Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai sutartinai pažymi, kad Lukiškių aikštei dėl jos ypatingo istorinio statuso ir lokacijos dera būti pagrindine Lietuvos valstybės reprezentacine aikšte. Tačiau nepaisant nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės laikų tebesitęsiančios diskusijos apie ypatingą Lukiškių aikštės istorinį vaidmenį ir memorialinę, reprezentacinę bei visuomeninę (poilsinę bei rekreacinę) reikšmę Lietuvos piliečiams, visi per pastaruosius keliolika metų pateikti įstatymų projektai ir nutarimai, skirti užtikrinti šiai erdvei deramą apipavidalinimą, yra blokuojami, vilkinami, o jų nuostatos - neįgyvendinamos. Teikiamo įstatymo projekto pagrindas – įsitikinimas, kad biurokratiniai suvaržymai ir ligšiolinis atsakomybių nepasidalijimas negali ir neturi užkirsti kelio šios reikšmingos aikštės performavimui, kad ši išpildytų jai priskiriamą memorialinę ir reprezentacinę misiją. Projekto tikslas – užtikrinti, kad aikštės valstybinis statusas būtų įtvirtintas skubiais ir sistemingais jos atnaujinimo darbais, kuriuos privalu užbaigti iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejaus. Įvertinant šių darbų reikšmę, Lukiškių aikštės likimu turi pasirūpinti ne vietos savivaldybė, o aukščiausios valstybinės institucijos, organizuojant ir prižiūrint Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiuo įpareigojimu Vyriausybei siekiama, kad būtų užkirstas kelias chaotiškoms, Lietuvos laisvos kovotojų memorialinės koncepcijos neatitinkančioms aikštės apipavidalinimo iniciatyvoms ir kad per artimiausius kelerius metus aikštės memorialinė vizija būtų galutinai įgyvendinta. Seimo narys A. Ažubalis
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-02-13 Nr. XIIP-1497 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos lukiškių aikštės vilniuje įstatymo projekto nr. XIIP-1497 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą Nr. XIIP-1497 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms. L.e. generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
DĖL
2014-02-21 Nr. XIIP-1497 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma apibrėžti Lukiškių aikštės Vilniuje statusą ir funkcijas. Vertinant projektą šiuo aspektu pastebėtina, kad Lukiškių aikštė yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir turi valstybės saugomo objekto statusą. Toks Lukiškių aikštės statusas nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 1 straipsnio
paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus“. Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad „nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras. Kultūros ministras įgalioja ministerijos padalinius ir prie ministerijos įsteigtas institucijas atlikti apsaugos funkcijas. Savivaldybės atlieka Vietos savivaldos, šio ir kitų įstatymų savivaldybėms nustatytas funkcijas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos norminius teisės aktus pagal kompetenciją priima Vyriausybė, kultūros ministras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ( toliau – Departamentas) direktorius ir savivaldybės taryba. Kultūros ministras tvirtina valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo paveldosaugos (apskaitos, paveldotvarkos, kontrolės, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo, kitas) programas.
Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų norminiai teisės aktai, susiję su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, prieš juos priimant, turi būti pateikiami Kultūros ministerijai derinti teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Departamentas.“ Lukiškių aikštės Vilniuje statusą bei funkcijas šiuo metu taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimas “Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų” (Žin., 1999, Nr.18-459) ir kiti teisės aktai. Pastebėtina ir tai, kad 2000 m. spalio 17 d. Seimas yra priėmęs artimą projektu teikiamam įstatymą Nr. VIII-2072 “Dėl Lukiškių aikštės”, kuris dėl Respublikos Prezidento veto liko nepasirašytas. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2000 m. spalio 31 d. dekrete Nr. 1063 “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lukiškių aikštės Vilniuje grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ (Žin., 2000, Nr.95-2977) nurodė nepasirašymo motyvus: 1) įstatyme reglamentuoti klausimai neturėtų būti įstatymu reguliuojamas dalykas; 2) šiuos klausimus turėtų spręsti Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo pareikštą nuomonę. Įstatymui kaip norminiam teisės aktui būdinga tai, kad jis nustato bendrąsias elgesio taisykles numatytas taikyti daug kartų. Įstatymai paprastai yra adresuoti neapibrėžtam juridinių ir fizinių asmenų ratui ir apima platų visuomeninių santykių ratą. Tuo jie skiriasi nuo individualių teisės aktų, kuriuose esantys nurodymai yra individualaus pobūdžio. Tokie aktai leidžiami konkretiems subjektams ar konkretiems atvejams, progoms.
Teisės teorijos požiūriu teikiamas įstatymo projektas labiau panašėja į individualaus pobūdžio aktą, kuriuo siekiama reglamentuoti išskirtinai tik vienos, o ne visų Lietuvoje esančių ypatingo istorinio ar kitokio statuso aikščių, statusą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Taigi, įvertinus įstatymo projekto nuostatas darytina išvada, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra įstatymo reguliavimo dalyku ir nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „projektiniai sprendimai turi derėti su Aukų g. 2a. veikiančiu Genocido aukų muziejumi ir būti parengti kompleksiškai įvertinus Pamėnkalnio urbanistinių sprendimų perspektyvą“. Ši nuostata tikslintina atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos genocido aukų muziejus yra vienas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padalinių (Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas). Taigi, įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje įvardintas subjektas turėtų būti tikslinamas. 3. Po projekto 2 straipsnio 2 dalies einančią pastraipą reikėtų pažymėti skaitmeniu “3” arba sujungti su 2 dalimi. 4. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad projekto 3 straipsnio nuostatos nevisiškai dera su Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimo “Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų” (Žin., 1999, Nr.18-459) 3 straipsnio nuostatomis.
Todėl, siekiant išvengti teisės normų kolizijos, siūlytina tarpusavyje suderinti galiojančio nutarimo ir teikiamo įstatymo projekto nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimą Nr.69 „Dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo komisijos sudarymo“ (Žin., 2010, Nr. 9-422) , kuriame numatyti Vyriausybės pavedimai komisijai dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo (dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo projektinių pasiūlymų parengimo ir įgyvendinimo konkurso principinių sąlygų, Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje meninės idėjos projekto konkurso principinių sąlygų, lėšų Lukiškių aikštės sutvarkymo ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje darbams ir kitais klausimais). 5. Įstatymo projekto priėmimas susijęs su papildomomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei į tai, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Megrelishvili V. Vėgelis