Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą. Turto pardavimo pajamos taip pat neįskaitomos, jeigu per vienų metų laikotarpį nuo turto pardavimo įsigyjamas toks pat ne mažesnės vertės turtas);
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo nariai Algis Kašėta
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą paskatino gyventojų skundai dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatų formalaus taikymo skiriant piniginę socialinę paramą. Šiuo metu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnis numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, tame tarpe ir turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą). Iš gyventojų skundų matyti, kad dažnai susidaro tokia situacija, kai gyventojas, pardavęs turtą, iš gautų pajamų netrukus įsigyja tokį patį ne mažesnės vertės turtą. Taigi realiai jis negauna turto pardavimo pajamų, kadangi visas jas skiria tokio pat turto įsigijimui (pvz., pardavęs automobilį, įsigyja kitą automobilį ir pan.). Visgi, savivaldybės, skirdamos piniginę socialinę paramą, tokių aplinkybių nevertina ir formaliai taiko įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatas. Žinoma nemažai atvejų, kai būtent dėl tokių situacijų, buvo nutrauktas piniginės socialinės paramos mokėjimas bei pareikalauta grąžinti sumokėtą paramos sumą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu formaliai taikomos įstatymo nuostatos pažeidžia gyventojų interesus bei sukelia nepagrįstą administracinę naštą, siūloma tobulinti esamą reglamentavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Algis Kašėta. Projekto rengėjas yra Seimo narys Algis Kašėta. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnis numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamas, tame tarpe ir turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekte siūloma numatyti, kad skiriant piniginę socialinę paramą į visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamas nebūtų įskaitomos tokios turto pardavimo pajamos, kai per vienų metų laikotarpį nuo turto pardavimo įsigyjamas toks pat ne mažesnės vertės turtas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
10Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Turto pardavimo pajamos“, „piniginė socialinė parama”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Algis Kašėta
Vilnius
DĖL
2014-03-04 Nr. XIIP-1546 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 17 punkte siūloma nustatyti, kad skiriant piniginę socialinę paramą, nebūtų įskaitomos turto pardavimo pajamos, jeigu per vienų metų laikotarpį nuo turto pardavimo įsigyjamas toks pat ne mažesnės vertės turtas. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais socialinės paramos teikimo principais, konkrečiai – socialinio teisingumo ir veiksmingumo, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudoti turimus išteklius. Antra, skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos ne tik gaunamos pajamos (keičiamo įstatymo
turtas (keičiamo įstatymo 14 straipsnis). Todėl turto rūšies pasikeitimas piniginės socialinės paramos skyrimui neturėtų reikšmės. Trečia, pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas keičiamo įstatymo 17 straipsnyje.
Todėl lieka neaišku, kada ir kokia tvarka reikėtų vertinti turto pardavimo pajamas ir kokia tvarka įskaityti per vienerius metus įsigytą tokį pat turtą (keičiamo įstatymo 14 straipsnis). Ketvirta, teisės požiūriu nėra aiškus formuluotės „toks pat ne mažesnės vertės turtas“ turinys. Neaišku, koks turtas laikytinas tokiu pačiu turtu. Kelia abejonių ir reikalavimas, kad toks pat turtas būtų ne mažesnės vertės. Pagal teikiamą formuluotę, įsigijus mažesnės vertės turtą lengvata nebūtų taikoma, nors pajamų už parduotą ir išlaidų už įsigytą turtą skirtumas būtų vertinamas kaip turto pardavimo pajamos. 2. Jeigu įstatymo projekte teikiamam reguliavimui būtų pritarta, jo nuostatas siūlytina tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, t.y. įstatymą pasirašančio subjekto pareigas rašyti mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-03-03 Nr. XIIP-1546 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nr. ix-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1546 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1546 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas,
J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: M. Bareišaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja, L. Bartkevičius – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, J. Blinstrubaitė – Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, A. Kasperavičienė – Socialinių įstaigų vadovų asociacijos prezidentė, A. Kašėta – Seimo narys, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, S. Obelevičius – Anykščių rajono savivaldybės meras, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, V. Vizbaraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-03-05)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 17 punkte siūloma nustatyti, kad skiriant piniginę socialinę paramą, nebūtų įskaitomos turto pardavimo pajamos, jeigu per vienų metų laikotarpį nuo turto pardavimo įsigyjamas toks pat ne mažesnės vertės turtas. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais socialinės paramos teikimo principais, konkrečiai – socialinio teisingumo ir veiksmingumo, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudoti turimus išteklius. Antra, skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos ne tik gaunamos pajamos (keičiamo įstatymo 17 straipsnis), bet ir piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu turimas turtas (keičiamo įstatymo 14 straipsnis). Todėl turto rūšies pasikeitimas piniginės socialinės paramos skyrimui neturėtų reikšmės. Trečia, pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas keičiamo įstatymo 17 straipsnyje. Todėl lieka neaišku, kada ir kokia tvarka reikėtų vertinti turto pardavimo pajamas ir kokia tvarka įskaityti per vienerius metus įsigytą tokį pat turtą (keičiamo įstatymo 14 straipsnis). Ketvirta, teisės požiūriu nėra aiškus formuluotės „toks pat ne mažesnės vertės turtas“ turinys. Neaišku, koks turtas laikytinas tokiu pačiu turtu.
Kelia abejonių ir reikalavimas, kad toks pat turtas būtų ne mažesnės vertės. Pagal teikiamą formuluotę, įsigijus mažesnės vertės turtą lengvata nebūtų taikoma, nors pajamų už parduotą ir išlaidų už įsigytą turtą skirtumas būtų vertinamas kaip turto pardavimo pajamos. Žr. Komiteto sprendimą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-05-08)
siūlytina tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, t.y. įstatymą pasirašančio subjekto pareigas rašyti mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Žr. Komiteto sprendimą. 3. Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos (2014-03-19) dėl įstatymo projekto nr. XIIP-1546 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1546 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Žr. Komiteto sprendimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2014-05-28 Nr. (15.3-35)SD-3809) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2014 m. gegužės 15 d. raštą Nr.
S-2014-4187
„Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – raštas), kuriuo prašoma pateikti nuomonę
dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1546 (toliau – Projektas), kuriuo siūloma pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 17 punktą numatant, jog turto pardavimo pajamos neįskaitomos į asmens pajamas ir tuo atveju, kai per vienerių metų laikotarpį nuo turto pardavimo įsigyjamas toks pat ne mažesnės vertės turtas, ir teikia ministerijos specialistų nuomonę. Galiojantis teisinis reguliavimas. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, t. y. socialinės pašalpos bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens bei karšto vandens išlaidų kompensacijų (toliau – kompensacijos), teikimo principus, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, dydžius ir teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – Įstatymas).
Įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, jog kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Teikiant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, Lietuvoje taikoma vienoda pajamų ir turto įvertinimu pagrįsta piniginės socialinės paramos teikimo sistema, kai minėta parama teikiama įvertinus ne tik asmens gaunamas pajamas, bet ir turimą turtą, kurio vertė neturi viršyti Įstatyme nustatyto turto vertės normatyvo. Įstatymo 17 straipsnio
vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas įskaitomos turto pardavimo pajamos, išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą.
Asmens nuosavybės teise turimo turto rūšys, kurios yra įskaitomos į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą, išvardytos Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje (statiniai, privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika, žemė, gyvuliai, paukščiai, akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai ir pan.). Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktu, į asmens turimą turtą įskaitomos piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 2 tūkstančius litų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą. Pavyzdžiui, kai asmuo parduoda turtą už 2 tūkstančius litų ar mažesnę sumą, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 17 punktu, šios piniginės lėšos būtų laikomos asmens pajamomis. Tuo atveju, kai turto pardavimo pajamos didesnės negu 2 tūkstančiai litų, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 17 punktu ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punktu, šios pinigines lėšos laikomos asmens turtu. Dėl Projekto. Ministerijos specialistų nuomone, siūlytina nepritarti pateiktam Projektui dėl šių priežasčių. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog „iš gyventojų skundų matyti, kad dažnai susidaro tokia situacija, kai gyventojas, pardavęs turtą, iš gautų pajamų netrukus įsigyja tokį patį ne mažesnės vertės turtą. Taigi realiai jis negauna turto pardavimo pajamų, kadangi visas jas skiria tokio pat turto įsigijimui (pvz., pardavęs automobilį, įsigyja kitą automobilį ir pan.). Visgi, savivaldybės, skirdamos piniginę socialinę paramą, tokių aplinkybių nevertina ir formaliai taiko įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 17 punkto nuostatas.
Žinoma nemažai atvejų, kai būtent dėl tokių situacijų, buvo nutrauktas piniginės socialinės paramos mokėjimas bei pareikalauta grąžinti sumokėtą paramos sumą.“ Ministerijos specialistų nuomone, Įstatyme jau yra numatytas teisinis reguliavimas, kuriuo išspręstos nurodytos praktinės problemos, kadangi, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos. Pavyzdžiui, piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu parduodamas butas už 100 tūkstančių litų. Jei už šias lėšas neįsigyjamas naujas turtas, į turtą įskaitomos visos už parduotą butą gautos piniginės lėšos. Tačiau, jei pardavus butą už 100 tūkstančių litų, įsigyjamas kitas butas už 80 tūkstančių litų, į turtą įskaitomas naujai įsigytas butas ir 20 tūkstančių litų (jei už šias lėšas nėra įsigyjamas kitas turtas, pavyzdžiui, automobilis). Jei pardavus butą už 100 tūkstančius litų, įsigyjamas žemės sklypas už 105 tūkstančių litų, į turtą įskaitomas naujai įgytas turtas – žemės sklypas. Taigi minėtais atvejais pasikeičia tik asmens turimo turto rūšis. Kai piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu turtas yra perleidžiamas nuosavybėn kitam asmeniui ir už šį perleistą turtą gautos lėšos panaudojamos, pavyzdžiui, remontui, į turtą įskaitomos visos už perleistą turtą gautos piniginės lėšos, nes šios lėšos nenurodomos, kaip naujai įsigytas turtas. 2.
aiškinamajame rašte nurodytos neigiamos pasekmės – piniginės socialinės paramos teikimo nutraukimas bei prievolės grąžinti susidariusią minėtos paramos permoką atsiradimas – dažniausiai kyla, nes asmuo nesilaiko Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos t. y. per mėnesį nepraneša savivaldybės administracijai apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, pavyzdžiui, turto pardavimą bei piniginių lėšų gavimą. Tokiu atveju, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 bei 3 punktais, savivaldybės administracija turi teisę
teikimą, išskyrus atvejį, kai dėl šio punkto nuostatos nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams, įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Tuo atveju, jei asmuo per mėnesį praneša savivaldybės administracijai apie turto ir (ar) pajamų pasikeitimus, jam neigiamos pasekmės nekyla: atliekamas pakartotinis asmens pajamų bei turto vertinimas siekiant nustatyti, ar asmuo neprarado teisės gauti piniginę socialinę paramą, ir, jei asmuo atitinka Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 9 dalimi, piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo. 3. Pritarus Projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, kiltų praktinės pajamų bei turto vertinimo problemos, nes neaišku, kaip turėtų būti vertinamos situacijos, kai asmuo už turto pardavimo pajamas per vienerius metus įsigytų mažesnės vertės turtą arba tokios pačios ar net brangesnės vertės, bet kitos rūšies turtą.
Tuo atveju, kai asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu pardavė butą už 100 tūkstančių litų ir per vienerius metus už tokią pačią sumą įsigijo naują butą, asmens turimo turto pasikeitimas neįtakotų piniginės socialinės paramos dydžio ar teisės į ją. Tačiau, tuo atveju, kai asmuo pardavė butą už 100 tūkstančių litų ir per vienerių metų laikotarpį už 98 tūkstančius litų sumą įsigijo naują butą, t. y. tos pačios rūšies naujai įgytas turtas yra mažesnės vertės, nebūtų galima taikyti Projektu siūlomo teisinio reguliavimo, todėl, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi bei 17 straipsnio 1 dalies 17 punktu, turto pardavimo pajamų skirtumas – 2 tūkstančiai litų – galimai turėtų būti įskaitomas į asmens pajamas. Šiuo atveju pajamos – 2 tūkstančiai litų – turėtų būti įskaitomos į turto pardavimo mėnesio pajamas ir už visą praėjusį laikotarpį perskaičiuojamas skirtos piniginės socialinės paramos dydis bei, prireikus, išieškoma susidariusi piniginės socialinės paramos permoka, kurią jis turėtų pareigą grąžinti ir kurios dydis gali būti net ir didesnis negu turto pardavimo pajamos. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu galimai būtų sudarytos prielaidos dar labiau didinti nepasiturinčių gyventojų skurdą bei socialinę atskirtį.
Manytina, jei aukščiau aptartu atveju nebūtų skaičiuojama piniginės socialinės paramos permoka, toks teisinis reguliavimas pažeistų Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą lygių galimybių principą, kuriuo siekiama, jog piniginė socialinė parama būtų teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę, nepaisant jų socialinės padėties, kadangi kiti asmenys, kurie kreiptųsi minėtos paramos, bet jų vidutinės pajamos per mėnesį ir (ar) turimo turto dydis viršytų Įstatyme nustatytus dydžius, negautų piniginės socialinės paramos bei negalėtų naudotis minėtos paramos gavėjo statuso suteikiamomis teisėmis, pavyzdžiui, valstybės lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 4. Socialinė pašalpa, garantuojanti minimalias lėšas pagrindiniams fiziologiniams poreikiams (išlaidoms maistui, drabužiams) tenkinti, ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam bei geriamajam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos), skirtos būsto išlaikymo išlaidoms iš dalies padengti, mokamos nepasiturintiems gyventojams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar asmenys, t. y. piniginės socialinės paramos gavėjai, kurie vienerius metus gali nenaudoti gautų turto pardavimo pajamų, ir vėliau įsigyti (arba net neįsigyti) tokios pačios vertės arba net brangesnį turtą, gali būti laikomi nepasiturinčiais gyventojais ir jiems teikiama valstybės garantuojama socialinė parama, todėl, manytina, jog pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, būtų nepagrįstai išplėstas asmenų, turinčių teisę gauti piniginę socialinę paramą, ratas ir tuo nebūtų įgyvendintas Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintas socialinio teisingumo ir veiksmingumo principas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas piniginę socialinę paramą gauti tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudoti valstybės turimus išteklius piniginei socialinei paramai teikti. Pritarti. Žr. Komiteto nuomonę. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:.nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: Įstatymo projektą atmesti dėl šių priežasčių:
Šiuo atveju pasikeistų tik asmens turimo turto rūšis, o turto rūšies pasikeitimas socialinės paramos skyrimui ir mokėjimui reikšmės neturėtų;
nustatytos pareigos per mėnesį pranešti savivaldybei apie turto ar pajamų pasikeitimą. Be to, piniginė socialinė parama yra teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius (socialinio teisingumo ir veiksmingumo principas, įtvirtintas įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte);
Miškinienė arba Rimantas Jonas Dagys. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė