Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose;“
2Papildyti 3 straipsnio 3 dalį 3 punktu:
„3) trukdyti išstoti iš bendrijos.“
3 straipsnį 10 dalimi: „10. Bendrijos nariais yra laikomi:
Asmenys, kurie nuosavybės teise valdo butą ir/ar kitą patalpą bendrijos valdomame pastate ir yra pateikę prašymus įstoti į bendriją. 3) Kiekvienas patalpos savininkas, kuris iki 2000 m. gruodžio 27 dienos turėjo nuosavybės teises į patalpą bendrijos valdomame pastate ir kuris po to neišreiškė valios išstoti iš bendrijos.“
pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Prisijungimo sutartį tvirtina veikiančios bendrijos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.“
17 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažinti netekusiu galios. „6) bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka;“
2Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir
tvarka, bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka;“
3Papildyti 7 straipsnį 5 dalimi:
„5. Bendrijos įstatus tvirtina ir atsako už jų teisėtumą bei
atitiktį įstatymams notaras.“
1Papildyti 8 straipsnį 5 dalimi:
„5. Pakeistas bendrijos narių sąrašas turi būti
perregistruojamas Juridinių asmenų registre kiekvienais metais.
Bendrijos narių sąrašas perregistruojamas, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami dokumentai susiję su butų ir kitų patalpų savininkų įstojimu į bendriją ar išstojimu iš bendrijos.“
1Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius.“
2Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių –
butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių
ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą;“
2Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti
darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;“
3Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba
ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas);“
4Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;“ 5.
Papildyti 10 straipsnį 18 punktu ir jį išdėstyti taip: „18) svarsto ir tvirtina bendrijos valdymo struktūrą, darbuotojų pareigybes ir jų darbo užmokestį.“
išdėstyti taip:
„1. Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba
bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos įgaliotinių (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus,
Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.“
3Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.“
straipsnio 12 dalį pripažinti netekus galios. „12. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
5Pakeisti 11 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.12. Visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimai (tarp jų priimti ir balsuojant raštu) registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka viešai.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimai
registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka viešai.“
straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas 7 dalimi. 1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu pagal šio įstatymo
ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas).“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgaliotinių susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas (valdyba). Įgaliotinių
susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių.“
3Papildyti 13 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Įgaliotinių susirinkimas turi visas Visuotinio susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti klausimus, šiuo Įstatymu priskirtu išimtinei Visuotinio susirinkimo kompetencijai. Įgaliotinių susirinkimas taip pat gali spręsti kitus klausimus, nepriskirtus kitų Bendrijos organų kompetencijai.“10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos
įstatuose nustatytus reikalavimus esantis bendrijos nariu. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba.“
ir ją išdėstyti taip: „2.
Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 2 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Terminuotą Ddarbo sutartį, neilgesniam
kaip bendrijos pirmininko kadencijos laikotarpiui, su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo.“
ir ją išdėstyti taip:
„9. Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis
susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 3 mėnesiųus nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų arba jam pareikštas trijų penktadalių bendrijos įgaliotinių nepasitikėjimas, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių, kurį paskiria įgaliotinių susirinkimas.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos
įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 2 metų laikotarpiui. Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, turintis butą ar kitas patalpas tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta bendrija, ir atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus esantis bendrijos nariu. Bendrijos valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Iki bendrijos valdybos kadencijos pabaigos visuotinis
susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują valdybą. Jeigu nauja bendrijos valdyba neišrenkama per 12
mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos valdyba turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi.“12 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Bendrijos valdyba atlieka šias funkcijas:
bendrijos įstatuose nustatyta tvarka;
2) svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) tvirtinti bendrijos ūkinės veiklos metinius ir ilgalaikius planus, pajamų ir išlaidų sąmatas, finansinių ataskaitų rinkinius ir kiekvienų metų veiklos ataskaitą. 3) svarsto ir tvirtina bendrijos valdymo struktūrą, darbuotojų (išskyrus bendrijos valdymo organų) pareigybes ir jų darbo užmokestį;
4) 3) svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) tvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, bendrijos valdomo pastato (pastatų) vidaus tvarkos taisykles;
5) 4) svarsto ir teikia visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) tvirtinti pasiūlymus dėl lėšų kaupimo, kaupiamųjų įmokų dydžio ir lėšų skolinimosi pastatui (pastatams) atnaujinti. Parengti sprendimų dėl bendrijos ūkinės veiklos ar administravimo būdo projektai turi užtikrinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą;
6) 5) analizuoja ir vertina bendrijos finansinę būklę ir bendrijos ūkinės veiklos rezultatus;
7) 6) tvirtina paslaugų ir rangos darbų pirkimo sąlygas ir pirkimo ataskaitas;
8) kitas bendrijos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas. 2. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Bendrijos valdybos sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma vardiniu
balsavimu. Kiekvienas bendrijos valdybos narys turi po vieną balsą. Jeigu balsuojant dėl bendrijos valdybos sprendimo balsai pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos valdybos pirmininko balsas. Bendrijos valdybos narys savo valią dėl sprendimo gali pareikšti iš anksto raštu.“
3Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Bendrijos valdybos posėdis yra teisėtas ir valdyba gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip du trečdaliai bendrijos valdybos narių. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais bendrijos valdybos posėdyje ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.“
1Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį bendrijos įstatuose nustatyta
tvarka tvirtina visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas).“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį iki tvirtinimo visuotiniame
susirinkime (įgaliotinių susirinkime) turi patikrinti bendrijos revizijos komisija (revizorius). Visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) gali nuspręsti samdyti audito įmonę bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Audito išvados pateikiamos bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Su audito išvadomis turi teisę susipažinti visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai.“14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Bendrijos revizijos komisija (revizorius)“
2Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrijos revizijos komisijos narius (revizorių) renka ir atšaukia
visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Revizijos komisijoje turi būti ne mažiau kaip trys komisijos nariai. Revizijos komisijos nariai (revizorius) renkami ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos nario (revizoriaus) kadencijų skaičius neribojamas.“
3Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Bendrijos revizijos komisijos nariais (revizoriumi) negali būti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja tėvystės ar artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai).“
4Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendrijos revizijos komisija (revizorius):“
taip:
„3) privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės
finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių arba ketvirtadalis įgaliotinių;“
taip: „4) jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, privalo patikrinti pavienio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą, kai to pareikalauja daugiau kaip penktadalis to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Šiuo atveju bendrijos revizijos komisija (revizorius) ataskaitą pateikia patikrinimo iniciatoriams ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui).“
7Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Bendrijos valdymo organas privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) arba
auditoriui paaiškinimus ir visus patikrinimui (auditui) atlikti reikalingus dokumentus. Bendrijos valdymo organui draudžiama riboti bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą) atliekančių subjektų įgaliojimus ar kitaip trukdyti jų darbą.“
8Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Revizijos komisija (revizorius), nustačiusi (nustatęs) bendrijos
ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, turi teisę reikalauti, kad bendrijos pirmininkas (valdyba) sušauktų neeilinį visuotinį susirinkimą (įgaliotinių susirinkimą).
Jeigu bendrijos pirmininkas (valdyba) per 30 kalendorinių dienų nuo šio reikalavimo pateikimo dienos visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nesušaukia, susirinkimą šaukia ir jo darbotvarkę nustato revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos (revizoriaus) išvados dėl bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų pateikiamos visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui).“
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir turi teisę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.”16 straipsnis. 21 straipsnio papildymas
1Papildyti 21 straipsnio 4 dalį 11 punktu ir jį išdėstyti taip:
„11) Atsisakyti apmokėti išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir kurioms nėra davęs sutikimo.“
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos narys negali būti pašalintas iš bendrijos arba sustabdyta jo
narystė bendrijoje prieš jo valią.“
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. „
2Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.“
23 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos
nariais negali būti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja tėvystės ar artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai). Ginčų nagrinėjimo komisijos nariai turi būti bendrijos nariais.“19 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimas įsteigti naują bendriją ir (arba) ją
atidalyti priimamas laikantis šio įstatymo 11 4 straipsnyje nustatytų sąlygų. Įsteigus naują bendriją, patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendrijos valdymo organus, naujos bendrijos pirmininkas (valdyba) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsteigti naują bendriją priėmimo dienos apie tai raštu praneša bendrijos, nuo kurios atsidalijama, valdymo organui ir pateikia siūlymą parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Linas Balsys
Projekto Nr. XIIP-1501(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose;“
2Papildyti 3 straipsnio 3 dalį 3 punktu:
„3) trukdyti bendrijos nariui išstoti iš bendrijos.“
pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Prisijungimo sutartį tvirtina veikiančios bendrijos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.“
straipsnio 1 dalies 6 punktą. „6) bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka;“
2Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir
tvarka, bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka;“
3Papildyti 7 straipsnį 5 dalimi:
„5. Bendrijos įstatus tvirtina, už jų teisėtumą ir atitiktį
įstatymams atsako notaras.“
1Papildyti 8 straipsnį 5 dalimi:
„5. Pakeistas bendrijos narių sąrašas turi būti
perregistruojamas Juridinių asmenų registre kiekvienais metais. Bendrijos narių sąrašas perregistruojamas, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami dokumentai susiję su butų ir kitų patalpų savininkų įstojimu į bendriją ar išstojimu iš bendrijos.“
1Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius.“ 2.
Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių –
butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių
ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą;“
2Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti
darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;“
3Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba
ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas);“
4Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;“
5Papildyti 10 straipsnį 18 punktu ir jį išdėstyti taip:
„18) svarsto ir tvirtina bendrijos valdymo struktūrą, darbuotojų pareigybes ir jų darbo užmokestį.“
išdėstyti taip:
„1. Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba
bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.
Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos įgaliotinių (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus,
3Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Balsavimas visuotiniame susirinkime yra atviras.
Slaptas balsavimas yra privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Slaptas balsavimas organizuojamas ir vyksta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.“
straipsnio 12 dalį pripažinti netekus galios. „12. Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
5Pakeisti 11 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.12. Visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimai (tarp jų priimti ir balsuojant raštu) registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka viešai.“
ir ją išdėstyti taip:
„3. Visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimai
registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka viešai.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu pagal šio įstatymo
ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas).“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgaliotinių susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas (valdyba). Įgaliotinių
susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių.
Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių.“
3Papildyti 13 straipsnį 7 dalimi:
„7. Įgaliotinių susirinkimas turi visas visuotinio susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti klausimus, šiuo įstatymu priskirtu išimtinei visuotinio susirinkimo kompetencijai. Įgaliotinių susirinkimas taip pat gali spręsti kitus klausimus, nepriskirtus kitų bendrijos organų kompetencijai.“10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos
įstatuose nustatytus reikalavimus esantis bendrijos nariu. Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 2 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Terminuotą Ddarbo sutartį su bendrijos pirmininku (neilgesniam kaip bendrijos pirmininko kadencijos laikotarpiui), šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo.“
ir ją išdėstyti taip:
„9. Iki bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis
susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką. Jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 12 3 mėnesiųus nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi.“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų arba jam pareikštas trijų penktadalių bendrijos įgaliotinių nepasitikėjimas, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių, kurį paskiria įgaliotinių susirinkimas.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos
įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 2 metų laikotarpiui.
Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, turintis butą ar kitas patalpas tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta bendrija, ir atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus esantis bendrijos nariu. Bendrijos valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Iki bendrijos valdybos kadencijos pabaigos visuotinis
susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują valdybą. Jeigu nauja bendrijos valdyba neišrenkama per 12
mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiame name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos valdyba turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi.“12 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) šaukia visuotinius susirinkimus (įgaliotinių susirinkimus) šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka;
galios 1 dalies 3 punktą. 3) svarsto ir tvirtina bendrijos valdymo struktūrą, darbuotojų (išskyrus bendrijos valdymo organų) pareigybes ir jų darbo užmokestį;
funkcijas. 4. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Bendrijos valdybos sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma vardiniu
balsavimu. Kiekvienas bendrijos valdybos narys turi po vieną balsą.
Jeigu balsuojant dėl bendrijos valdybos sprendimo balsai pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos valdybos pirmininko balsas. Bendrijos valdybos narys savo valią dėl sprendimo gali pareikšti iš anksto raštu.“
5Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijos valdybos posėdis yra teisėtas ir valdyba
gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip du trečdaliai bendrijos valdybos narių. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais bendrijos valdybos posėdyje ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.“
1Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį bendrijos įstatuose nustatyta
tvarka tvirtina visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas).“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį iki tvirtinimo visuotiniame
susirinkime (įgaliotinių susirinkime) turi patikrinti bendrijos revizijos komisija (revizorius). Visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) gali nuspręsti samdyti audito įmonę bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Audito išvados pateikiamos bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Su audito išvadomis turi teisę susipažinti visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai.“14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Bendrijos revizijos komisija (revizorius)“
„1. Bendrijos revizijos komisijos narius (revizorių) renka ir atšaukia
visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Revizijos komisijoje turi būti ne mažiau kaip trys komisijos nariai. Revizijos komisijos nariai (revizorius) renkami ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos nario (revizoriaus) kadencijų skaičius neribojamas. 2.
bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja tėvystės ar artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai).“
3Bendrijos revizijos komisija (revizorius):
finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą), jas vertina ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui);
3) privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių arba ketvirtadalis įgaliotinių;
namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą, kai to pareikalauja daugiau kaip penktadalis to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Šiuo atveju bendrijos revizijos komisija (revizorius) ataskaitą pateikia patikrinimo iniciatoriams ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui).“
auditoriui paaiškinimus ir visus patikrinimui (auditui) atlikti reikalingus dokumentus. Bendrijos valdymo organui draudžiama riboti bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą) atliekančių subjektų įgaliojimus ar kitaip trukdyti jų darbą. 5. Revizijos komisija (revizorius), nustačiusi (nustatęs) bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, turi teisę reikalauti, kad bendrijos pirmininkas (valdyba) sušauktų neeilinį visuotinį susirinkimą (įgaliotinių susirinkimą).
Jeigu bendrijos pirmininkas (valdyba) per 30 kalendorinių dienų nuo šio reikalavimo pateikimo dienos visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nesušaukia, susirinkimą šaukia ir jo darbotvarkę nustato revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos (revizoriaus) išvados dėl bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų pateikiamos visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui).“
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir turi teisę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.”16 straipsnis. 21 straipsnio papildymas Papildyti 21 straipsnio 4 dalį 10 punktu: „10) Atsisakyti apmokėti išlaidas, kurios nėra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir kurioms nėra davę sutikimo.“
1Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos narys prieš jo valią negali būti pašalintas iš bendrijos arba
sustabdyta jo narystė bendrijoje prieš jo valią.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas 1.
nagrinėjimas
ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. 2. Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. 3. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. 4. Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos nariais negali būti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja tėvystės ar artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai). Ginčų nagrinėjimo komisijos nariai turi būti bendrijos nariais.“19 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimas įsteigti naują bendriją ir (arba) ją
atidalyti priimamas laikantis šio įstatymo 11 4 straipsnyje nustatytų sąlygų. Įsteigus naują bendriją, patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendrijos valdymo organus, naujos bendrijos pirmininkas (valdyba) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsteigti naują bendriją priėmimo dienos apie tai raštu praneša bendrijos, nuo kurios atsidalijama, valdymo organui ir pateikia siūlymą parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Balsys
NR. I-798 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto rengimą paskatino daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų keliamos problemos, susijusios su bendrijų valdymu, bendrijos narių teisių pažeidimu. Projektą siūlo ir parengė Seimo narys Linas Balsys. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – pašalinti šiuo metu galiojančio Įstatymo trūkumus, pastebėtus jo taikymo praktikoje, įvertinus daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų pareikštas pastabas ir pasiūlymus. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų valdymą, bendrijos narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu, būtų aiškiau nustatytos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų valdymo organų ir bendrijų narių teisės ir pareigos. Pašalinama galimybė daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatuose įtvirtinti nuostatas prieštaraujančias ir neatitinkančias įstatymo. Nustatoma, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijose privalomai būtų sudaromos revizijos komisijos. Numatomas privalomas susirinkimuose priimtų sprendimų viešumas.
Trumpinamas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos pirmininko kadencijos laikotarpis, taciau kadencijų skaičius paliekamas neribojamas. Priimama nuostata, kad su daugiabučių gyvenamųjų namų pirmininku būtų sudaroma terminuota darbo sutartis. Nustatoma, kad pasibaigus bendrijos pirmininko kadencijai, kitas pirmininkas turi būti išrenkamas per 3 mėn. nuo kadencijos pabaigos. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus siūlomą projektą, nereikės pakeisti ar panaikinti kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti įstatymų lydimųjų aktų nereikia. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projekto autorius – Seimo narys Linas Balsys. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: bendrija, daugiaaukštis namas, daugiabutis namas, gyvenamųjų namų bendrija, vidaus tvarkos taisyklės. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Linas Balsys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų keliamos problemos, susijusios su bendrijų valdymu, bendrijos narių teisių pažeidimu. Įstatymo projekto tikslas – pašalinti šiuo metu galiojančio Įstatymo trūkumus, pastebėtus jo taikymo praktikoje, įvertinus daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų pareikštas pastabas ir pasiūlymus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Balsys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų valdymą, bendrijos narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu, būtų aiškiau nustatytos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų valdymo organų ir bendrijų narių teisės ir pareigos. Pašalinama galimybė daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatuose įtvirtinti nuostatas prieštaraujančias ir neatitinkančias įstatymo. Nustatoma, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijose privalomai būtų sudaromos revizijos komisijos. Numatomas privalomas susirinkimuose priimtų sprendimų viešumas. Trumpinamas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos pirmininko kadencijos laikotarpis, tačiau kadencijų skaičius paliekamas neribojamas.
Priimama nuostata, kad su daugiabučių gyvenamųjų namų pirmininku būtų sudaroma terminuota darbo sutartis. Nustatoma, kad pasibaigus bendrijos pirmininko kadencijai, kitas pirmininkas turi būti išrenkamas per 3 mėn. nuo kadencijos pabaigos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas kriminologinei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus siūlomą projektą, nereikės pakeisti ar panaikinti kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi įstatymų projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: bendrija, daugiaaukštis namas, daugiabutis namas, gyvenamųjų namų bendrija, vidaus tvarkos taisyklės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo narys Linas Balsys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03 - Nr. Į 2014-02-18 Nr. XIIP-1501 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nr. i-798 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1501 atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1501), pažymime, kad projektu pateikti siūlymai nėra aiškiai pagrįsti šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte ir, kai kuriais atvejais, prieštarauja tiek galiojantiems įstatymams (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms), tiek teisiniai logikai. Pateikto projekto nuostatose siūloma daugelyje nuostatų išbraukti nuorodą į bendrijos įstatus ir juose nustatytą tvarką, tačiau būtent bendrijos įstatai kartu su įstatymais ir kitais teisės aktais yra bendrijos veiklos teisėtumo užtikrinimo dokumentas, kuriuo gali remtis bendrijos nariai įgyvendindami savo teises ir pareigas. Paminėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata aiškiai nustato, kad bendrijos įstatuose negali būti Lietuvos Respublikos įstatymams prieštaraujančių nuostatų.
Atsižvelgiant į tai abejojame, ar tikslinga Jūsų projektu siūlyti išbraukti nuorodą į bendrijos įstatus ir juose nustatytas tvarkas galiojančio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies
dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 10 dalyse, 15 straipsnio
straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje. Kartu nėra suprantamas ir nepagrįstas įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūlymas panaikinti galimybę visuotiniame susirinkime pasirinkti bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti sudaromo ar išrenkamo organo formą. Nesuprantama, kodėl projektu siūloma palikti tik vienintelę galimybę sudaryti revizijos komisiją, tačiau panaikinama galimybė bendrijoje išsirinkti revizorių. Šis įstatymas taikomas ne tik didelėms daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms, bet ir mažoms bendrijos. Kodėl mažoms bendrijoms, neturinčioms daug narių, turėtų būti uždrausta išsirinkti vieną asmenį revizoriumi, kad jis atliktų bendrijos vidaus kontrolės funkciją? Atitinkamai abejotume projektu teikiamo siūlymo išbraukti nuorodą į išrenkamą revizorių tokiose galiojančio įstatymo nuostatose tikslingumu: 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 11 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse. Panaši pastaba dėl pagrįstumo stokos teiktina ir projekto nuostatoms dėl galimybės bendrijoje išsirinkti ginčus nagrinėjantį asmenį ir įstatyme įtvirtinti reikalavimą, kad būtų sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija.
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonė dėl projektu siūlomų keisti galiojančio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 23 straipsnio 1, 2 dalių ir siūlomos naujos 4 dalies. Projektu siūloma papildyti galiojančio įstatymo 3 straipsnį 10 dalimi ir apibrėžti bendrijos nario sąvoką. Manytume, kad šios sąvokos 1 ir 2 punktai yra perteklinei, nes panašios nuostatos yra numatytos galiojančio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Siūlomas galiojančio įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 3 punktas įtvirtina neaiškų kriterijų ir nėra pagrįstas, nes prie bendrijos narių priskiria patalpų savininkus, kurie iki 2000 m. gruodžio 27 d. turėjo nuosavybės teises į patalpą bendrijos valdomame pastate ir kuris po to neišreiškė valios išstoti iš bendrijos. Galiojančio įstatymo 22 straipsnio nuostatoje kaip tik ir yra numatyta tvarka dėl išstojimo iš bendrijos, tačiau nuostata nėra siejama su konkrečiu terminu. Nėra paaiškinama, kodėl siūloma projektu keisti galiojančio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir atsisakyti bendrijos reorganizavimo galimybės, nes paliekamas tik bendrijos likvidavimas, kas nėra teisiškai tapatus veiksmas. Abejotinas ir siūlymas papildyti galiojančio įstatymo 7 straipsnį 5 dalimi, kuri įtvirtina nuostatą, pakartojančią reikalavimus, įtvirtintus to paties įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje (dėl notarinių veiksmų tvirtinant bendrijos steigimo dokumentus). Nesuprantamas ir siūlymas privalomai registruoti juridinių asmenų registre bendrijos narių sąrašo pasikeitimus, kas galimai įtakotų bendrijos narių teises, pavyzdžiui, siekiant greitai parduoti turimą nuosavybę ir išstoti iš bendrijos.
Projektu siūlomame 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma atsisakyti bendrijos įstatuose galimybės nustatyti kitus atvejus dėl bendrijos pirmininko įdarbinimo. Gali būti situacijų, kai bendrijos pirmininkas apskritai nedirba pagal darbo sutartį bendrijoje ir jame neturi būti nustatomas darbo užmokestis. Projektu siūloma pakeisti visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarką, numatytą 11 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje ir kažkodėl atsisakyti įstatyme numatyto saugiklio, kad toks susirinkimas būtų sušauktas net ir tuo atveju, jei bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos tokio susirinkimo nesušaukia. Panaikinus minėtą saugiklį projekte nėra aptariama tvarka, kaip sušaukti susirinkimą, jei to nedaro valdymo organas. Taip pat neaiškus tikslingumas siūlymo keisti įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kad revizijos komisija registruotų visuotinio susirinkimo dalyvius, nes manytume, kad šią funkciją realiai gali atlikti ir susirinkimo sekretorius. Abejotinas ir siūlymas atsisakyti išankstinio rašytinio balsavimo proceso visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir tvarkos, nustatytos bendrijos įstatuose dėl balsavimų slaptumo (siūlymas keisti įstatymo 11 straipsnio 4, 8, 12 dalis, 16 straipsnio 4 ir 5 dalis), kai tokios procedūros yra numatytos net, pavyzdžiui, rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projekte pateiktas siūlymas, keisti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad su bendrijos pirmininku būtų sudaroma terminuota darbo sutartis 2 metų kadencijos laikotarpiui, turi būti derinamas su to paties 14 straipsnio 9 dalyje numatytomis bendrijos pirmininko teisėmis.
Taip pat neaiški siūlymo, numatyto įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje dėl nepasitikėjimo pareiškimo bendrijos pirmininkui, įgyvendinimo tvarka. Pateiktu projektu pildoma įstatymo 21 straipsnio 4 dalis
kodekso 4.83 straipsnio 4 dalimi. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2014-03-03 Nr. XIIP-1501 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 3 straipsnį nauja 10 dalimi, kurios 3 punkte siūloma nustatyti: „3) kiekvienas patalpos savininkas, kuris iki 2000 m. gruodžio 27 d. turėjo nuosavybės teises į patalpą bendrijos valdomame pastate ir kuris vėliau neišreiškė valios išstoti iš bendrijos.“ Siūlomos nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Pirma, pažymėtina, jog nei iš įstatymo projekto teksto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl pagal siūlomą nuostatą išskiriami patalpų savininkai ir kodėl aptariama nuostata nebūtų taikoma butų savininkams. Tuo atveju, jeigu toks patalpų savininkų atskyrimas nuo butų savininkų taikomas sąmoningai, teigtina, jog siūlomas reguliavimas kelia abejonių dėl asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo. Be to, neaišku kodėl siūlomame 10 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti datą: 2000 m. gruodžio 27 d., pasirenkant ją kaip atskaitos tašką, iki kurios kiekvienas patalpos savininkas, kuris iki šios datos turėjo nuosavybės teises į patalpą bendrijos valdomame pastate ir kuris vėliau neišreiškė valios išstoti iš bendrijos, yra laikomas bendrijos nariu. Tokiu būdu, asmenys atribojami pagal datos kriterijų, nenurodant tokios datos pasirinkimo principų ir kuo asmenys, turėję nuosavybę iki šios datos, skiriasi nuo asmenų, įgijusių nuosavybę po šios datos.
Toks reguliavimas kelia abejonių dėl jo pagrįstumo ir galimo konstitucinių teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principų pažeidimo. „Konstitucinis teisinės valstybės principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams, ir kt.“ (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). Aptariamu siūlomo reguliavimo atveju, nedeklaravus jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių asmenys, turėję nuosavybės teisę į tam tikras patalpas iki 2000 m. gruodžio 27 d., skiriasi nuo asmenų, įgijusių nuosavybės teisę į patalpas po 2000 m. gruodžio 27 d. ir kuo asmenys, turintys nuosavybės teises į patalpas skiriasi nuo asmenų, turinčių nuosavybės teisę į butus, tačiau tokiu datos ir valdomo daikto pobūdžio principu asmenis atribojus ir vieniems įstatyme nustačius tam tikrą teisę, o kitiems ją paneigus, manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
Antra, aptariamos nuostatos kontekste aptartina ir tai, jog siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų kiekvieno patalpos savininko, kuris iki 2000 m. gruodžio 27 d. turėjo nuosavybės teises į patalpą bendrijos valdomame pastate privalomąją narystę bendrijoje, t.y. narystę ex lege. Tokia privaloma įstatyminė narystė bendrijose buvo nagrinėta Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime. Nutarime konstatuota, jog „Daugiabučių namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, realizuoja konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Ši konstitucinė teisė, kaip jau buvo minėta, gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia. Todėl ir narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje turi būti grindžiama savanoriškumo principu. Įstatyme reguliuojant tokių bendrijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina, kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju, paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.
Taigi tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. Tokia priverstinė narystė bendrijoje negalima.“ Minėtu nutarimu Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos, ta apimtimi, kuria jose narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį narystė bendrijose nesiejama su laisva asmenų valia prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma iš keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto išbraukti nuostatą, jog bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas pakeitimas bendrijoms atvertų kelią bendrijos lėšas naudoti bet kokiems tikslams, taip pat ir nesuderinamiems su bendrijos narių interesais.
Teigtina, jog siūlomas pakeitimas neatitinka keičiamo įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, 2 straipsnio 7 dalies nuostatos, jog
„Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija
(toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius“, arba 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog „Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra“ ir visų kitų nuostatų, kurios gina ir užtikrina bendrijos narių teises ir interesus, nes atveria kelią bendrijos narių sukauptų lėšų švaistymui tikslams, nesusijusiems su bendrijos veiklos tikslais. Svarstytina, ar siūlomas pakeitimas atitinka įstatymo projektui keliamus tikslus ir uždavinius
„pašalinti šiuo metu galiojančio Įstatymo trūkumus, pastebėtus jo taikymo
praktikoje“, ir ar toks pakeitimas yra loginiais ryšiais susijęs su keičiamo įstatymo paskirtimi. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu, nustatančiu, jog bendrijai draudžiama „trukdyti išstoti iš bendrijos“. Pastebėtina, jog siūlomos nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo. Atkreiptinas dėmesys, jog visiškai neaišku ką ir kokiais atvejais reikėtų laikyti „trukdymu išstoti“, nes tikėtina, jog tai, kas vienam atrodo trukdymu, kitam gali būti, tiesiog, teisės akto reikalavimų laikymusi.
Tuo atveju, jei praktikoje asmenims kyla problemų dėl išstojimo iš bendrijų, jas galima išspręsti įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinant tvarką, pagal kurią asmenys galėtų išstoti iš bendrijų. Siūlytina atsisakyti teikiamo įstatymo pakeitimo kaip deklaratyvios teisinės normos, neturinčios teisinio krūvio ir praktinio įgyvendinimo galimybių. 4. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį nauja 10 dalimi, nustatančia, jog: „Bendrijos nariais yra laikomi: 1) visi bendrijos steigėjai; 2) asmenys, kurie nuosavybės teise valdo butą ir (ar) kitą patalpą bendrijos valdomame pastate ir yra pateikę prašymus įstoti į bendriją; 3) kiekvienas patalpos savininkas, kuris iki 2000 m. gruodžio 27 d. turėjo nuosavybės teises į patalpą bendrijos valdomame pastate ir kuris vėliau neišreiškė valios išstoti iš bendrijos.“ Nuostatos turinys diskutuotinas keletu aspektų. Pirma, pastebėtina, jog siūlomas 10 dalies 1 punktas yra perteklinis, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje jau yra įtvirtinta, kad „Bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais“. Siūlytina atsisakyti perteklinio reguliavimo. Antra, pažymėtina, jog siūlomas 10 dalies 2 punktas keičia šiuo metu įstatyme įtvirtintą stojimo į bendriją tvarką ir principus, nes keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte šiuo metu nustatyta, jog bendrijos įstatuose nustatomos „butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos“. Toks reguliavimas reiškia, jog bendrija gali nustatyti tam tikras įstojimo į bendriją sąlygas, kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Siūlomas pakeitimas stojimą į bendrijas daro įstatyminiu ir besąlyginiu.
Taigi siūlomas pakeitimas yra nesuderintas su galiojančiu įstatymo tekstu, kuris pateiktu įstatymo projektu nėra keičiamas. Pažymėtina, jog priėmus siūlomą pakeitimą būtų sukurta normų konkurencija, nes įstatyme būtų įtvirtinti du alternatyvūs ir konkuruojantys stojimo į bendrijas būdai ir principai. Siūlytina teikiamą reguliavimą tobulinti. Trečia, siūlomo
aspektu, jog pagal siūlomą nuostatą patalpų savininkai privalomai taptų bendrijos nariais tik nuo įstatymo įsigaliojimo, taigi neaišku kas turima omenyje, kai šioje nuostatoje vartojama loginė konstrukcija: „kuris iki 2000 m. gruodžio 27 d. turėjo nuosavybės teises į patalpą bendrijos valdomame pastate ir kuris vėliau neišreiškė valios išstoti iš bendrijos“. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei asmuo nebuvo bendrijos nariu, tai jis ir negalėjo vėliau pareikšti valios išstoti, nes nariu taps tik po įstatymo įsigaliojimo. Siūlytina tikslinti reguliavimą, kad jo turinys būtų aiškus ir logiškai nuoseklus. 5. Projekto 2 straipsniu siūloma iš keičiamo įstatymo
visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.“ išbraukti žodžius „bendrijos įstatuose nustatyta tvarka“. Pastebėtina, jog išbraukus aptartus žodžius įstatymo tekste nelieka nuostatos, aptariančios kokiame teisės akte turi būti nustatyta tvarka, pagal kurią butų tvirtinama prijungimo sutartis. Taigi siūlomas įstatymo pakeitimas sukurtų teisinio reguliavimo spragą, kai tam tikrų objektų teisinis statusas, iki šiol buvęs aiškus ir nedviprasmiškas, tampa neapibrėžtu ir neaiškiu. Siūlytina atsisakyti tokio turinio įstatymo pakeitimo arba aiškiai nustatyti koks kitas teisės aktas turėtų nustatyti prisijungimo sutarties tvirtinimo tvarką.
Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų visame keičiamame įstatyme, analogiška pastaba mutatis mutandis taikytina ir kitoms siūlomo įstatymo projekto nuostatoms (pavyzdžiui, projekto 3 straipsnio
nuostata dėl tam tikrų veiksmų atlikimo tvarkos ir nenustatomas joks naujas teisinis reguliavimas. 6. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nustatantį, jog bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka turi būti nustatyta bendrijos įstatuose, pripažinti netekusiu galios. Pastebėtina, jog išbraukus aptartą nuostatą įstatymo tekste nelieka nuostatos, aptariančios kokiame teisės akte turi būti nustatyta tvarka, pagal kurią butų sudaromas ir keičiamas bendrijos narių sąrašas. Taigi siūlomas įstatymo pakeitimas sukurtų teisinio reguliavimo spragą, kai tam tikrų objektų teisinis statusas, iki šiol buvęs aiškus ir nedviprasmiškas, tampa neapibrėžtu ir neaiškiu. Siūlytina atsisakyti tokio turinio įstatymo pakeitimo arba aiškiai nustatyti koks kitas teisės aktas turėtų nustatyti prisijungimo sutarties tvirtinimo tvarką
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 14 punktą iš jo išbraukiant nuostatą, jog bendrijos reorganizavimo sąlygos ir tvarka turi būti nustatyti bendrijos įstatuose. Atkreiptinas dėmesys, jog priėmus siūlomą pakeitimą, bendrijos reorganizavimo tvarka ir sąlygos ir toliau turės būti nustatomos bendrijos įstatuose, nes tokia imperatyvi sąlyga yra nustatyta Civilinio kodekso 2.96 straipsnio 3 dalyje. Taigi siūloma išbraukti nuostata keičiamame įstatyme yra įtvirtinta dėl teisinio aiškumo.
Jei šiuo atveju įstatymo pakeitimu siekiama panaikinti teisinį aiškumą (o kitokių tikslų siūlomu pakeitimu nebus pasiekta), tai siūlytina teikiamo įstatymo pakeitimo atsisakyti. 8. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnį 5 dalimi: „Bendrijos įstatus tvirtina, už jų teisėtumą ir atitiktį įstatymams atsako notaras.“ Atkreiptinas dėmesys, jog nuostata yra perteklinė ir neturi jokio teisinio krūvio, nes analogiškos nuostatos jau yra įtvirtintos kituose teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje yra nustatytas notarinio įstatų tvirtinimo reikalavimas. Be to, pastebėtina, jog nustatyti tai, už ką yra atsakingas notaras nėra ir negali būti teikiamo įstatymo projekto reguliavimo objektas, nes atitinkamos nuostatos yra įtvirtintos Notariato įstatyme, todėl siūlytina teikiamos perteklinio reglamentavimo nuostatos atsisakyti. 9. Projekto 4 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 8 straipsnį nauja 5 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, jog „Pakeistas bendrijos narių sąrašas turi būti perregistruojamas Juridinių asmenų registre kiekvienais metais. Bendrijos narių sąrašas perregistruojamas, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami dokumentai, susiję su butų ir kitų patalpų savininkų įstojimu į bendriją ar išstojimu iš bendrijos“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog šiuo metu bendrijos narių sąrašas nėra registruojamas Juridinių asmenų registre, todėl nėra suprantama kodėl siūlomoje nuostatoje vartojamas terminas „perregistruojamas“. Jei objektas nėra įregistruotas, tai jis negali būti ir perregistruojamas. Siekiant, jog įstatyme būtų įtvirtintas narių sąrašo perregistravimas, pirmiausia derėtų nustatyti tokio sąrašo privalomą registravimą ir tik tuomet, pagal loginę seką, įtvirtinti tokio sąrašo perregistravimą jam pasikeitus.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei būtų vadovaujamasi logine seka ir įstatyme būtų siūloma įtvirtinti bendrijos narių sąrašo registravimą ir perregistravimą, keltinas klausimas kokių teisinių pasekmių siekiama tokiu teisiniu reguliavimu ir siūlomo teisinio reguliavimo proporcingumo keliamiems tikslams klausimas. Svarstytina, ar būtinos finansinės ir administracinės Registrų centro investicijos bei būsimos bendrijų išlaidos siekiant įregistruoti, perregistruoti bendrijos narių sąrašus bus proporcingos tų teisinių gėrių (nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, ar tokie teisiniai gėriai objektyviai egzistuoja), kuriuos siekiama apsaugoti, ar užtikrinti sukuriant bendrijų narių sąrašų registravimo sistemą. Be to, pažymėtina, kad duomenys apie juridinių asmenų dalyvius paprastai yra pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnis, Mažųjų bendrijų įstatymo 6¹ straipsnis), o ne juridinių asmenų registrui. Trečia, iš siūlomo reguliavimo turinio nėra aišku ar nuostatoje formuojama taisyklė, jog pakeistas bendrijos narių sąrašas turi būti perregistruojamas vieną kartą kiekvienais metais neatsižvelgiant į tai, ar jame yra pasikeitimų, ar kiekvieną kartą kai yra išstojusių ar įstojusių į bendriją asmenų. Siūlytina apsispręsti dėl reguliavimo turinio ir jį tobulinti. 10. Projekto 5 straipsniu siūloma iš keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies išbraukti alternatyvą, jog bendrijoje gali būti sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius, privalomai įtvirtinant revizijos komisijos sudarymą.
Pastebėtina, jog tokia alternatyva įstatyme numatyta tiems atvejams, kai bendrijos yra mažos, nes daugiabučiais namais yra laikomi namai, kuriuose yra trys ir daugiau butų. Pažymėtina, jog tokių mažų bendrijų atveju būtų visiškai neproporcinga reikalauti sudaryti revizijos komisiją, o kartais, tiesiog, ir neįmanoma. Siūlytina svarstyti teikiamo reguliavimo turinį ir jį tobulinti. Analogiška pastaba teiktina dėl visų projekto straipsnių, susijusių su aptartos alternatyvos panaikinimu. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi naikinamos alternatyvios galimybės mažoms bendrijoms skirti ginčus nagrinėjantį asmenį, o ne ginčus nagrinėjančią komisiją. 11. Projekto 7 straipsniu siūloma iš keičiamo įstatymo
organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai)“. Siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog išbraukus pacituotą reguliavimą, įstatyme neliks jokios nuostatos, reguliuojančios teisinę situaciją, kai bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia.
Įstatymo projektu neteikiamas joks alternatyvus, ar kitoks reguliavimas, nustatantis kokiu būdu turėtų būti sprendžiama teisinė situacija, jei bendrijos valdymo organas nesušaukia visuotinio narių susirinkimo. Teigtina, jog nelikus aptariamos nuostatos, bendrijos nariai savo teises, reikalauti visuotinio susirinkimo sušaukimo, galės ginti tik teisminiu keliu. Svarstytina, ar buvusios aiškios ir paprastos tvarkos sušaukti visuotinį susirinkimą, kai to nepadaro valdymo organai, panaikinimas ir neapibrėžtos situacijos sukūrimas bei galimo brangaus ir ilgo teisminio klausimo sprendimo būdo įtvirtinimas atitinka bendrijų narių interesus, ar siūlomas įstatymo pakeitimas yra suderinamas su keičiamo įstatymo tikslais, ar yra proporcingas projektu siekiamiems tikslams. Siūlytina atsisakyti teikiamo įstatymo pakeitimo arba jį tobulinti taip, kad nepakenkti bendrijų nariams. 12. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies išbraukti nuostatą, jog: „Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus“. Siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog išbraukiama nuostata į įstatymo tekstą įtraukta tam, kad kuo didesnis kiekis asmenų, esančių bendrijos nariais, galėtų pareikšti savo nuomonę dėl tiesiogiai su jais susijusių bendrijos klausimų. Pritarus siūlomam pakeitimui tokia bendrijos narių teisė pareikšti savo nuomonę būtų panaikinta.
Pažymėtina, jog ne visi asmenys gali tiesiogiai dalyvauti visuotiniame susirinkime ir pareikši savo nuomonę balsuodami, nes egzistuoja daugybė objektyvių faktorių, kurie gali asmenims sutrukdyti dalyvauti susirinkimuose. Atsižvelgiant į tai, jog siūlomo pakeitimo (kaip ir kitų įstatymo pakeitimo) būtinybės motyvai, ar pakeitimui keliami tikslai projekto aiškinamajame rašte nenurodomi ir jie nėra aiškūs iš projekto turinio, o vienintelė akivaizdi teikiamo įstatymo pakeitimo pasekmė yra bendrijos narių teisių pasisakyti ribojimas, siūlytina atsisakyti teikiamo pakeitimo. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl projekto 7 straipsnio 4 dalimi siekiamos panaikinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos bendrijos narių teisės balsuoti raštu. Antra, kelia abejonių pakeitimu siūlomas revizijos komisijos dalyvavimas registruojant visuotinio susirinkimo dalyvius, nes komisijai nenustatoma pareiga pasirašyti tokį sąrašą, ar kaip kitaip laiduoti jo tikrumą. Sudarytą sąrašą, pagal galiojantį reguliavimą, pasirašytų tik susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Svarstytina galimybė įstatyme nenustatyti teisinio krūvio neturinčių prievolių. 13. Projekto 7 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 11 straipsnio13 dalį, vietoje nuostatos, jog visuotinio susirinkimo sprendimai skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, įrašant nuostatą, jog tokie sprendimai skelbiami „viešai“. Pastebėtina, jog terminas „viešai“ gali būti suprantamas labai įvairiai, pavyzdžiui, skelbimu respublikiniame dienraštyje, arba skelbimo pakabinimu namo skelbimų lentoje. Abejotina, jog bendrijų sprendimai turėtų būti skelbiami dienraščiuose ar interneto portaluose, nes tai būtų nepagrįstos administracinės ir finansinės naštos bendrijoms sukūrimas.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina atskleisti tai, kas įstatymo leidėjo požiūriu šiuo atveju turėtų būti laikoma viešumu. 14. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti baigtinį ir imperatyvų sąrašą atvejų, kai gali būti šaukiamas įgaliotinių susirinkimas. Siūlomas pakeitimas kelia abejonių dėl jo apimties ir pasekmių. Atsižvelgiant į tai, jog siūlomo pakeitimo (kaip ir kitų įstatymo pakeitimo) būtinybės motyvai, ar pakeitimui keliami tikslai projekto aiškinamajame rašte nenurodomi ir jie nėra aiškūs iš projekto turinio, o vienintelė akivaizdi teikiamo įstatymo pakeitimo pasekmė yra bendrijos narių teisių ribojimas, siūlytina atsisakyti teikiamo pakeitimo. 15. Projekto 10 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, įstatyme nustatant, jog su bendrijos pirmininku sudaroma ne darbo sutartis, o terminuota darbo sutartis. Pasiūlymas kelia abejonių dėl jo teisinių pasekmių. Pastebėtina, jog darbo sutartį su bendrijos pirmininku galima nutraukti nutarus visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Tokiu atveju bendrijai ir bendrijos nariams nekyla jokių neigiamų teisinių pasekmių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog su pirmininku sudarius terminuotą darbo sutartį, pirmininko atšaukimas tampa komplikuotas ir sukelia bendrijai bei jos nariams tiesiogines finansines pasekmes, nes Darbo kodekso 129 straipsnio 9 dalis nustato, kad „Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.“ Pažymėtina, jog bendrijos pirmininko nebūtų galima perkelti į jokias kitas pareigas ir bendrijoms blogai ir netinkamai dirbantiems pirmininkams tektų sumokėti už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį, nors toks pirmininkas jau neatliktų jokio darbo. Siūlytina apsvarstyti, ar pateiktas pasiūlymas atitinka bendrijų interesus, ar jis yra proporcingas siekiamiems tikslams. 16. Projekto 10 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 14 straipsnio 10 dalį ir joje įtvirtinti bendrijos įgaliotinių pareiškiamą nepasitikėjimo bendrijos pirmininkui institutą. Pažymėtina, jog toks institutas įstatyme nėra aptartas, neaiški jo pareiškimo tvarka ir taisyklės, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskiru straipsniu išdėstyti nepasitikėjimo pirmininku instituto teisinį reguliavimą arba atsisakyti tokio termino, kaip „nepasitikėjimas“ vartojimo ir terminologiją derinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu. 17. Projekto 12 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyti baigtinį ir imperatyvų bendrijos valdybos funkcijų sąrašą. Siūlomas pakeitimas kelia abejonių dėl jo apimties ir pasekmių.
Atsižvelgiant į tai, jog siūlomo pakeitimo (kaip ir kitų įstatymo pakeitimo) būtinybės motyvai, ar pakeitimui keliami tikslai projekto aiškinamajame rašte nenurodomi ir jie nėra aiškūs iš projekto turinio, o vienintelė akivaizdi teikiamo įstatymo pakeitimo pasekmė yra bendrijos narių teisių ribojimas, siūlytina atsisakyti teikiamo pakeitimo Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamo projekto straipsnio 2 ir 3 dalimis siūlomų įstatymo pakeitimų. 18. Projekto 15 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvią savivaldybių vykdomųjų institucijų ar jos įgaliotų asmenų pareigą (iki šiol buvo teisė) kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal keičiamą įstatymą jiems priskirtas funkcijas. Pastebėtina, jog siūlomu reguliavimu iš esmės keičiama savivaldybių savarankiškosios funkcijos, įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje apimtis. Tokia funkcija pagal savo apimtį ir turinį nustotų būti savarankiškąja savivaldybių funkcija ir taptų Valstybine (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija, nes valstybė imperatyviai nustatytų tam tikros visuomenės gyvenimo dalies kontrolę ir pavestų ją užtikrinti savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarime konstatuota: „Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos. Jeigu biudžetiniams metams nepasibaigus savivaldybėms perduodamos dar ir kitos valstybės funkcijos (nustatomos pareigos), tam taip pat turi būti skiriamos lėšos.
Pagal Konstituciją savivaldybės privalo vykdyti įstatymus, taigi ir įstatymus, kuriais savivaldybės įpareigojamos vykdyti joms perduotas valstybės funkcijas. Šios pareigos savivaldybės negalėtų vykdyti, jeigu finansiškai nebūtų užtikrinamas jos vykdymas. Lėšos valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms įgyvendinti turi būti numatytos valstybės biudžeto įstatyme, o ne biudžeto vykdymo aktuose.“ Aptartame kontekste pažymėtina, jog kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame būtų numatytos lėšos savivaldybėms pavedamos imperatyvios funkcijos vykdymui, o priešingu atveju teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai. Be to, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog projektui įgyvendinti reikės valstybės biudžeto lėšų bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą
„Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams remiantis
<...>“, dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 19. Projekto 16 straipsniu siūloma papildyti įstatymo
straipsnio dalis jau turi 10 punktą, todėl siūlomas reguliavimas tobulintas esamam 10 punktui suteikiant kitą numerį. Be to, straipsnio vienintelė dalis numeriu nežymima, todėl projekto 16 straipsnio vienintelės dalies žymėti numeriu nereikia. 20. Projekto 17 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir joje įtvirtinti bendrijos nario narystės sustabdymo institutą.
Pažymėtina, jog toks institutas įstatyme nėra aptartas, neaiški jo tvarka ir taisyklės, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskiru straipsniu išdėstyti narystės stabdymo instituto teisinį reguliavimą arba atsisakyti tokio termino, kaip „narystės stabdymas“ vartojimo ir terminologiją derinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu. 21. Atkreiptinas dėmesys, kad straipsnio vienintelė dalis numeriu nežymima, todėl projekto 19 straipsnio vienintelės dalies žymėti numeriu nereikia. 22. Projekte nėra straipsnių, nustatančių priimto įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Pastebėtina, jog projektu siūloma įtvirtinti daug naujoviškų nuostatų, be to projekto įgyvendinimui reikėtų deramai pasirengti ne tik bendrijoms, tačiau ir institucijoms, kurioms reikėtų priimti atitinkamus teisės aktus arba atlikti kitus veiksmus, todėl manytina, jog būtų protinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įsigaliojus įstatymo nuostatoms atsiras daugybė bendrijų, kurios neatitiks naujų įstatymo reikalavimų, todėl manytina, jog derėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį po įstatymo įsigaliojimo, per kurį tokios bendrijos turėtų pakeisti savo įstatus ir atlikti kitokius pakeitimus, kad atitiktų įstatymo reikalavimus. 23. Pastebėtina, jog siūlomu įstatymo pakeitimu konceptualiai keičiamas galiojantis teisinis reguliavimas, nes daugelis klausimų, kuriuos bendrijos iki šiol galėjo spręsti savarankiškai ir savo pasirinktu teisiniu būdu, po įstatymo projekto įsigaliojimo būtų sprendžiami tik įstatymo nustatytu būdu, nepaliekant bendrijoms savarankiško tvarkymosi galimybės. Svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti pasiremta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio nuostatomis ir kartu su įstatymo projektu pateiktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. 24.
varianto turinys skiriasi nuo įstatymo projekto turinio. Toks skirtumas neatitinka juridinės technikos taisyklių, siūlytina projektą tobulinti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Saulius Švedas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-04- Nr. Į 2014-02-18 Nr. XIIP-1501(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nr. i-798 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1501 atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję pateiktą pakartotinai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1501(2)), pažymime, kad projektu pateikti siūlymai nėra aiškiai pagrįsti šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte ir, kai kuriais atvejais, prieštarauja tiek galiojantiems įstatymams (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms), tiek teisiniai logikai. Pateikto projekto nuostatose siūloma daugelyje nuostatų išbraukti nuorodą į bendrijos įstatus ir juose nustatytą tvarką, tačiau būtent bendrijos įstatai kartu su įstatymais ir kitais teisės aktais yra bendrijos veiklos teisėtumo užtikrinimo dokumentas, kuriuo gali remtis bendrijos nariai įgyvendindami savo teises ir pareigas. Paminėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata aiškiai nustato, kad bendrijos įstatuose negali būti Lietuvos Respublikos įstatymams prieštaraujančių nuostatų.
Atsižvelgiant į tai abejojame, ar tikslinga Jūsų projektu siūlyti išbraukti nuorodą į bendrijos įstatus ir juose nustatytas tvarkas galiojančio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies
straipsnio 1, 4, 8 ir 13 dalyse, 12 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 10 dalyse, 15 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio
straipsnio 1 dalyje. Kartu nėra suprantamas ir nepagrįstas įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūlymas panaikinti galimybę visuotiniame susirinkime pasirinkti bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti sudaromo ar išrenkamo organo formą. Nesuprantama, kodėl projektu siūloma palikti tik vienintelę galimybę sudaryti revizijos komisiją, tačiau panaikinama galimybė bendrijoje išsirinkti revizorių. Šis įstatymas taikomas ne tik didelėms daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms, bet ir mažoms bendrijos. Kodėl mažoms bendrijoms, neturinčioms daug narių, turėtų būti uždrausta išsirinkti vieną asmenį revizoriumi, kad jis atliktų bendrijos vidaus kontrolės funkciją? Atitinkamai abejotume projektu teikiamo siūlymo išbraukti nuorodą į išrenkamą revizorių tokiose galiojančio įstatymo nuostatose tikslingumu: 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 11 straipsnio 1 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 3 dalyje, 18 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse. Panaši pastaba dėl pagrįstumo stokos teiktina ir projekto nuostatoms dėl galimybės bendrijoje išsirinkti ginčus nagrinėjantį asmenį ir įstatyme įtvirtinti reikalavimą, kad būtų sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija.
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonė dėl projektu siūlomų keisti galiojančio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 23 straipsnio 1, 2 dalių ir siūlomos naujos 4 dalies. Nėra paaiškinama, kodėl siūloma projektu keisti galiojančio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir atsisakyti bendrijos reorganizavimo galimybės, nes paliekamas tik bendrijos likvidavimas, kas nėra teisiškai tapatus veiksmas. Abejotinas ir siūlymas papildyti galiojančio įstatymo 7 straipsnį 5 dalimi, kuri įtvirtina nuostatą, pakartojančią reikalavimus, įtvirtintus to paties įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje (dėl notarinių veiksmų tvirtinant bendrijos steigimo dokumentus). Nesuprantamas ir siūlymas papildyti galiojančio įstatymo 8 straipsnį 5 dalimi ir nustatyti prievolę registruoti juridinių asmenų registre bendrijos narių sąrašo pasikeitimus, kas galimai įtakotų bendrijos narių teises, pavyzdžiui, siekiant greitai parduoti turimą nuosavybę ir išstoti iš bendrijos. Projektu siūlomame 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma atsisakyti bendrijos įstatuose galimybės nustatyti kitus atvejus dėl bendrijos pirmininko įdarbinimo. Gali būti situacijų, kai bendrijos pirmininkas apskritai nedirba pagal darbo sutartį bendrijoje ir jame neturi būti nustatomas darbo užmokestis. Projektu siūloma pakeisti visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarką, numatytą 11 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje ir kažkodėl atsisakyti įstatyme numatyto saugiklio, kad toks susirinkimas būtų sušauktas net ir tuo atveju, jei bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos tokio susirinkimo nesušaukia.
Panaikinus minėtą saugiklį projekte nėra aptariama tvarka, kaip sušaukti susirinkimą, jei to nedaro valdymo organas. Taip pat neaiškus tikslingumas siūlymo keisti įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kad revizijos komisija registruotų visuotinio susirinkimo dalyvius, nes manytume, kad šią funkciją realiai gali atlikti ir susirinkimo sekretorius. Abejotinas ir siūlymas atsisakyti išankstinio rašytinio balsavimo proceso visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir tvarkos, nustatytos bendrijos įstatuose dėl balsavimų slaptumo (siūlymas keisti įstatymo 11 straipsnio 4, 8, 12 dalis, 16 straipsnio 4 ir 5 dalis), kai tokios procedūros yra numatytos net, pavyzdžiui, rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projekte pateiktas siūlymas, keisti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad su bendrijos pirmininku būtų sudaroma terminuota darbo sutartis 2 metų kadencijos laikotarpiui, turi būti derinamas su to paties 14 straipsnio 9 dalyje numatytomis bendrijos pirmininko teisėmis. Taip pat neaiški siūlymo, numatyto įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje dėl nepasitikėjimo pareiškimo bendrijos pirmininkui, įgyvendinimo tvarka. Pateiktu projektu pildoma įstatymo 21 straipsnio 4 dalis
kodekso 4.83 straipsnio 4 dalimi. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2014-04-24 Nr. XIIP-1501(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto išbraukti nuostatą, jog bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas pakeitimas bendrijoms atvertų kelią bendrijos lėšas naudoti bet kokiems tikslams, taip pat ir nesuderinamiems su bendrijos narių interesais. Teigtina, jog siūlomas pakeitimas neatitinka keičiamo įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, 2 straipsnio 7 dalies nuostatos, jog
„Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija
(toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius“, arba 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog „Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra“ ir visų kitų nuostatų, kurios gina ir užtikrina bendrijos narių teises ir interesus, nes atveria kelią bendrijos narių sukauptų lėšų švaistymui tikslams, nesusijusiems su bendrijos veiklos tikslais.
Svarstytina, ar siūlomas pakeitimas atitinka įstatymo projektui keliamus tikslus ir uždavinius
„pašalinti šiuo metu galiojančio Įstatymo trūkumus, pastebėtus jo taikymo
praktikoje“, ir ar toks pakeitimas yra loginiais ryšiais susijęs su keičiamo įstatymo paskirtimi. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu, nustatančiu, jog bendrijai draudžiama „trukdyti išstoti iš bendrijos“. Pastebėtina, jog siūlomos nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo ir apibrėžtumo. Atkreiptinas dėmesys, jog visiškai neaišku ką ir kokiais atvejais reikėtų laikyti „trukdymu išstoti“, nes tikėtina, jog tai, kas vienam atrodo trukdymu, kitam gali būti, tiesiog, teisės akto reikalavimų laikymusi. Tuo atveju, jei praktikoje asmenims kyla problemų dėl išstojimo iš bendrijų, jas galima išspręsti įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinant tvarką, pagal kurią asmenys galėtų išstoti iš bendrijų.
Siūlytina atsisakyti teikiamo įstatymo pakeitimo kaip deklaratyvios teisinės normos, neturinčios teisinio krūvio ir praktinio įgyvendinimo galimybių. 3. Projekto 2 straipsniu siūloma iš keičiamo įstatymo
visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.“ išbraukti žodžius „bendrijos įstatuose nustatyta tvarka“. Pastebėtina, jog išbraukus aptartus žodžius įstatymo tekste nelieka nuostatos, aptariančios kokiame teisės akte turi būti nustatyta tvarka, pagal kurią butų tvirtinama prijungimo sutartis. Taigi siūlomas įstatymo pakeitimas sukurtų teisinio reguliavimo spragą, kai tam tikrų objektų teisinis statusas, iki šiol buvęs aiškus ir nedviprasmiškas, tampa neapibrėžtu ir neaiškiu. Siūlytina atsisakyti tokio turinio įstatymo pakeitimo arba aiškiai nustatyti koks kitas teisės aktas turėtų nustatyti prisijungimo sutarties tvirtinimo tvarką. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų visame keičiamame įstatyme, analogiška pastaba mutatis mutandis taikytina ir kitoms siūlomo įstatymo projekto nuostatoms (pavyzdžiui, projekto 3 straipsnio
nuostata dėl tam tikrų veiksmų atlikimo tvarkos ir nenustatomas joks naujas teisinis reguliavimas. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nustatantį, jog bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka turi būti nustatyta bendrijos įstatuose, pripažinti netekusiu galios. Pastebėtina, jog išbraukus aptartą nuostatą įstatymo tekste nelieka nuostatos, aptariančios kokiame teisės akte turi būti nustatyta tvarka, pagal kurią butų sudaromas ir keičiamas bendrijos narių sąrašas.
Taigi siūlomas įstatymo pakeitimas sukurtų teisinio reguliavimo spragą, kai tam tikrų objektų teisinis statusas, iki šiol buvęs aiškus ir nedviprasmiškas, tampa neapibrėžtu ir neaiškiu. Siūlytina atsisakyti tokio turinio įstatymo pakeitimo. 5. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 14 punktą iš jo išbraukiant nuostatą, jog bendrijos reorganizavimo sąlygos ir tvarka turi būti nustatyti bendrijos įstatuose. Atkreiptinas dėmesys, jog priėmus siūlomą pakeitimą, bendrijos reorganizavimo tvarka ir sąlygos ir toliau turės būti nustatomos bendrijos įstatuose, nes tokia imperatyvi sąlyga yra nustatyta Civilinio kodekso 2.96 straipsnio 3 dalyje. Taigi siūloma išbraukti nuostata keičiamame įstatyme yra įtvirtinta dėl teisinio aiškumo. Jei šiuo atveju įstatymo pakeitimu siekiama panaikinti teisinį aiškumą (o kitokių tikslų siūlomu pakeitimu nebus pasiekta), tai siūlytina teikiamo įstatymo pakeitimo atsisakyti. 6. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnį 5 dalimi: „Bendrijos įstatus tvirtina, už jų teisėtumą ir atitiktį įstatymams atsako notaras.“ Atkreiptinas dėmesys, jog nuostata yra perteklinė ir neturi jokio teisinio krūvio, nes analogiškos nuostatos jau yra įtvirtintos kituose teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje yra nustatytas notarinio įstatų tvirtinimo reikalavimas. Be to, pastebėtina, jog nustatyti tai, už ką yra atsakingas notaras nėra ir negali būti teikiamo įstatymo projekto reguliavimo objektas, nes atitinkamos nuostatos yra įtvirtintos Notariato įstatyme, todėl siūlytina teikiamos perteklinio reglamentavimo nuostatos atsisakyti. 7.
įstatymo 8 straipsnį 5 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, jog „Pakeistas bendrijos narių sąrašas turi būti perregistruojamas Juridinių asmenų registre kiekvienais metais. Bendrijos narių sąrašas perregistruojamas, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami dokumentai, susiję su butų ir kitų patalpų savininkų įstojimu į bendriją ar išstojimu iš bendrijos“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog šiuo metu bendrijos narių sąrašas nėra registruojamas Juridinių asmenų registre, todėl nėra suprantama kodėl siūlomoje nuostatoje vartojamas terminas „perregistruojamas“. Jei objektas nėra įregistruotas, tai jis negali būti ir perregistruojamas. Siekiant, jog įstatyme būtų įtvirtintas narių sąrašo perregistravimas, pirmiausia derėtų nustatyti tokio sąrašo privalomą registravimą ir tik tuomet, pagal loginę seką, įtvirtinti tokio sąrašo perregistravimą jam pasikeitus. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei būtų vadovaujamasi logine seka ir įstatyme būtų siūloma įtvirtinti bendrijos narių sąrašo registravimą ir perregistravimą, keltinas klausimas kokių teisinių pasekmių siekiama tokiu teisiniu reguliavimu ir siūlomo teisinio reguliavimo proporcingumo keliamiems tikslams klausimas. Svarstytina, ar būtinos finansinės ir administracinės Registrų centro investicijos bei būsimos bendrijų išlaidos siekiant įregistruoti, perregistruoti bendrijos narių sąrašus bus proporcingos tų teisinių gėrių (nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, ar tokie teisiniai gėriai objektyviai egzistuoja), kuriuos siekiama apsaugoti, ar užtikrinti sukuriant bendrijų narių sąrašų registravimo sistemą. Be to, pažymėtina, kad duomenys apie juridinių asmenų dalyvius paprastai yra pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnis, Mažųjų bendrijų įstatymo 6¹ straipsnis), o ne juridinių asmenų registrui.
Trečia, iš siūlomo reguliavimo turinio nėra aišku, ar nuostatoje formuojama taisyklė, jog pakeistas bendrijos narių sąrašas turi būti perregistruojamas vieną kartą kiekvienais metais neatsižvelgiant į tai, ar jame yra pasikeitimų, ar kiekvieną kartą kai yra išstojusių ar įstojusių į bendriją asmenų. Siūlytina apsispręsti dėl reguliavimo turinio ir jį tobulinti. 8. Projekto 5 straipsniu siūloma iš keičiamo įstatymo
revizijos komisija arba išrenkamas revizorius, privalomai įtvirtinant revizijos komisijos sudarymą. Pastebėtina, jog tokia alternatyva įstatyme numatyta tiems atvejams, kai bendrijos yra mažos, nes daugiabučiais namais yra laikomi namai, kuriuose yra trys ir daugiau butų. Pažymėtina, jog tokių mažų bendrijų atveju būtų visiškai neproporcinga reikalauti sudaryti revizijos komisiją, o kartais, tiesiog, ir neįmanoma. Siūlytina svarstyti teikiamo reguliavimo turinį ir jį tobulinti. Analogiška pastaba teiktina dėl visų projekto straipsnių, susijusių su aptartos alternatyvos panaikinimu. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi naikinamos alternatyvios galimybės mažoms bendrijoms skirti ginčus nagrinėjantį asmenį, o ne ginčus nagrinėjančią komisiją. 9.
organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai)“. Siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog išbraukus pacituotą reguliavimą, įstatyme neliks jokios nuostatos, reguliuojančios teisinę situaciją, kai bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia. Įstatymo projektu neteikiamas joks alternatyvus, ar kitoks reguliavimas, nustatantis kokiu būdu turėtų būti sprendžiama teisinė situacija, jei bendrijos valdymo organas nesušaukia visuotinio narių susirinkimo. Teigtina, jog nelikus aptariamos nuostatos, bendrijos nariai savo teises, reikalauti visuotinio susirinkimo sušaukimo, galės ginti tik teisminiu keliu. Svarstytina, ar buvusios aiškios ir paprastos tvarkos sušaukti visuotinį susirinkimą, kai to nepadaro valdymo organai, panaikinimas ir neapibrėžtos situacijos sukūrimas bei galimo brangaus ir ilgo teisminio klausimo sprendimo būdo įtvirtinimas atitinka bendrijų narių interesus, ar siūlomas įstatymo pakeitimas yra suderinamas su keičiamo įstatymo tikslais, ar yra proporcingas projektu siekiamiems tikslams. Siūlytina atsisakyti teikiamo įstatymo pakeitimo arba jį tobulinti taip, kad nepakenkti bendrijų nariams. 10.
įstatymo 11 straipsnio 4 dalies išbraukti nuostatą, jog: „Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus“. Siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog išbraukiama nuostata į įstatymo tekstą įtraukta tam, kad kuo didesnis kiekis asmenų, esančių bendrijos nariais, galėtų pareikšti savo nuomonę dėl tiesiogiai su jais susijusių bendrijos klausimų. Pritarus siūlomam pakeitimui tokia bendrijos narių teisė pareikšti savo nuomonę būtų panaikinta. Pažymėtina, jog ne visi asmenys gali tiesiogiai dalyvauti visuotiniame susirinkime ir pareikši savo nuomonę balsuodami, nes egzistuoja daugybė objektyvių faktorių, kurie gali asmenims sutrukdyti dalyvauti susirinkimuose. Atsižvelgiant į tai, jog siūlomo pakeitimo (kaip ir kitų įstatymo pakeitimo) būtinybės motyvai, ar pakeitimui keliami tikslai projekto aiškinamajame rašte nenurodomi ir jie nėra aiškūs iš projekto turinio, o vienintelė akivaizdi teikiamo įstatymo pakeitimo pasekmė yra bendrijos narių teisių pasisakyti ribojimas, siūlytina atsisakyti teikiamo pakeitimo. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl projekto 7 straipsnio 4 dalimi siekiamos panaikinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos bendrijos narių teisės balsuoti raštu. Antra, kelia abejonių pakeitimu siūlomas revizijos komisijos dalyvavimas registruojant visuotinio susirinkimo dalyvius, nes komisijai nenustatoma pareiga pasirašyti tokį sąrašą, ar kaip kitaip laiduoti jo tikrumą. Sudarytą sąrašą, pagal galiojantį reguliavimą, pasirašytų tik susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Svarstytina galimybė įstatyme nenustatyti teisinio krūvio neturinčių prievolių. 11.
įstatymo 11 straipsnio13 dalį, vietoje nuostatos, jog visuotinio susirinkimo sprendimai skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, įrašant nuostatą, jog tokie sprendimai skelbiami „viešai“. Pastebėtina, jog terminas „viešai“ gali būti suprantamas labai įvairiai, pavyzdžiui, skelbimu respublikiniame dienraštyje, arba skelbimo pakabinimu namo skelbimų lentoje. Abejotina, jog bendrijų sprendimai turėtų būti skelbiami dienraščiuose ar interneto portaluose, nes tai būtų nepagrįstos administracinės ir finansinės naštos bendrijoms sukūrimas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina atskleisti tai, kas įstatymo leidėjo požiūriu šiuo atveju turėtų būti laikoma viešumu. 12. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti baigtinį ir imperatyvų sąrašą atvejų, kai gali būti šaukiamas įgaliotinių susirinkimas. Siūlomas pakeitimas kelia abejonių dėl jo apimties ir pasekmių. Atsižvelgiant į tai, jog siūlomo pakeitimo (kaip ir kitų įstatymo pakeitimo) būtinybės motyvai, ar pakeitimui keliami tikslai projekto aiškinamajame rašte nenurodomi ir jie nėra aiškūs iš projekto turinio, o vienintelė akivaizdi teikiamo įstatymo pakeitimo pasekmė yra bendrijos narių teisių ribojimas, siūlytina atsisakyti teikiamo pakeitimo. 13. Projekto 10 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, įstatyme nustatant, jog su bendrijos pirmininku sudaroma ne darbo sutartis, o terminuota darbo sutartis. Pasiūlymas kelia abejonių dėl jo teisinių pasekmių. Pastebėtina, jog darbo sutartį su bendrijos pirmininku galima nutraukti nutarus visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Tokiu atveju bendrijai ir bendrijos nariams nekyla jokių neigiamų teisinių pasekmių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog su pirmininku sudarius terminuotą darbo sutartį, pirmininko atšaukimas tampa komplikuotas ir sukelia bendrijai bei jos nariams tiesiogines finansines pasekmes, nes Darbo kodekso 129 straipsnio 9 dalis nustato, kad „Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.“ Pažymėtina, jog bendrijos pirmininko nebūtų galima perkelti į jokias kitas pareigas ir bendrijoms blogai ir netinkamai dirbantiems pirmininkams tektų sumokėti už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį, nors toks pirmininkas jau neatliktų jokio darbo. Siūlytina apsvarstyti, ar pateiktas pasiūlymas atitinka bendrijų interesus, ar jis yra proporcingas siekiamiems tikslams. 14. Projekto 10 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 14 straipsnio 10 dalį ir joje įtvirtinti bendrijos įgaliotinių pareiškiamą nepasitikėjimo bendrijos pirmininkui institutą. Pažymėtina, jog toks institutas įstatyme nėra aptartas, neaiški jo pareiškimo tvarka ir taisyklės, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskiru straipsniu išdėstyti nepasitikėjimo pirmininku instituto teisinį reguliavimą arba atsisakyti tokio termino, kaip „nepasitikėjimas“ vartojimo ir terminologiją derinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu. 15. Projekto 12 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyti baigtinį ir imperatyvų bendrijos valdybos funkcijų sąrašą. Siūlomas pakeitimas kelia abejonių dėl jo apimties ir pasekmių.
Atsižvelgiant į tai, jog siūlomo pakeitimo (kaip ir kitų įstatymo pakeitimo) būtinybės motyvai, ar pakeitimui keliami tikslai projekto aiškinamajame rašte nenurodomi ir jie nėra aiškūs iš projekto turinio, o vienintelė akivaizdi teikiamo įstatymo pakeitimo pasekmė yra bendrijos narių teisių ribojimas, siūlytina atsisakyti teikiamo pakeitimo Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamo projekto straipsnio 2 ir 3 dalimis siūlomų įstatymo pakeitimų. 16. Projekto 15 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvią savivaldybių vykdomųjų institucijų ar jos įgaliotų asmenų pareigą (iki šiol buvo teisė) kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal keičiamą įstatymą jiems priskirtas funkcijas. Pastebėtina, jog siūlomu reguliavimu iš esmės keičiama savivaldybių savarankiškosios funkcijos, įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje apimtis. Tokia funkcija pagal savo apimtį ir turinį nustotų būti savarankiškąja savivaldybių funkcija ir taptų Valstybine (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija, nes valstybė imperatyviai nustatytų tam tikros visuomenės gyvenimo dalies kontrolę ir pavestų ją užtikrinti savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarime konstatuota: „Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos. Jeigu biudžetiniams metams nepasibaigus savivaldybėms perduodamos dar ir kitos valstybės funkcijos (nustatomos pareigos), tam taip pat turi būti skiriamos lėšos.
Pagal Konstituciją savivaldybės privalo vykdyti įstatymus, taigi ir įstatymus, kuriais savivaldybės įpareigojamos vykdyti joms perduotas valstybės funkcijas. Šios pareigos savivaldybės negalėtų vykdyti, jeigu finansiškai nebūtų užtikrinamas jos vykdymas. Lėšos valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms įgyvendinti turi būti numatytos valstybės biudžeto įstatyme, o ne biudžeto vykdymo aktuose.“ Aptartame kontekste pažymėtina, jog kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame būtų numatytos lėšos savivaldybėms pavedamos imperatyvios funkcijos vykdymui, o priešingu atveju teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai. Be to, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog projektui įgyvendinti reikės valstybės biudžeto lėšų bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą
„Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams remiantis
<...>“, dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. 17. Projekto 16 straipsniu siūloma papildyti įstatymo
dalis jau turi 10 punktą, todėl siūlomas reguliavimas tobulintas esamam 10 punktui suteikiant kitą numerį. 18. Projekto 17 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir joje įtvirtinti bendrijos nario narystės sustabdymo institutą. Pažymėtina, jog toks institutas įstatyme nėra aptartas, neaiški jo tvarka ir taisyklės, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskiru straipsniu išdėstyti narystės stabdymo instituto teisinį reguliavimą arba atsisakyti tokio termino, kaip „narystės stabdymas“ vartojimo ir terminologiją derinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu. 19.
įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Pastebėtina, jog projektu siūloma įtvirtinti daug naujoviškų nuostatų, be to projekto įgyvendinimui reikėtų deramai pasirengti ne tik bendrijoms, tačiau ir institucijoms, kurioms reikėtų priimti atitinkamus teisės aktus arba atlikti kitus veiksmus, todėl manytina, jog būtų protinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įsigaliojus įstatymo nuostatoms atsiras daugybė bendrijų, kurios neatitiks naujų įstatymo reikalavimų, todėl manytina, jog derėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį po įstatymo įsigaliojimo, per kurį tokios bendrijos turėtų pakeisti savo įstatus ir atlikti kitokius pakeitimus, kad atitiktų įstatymo reikalavimus. 20. Pastebėtina, jog siūlomu įstatymo pakeitimu konceptualiai keičiamas galiojantis teisinis reguliavimas, nes daugelis klausimų, kuriuos bendrijos iki šiol galėjo spręsti savarankiškai ir savo pasirinktu teisiniu būdu, po įstatymo projekto įsigaliojimo būtų sprendžiami tik įstatymo nustatytu būdu, nepaliekant bendrijoms savarankiško tvarkymosi galimybės. Svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti pasiremta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio nuostatomis ir kartu su įstatymo projektu pateiktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. 21. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto lyginamojo varianto turinys skiriasi nuo įstatymo projekto turinio. Toks skirtumas neatitinka juridinės technikos taisyklių, siūlytina projektą tobulinti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Saulius Švedas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėjas, Algirdas Astrauskas; patarėjai: Jurgita Marcinkutė, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; konsultantas, Bronius Kleponis; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-28)11 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto išbraukti nuostatą, jog bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas pakeitimas bendrijoms atvertų kelią bendrijos lėšas naudoti bet kokiems tikslams, taip pat ir nesuderinamiems su bendrijos narių interesais.
Teigtina, jog siūlomas pakeitimas neatitinka keičiamo įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, 2 straipsnio 7 dalies nuostatos, jog „Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius“, arba 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog „Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra“ ir visų kitų nuostatų, kurios gina ir užtikrina bendrijos narių teises ir interesus, nes atveria kelią bendrijos narių sukauptų lėšų švaistymui tikslams, nesusijusiems su bendrijos veiklos tikslais. Svarstytina, ar siūlomas pakeitimas atitinka įstatymo projektui keliamus tikslus ir uždavinius „pašalinti šiuo metu galiojančio Įstatymo trūkumus, pastebėtus jo taikymo praktikoje“, ir ar toks pakeitimas yra loginiais ryšiais susijęs su keičiamo įstatymo paskirtimi. Pritarti
įstatymo 5 straipsnio 4 dalies „Prisijungimo sutartį tvirtina veikiančios bendrijos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.“ išbraukti žodžius „bendrijos įstatuose nustatyta tvarka“. Pastebėtina, jog išbraukus aptartus žodžius įstatymo tekste nelieka nuostatos, aptariančios kokiame teisės akte turi būti nustatyta tvarka, pagal kurią butų tvirtinama prijungimo sutartis.
Taigi siūlomas įstatymo pakeitimas sukurtų teisinio reguliavimo spragą, kai tam tikrų objektų teisinis statusas, iki šiol buvęs aiškus ir nedviprasmiškas, tampa neapibrėžtu ir neaiškiu. Siūlytina atsisakyti tokio turinio įstatymo pakeitimo arba aiškiai nustatyti koks kitas teisės aktas turėtų nustatyti prisijungimo sutarties tvirtinimo tvarką. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo spragų visame keičiamame įstatyme, analogiška pastaba mutatis mutandis taikytina ir kitoms siūlomo įstatymo projekto nuostatoms (pavyzdžiui, projekto 3 straipsnio 1 dalis, projekto 7 straipsnio 1 dalis ir kt.), kuriose išbraukiama galiojanti nuostata dėl tam tikrų veiksmų atlikimo tvarkos ir nenustatomas joks naujas teisinis reguliavimas. Pritarti
1
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nustatantį, jog bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka turi būti nustatyta bendrijos įstatuose, pripažinti netekusiu galios. Pastebėtina, jog išbraukus aptartą nuostatą įstatymo tekste nelieka nuostatos, aptariančios kokiame teisės akte turi būti nustatyta tvarka, pagal kurią butų sudaromas ir keičiamas bendrijos narių sąrašas. Taigi siūlomas įstatymo pakeitimas sukurtų teisinio reguliavimo spragą, kai tam tikrų objektų teisinis statusas, iki šiol buvęs aiškus ir nedviprasmiškas, tampa neapibrėžtu ir neaiškiu. Siūlytina atsisakyti tokio turinio įstatymo pakeitimo. Pritarti
2
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 14 punktą iš jo išbraukiant nuostatą, jog bendrijos reorganizavimo sąlygos ir tvarka turi būti nustatyti bendrijos įstatuose.
Atkreiptinas dėmesys, jog priėmus siūlomą pakeitimą, bendrijos reorganizavimo tvarka ir sąlygos ir toliau turės būti nustatomos bendrijos įstatuose, nes tokia imperatyvi sąlyga yra nustatyta Civilinio kodekso 2.96 straipsnio 3 dalyje. Taigi siūloma išbraukti nuostata keičiamame įstatyme yra įtvirtinta dėl teisinio aiškumo. Jei šiuo atveju įstatymo pakeitimu siekiama panaikinti teisinį aiškumą (o kitokių tikslų siūlomu pakeitimu nebus pasiekta), tai siūlytina teikiamo įstatymo pakeitimo atsisakyti. Pritarti
3
papildyti keičiamo įstatymo 7 straipsnį 5 dalimi: „Bendrijos įstatus tvirtina, už jų teisėtumą ir atitiktį įstatymams atsako notaras.“ Atkreiptinas dėmesys, jog nuostata yra perteklinė ir neturi jokio teisinio krūvio, nes analogiškos nuostatos jau yra įtvirtintos kituose teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje yra nustatytas notarinio įstatų tvirtinimo reikalavimas. Be to, pastebėtina, jog nustatyti tai, už ką yra atsakingas notaras nėra ir negali būti teikiamo įstatymo projekto reguliavimo objektas, nes atitinkamos nuostatos yra įtvirtintos Notariato įstatyme, todėl siūlytina teikiamos perteklinio reglamentavimo nuostatos atsisakyti. Pritarti
keičiamo įstatymo 8 straipsnį 5 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, jog
„Pakeistas bendrijos narių sąrašas turi būti perregistruojamas Juridinių
asmenų registre kiekvienais metais. Bendrijos narių sąrašas perregistruojamas, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami dokumentai, susiję su butų ir kitų patalpų savininkų įstojimu į bendriją ar išstojimu iš bendrijos“.
Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog šiuo metu bendrijos narių sąrašas nėra registruojamas Juridinių asmenų registre, todėl nėra suprantama kodėl siūlomoje nuostatoje vartojamas terminas „perregistruojamas“. Jei objektas nėra įregistruotas, tai jis negali būti ir perregistruojamas. Siekiant, jog įstatyme būtų įtvirtintas narių sąrašo perregistravimas, pirmiausia derėtų nustatyti tokio sąrašo privalomą registravimą ir tik tuomet, pagal loginę seką, įtvirtinti tokio sąrašo perregistravimą jam pasikeitus. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei būtų vadovaujamasi logine seka ir įstatyme būtų siūloma įtvirtinti bendrijos narių sąrašo registravimą ir perregistravimą, keltinas klausimas kokių teisinių pasekmių siekiama tokiu teisiniu reguliavimu ir siūlomo teisinio reguliavimo proporcingumo keliamiems tikslams klausimas. Svarstytina, ar būtinos finansinės ir administracinės Registrų centro investicijos bei būsimos bendrijų išlaidos siekiant įregistruoti, perregistruoti bendrijos narių sąrašus bus proporcingos tų teisinių gėrių (nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, ar tokie teisiniai gėriai objektyviai egzistuoja), kuriuos siekiama apsaugoti, ar užtikrinti sukuriant bendrijų narių sąrašų registravimo sistemą. Be to, pažymėtina, kad duomenys apie juridinių asmenų dalyvius paprastai yra pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 41¹ straipsnis, Mažųjų bendrijų įstatymo 6¹ straipsnis), o ne juridinių asmenų registrui.
Trečia, iš siūlomo reguliavimo turinio nėra aišku, ar nuostatoje formuojama taisyklė, jog pakeistas bendrijos narių sąrašas turi būti perregistruojamas vieną kartą kiekvienais metais neatsižvelgiant į tai, ar jame yra pasikeitimų, ar kiekvieną kartą kai yra išstojusių ar įstojusių į bendriją asmenų. Siūlytina apsispręsti dėl reguliavimo turinio ir jį tobulinti. Pritarti
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies išbraukti alternatyvą, jog bendrijoje gali būti sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius, privalomai įtvirtinant revizijos komisijos sudarymą. Pastebėtina, jog tokia alternatyva įstatyme numatyta tiems atvejams, kai bendrijos yra mažos, nes daugiabučiais namais yra laikomi namai, kuriuose yra trys ir daugiau butų. Pažymėtina, jog tokių mažų bendrijų atveju būtų visiškai neproporcinga reikalauti sudaryti revizijos komisiją, o kartais, tiesiog, ir neįmanoma. Siūlytina svarstyti teikiamo reguliavimo turinį ir jį tobulinti. Analogiška pastaba teiktina dėl visų projekto straipsnių, susijusių su aptartos alternatyvos panaikinimu. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi naikinamos alternatyvios galimybės mažoms bendrijoms skirti ginčus nagrinėjantį asmenį, o ne ginčus nagrinėjančią komisiją. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-287 9.
Projekto 7 straipsniu siūloma iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies išbraukti nuostatą, jog: „Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai)“. Siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog išbraukus pacituotą reguliavimą, įstatyme neliks jokios nuostatos, reguliuojančios teisinę situaciją, kai bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia. Įstatymo projektu neteikiamas joks alternatyvus, ar kitoks reguliavimas, nustatantis kokiu būdu turėtų būti sprendžiama teisinė situacija, jei bendrijos valdymo organas nesušaukia visuotinio narių susirinkimo. Teigtina, jog nelikus aptariamos nuostatos, bendrijos nariai savo teises, reikalauti visuotinio susirinkimo sušaukimo, galės ginti tik teisminiu keliu. Svarstytina, ar buvusios aiškios ir paprastos tvarkos sušaukti visuotinį susirinkimą, kai to nepadaro valdymo organai, panaikinimas ir neapibrėžtos situacijos sukūrimas bei galimo brangaus ir ilgo teisminio klausimo sprendimo būdo įtvirtinimas atitinka bendrijų narių interesus, ar siūlomas įstatymo pakeitimas yra suderinamas su keičiamo įstatymo tikslais, ar yra proporcingas projektu siekiamiems tikslams. Siūlytina atsisakyti teikiamo įstatymo pakeitimo arba jį tobulinti taip, kad nepakenkti bendrijų nariams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-04-287 10.
Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies išbraukti nuostatą, jog:
„Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu
pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus“. Siūlomas įstatymo pakeitimas diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog išbraukiama nuostata į įstatymo tekstą įtraukta tam, kad kuo didesnis kiekis asmenų, esančių bendrijos nariais, galėtų pareikšti savo nuomonę dėl tiesiogiai su jais susijusių bendrijos klausimų. Pritarus siūlomam pakeitimui tokia bendrijos narių teisė pareikšti savo nuomonę būtų panaikinta. Pažymėtina, jog ne visi asmenys gali tiesiogiai dalyvauti visuotiniame susirinkime ir pareikši savo nuomonę balsuodami, nes egzistuoja daugybė objektyvių faktorių, kurie gali asmenims sutrukdyti dalyvauti susirinkimuose. Atsižvelgiant į tai, jog siūlomo pakeitimo (kaip ir kitų įstatymo pakeitimo) būtinybės motyvai, ar pakeitimui keliami tikslai projekto aiškinamajame rašte nenurodomi ir jie nėra aiškūs iš projekto turinio, o vienintelė akivaizdi teikiamo įstatymo pakeitimo pasekmė yra bendrijos narių teisių pasisakyti ribojimas, siūlytina atsisakyti teikiamo pakeitimo. Analogiška pastaba mutatis mutandis išsakytina ir dėl projekto 7 straipsnio 4 dalimi siekiamos panaikinti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos bendrijos narių teisės balsuoti raštu. Antra, kelia abejonių pakeitimu siūlomas revizijos komisijos dalyvavimas registruojant visuotinio susirinkimo dalyvius, nes komisijai nenustatoma pareiga pasirašyti tokį sąrašą, ar kaip kitaip laiduoti jo tikrumą. Sudarytą sąrašą, pagal galiojantį reguliavimą, pasirašytų tik susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.
Svarstytina galimybė įstatyme nenustatyti teisinio krūvio neturinčių prievolių. Pritarti
5
pakeisti įstatymo 11 straipsnio 13 dalį, vietoje nuostatos, jog visuotinio susirinkimo sprendimai skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, įrašant nuostatą, jog tokie sprendimai skelbiami „viešai“. Pastebėtina, jog terminas „viešai“ gali būti suprantamas labai įvairiai, pavyzdžiui, skelbimu respublikiniame dienraštyje, arba skelbimo pakabinimu namo skelbimų lentoje. Abejotina, jog bendrijų sprendimai turėtų būti skelbiami dienraščiuose ar interneto portaluose, nes tai būtų nepagrįstos administracinės ir finansinės naštos bendrijoms sukūrimas. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina atskleisti tai, kas įstatymo leidėjo požiūriu šiuo atveju turėtų būti laikoma viešumu. Pritarti
1
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti baigtinį ir imperatyvų sąrašą atvejų, kai gali būti šaukiamas įgaliotinių susirinkimas. Siūlomas pakeitimas kelia abejonių dėl jo apimties ir pasekmių. Atsižvelgiant į tai, jog siūlomo pakeitimo (kaip ir kitų įstatymo pakeitimo) būtinybės motyvai, ar pakeitimui keliami tikslai projekto aiškinamajame rašte nenurodomi ir jie nėra aiškūs iš projekto turinio, o vienintelė akivaizdi teikiamo įstatymo pakeitimo pasekmė yra bendrijos narių teisių ribojimas, siūlytina atsisakyti teikiamo pakeitimo. Pritarti
3
pakeisti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, įstatyme nustatant, jog su bendrijos pirmininku sudaroma ne darbo sutartis, o terminuota darbo sutartis. Pasiūlymas kelia abejonių dėl jo teisinių pasekmių.
Pastebėtina, jog darbo sutartį su bendrijos pirmininku galima nutraukti nutarus visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Tokiu atveju bendrijai ir bendrijos nariams nekyla jokių neigiamų teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog su pirmininku sudarius terminuotą darbo sutartį, pirmininko atšaukimas tampa komplikuotas ir sukelia bendrijai bei jos nariams tiesiogines finansines pasekmes, nes Darbo kodekso 129 straipsnio 9 dalis nustato, kad
„Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino
pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.“ Pažymėtina, jog bendrijos pirmininko nebūtų galima perkelti į jokias kitas pareigas ir bendrijoms blogai ir netinkamai dirbantiems pirmininkams tektų sumokėti už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį, nors toks pirmininkas jau neatliktų jokio darbo. Siūlytina apsvarstyti, ar pateiktas pasiūlymas atitinka bendrijų interesus, ar jis yra proporcingas siekiamiems tikslams. Pritarti
5
pakeisti įstatymo 14 straipsnio 10 dalį ir joje įtvirtinti bendrijos įgaliotinių pareiškiamą nepasitikėjimo bendrijos pirmininkui institutą. Pažymėtina, jog toks institutas įstatyme nėra aptartas, neaiški jo pareiškimo tvarka ir taisyklės, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskiru straipsniu išdėstyti nepasitikėjimo pirmininku instituto teisinį reguliavimą arba atsisakyti tokio termino, kaip „nepasitikėjimas“ vartojimo ir terminologiją derinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pritarti
1 15.
Projekto 12 straipsnio 1 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyti baigtinį ir imperatyvų bendrijos valdybos funkcijų sąrašą. Siūlomas pakeitimas kelia abejonių dėl jo apimties ir pasekmių. Atsižvelgiant į tai, jog siūlomo pakeitimo (kaip ir kitų įstatymo pakeitimo) būtinybės motyvai, ar pakeitimui keliami tikslai projekto aiškinamajame rašte nenurodomi ir jie nėra aiškūs iš projekto turinio, o vienintelė akivaizdi teikiamo įstatymo pakeitimo pasekmė yra bendrijos narių teisių ribojimas, siūlytina atsisakyti teikiamo pakeitimo. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl aptariamo projekto straipsnio 2 ir 3 dalimis siūlomų įstatymo pakeitimų. Pritarti
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvią savivaldybių vykdomųjų institucijų ar jos įgaliotų asmenų pareigą (iki šiol buvo teisė) kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal keičiamą įstatymą jiems priskirtas funkcijas. Pastebėtina, jog siūlomu reguliavimu iš esmės keičiama savivaldybių savarankiškosios funkcijos, įtvirtintos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje apimtis. Tokia funkcija pagal savo apimtį ir turinį nustotų būti savarankiškąja savivaldybių funkcija ir taptų Valstybine (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija, nes valstybė imperatyviai nustatytų tam tikros visuomenės gyvenimo dalies kontrolę ir pavestų ją užtikrinti savivaldybėms. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarime konstatuota: „Konstitucijoje įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją suponuoja tai, kad jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais arba kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos.
Jeigu biudžetiniams metams nepasibaigus savivaldybėms perduodamos dar ir kitos valstybės funkcijos (nustatomos pareigos), tam taip pat turi būti skiriamos lėšos. Pagal Konstituciją savivaldybės privalo vykdyti įstatymus, taigi ir įstatymus, kuriais savivaldybės įpareigojamos vykdyti joms perduotas valstybės funkcijas. Šios pareigos savivaldybės negalėtų vykdyti, jeigu finansiškai nebūtų užtikrinamas jos vykdymas. Lėšos valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms įgyvendinti turi būti numatytos valstybės biudžeto įstatyme, o ne biudžeto vykdymo aktuose.“ Aptartame kontekste pažymėtina, jog kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame būtų numatytos lėšos savivaldybėms pavedamos imperatyvios funkcijos vykdymui, o priešingu atveju teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai. Be to, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog projektui įgyvendinti reikės valstybės biudžeto lėšų bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą „Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams remiantis <...>“, dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
įstatymo 21 straipsnio 4 dalį 10 punktu. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiama straipsnio dalis jau turi 10 punktą, todėl siūlomas reguliavimas tobulintas esamam 10 punktui suteikiant kitą numerį.
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba
įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir joje įtvirtinti bendrijos nario narystės sustabdymo institutą. Pažymėtina, jog toks institutas įstatyme nėra aptartas, neaiški jo tvarka ir taisyklės, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskiru straipsniu išdėstyti narystės stabdymo instituto teisinį reguliavimą arba atsisakyti tokio termino, kaip „narystės stabdymas“ vartojimo ir terminologiją derinti su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Pritarti
įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarką. Pastebėtina, jog projektu siūloma įtvirtinti daug naujoviškų nuostatų, be to projekto įgyvendinimui reikėtų deramai pasirengti ne tik bendrijoms, tačiau ir institucijoms, kurioms reikėtų priimti atitinkamus teisės aktus arba atlikti kitus veiksmus, todėl manytina, jog būtų protinga nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įsigaliojus įstatymo nuostatoms atsiras daugybė bendrijų, kurios neatitiks naujų įstatymo reikalavimų, todėl manytina, jog derėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį po įstatymo įsigaliojimo, per kurį tokios bendrijos turėtų pakeisti savo įstatus ir atlikti kitokius pakeitimus, kad atitiktų įstatymo reikalavimus. Pritarti
konceptualiai keičiamas galiojantis teisinis reguliavimas, nes daugelis klausimų, kuriuos bendrijos iki šiol galėjo spręsti savarankiškai ir savo pasirinktu teisiniu būdu, po įstatymo projekto įsigaliojimo būtų sprendžiami tik įstatymo nustatytu būdu, nepaliekant bendrijoms savarankiško tvarkymosi galimybės.
Svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti pasiremta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio nuostatomis ir kartu su įstatymo projektu pateiktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Pritarti
lyginamojo varianto turinys skiriasi nuo įstatymo projekto turinio. Toks skirtumas neatitinka juridinės technikos taisyklių, siūlytina projektą tobulinti. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-05-02) Išnagrinėję pateiktą pakartotinai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1501(2)), pažymime, kad projektu pateikti siūlymai nėra aiškiai pagrįsti šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte ir, kai kuriais atvejais, prieštarauja tiek galiojantiems įstatymams (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms), tiek teisiniai logikai. Pateikto projekto nuostatose siūloma daugelyje nuostatų išbraukti nuorodą į bendrijos įstatus ir juose nustatytą tvarką, tačiau būtent bendrijos įstatai kartu su įstatymais ir kitais teisės aktais yra bendrijos veiklos teisėtumo užtikrinimo dokumentas, kuriuo gali remtis bendrijos nariai įgyvendindami savo teises ir pareigas. Paminėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata aiškiai nustato, kad bendrijos įstatuose negali būti Lietuvos Respublikos įstatymams prieštaraujančių nuostatų.
Atsižvelgiant į tai abejojame, ar tikslinga Jūsų projektu siūlyti išbraukti nuorodą į bendrijos įstatus ir juose nustatytas tvarkas galiojančio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 5 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktuose, 11 straipsnio 1, 4, 8 ir 13 dalyse, 12 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1, 2 ir
straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje. Kartu nėra suprantamas ir nepagrįstas įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūlymas panaikinti galimybę visuotiniame susirinkime pasirinkti bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti sudaromo ar išrenkamo organo formą. Nesuprantama, kodėl projektu siūloma palikti tik vienintelę galimybę sudaryti revizijos komisiją, tačiau panaikinama galimybė bendrijoje išsirinkti revizorių. Šis įstatymas taikomas ne tik didelėms daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms, bet ir mažoms bendrijos. Kodėl mažoms bendrijoms, neturinčioms daug narių, turėtų būti uždrausta išsirinkti vieną asmenį revizoriumi, kad jis atliktų bendrijos vidaus kontrolės funkciją? Atitinkamai abejotume projektu teikiamo siūlymo išbraukti nuorodą į išrenkamą revizorių tokiose galiojančio įstatymo nuostatose tikslingumu: 9 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte,
straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse. Panaši pastaba dėl pagrįstumo stokos teiktina ir projekto nuostatoms dėl galimybės bendrijoje išsirinkti ginčus nagrinėjantį asmenį ir įstatyme įtvirtinti reikalavimą, kad būtų sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija.
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonė dėl projektu siūlomų keisti galiojančio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 23 straipsnio 1, 2 dalių ir siūlomos naujos 4 dalies. Nėra paaiškinama, kodėl siūloma projektu keisti galiojančio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir atsisakyti bendrijos reorganizavimo galimybės, nes paliekamas tik bendrijos likvidavimas, kas nėra teisiškai tapatus veiksmas. Abejotinas ir siūlymas papildyti galiojančio įstatymo 7 straipsnį 5 dalimi, kuri įtvirtina nuostatą, pakartojančią reikalavimus, įtvirtintus to paties įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje (dėl notarinių veiksmų tvirtinant bendrijos steigimo dokumentus). Nesuprantamas ir siūlymas papildyti galiojančio įstatymo 8 straipsnį 5 dalimi ir nustatyti prievolę registruoti juridinių asmenų registre bendrijos narių sąrašo pasikeitimus, kas galimai įtakotų bendrijos narių teises, pavyzdžiui, siekiant greitai parduoti turimą nuosavybę ir išstoti iš bendrijos. Projektu siūlomame 10 straipsnio 1 dalies
atvejus dėl bendrijos pirmininko įdarbinimo. Gali būti situacijų, kai bendrijos pirmininkas apskritai nedirba pagal darbo sutartį bendrijoje ir jame neturi būti nustatomas darbo užmokestis. Projektu siūloma pakeisti visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarką, numatytą 11 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje ir kažkodėl atsisakyti įstatyme numatyto saugiklio, kad toks susirinkimas būtų sušauktas net ir tuo atveju, jei bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos tokio susirinkimo nesušaukia.
Panaikinus minėtą saugiklį projekte nėra aptariama tvarka, kaip sušaukti susirinkimą, jei to nedaro valdymo organas. Taip pat neaiškus tikslingumas siūlymo keisti įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kad revizijos komisija registruotų visuotinio susirinkimo dalyvius, nes manytume, kad šią funkciją realiai gali atlikti ir susirinkimo sekretorius. Abejotinas ir siūlymas atsisakyti išankstinio rašytinio balsavimo proceso visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir tvarkos, nustatytos bendrijos įstatuose dėl balsavimų slaptumo (siūlymas keisti įstatymo 11 straipsnio 4, 8, 12 dalis, 16 straipsnio 4 ir 5 dalis), kai tokios procedūros yra numatytos net, pavyzdžiui, rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad projekte pateiktas siūlymas, keisti įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad su bendrijos pirmininku būtų sudaroma terminuota darbo sutartis 2 metų kadencijos laikotarpiui, turi būti derinamas su to paties 14 straipsnio 9 dalyje numatytomis bendrijos pirmininko teisėmis. Taip pat neaiški siūlymo, numatyto įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje dėl nepasitikėjimo pareiškimo bendrijos pirmininkui, įgyvendinimo tvarka. Pateiktu projektu pildoma įstatymo 21 straipsnio 4 dalis 10 punktu, kurio nuostata turi būti suderinta su Lietuvos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (2002 m. gegužės 28 d. Įstatymo Nr. IX-904 redakcija) 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija)
Antikorupcijos komisijos 2014-04-03 prašymą Nr. S-2014-2886, atlikome Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 3, 5, 7, 8, 9, 10, 11,12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1501(2) (toliau - Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad dalyje keičiamų Projekto nuostatų siūloma galimybė panaikinti tam tikrų procedūrų tvarką, numatytą bendrijų įstatuose, panaikinti apribojimus bendrijų lėšų panaudojimui, panaikinti vienasmenius revizijos ir ginčų sprendimo organus, Šias funkcijas pavedant tik kolegialiems organams - komisijoms. Taip pat siūloma naikinti išankstinio balsavimo ir balsavimo raštu teisę bendrijų nariams. Projektu nustatomi apribojimai, bendrijos pirmininkams, kad jais gali būti tik bendrijos nariai. Analogiškus reikalavimus siūloma taikyti ir revizijos, bei ginčų nagrinėjimo komisijos nariams. Išanalizavę Projekto ir jį lydinčiųjų dokumentų informaciją pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastaboms. Atsižvelgus į jas, daugiabučių namų ir kitų pastatų savininkų bendrijų veikla taptų skaidresnė ir atitiktų visų savininkų bendrijos narių interesus. Atlikę Projekto antikorupcinį, manome, kad Projekto nuostatos nėra ydingos antikorupciniu požiūriu. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-1510 antikorupcinį vertinimą atlikti netikslinga, nes 2014 m, balandžio 24 d. jo pagrindu buvo priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1357 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)12 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas reikalinga atitinkamai patikslinti Įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį: “2. Papildyti 3 straipsnio 3 dalį 3 punktu:
3) trukdyti bendrijos nariui išstoti iš bendrijos.“ Pritarti Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)2 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį: „Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
(įgaliotinių susirinkimas).” Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas siūloma Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip, kaip yra šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje: Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)31 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį: “1. Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą.” Pritarti Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)32 Argumentai:
Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį: „2. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) bendrijos likvidavimo sąlygos ir tvarka, bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas siūloma Įstatymo 7 straipsnį išdėstyti taip, kaip yra šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Seimo narys L.
Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)4 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5. Pakeistas Bbendrijos narių sąrašas turi būtiperregistruojamas Juridinių asmenų registrekiekvienais metais. Bendrijos narių sąrašas perregistruojamas, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami dokumentai, susiję su butų ir kitų patalpų savininkų įstojimu į bendriją ar išstojimu iš bendrijos, bet ne dažniau nei kartą per metus.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas siūloma Įstatymo 8 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip, kaip yra šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)71 Argumentai:
Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos įgaliotinių arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos įgaliotinių, revizijos komisija arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas siūloma Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip, kaip yra šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)73 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį: “3. Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
privalomas klausimais, dėl kurių nors vienas bendrijos narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria daugiau kaip dešimtadalis susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas siūloma Įstatymo 11 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip, kaip yra šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)91 Argumentai:
Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį: „1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų, šiame įstatyme nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas).“ Nepritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas siūloma Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip, kaip yra šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)102 Argumentai:
Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 2 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.“ Pritarti Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)103 Argumentai:
Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį: „3. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
pirmininko kadencijos laikotarpiui), šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas siūloma Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip, kaip yra šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)105 Argumentai:
Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų arba jam pareikštas trijų penktadalių bendrijos įgaliotinių nepasitikėjimas, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių, kurį paskiria įgaliotinių susirinkimas.“ Pritarti Seimo narys L. Balsys (2015-11-04) Argumentai:
Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį: „1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas).“ Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)14 Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Bendrijos revizijos komisija“
„1. Bendrijos revizijos komisijos narius renka ir atšaukia visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Revizijos komisijoje turi būti ne mažiau kaip trys komisijos nariai. Revizijos komisijos nariai renkami ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos nario kadencijų skaičius neribojamas. 2. Bendrijos revizijos komisijos nariais negali būti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja tėvystės ar artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai).“ 3.
Bendrijos revizijos komisija:
1) tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;
2) finansiniams metams pasibaigus, atlieka bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą), jas vertina ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui);
3) privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių arba ketvirtadalis įgaliotinių;
4) jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, privalo patikrinti pavienio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą, kai to pareikalauja daugiau kaip penktadalis to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Šiuo atveju bendrijos revizijos komisija ataskaitą pateikia patikrinimo iniciatoriams ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui).“
valdymo organas privalo pateikti revizijos komisijai arba auditoriui paaiškinimus ir visus patikrinimui (auditui) atlikti reikalingus dokumentus. Bendrijos valdymo organui draudžiama riboti bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą) atliekančių subjektų įgaliojimus ar kitaip trukdyti jų darbą. 5. Revizijos komisija, nustačiusi bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, turi teisę reikalauti, kad bendrijos pirmininkas (valdyba) sušauktų neeilinį visuotinį susirinkimą (įgaliotinių susirinkimą).
Jeigu bendrijos pirmininkas (valdyba) per 30 kalendorinių dienų nuo šio reikalavimo pateikimo dienos visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nesušaukia, susirinkimą šaukia ir jo darbotvarkę nustato revizijos komisija. Revizijos komisijos išvados dėl bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų pateikiamos visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui).“ Pritarti Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)16 Argumentai:
Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “Papildyti 21 straipsnio 4 dalį 10 11 punktu:
atsisakyti apmokėti išlaidas, kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir kurioms nėra davę sutikimo.“ Pritarti iš dalies Pritariama pasiūlymo esmei, tačiau, siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų konkretumo, pasiūlymo nuostatas siūloma tikslinti. Seimo narys L. Balsys (2015-11-04)18 Argumentai:
Žr. aukščiau. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai, kai tokia komisija sudaroma. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. 2. Jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. 3. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. 4.
nagrinėjimo komisijos nariais negali būti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja tėvystės ar artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai). Ginčų nagrinėjimo komisijos nariai turi būti bendrijos nariais.“
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
įstatymo projektą Nr. XIIP-1501(2) atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, Seimo nario L. Balsio pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 2. Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad dauguma Seimo nario L. Balsio pasiūlymuose teikiamų nuostatų jau yra šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas