir naudoti bet kurį šeimos planavimo metodą.
Taip pat tokia diskriminacija negalima ir pagal Lietuvos Respublikos konstitucijoje įtvirtintus asmens diskriminavimo pagal bet kokį kriterijų draudimo principus. Trečia, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002-09-19 nutarime pažymėjo, jog „Privatus žmogaus gyvenimas - tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.“ Be to, Konstitucinio Teismo 2003-03-24 nutarime nurodoma: „ Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Atsižvelgiant į tai, jog siūlomu teisiniu reguliavimu tiesiogiai ribojama asmenų konstitucinė teisės į privatų gyvenimą, nenurodant kodėl toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, kokias kitų asmenų teises ir laisves siekiama apsaugoti tokiu ribojimu ir nepagrindžiant kitų konstitucinės teisės ribojimo sąlygų, teigtina, jog siūloma nuostata galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 ir 29 straipsniams. 2.
projektas, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, svarstytinas jo tikslingumo požiūriu, t.y. svarstytina, ar projektu siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pvz. papildžius šiuo metu galiojančius Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Sveikatos draudimo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo, Švietimo įstatymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projektas savo turiniu gana fragmentiškas (jame yra ne tik sveikatos priežiūrą reglamentuojančios nuostatos, tačiau ir šeimos planavimo nuostatos, ar net vaikų lytinį ugdymą reglamentuojančios normos). Be to, projekte daug deklaratyvių, konkretaus teisinio turinio neturinčių nuostatų, todėl jo praktinis taikymas būtų gana probleminis, suponuotų ydingą situaciją, kai įstatymo taikymo turinį ir apimtį lemtų poįstatyminiai aktai. 3. Pirmojo skirsnio pavadinime vietoj žodžio
„Pirmas“ įrašytinas žodis „Pirmasis“. Atitinkamai tikslintini ir kitų skirsnių
pavadinimai. 4. Projekto 1 straipsnis tikslintinas redakciniu požiūriu, nes straipsnio pavadinimas nėra straipsnio dėstomosios dalies teksto dalis. Be to, šio straipsnio antrajame sakinyje vietoj žodžio
„įgyvendinti“ įrašytinas žodis „užtikrinti“. 5. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vartojama
trumpinys „ŽIV/AIDS“. Pažymėtina, jog toks trumpinio vartojimas neatitinka juridinės technikos taisyklių, nes prireikus teisės akto tekste galima vartoti termino trumpinį, kuris rašomas po termino skliaustuose neparyškintomis raidėmis. Taigi būtina pirmiausia nurodyti ką reiškia aptariamas trumpinys ir tik po to jį vartoti teisės akto tekste. 6. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje siekiama nustatyti, kad reprodukcinės sveikatos priežiūra apima ir lytinį švietimą bei ugdymą.
Ši nuostata derintina su Sveikatos sistemos įstatyme įtvirtinta asmens sveikatos priežiūros apibrėžtimi, pagal kurią sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Taigi, lytinio švietimo bei ugdymo organizavimas formaliai negali būti laikomas sveikatos priežiūros dalimi. Tą patvirtina ir projekto 4 straipsnis, reglamentuojantis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, minėta nuostata tikslintina. 7. Projekto 3 straipsnio esmėje vartojama sąvoka „reprodukcinės sveikatos paslaugų teikėjas“, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į tai, jog minėta sąvoka nėra savaime aiški, siūlytina šios sąvokos turinį atskleisti projekto 2 straipsnyje. 8. Projekto 3 straipsnio pirmojoje pastraipoje, 3 straipsnio 3 punkte ir 8 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje po žodžių „reprodukcinės sveikatos“ įrašytinas žodis „priežiūros“. Taip pat pažymėtina, kad vienintelės projekto 3 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 9. Siekiant teisės akto turinio nuoseklumo, projekto 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose siūlome įvardinti šiuose punktuose apibrėžiamus principus, o 5 punkte nurodyti privatumo ir konfidencialumo principo turinį. 10. Atsižvelgiant į projekto 4 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime vietoj žodžio
„priežiūra“ įrašytini žodžiai „priežiūros paslaugos“. 11. Projekto
paslaugų teikimo sąlygas nustato Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų bei Medicinos praktikos įstatymai.
Pvz., Medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją, o 2 dalyje nustatyta, kad gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 ir 3 dalių siūlome atsisakyti. Be to, šiose dalyse vartojamos formuluotės „kvalifikuoti specialistai“, „atitinkamos specialybės“, „jaunimui“,
„specialiai parengti“ neturi teisinio krūvio, nes nenustato jokių konkrečių
reikalavimų sveikatos priežiūros specialistams. Aptartame kontekste taip pat pažymėtina, jog projekto 4 straipsnio 3 dalis galėtų būti vertinama diskriminacinio pobūdžio, pavyzdžiui, asmenų, kurie nelaikyti
„jaunimu“, atžvilgiu. Taip pastebėtina, jog neaišku koks yra sąvokos „jaunimas“
turinys. 12. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, projekto 4 straipsnio 4 dalyje bei 9 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių “Sveikatos apsaugos ministerija” įrašytini žodžiai
“sveikatos apsaugos ministras“. 13. Atsižvelgiant
į tai, kad straipsnio pavadinimas nėra straipsnio dėstomosios dalies teksto dalis, projekto 5 straipsnis pildytinas pirmąja pastraipa, o šio straipsnio struktūrinės dalys turi būti išdėstytos punktais. 14. Projekto
įsipareigojimas“ užtikrinti tam tikras šeimos planavimo paslaugas, turinys yra neaiškus.
Visų pirma, neaišku kokiomis priemonėmis, būdais, kokių subjektų ir kokia tvarka „šis valstybės įsipareigojimas“ turėtų būti įgyvendintas. Antra, teikiamajame projekte nėra apibrėžtas šiame straipsnyje vartojamos formuluotės
„šeimos planavimo paslaugos“ turinys, todėl nėra aišku kokio pobūdžio veiklą
vykdančios „tarnybos“ tokias paslaugas turėtų teikti. Taip pat siūlome aiškiai apibrėžti asmenis, kurie turimi omenyje formuluotėje „jaunimas ir paaugliai“. 15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūlome atskleisti deklaratyvios nuostatos, pagal kurią valstybė skatina ir remia šiuolaikinių šeimos planavimo metodų populiarinimą ir taikymą Lietuvoje, turinį. Taip pat siūlome suderinti tarpusavyje 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamas formuluotes
„šiuolaikiniai šeimos planavimo metodai“ bei „nauji šeimos planavimo metodai“,
bei nurodyti kokius santykius reglamentuotų 6 straipsnio 2 dalyje minima sveikatos apsaugos ministro tvirtinama tvarka. 16. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsnio 1 dalis pildytina, arba nurodant prašymo pateikimo, informavimo apie chirurginės sterilizacijos riziką bei sprendimo dėl sterilizacijos priėmimo principus ir (ar) tvarką bei tai, kas įstatymo leidėjo požiūriu laikytina „pakankamai laiko“, arba įgaliojant viešojo administravimo subjektą patvirtinti minėtąją tvarką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį, chirurginė sterilizacija nėra reprodukcinės sveikatos priežiūros paslauga, todėl siūlytume nurodyti, kas ją ir kokiomis taisyklėmis (tvarka) vadovaujantis atlieka. 17. Projekto
žodžio „nėštumas“ - žodis „jam“. 18.
18. Manome, kad projekto 8 straipsnio nuostata dėl kompensuojamųjų reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų ir kompensavimo sąlygų yra ne šio projekto, o Sveikatos draudimo įstatymo, kurio 9 ir 10 straipsniai reglamentuoja atitinkamai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą apdraustiesiems, reguliavimo dalykas. Atitinkamai minėtosios nuostatos turi būti dėstomos laikantis Sveikatos draudimo įstatyme nustatytų sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo (apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto) principų (pvz., būtent įstatyme turi būti aiškiai nurodyti asmenys, kuriems būtų kompensuojamos kontraceptinių priemonių įsigijimo išlaidos). Taip pat nėra aišku, kaip būtų įgyvendinama projekto nuostata, kad kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos iš valstybės biudžeto, nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos išimtinai Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. 19. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant projekto terminiją, projekto 8 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „išžagintoms moterims, kraujomaišos aukoms“ įrašytini žodžiai pastojusioms po išžaginimo arba kraujomaišos“. 20. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir juridinės technikos taisyklėmis projekto 9 straipsnio turinyje atsisakytina žodžių „nutraukti nėštumą“ vartojimo. Vietoje jų vartotina aptariamo straipsnio pavadinime nurodoma sąvoka „medicininis abortas“, kuri yra apibrėžta ir projekto 2 straipsnyje. Analogiška pastaba mutatis mutandis teiktina ir dėl projekto 7 bei 10 straipsnių. 21. Projekto
išraišką „atitinkama išvada“, aiškiai suformuluojant normą ir nurodant apie kokio pobūdžio išvadą šiuo atveju kalbama. 22.
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus“. 23. Projekto
prašymo pateikimo, gydytojų konsiliumo sušaukimo ir sprendimų priėmimo, tėvų ar globėjų sutikimo pateikimo, informacijos moteriai apie galimą riziką pateikimo) tvarką, arba nustatyti subjektą, įgaliotą patvirtinti atitinkamą reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 10 straipsnio 4 dalį, sveikatos apsaugos ministras būtų įgaliotas tvirtinti tik nėštumo nutraukimo pagal medicinines indikacijas tvarką, tuo tarpu nėštumo nutraukimo dėl kitų priežasčių tvarką tvirtinsiantis subjektas nenurodytas. 24. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku projekto 9 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų apskundimo tvarkos ir terminų paskirtis bei šios tvarkos objektas, t.y. iš pateiktos formuluotės nėra aišku kieno sprendimai kokiu klausimu ir kokiems subjektams gali būti skundžiami. taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendrieji teisinių santykių dalyvių veikų apskundimų teismams principai yra išdėstyti Civilinio proceso kodekse bei Administracinių bylų teisenos įstatyme. 25. Projekto
paslaugas“. 26. Projekto
informacijos teikimo bei konsultavimo sveikatos priežiūros įstaigose tvarką. 27. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „aborto“ įrašytinas žodis „medicininio“. 28. Manome, kad projekto 12 straipsnis, reglamentuojantis lytinį ugdymą, yra ne šio įstatymo, o Švietimo įstatymo reguliavimo dalykas, tuo labiau, kad pagal projektą jį siūloma pripažinti privalomo bendrojo ugdymo programų dalyku. 29. Derinant projekto terminiją su Švietimo įstatymo nuostatomis, 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „moksleivių“ įrašytinas žodis „mokinių“, o vietoj žodžio lavinimo“ – žodis „ugdymo“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendrasis ugdymas apima ne tik vidurinį, tačiau ir pagrindinį bei pradinį ugdymą, todėl svarstytina, ar projekte neturėtų būti nurodyta, nuo kada ugdymo programose lytinis ugdymas turi būti įtrauktas kaip atskiras dalykas. 30. Projekto
jaunimui“ įrašytini žodžiai „mokiniams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių“. 31. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės formos – visuomeninės organizacijos – juridinių asmenų Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. 32. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą „2015 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tokia įsigaliojimo data gali sukelti keblumų atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekte yra nuostatų, susijusių su mokinių ugdymo programomis ir ginekologų rengimu, nes mokslo ar studijų metai neprasideda ir nesibaigia nuo sausio 1 dienos. Svarstytina, ar protinga tam tikrus dalykus įtraukti į ugdymo ir studijų programas nesiejant jų su ugdymo ir studijų proceso sistemiškumu. 33. Atsižvelgiant į teisės aktų sistemiškumo principą, pagal kurį žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, projekto 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „per tris mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašytini žodžiai „iki šio įstatymo įsigaliojimo“. 34. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis D. Zebleckis
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-03-13 Nr. XIIP-1591 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto nr. XIIP-1591 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą Nr. XIIP-1591 (toliau – Projektas) norėtume atkreipti dėmesį į žemiau nurodytas Projekto nuostatas. 1. Projekto 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse siekiama nustatyti, kad reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas teiktų kvalifikuoti specialistai, turintys atitinkamos specialybės licenciją, licencijuotose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o jaunimui reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas teiktų tik specialiai parengti kvalifikuoti specialistai. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Atkreipiame dėmesį į tai, kad bet kokie reikalavimai, numatantys ūkinės veiklos apribojimus, turėtų būti įtvirtinti įstatyme, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, kaip yra siūloma šioje Projekto nuostatoje. 2. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti amžiaus ribą, nuo kurios asmeniui gali būti atliekama chirurginė sterilizacija, išskyrus tam tikras indikacijas, nurodytas Projekto 7 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose. Minėta amžiaus riba būtų 30 metų. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių pagrindinių teisių ir laisvių požiūriu.
Pažymėtina, jog teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (22 straipsnis), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK; 8 straipsnis), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (7 straipsnis). EŽTK 8 straipsnyje įtvirtinta, jog šios teisės ribojimas yra galimas tik tuo atveju, jei jis yra būtinas demokratinėje visuomenėje, užtikrinant valstybės ir visuomenės saugumą ir interesus bei žmonių sveikatos, moralės ir kitų teisių apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, jog Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti amžiaus apribojimo asmeniui, kuriam gali būti atliekama chirurginė sterilizacija, tikslai ir paskirtis, taip pat nepateiktas tokio ribojimo atitikties proporcingumo principui įvertinimas. Atsižvelgdami į tai manytume, jog minėta Projekto nuostata galėtų pažeisti asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Be to, svarstant aukščiau minėtą nuostatą siūlytume ją suderinti su kitomis Projekto nuostatomis, t.y., su Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomu įtvirtinti vienu iš pagrindinių reprodukcinės sveikatos priežiūros principų – laisvo apsisprendimo principu, pagal kurį asmuo turėtų teisę savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su reprodukcine sveikata, turint pakankamai mokslu grįstos informacijos ir remiantis savo moralinėmis, vertybinėmis nuostatomis bei religiniais įsitikinimais; taip pat su Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu vienu iš šeimos planavimo principų – šeimos planavimo metodų pasirinkimo ir naudojimo laisvanoriškumo principu. 3. Nėra aišku, kokios yra Projekto 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų nesilaikymo teisinės pasekmės. 4.
dėmesys, kad teisės teorijoje yra reikalaujama, kad teisės normose vartojami terminai ir sąvokos būtų tikslūs, leidžiantys išvengti neaiškumų, dviprasmybių ir abstraktumo. Nevienodai vartojamos sąvokos galėtų lemti skirtingą teisinių nuostatų interpretavimą ir taip galėtų prieštarauti principui, reikalaujančiam, kad teisės normos turi būti aiškios ir tikslios. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 8 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „kraujomaišos aukos“ nėra aiški, t.y., neaišku, ar teisė į nemokamą medicininį abortą užtikrinama visoms moterims, kurios pastojo įvykus kraujomaišai, ar sąvoka „auka“ reiškia prievartos prieš tokias moteris buvimo sąlygą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad minėta sąvoka turėtų būti tikslinama. 5. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog moteris turi teisę nutraukti nėštumą pastojus po kraujomaišos iki 22 nėštumo savaitės, jei yra atitinkama teisėsaugos institucijų išvada. Svarstytinas reikalavimo pateikti teisėsaugos institucijų išvadą tikslingumas kraujomaišos be prievartos atveju. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Giedrė Purvaneckienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis, Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas Vygandas Malinauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-01 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad chirurginė sterilizacija gali būti atliekama asmeniui, jei jis yra ne jaunesnis kaip 30 metų amžiaus. Ši nuostata svarstytina dėl jos atitikties Konstitucijai ir kitų priežasčių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.
Taigi, vadovaujantis civilinės teisės principais, laikoma, kad pilnametystės sulaukęs asmuo gali laisvai ir sąmoningai reikšti savo valią visais su jo asmeniu susijusiais klausimais, įskaitant ir jo sveikatos priežiūrą. Pažymėtina, kad pilnamečio asmens veiksnumas gali būti apribotas tik vadovaujantis Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais ir tik teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad įstatyminė norma, draudžianti pilnamečiams asmenims laisvai pasirinkti chirurginę sterilizaciją kaip vieną iš šeimos planavimo metodų, nepagrįstai riboja asmenų konstitucinę teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Antra, minėtas draudimas nesiderina su kitomis projekto nuostatomis, pvz. projekto 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintu reprodukcinės sveikatos priežiūros nediskriminavimo principu, pagal kurį draudžiama bet kokia diskriminacija, įskaitant ir diskriminaciją dėl amžiaus; arba 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu šeimos planavimo metodų pasirinkimo ir laisvanoriškumo principu, pagal kurį asmuo gali laisva valia pasirinkti ir naudoti bet kurį šeimos planavimo metodą. Taip pat tokia diskriminacija negalima ir pagal Lietuvos Respublikos konstitucijoje įtvirtintus asmens diskriminavimo pagal bet kokį kriterijų draudimo principus. Trečia, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002-09-19 nutarime pažymėjo, jog
„Privatus žmogaus gyvenimas - tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo
būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.“ Be to, Konstitucinio Teismo 2003-03-24 nutarime nurodoma: „ Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.“ Atsižvelgiant į tai, jog siūlomu teisiniu reguliavimu tiesiogiai ribojama asmenų konstitucinė teisės į privatų gyvenimą, nenurodant kodėl toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, kokias kitų asmenų teises ir laisves siekiama apsaugoti tokiu ribojimu ir nepagrindžiant kitų konstitucinės teisės ribojimo sąlygų, teigtina, jog siūloma nuostata galimai prieštarauja Lietuvos
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto (XIIP-1591) nuostatos, nustatančios siūlomą teisinį reguliavimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: 4
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas