Projekto lyginamasis variantas
47 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.“
47 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.“
47 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.“
įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-03-13 Nr. XIIP-1561 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2014-03-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti Šiam projektui pastabų nepateikta, tačiau jis yra tiesiogiai susijęs su pagrindiniais įstatymų projektais –XIIP-1558 Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo projektu, XIIP-1559 CK pakeitimo projektu, todėl neapsvarsčius ir nepriėmus XIIP-1558-1559 įstatymų projektų, atskirai projektų XIIP-1561 ir XIIP-1562 priimti negalima. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2014-04-141 * LLRI išnagrinėjo LR Teisingumo ministerijos teikiamus įstatymų projektus, keičiančius depozitinių sąskaitų Lietuvoje reglamentavimą ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Dėl įstatymo projekto, keičiančio LR Civilinį kodeksą, 7 straipsnio, siūlančio panaikinti depozitinėse sąskaitose esančių lėšų atskyrimą nuo kredito įstaigų turto Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma pripažinti netekusiomis galios Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatas. Jose numatoma, kad „Bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.“ Šis siūlymas motyvuojamas dviem argumentais. Pirmiausia depozitinių sąskaitų piniginių lėšų atskyrimas nuo bankrutuojančio banko ar kitos įstaigos turtą esą iškreipia LR įmonių bankroto įstatyme numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Teigiama, kad šis eiliškumas atspindi valstybės politiką atskirų socialiai pažeidžiamų grupių ir mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų atžvilgiu. Tačiau pagal LR įmonių bankroto įstatymą kreditorių reikalavimai yra tenkinami tik iš įmonės turto arba jos savininkų turto. Depozitinių sąskaitų esmė, kurią atspindi Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalis yra ta, kad depozitiniuose sąskaitose esančios lėšos turi būti atskirtos nuo banko ar kitos kredito įstaigos turto. Todėl depozitinėse sąskaitų apsauga, atskiriant jas nuo bankų ar kitų kreditų įstaigų turto niekaip neprieštarauja LR įmonių bankroto įstatymui ar jame nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo eilei, kadangi ši eilė galioja tik tenkinant kreditorių reikalavimus iš įmonei priklausančio turto.
Ir atvirkščiai: tai, jog šiandien depozitinėse sąskaitose laikomos lėšos nėra atskiriamos nuo bankų ar kitų kredito įstaigų turto rodo nepilnai įgyvendintą reguliavimą, kuris užtikrintų depozitinių sąskaitų saugumą, bet ne Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatų prieštaravimą LR įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Atskyrus depozitinėse sąskaitose laikomas lėšas nuo bankų turto, prieštaravimo nelieka. Be to, net jei depozitinėse sąskaitose esančios lėšos yra nepagrįstai prilyginamos banko ar kitos kredito įstaigos turtui, LR įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnyje numatyta, jog „įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą“. Tai rodo, jog LR įmonių bankroto įstatyme numatytas tiesioginis tam tikro įmonės turto (įkeisto ar užtikrinto hipoteka) susiejimas su tam tikrų kreditorių reikalavimais. Ši nuostata nelaikoma kreditorių reikalavimų eilės iškraipymu, kadangi ji yra būtina, kad būtų įmanoma išpildyti hipotekos ar turto įkeitimo institutų turinį. Todėl depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų susiejimas su jų savininkais ir atskyrimas nuo bendros kreditorių eilės taip pat neturėtų būti laikomas žalingu ar iškraipančiu kreditorių eilę, kadangi juo siekiama depozitinių sąskaitų saugumo. Depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų atskyrimo nuo banko ar kitos kredito įstaigos turto negalima laikyti kreditorių eilės pažeidimu dėl to, kad depozitinės sąskaitos ir kitos bankų ir kredito įstaigų teikiamos paslaugos (dėl kurių bankroto atveju atsiranda kreditorių reikalavimai) yra iš esmės skirtingos.
Už įprastus indėlius, arba už bankui skolinamas lėšas bankas moka palūkanas. Tačiau depozitinių sąskaitų turėtojai, iki galo įgyvendinus depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų atskyrimą nuo banko turto, už šią paslaugą (papildomą saugumą) turėtų mokėti bankui ar kitai kredito įstaigai. Todėl yra visiškai normalu ir pagrįsta, kad mokant už saugumo paslaugą, depozitinių sąskaitų lėšos yra atskiriamos nuo banko turto ir kitų kreditorių reikalavimų. Įprasti kreditoriai už patiriamą didesnę riziką gauna palūkanas, tačiau stoja į bendrą įstatymuose numatytą kreditorių eilę. Depozitinių sąskaitų valdytojai moka už papildomą saugumą, todėl jų sąskaitose laikomas turtas yra atskiriamas nuo kredito įstaigos turto ir bankroto atveju nedalyvauja bendroje kreditorių reikalavimų eilėje. Sulyginti įprastus indėlininkus ir depozitinių sąskaitų turėtojus būtų neteisinga ir nepagrįsta. Antra, aiškinamajame rašte teigiama, kad „Specialaus nacionalinio depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų apsaugos mechanizmo sukūrimo galimybes taip pat riboja galiojančios Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias maksimali indėlių draudimo suma taikoma nepriklausomai nuo indėlio ar banko sąskaitos, kurioje laikoma konkreti pinigų suma, rūšies. Šios nuostatos įgyvendina 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/14/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p.
3) nuostatas, kuriose įtvirtintas visų indėlininkų lygiateisiškumo principas.“ Tačiau Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatoje tėra įtvirtina, kad indėlių draudimo suma negali būti didesnė nei
galimos jokios kitos bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomų lėšų apsaugos priemonės nei įprasta indėlių garantijų sistema. Taip pat ir minėtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje nėra jokių nuostatų, kurios draustų kitą depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų apsaugą. Atvirkščiai, Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės kredito įstaigą gali atleisti nuo prievolės dalyvauti indėlių ir garantijų sistemoje, jei yra užtikrinama, kad kredito įstaiga dalyvauja kitoje apsaugos sistemoje, ir ja yra užtikrinamas įstaigos likvidumas, mokumas, garantuojama indėlininkų apsauga. Todėl Indėlių ir įsipareigojimų indėliams draudimo įstatymas, bei minėta Direktyva nedraudžia papildomos depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų apsaugos. Direktyvos preambulėje net numatyta, kad „valstybė narė turi turėti galimybę tam tikroms konkrečiai nurodytoms indėlių ar indėlininkų kategorijoms netaikyti indėlių garantijų sistemose numatytų garantijų, jeigu, valstybės narės nuomone, jų nereikia specialiai saugoti“. Svarbu ir tai, kad depozitinėse sąskaitose esančių lėšų atskyrimą nuo kito turto bankroto atveju patvirtino ir teismų praktika[1]. Teismas 2013 m. patenkino antstolių prašymą pripažinti, kad „Snoro“ banko depozitinėse sąskaitose laikytos lėšos nėra banko nuosavybė. Panaikinti šį atskyrimą ir depozitines sąskaitas prilyginti įprastiems indėliams būtų nenuoseklu teisminės praktikos atžvilgiu.
Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti projekto 7 straipsnio ir nepanaikinti depozitinėse sąskaitose esančių lėšų atskyrimo nuo kredito įstaigų turto. Dėl poreikio atskirti depozitinėse sąskaitose laikomas lėšas nuo kitų kredito įstaigose laikomų lėšų Ekonominis nuosmukis ir bankų bankrotas Lietuvoje parodė, jog net ir apdraustos valstybiniu indėlių draudimu lėšos, laikomos kredito įstaigose nėra visiškai saugios. Kredito įstaigai bankrutavus ir neužtenkant joje esančio turto, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimas draudžia indėlius tik iki 100 tūstančių eurų sumos. Rizika susijusi su tuo, kad kredito įstaigos neprivalo nuolatos turėti tiek likvidžių lėšų, kad bet kuriuo momentu galėtų užtikrinti visus įsipareigojimus, kurie gali atsirasti, jei visi kredito įstaigos indėlininkai pareikalautų savo lėšų. (2014 m. vasario mėn. kredito įstaigos turėjo 990 mln. Lt grynųjų pinigų ir
trumpalaikiai indėliai sudarė net 44.487 mln. Lt). Yra rinkos dalyvių, kuriems lėšų saugumas yra prioritetas. Jie pagrįstai gali norėti turėti galimybę apsaugoti savo lėšas laikomas kredito įstaigose net ir tuomet, kai sąskaitose laikoma suma yra didesnė nei 100 tūkstančių eurų. Be to, lėšų apsaugos poreikis iškyla tuomet, kai kredito įstaigose lėšos yra laikomos kitų fizinių ar juridinių asmenų vardu įstatymais numatytais atvejais. Šį saugumą galima užtikrinti tik atskiriant tokiose sąskaitose esančias lėšas nuo kitų lėšų, laikomu kredito įstaigose (t.y. faktiškai įgyvendinant Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatas ne tik bankroto, bet ir kredito įstaigos įprastos veiklos laikotarpiu).
Atskyrimas turi būti įvykdomas taip, kad lėšos padėtos į tokias sąskaitas (Depozitines sąskaitas) visuomet pilna apimtimi prieinamos šių lėšų savininkams (t.y. kad atskirtos lėšos būtų lygios visiems kredito įstaigos įsipareigojimams šiose sąskaitose). Suprantama, kad kredito įstaigoms aptarnauti tokio pobūdžio sąskaitas (t.y. atlikti pavedimus, nuolatos užtikrinti jų atskyrimą ir prieinamumą pilna apimti) kainuotų, todėl tokių sąskaitų paslauga būtų mokama (skirtingai nei įprastų indėlių atveju, kuomet bankas moka palūkanas indėlininkams). Dėl šių priežasčių siūlome tobulinti depozitinių sąskaitų reglamentavimą taip, kad depozitinėse sąskaitose laikomos lėšos būtų apsaugotos atskiriant jas nuo kitų kredito įstaigose laikomų lėšų. Pabrėžiame, jog tokiu būdu patobulinus depozitinių sąskaitų reglamentavimą, jos taip pat gali būti draudžiamos ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu. Tačiau draudimo išmokų depozitinėms sąskaitoms kredito įstaigos bankroto atveju prireiktų daug rečiau[2] arba iš vis neprireiktų. Todėl depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų atskyrimas taip pat nuimtų dalį rizikos nuo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo. Be to, siūlome numatyti galimybę depozitinėmis sąskaitų paslauga naudotis ne tik atskirais įstatymuose numatytais atvejais, tačiau ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Poreikis papildomai apsaugoti savo lėšas ir pirkti depozitinės sąskaitos paslaugą gali atsirasti ir kitais, įstatymuose nenumatytais atvejais. Pasiūlymai:
atsisakyti projekto 7 straipsnio ir nepanaikinti depozitinėse sąskaitose esančių lėšų atskyrimo nuo kredito įstaigų turto; 2.
Siūlome tobulinti depozitinių sąskaitų reglamentavimą taip, kad depozitinėse sąskaitose laikomos lėšos būtų apsaugotos atskiriant jas nuo kitų kredito įstaigose laikomų lėšų ne tik kredito įmonės bankroto metu, bet ir kredito įstaigos įprastinės veiklos metu;
naudotis ne tik atskirais įstatymuose numatytais atvejais, tačiau ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsižvelgti Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pastabas išsamiai įvertins XIIP-1558, XIIP-1559, XIIP-1560 įstatymų projektų klausymų metu. Institucijos minėtiems pagrindiniams projektams teikia pastabas, kuriomis nepritariama pagrindiniams projektams arba pasakoma, kad projektai turi būti tobulinami, todėl pastabos pateikiamos susipažinimui ir vertinimui, svarstant lydinčiuosius projektus. Pagrindinio – Kaimo reikalų komiteto prašymu teikiame svarstyti įstatymų projektus XIIP-1561, XIIP-1562, tačiau jie yra lydintieji, todėl neapsvarsčius Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1558, Civilinio kodekso 2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6.51, 6.56, 6.106, 6.679, 6.892, 6.894 ir 6.928 straipsnių pakeitimo ir 1.107, 6.902 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto XIIP-1559, Civilinio proceso kodekso 656 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1560, lydinčiuosius Žemės įstatymo Nr. I-446 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1561 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. I-1307 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1562, savarankiškai svarstyti neprasminga, nes jų nuostatos priklauso nuo pagrindinių įstatymų būsimų nuostatų.
CK šiuo metu pateikti alternatyvūs Seimo nario R.Šimašiaus projektai ir laukiama Vyriausybės nuomonės, reikalingi klausymai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos skirtos CK pakeitimams (XIIP-1559), tačiau visi projektai XIIP-1558-1562 susiję, todėl pastabos ir projektai turėtų būti vertintini kartu. Siūlytina Kaimo reikalų komitetui, kaip pagrindiniam įstatymų projektams XIIP-1561-1562 paskirtam komitetui, daryti svarstymo komitete pertrauką, iki bus gautos Vyriausybės išvados pagrindiniam alternatyviem projektui ir projektai XIIP-1558-1560 ir XIIP-915 bus apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Biudžeto ir finansų komitete. 2. Lietuvos antstolių rūmai 2014-04-221 * Lietuvos antstolių rūmai 2014 m. balandžio 15 d. gavo raštą dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIP-915, XIIP-1558-1560 (toliau - {statymų projektai). Lietuvos antstolių rūmai dėl šių Įstatymų projektams yra pateikę pastabas 2013 m, liepos 15 d. raštu Nr. S-l 1663-14408 bei 2014 m. vasario 3 d. raštu Nr. S-12462 ir laikosi minėtuose raštuose išdėstytos nuomonės dėl teikiamų Įstatymo projektų. Lietuvos antstolių rūmai minėtuose raštuose yra išdėstę, kad pritaria Įstatymų projektų rengėjų tikslui papildyti galiojantį teisinį reguliavimą, tačiau manome, kad siūlomas reguliavimas yra nepakankamas, kad būtų užtikrinta depozitinėse sąskaitose esančių piniginių lėšų apsauga banko bankroto atveju.
Manome, kad turėtų būti nustatytas aiškus šiose sąskaitose laikomų kitiems asmenims priklausančių piniginių lėšų statusas ir jų atskyrimas nuo kitų depozitinių sąskaitų savininkų lėšų, todėl prie Įstatymų projekto turėtų būti parengti ir lydimieji teisės aktų projektai (Antstolių įstatymo ir kt.), kaip ir buvo siūloma su ankstesniu Teisingumo ministerijos suinteresuotoms institucijoms išvadoms/nuomonei gauti 2013 m. liepos 3 d. pateiktu projektų paketu Nr. 13-2037-01. Dar kartą pažymime, kad priverstinio išieškojimo (vykdymo) procese lėšos gali judėti tik per antstolio depozitinę sąskaitą banke, bet kokios grynais gautos lėšos turi būti įmokamos į depozitinę sąskaitą todėl antstolis neturi kitokios galimybės, tik kaip per sąskaitą banke vykdyti išieškojimą ir atsiskaitymą su išieškotojais, Lėšų statusas depozitinėje sąskaitoje gali kisti priklausomai nuo to, kokie procesiniai veiksmai atlikti, t.y. lėšos antstolio patvarkymu paskirstytos ar ne. Klausimas, kuriam subjektui - išieškotojui, skolininkui ar tretiesiems asmenims, priklauso antstolio depozitinėje7 sąskaitoje esančios lėšos turi esminės įtakos sprendžiant draudimo išmokos išmokėjimo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad antstoliai, įgyvendindami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatoje numatomą pareigą bankui, banko filialui ar kredito unijai pateikti duomenis apie tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomas kiekvienam asmeniui draudimo įvykio dieną nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančias pinigines lėšas kartu nurodant įstatyminį pagrindą, kuriuo vadovaujantis šios lėšos laikomos, susidurtų su praktiniais sunkumais dėl depozitinėje banko sąskaitoje esančių lėšų atskyrimo tarp išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų. Valdytoja Dovilė Šatkauskienė Atsižvelgti Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pastabas išsamiai įvertins XIIP-915, XIIP-1559, XIIP-15560 įstatymų projektų klausymų metu. Pagrindiniams įstatymų projektams pateiktos pastabos, todėl dar nėra žinomos jų galutinės nuostatos, todėl lydintieji įstatymų projektai negali būti priimti atskirai, o turi būti svarstomi kartu (daugiau argumentų žiūrėti LLRI pastabų). Siūlytina Kaimo reikalų komitetui, kaip pagrindiniam įstatymų projektams XIIP-1561-1562 paskirtam komitetui, daryti svarstymo komitete pertrauką, iki bus gautos Vyriausybės išvados pagrindiniam alternatyviem projektui ir projektai XIIP-1558-1560 ir XIIP-915 bus apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Biudžeto ir finansų komitete. 3. Lietuvos notarų rūmai 2014-04-231 * Dėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr.lX-975 2, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. X1IP-155S.
X1IP-155S. Nepritariame įstatymo projekte nustatytam siūlymui Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, numatančia, kad jeigu draudžiamojo Įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte papildomai nurodyta, kad, nepaisant minėtų nuostatų, indėlininku šio įstatymo nuostatų taikymo tikslu būtų laikomas ne depozitinės sąskaitos savininkas, kuriam pervedama indėlininkui priklausanti drausimo išmoka, bet asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje. Pažymėtina, kad CK
sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Taigi, į notaro depozitinę sąskaitą. įnešama pinigų suma ne ją laikyti šioje depozitinėje sąskaitoje, o įvykdyti prievolę. įnešus piniginę sumą į notaro depozitinę sąskaitą, piniginės sumos savininku tampa ne notaras, o trečiasis asmuo, kuriuo atžvilgiu skolininkas įvykdė piniginę prievolę ir įmokėjo piniginę sumą į notaro depozitinę sąskaitą. Todėl ne notaras turėtų būti draudimo išmokų gavėjas, o juo turėtų būti tų piniginių sumų savininkas, kurio atžvilgiu buvo įneštos piniginės lėšos. Pažymėtina, kad neatsižvelgus į šias pastabas, galės susidaryti tokios situacijos, kai įnešus į notaro depozitinę sąskaitą piniginę sumą, viršijančią draudimo išmokos dydį, įvykus draudiminiam įvykiui ir notarui išmokėjus draudimo išmoką, iš notaro gali būti reikalaujama išmokėti visą į depozitinę sąskaitą įneštą sumą, viršijančią draudimo išmokos sumą.
Ars i žvelgi ant j tai. siūlytume pakeisti ir Indėliu ir įsipareigojimų investuotojams draudimo Įstatymo 10 straipsnio naują 2 dali išdėstyti taip: „Jeigu draudžiamojo Įvykio dieną lėšos vadovaujantis Įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu-atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje. 3. Dėl Civilinio kodekso 2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6,56, 6.106,\ 6.679, 6.892f 6.894 ir 6.928 straipsnių pakeitimo ir 1.107, 6.902 straipsnių pripažinimo, netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1559. 1) Nepritariame projekte numatytam siūlymui CK 4.226 straipsnyje išbraukti nuostatą, jog įkaito davėjas gali sumokėti atitinkamą sumą Į notaro (kai Įkaito turėtojas nesutinka priimti Įkeitimu užtikrintos piniginės prievolės dalyko) depozitinę sąskaitą tik, jeigu Įkeitimo sandoris buvo patvirtintas notaro. Pažymėtina, kad CK
notaro ir Įregistruotas Hipotekos registre, ir atvejus, kuomet įkeitimo sandoris gali būti sudaromas rašytinės formos. Nustačius CK nuostatą, jog i notaro depozitinę sąskaitą gali būti Įnešama suma tiek pagal notarinės, tiek ir pagal ne notarinės formos sandorius, negalėtų būti. užtikrinamas piniginių sumą įnešimo į notaro depozitine sąskaitą teisėtumas pagal rašytinės formos sandori, kadangi tokio Įkeitimo sandorio teisėtumas nebuvo patikrintas notarine tvarka. Šiuo atveju galėtų būti pažeidžiami kreditoriaus interesai.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume palikti esamą CK 4.226 str. reglamentavimą, jo nekeičiant, pagal kurį, kai įkaito turėtojas nesutinka priimti Įkeitimu užtikrintos piniginės prievoles dalyko, Įkaito davėjas gali sumokėti atitinkamą sumą į notaro (jeigu įkeitimo sandoris patvirtintas notaro) banko ar kitos kredito Įstaigos depozitinę sąskaitą. 2) Nepritariame projekte numatytam išbraukti Civilinio kodekso 6.56 str. 8 d., kuri numato, kad bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. Kaip jau buvo minėta, sandorio šalims mokant ar pervedant pinigines lėšas Į notaro depozitine sąskaitą, atsisakius dabartinio CK 6.56 str. 8 d. reglamentavimo, tokios lėšos būtų neapsaugotos banko ar kredito Įstaigos bankroto atveju. Bankroto atveju tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos būtų Įtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio būtų tenkinami visu kreditorių reikalavimai. Nesant Įstatyme Įtvirtinto depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų apsaugos banko ar kitos kredito įstaigos bankroto atveju principo,, galėtų susidaryti situacijos, kai galėtų būti pažeistos sąžiningų kreditorių teisės. Pavyzdžiui, pagal CK 6.56 str. 1 d. 2 p., jeigu kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo, skolininkas turi teisę įvykdyti pinigine prievolę sumokėdamas skolą į notaro depozitinę sąskaitą. Sumos sumokėjimas į depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės Įvykdymu. Nuo prievolės įvykdymo momento, piniginių lėšų, esančių depozitinėje sąskaitoje, savininku tampa kreditorius, kuriam per protingą terminą turi būti pranešta apie depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas.
Taigi, gali susidaryti situacija, kai kreditorius net nežinojo apie depozitinėje sąskaitoje esančias jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, t.y. lėšos depozitinėje sąskaitoje gali būti nesant tų lėšų savininko valios. O banko ar kitos kredito Įstaigos bankroto atveju toks kreditorius Įgytų teisę tik Į įstatymo nustatytą fiksuotą draudimo išmokos dydį, kuri gali nepadengti visos depozitinėje sąskaitoje buvusios sumos, jeigu ji buvo didesnė už draudimo išmokos dydį. Atsižvelgiant į tai, siūlytume nekeisti esamo teisinio reglamentavimo (nekeičiant dabar galiojančio CK 6.56 straipsnio 8 dalies), nustatančio, kad bankroto atveju depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos Į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai. 3) Pažymėtina, kad įstatymo projekte siūloma papildyti CK 6.928 straipsnį nauja 2 dalimi, pagal kurią įstatymuose nustatytais atvejais bankuose bei kitose kredito įstaigose taip pat atidaromos depozitinės sąskaitos, kuriose, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis, gali būti laikomos tik kiliems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios piniginės lėšos ir i kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal tokios sąskaitos savininko prievoles. Siūlytume analogiškai įtvirtinti nuostatą, kad \ notaro depozitinėje sąskaitoje laikomas pinigines lėšas, nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios kitiems asmenims, negalėtų būti nukreiptas išieškojimas taip pat ir pagal bankų bei kitų kredito įstaigų, kuriuose atidarytos depozitinės sąskaitos, prievoles.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume pakeisti projekto CK 6.928 straipsnio naują 2 dali ir ją išdėstyti taip: „Įstatymuose nustatytais atvejais bankuose bei kitose kredito įstaigose taip pat atidaromos depozitinės sąskaitos, kuriose, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, gali būti laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios piniginės lėšos ir į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal tokios sąskaitos savininko prievoles ir pagal banko bei kitos kredito įstaigos, kuriuose atidarytos depozitinės sąskaitos, prievoles“. Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis Atsižvelgti Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pastabas išsamiai įvertins XIIP-915, XIIP-1559, XIIP-15560 įstatymų projektų klausymų metu. Pagrindiniams įstatymų projektams pateiktos pastabos, todėl dar nėra žinomos jų galutinės nuostatos, todėl lydintieji įstatymų projektai negali būti priimti atskirai, o turi būti svarstomi kartu (daugiau argumentų žiūrėti LLRI pastabų). Siūlytina Kaimo reikalų komitetui, kaip pagrindiniam įstatymų projektams XIIP-1561-1562 paskirtam komitetui, daryti svarstymo komitete pertrauką, iki bus gautos Vyriausybės išvados pagrindiniam alternatyviem projektui ir projektai XIIP-1558-1560 ir XIIP-915 bus apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Biudžeto ir finansų komitete. 4. Lietuvos bankų asociacija 2014-04-23 * Lietuvos bankų asociacija dėkoja už galimybe pateikti nuomonę dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-915. X IIP-1558— 1560 ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus:
Pirmiausia, siūlytume sujungti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Nr.
siūlomus projektus su Seimo nario R. Šimašiaus siūlomu projektu (Nr. XIIP- 915), pirmenybę teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektams, kadangi atitinkamos nuostatos jau išdiskutuotos ir suderintos su daugeliu institucijų. Taip pat teikiame pastabą dėl Civilinio kodekso 6.56 straipsnio, kuriame siūlytume reglamentuoti, jog skolininkas turi teisę Įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą i banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (projekto Nr. XIIP-1559). Atlikus analizę, paaiškėjo, jog kai kurie bankai vykdo panašias paslaugas, kaip pavyzdžiui atidaro Escrow sąskaitas (tai yra tam tikra depozitinės sąskaitos atmaina), o nesant minėtos nuostatos Civiliniame kodekse, tokios paslaugos teikimas būtų negalimas. Šiuo pagrindu, siūlome tokią Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 1 ir 3 dalies redakciją:
Skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą i notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu: „ 3. Notaras, bankas ar kita kredito įstaiga. Į kurio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigai, per protingą terminą turi apie tai pranešti kreditoriui. Atkreipiame dėmėsi j tai, kad Vertybinių popierių Įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje yra nuoroda Į CK
sąskaitą. Išbraukus iš CK 6.56 straipsnio žodžius „banko depozitinę sąskaitą liktų galimybė atsiskaityti su akcijų nepardavusiu akcininku tik atliekant mokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą. o tai apsunkintų smulkiųjų akcininkų galimybę pasiimti lėšas, kadangi notaro depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis gali disponuoti tik notaras. Todėl visi smulkieji akcininkai, kurie gali būti išsibarstę visoje Lietuvoje, būtų priversti kreiptis į vieną notarą.
Tuo tarpu, kai lėšos yra Įmokėtos banko depozitinėje sąskaitoje. tai smulkiesiems akcininkams priklausančių lėšų atsiėmimas yra daug paprastesnis ir patogesnis, nes bankai turi platų savo padalinių tinklą visoje Lietuvoje, o būtent tokia praktika rinkoje šiuo metu ir yra nusistovėjusi. Todėl siūlytume kartu su pateiktais Įstatymo pakeitimais atitinkamai pakeisti ir Vertybinių popierių Įstatymą arba. keičiant CK 6.56 straipsnį, atidėti šio straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimą iki tol. kol bus atitinkamai pakeistas Vertybinių popierių Įstatymas. Mūsų nuomone, keliama problema būtu išspręsta, jeigu Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 10 dalyje būtų numatyta, kad mokėjimas akcijų nepardavusiam akcininkui būtų atliktas į banko depozitinę sąskaitą, vietoj to. kaip dabar yra numatyta, kad mokėjimas turi būti atliktas j depozitine sąskaitą Civilinio kodekso 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju, bankui, kaip to reikalauja nauja CK 6.928 str. redakcija, būtų suteiktas įstatyminis pagrindas atidaryti savo vardu depozitinę sąskaitą kitų asmenų lėšoms laikyti Vertybinių popierių įstatyme nustatytais atvejais. Siūlome tokią Vertybinių popierių įstatymo 37 str. 10 d. redakciją:
„37 straipsnis. Privalomas akcijų pardavimas ir pirkimas
per Šiame straipsnyje nustatytą terminą akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę šio straipsnio 9 dalyje nustatyto termino dieną akcijas išperkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismą ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad akcijų nepardavusiam akcininkui atliktas mokėjimas į banko depozitinę sąskaitą Civilinio kodekso -6-56 straipsnyje -nustatyta tvarka ar kitu būdu, ir reikalauti įpareigoti sąskaitų tvarkytojus padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui.
Teismo sprendimas padaryti įrašus vertybinių popierių sąskaitose laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remdamiesi sąskaitų tvarkytojai privalo padaryti reikiamus įrašus. Šioje dalyje nurodytos civilinės bylos nagrinėjamos byloms dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nustatyta tvarka. “ Pagarbiai Prezidentas Atsižvelgti Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pastabas išsamiai įvertins XIIP-915, XIIP-1559, XIIP-15560 įstatymų projektų klausymų metu. Pagrindiniams įstatymų projektams pateiktos pastabos, todėl dar nėra žinomos jų galutinės nuostatos, todėl lydintieji įstatymų projektai negali būti priimti atskirai, o turi būti svarstomi kartu (daugiau argumentų žiūrėti LLRI pastabų). Siūlytina Kaimo reikalų komitetui, kaip pagrindiniam įstatymų projektams XIIP-1561-1562 paskirtam komitetui, daryti svarstymo komitete pertrauką, iki bus gautos Vyriausybės išvados pagrindiniam alternatyviem projektui ir projektai XIIP-1558-1560 ir XIIP-915 bus apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete ir Biudžeto ir finansų komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Komitetui daryti įstatymo projekto XIIP-1561 svarstymo pertrauką iki pagrindiniam alternatyviam įstatymo projektui XIIP-915 pateiks išvadas Vyriausybė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas priims sprendimus dėl visų pagrindinių įstatymų projektų XIIP-915, XIIP-1589-1560 ir dėl projekto XIIP-1558 Biudžeto ir finansų komitetas, nes nežinant, koks bus reguliavimas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte XIIP-1558 ir Civilinio kodekso 2.120, 3.92, 4.197, 4.226, 6.51, 6.56, 6.106, 6.679, 6.892, 6.894 ir 6.928 straipsnių pakeitimo ir 1.107, 6.902 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekte XIIP-1559, lydinčiųjų įstatymų projektų atskirai priimti negalima, nors svarstomam projektui pastabų nepateikta. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=a43a78d5-764b-47ee-985b-3fd1a7b84860 [2] Draudimo išmokos prireiktu tik tokiu atveju, kredito įstaiga nesilaikytų depozitinių sąskaitų lėšų atskyrimo nuo kitų lėšų reglamentavimo.