SANKCIJŲ ASMENIMS, ATSAKINGIEMS UŽ NUSIKALTIMUS PRIEŠ „EUROMAIDANO“ PROTESTŲ DALYVIUS, TAIKYMO ĮSTATYMO
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Įstatymo rengimą paskatino 2013 m. lapkričio 21 d. prasidėję „Euromaidano“ protestai Ukrainoje po to, kai Ukrainos Prezidentas ir Vyriausybė atsisakė pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (toliau – ES). Protestams plečiantis Ukrainos Vyriausybė nesiėmė priemonių politinei krizei taikiai išspręsti, nedemokratiškai priėmė susirinkimų ir žodžio laisvę varžančius 2014 m. sausio 16 d. įstatymus, politinę krizę užaštrino, panaudodama prievartą ir mirtiną jėgą prieš taikius „Euromaidano“ protestuotojus, peržengė leistino galios naudojimo ribas ir turi prisiimti atsakomybę dėl smurtinių piliečių aukų ir sužalojimų. Žudant ir žalojant taikius protestuotojus buvo pažeistos Ukrainos žmonių teisės ir laisvės, valdžios ir specialiųjų tarnybų institucijos neužtikrino žmonių saugumo, gyvybių ir sveikatos apsaugos, o dažnai netgi atvirkščiai - skatino ir kurstė smurtą prieš taikius demonstrantus. ES imasi įvesti sankcijas už smurtą ir žudynes Ukrainoje atsakingiems asmenims, tačiau projekto rengėjai mano, jog ES sankcijos yra nepakankamos ir bus taikomos per mažam atsakingų ir su jais susijusių asmenų kiekiu. Projekto rengime dalyvavo šie asmenys: Andrius Kubilius, Mantas Adomėnas, Stasys Šedbaras, Audronius Ažubalis, Andrius Vyšniauskas, Kristijonas Paliutis ir Jaunius Petraitis. 2.
Įstatymas siekia įvertinti Ukrainos Prezidento ir Vyriausybės veiksmus, kuri, nesiimdama priemonių politinei krizei taikiai išspręsti, nedemokratiškai priimdama susirinkimų ir žodžio laisvę varžančius 2014 m. sausio 16 d. įstatymus, užaštrino politinę krizę šalyje, panaudodama prievartą ir mirtiną jėgą prieš taikius „Euromaidano“ protestuotojus, peržengė leistino galios naudojimo ribas ir turi prisiimti atsakomybę dėl smurtinių piliečių aukų ir sužalojimų. Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos taikomas priemones asmenims, kurie yra atsakingi už jėgos panaudojimą ir fizinį susidorojimą su taikiais „Euromaidano“ protestų dalyviais. Šis įstatymo galiojimas apima asmenis ir įvykius tik „Euromaidano“ protestų metu. Šiuo įstatymu yra siekiama įvesti sankcijas už smurtą ir žmonių nužudymus atsakingiems ir su jais susijusiems asmenims. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu sankcijos arba apribojimai asmenims, kurie yra atsakingi už jėgos panaudojimą ir fizinį susidorojimą su taikiais „Euromaidano“ protestų dalyviais, nėra taikomos. Europos Sąjunga ketina įvesti bendrus apribojimus, tačiau šio projekto rengėjai yra įsitikinę, kad ES sankcijos yra per siauros ir bus taikomos per mažam atsakingų ir su jais susijusių asmenų kiekiu. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Bus įvestos sankcijos ir apribojimai:
Atsakingiems asmenims, t. y. asmenims, kurie yra atsakingi už jėgos panaudojimą ir fizinį susidorojimą su taikiais Ukrainos „Euromaidano“ protestų dalyviais.
Tokiais asmenimis yra laikomi:
1) asmenys dalyvavę žudant, žalojant ir kankinant „Euromaidano“ protestų dalyvius;
2) asmenys davę įsakymus panaudoti jėgą prieš „Euromaidano“ protestų dalyvius;
3) asmenys savo veiksmais ir sprendimais paskatinę kitus asmenis panaudoti jėgą prieš „Euromaidano“ protestuotų dalyvius; Susijusiems asmenims, t. y. asmenims, kurie su Atsakingu asmeniu yra susiję giminystės ryšiais: sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikai) arba kitais giminystės ryšiais susiję asmenys. Taip pat susijusiais asmenimis yra laikomi asmenys, su kuriais Atsakingas asmuo turi bendro turto, arba kuriam turi finansinių įsipareigojimų ir atvirkščiai. Sankcijos bus įvedamos įpareigojant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą ne vėliau kaip per 30 d. nuo šio įstatymo įsigaliojimo konsultuojantis su Prezidentu, Vyriausybe, Seimo Užsienio reikalų komitetu ir tarptautinėmis institucijomis sudaryti ir viešai paskelbti pagal šiame įstatyme nurodytus kriterijus su smurtu „Euromaidano“ protestų metu susijusių Atsakingų ir Susijusių asmenų sąrašą. Užsienio reikalų ministerija dėl į Sąrašą įtrauktų asmenų kreipiasi į Migracijos departamentą, kad jiems būtų panaikintos turimos vizos ir neišduodamos naujos, kad jų duomenys būtų perduodami Šengeno informacinei sistemai. Taip pat bus siekiama areštuoti šių asmenų banko sąskaitas ir turtą. Taip pat bus draudžiama minėtiems asmenims atsidaryti banko sąskaitas Lietuvoje arba įsigyti bet kokio turto Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė bus įpareigojama stengtis, kad ir Europos Sąjunga bei kitos jos valstybės narės sudarytų sąrašus asmenų, atsakingų už nusikaltimus „Euromaidano“ protestų metu, ir pritaikytų panašias sankcijas, kokios yra numatomos šiuo įstatymu. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas įtakos verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamame Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų parengti ir priimti nereiks. 11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Papildomų biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 13.
13Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai: Andrius Kubilius, Mantas Adomėnas, Audronius Ažubalis, Stasys Šedbaras. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Ukraina, sankcijos, Europos Sąjunga. Teikia Seimo nariai:
Andrius Kubilius Mantas Adomėnas Audronius Ažubalis
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„Pažeidimai „Euromaidano“ metu“ siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su
tuo, kokiais teisės aktais turėtų vadovautis Ukraina, koks yra tų teisės aktų turinys ir kaip tokie teisės aktai turėtų būti taikomi. Pažymėtina, jog tokios siūlomos projekto nuostatos yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos jurisdikcija. Valstybės jurisdikcija pasireiškia galia nustatyti savo teritorijoje juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas, bet kokį teisinį reguliavimą, jo apimtį ir turinį, reguliavimo aiškinimą ir taikymo taisykles. Teritorijoje, kurioje veikia valstybės jurisdikcija, savos jurisdikcijos negali nustatinėti jokia kita valstybė, priešingu atveju pažeidžiamas valstybės suverenitetas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymu gali būti reguliuojami tik tie teisiniai visuomeniniai santykiai, kurie priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, t. y. Lietuvos įstatymais negali būti reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiklostantys kitose valstybėse, nes Lietuvos Respublikos įstatymas yra nacionalinis teisės aktas. Teigtina, jog paminėtais projekto straipsniais būtų pažeidžiamas Ukrainos valstybės suverenitetas, o kartu ir tarptautinės teisės normos. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis.
Pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios bei kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją.“ Aptartame kontekste pastebėtina, jog teikiamos projekto nuostatos ta apimtimi, kuria jos nėra paremtos siekiu laikytis tarptautinės teisės nuostatų ir nepažeisti kitos valstybės suvereniteto, galimai prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 2. Projekto
konkrečias nusikalstamas veikas padariusių institucijų ar asmenų įvardinimu, o
aspektai. Pažymėtina, kad asmens atsakomybė už konkrečią nusikalstamą veiką ir kaltumas turi būti įrodyti įstatymų nustatyta tvarka ir pripažinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iki tol asmuo laikomas nekaltu. Atsižvelgiant į tai manytina, kad projekto nuostatos, įvardijančios asmenis padarius tam tikras nusikalstamas veikas, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. 3.
3Pažymėtina,
jog įstatymas yra norminis teisės aktas. Projekto 1 straipsnio 1 dalis neatitinka įstatymo, kaip norminio teisės akto, nustatančio bendrąsias elgesio taisykles ir visuotinai privalomo visiems asmenims, požymio. Siūloma nuostata negali būti vertinama kaip įstatyminio reguliavimo dalis, todėl brauktina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl kitų projekto nuostatų, kurios nėra norminio pobūdžio, pavyzdžiui, projekto 3, 4, 5 ir kiti straipsniai bei atskiros jų dalys. Siūlytina tokio reguliavimo atsisakyti. 4. Projekto
siekiama įvesti sankcijas už smurtą ir žmonių nužudymus atsakingiems ir su jais susijusiems asmenims“, o pagal projekto Ketvirtąjį skirsnį tokiomis sankcijomis įvardijami: kelio užkirtimas tokiems asmenims atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukiant šiuos asmenis į nacionalinį sąrašą užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką; finansinės sankcijos, areštuojant tokių asmenų turimas banko sąskaitas Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose bei Lietuvoje turimą registruotą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą; draudimas šiems asmenims atsidaryti sąskaitas Lietuvoje veikiančiuose bankuose bei įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog 2014 m. vasario 20 d. Europos Sąjungos valstybės narės Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje priėmė politinį sprendimą, kuris buvo įtvirtintas Tarybos išvadose, t. y. nustatyti tikslines sankcijas, apimančias asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, smurtą ir besaikį jėgos naudojimą, sąskaitų įšaldymą ir vizų išdavimo tokiems asmenims draudimą.
Reikėtų pastebėti, jog tokiu atveju Tarybai priėmus sprendimą dėl konkrečių ribojamųjų priemonių dėl padėties Ukrainoje, Lietuvos Respublika tokio sprendimo atitinkamas nuostatas turėtų įgyvendinti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymu, nustatančiu, be kita ko, Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos teisės aktų dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo Lietuvoje sąlygas. Be to, pažymėtina, kad remiantis paminėtomis 2014 m. vasario 20 d. Tarybos išvadomis bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsniu, numatančiu Tarybos teisę patvirtinti ribojančias priemones, Europos Sąjungos lygmeniu jau yra parengtas Bendras pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėti Ukrainoje (JOIN(2014) 10 final), kuris po priėmimo ir įsigaliojimo visose valstybėse narėse taps privalomu ir taikomu tiesiogiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, jog pagal Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnio 2 ir 3 dalis „Sąjunga vykdo, apibrėžia ir įgyvendina bendrą užsienio ir saugumo politiką, paremtą valstybių narių politinio tarpusavio solidarumo plėtojimu“, o „valstybės narės lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir besąlygiškai remia Sąjungos užsienio ir saugumo politiką bei laikosi Sąjungos veiksmų šioje srityje“, manytume, jog projektu nustatyti tarptautines sankcijas asmenims, kurių atžvilgiu atitinkamas priemones nustatyti įsipareigojo Sąjunga, vykdydama Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, yra netikslinga. 5.
ir viešai paskelbia su smurtu „Euromaidano“ protestų metu susijusių Atsakingų ir Susijusių asmenų sąrašą, kuriame esančius duomenis Užsienio reikalų ministerija perduoda Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, kad jis motyvuotu sprendimu įtrauktų asmenis į nacionalinį sąrašą užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (projekto 11 straipsnis). Pažymėtina, kad, vadovaujantis 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 562/2006, nustatančiu taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 4 dalimi,
„Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį
sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 2005 m. balandžio 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr.
Vyriausybės nutarimu Nr. 436, į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą duomenis, juos pagrindžiančius dokumentus, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą patvirtinančius dokumentus ir (arba) motyvuotas išvadas ar informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (pabraukta mūsų), Migracijos departamentui teikia Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, teritorinės ir specializuotos policijos įstaigos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir jos struktūriniai padaliniai, Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos teismai. Atsižvelgiant į tai, sąrašų sudarymo tvarkos, duomenų, būtinų sudarant sąrašus bei institucijų, disponuojančių bei galinčių pateikti tokius duomenis, prasme tampa visiškai neaiškus projektu siūlomo nustatyti Atsakingų ir Susijusių asmenų sąrašo ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus sudaromo užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo santykis. 6. Projekto
Prezidento ir Vyriausybės veiksmus, kuri, nesiimdama priemonių politinei krizei taikiai išspręsti, (...)“. Diskutuotina, ar valingai panaudotas žodis „kuri“, reiškiantis, kad toliau dėstomi tik Ukrainos Vyriausybės veiksmai, nebekalbant apie Ukrainos Prezidentą. 7. Redaguotinas projekto 1 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys: nėra aišku, kaip „šis galiojimas“ gali apimti „asmenis ir įvykius“ tam tikru metu. 8.
naudojamos sąvokos apibrėžimas. 9. Projekto
apibrėžiama, naudojant daugiskaitą „asmenys“. 11. Projekto
„protestų“. 12. Projekto
asmenis, kurie savo veiksmais ir sprendimais paskatino kitus asmenis panaudoti jėgą prieš „Euromaidano“ protestų dalyvius. Pagal tokią formuluotę atsakingu asmeniu galės būti laikomi ir patys „Euromaidano“ protestų dalyviai, kurių veiksmai ir sprendimai protestų metu paskatino kitus asmenis panaudoti jėgą. 13. Projekto
asmeniu giminystės ryšiais susijęs asmuo šiame Įstatyme yra laikomas „susijusiu asmeniu“ (po sutuoktinio, tėvo (įtėvio), vaiko (įvaikio) yra įvardijamas
„kitais giminystės ryšiais susijęs asmuo“). Taip pat sąvokos „susijęs asmuo“
apibrėžimo antrajame sakinyje žodis „susijusius“ keistinas žodžiu „susijusiu“. Be to, redaguotina ir šio sakinio formuluotė „asmeniu yra laikomi asmenys, su kuriais (...) arba kuriam (...)“. 14. Redaguotina projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotė „sąrašas, kuriame pateikiamos pavardės iš atsakingų ir susijusių asmenų pavardės, kuriems yra taikomos (...)“. 15. Projekto
apsaugos konvencijos pavadinimas. 16. Redaguotina projekto 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė „ginti (...) gyvybes ir sveikatą prieš neteisėtą pasikėsinimą“. 17. Projekto
ir „specialiųjų tarnybų institucijos“. 18.
aišku, kokiais dokumentais „Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi ginti žmonių teises ir laisves bei suteikti visą reikiamą pagalbą Ukrainos valstybei ir žmonėms jų kovoje už demokratiją ir laisvą Valstybės geopolitinės krypties pasirinkimą demokratinėmis priemonėmis“, kaip teigiama projekto 5 straipsnio 1 dalyje. 19. Abejotina projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata „Šiuo įstatymu Lietuvos Respublika prisideda prie (...) galimybių kaltiesiems asmenims išvengti teisingumo“. 20. Redaguotina projekto 6 straipsnyje naudojama sąvoka „žmonių nužudymai“ bei diskutuotinas šio projekto straipsnio „Įstatymo tikslas“ santykis su projekto 1 straipsniu „Įstatymo paskirtis“. 21. Projekto
aiškūs projekto 12 straipsnyje numatytų finansinių sankcijų (banko sąskaitų arešto be registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto arešto) skyrimo pagrindas, procedūra, sankcijas skiriantis asmuo ir tokių sankcijų įvykdymo pasekmės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui areštą, tačiau šis areštas skiriamas kaip laikinoji apsaugos priemonė, padedanti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Nei viena iš šių galimybių netaikytina projekto siūlomoms finansinėms sankcijoms. 23. Projekto
įtraukimas, tačiau projekto 7 ir 8 straipsniuose tokios procedūros nėra numatytos; juose minimas Sąrašo sudarymas, paskelbimas ir papildymas. 24. Nėra aiškus projekto 13-14 straipsniais numatytų sankcijų įgyvendinimo procesas. 25.
į Sąrašą, įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina, jog ta apimtimi, kuria uždraudžiamas bet kokio kilnojamojo turto įsigijimas, siūloma nuostata yra praktiškai neįgyvendinama, nes būtų neįmanoma sukontroliuoti neregistruojamo turto įsigijimo. Svarstytina, ar tokia deklaratyvi nuostata reikalinga įstatymo tekste. 26. Redaguotina projekto 14 straipsnio formuluotė „draudžiama įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turtą“. 27. Nėra aiški projekto 17 straipsnio 1 dalyje numatytos užsienio reikalų ministro ataskaitos pateikimo visuomenei procedūra. 28. Redaguotinos projekto 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos „kiek ir kurie asmenys yra įtraukti“ ir „kokių asmenų ir už kokius įtarimus pavardėmis Sąrašas yra papildytas“
neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos „Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data“. 30. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos taip: „Respublikos Prezidentas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Antanas Jatkevičius Inga Jarukaitienė Dainius Zebleckis Darius Valatkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-02-24 Nr. XIIP-1530 Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO nr. xIip-1530 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos sankcijų asmenims, atsakingiems už nusikaltimus prieš "Euromaidano" protestų dalyvius, taikymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1530 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad parengto Projekto tikslas nustatyti ribojančias priemones (sankcijas) asmenims, kurie yra atsakingi už jėgos panaudojimą prieš „Euromaidano“ protestų dalyvius. Remiantis Projekto trečiojo skyriaus nuostatomis Užsienio reikalų ministrui suteikiami įgaliojimai, bendradarbiaujant kartu su kitomis valdžios institucijomis, sudaryti ir viešai paskelbti Projekto nuostatose nurodytus kriterijus atitinkančių asmenų sąrašą (toliau – Atsakingų asmenų sąrašas), kuriems būtų taikomos judėjimo laisvę varžančios priemonės, o taip pat ekonominio pobūdžio sankcijos (banko sąskaitų įšaldymas, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštas, draudimas įsigyti turtą, draudimas atsidaryti sąskaitas Lietuvoje veikiančiuose bankuose). Atsižvelgiant į Projekto paskirtį ir siūlomo teisinio reguliavimo apimtis, manytume, jog būtų tikslinga įvertinti siūlomo įstatymo projekto atitiktį ES teisei, o taip pat įvertinti, ar siūlomų sankcijų įvedimas neturėtų būti sureguliuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo nuostatomis.
Vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 24 straipsniu Europos Sąjungos kompetencija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje apima visas užsienio politikos sritis, o valstybės narės lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia, aktyviai ir besąlygiškai remia Sąjungos užsienio ir saugumo politiką bei laikosi Sąjungos veiksmų šioje srityje. Atitinkamai, Europos teisės departamento nuomone, įstatymo leidėjo veiksmai, siekiant nustatyti sankcijas asmenims atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus ir smurtinius nusikaltimus Ukrainos Respublikoje, turėtų būti suderinti su Europos Sąjungos veiksmais nagrinėjamu klausimu. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. vasario 20 d. sprendimu yra pasiektas politinis susitarimas dėl tikslinių sankcijų asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus ir smurtinius nusikaltimus Ukrainos Respublikoje, įvedimo. Kuomet Sąjungos mastu yra nustatoma bendra politinė pozicija ir pasiekiamas susitarimas, remiantis ES sutarties 29 straipsniu Sąjunga įgaliojama veikti ir priima sprendimus, kuriais išreiškiamas Sąjungos požiūris į tam tikrą geografinio ar teminio pobūdžio reikalą. Atitinkamai, valstybės narės veiksmai ir priemonės, turi atitikti bendrą Sąjungos poziciją užsienio politikos klausimais, o Sąjungos mastu įvedant konkrečias tarptautines sankcijas valstybėms narėms jas privalu įgyvendinti. Šiuo požiūriu, pažymėtina, kad 2014 m. kovo 5 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/119/BUSP, kuriame apibrėžė konkrečius Sąjungos veiksmus vykdant 2014 m. vasario 20 d. priimtą politinį susitarimą ir nustatė ribojančias priemones (sankcijas) Sąjungos mastu.
Europos Sąjungos sprendimai susiję su bendrąja užsienio ir saugumo politika yra priimami vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties (toliau
Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 215 straipsniu. Tuo tarpu, kai siekiama SESV
straipsniu, kuris nustato administracinių priemonių, susijusių su kapitalo judėjimu ir mokėjimais, pavyzdžiui, lėšų, finansinio turto ar ekonominio pelno, priklausančio fiziniams ar juridiniams asmenims, grupėms ar nevalstybiniams subjektams arba jų valdomo, įšaldymo, taikymą. Taigi, minėtų sankcijų įvedimui Europos Sąjungoje turi būti priimti atitinkami teisės aktai, kuriuos valstybėms narėms yra privalu įgyvendinti, išskyrus atvejus kuomet yra priimami tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai. Europos teisės departamentas pažymi, kad 2014 m. kovo 5 d., vadovaujantis minėtu SESV 215 straipsniu bei įgyvendinant 2014 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimą 2014/119/BUSP, buvo priimtas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje. Šiuo reglamentu įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Reglamento (ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 208/2014 nuostatomis taip pat numatyta kokia tvarka valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turi teisę nutraukti tam tikrų lėšų įšaldymą, leisti naudotis tam tikromis lėšomis, nustatomas sankcijų peržiūros periodiškumas, ir kiti esminiai klausimai, kaip reikalaujama pagal ES ribojančių priemonių veiksmingo įgyvendinimo gerosios praktikos vadovo[1] nuostatas, kuriomis pripažįstama, kad visos ribojančios priemonės (sankcijos) privalo atitikti tam tikrus bendruosius žmogaus teisių apsaugos ir pagarbos žmogui principus. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga, įgyvendindama bendrąją užsienio ir saugumo politiką, ėmėsi konkrečių veiksmų Sąjungos mastu, manytume, kad šioje situacijoje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo nuostatomis. Minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad Europos Sąjungos bendrosios pozicijos, bendrieji veiksmai, sprendimai ir kiti teisės aktai dėl tarptautinių sankcijų, priimti remiantis ES sutarčių nuostatomis, yra įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Papildomai pažymėtina, remiantis Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi Europos Sąjungos reglamentai dėl tarptautinių sankcijų ir jų įgyvendinimo išimčių, priimti remiantis ES sutarčių nuostatomis, yra tiesiogiai taikomi Lietuvos Respublikoje nuo jų įsigaliojimo. Prireikus Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti nutarimą, kuriame būtų reikalingos reglamento įgyvendinimui Lietuvos Respublikoje nuostatos. Kita sankcijų rūšis, ginklų embargas arba judėjimo laisvės ribojimai ES teritorijoje, nereikalauja priimti papildomus Europos Sąjungos teisės aktus, kadangi minėtų sankcijų rūšims dažniausiai taikytina jau galiojanti antrinė teisė. Pavyzdžiui, valstybės narės gali imtis veiksmų ir riboti ginklų ar kitos amunicijos, įvardijamų Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, embargą.
Tuo tarpu, judėjimo laisvės suvaržymai yra apibrėžti ES antrinės teisės aktuose. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija jau pasinaudojo tokiu sankcijų skyrimo mechanizmu ir 2014 m. kovo 3 d., atsižvelgdama į minėtą 2014 m. vasario 20 d. Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos sprendimą ir remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriuo taip pat įgyvendinami ES antrinės teisės aktai, 133 straipsnio 3 dalimi, sudarė asmenų sąrašą, kuriems bus taikomos sankcijos – draudimas atvykti į šalį. Įvertinus aukščiau išdėstytą informaciją, svarstytinas siūlomo įstatymo Projekto tikslingumas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga, vadovaujantis bendrosios užsienio ir saugumo politikos nuostatomis, ėmėsi veiksmų ir 2014 m. kovo 6 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 208/2014[2], mūsų nuomone, turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo nuostatos. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] 2005 m. gruodžio 2 d. Tarybos dokumentas Nr. 15114/05, „Guidelines on implementation and evalutation of restrictive measures (sanctions) of the EU Common Foreign and Security Policy“. [2] OL 2014 L 66, p. 1;