Projektas Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti ir papildyti 4 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui
turinčios įmonės ir įrenginiai
kapitalo gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei:
1) akcinė bendrovė „Detonas“;
2) akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“;
3) akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras;
4) akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“;
5) akcinė bendrovė Lietuvos energija, AB; akcinė bendrovė Lietuvos energijos gamyba, AB;
6) uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos energija, UAB;
7) uždaroji akcinė bendrovė „LITGAS“
8) uždaroji akcinė bendrovė „EPSO-G“
6) 9) akcinė bendrovė LITGRID AB;
7) 10) akcinė bendrovė AB LESTO;
8) 11) akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“;
9) 12) nacionalinis investuotojas;
10) 13) suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius;
11) 14) suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrovė. 2. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi:
1) Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdomas Lietuvos Elektros energetikos sistemos valdymo centras;
2) Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė;
3) Kauno hidroelektrinė;
4) įrenginiai, sudarantys 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklą, ir jų priklausiniai; ir
5) naftos terminalas, esantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, bei jų jo priklausiniai.
Šie įrenginiai gali priklausyti nuosavybės teise arba būti naudojami valstybės, valstybės (tiesiogiai arba netiesiogiai) kontroliuojamų juridinių asmenų arba kitų nacionalinio saugumo interesus atitinkančių subjektų. Šie įrenginiai gali priklausyti nuosavybės teise arba būti naudojami valstybės, valstybės (tiesiogiai arba netiesiogiai) kontroliuojamų juridinių asmenų arba kitų nacionalinio saugumo interesus atitinkančių subjektų.“
Vyriausybei Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Dainius Kreivys
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją bei naująjį energetikos įmonių grupės korporatyvinio valdymo modelį iškilo būtinybė tikslinti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą (4 straipsnio 1 ir 2 dalis). 1. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę, apjungiant, optimizuojant valstybės kontroliuojamus elektros energijos gamybos pajėgumus ir suformuojant elektros energijos gamybos bloką bei išgryninus ir sukoncentravus elektros energijos gamybos veiklą vienoje įmonėje, pertvarkant ir centralizuojant elektros energijos gamybinius pajėgumus buvo reorganizuotos AB „Lietuvos energija“, įmonės kodas 220551550 (įskaitant jos filialus Kruonio HAE bei Kauno HE) ir AB Lietuvos elektrinė, įmonės kodas 110870933. Reorganizavus sujungimo būdu dvi aukščiau minėtas akcines bendroves buvo įsteigta „Lietuvos energijos gamyba“, AB. Rezervinę elektrinę Elektrėnuose, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę vienijančios bendrovės - „Lietuvos energijos gamyba“, AB pavadinimo keitimui (nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d.) ir naujų įstatų patvirtinimui bendrovės akcininkai per visuotinį akcininkų susirinkimą pritarė 2013 m. liepos pabaigoje. Šie pokyčiai įgyvendinami atsižvelgiant į formuojamą naująjį energetikos įmonių grupės valdymo modelį. Atsižvelgiant į tai, projekte yra siūloma patikslinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą išbraukiant „akcinė bendrovė Lietuvos energija, AB“ ir vietoj jos įtraukiant akcinė bendrovė Lietuvos energijos energija, AB“. 2.
patronuojanti įmonė, kuri, įgyvendinus ES III energetikos paketo reikalavimus ir atskyrus elektros energijos perdavimo tinklo (sistemos) operatoriaus veiklą, atsakinga už grupės įmonių, užsiimančių elektros ir šilumos energijos gamyba, tiekimu, elektros energijos importu bei eksportu , skirstymu ir prekyba, taip pat energetikos ūkio aptarnavimu ir plėtra, valdymą ir veiklos bei su ja susijusių visų rizikų ir grėsmių koordinavimą. Atsižvelgiant į tai, kad „Lietuvos energija“ UAB yra viena didžiausių lietuviško kapitalo įmonių grupę valdanti bendrovė - bendras visų vienijamų įmonių turtas sudaro daugiau nei trečdalį viso valstybės valdomų įmonių turto, bei į jos strateginę reikšmę šalies ūkui bei svarbą nacionaliniam energetiniam saugumui, būtina šią bendrovę įtraukti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. 3. UAB
„LITGAS“, kodas 302937277, Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus
atrinkta pasibaigus Energetikos ministerijos rengtam konkursui, vadovaujantis
tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo nauja redakcija ir LR Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatomis. Paskirtasis tiekėjas, turėsiantis užtikrinti nepertraukiamą SGD terminalo veiklą Lietuvoje ir nuo 2015 m. pradžios sudaręs sutartį su suskystintų gamtinių dujų tiekėju, privalės SGD terminalui tiekti minimalų būtinąjį gamtinių dujų – 540 mln. kubinių metrų – kiekį, kuris yra reikalingas palaikyti nepertraukiamą SGD terminalo veiklą.
UAB „LITGAS“, vykdysiantis suskystintųjų gamtinių dujų prekybos ir gamtinių dujų tiekimo veiklą, tikslu mažinti dujų kainą Lietuvos vartotojams, užtikrins alternatyvų dujų tiekimą konkurencingomis kainomis ir SGD terminalo nepertraukiamą veiklą, kaip numatyta Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme. Atsižvelgiant į LR Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 str. 2 dalies nuostatą pagal kurią Paskirtasis tiekėjas pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone būtina šią bendrovę įtraukti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. 4. LR Energetikos ministerija netiesiogiai per UAB „EPSO-G“, kodas 302826889, kontroliuoja perdavimo veiklą energetikos sektoriuje, t.y. elektros perdavimo sistemos operatorių LITGRID, kuris valdo elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaiko stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą, atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, įgyvendina strateginius elektros energetikos projektus (tarptautinių jungčių „NordBalt“ (Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija) projektus). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausybė 2014.02.14 Nutarimu dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ akcijas taip pat perduoda valdyti tuo tikslu įsteigtai bendrovei –UAB
Atsižvelgiant į tai, kad UAB „EPSO-G“ veiklos tikslas yra Lietuvos Respublikos elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorių (LITGRID AB ir AB „Amber Grid“, kurių viena jau šiuo metu yra įtraukta į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą) kontrolinių akcijų paketų valdymas, todėl būtina šią bendrovę įtraukti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. 5. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ reorganizavus sistemos valdymą, 2013 metais buvo sukurtas vienas visą Lietuvą apimantis elektros energetikos sistemos valdymo centras Vilniuje. Šis centras, apdorojantis ir valdantis milžiniškus technologinių duomenų bei informacijos kiekius, įgalina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorių palaikyti stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdyti elektros energijos srautus ir užtikrinti operatyvinį energetikos sistemos valdymą ir elektros tiekimo patikimumą. Atsižvelgiant į jo strateginę reikšmę bei svarbą nacionaliniam energetiniam saugumui būtina šiam centrui - įrenginiui užtikrinti ne tik specialų fizinės saugos rėžimą, bet ir specialų teisinį rėžimą, įtraukiant į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių sąrašą. 6. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę buvo apjungti ir optimizuoti valstybės kontroliuojami elektros energijos gamybos pajėgumai suformuojant elektros energijos gamybos bloką bei išgryninta ir sukoncentruota elektros energijos gamybos veikla „Lietuvos energijos gamyba“, AB, pertvarkyti ir centralizuoti elektros energijos gamybiniai pajėgumai, įskaitant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę ir Kauno hidroelektrinę.
Pažymėtina, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, užtikrinanti net 94 proc. viso būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo, yra vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Ji priskirtina naujos kartos energetiniams objektams ir skirta subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą, taip pat avarijų energetikos sistemoje prevencijai bei jų likvidavimui. Kauno hidroelektrinė yra didžiausia atsinaujinančius išteklius naudojanti elektrinė Lietuvoje. Šiuo metu elektrinė kasmet pagamina apie 4 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, arba daugiau kaip 40 proc. visos energijos, gaminamos šalyje naudojant atsinaujinančius išteklius. Taip pat, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė yra Lietuvos energetikos sistemos elektrinės, galinčios pradėti veikti ištikus visuotinei sistemos avarijai. Atsižvelgiant į Kruonio hidroakumuliacinė elektrinės bei Kauno hidroelektrinės strateginę reikšmę, stiprinant šalies elektros ūkio efektyvumą ir konkurencingumą bei užtikrinant Lietuvos energetinės sistemos stabilumą, būtina šiems energetiniams objektams užtikrinti ne tik specialų fizinės saugos rėžimą, bet ir specialų teisinį rėžimą, įtraukiant į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių sąrašą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto rengimą iniciavo Seimo narys Dainius Kreivys. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Dainius Kreivys. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme į numatytą strateginę reikšmę turinčių įmonių ir įrenginių sąrašą nėra įtrauktos akcinė bendrovė Lietuvos energijos gamyba, AB, uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos energija, UAB, uždaroji akcinė bendrovė „LITGAS“ ir uždaroji akcinė bendrovė „EPSO-G“. Taip pat Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdomas Lietuvos Elektros energetikos sistemos valdymo centras, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė galiojančiame įstatyme nėra pripažinti strateginę reikšmę turinčiais įrenginiais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma: Išbraukti iš įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto akcinę bendrovę Lietuvos energija, AB ir vietoj jos į pateikiamą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą įtraukti uždarąją bendrovę Lietuvos energijos gamyba, AB; Įtraukti į galiojančio įstatymo pateikiamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, t.y. į 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą naują bendrovę - uždarąją akcinę bendrovę Lietuvos energija, UAB. Įtraukti į galiojančio įstatymo pateikiamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, t.y. į 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą naujai paskirtą gamtinių dujų tiekėją - uždarąją akcinę bendrovę „LITGAS“. Įtraukti į galiojančio įstatymo pateikiamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, t.y. į 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą naujai paskirtą gamtinių dujų tiekėją - uždarąją akcinę bendrovę „EPSO-G“.
Atitinkamai galiojančio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktus laikyti 9, 10, 11, 12, 13 ir
Į galiojančio įstatymo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių sąrašą įtraukti Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdomą Lietuvos Elektros energetikos sistemos valdymo centrą, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę bei Kauno hidroelektrinę. Atnaujintas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašas bei strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių sąrašas atitiks šio įstatymo paskirtį – nustatyti, kurios įmonės ir įrenginiai turi strateginę reikšmę nacionaliniam Lietuvos Respublikos energetiniam saugumui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymo projektą, turės būti keičiami:
1-25 „Dėl strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos ministro valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių fizinė saugos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 11-537);
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nenustatoma naujų terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 13.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: uždaroji akcinė bendrovė Lietuvos energija, UAB, akcinė bendrovė Lietuvos energijos gamyba, AB, uždaroji akcinė bendrovė „LITGAS“, uždaroji akcinė bendrovė „EPSO-G“, elektros energetikos sistemos valdymo centras, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno hidroelektrinė, „strateginė reikšmė“, „nacionalinis saugumas“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narys Dainius Kreivys
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-02-20 Nr. XIIP-1513 Lietuvos Respublikos Seimui
nr. XIIP‑1513 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX‑1132 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1513 (toliau – Įstatymo projektas). Atkreipiame dėmesį, kad pritarus Įstatymo projektui ir UAB Lietuvos energiją, UAB „LITGAS“ bei UAB „EPSO-G“ įtraukus į Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnyje pateikiamą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą, asmenims, kurie pareikštų ketinimą įsigyti šios įmonės akcijų (Įstatymo
taikoma Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo procedūra.
Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 ir
įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis veikdamas savarankiškai ar Vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/20 ar 1/3 balsų įmonėje. Pažymėtina, kad Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti, ar Įstatyme nustatytos išankstinės potencialių dalyvių patikros procedūros siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus yra suderinamos su Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtinta kapitalo judėjimo laisve. Europos Komisija siekia įvertinti ir Įstatyme įtvirtinto strateginę ir svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašo (Įstatymo 4 ir 5 straipsniai) pagrįstumą. Papildomai informuojame, kad Ministras Pirmininkas 2013 m. rugsėjo 25 d. potvarkiu Nr. 286 sudarė tarpinstitucinę darbo grupę, kuri iki 2014 m. liepos mėn. turėtų atlikti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo peržiūrą.
Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
2014-02-24 Nr. XIIP-1513 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnis tikslintinas, atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
1) straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „ir papildymas“;
2) keičiamo įstatymo
straipsnio dalimis;
„strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui“ įrašytini žodžiai „šie įrenginiai“
4) straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte tikslintinas Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ pavadinimas (turi būti, kaip nurodyta to paties straipsnio 1 dalies 9 punkte);
pastraipa, atitinkamai ją patikslinus, dėstytina atskira keičiamo įstatymo 4 straipsnio dalimi atskiroje projekto 1 straipsnio dalyje, pernumeruojant kitas straipsnio dalis kitoje atskiroje straipsnio dalyje, arba keičiamas 4 straipsnis dėstytinas nauja redakcija. 2. Projektas pildytinas nuostata dėl įstatymo įsigaliojimo datos, atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 2 straipsnį įstatymo įgyvendinimui turės būti priimti poįstatyminiais teisės aktai.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert