Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu:
„4¹ straipsnis. Pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio
paskirties žemę
paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių, šia eilės tvarka turi:
straipsnio nustatyta tvarka;
paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. 2. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri patenka į saugomą teritoriją arba ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. 3. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas.
Jeigu miškų ūkio paskirties žemės pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, jei Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis. 4. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas bei sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 5. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui.
Kai pirkti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. 6. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. 7.
7Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai galėjo sužinoti apie miškų ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 metų gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Kazys Grybauskas Jonas Kondrotas Vytautas Kamblevičius Kazys Starkevičius Eugenijus Gentvilas Aurelija Stancikienė Rima Baškienė Bronius Pauža Aleksandras Zeltinis Edmundas Jonyla Petras Čimbaras
Projekto Projekto Nr. XIIP-1588 (2) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu Papildyti Įstatymą 4¹ straipsniu:
„4¹ straipsnis. Pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio
paskirties žemę
paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytinių, pagal šią eilės tvarką turi:
kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka;
paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. 2. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, arba kuri ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. 3. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą.
Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, kai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja to žemės sklypo bendraturtis. 4. Kai pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės vardu turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. Kitu atveju Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.
Šie asmenys savo sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. 5. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, šioje dalyje nurodytoje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. 6.
miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. 7. Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę teismo reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.“
paskirties žemės sklypo pardavėjui išduota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio pažyma dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise, šis žemės sklypas parduodamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
2014-03-17 Nr. XIIP-1588 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektas yra susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti reikalavimus užsienio subjektams, siekiantiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemę: būti lojaliems Lietuvos valstybei; gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus; mokėti lietuvių kalbą ir pan. Pažymėtina, kad Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas yra taikomas tik užsienio subjektams. Tuo tarpu teikiamu projektu nesiūloma nustatyti jokių reikalavimų miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui. Tai reiškia, kad nenustačius jokių reikalavimų teikiamame projekte, nacionaliniai ir užsienio subjektai būtų traktuojami nevienodai ir tuo būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės. Kartu atkreipiame dėmesį į Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) 2 punkte išdėstytą nuomonę dėl galimybės tuos pačius visuomeninius santykius reglamentuoti skirtingo lygmens teisės aktais – konstituciniu įstatymu ir paprastuoju įstatymu. 2.
reguliavimo tikslas – nustatyti pirmumo teisę ir eilės tvarką asmenims įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatos taip pat reglamentuoja pirmumo teisę perkant parduodamą privačią žemę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas minėto įstatymo ir projekto nuostatų tarpusavio santykis. Kita vertus, jei jau keičiamame įstatyme norima reglamentuoti pirmumo teisę įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę, svarstytina, ar siekiant sistemiškumo, nereikėtų projekto papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis ir pirmumo teisę įsigyjant valstybinę miškų ūkio paskirties žemę, nes šiuo metu pirmumo teisę įsigyti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus reglamentuoja keletas įstatymų, pavyzdžiui, Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantis Vyriausybės nutarimas nustato, kad įsigyti pirmumo teise valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija 1 hektaro dydžio, gali – šių sklypų savininkai; Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais valstybinėje žemėje esantys miškai gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10 ha masyvus. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybė turi pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri patenka į saugomą teritoriją arba ribojasi su valstybinės reikšmės mišku. Šios projekto nuostatos diskutuotinos dėl šių aspektų.
Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Žemės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias valstybė turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natūra 2000 statusas, t. y., valstybė turi pirmumo teisę ne į visą žemę, esančią saugomose teritorijose, bet tik į įstatyme išvardintų saugomų teritorijų žemę. Svarstytinas šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su minėta Žemės įstatymo nuostata. Antra, svarstytina, ar ta aplinkybė, kad privati miškų ūkio paskirties žemė ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, yra pakankama sąlyga valstybei suteikti pirmumo teisę įsigyjant šią žemę. Trečia, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti tokio reguliavimo, kad valstybė turėtų pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, jei ta žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas bei sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę raštu praneša tik asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie subjektai įgyvendintų valstybės turimą pirmumo teisę įsigyjant parduodamą žemės sklypą ir, ar šiems subjektams taip pat būtų pranešta apie parduodamą žemės sklypą.
Jei projektu norima numatyti, kad valstybės vardu žemę įsigytų Nacionalinė žemės tarnyba, tai lieka neaiški keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste šios dalies formuluotė „Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) <...>“. Be to, šiuo aspektu nėra aiški ir keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė „rašytinį sutikimą (sprendimą)“. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio“ siūlytume įrašyti žodžius „šio straipsnio“. 6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su teikiamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-1589) 2 straipsnio 1 dalimi siūloma susiaurinti užsienio subjektų, kuriems būtų leista įsigyti miškų ūkio paskirties žemės, ratas. Nepritarus Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) 1 pastaboje išdėstytai nuomonei, kad užsienio subjektų ratas iš esmės nebegali būti susiaurintas, siūlytume teikiamą projektą papildyti nuostatomis, tikslinančiomis Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. 7. Kadangi projektu nustatomos naujos privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros, kurios įsigaliotų 2014 m. gegužės 1 d., manytume, kad projektą reikėtų papildyti nuostatomis, aiškiai įvardijančiomis nuo kokio momento sudaromiems žemės sklypo įsigijimo sandoriams būtų taikoma naujoji tvarka (pvz., sandoriams, kurie bus sudaryti po šio įstatymo įsigaliojimo).
Taip pat reikėtų nurodyti pagal kokius teisės aktus būtų užbaigiamos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros ir koks faktas būtų laikomas pardavimo procedūrų pradžia (pvz., Civilinio kodekso 6.165 straipsnio nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo). 8. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad įstatymo projektas yra teikiamas kartu su juo susijusiais Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1587), kuriuose nėra siūloma nustatyti konkrečios įstatymų įsigaliojimo datos. Atsižvelgiant į tai, kad visuose minėtuose projektuose siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra tarpusavyje susijęs, svarstytina, ar visais šiais projektais siūlomi įstatymų pakeitimai neturėtų įsigalioti vienu metu. Be to, projekto 2 straipsnyje vietoj žodžio „metų“ įrašytina santrumpa „m.“. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. 9.
9Atsižvelgus į tai,
kad pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybė tam tikrais atvejais turėtų pirmumo teisę pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kurios pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, bei į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto išlaidų planavimą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė L. Schulte-Ebbert S. Švedas
2014-04-24 Nr. XIIP-1588(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suprantamos projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes iki įstatymo įsigaliojimo (t.y., 2014 m. gegužės 1 d.) teisinis reguliavimas dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūrų (pvz., Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai projekte nurodytų pažymų miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjui šiuo metu neišduoda) nebuvo nustatytas. Kadangi šių įstatymo nuostatų nebus galima įgyvendinti, siūlytume jų atsisakyti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projektu nustatomos naujos privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros, kurios įsigaliotų 2014 m. gegužės
įvardijančiomis nuo kokio momento sudaromiems žemės sklypo įsigijimo sandoriams būtų taikoma naujoji tvarka (pvz., sandoriams, kurie bus sudaryti po šio įstatymo įsigaliojimo). Taip pat reikėtų nurodyti pagal kokius teisės aktus būtų užbaigiamos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros ir koks faktas būtų laikomas pardavimo procedūrų pradžia (pvz., Civilinio kodekso 6.165 straipsnio nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo). 2. Teikiamu projektu nesiūloma nustatyti jokių reikalavimų miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui. Teikiamas projektas yra susijęs su šiuo metu Seime svarstomu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIIP-1589, kuriame siūloma nustatyti reikalavimus užsienio subjektams, siekiantiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. 2014 m. balandžio 23 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1589 atmesti. Vis tik, jei Seime būtų priimtas sprendimas šį projektą toliau svarstyti, teikiamo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1589, kaip aukštesnės galios teisės aktu. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė L. Schulte-Ebbert S. Švedas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė,
Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti reikalavimus užsienio subjektams, siekiantiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemę: būti lojaliems Lietuvos valstybei; gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus; mokėti lietuvių kalbą ir pan. Pažymėtina, kad Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas yra taikomas tik užsienio subjektams. Tuo tarpu teikiamu projektu nesiūloma nustatyti jokių reikalavimų miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui.
Tai reiškia, kad nenustačius jokių reikalavimų teikiamame projekte, nacionaliniai ir užsienio subjektai būtų traktuojami nevienodai ir tuo būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės. Kartu atkreipiame dėmesį į Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) 2 punkte išdėstytą nuomonę dėl galimybės tuos pačius visuomeninius santykius reglamentuoti skirtingo lygmens teisės aktais
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)1
straipsnyje siūlomo reguliavimo tikslas – nustatyti pirmumo teisę ir eilės tvarką asmenims įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatos taip pat reglamentuoja pirmumo teisę perkant parduodamą privačią žemę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas minėto įstatymo ir projekto nuostatų tarpusavio santykis.
Kita vertus, jei jau keičiamame įstatyme norima reglamentuoti pirmumo teisę įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę, svarstytina, ar siekiant sistemiškumo, nereikėtų projekto papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis ir pirmumo teisę įsigyjant valstybinę miškų ūkio paskirties žemę, nes šiuo metu pirmumo teisę įsigyti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus reglamentuoja keletas įstatymų, pavyzdžiui, Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantis Vyriausybės nutarimas nustato, kad įsigyti pirmumo teise valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija 1 hektaro dydžio, gali – šių sklypų savininkai; Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais valstybinėje žemėje esantys miškai gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10 ha masyvus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)1
straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybė turi pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri patenka į saugomą teritoriją arba ribojasi su valstybinės reikšmės mišku. Šios projekto nuostatos diskutuotinos dėl šių aspektų. Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Žemės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias valstybė turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natūra 2000 statusas, t. y., valstybė turi pirmumo teisę ne į visą žemę, esančią saugomose teritorijose, bet tik į įstatyme išvardintų saugomų teritorijų žemę. Svarstytinas šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su minėta Žemės įstatymo nuostata.
Antra, svarstytina, ar ta aplinkybė, kad privati miškų ūkio paskirties žemė ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, yra pakankama sąlyga valstybei suteikti pirmumo teisę įsigyjant šią žemę. Trečia, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti tokio reguliavimo, kad valstybė turėtų pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, jei ta žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)1
straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas bei sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę raštu praneša tik asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie subjektai įgyvendintų valstybės turimą pirmumo teisę įsigyjant parduodamą žemės sklypą ir, ar šiems subjektams taip pat būtų pranešta apie parduodamą žemės sklypą. Jei projektu norima numatyti, kad valstybės vardu žemę įsigytų Nacionalinė žemės tarnyba, tai lieka neaiški keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste šios dalies formuluotė „Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) <...>“. Be to, šiuo aspektu nėra aiški ir keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė „rašytinį sutikimą (sprendimą)“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)1
straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 5 ir 6 dalyse vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio“ siūlytume įrašyti žodžius „šio straipsnio“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17) 6.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su teikiamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-1589) 2 straipsnio 1 dalimi siūloma susiaurinti užsienio subjektų, kuriems būtų leista įsigyti miškų ūkio paskirties žemės, ratas. Nepritarus Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) 1 pastaboje išdėstytai nuomonei, kad užsienio subjektų ratas iš esmės nebegali būti susiaurintas, siūlytume teikiamą projektą papildyti nuostatomis, tikslinančiomis Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)
privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros, kurios įsigaliotų 2014 m. gegužės 1 d., manytume, kad projektą reikėtų papildyti nuostatomis, aiškiai įvardijančiomis nuo kokio momento sudaromiems žemės sklypo įsigijimo sandoriams būtų taikoma naujoji tvarka (pvz., sandoriams, kurie bus sudaryti po šio įstatymo įsigaliojimo). Taip pat reikėtų nurodyti pagal kokius teisės aktus būtų užbaigiamos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros ir koks faktas būtų laikomas pardavimo procedūrų pradžia (pvz., Civilinio kodekso 6.165 straipsnio nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)2
įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad įstatymo projektas yra teikiamas kartu su juo susijusiais Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr.
I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1587), kuriuose nėra siūloma nustatyti konkrečios įstatymų įsigaliojimo datos. Atsižvelgiant į tai, kad visuose minėtuose projektuose siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra tarpusavyje susijęs, svarstytina, ar visais šiais projektais siūlomi įstatymų pakeitimai neturėtų įsigalioti vienu metu. Be to, projekto 2 straipsnyje vietoj žodžio „metų“ įrašytina santrumpa „m.“. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)
įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybė tam tikrais atvejais turėtų pirmumo teisę pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kurios pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, bei į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto išlaidų planavimą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr. XIIP-1588 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir derinant su svarstomais susijusiais įstatymų projektais Nr. XIIP-1587, XIIP-1589, Nr. XIIP-1638 ir Nr. XIIP-1498(2). 6.2. Pasiūlymai:
7Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Albinas Mitrulevičius.
Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KAIMO REIKALŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAPILDYMO 4¹
balandžio 16 d. Nr. 110-P-15 Vilnius 1.
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Mitrulevičius Albinas - Seimo narys, Leokadija Počikovska - žemės ūkio viceministrė, Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius, Gintarė Tumalavičienė - Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Andriejus Stančikas – ŽŪR pirmininkas, Neringa Azguridienė, Saulius Švedas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai, Gudynas Simas, Bieliauskaitė Akvilė - Lietuvos verslo konfederacijos atstovai, Bartulis Antanas - Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas, Radžiūnaitė Ugnė - Lietuvos karjerų asociacijos konsultantė ekonominiais ir teisiniais klausimais, Januška Vytautas Antanas - Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas, Jakevičiūtė Jurgita - Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija Europos reikalų departamentas, Juozapavičius Ginutis - Geologijos įmonių asociacijos (GĮA) atstovas, Daniulis Saulius - LEŪA pirmininkas, Talmantas Jonas - LŪS pirmininkas, Šermukšnienė Lilija Teresė - LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė, Nagulevičius Gintaras - LŽSS Tarybos pirmininkas, Gaižutis Algis - LMSA pirmininkas, Šilininkas Mindaugas - LMSA Valdybos narys, Potapovienė Solveiga - „Ūkininko patarėjo“ korespondentė, Sviderskis Jonas - LŽŪBA direktorius, Juščius Kęstutis
Zigmas – ūkininkas, Juknevičius Raimundas - Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, Poderis Benas - Lietuvos finansų maklerio asociacijos atstovas, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja, Kupstaitis Nerijus – Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Mitrulevičius Albinas - Seimo narys, Leokadija Počikovska - žemės ūkio viceministrė, Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius, Gintarė Tumalavičienė - Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Andriejus Stančikas – ŽŪR pirmininkas, Neringa Azguridienė, Saulius Švedas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai, Gudynas Simas, Bieliauskaitė Akvilė - Lietuvos verslo konfederacijos atstovai, Bartulis Antanas - Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas, Radžiūnaitė Ugnė - Lietuvos karjerų asociacijos konsultantė ekonominiais ir teisiniais klausimais, Januška Vytautas Antanas - Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas, Jakevičiūtė Jurgita - Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija Europos reikalų departamentas, Juozapavičius Ginutis - Geologijos įmonių asociacijos (GĮA) atstovas, Daniulis Saulius - LEŪA pirmininkas, Talmantas Jonas - LŪS pirmininkas, Šermukšnienė Lilija Teresė - LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė, Nagulevičius Gintaras - LŽSS Tarybos pirmininkas, Gaižutis Algis - LMSA pirmininkas, Šilininkas Mindaugas - LMSA Valdybos narys, Potapovienė Solveiga - „Ūkininko patarėjo“ korespondentė, Sviderskis Jonas - LŽŪBA direktorius, Juščius Kęstutis
Zigmas – ūkininkas, Juknevičius Raimundas - Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, Poderis Benas - Lietuvos finansų maklerio asociacijos atstovas, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja, Kupstaitis Nerijus – Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas. 2.
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti reikalavimus užsienio subjektams, siekiantiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemę: būti lojaliems Lietuvos valstybei; gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus; mokėti lietuvių kalbą ir pan. Pažymėtina, kad Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas yra taikomas tik užsienio subjektams. Tuo tarpu teikiamu projektu nesiūloma nustatyti jokių reikalavimų miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui. Tai reiškia, kad nenustačius jokių reikalavimų teikiamame projekte, nacionaliniai ir užsienio subjektai būtų traktuojami nevienodai ir tuo būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės. Kartu atkreipiame dėmesį į Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) 2 punkte išdėstytą nuomonę dėl galimybės tuos pačius visuomeninius santykius reglamentuoti skirtingo lygmens teisės aktais – konstituciniu įstatymu ir paprastuoju įstatymu. (P.S. paryškinta KRK) Nepritarti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014 m. kovo 19 d. preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo IX-1314 pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-1587) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio, 46 straipsnio 1 ir 4 dalies bei 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)1
straipsnyje siūlomo reguliavimo tikslas – nustatyti pirmumo teisę ir eilės tvarką asmenims įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatos taip pat reglamentuoja pirmumo teisę perkant parduodamą privačią žemę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas minėto įstatymo ir projekto nuostatų tarpusavio santykis.
Kita vertus, jei jau keičiamame įstatyme norima reglamentuoti pirmumo teisę įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę, svarstytina, ar siekiant sistemiškumo, nereikėtų projekto papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis ir pirmumo teisę įsigyjant valstybinę miškų ūkio paskirties žemę, nes šiuo metu pirmumo teisę įsigyti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus reglamentuoja keletas įstatymų, pavyzdžiui, Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantis Vyriausybės nutarimas nustato, kad įsigyti pirmumo teise valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija 1 hektaro dydžio, gali – šių sklypų savininkai; Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais valstybinėje žemėje esantys miškai gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10 ha masyvus. (P.S. paryškinta KRK) Atsižvelgti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)1
siūloma nustatyti, kad valstybė turi pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri patenka į saugomą teritoriją arba ribojasi su valstybinės reikšmės mišku. Šios projekto nuostatos diskutuotinos dėl šių aspektų. Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Žemės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias valstybė turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natūra
saugomose teritorijose, bet tik į įstatyme išvardintų saugomų teritorijų žemę.
Svarstytinas šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su minėta Žemės įstatymo nuostata. Antra, svarstytina, ar ta aplinkybė, kad privati miškų ūkio paskirties žemė ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, yra pakankama sąlyga valstybei suteikti pirmumo teisę įsigyjant šią žemę. Trečia, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti tokio reguliavimo, kad valstybė turėtų pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, jei ta žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams. (P.S. paryškinta KRK) Atsižvelgti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)1
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas bei sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę raštu praneša tik asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie subjektai įgyvendintų valstybės turimą pirmumo teisę įsigyjant parduodamą žemės sklypą ir, ar šiems subjektams taip pat būtų pranešta apie parduodamą žemės sklypą.
Jei projektu norima numatyti, kad valstybės vardu žemę įsigytų Nacionalinė žemės tarnyba, tai lieka neaiški keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste šios dalies formuluotė „Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) <...>“. Be to, šiuo aspektu nėra aiški ir keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė „rašytinį sutikimą (sprendimą)“. (P.S. paryškinta KRK) Atsižvelgti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)1
dalyse vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio“ siūlytume įrašyti žodžius „šio straipsnio“ . Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)2
teikiamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-1589) 2 straipsnio 1 dalimi siūloma susiaurinti užsienio subjektų, kuriems būtų leista įsigyti miškų ūkio paskirties žemės, ratas. Nepritarus Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) 1 pastaboje išdėstytai nuomonei, kad užsienio subjektų ratas iš esmės nebegali būti susiaurintas, siūlytume teikiamą projektą papildyti nuostatomis, tikslinančiomis Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. (P.S. paryškinta KRK) Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17) N 7.
Kadangi projektu nustatomos naujos privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros, kurios įsigaliotų
nuostatomis, aiškiai įvardijančiomis nuo kokio momento sudaromiems žemės sklypo įsigijimo sandoriams būtų taikoma naujoji tvarka (pvz., sandoriams, kurie bus sudaryti po šio įstatymo įsigaliojimo). Taip pat reikėtų nurodyti pagal kokius teisės aktus būtų užbaigiamos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros ir koks faktas būtų laikomas pardavimo procedūrų pradžia (pvz., Civilinio kodekso 6.165 straipsnio nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo). (P.S. paryškinta KRK) Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)2
įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad įstatymo projektas yra teikiamas kartu su juo susijusiais Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1587), kuriuose nėra siūloma nustatyti konkrečios įstatymų įsigaliojimo datos. Atsižvelgiant į tai, kad visuose minėtuose projektuose siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra tarpusavyje susijęs, svarstytina, ar visais šiais projektais siūlomi įstatymų pakeitimai neturėtų įsigalioti vienu metu. Be to, projekto 2 straipsnyje vietoj žodžio „metų“ įrašytina santrumpa „m.“. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-17)2 9.
Atsižvelgus į tai, kad pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybė tam tikrais atvejais turėtų pirmumo teisę pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kurios pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, bei į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto išlaidų planavimą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. Nepritarti. Įstatymo projekto pirminiai rengėjai yra Aplinkos ministerijos specialistai (2014-02-19 raštas Nr. (12-4)-D8-1327). 10. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-03-25) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 12 d. pateiktus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo (toliau – Žemės įsigijimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I‑671 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo (toliau – Konstitucinio įstatymo projektas) projektus teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Prieš nagrinėjant konkrečias projektų nuostatas norėtume priminti, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 63 straipsnyje įtvirtintas laisvo kapitalo judėjimo principas, kuriuo uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Laisvo kapitalo sąvoka taikoma tiesioginėms investicijoms kitoje valstybėje narėje, vertybinių popierių įsileidimui (taip pat žiūrėti į 1988 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvą Nr. 88/361 dėl Sutarties 67 straipsnio įgyvendinimo). Kapitalo judėjimas apima ir sandorius, pagal kuriuos nerezidentai investuoja į nekilnojamąjį turtą (tame tarpe ir į žemę) kitoje valstybėje narėje (2002 m. kovo 5 d. sprendimas Reisch ir kt., C-515/99).
Taip pat pažymėtina, kad laisvas kapitalo judėjimas susijęs su įsisteigimo laisve, kurios apribojimai taip pat yra draudžiami Europos Sąjungoje (SESV
„teisės kitoje valstybėje narėje įsigyti, eksploatuoti ir perleisti
nekilnojamąjį turtą, kuri sudaro būtiną įsisteigimo laisvės elementą, kaip matyti iš EB 44 straipsnio (dabar SESV 50 straipsnis), įgyvendinimas sukelia kapitalo judėjimą“[1]. Laisvas kapitalo judėjimas, kaip pagrindinis Sutarties principas, gali būti ribojamas tik tomis nacionalinėmis taisyklėmis, kurias galima pateisinti SESV 65 straipsnyje nurodytomis priežastimis arba svarbiausiai bendrojo intereso reikalavimais ir kurios yra taikomos visiems asmenims bei įmonėms, vykdantiems veiklą priimančiosios valstybės narės teritorijoje. Be to, norint tokius nacionalinius teisės aktus pateisinti, jie turi tinkamai užtikrinti siekiamą tikslą ir neperžengti to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, kad atitiktų proporcingumo principą[2]. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme nustatyta, kad šiuoįstatymu yra siekiama šių tikslų: kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti vietos bendruomenių dalyvavimą skatinant žemės ūkio veiklą.
Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje taip pat pripažįsta, kad valstybė narė gali nustatyti tam tikrus apribojimus laisvam kapitalo judėjimui, kai jais siekiama bendrojo intereso tikslų, tokių kaip žemės ūkio bendruomenių apsauga, žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, leidžiantis vystytis perspektyvioms fermoms ir aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus bei tvarkyti kaimo kraštovaizdį, taip pat pagrįsto turimos žemės naudojimo skatinimas vengiant žemės nualinimo bei neleidžiant kilti stichinėms nelaimėms[3]. Vis dėlto tokios priemonės galimos tik su sąlyga, kai šios priemonės taikomos nediskriminaciniu būdu ir atitinka proporcingumo principą, t. y. ji yra tinkama užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neperžengia to, kas būtina jam pasiekti[4]. Toliau bus nagrinėjama, ar projektais siūlomos priemonės atitinka nustatytus tikslus ir proporcingumo principą. Pirmiausia bus pateiktos pastabos dėl subjektų, kuriems taikomos projektų nuostatos, apibrėžties. Paskui atskirai bus teikiamos pastabos dėl žemės įsigijimo ribojimų, kurie taikomi visiems subjektams, ir dėl ribojimų, nustatytų tik užsienio subjektams. DĖL PROJEKTŲ SUBJEKTŲ Konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje formuluojama nauja užsienio subjektų sąvoka. Pažymėtina, kad išbraukiant iš įstatymo taikymo apimties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančius užsienio subjektus (įstatymo 4 straipsnis) kyla rimtų abejonių dėl projekto atitikties ES teisei.
Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnyje įtvirtintas laisvo kapitalo judėjimo principas, kuriuo uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių nariųir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Taigi pagal ES teisę nagrinėjamu žemės pirkimo apribojimų atveju aktualios šios subjektų grupės: valstybės narės (tarp kurių patenka ir EEE šalys[5]) ir trečiosios šalys. Tačiau SESV yra įtvirtinta išimtis 63 straipsnyje įtvirtintam laisvam kapitalo judėjimui tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių. SESV 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti laisvo kapitalo apribojimus trečiosioms šalims (tačiau ne ES valstybėms narėms), jeigu tai nustatyta 1993 m. gruodžio 31 d. galiojančioje nacionalinėje teisėje. Ši nuostata parodo, kad nors SESV 63 straipsniu uždraudžiami visi kapitalo judėjimo apribojimai tiek tarp valstybių narių, tiek tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, tačiau pastarajam režimui gali būti nustatyti tam tikri apribojimai. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad SESV 63 straipsnio 1 dalis yra aiškinama taip, kadgalima išlaikyti tik tokius laisvo kapitalo apribojimus trečiosioms šalims, kurie minėtą dieną egzistavonacionalinėje teisėje. Žinoma, bet kokia vėliau nei minėtą dieną priimta nacionalinė priemonė, kuri keičia prieš tai esančią, nėra vien dėl šios aplinkybės automatiškai eliminuojama iš Sąjungos teisėje įtvirtinto išimtinio režimo. Taigi toks režimas, taikomas nuostatai, kuri pagal savo esmę yra tapati ankstesniems teisės aktams arbakuri tik sumažina ar panaikina ankstesniuose teisės aktuose numatytą Sąjungos teisėje įtvirtintų teisių ir laisvių naudojimosi kliūtį, patenka į leidimo nukrypti taikymo sritį.
Ir atvirkščiai, toks režimas netaikomas tokiems teisės aktams, kurie pakeičia nuostatas – tai yra jie pagrįsti kitokia logika nei ta, kuria pagrįsta ankstesnė 1993 m. gruodžio 31 d. galiojusi teisė, ir kuriais nustatomos naujos procedūros. Tokiu atveju šie teisės aktai negali būti prilyginti minėtą dieną egzistavusiems teisės aktams[6]. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (1992 m. redakcija) 47 straipsnyje buvo nustatyta, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Vėliau 1996 m. ir 2003 m. šis absoliutus apribojimas buvo sušvelnintas užsieniečių, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atžvilgiu ir jiems nustatytos tam tikros žemės įsigijimo sąlygos (naujos procedūros)[7]. Taigi šių užsieniečių (ES ir ne ES valstybių narių) atžvilgiu laisvo kapitalo judėjimo visiškas apribojimas buvo sumažintas ir savo logika buvo skirtas pereinamajam laikotarpiui iki datos, nuo kurios šiems užsieniečiams žemę ir kitą turtą turėtų būti galima įsigyti ta pačia tvarka ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams bei juridiniams asmenims (iki 2014 m. balandžio 30 d.). Atsižvelgiant į tai, manome, kad užsieniečių, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atžvilgiu SESV 64 straipsnio 1 dalies išimties jau negalima pritaikyti, nes nors 1993 m. gruodžio 30 d. jiems egzistavo ribojimas pirkti žemę, tačiau jis buvo iš esmės pakeistas, ir naujos nuostatos nebegali būti prilyginamos minėtą dieną egzistavusiems teisės aktams. Taigi pagal ES teisę1992 m.
Taigi pagal ES teisę1992 m. Konstitucijos 47 straipsnio redakcijoje nustatyto žemės įsigijimo režimo negalima grąžinti užsieniečiams, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Tačiau kitiems trečiųjų šalių piliečiams pagal 1996 m. ir 2003 m. minėtus sumažintus ribojimus nebuvo suteikta teisė įsigyti žemės, vidaus vandenų ir miškų nuosavybės teise. Tai įtvirtinta Konstitucinio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje: „Šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus, tačiau šį turtą jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. Be to, Konstitucinio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad negali būti sudaroma jokia Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kuri nustatytų teisę įsigyti žemės sklypus nuosavybės teise šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams. Atsižvelgiant į tai, manome, kad būtų galima po 2014 m. balandžio 30 d. palikti galiojančius žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimus trečiųjų šalių, kurie neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, piliečiams ir kitiems jų subjektams, kadangi šis apribojimas egzistavo 1993 m. gruodžio 31 d. (LR Konstitucijos 1992 m. redakcija) ir savo esme tapačiai išliko minėtuose Konstitucinio įstatymo nuostatų pakeitimuose. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad Konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įsigijimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti subjektai, galintys įsigyti žemės, neapima ES valstybių narių kitų organizacijų bei juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinių (taip, kaip buvo nurodyta Konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje). Pažymėtina, kad ES Teisingumo Teismas, skatindamas antrinį įsisteigimą, savo sprendimuose nurodo, kad valstybė narė turi įrodyti įsisteigimo laisvės apribojimų pagrįstumą.
Kitaip tariant, valstybė narė negali atimti teisės iš subjekto įsisteigti vienoje valstybėje narėje ir įsteigti antrinę įmonę kitoje, ką Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo aiškiai leidžia (byla CentrosC−212/97), išskyrus konkrečius atvejus, kai nustatomas piktnaudžiavimas teisėmis (byla Inspire Art C−167/01). Pažymėtina, kad pagal ES Teisingumo Teismo praktiką reikalavimai rinktis tam tikrą teisinę formą (Projekte nustatytas būtinas pirminis įsisteigimas, o antrinis įsisteigimas negalimas) sudaro rimtas kliūtis įsisteigti norintiems kitų valstybių narių paslaugų teikėjams, nes dėl tokių apribojimų jiems gali prireikti keisti savo teisinę formą ar struktūrą. Reikalavimai susiję su teisine forma daugeliu atveju gali būti pakeisti mažiau ribojančiomis priemonėmis, todėl negali būti pateisinami. ES Teisingumo Teismas yra pareiškęs, kad siekis sukliudyti subjektams įsitraukti į apgaulingą veiklą paprastai nepateisins sprendimo neleisti tam tikros teisinės formos subjektams vykdyti tam tikrą veiklą[8]. Pažymėtina, kad Lietuvoje įsteigtiems kitų valstybių narių subjektų padaliniams galima ta pati jų veiklos kontrolė kaip ir Lietuvoje įsteigtiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, siūlome praplėsti juridinio asmens sąvoką atitinkamuose projektuose. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 4(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1588 ir Komiteto išvadoms; 6.2.
Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Grybauskas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo nariai Kazys Starkevičius ir Kazys Grybauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai Neringa Azguridienė ir Saulius Švedas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovė Rūta Krasuckaitė, Respublikos Prezidento patarėjas Laimis Gelažius, Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
yra susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589).
XIIP-1589). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti reikalavimus užsienio subjektams, siekiantiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemę: būti lojaliems Lietuvos valstybei; gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus; mokėti lietuvių kalbą ir pan. Pažymėtina, kad Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas yra taikomas tik užsienio subjektams. Tuo tarpu teikiamu projektu nesiūloma nustatyti jokių reikalavimų miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui. Tai reiškia, kad nenustačius jokių reikalavimų teikiamame projekte, nacionaliniai ir užsienio subjektai būtų traktuojami nevienodai ir tuo būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės. Kartu atkreipiame dėmesį į Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) 2 punkte išdėstytą nuomonę dėl galimybės tuos pačius visuomeninius santykius reglamentuoti skirtingo lygmens teisės aktais – konstituciniu įstatymu ir paprastuoju įstatymu. Nepritarti Užsieniečiams ir Lietuvos piliečiams jau šiuo metu diferencijuotai ir skirtingo lygmens teisės aktais sureguliuotas žemės, miškų įsigijimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad inter alia su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Vienas iš šių santykių teisinio reguliavimo diferencijavimo pagrindų yra atitinkamo asmens (asmens, siekiančio įsigyti žemę nuosavybės teise, arba žemės savininko) santykis su Lietuvos valstybe – jo buvimas nacionaliniu subjektu arba užsienio subjektu: Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.“ Taigi, pati Konstitucija suponuoja skirtingą nacionalinių ir užsienio subjektų traktavimą žemės nuosavybės teisinių santykių kontekste, ką patvirtina ir Konstitucinio Teismo oficialioji doktrina. Todėl šiuo konkrečiu atveju skirtingas reguliavimas, manytina, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms, tačiau įstatymo nuostatas būtina tobulinti ir derinti su galiojančiais įstatymais, svarstant įstatymo projektą iš esmės. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIIP-1588) 1 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: 3
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas
Balsys, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėto įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti reikalavimus užsienio subjektams, siekiantiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemę: būti lojaliems Lietuvos valstybei; gyventi Lietuvoje ne mažiau kaip 3 metus; mokėti lietuvių kalbą ir pan. Pažymėtina, kad Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas yra taikomas tik užsienio subjektams. Tuo tarpu teikiamu projektu nesiūloma nustatyti jokių reikalavimų miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui.
Tai reiškia, kad nenustačius jokių reikalavimų teikiamame projekte, nacionaliniai ir užsienio subjektai būtų traktuojami nevienodai ir tuo būtų pažeistas Konstitucijos
Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl pilietybės. Kartu atkreipiame dėmesį į Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) 2 punkte išdėstytą nuomonę dėl galimybės tuos pačius visuomeninius santykius reglamentuoti skirtingo lygmens teisės aktais
Argumentai: Teisės departamento pastabos dėl atitikimo Konstitucijai apsvarstytos 2014-03-19 atskirose Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadose ir pripažinta, kad galimai neprieštarauja Konstitucijai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-171
siūlomo reguliavimo tikslas – nustatyti pirmumo teisę ir eilės tvarką asmenims įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatos taip pat reglamentuoja pirmumo teisę perkant parduodamą privačią žemę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas minėto įstatymo ir projekto nuostatų tarpusavio santykis.
Kita vertus, jei jau keičiamame įstatyme norima reglamentuoti pirmumo teisę įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę, svarstytina, ar siekiant sistemiškumo, nereikėtų projekto papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis ir pirmumo teisę įsigyjant valstybinę miškų ūkio paskirties žemę, nes šiuo metu pirmumo teisę įsigyti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus reglamentuoja keletas įstatymų, pavyzdžiui, Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantis Vyriausybės nutarimas nustato, kad įsigyti pirmumo teise valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija 1 hektaro dydžio, gali – šių sklypų savininkai; Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais valstybinėje žemėje esantys miškai gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10 ha masyvus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projektas patikslintas pagal galiojančio Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatas, numatančias pirmumo teisę valstybei įsigyjant saugomose teritorijose esančią privačią žemę. Absoliučiai didžioji valstybinės miškų ūkio paskirties žemės dalis yra priskirta valstybinės reikšmės miškams, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir negali būti parduodama ar kitaip perleidžiama privatiems subjektams, todėl reglamentuoti šios žemės įsigijimo pirmumą nėra nei teisinio pagrindo, nei praktinės būtinybės. Esamo teisinio reguliavimo pakanka reglamentuoti valstybinės reikšmės miškams nepriskirtos valstybinės miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo pirmumui. Žr. prie komiteto 1 straipsnio 2 daliai teikiamo pasiūlymo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-1712 3.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybė turi pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri patenka į saugomą teritoriją arba ribojasi su valstybinės reikšmės mišku. Šios projekto nuostatos diskutuotinos dėl šių aspektų. Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Žemės įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias valstybė turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natūra
saugomose teritorijose, bet tik į įstatyme išvardintų saugomų teritorijų žemę. Svarstytinas šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su minėta Žemės įstatymo nuostata. Antra, svarstytina, ar ta aplinkybė, kad privati miškų ūkio paskirties žemė ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, yra pakankama sąlyga valstybei suteikti pirmumo teisę įsigyjant šią žemę. Trečia, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti tokio reguliavimo, kad valstybė turėtų pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, jei ta žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projektas patikslintas pagal galiojančio Žemės įstatymo 31 straipsnio nuostatas, numatančias pirmumo teisę valstybei įsigyjant saugomose teritorijose esančią privačią žemę. Siekiant formuoti racionalias ir kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti tinkamas valstybinių miškų valdas tam tikrais atvejais tikslinga valstybei įsigyti su valstybinės reikšmės miškais besiribojančią privačią miškų ūkio paskirties žemę.
Privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka yra pakankamai reglamentuota Žemės įstatymu (VIII skyrius) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu. Visuomenės reikmėms reikalingi ir naudojami valstybiniai miškų ūkio paskirties žemės sklypai yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, todėl papildomo reglamentavimo nereikia. Pasiūlymas:
Papildyti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri yra valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, arba kuri ribojasi su valstybinės reikšmės mišku, už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė.”
4 4.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas bei sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę raštu praneša tik asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie subjektai įgyvendintų valstybės turimą pirmumo teisę įsigyjant parduodamą žemės sklypą ir, ar šiems subjektams taip pat būtų pranešta apie parduodamą žemės sklypą. Jei projektu norima numatyti, kad valstybės vardu žemę įsigytų Nacionalinė žemės tarnyba, tai lieka neaiški keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalies nuostatų kontekste šios dalies formuluotė „Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) <...>“. Be to, šiuo aspektu nėra aiški ir keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė „rašytinį sutikimą (sprendimą)“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projektas patikslintas nustatant, kad valstybės vardu sprendimą priima Nacionalinė žemės tarnyba, analogiškai kaip tai numatyta Žemės įstatymo 31 straipsnyje. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi valstybė, sprendimą pirkti šį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti valstybės vardu turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas per 30 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos.
Kitu atveju Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.”
straipsnio 5 ir 6 dalyse vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4¹ straipsnio“ siūlytume įrašyti žodžius „šio straipsnio“. Pritarti
dėmesys į tai, kad kartu su teikiamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-1589) 2 straipsnio 1 dalimi siūloma susiaurinti užsienio subjektų, kuriems būtų leista įsigyti miškų ūkio paskirties žemės, ratas. Nepritarus Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr.
Nr. XIIP-1589) 1 pastaboje išdėstytai nuomonei, kad užsienio subjektų ratas iš esmės nebegali būti susiaurintas, siūlytume teikiamą projektą papildyti nuostatomis, tikslinančiomis Miškų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pritarti
projektu nustatomos naujos privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros, kurios įsigaliotų 2014 m. gegužės 1 d., manytume, kad projektą reikėtų papildyti nuostatomis, aiškiai įvardijančiomis nuo kokio momento sudaromiems žemės sklypo įsigijimo sandoriams būtų taikoma naujoji tvarka (pvz., sandoriams, kurie bus sudaryti po šio įstatymo įsigaliojimo). Taip pat reikėtų nurodyti pagal kokius teisės aktus būtų užbaigiamos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros ir koks faktas būtų laikomas pardavimo procedūrų pradžia (pvz., Civilinio kodekso
miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo). Pritarti iš dalies Projektas patikslintas. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymo įsigaliojimo miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjui išduota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio pažyma dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise, šis žemės sklypas parduodamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.”
straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad įstatymo projektas yra teikiamas kartu su juo susijusiais Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1589) ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr.
IX-1314 pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIP-1587), kuriuose nėra siūloma nustatyti konkrečios įstatymų įsigaliojimo datos. Atsižvelgiant į tai, kad visuose minėtuose projektuose siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra tarpusavyje susijęs, svarstytina, ar visais šiais projektais siūlomi įstatymų pakeitimai neturėtų įsigalioti vienu metu. Be to, projekto 2 straipsnyje vietoj žodžio „metų“ įrašytina santrumpa „m.“. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti Argumentai:
Projektas patikslintas įsigaliojimą suderinant su visais pastaboje minėtų įstatymų pakeitimų įsigaliojimu. Žr. prie komiteto pasiūlymo 2 straipsniui. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-03-17
tai, kad pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybė tam tikrais atvejais turėtų pirmumo teisę pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kurios pirkimui būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, bei į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto išlaidų planavimą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos specialistai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-04-11 siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, kurioms Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Pritarti 2.
2014-04-16 siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1588 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir derinant su svarstomais susijusiais įstatymų projektais Nr. XIIP-1587,
2014-04-16 Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 4(1) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1588 ir Komiteto išvadoms; Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1588
(2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Paliukas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas