Projekto lyginamasis variantas Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, jau išrinkti į kitas atstovaujamąsias Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucijas, jeigu jie, likus 65 dienoms iki Seimo rinkimų, neatsisakė šiose institucijose užimamų pareigų.”
2Buvusią 2 straipsnio 6 dalį laikyti atitinkamai 7 dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
2014-03-07 Nr. XIIP-1505 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
teisės įgyvendinimą – būti kandidatu į Seimo narius - jeigu asmuo jau išrinktas į kitas atstovaujamąsias Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucijas, jeigu jis, likus 65 dienoms iki Seimo rinkimų, neatsisakė šiose institucijose užimamų pareigų. Toks apribojimas neatitinka Konstitucijos, nes reikalavimai asmeniui, kuris gali būti renkamas Seimo nariu yra nustatyti Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje "Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje". Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyti asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimai
„Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal
teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais“.
Pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Seimo nariais taip pat negali būti renkami:
priesaika, padarymą – gali būti renkamas Seimo nariu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas). Jokių kitų apribojimų, taip pat ir siūlomų įtvirtinti projekte, Konstitucijos tekste bei Konstitucijos oficialaus aiškintojo – Konstitucinio Teismo - doktrinoje nėra.
Be to, šia nuostata gali būti įtvirtintas neproporcingas ir Konstitucijos neatitinkantis asmens pasyviosios rinkimų teisės ribojimas „<...> Ribojant asmens teises ir laisves <...> negali būti pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, <...> kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). 2.
kitas atstovaujamąsias Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucijas“ savaime nereiškia, kad išrinkus asmenį savivaldybės tarybos nariu ar Europos Parlamento nariu, jis gali vykdyti atitinkamus įgaliojimus (eiti atitinkamas pareigas), nes:
pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimai);
Europos Parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų (Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 97 straipsnis). 3. Atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostatų kontekste vartojama bendrinė sąvoka „atstovaujamąsias institucijas“ yra diskutuotina, nes
rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, [email protected] P. Žukauskas, [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-03-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
nuostatomis siekiama apriboti asmens pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą
Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje "Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje".
Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyti asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimai „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais“. Pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną Seimo nariais taip pat negali būti renkami:
Konstitucijos oficialaus aiškintojo – Konstitucinio Teismo - doktrinoje nėra.
Be to, šia nuostata gali būti įtvirtintas neproporcingas ir Konstitucijos neatitinkantis asmens pasyviosios rinkimų teisės ribojimas „<...> Ribojant asmens teises ir laisves <...> negali būti pažeistas konstitucinis proporcingumo principas, <...> kuris reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 34 straipsnyje įtvirtinti aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstituciniai pagrindai. Konstitucijos 34 straipsnio nuostatoje, kad piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę (1 dalis), yra įtvirtinta vadinamoji aktyvioji rinkimų teisė, t. y. asmenų galimybė dalyvauti atitinkamų viešosios valdžios institucijų rinkimuose laisvai pasirenkant, už kurį iš iškeltų kandidatų ar kuriuos kandidatus balsuoti. Šio straipsnio 2 dalies nuostatoje, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai, yra įtvirtinta vadinamoji pasyvioji rinkimų teisė, t. y. galimybė asmeniui Konstitucijos ir rinkimų įstatymų nustatyta tvarka kandidatuoti į atitinkamos renkamos viešosios valdžios institucijos narius, taigi siekti būti išrinktam (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį
"Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir
rinkimų įstatymai", yra inter alia konstatavęs, kad "pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamu kandidatu, t. y. teisė būti renkamam)" (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas). Taip pat pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nuo Konstitucijos 34 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstitucinius pagrindus, yra neatsiejami Konstitucijos straipsniai, reguliuojantys atitinkamų viešosios valdžios institucijų rinkimų santykius ,t y. Konstitucijos 55, 56, 57 straipsniai, įtvirtinantys Seimo narių rinkimų, Konstitucijos 78, 79, 80 straipsniai, įtvirtinantys Respublikos Prezidento rinkimų, Konstitucijos 119 straipsnis, įtvirtinantis savivaldybių tarybų narių rinkimų teisinius imperatyvus (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarimas).
Vadinasi, kaip Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs 2004 m. gegužės 25 d. nutarime, Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata "Teisę būti išrinktam nustato <...> Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai" inter alia reiškia, kad: -įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose, <..> nustatyti tokius reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kurie yra konstituciškai pagrįsti ir <...> negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas. ( 2012 kovo 29 d. KT nutarimas). Projektu siūlomas teisinis reguliavimas pagrįstai ribotų asmenų, einančių Seimo nario, Respublikos Prezidento, savivaldybės tarybos nario, Europos Parlamento nario pareigas, pasyviąją rinkimų teisę, reikalaujant papildomos išankstinės sąlygos, kuri nebūtų taikoma kitas pareigas einantiems ar kitą darbovietę turintiems asmenims. Pastarieji turi atsisakyti savo einamų pareigų ar darbo vietos tik tuomet, kai yra išrinkti ir būtina pašalinti galimą interesų konfliktą. 3.
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. kovo 17 d. išvadą, ir atsižvelgdamas Konstitucinio Teismo doktriną bei Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Projekto nuostatos, ribojančios asmens pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimą – būti kandidatu į Seimo narius, jeigu asmuo jau išrinktas į kitas atstovaujamąsias Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucijas, jeigu jis, likus 65 dienoms iki Seimo rinkimų, neatsisakė šiose institucijose užimamų pareigų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Konstitucinio Teismo oficialiai suformuotai doktrinai. 4. Balsavimo rezultatai: „už“- bendru sutarimu. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas