Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Indėlininkas – fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šį Įstatymą negali būti draudimo objektai. Kai įstatymuose nustatytais atvejais fiziniso arba juridiniso asmuoens vardu (išskyrus valdymo įmonę, jei ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir pensijų fondus) laikydamas indėlį veikia kaip patikėtinis, indėlininku laikomas patikėtojas banke, banko filiale arba kredito unijoje atidarytoje depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) laikomos kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, indėlininku laikomas kiekvienas asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) ir kuris yra arba gali būti nustatytas iki draudžiamojo įvykio atsiradimo dienos. Kai reikalavimo teises į lėšas pagal sutartis turi asmenų grupė, kiekvienas jos asmuo laikomas indėlininku ir lėšos padalijamos kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių atsiranda jų reikalavimo teisės, arba teismų sprendimuose nenustatyta kitaip.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo įmoka
yra skaičiuojama nuo indėlininkų draudžiamų indėlių sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, esančių pinigų litais ir (ar) užsienio valiuta sumos, laikomos kredito unijose, bankuose ir bankų filialuose, kuriuose laikomi indėliai nėra kompensuojami arba kitaip apsaugomi pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą įsteigęs užsienio bankas, teisės aktus.
Šio Įstatymo numatytu atveju papildomai draudžiant indėlius, draudimo įmoka yra skaičiuojama nuo sumos, kurią sudaro papildomai draudžiamų indėlių sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, esančių pinigų ir išmokų, mokėtinų indėlininkams pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba, esant išskirtinėms aplinkybėms, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Draudimo išmokos investuotojams išmokamos per 3 mėnesius nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Draudimo išmokos indėlininkams ir investuotojams išmokamos litais arba atitinkamos Europos valstybės nacionaline valiuta, kai indėliai laikomi ir
(ar) įsipareigojimai investuotojams prisiimti banko ar įmonės filiale, įsteigtame Europos valstybėje. 2. Jeigu draudžiamojo įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos. 2 3. Indėlininko ar investuotojo teisė gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. 3 4.
išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato draudimo įmonės taryba ir paskelbia Teisės aktų registre. 5. Kai įstatymuose nustatytais atvejais banke, banko filiale ar kredito unijoje atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose) laikomos ne sąskaitos savininkui, o kitiems asmenims priklausančios lėšos (išskyrus valdymo įmonę, jei ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir pensijų fondus), asmenys, kurių vardu atidarytoje sąskaitoje (sąskaitose) šios lėšos laikomos, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudžiamojo įvykio dienos bankui, banko filialui ar kredito unijai pateikia duomenimis apie tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomas kiekvienam asmeniui draudimo įvykio dieną nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančias lėšas kartu nurodant įstatyminį pagrindą, kuriuo vadovaujantis šios lėšos laikomos, taip pat informuoja, jeigu atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kai konkrečiam asmeniui (indėlininkui) priklausanti draudimo išmoka turi būti išmokama asmeniui, kurio vardu atidaryta depozitinė sąskaita (sąskaitos). 4 6. Papildomo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas iš draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, atimant draudimo išmoką (garantiją), apskaičiuotą pagal užsienio valstybės teisės aktų nuostatas. 5 7. Ginčus dėl indėlininko ar investuotojo teisės į draudimo išmoką sprendžia teismas. 6 8. Draudėjai draudimo įmonės reikalavimu privalo draudimo įmonei pateikti duomenis, reikalingus draudimo išmokoms apskaičiuoti.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 11 straipsnį 3 dalimi: „3.
Šiame straipsnyje nustatytos draudimo išmokos išmokėjimo pasekmės taip pat taikomos šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-03-13 Nr. XIIP-1558 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūlomoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kai konkrečiam asmeniui (indėlininkui) priklausanti draudimo išmoka turi būti išmokama asmeniui, kurio vardu atidaryta depozitinė sąskaita (sąskaitos). Atkreiptinas dėmesys, kad tuo tarpu projekte pateiktoje siūlomoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, į kurią pateikta aukščiau minėta nuoroda, minimi asmenys, kurių vardu atidarytose sąskaitose laikomos kitų asmenų lėšos ir kuriems išmokamos indėlininkams priklausančios draudimo išmokos, tačiau nenurodoma, kad šios sąskaitos yra depozitinės. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų suderinamumo, projekto 3 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,atidarytoje“ nereikėtų įrašyti žodį ,,depozitinėje“. Kitu atveju liktų neaišku, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 5 dalyse turimo omenyje tos pačios – depozitinės sąskaitos. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 ,,Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.1. punktą, projekto 3 straipsnyje siūlomoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio naujoje redakcijoje reikėtų išdėstyti ir keičiamo straipsnio pavadinimą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Julius Pagojus, Teisingumo ministerijos Teisinės sistemos departamento Teisinės sistemos vystymo skyriaus patarėja Jolita Meškelytė, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus, Kredito ir mokėjimų rinkų skyrius vedėja Toma Stašaitytė, vyr. specialistė Egidija Adlienė, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Algirdas Glodenis, Notarų rūmų atstovės:
E.Čaplinskienė, notarė S.Šaltauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-13)35 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kai konkrečiam asmeniui (indėlininkui) priklausanti draudimo išmoka turi būti išmokama asmeniui, kurio vardu atidaryta depozitinė sąskaita (sąskaitos).
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo tarpu projekte pateiktoje siūlomoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, į kurią pateikta aukščiau minėta nuoroda, minimi asmenys, kurių vardu atidarytose sąskaitose laikomos kitų asmenų lėšos ir kuriems išmokamos indėlininkams priklausančios draudimo išmokos, tačiau nenurodoma, kad šios sąskaitos yra depozitinės. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų suderinamumo, projekto 3 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,atidarytoje“ nereikėtų įrašyti žodį ,,depozitinėje“. Kitu atveju liktų neaišku, ar keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 ir 5 dalyse turimo omenyje tos pačios – depozitinės sąskaitos. Atsižvelgti Svarstomo projekto tikslas reglamentuoti tam tikro tipo sąskaitas, kurios atidaromos įstatymų nustatytais atvejais, tačiau reguliavime nėra būtina kiekvienu atveju vartoti žodį „depozitinė“. Ypač atsižvelgiant į tai, kad projektais siekiama platesnių tikslų ir yra sąskaitų, kurios neįvardijamos depozitinėmis, nors savo esme yra tokios. Todėl Komitete vykusių klausymų metu buvo nutarta, kad siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas žodžio
„depozitinėje“ atsisakant keičiamo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams
draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Kita vertus, Komiteto klausymuose dalyvavusi Finansų ministerijos atstovė informavo, kad šios ministerijos rengtame Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr.IX-975 pakeitimo įstatymo projekte (nauja redakcija) visos tokios sąskaitos apibrėžtos kaip depozitinės. Šis projektas (reg. Nr.) XIIP-3490 jau buvo pateiktas Seimo posėdyje 2015 m. rugsėjo 22 d.
Todėl, jei pagrindinis komitetas pritars projektui XIIP-3490 ir juo siūlomam reguliavimui, atitinkamai (kaip ir nurodyta Teisės departamento pastaboje) turės būti patobulintos ir svarstomo projekto XIIP-1558 nuostatos. Juo labiau, kad Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, <...> Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-13)3
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 ,,Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.1. punktą, projekto 3 straipsnyje siūlomoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio naujoje redakcijoje reikėtų išdėstyti ir keičiamo straipsnio pavadinimą. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė (2015-05-06) 2,3 Projekto 2 ir 3 straipsnio nuostatos turi būti suderintos su šiuo metu galiojančiomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 6 ir 10 straipsnio redakcijomis, kurios buvo pakeistos 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1110. Pritarti
komiteto biuro patarėja M.Civilkienė (2015-05-06)51 Tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Šio įstatymo įsigaliojimo datą tikslinga derinti su 2015 m. rugsėjo 22 d. Seimo posėdyje pateiktu Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr.IX-975 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) įsigaliojimu. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2014-04-15) * Dėl poreikio atskirti depozitinėse sąskaitose laikomas lėšas nuo kitų kredito įstaigose laikomų lėšų Ekonominis nuosmukis ir bankų bankrotas Lietuvoje parodė, jog net ir apdraustos valstybiniu indėlių draudimu lėšos, laikomos kredito įstaigose nėra visiškai saugios. Kredito įstaigai bankrutavus ir neužtenkant joje esančio turto, Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimas draudžia indėlius tik iki 100 tūstančių eurų sumos. Rizika susijusi su tuo, kad kredito įstaigos neprivalo nuolatos turėti tiek likvidžių lėšų, kad bet kuriuo momentu galėtų užtikrinti visus įsipareigojimus, kurie gali atsirasti, jei visi kredito įstaigos indėlininkai pareikalautų savo lėšų. (2014 m. vasario mėn. kredito įstaigos turėjo 990 mln. Lt grynųjų pinigų ir 3.897 mln. Lt einamosiose sąskaitose Lietuvos banke, o vienadieniai ir kiti trumpalaikiai indėliai sudarė net 44.487 mln. Lt). Yra rinkos dalyvių, kuriems lėšų saugumas yra prioritetas. Jie pagrįstai gali norėti turėti galimybę apsaugoti savo lėšas laikomas kredito įstaigose net ir tuomet, kai sąskaitose laikoma suma yra didesnė nei 100 tūkstančių eurų. Be to, lėšų apsaugos poreikis iškyla tuomet, kai kredito įstaigose lėšos yra laikomos kitų fizinių ar juridinių asmenų vardu įstatymais numatytais atvejais. Šį saugumą galima užtikrinti tik atskiriant tokiose sąskaitose esančias lėšas nuo kitų lėšų, laikomu kredito įstaigose (t.y. faktiškai įgyvendinant Civilinio kodekso 6.56 straipsnio 8 dalies nuostatas ne tik bankroto, bet ir kredito įstaigos įprastos veiklos laikotarpiu).
Atskyrimas turi būti įvykdomas taip, kad lėšos padėtos į tokias sąskaitas (Depozitines sąskaitas) visuomet pilna apimtimi prieinamos šių lėšų savininkams (t.y. kad atskirtos lėšos būtų lygios visiems kredito įstaigos įsipareigojimams šiose sąskaitose). Suprantama, kad kredito įstaigoms aptarnauti tokio pobūdžio sąskaitas (t.y. atlikti pavedimus, nuolatos užtikrinti jų atskyrimą ir prieinamumą pilna apimti) kainuotų, todėl tokių sąskaitų paslauga būtų mokama (skirtingai nei įprastų indėlių atveju, kuomet bankas moka palūkanas indėlininkams). Dėl šių priežasčių siūlome tobulinti depozitinių sąskaitų reglamentavimą taip, kad depozitinėse sąskaitose laikomos lėšos būtų apsaugotos atskiriant jas nuo kitų kredito įstaigose laikomų lėšų. Pabrėžiame, jog tokiu būdu patobulinus depozitinių sąskaitų reglamentavimą, jos taip pat gali būti draudžiamos ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu. Tačiau draudimo išmokų depozitinėms sąskaitoms kredito įstaigos bankroto atveju prireiktų daug rečiau[¹] arba iš vis neprireiktų. Todėl depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų atskyrimas taip pat nuimtų dalį rizikos nuo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo. Pasiūlymas:
Siūlome numatyti galimybę depozitinėmis sąskaitų paslauga naudotis ne tik atskirais įstatymuose numatytais atvejais, tačiau ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
Nepritarti Komitete rengtų klausymų metu siekiant konceptualiai apsispręsti dėl depozitinių sąskaitų paskirties ir aiškių šios paskirties nulemtų reguliavimo taisyklių, be kita ko atsižvelgiant ir į Lietuvos laisvos rinkos instituto bei kitų subjektų pateiktus pasiūlymus tobulinti projektą taip, kad depozitinėse sąskaitose laikomos lėšos būtų apsaugotos atskiriant jas nuo kitų kredito įstaigose saugomų lėšų, nutarta kreiptis į Seimo Parlamentinių tyrimų departamentą ir išsiaiškinti kaip atitinkami santykiai reglamentuojami kitose Europos Sąjungose valstybėse. Iš šiuo tikslu Parlamentinių tyrimų departamento 2015 m. birželio 1 d, atlikto tyrimo „Indėlių garantijų sistemos Europos Sąjungos valstybėse: indėlių apibrėžtis ir trečiųjų asmenų lėšos indėlių sąskaitose“ matyti, kad nei vienoje iš tyrime nurodytų valstybių (Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Vengrija, Vokietija), siekiant apsaugoti lėšas, esančias sąskaitose, skirtose ne mokėjimo paslaugoms atlikti, o kitiems asmenims priklausančioms lėšoms laikyti, banko ar kitos kredito įstaigos bankroto atveju, šios lėšos nėra atskiriamos nuo kito bankrutuojančios kredito įstaigos turto. Remiantis atliktu tyrimu, kurio metu išnagrinėtos indėlių garantijos, suteikiamos trečiųjų asmenų lėšoms, laikomoms indėlių sąskaitose, taip pat pažymėtina, kad iš esmės laikomasi pagrindinio principo – garantijos teikiamos tikriesiems gavėjams (beneficiarams). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomo reguliavimo argumentacija išsamiai išdėstyta projekto aiškinamajame rašte. 2.
laisvosios rinkos institutas (2014-04-15) * Be to, siūlome numatyti galimybę depozitinėmis sąskaitų paslauga naudotis ne tik atskirais įstatymuose numatytais atvejais, tačiau ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Poreikis papildomai apsaugoti savo lėšas ir pirkti depozitinės sąskaitos paslaugą gali atsirasti ir kitais, įstatymuose nenumatytais atvejais. Pasiūlymas:
Siūlome numatyti galimybę depozitinėmis sąskaitų paslauga naudotis ne tik atskirais įstatymuose numatytais atvejais, tačiau ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Nepritarti Nepritarti, nes nepritarta siūlymui tobulinti projektą taip, kad depozitinėse sąskaitose laikomos lėšos būtų apsaugotos atskiriant jas nuo kitų kredito įstaigose saugomų lėšų. 3. Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (2014-05-07)1 Argumentai Indėlininkais pagal šį įstatymą bus laikomi ir butų bei kitų patalpų savininkai, kaupiantys lėšas kaupiamųjų lėšų sąskaitoje. Jų lėšų dalis bendroje sąskaitoje laikomų lėšų sumoje yra nustatoma pagal teisės aktus, kurie reglamentuoja šių lėšų kaupimą. Sprendimas kaupti lėšas priimamas patalpų savininkų balsų dauguma, o sutartį su banku dėl kaupiamųjų lėšų sąskaitos atidarymo sudaro šio daugiabučio namo valdytojas. Patalpų savininkai (bent jau dalis iš jų) nedalyvauja sutartinių santykių su banku formavime. Todėl manome, kad sąvokos indėlininkas išaiškinime (keičiamo įstatymo 2 str. 3 dalyje) atitinkamoje vietoje turėtų būti paminėta ne tik sutartys, bet ir teisės aktai, iš kurių atsiranda visiems tokiems indėlininkams (patalpų savininkams) reikalavimo teisė į banke laikomas (pvz.) kaupimo lėšas. Pasiūlymas Patikslinti siūlomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją Projekte išdėstyti taip:
„3. Indėlininkas – fizinis arba juridinis
asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šį Įstatymą negali būti draudimo objektai.
Kai įstatymuose nustatytais atvejais fizinio arba juridinio asmens vardu (išskyrus valdymo įmonę, jei ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir pensijų fondus) banke, banko filiale arba kredito unijoje atidarytoje depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) laikomos kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, indėlininku laikomas kiekvienas asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) ir kuris yra arba gali būti nustatytas iki draudžiamojo įvykio atsiradimo dienos. Kai reikalavimo teises į lėšas pagal teisės aktus ir (ar) sutartis turi asmenų grupė, kiekvienas jos asmuo laikomas indėlininku ir lėšos padalijamos kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse ar teisės aktuose, iš kurių atsiranda jų reikalavimo teisės, arba teismų sprendimuose nenustatyta kitaip.“ Nesvarstyta Klausymų metu pastabos autoriai atsiėmė šį siūlymą, nurodydami, kad teiks naujus siūlymus, atsižvelgdami į Seimo Parlamentinių tyrimų departamento pateikto tyrimo informaciją apie šių santykių reguliavimą kitose šalyse. 4. Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (2015-08-31)1
svarstomi šio rašto pavadinime nurodyti Įstatymų pakeitimų projektai. Jie buvo parengti ir įregistruoti Seime 2014-03-06. Taip pat Seimas turėtų perkelti į Lietuvos nacionalinę teisę 2014-04-16 Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2014/49/ES (toliau – Direktyva) nuostatas. Šių nuostatų įgyvendinimo terminai yra 2015-07-03 ir 2016-05-31. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams (DN PS) svarbios yra svarstomų projektų nuostatos, susijusios su DN PS lėšų kaupimu ir šių lėšų apsauga. Dėl kaupiamųjų lėšų sąskaitų 2.
Jau nuo 2001-07-01 yra įsigaliojusi LR CK 4.82 str. norma apie prievolę daugiabučio namo (DN) patalpų savininkams (PS) kaupti lėšas bendrojo naudojimo objektams (BNO) atnaujinti. Vėliau šis kaupimas buvo detalizuotas kaip kaupimas DN atnaujinimui (modernizavimui) ir kaupimas namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (arba kaupimas DN atnaujinimui (remontui)). 3. Butų ir kitų patalpų savininkų prievolė reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje. Civiliniame kodekse taip pat nustatyta, kad šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į jas negali būtų nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles (ir atitinkamai pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo prievoles, nes šios lėšos yra PS, ne valdytojo, nuosavybė). Perleidus butą ar kitą patalpą naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. 4. Lėšų kaupimą DN atnaujinimui (modernizavimui) reglamentuoja Valstybės paramos Daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (2014-07-17, Nr. XII-1054). Lėšų statusas analogiškas lėšų kaupiamų DN atnaujinimui (remontui). 5. Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų kaupimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – Bendrijų įstatymas), kurio 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
Visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkui atskirai. 6. Civilinio kodekso 6.913 ir 6.914 straipsniuose nustatyta, kad banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas. Bankas privalo sudaryti banko sąskaitos sutartį su klientu, kuris kreipėsi su prašymu atidaryti sąskaitą, pagal banko paskelbtas tam tikros sąskaitos rūšies atidarymo sąlygas, turinčias atitikti įstatymų ir bankų veiklą nustatančių teisės aktų reikalavimus. Bankas neturi teisės atsisakyti atidaryti sąskaitą, jeigu jos atidarymo galimybė yra nustatyta įstatyme, banko veiklos dokumentuose arba bankui išduotoje licencijoje, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą leidžia įstatymai. Dėl kaupiamųjų lėšų sąskaitose esančių lėšų draudimo
sąskaitos statusas ir jos paskirtis teisės aktais reglamentuoti, tačiau Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai tokios rūšies sąskaitų nepasirengę atidaryti ir (ar) neatidaro. Dėl tokios bankų politikos dalis DN patalpų savininkų jau nukentėjo, bankrutavus bankui „SNORAS“.
Neatmestina tokia galimybė ir ateityje, kilus problemoms su kitais bankais. Todėl kaupiamųjų lėšų sąskaitos sampratą siūlome įkelti ir į LR CK 6.928 straipsnį (žr. 2 lentelėje žemiau). 8. Bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Šios Bendrijų įstatymo nuostatos yra taikytinos ir kitų teisinių formų DN BNO valdytojams (JVS dalyviams ir savivaldybės paskirtiems administratoriams). 9. Indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose, Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose, Centrinėje kredito unijoje ir kredito unijose (toliau – Bankai), draudimo tvarką ir šių indėlių draudimo išmokų dydį, taip pat bankų filialuose, užsienio finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialuose prisiimtų įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką ir draudimo išmokų dydį nustato Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėlių draudimo suma yra lygi indėlininko indėliui, buvusiam banke, banko filiale arba kredito unijoje draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 100 000 eurų. Dėl
draudimo įstatymo pakeitimo projektai (atitinkamai 15-1559 ir 15-1558). Projektų svarstymams Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo skirti du klausymai.
Vedantis klausymus Komiteto narys Vytautas Gapšys kreipėsi į Seimo Parlamentinių tyrimų departamentą (PTD) tikslu surinkti informaciją apie indėlių garantijų sistemas Europos Sąjungos valstybėse. PTD pateikė tuo klausimu analitinę apžvalgą. Kai kuriose Valstybėse Narėse taikomos sąskaitos ir indėlių apsaugos sistemos, panašios į Lietuvos teisės aktuose nustatytąsias sąskaitas ir sistemas. Bene pažangiausia, labiausiai tinkama DN PS kaupimo lėšoms, laikytina Slovėnijoje taikoma sistema, pagal kurią „indėliai, laikomi rezervinio fondo sąskaitose pagal būsto santykius reglamentuojančius teisės aktus, ir daugiabučių namų valdytojų indėliai iš rezervinio fondo išteklių indėlių sąskaitose yra visiškai apdrausti indėliai“. T.y. nereikia smulkmeniškai skaičiuoti, kiek lėšų sukaupė kiekvienas PS. Ir tai yra protinga, nes rezultatas abiem atvejais (ar apsaugotas atskiro PS indėlis (kaip yra pas mus) ar kaupiamųjų lėšų sąskaita (kaip yra Slovėnijoje)) yra tas pats: visos sukauptos lėšos yra apsaugotos. 11. Iš esmės, nurodytos aukščiau Lietuvos teisės normos tinkamai reglamentuoja DN PS kaupiamųjų lėšų, esančių Bankuose, apsaugą Bankų bankroto atveju. Tačiau šiame reglamentavime yra ir spragų. Niekada vienas PS nesukaupia lėšų daugiau negu 100000 €. Dar daugiau, tokios sumos (100000 €) nesukaupia ir namo PS bendruomenė, kuri galėtų būti laikoma PS kaupiamųjų lėšų sąskaitos indėlininku. Be to, nelogiška laikyti kiekvieną patalpų savininką indėlininku, nes jo teisės disponuoti indėliu yra apribotos: jis nėra tų lėšų savininkas; lėšų savininkas yra to DN PS bendruomenė, nes sukauptos lėšos yra bendroji dalinė to namo PS nuosavybė (LR CK 4.82 str. 4 d.). Ir jeigu laikui bėgant vienas-kitas PS perleidžia butą (ar kitą patalpą), jo lėšų dalimi susijusios teisės ir prievolės pereina tos patalpos įgyjėjui.
Iš bendrosios dalinės nuosavybės esmės kildinamas draudimas nukreipti išieškojimą į atskiro PS lėšų, sukauptų Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, dalį. 12. Kita Lietuvos DN PS kaupiamųjų lėšų sąskaitų reglamentavimo spraga laikytinas tas faktas, kad bankai tokių sąskaitų nepripažįsta, jų neatidaro. Jie žino tik depozitines sąskaitas, kuriose galėtų būti laikomos PS sukauptos lėšos. Tačiau, depozitinės sąskaitos neapsaugo nuo išieškojimo pagal atskiro PS prievoles. Tam (ir tokiai apsaugai) ir buvo nurodytuose aukščiau teisės aktuose Lietuvoje sukurta Kaupiamųjų lėšų sąskaitos samprata. Kaupiamųjų lėšų sąskaitos valdytoju yra Daugiabučių namų BNO valdytojai (DNS Bendrijos, Savivaldybės paskirti administratoriai, JVS įgalioti asmenys), o indėlininkais laikomi butų ir kitų patalpų savininkai. Tačiau toks indėlininkų susmulkinimas iki pavienio buto ar kitos patalpos savininko yra neracionalus. Mūsų nuomone, reiktų pasinaudoti Direktyvos 7 str. 2 dalies nuostata, kad tam tikra juridinio asmens teisių neturinti asmenų grupė galėtų būti laikoma indėlininku. Tokiu indėlininku galėtų būti bet kurio DN PS bendruomenė. Pagal Direktyvą tokios grupės narių (patalpų savininkų) indėliai galėtų būti sumuojami ir laikomi vieno indėlininko indėliu. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad vienos teisinės formos DN BNO valdytojo – Jungtinės veiklos sutarties, atveju, bankai iš viso vengia atidaryti kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Nes tokią sąskaitą reiktų atidaryti JVS įgalioto asmens (fizinio asmens) vardu. O tai yra rizikinga DN PS kaupiamųjų lėšų apsaugos prasme. Tokia speciali Kaupiamųjų lėšų sąskaita galėtų būti atidaroma DN BNO valdytojui, veikiančiam (taip pat ir) pagal Jungtinės veiklos sutartį (JVS). Į tokia sąskaitą yra nurodoma Direktyvos 7 str. 2 dalyje: „Valstybės Narės gali nustatyti, kad, siekiant apskaičiuoti 6 str.
, sąskaitoje, kuria naudotis teisę turi vienas ar keli asmenys, kurie yra verslo partnerystės, asociacijos ar panašaus pobūdžio juridinių asmens teisių neturinčios grupės nariai, indėliai gali būti sumuojami ir laikomi vieno indėlininko indėliu“. Tos juridinių asmens teisių neturinčios grupės nariais gali būti laikomi JVS dalyviai ir kiti to namo PS, o vienas asmuo, galintis naudotis tokia sąskaita, būtų JVS dalyvių įgaliotas asmuo. Tokia sąskaita būtų atidaroma tokio namo PS bendruomenei. 14. Atsižvelgiant į išdėstytus 12 ir 13 punktuose (aukščiau) samprotavimus, bet kurios DNS Bendrijos ar Administratoriaus, valdančių daugiau negu vieną daugiabutį namą, atidarytoje Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje galėtų būti laikomos tų namų PS sukauptos lėšos. Ir kiekvieno iš tų namų bendruomenės galėtų būti laikomos indėlininku Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo Įstatymo 2 str. 3 dalies normos prasme. Kad ši norma atitiktų tokiai Kaupiamųjų lėšų sąskaitai keliamus reikalavimus, mes siūlome ją Projekte patikslinti (žr. pasiūlymus 1 lentelėje žemiau). 15. Kaupiamųjų lėšų sąskaitos atveju indėlininku turėtų būti laikomas ne pavienis PS, o to namo PS bendruomenė. Tai yra reikalinga dar ir dėl to, kad priešingu atveju toks pavienis PS gali turėti tame Banke indėlį artimą draudžiamai sumai (100000 €). Tokiu atveju būtų iškreipiama kaupiamųjų lėšų sąskaitos draudimo samprata. Taip pat priešingu atveju sąskaitos valdytojui gali būti problematiška bet kuriuo metu informuoti Banką (kad šis savo ruožtu galėtų bet kuriuo metu informuoti IGS) apie kiekvieno indėlininko susumuotą reikalavimus atitinkančią indėlių sumą“ (Direktyvos 7 str. 6 d.). 16. Atsižvelgiant į išdėstyta, svarstomus teisės aktų pakeitimo projektus15-1559 ir 15-1558 siūlome koreguoti, pašalinant nurodytas esamo Kaupiamųjų lėšų sąskaitos reglamentavimo spragas.
Argumentai Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus preambulėje, siūlomi tokie Projekto patikslinimai. Pasiūlymas Patikslinti siūlomą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją Projekte išdėstyti taip:
„3. Indėlininkas – fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, išskyrus
subjektus, kurių indėliai pagal šį Įstatymą negali būti draudimo objektai. Kai įstatymuose nustatytais atvejais fizinio arba juridinio asmens vardu (išskyrus valdymo įmonę, jei ji valdo kolektyvinio investavimo subjektus ir pensijų fondus) banke, banko filiale arba kredito unijoje atidarytoje depozitinėje sąskaitoje (sąskaitose) ar kitose, įstatymų nustatyta tvarka atidarytose, sąskaitose laikomos kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos, indėlininku laikomas kiekvienas asmuo ar jų grupė, kuriam(iai) priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje depozitinėje ar kitoje sąskaitoje (sąskaitose) ir kuri(s) yra arba gali būti nustatytasi iki draudžiamojo įvykio atsiradimo dienos. Kai reikalavimo teises į lėšas pagal teisės aktus ir (ar) sutartis turi asmenų grupė, kiekvienas jos asmuo laikomas indėlininku ir lėšos padalijamos kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse ar teisės aktuose, iš kurių atsiranda jų reikalavimo teisės, arba teismų sprendimuose nenustatyta kitaip.
Kai įstatymuose nustatytais atvejais daugiabučių namų (statinių) bendrojo naudojimo objektų (DN BNO) valdytojo (fizinio arba juridinio asmens) vardu arba daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo administratoriaus vardu banke, banko filiale arba kredito unijoje atidarytoje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje surenkamos ir laikomos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos namams (statiniams) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus arba/ir lėšos, skirtos pastatams atnaujinti (modernizuoti), indėlininku laikoma kiekvieno daugiabučio namo (statinio) butų ir kitų patalpų savininkų bendruomenė, kurios nariams (Patalpų savininkams) lėšos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno tokio indėlininko (namo (statinio) butų ir kitų patalpų savininkų bendruomenės) lėšų dalis kaupiamųjų lėšų sąskaitoje nustatoma pagal sąskaitos valdytojo apskaitos duomenis.“ Nepritarti Galiojančios Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad visos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai. Todėl neaišku kokios kiltų praktinės problemos, jei kredito įstaigos bankroto atveju reikėtų pateikti iš esmės jau turimus duomenis apie kiekvieno buto savininko šioje sąskaitoje sukauptas lėšas.
Būsto rašto 11 punkte nurodyti argumentai, kodėl patalpų savininkai neturėtų būti laikomi indėlininkais – nepagrįsti: tai, kad kaupiamosiose sąskaitose esančios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, aiškiai įtvirtinta tiek Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje, tiek daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, taigi, būtent butų savininkai yra tie asmenys, kurie turi absoliučią teisę (nepaisant įstatymuose nustatytų jos įgyvendinimo ribojimų) į kaupiamojoje sąskaitoje esančias sumas ir todėl, atsižvelgiant į Direktyvos 7 straipsnio 3 dalies nuostatas, turėtų būti laikomi indėlininkais. Kita vertus, manytina, kad tai neužkerta kelio pasinaudoti Direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe ir visus konkretaus namo savininkus laikyti vienu indėlininku. Tačiau tokiu atveju turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. 5. Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (2014-05-07)32 Argumentai Siūlomoje naujoje keičiamo įstatymo 10 str. 2 dalyje Projekte netiksliai suformuluota kiekvienam indėlininkui gražintina draudimo išmoka. Kad nekiltų abejonė, dėl kiekvienam indėlininkui išmokamos draudimo sumos (iki 100.000 eurų), siūlome atitinkamai patikslinti šią straipsnio dalį. Pasiūlymas Patikslinti siūlomą keičiamo įstatymo 10 straipsnio naują 2 dalį ir ją Projekte išdėstyti taip: „2.
Jeigu draudžiamojo įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos išmokamos kiekvienam indėlininkui pagal šio įstatymo 9 straipsnį priklausanti draudimo išmoka (iki 100.000 eurų) šio straipsnio nustatyta tvarka išmokama tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos.“ Nesvarstyta Klausymų metu pastabos autoriai atsiėmė šį siūlymą, nurodydami, kad teiks naujus siūlymus, atsižvelgdami į Seimo Parlamentinių tyrimų departamento pateikto tyrimo informaciją apie šių santykių reguliavimą kitose šalyse. 6. Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (2015-08-31)32 Argumentai Siūlomoje naujoje keičiamo įstatymo 10 str. 2 dalyje Projekte netiksliai suformuluota kiekvienam indėlininkui gražintina draudimo išmoka. Kad nekiltų abejonė, dėl kiekvienam indėlininkui išmokamos draudimo sumos (iki 100.000 eurų), siūlome atitinkamai patikslinti šią straipsnio dalį. Pasiūlymas Patikslinti siūlomą keičiamo įstatymo 10 straipsnio naują 2 dalį ir ją Projekte išdėstyti taip: „2. Jeigu draudžiamojo įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos išmokamos kiekvienam indėlininkui pagal šio įstatymo 5 ir 9 straipsnius priklausanti draudimo išmoka (iki 100.000 eurų) šio įstatymo straipsnio nustatyta tvarka išmokama tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos.“ Nepritarti Siūloma nuostata vertintina kaip perteklinė, nesukurianti naujų teisės normų, o tik atkartojanti įtvirtintas kituose straipsniuose.
Tačiau atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, siūlytina patikslinti Projekto 3 straipsniu siūlomos keisti įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį: „Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos išmokamos indėlininkams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.“
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos bankas (2015-02-27)35 Seimo TD 2014 m. kovo 13 d. išvadoje Nr. XIIP-1558 siūloma, siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų suderinamumo, projekto 3 straipsnyje pateiktoje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje po žodžio
„atidarytoje“ įrašyti žodį „depozitinėje“. Lietuvos bankas pritartų tam, kad šis Seimo TD keliamas
klausimas būtų sprendžiamas ne įrašant žodį „depozitinėje“ keičiamo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, o žodžio „depozitinėje“ atsisakant keičiamo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje.
Tai leistų šias Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo normas taikyti ne tik dėl depozitinių sąskaitų, tačiau ir kitais atvejais, kai pagal įstatymus tam tikri subjektai turi laikyti savo atidarytose sąskaitose kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise arba kitais pagrindais priklausančias lėšas (pvz., Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 8 dalis, Mokėjimo įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgti Svarstomo projekto tikslas reglamentuoti tam tikro tipo sąskaitas, kurios atidaromos įstatymų nustatytais atvejais, tačiau reguliavime nėra būtina kiekvienu atveju vartoti žodį „depozitinė“. Ypač atsižvelgiant į tai, kad projektais siekiama platesnių tikslų ir yra sąskaitų, kurios neįvardijamos depozitinėmis, nors savo esme yra tokios. Todėl Komitete vykusių klausymų metu buvo nutarta, kad siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas žodžio
„depozitinėje“ atsisakant keičiamo Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams
draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Kita vertus, Komiteto klausymuose dalyvavusi Finansų ministerijos atstovė informavo, kad šios ministerijos rengtame Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr.IX-975 pakeitimo įstatymo projekte (nauja redakcija) visos tokios sąskaitos apibrėžtos kaip depozitinės. Šis projektas (reg. Nr.) XIIP-3490 jau buvo pateiktas Seimo posėdyje 2015 m. rugsėjo 22 d.
Todėl, jei pagrindinis komitetas pritars projektui XIIP-3490 ir juo siūlomam reguliavimui, atitinkamai (kaip ir nurodyta Lietuvos banko minimoje Teisės departamento pastaboje) turės būti patobulintos ir svarstomo projekto XIIP-1558 nuostatos. Juo labiau, kad Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, <...> Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Lietuvos notarų rūmai (2014-04-23)32
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1558. Nepritariame įstatymo projekte nustatytam siūlymui Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, numatančia, kad jeigu draudžiamojo įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios lėšos. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte papildomai nurodyta, kad, nepaisant minėtų nuostatų, indėlininku šio įstatymo nuostatų taikymo tikslu būtų laikomas ne depozitinės sąskaitos savininkas, kuriam pervedama indėlininkui priklausanti drausimo išmoka, bet asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje. Pažymėtina, kad CK 6.56 str. 1 d. nustato, jog skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Taigi, į notaro depozitinę sąskaitą įnešama pinigų suma ne ją laikyti šioje depozitinėje sąskaitoje, o įvykdyti prievolę.
Įnešus piniginę sumą į notaro depozitinę sąskaitą, piniginės sumos savininku tampa ne notaras, o trečiasis asmuo, kuriuo atžvilgiu skolininkas įvykdė piniginę prievolę ir įmokėjo piniginę sumą į notaro depozitinę sąskaitą. Todėl ne notaras turėtų būti draudimo išmokų gavėjas, o juo turėtų būti tų piniginių sumų savininkas, kurio atžvilgiu buvo įneštos piniginės lėšos. Pažymėtina, kad neatsižvelgus į šias pastabas, galės susidaryti tokios situacijos, kai įnešus į notaro depozitinę sąskaitą piniginę sumą, viršijančią draudimo išmokos dydį, įvykus draudiminiam įvykiui ir notarui išmokėjus draudimo išmoką, iš notaro gali būti reikalaujama išmokėti visą į depozitinę sąskaitą įneštą sumą, viršijančią draudimo išmokos sumą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume pakeisti bei Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio naują 2 dalį išdėstyti taip: „Jeigu draudžiamojo įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje, indėlininkams priklausančios draudimo išmokos šio straipsnio nustatyta tvarka išmokamos tam asmeniui, kurio vardu atidarytoje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims kuriam priklausančios lėšos laikomos kito asmens vardu atidarytoje sąskaitoje“. Atsižvelgti Klausymų metu Teisingumo ministerijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal nagrinėjamą projektą numatyta, kad draudimo išmokos išmokamos indėlininkui (asmeniui, kurio lėšos laikomos sąskaitoje), o
sąlyga, kad „draudžiamojo įvykio dieną lėšos vadovaujantis įstatymais turi būti laikomos“, pavyzdžiui užstatai. Tačiau atsižvelgiant į Notarų rūmų pastabą bei vadovaujantis aiškumo teisėkūroje principu, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas patikslinti, kad nekiltų nepagrįstų abejonių „1.
Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos išmokamos indėlininkams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.<...>“ Lietuvos antstolių rūmai (2014-04-22)35 Dar kartą pažymime, kad priverstinio išieškojimo (vykdymo) procese lėšos gali judėti tik per antstolio depozitinę sąskaitą banke, bet kokios grynais gautos lėšos turi būti įmokamos į depozitinę sąskaitą todėl antstolis neturi kitokios galimybės, tik kaip per sąskaitą banke vykdyti išieškojimą ir atsiskaitymą su išieškotojais, Lėšų statusas depozitinėje sąskaitoje gali kisti priklausomai nuo to, kokie procesiniai veiksmai atlikti, t.y. lėšos antstolio patvarkymu paskirstytos ar ne. Klausimas, kuriam subjektui - išieškotojui, skolininkui ar tretiesiems asmenims, priklauso antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos turi esminės įtakos sprendžiant draudimo išmokos išmokėjimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad antstoliai, įgyvendindami Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatoje numatomą pareigą bankui, banko filialui ar kredito unijai pateikti duomenis apie tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomas kiekvienam asmeniui draudimo įvykio dieną nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančias pinigines lėšas kartu nurodant įstatyminį pagrindą, kuriuo vadovaujantis šios lėšos laikomos, susidurtų su praktiniais sunkumais dėl depozitinėje banko sąskaitoje esančių lėšų atskyrimo tarp išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų. Nepritarti Manytina, kad tai yra teisės taikymo, o ne įstatyminio reguliavimo, kuris, pagal konstitucinę jurisprudenciją turėtų apimti tik svarbiausius visuomeninio gyvenimo aspektus, dalykas.
Neįmanoma įstatyme konkrečiai aprašyti kiekvieno atvejo, kada kam šios lėšos priklauso (išieškotojui, skolininkui ar tretiesiems asmenims ir pan.). Tai turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju sistemiškai taikant atitinkamus santykius reglamentuojančius teisės aktus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6.1. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr.IX-975 2, 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-1558) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
nuostatos turi būti suderintos su šiuo metu galiojančiomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 6 ir 10 straipsnio redakcijomis, kurios buvo pakeistos 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1110. Pasiūlymas:
„1. Bankų, bankų filialų ir kredito unijų draudimo
įmoka yra skaičiuojama nuo indėlininkų draudžiamų indėlių sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, esančių pinigų litais eurais ir (ar) užsienio valiuta sumos, laikomos kredito unijose, bankuose ir bankų filialuose, kuriuose laikomi indėliai nėra kompensuojami arba kitaip apsaugomi pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso filialą įsteigęs užsienio bankas, teisės aktus.
Šio Įstatymo numatytu atveju papildomai draudžiant indėlius, draudimo įmoka yra skaičiuojama nuo sumos, kurią sudaro papildomai draudžiamų indėlių sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir
(arba) banko sąskaitos sutartis, esančių pinigų ir išmokų, mokėtinų indėlininkams pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumas.“
ir teisėtvarkos komitetas (2015-10-07)3
Argumentai:
principu, kad nekiltų abejonių, jog projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti išimtiniai atvejai, o ne bendra taisyklė, siūlytina patikslinti 3 straipsniu keičiamos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2. Projekto 3 straipsnio nuostatos turi būti suderintos su šiuo metu galiojančiomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 6 ir 10 straipsnio redakcijomis, kurios buvo pakeistos 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1110. Pasiūlymas: „1. Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos išmokamos indėlininkams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Draudimo įmonės taryba, esant išskirtinėms aplinkybėms, suderinusi su priežiūros institucija, gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Draudimo išmokos investuotojams išmokamos per 3 mėnesius nuo draudžiamojo įvykio dienos.
Draudimo įmonės taryba gali pratęsti šį terminą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Draudimo išmokos indėlininkams ir investuotojams išmokamos litais eurais arba atitinkamos Europos valstybės nacionaline valiuta, kai indėliai laikomi ir (ar) įsipareigojimai investuotojams prisiimti banko ar įmonės filiale, įsteigtame Europos valstybėje.“
Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Draudimo išmokos prireiktų tik tokiu atveju, kredito įstaiga nesilaikytų depozitinių sąskaitų lėšų atskyrimo nuo kitų lėšų reglamentavimo.