Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, jau išrinkti į kitas atstovaujamąsias Lietuvos Respublikos institucijas, jeigu jie, likus 65 dienoms iki Europos Parlamento rinkimų, neatsisakė šiose institucijose užimamų pareigų.”
7, 8 ir 9 dalis laikyti atitinkamai 8, 9 ir 10 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
Teikia: Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Mūsų politinėje praktikoje tapo įprasta jau užimant renkamas pareigas atstovaujamoje Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucijoje, nepasibaigus šios institucijos įgaliojimų laikui, pretenduoti į kitą renkamą pareigybę. Įstatymai nenumato jokių su tuo susijusių apribojimų, todėl šis reiškinys neretai įgyja fiktyvias ar net neteisėtas formas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, vadovaujantys partijoms ir turintys didžiausią palaikymą tarp rinkėjų, nuolat keliami pagrindiniais partijų kandidatais rinkimuose į savivaldybių tarybas, tačiau išrinkti jie lyg niekur nieko užleidžia iškovotas vietas bendrapartiečiams ir toliau lieka darbuotis Seime. Toks manipuliavimas rinkėjų valia, paremtas iš anksto numatytu klaidinimu, yra nepateisinamas ne vien tik žvelgiant iš politiko etikos kodekso pozicijų. Atsisakydamas iškovoto mandato ir perleisdamas rinkėjų balsus kitam asmeniui, pristigusiam elektorato palaikymo, politikas neišvengiamai pažeidžia Konstitucijos 119 straipsnį, įpareigojantį renkant savivaldybių tarybas vadovautis tiesiogine rinkimų teise, ir analogišką reikalavimą įtvirtinantį Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 straipsnį. Taip pat neabejotina, kad šiais veiksmais iškreipiama rinkėjų valia ir neleistinai koreguojami rinkimų rezultatai, kadangi, jau jiems įvykus, sudaromos galimybės į tarybą patekti kandidatui, kuris tiesiogiai nebuvo išrinktas. Ir tai - ne vienintelė kolizija, susijusi su politikų kandidatavimu į naujas renkamas pareigas, nepasibaigus ankstesniųjų įgaliojimų laikui.
Kai siekiama pareigybė yra aukštesnė ir geriau apmokama, į ją įprastai pretenduojama jau ne fiktyviai, bet tuomet iškyla kitos problemos - visų pirma, dėl rinkimų rūpesčių neišvengiamai nukenčia tos pareigos, kurias politikas tuo metu vykdo, be to, retas atsispiria pagundai pasinaudoti užimama padėtim. Kandidatavimas į naujas renkamas pareigas, neatsistatydinus iš užimamų, kelia ir daugiau etinio pobūdžio problemų, formuojančių visuomenės įsitikinimą, kad politikai vengia garbingos kovos ir kad jiems tiesiog nepakanka dvasios atsisakyti žvirblio saujoje dėl sakalo danguje. Visa tai verčia atidžiau pažvelgti į esamą rinkimų proceso reglamentavimą, juo labiau kad pastaruoju metu dar ir dažnėja politikų bandymai vienu metu dalyvauti dviejose sutampančiose rinkimų kampanijose ir siekti dviejų renkamų pareigybių iš karto. Viena yra neginčytina: teisė būti išrinktam - fundamentali konstitucinė piliečių teisė. Tačiau greta jos Konstitucijoje įtvirtinta ir rinkimų teisė, sergstinti rinkėjų interesus. Todėl mūsų pareiga ir būtų, nepažeidžiant teisės būti išrinktam, nustatyti tokį reglamentavimą, kuris suteikų rinkimų procesui daugiau skaidrumo, paskatintų politikus atsakingiau žvelgti į savo kandidatavimą ir tuo galiausiai sustiprintų visuomenės pasitikėjimą atstovaujamąja demokratija bei renkamomis institucijomis. Tai ir yra pagrindinės priežastys, nulėmusios šio projekto atsiradimą. Projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius. 2.
2Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Siūlomu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio, Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti tokį reglamentavimą, kuriam esant politikai, jau užimantys renkamas pareigas, nebegalėtų dėl didesnės naudos savo partijoms fiktyviai pretenduoti į kitas atstovaujamąsias institucijas ir taip klaidinti rinkėjus. Kitas projekto tikslas - nustačius papildomus apribojimus asmenims, pretenduojantiems būti išrinktais į kitas renkamas pareigas dar nepasibaigus turimų įgaliojimų laikui, paskatinti atsakingesnį politikų požiūrį į rinkimus, suteikti rinkimų procesui daugiau skaidrumo ir taip sustiprinti visuomenės pasitikėjimą atstovaujamąja demokratija. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų įstatymą, Prezidento rinkimų įstatymą, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą asmenims, pretenduojantiems būti išrinktais į išvardintas institucijas, nėra taikomi apribojimai bei draudimai, susiję su jau užimamomis pareigomis atstovaujamosiose Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucijose. 4.
reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektu siūloma pakeisti Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnį, Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnį, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnį ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 straipsnį, atitinkamai papildant šiuos straipsnius nuostata, kad Seimo nariais, Prezidentu, savivaldybių tarybų nariais, taip pat Europos Parlamento nariais negali būti renkami asmenys, jau išrinkti į kitas atstovaujamąsias Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucijas, jeigu jie, likus 65 dienoms iki rinkimų, neatsisakė šiose institucijose užimamų pareigų. Siūlomas reglamentavimas, visų pirma, užkirstų kelią fiktyviam Seimo narių kandidatavimui savivaldybių tarybų rinkimuose, po kurių jie įprastai atsisako iškovoto mandato ir perleidžia gautus balsus rinkimų nelaimėjusiems asmenims, tuo menkindami piliečių pasitikėjimą tiek rinkimais, tiek atstovaujamosiomis institucijomis. Ne mažiau svarbu būtų tai, kad siūlomos nuostatos, jas įtvirtinus, paskatintų politikus, jau išrinktus piliečių į valdžią, žymiai atsakingiau vertinti savo pasitraukimo padarinius ir pretendavimą į kitas renkamas pareigas - požiūriui "O kodėl nepabandžius, jei nėra ko prarasti?" daugiau nebeliktų vietos. Taip politikoje rastųsi žymiai daugiau atsakingumo ir, savo ruožtu, sumažėtų avantiūrizmo bei atsainaus požiūrio į rinkimus. Įtvirtinus siūlomą reglamentavimą, įpareigojantį iš anksto atsistatydinti, nebeliktų ir galimybės rinkimų kampanijos metu naudotis vis dar užimamų pareigų privalumais bei resursais, rinkimų kova dėl to taptų skaidresnė, labiau lygiavertė ir garbinga.
Nebekentėtų ir užimamos pareigos, nebetektų sėdėti "ant dviejų kėdžių" vienu metu, atsivertų galimybė visas savo pastangas ir sugebėjimus skirti vien tik rinkimams, pagaliau ir papildomi rinkimai į atsilaisvinusias vietas vyktų gerokai rečiau, nes būtų mažiau norinčiųjų pasitraukti. Visa tai apibendrinus, būtų galima teigti, kad iš to galiausiai laimėtų tiek patys politikai, tiek visuomenė, kuri pradėtų labiau pasitikėti valdžia. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Siūlomas įstatymas, jį priėmus, neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Tiesioginės įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Su verslo sąlygomis ir jo plėtra įstatymas nesusijęs. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus teikiamą projektą, kitų teisės aktų keisti neteks. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymų lydimųjų aktų priimti neteks. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai - institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kuriuos rekomenduojama įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra "Seimas",
"Prezidentas", "Savivaldybės taryba", "Europos
Parlamentas", "Rinkimai", "Rinkimų teisė". 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-02-24 Nr. XIIP-1505,
Lietuvos Respublikos Seimui
nr. xIip-1505, Lietuvos respublikos PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-28 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1506, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1507, LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-1508 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1505, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1506, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1507, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1508 (toliau kartu – Projektai), teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Iš Projektuose vartojamos formuluotės „jau išrinkti į kitas atstovaujamąsias Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucijas“ nėra aišku kokios renkamos pareigos patenka į Projektais siūlomo teisinio reguliavimo apimtis. Tik turint omenyje, jog įstatymų projektai Nr.
XIIP-1507, XIIP-1508 teikiami kartu, galima daryti prielaidą, kad Projektais siūloma nustatyti, jog asmuo, jau išrinktas į kitą atstovaujamąją Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos instituciją (t.y. išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, Europos Parlamento nariu), negali būti renkamas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, Europos Parlamento nariu, jeigu jis, likus 65 dienoms iki rinkimų, neatsisakė šiose institucijose užimamų pareigų. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytume, Projektų nuostatas tikslinti ir vietoje vartojamos sąvokos „atstovaujamoji Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucija“ nurodyti konkrečias pareigas (institucijas). 2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai“. Viena vertus, Konstitucija suteikia įstatymų leidėjui įgaliojimus priimti rinkimų įstatymus ir juose įtvirtinti reikalavimus kandidatams. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje[1] yra pažymėta, kad įstatymo leidėjas turi pareigą nustatyti tik tokius reikalavimus, kurie yra konstituciškai pagrįsti. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalį teisėjas negali užimti jokių renkamų ar skiriamų pareigų, pagal 141 straipsnį Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais negali būti kariai ir kiti nurodyti pareigūnai, pagal Konstitucijos 83 straipsnio 1 dalį Seimo nariu negali būti Respublikos Prezidentas. Taigi, Konstitucijoje yra numatyti konkretus pagrindai kuomet tam tikras asmuo negali būti renkamas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu tol, kol eina atitinkamas pareigas. Manytume, kad atvejais kuomet Konstitucijoje nėra implicitiškai įtvirtinto pareigų nesuderinamumo, turėtų būti vadovaujamasi kitu konstituciniu principu – dvigubo mandato draudimu.
Minėto principo kontekste, svarstytina, ar reikalavimas atsisakyti užimamu pareigų dar iki rinkimų į kitas pareigas, yra pagrįstas, antai dvigubo mandato draudimas suponuoja, jog tas pats asmuo negali turėti dviejų mandatų ar užimti tam tikras skirtingas pareigas vienu metu, t.y. nustatoma pareiga pašalinti galimą interesų konfliktą. 3. Svarstytina, ar reikalavimas atsisakyti einamų pareigų, siekiant įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, neprieštarautų asmenų lygiateisiškumo principui ir teisei laisvai pasirinkti darbą. Antai asmeniui siekiančiam būti kandidatu rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, Respublikos Prezidentą, savivaldybės tarybą, Europos Parlamentą reikalavimas atsisakyti einamų pareigų reikštų, kad asmuo norėdamas pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise privalo atsisakyti einamų pareigų bei atitinkamai savo darbo vietos. Šis išankstinis reikalavimas nėra taikomas kitas pareigas einantiems ar kitą darbovietę turintiems asmenims. Pastarieji atsisako savo einamų pareigų ar darbo vietos tik tuomet, kai yra išrinkti ir būtina pašalinti galimą interesų konfliktą. Todėl svarstytina, ar Projektais siūlomas teisinis reguliavimas pagrįstai ribotų asmenų, einančių Seimo nario, Respublikos Prezidento, savivaldybės tarybos nario, Europos Parlamento nario pareigas, pasyviąją rinkimų teisę, reikalaujant papildomos išankstinės sąlygos, susijusios su pareiga atsisakyti einamų pareigų ir darbo vietos. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1]Žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimą;
2014-03-07 Nr. XIIP-1508 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
paskelbė rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje datą – 2014 m. gegužės 25 d. - atkreipiame dėmesį į projektu teikiamo Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatų pakeitimo apribojimus, įtvirtintus šio įstatymo 98 straipsnyje „Šiame įstatyme nustatyta rinkimų į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio įstatymo ar jo dalies prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai arba kai šis įstatymas yra keičiamas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka“. 2. Projekto nuostatomis siekiama apriboti asmens pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą – būti kandidatu į Europos Parlamentą narius - jeigu asmuo jau išrinktas į kitas atstovaujamąsias Lietuvos Respublikos institucijas, jeigu jis, likus 65 dienoms iki Europos Parlementą rinkimų, neatsisakė šiose institucijose užimamų pareigų. Šia nuostata:
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir negali būti renkami Seimo nariais (taip negali eiti šias pareigas)
7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2013/1/ES (OL 2013 L 26, p. 27), nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus: kiekvienas asmuo, kuris nustatytąją dieną yra Europos Sąjungos pilietis ir nėra gyvenamosios vietos valstybės narės pilietis, bet atitinka tuos pačius teisei balsuoti ir būti kandidatu keliamus reikalavimus, kuriuos ta valstybė pagal įstatymą taiko savo piliečiams, turi teisę būti kandidatu per rinkimus į Europos Parlamentą gyvenamosios vietos valstybėje narėje (3 straipsnis). Pažymime, kad ši direktyva yra nurodyta Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte;
Atkreipiame dėmesį, kad nuostata „jau išrinkti į kitas atstovaujamąsias Lietuvos Respublikos institucijas“ savaime nereiškia, kad išrinkus asmenį Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, jis gali vykdyti Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimus (eiti atitinkamas pareigas), nes Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų vykdymas neįmanomas, jeigu į šias pareigas išrinktas asmuo nustatytąja tvarka neprisiekia:
Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje.
Tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas);
pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). 3. Atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatų kontekste vartojama bendrinė sąvoka „atstovaujamąsias institucijas“ yra diskutuotina, nes - politinių atstovaujamųjų institucijų prasme – ji apima Seimą ir savivaldybių tarybas (Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimas) ir neapima Respublikos Prezidento - valstybės vadovo - institucijos (Konstitucijos 77 straipsnis). 4.
turėtų atsisakyti „užimamų pareigų“ nedera su keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu pareiškinių dokumentų laikotarpio pradžia: „Partijos, rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų parašų rinkimo lapų, Vyriausioji rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms iki rinkimų ir baigia 17 valandą likus 65 dienoms iki rinkimų“
raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] P. Žukauskas, [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-03-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
Projekto nuostatomis siekiama apriboti asmens pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą
pareigas ir siekiantiems kandidatuoti į Europos Parlamento narius - lyginant su Europos Sąjungos valstybių narių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir negali būti renkami Seimo nariais (taip negali eiti šias pareigas) - sukuriamos skirtingos asmenų kandidatavimo rinkimuose sąlygos, neatitinkančios Konstitucijos 29 straipsnio bei 1993 m. gruodžio 6 d.
Tarybos direktyvos 93/109/EB, (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2013/1/ES (OL 2013 L 26, p. 27), nustatančios išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus: kiekvienas asmuo, kuris nustatytąją dieną yra Europos Sąjungos pilietis ir nėra gyvenamosios vietos valstybės narės pilietis, bet atitinka tuos pačius teisei balsuoti ir būti kandidatu keliamus reikalavimus, kuriuos ta valstybė pagal įstatymą taiko savo piliečiams, turi teisę būti kandidatu per rinkimus į Europos Parlamentą gyvenamosios vietos valstybėje narėje (3 straipsnis). Pažymime, kad ši direktyva yra nurodyta Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte;
Atkreipiame dėmesį, kad nuostata „jau išrinkti į kitas atstovaujamąsias Lietuvos Respublikos institucijas“ savaime nereiškia, kad išrinkus asmenį Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, jis gali vykdyti Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimus (eiti atitinkamas pareigas), nes Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų vykdymas neįmanomas, jeigu į šias pareigas išrinktas asmuo nustatytąja tvarka neprisiekia:
Seimo nario visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje.
Tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas);
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtinti aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstituciniai pagrindai.
Konstitucijos 34 straipsnio nuostatoje, kad piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę
rinkimų teisė, t. y. asmenų galimybė dalyvauti atitinkamų viešosios valdžios institucijų rinkimuose laisvai pasirenkant, už kurį iš iškeltų kandidatų ar kuriuos kandidatus balsuoti. Šio straipsnio
ir rinkimų įstatymai, yra įtvirtinta vadinamoji pasyvioji rinkimų teisė, t. y. galimybė asmeniui Konstitucijos ir rinkimų įstatymų nustatyta tvarka kandidatuoti į atitinkamos renkamos viešosios valdžios institucijos narius, taigi siekti būti išrinktam (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį
"Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir
rinkimų įstatymai", yra inter alia konstatavęs, kad "pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamu kandidatu, t. y. teisė būti renkamam)" (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). Taip pat pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nuo Konstitucijos 34 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstitucinius pagrindus, yra neatsiejami Konstitucijos straipsniai, reguliuojantys atitinkamų viešosios valdžios institucijų rinkimų santykius ,t y.
Konstitucijos 55, 56, 57 straipsniai, įtvirtinantys Seimo narių rinkimų, Konstitucijos 78, 79, 80 straipsniai, įtvirtinantys Respublikos Prezidento rinkimų, Konstitucijos 119 straipsnis, įtvirtinantis savivaldybių tarybų narių rinkimų teisinius imperatyvus (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas). Vadinasi, kaip Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs 2004 m. gegužės 25 d. nutarime, Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata "Teisę būti išrinktam nustato <...> Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai" inter alia reiškia, kad: -įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose, <..> nustatyti tokius reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kurie yra konstituciškai pagrįsti ir <...> negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas. ( 2012 kovo
siūlomas teisinis reguliavimas pagrįstai ribotų asmenų, einančių Seimo nario, Respublikos Prezidento, savivaldybės tarybos nario, Europos Parlamento nario pareigas, pasyviąją rinkimų teisę, reikalaujant papildomos išankstinės sąlygos, kuri nebūtų taikoma kitas pareigas einantiems ar kitą darbovietę turintiems asmenims. Pastarieji turi atsisakyti savo einamų pareigų ar darbo vietos tik tuomet, kai yra išrinkti ir būtina pašalinti galimą interesų konfliktą.
Taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, išrinktiems ir einantiems Seimo nario pareigas ir siekiantiems kandidatuoti į Europos Parlamento narius - lyginant su Europos Sąjungos valstybių narių piliečiais, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir negali būti renkami Seimo nariais (taip negali eiti šias pareigas) - sukuriamos skirtingos asmenų kandidatavimo rinkimuose sąlygos. 3.Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. kovo 17 d. išvadą, ir atsižvelgdamas Konstitucinio Teismo doktriną bei Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Projekto nuostatos, siekiančios riboti asmens pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą
Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Konstitucinio Teismo oficialiai suformuluotai doktrinai. 4. Balsavimo rezultatai: „už“- bendru sutarimu. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas