Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, jau išrinktas į kitą atstovaujamąją Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos instituciją, jeigu jis, likus 65 dienoms iki rinkimų, neatsisakė šioje institucijoje užimamų pareigų.“
2Buvusias 2 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
2014-03-07 Nr. XIIP-1506 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
teisės įgyvendinimą – būti kandidatu į Respublikos Prezidentus - jeigu asmuo „jau išrinktas į kitą atstovaujamąją Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos instituciją, jeigu jis, likus 65 dienoms iki rinkimų, neatsisakė šioje institucijose užimamų pareigų“.
Tokie asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimai neatitinka Konstitucijos, nes
Prezidentu negali būti renkamas asmuo:
Prezidentu (Konstitucijos 78 straipsnis);
Seimo nario mandatas už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą – gali būti renkamas Seimo nariu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas);
Tokie asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimai neatitinka Konstitucijos, nes
Prezidentu negali būti renkamas asmuo:
Prezidentu (Konstitucijos 78 straipsnis);
Seimo nario mandatas už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą – gali būti renkamas Seimo nariu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas);
nurodytas pareigas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Taigi asmuo, atitinkantis nurodytus konstitucinius reikalavimus (nesant Konstitucijoje nustatytų kliūčių), kad galėtų būti įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, dar turi surinkti ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų.
Jokių kitų apribojimų Konstitucijos tekste bei Konstitucijos oficialaus aiškintojo – Konstitucinio Teismo - doktrinoje nėra „Konstitucija nenumato kokių nors kitų reikalavimų (sąlygų), kuriuos turi atitikti asmuo, kad galėtų būti renkamas Respublikos Prezidentu. Pagal Konstituciją įstatymais ir kitais teisės aktais negalima nustatyti tokių kitų reikalavimų (sąlygų), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos), kuriuos turi atitikti asmuo, kad galėtų būti renkamas Respublikos Prezidentu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Be to, gali būti įtvirtintas neproporcingas ir Konstitucijos neatitinkantis asmens pasyviosios rinkimų teisės ribojimas „<...> Ribojant asmens teises ir laisves <...> negali būti pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, <...> kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Atkreipiame dėmesį, kad nuostata „jau išrinktas į kitą atstovaujamąją Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos instituciją“ savaime nereiškia, kad išrinkus asmenį Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, jis gali vykdyti Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimus (eiti atitinkamas pareigas), nes Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų vykdymas neįmanomas, jeigu į šias pareigas išrinktas asmuo nustatytąja tvarka neprisiekia:
Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje.
Tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas);
pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai). Išrinkto naujo Europos Parlamento nario įgaliojimų pradžia ir kadencijos pabaiga yra siejama su pirmuoju naujai išrinkto Parlamento posėdžiu (Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis).
Asmuo, išrinktas Europos parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnis). 2. Projekto nuostata „iki rinkimų“ turi būti sukonkretinta įvardinant
„Respublikos Prezidento“ institucijos rinkimus, o „65 dienų iki rinkimų“
terminas, per kuri asmuo turėtų atsisakyti „užimamų pareigų“ nedera su keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pretendentų būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlimo laikotarpio pradžia: pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. 3. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] P. Žukauskas, [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-03-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
nuostatomis siekiama apriboti asmens pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą
Tokie asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimai neatitinka Konstitucijos, nes
Prezidentu gali būti renkamas asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę; ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvena Lietuvoje; iki rinkimų dienos yra sukakęs 40 metų ( Konstitucijos 78 straipsnis), nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei (Konstitucijos 56 straipsnis);
Konstituciją ir Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo: - kuris du kartus iš eilės (dvi kadencijas iš eilės) buvo Respublikos Prezidentu (Konstitucijos 78 straipsnis);
Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimą, kuriuo kartu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, išskyrus Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies išimtį pagal kurią asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų, buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą – gali būti renkamas Seimo nariu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas);
Konstituciją Respublikos Prezidentu negali būti renkamas bet kurio teismo teisėjas, taip pat asmuo, einantis Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytas pareigas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas).
Tokie asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimai neatitinka Konstitucijos, nes
Prezidentu gali būti renkamas asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę; ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvena Lietuvoje; iki rinkimų dienos yra sukakęs 40 metų ( Konstitucijos 78 straipsnis), nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei (Konstitucijos 56 straipsnis);
Konstituciją ir Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo: - kuris du kartus iš eilės (dvi kadencijas iš eilės) buvo Respublikos Prezidentu (Konstitucijos 78 straipsnis);
Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimą, kuriuo kartu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, išskyrus Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies išimtį pagal kurią asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų, buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą – gali būti renkamas Seimo nariu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas);
Konstituciją Respublikos Prezidentu negali būti renkamas bet kurio teismo teisėjas, taip pat asmuo, einantis Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytas pareigas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Taigi asmuo, atitinkantis nurodytus konstitucinius reikalavimus (nesant Konstitucijoje nustatytų kliūčių), kad galėtų būti įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, dar turi surinkti ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų.
Jokių kitų apribojimų Konstitucijos tekste bei Konstitucijos oficialaus aiškintojo – Konstitucinio Teismo - doktrinoje nėra „Konstitucija nenumato kokių nors kitų reikalavimų (sąlygų), kuriuos turi atitikti asmuo, kad galėtų būti renkamas Respublikos Prezidentu. Pagal Konstituciją įstatymais ir kitais teisės aktais negalima nustatyti tokių kitų reikalavimų (sąlygų), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos), kuriuos turi atitikti asmuo, kad galėtų būti renkamas Respublikos Prezidentu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Be to, gali būti įtvirtintas neproporcingas ir Konstitucijos neatitinkantis asmens pasyviosios rinkimų teisės ribojimas „<...> Ribojant asmens teises ir laisves <...> negali būti pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, <...> kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Atkreipiame dėmesį, kad nuostata „jau išrinktas į kitą atstovaujamąją Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos instituciją“ savaime nereiškia, kad išrinkus asmenį Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, jis gali vykdyti Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimus (eiti atitinkamas pareigas), nes Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų vykdymas neįmanomas, jeigu į šias pareigas išrinktas asmuo nustatytąja tvarka neprisiekia:
Seimo nario visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje.
Tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas);
Europos Parlamento nario įgaliojimų pradžia ir kadencijos pabaiga yra siejama su pirmuoju naujai išrinkto Parlamento posėdžiu (Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 1 straipsnio 3 dalis).
Asmuo, išrinktas Europos parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnis). Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtinti aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstituciniai pagrindai. Konstitucijos 34 straipsnio nuostatoje, kad piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę (1 dalis), yra įtvirtinta vadinamoji aktyvioji rinkimų teisė, t. y. asmenų galimybė dalyvauti atitinkamų viešosios valdžios institucijų rinkimuose laisvai pasirenkant, už kurį iš iškeltų kandidatų ar kuriuos kandidatus balsuoti. Šio straipsnio 2 dalies nuostatoje, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai, yra įtvirtinta vadinamoji pasyvioji rinkimų teisė, t. y. galimybė asmeniui Konstitucijos ir rinkimų įstatymų nustatyta tvarka kandidatuoti į atitinkamos renkamos viešosios valdžios institucijos narius, taigi siekti būti išrinktam (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį
"Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir
rinkimų įstatymai", yra inter alia konstatavęs, kad "pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamu kandidatu, t. y. teisė būti renkamam)" (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). Taip pat pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nuo Konstitucijos 34 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstitucinius pagrindus, yra neatsiejami Konstitucijos straipsniai, reguliuojantys atitinkamų viešosios valdžios institucijų rinkimų santykius ,t y. Konstitucijos 55, 56, 57 straipsniai, įtvirtinantys Seimo narių rinkimų, Konstitucijos 78, 79, 80 straipsniai, įtvirtinantys Respublikos Prezidento rinkimų, Konstitucijos 119 straipsnis, įtvirtinantis savivaldybių tarybų narių rinkimų teisinius imperatyvus (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas).
Vadinasi, kaip Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs 2004 m. gegužės 25 d. nutarime, Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata "Teisę būti išrinktam nustato <...> Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai" inter alia reiškia, kad: -įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose, <..> nustatyti tokius reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kurie yra konstituciškai pagrįsti ir <...> negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas. ( 2012 kovo 29 d. KT nutarimas). Projektu siūlomas teisinis reguliavimas pagrįstai ribotų asmenų, einančių Seimo nario, Respublikos Prezidento, savivaldybės tarybos nario, Europos Parlamento nario pareigas, pasyviąją rinkimų teisę, reikalaujant papildomos išankstinės sąlygos, kuri nebūtų taikoma kitas pareigas einantiems ar kitą darbovietę turintiems asmenims.
3.Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. kovo 17 d. išvadą, ir atsižvelgdamas Konstitucinio Teismo doktriną bei Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Projekto nuostatos, ribojančios asmens pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą – būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, jeigu asmuo „jau išrinktas į kitą atstovaujamąją Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos instituciją, jeigu jis, likus 65 dienoms iki rinkimų, neatsisakė šioje institucijose užimamų pareigų“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Konstitucinio Teismo oficialiai suformuluotai doktrinai. 4. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas