Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 19 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, mokinių vežimo specialiais reisais į mokyklas ir iš jų paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Bronius Pauža
aiškinamasis raštas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 7 punktas numato, kad bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, neatlygintino pavėžėjimo į mokyklas ir į namus organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Mokinių vežimo į mokyklas ir iš jų finansavimo klausimas aktualus savivaldybėse, kadangi LR Švietimo ir mokslo ministerijos ne visoms mokykloms skiria „geltonuosius“ autobusus. Be to, egzistuojanti vežiojimo „geltonaisiais“ autobusais tvarka turi finansinių (ne visoms mokykloms yra skirti „geltonieji“ autobusai), sisteminių (šių autobusų dydis neatitinka keleivių srauto; mokinių vežimas į mokyklas ir iš jų užtrunka gana ilgai; mokiniai, važiuodami šiais autobusais, negauna keleivio bilieto, tad nėra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų ir pan.) ir techninių (nusiskundimai dėl autobusų techninės būklės; nėra galimybės skirti pakaitinius vairuotojus ar autobusus ir pan.) trūkumų. Savivaldybės, o tokių yra 5, siekdamos geriau išspręsti mokinių pavėžėjimo klausimą ir neatsisakydamos „geltonųjų“ autobusų, su autobusų parkais sudaro sutartis dėl mokinių, gyvenančių kaimo vietovėse, vežiojimo į mokyklas ir iš jų paslaugų teikimo. Pagal dabar galiojantį LR Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 5 dalį šie mokinių vežiojimo reisai yra apibrėžiami kaip specialūs reisai (Specialūs reisai
LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsniu šiems reisams yra taikomas standartinis (21 procento) pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Taigi šių reisų finansavimui savivaldybės turi skirti dalį savo biudžeto lėšų, todėl įtvirtinus nuostatą, kad šiems reisams būtų taikomas lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas, savivaldybės turės galimybę sutaupyti savo biudžeto lėšų. Pirminis projekto siūlytojas – Jurbarko rajono savivaldybės administracija. Projekto iniciatorius – Seimo narys Bronius Pauža. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad mokinių vežimo specialiais reisais į mokyklas ir iš jų paslaugoms būtų taikomas lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai? Šiuo metu galiojantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato, kad mokinių vežimo specialiais reisais į mokyklas ir iš jų paslaugoms taikomas standartinis 21 procento pridėtinės vertės mokesčio tarifas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Pritarus įstatymo projektui pavėžėjimo paslauga taptų prieinama visoms ugdymo įstaigoms; būtų nustatyta skaidri vieninga pavėžėjimo apskaita; sutrumpėtų mokinių kelionės trukmė; būtų tinkamai užtikrinta autobusų techninė priežiūra bei vairuotojų kontrolė ir pan. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus įstatymo projektą, priimti naujų teisės aktų nereikės. 9.
parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra įtvirtinami nauji terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys? Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įstatymų projektų parengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto – maždaug 400 tūkst. lt. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai LR Seimo narys – Bronius Pauža. 15. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Seimo narys Bronius Pauža
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-03-06 Nr. XIIP-1556 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1556 (toliau – PVM įstatymo projektas), pažymime, kad šio projekto nuostatos susijusios su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB). PVM įstatymo projektu siūloma taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą mokinių vežimo specialiais reisais į mokyklas ir iš jų paslaugoms, kurios, manytume, patektų į Direktyvos 2006/112/EB III priedo nustatytą prekių ir paslaugų, kurias tiekiant gali būti taikomi lengvatiniai PVM tarifai, sąrašo 5 punkte nurodytos kategorijos paslaugų „keleivių ir jų bagažo gabenimas“ ribas. Šiuo atveju paminėtinas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2014 m. vasario 27 d. sprendimas Pro Med Logistik ir Pongratz (sujungtos bylos C-454/12 ir C-455/12), kurio 65 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 2006/112/EB 98 straipsnio 1 ir 2 dalis, siejamas su III priedo 5 punktu, atsižvelgiant į mokesčių neutralumo principą, reikia aiškinti taip, kad pagal šias nuostatas draudžiama dvi keleivių ir jų bagažo gabenimo paslaugų rūšis apmokestinti skirtingais PVM tarifais, kai specialiose sutartyse nustatyti vienodi reikalavimai keleivius gabenančioms įmonėms ir, kai tokia keleivių ir jų bagažo gabenimo veikla vidutinio vartotojo požiūriu yra laikoma panašia į keleivių gabenimo veiklą.
Teisingumo Teismo nuomone[1], vis dėlto, kai valstybė narė nusprendžia pasinaudoti Direktyvos 2006/112/EB 98 straipsnio 1 ir
direktyvos III priede nurodytai teikiamų paslaugų kategorijai, ji gali, nepažeisdama bendrai pridėtinės vertės mokesčio sistemai būdingo mokesčio neutralumo principo, šį lengvatinį tarifą taikyti tik konkretiems ir specifiniams šios kategorijos aspektams. Naudojantis šia galimybe taikomos dvi sąlygos: pirma, siekiant taikyti lengvatinį tarifą, reikia atskirti tik konkrečius ir specifinius nagrinėjamos teikiamų paslaugų kategorijos aspektus ir, antra, laikytis mokesčio neutralumo principo. Šiomis sąlygomis siekiama užtikrinti, kad valstybės narės šia galimybe pasinaudotų tik tokiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama, jog pasirinktas lengvatinis tarifas taikomas paprastai ir teisingai bei užkertamas kelias bet kokiam galimam sukčiavimui, mokesčių vengimui ar piktnaudžiavimui.
Todėl ir Jūsų įstatymo projektu pateiktų siūlymų atžvilgiu būtina palyginti panašias apmokestinamas paslaugas, kad įvertinti keleivių ir jų bagažo gabenimo paslaugų konkrečius ir specialius aspektus, kad įsitikinti, jog, pavyzdžiui, ir mokinių gabenimo specialiais reisais paslauga priskirtina prie keleivių ir jų bagažo gabenimo paslaugų, kurioms nustatytos aiškios sąlygos ir reikalavimai. Atsižvelgiant į tai siūlytume, kaip ir šiuo metu galiojančiame PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyto keleivių ir jų bagažo vežimo nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais atvejo atžvilgiu, projekte daryti nuorodą į tam tikrus viešojo administravimo subjektus, kurie apibrėš specialius mokinių gabenimo reisus ir jų vykdymo sąlygas, kad mokinių gabenimas sudarytų konkretų ir specifinį keleivių gabenimo įmonių paslaugų teikimo elementą ir kitos panašios keleivių gabenimo paslaugos, galinčios konkuruoti su Jūsų siūlomomis, kurioms būtų taikomas lengvatinis PVM tarifas, pridėtinės vertės mokesčio požiūriu nebūtų vertinamos skirtingai. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected] [1] Žr. 2010 m. gegužės 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Prancūziją (byla C-94/09, 2010 Rink., p. 4261) 28, 30, 39, 42 ir 46 punktus.
2014-03-13 Nr. XIIP-1556 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po
sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 2. Atkreipiame dėmesį, kad 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 3. Pažymėtina, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas:
žodis „PAPILDYMO“ keistinas žodžiu „PAKEITIMO“;
pavadinime esanti formuluotė „3 dalies 5 punkto“ brauktina kaip perteklinė, o žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pakeitimas“.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė