Projekto Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo NR. I-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymas
1Pakeisti 63 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) tvirtina savivaldybės mero ar savivaldybės valdybos (mero) institucijų sudarytas sveikatinimo veiklos sutartis;“
263 straipsnio 7 punktą pripažinti netekusia galios. „7) steigia, reorganizuoja ar likviduoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, farmacijos įmones ir vykdo jų steigėjos funkcijas; “
3Pakeisti 63 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) atšaukia prieštaraujančius įstatymams ar savivaldybės tarybos sprendimams savivaldybės valdybos, mero sprendimus ir potvarkius, komitetų, komisijų, bendruomenės sveikatos tarybos, kitų sudarytų padalinių sprendimus sveikatinimo veiklos klausimais;“
Papildyti 65 straipsnį 4 dalimi: „4. Savivaldybės gydytojas:
Vyriausybės nutarimus;
2) analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklės ir jos rizikos veiksnių rodiklius ir teikia išvadas bei siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai, gyventojams bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
3) vykdo kitas savivaldybės gydytojo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
įstatymo 1 straipsnį, įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas (2) Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo NR. I-552 63, 64 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymas
163 straipsnio 3 punktą pripažinti netekusiu galios. „3) tvirtina savivaldybės valdybos (mero) sudarytas sveikatinimo veiklos sutartis;“
2Pakeisti 63 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) atšaukia prieštaraujančius įstatymams ar savivaldybės tarybos sprendimams savivaldybės valdybos, mero sprendimus ir potvarkius, komitetų, komisijų, bendruomenės sveikatos tarybos, kitų sudarytų padalinių sprendimus sveikatinimo veiklos klausimais;“. 2
straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaro sveikatinimo veiklos sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės tarybai ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;“. 3 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas
Papildyti 65 straipsnį 4 dalimi: „4. Savivaldybės gydytojas:
1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir dalyvauja įgyvendinant Lietuvos sveikatos programą, kitas valstybines sveikatinimo programas;
2) organizuoja ir dalyvauja įgyvendinant savivaldybės tarybos patvirtintas sveikatinimo programas;
3) nuolat analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, pagal kompetenciją teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės merui, administracijos direktoriui ir kitoms institucijoms;
4) kiekvienais metais savivaldybės tarybai teikia metinį pranešimą apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;
5) koordinuoja savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos ir sveikatinimo įstaigų veiklą ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais;
6) atlieka kitas savivaldybės gydytojo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO Nr. I-1367 15¹, 17, 29, 39 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 19¹ STRAIPSNIU įstatymo ir Lietuvos Respublikos LIETUVOS
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektai) rengiami atsižvelgiant į Ministro Pirmininko ir ministrų susitikimo su savivaldybių merais, įvykusio 2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, metu išsakytas pastabas dėl pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo savivaldybių teritorijose bei siekį vykdyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo efektyvią kontrolę. Projektais taip pat siekiama įgyvendinti Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (toliau – Vyriausybės programa), 266 punkto nuostatą
„įgyvendindami konstitucinį nemokamos medicinos pagalbos teikimo
valstybinėse gydymo įstaigose principą, išlaikysime optimalų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų tinklą.
Už pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtrą bus atsakingos savivaldybės <...>“, 269 punkto nuostatą „didinsime steigėjų ir asmeninę vadovų atsakomybę už įstaigos veiklos rezultatus” bei užtikrinti LNSS viešųjų įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų (toliau – vadovaujantieji darbuotojai) teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 270 punkto nuostatą „Užtikrinsime efektyvią pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, jų teikiamų paslaugų kokybę ir veiksmingumą <...>“. Projektų tikslai ir uždaviniai:
1Suteikti savivaldybei įstatyminius įgaliojimus reguliuoti LNSS nepriklausančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurių paslaugas bus siekiama apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tinklą taip, kad būtų užtikrinamas savivaldybės teritorijoje pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas, užtikrinančias asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei) bei būtų taupomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos. 2. Nustatyti galimybę savivaldybėms optimizuoti savo pavaldumo LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų tinklą. 3. Nustatyti įstatyminį pagrindą sveikatos priežiūros įstaigoms įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. 4.
ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (išskyrus psichikos ir odontologijos) paslaugas, užtikrinti tokių paslaugų nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 5. Siekiama didinti sveikatos sektoriaus skaidrumą, užtikrinti vadovaujančiųjų darbuotojų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir numatyti, kad įstatymu būtų nustatytos ne tik vadovaujančiųjų darbuotojų atlyginimų sudedamosios (pastovioji ir kintamoji) dalys, bet ir aiškūs kriterijai, kuriais remiantis nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (mėnesinės algos kintamosios dalies dydis), t. y. įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir veiklos rezultatų rodikliai. 6. Siekiama įstatymu nustatyti pagrindines savivaldybės gydytojo funkcijas. Projektus parengė Sveikatos apsaugos ministerija. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas). Įgyvendindamos šią funkciją, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad LNSS nepriklausančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo klausimus reguliuoja Įmonių įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas, Įmonių rejestro įstatymas, atskirų įmonių rūšių įstatymai, kiti įstatymai bei teisės aktai.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma:
1) užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą;
2) įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
3) teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje;
4) naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą, kurio nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija;
5) pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
6) užtikrinti lygias pacientų teises į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;
7) atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą;
8) saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas duoda sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę;
9) informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;
10) teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę tokias paslaugas gauti.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinė alga susideda iš pastoviosios ir kintamosios algos dalių. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami. Kiekybiniai ir kokybiniai LNSS viešųjų įstaigų veiklos vertinimo rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1019 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sveikatos sistemos įstatymo 63 straipsnyje nustatyta Savivaldybės tarybos kompetencija sveikatinimo veiklos valdymo klausimais. Sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnyje reglamentuotas Savivaldybės gydytojo ir jo kompetencijos sveikatinimo veiklos reikalų klausimais nustatymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu pagrindas – Vyriausybės programos 266 punktas, kur nustatyta, kad „Įgyvendindami konstitucinį nemokamos medicinos pagalbos teikimo valstybinėse gydymo įstaigose principą, išlaikysime optimalų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Už pirminės asmens sveikatos priežiūros <...> įstaigų tinklo plėtrą bus atsakingos savivaldybės <...> Visos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiks bendroje nacionalinėje įstaigų sistemoje“. Atsižvelgiant į tai, kad LNSS nepriklausančių įstaigų steigimą reglamentavę Įmonių įstatymas, Įmonių rejestro įstatymas buvo pripažinti netekusiais galios, atitinkamai tikslinama ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis.
Papildžius Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą 19¹ straipsniu, nustatoma, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos tik turinčioms teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančioms įstaigoms (toliau – paslaugų teikėjai), kurios išrenkamos viešo konkurso būdu. Viešas konkursas organizuojamas, jei savivaldybės dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) ir savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) nėra patenkinamas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Kategorija „tik turinčioms teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, reiškia, kad paslaugų teikėjai turi turėti apskritai licenciją teikti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad sudarant sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnį (šio straipsnio keitimo redakciją) reikalaujama turėti licencijavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Sveikatos sistemos įstatymo 63 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos „tvirtina pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programą“ (redakcija iki 2014 m. spalio 1 d.), o nuo 2014 m. spalio 1 d. savivaldybės tarybos „nustatys savivaldybės sveikatos priežiūros plėtojimą savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose“. Manytume, kad paminėtuose savivaldybės tarybos teisės aktuose bus nustatytas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis.
Sveikatos sistemos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad LNSS ištekliai yra LNSS valdymui laiduoti skirti materialiniai ištekliai, LNSS vykdomųjų ir valdymo subjektų turtas, LNSS veiklai laiduoti skirti valstybės ir savivaldybių biudžeto ištekliai, valstybės ir savivaldybių įstaigų, įmonių, turinčių asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros, farmacinės veiklos licenciją, specialistai ir kiti darbuotojai ir kt. Pagal siūlomą reglamentavimą viešą konkursą savivaldybės organizuos tik tada, kai jos dėl savivaldybės LNSS išteklių, reikalingų pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, trūkumo (nebus atitinkamo srities sveikatos priežiūros specialistų, nebus atitinkamos medicininės infrastruktūros ir pan.) negalės užtikrinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Viešame konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus atsižvelgiant į pateiktą paslaugų teikėjo veiklos planą, kuriame turi būti nurodyta:
1) pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teritorija;
2) pirminę asmens sveikatos priežiūrą teiksiantys specialistai;
3) turima medicinos įranga;
4) bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis. Aukščiau paminėtos sąlygos yra esminės ir yra nurodytos būtent todėl, kad iš jų bus galima spręsti ir atrinkti, kuris paslaugų teikėjas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas galės teikti sąlygomis, kurios labiausiai atitiks pirminės sveikatos priežiūros paslaugų poreikį atitinkamoje savivaldybės teritorijoje (ar jos dalyje). Veiklos plane nurodoma sąlyga – „bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis“ yra viena iš aplinkybių, pagal kurias paslaugų teikėjai bus vertinami viešame konkurse.
Manytina, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoms turint sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl paslaugų teikimo užtikrinimo vienos iš jų nedarbo metu, arba bendrų paslaugų teikimo (pavyzdžiui, laboratorinių paslaugų) yra siektinas ir skatintinas reiškinys, kuris taip pat galėtų prisidėti tiek prie asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimo, tiek ir dėl įstaigos išlaidų veiklai sumažinimo. Bendradarbiavimo apimtys ir turinys priklauso tik nuo įstaigos valios, o įrodymais galėtų būti prie paslaugų teikėjo veiklos plano pridedamos įstaigų bendradarbiavimo sutartys ir pan. Pritariame, kad tam tikrais atvejais ir viena įstaiga savarankiškai gali užtikrinti visų paslaugų teikimą, bet tokiu atveju paslaugų teikėjo, veiklos plane nurodyta bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis sąlyga ir jos turinys ir turėtų būtų įvertinamas (ar geriau paslaugos teikiamos įstaigos savarankiškai, ar bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis sutarčių pagrindu). Veiklos plano rengimo rekomendacijas nustato sveikatos apsaugos ministras, o viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė. Aukščiau minėta nuostata nebus ribojamas naujų LNSS nepriklausančių įstaigų steigimasis. Viešu konkursu bus reguliuojamas tik LNSS nepriklausančių, bet siekiančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis įstaigų tinklas (skaičius). LNSS nepriklausančios įstaigos, nelaimėjusios viešo konkurso ir toliau galės vykdyti veiklą (toliau teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas), tačiau šios paslaugos negalės būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.
19¹ straipsnio veikimo schema: Viešo konkurso sąlyga Viešas konkursas organizuojamas, jei savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) savivaldybių turimais LNSS ištekliais pirminei asmens sveikatos priežiūrai negali būti užtikrintas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) nėra patenkinamas savivaldybių teisės aktuose nustatytas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Viešo konkurso eiga Viešame konkurse dalyvaujančios turinčios teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančios įstaigos (toliau – paslaugų teikėjai) vertinamos atsižvelgiant į pateiktą paslaugų teikėjo veiklos planą, kuriame turi būti nurodyta :
1) pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teritorija;
2) pirminę asmens sveikatos priežiūrą teiksiantys specialistai;
3) turima medicinos įranga;
4) bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis. Viešame konkurse dalyvaujančių paslaugų teikėjų veiklos planai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus. Veiklos plano rengimo rekomendacijas (kas turi būti nurodyta plane) nustato sveikatos apsaugos ministras. Viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė. Viešo konkurso laimėjimo reikšmė Viešo konkurso laimėjimas tampa viena iš sąlygų (greta atitinkamos licencijos turėjimo ir mokestinių prievolių valstybei įvykdymo) LNSS nepriklausančiai įstaigai pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnį (kartu teikiamą įstatymo pakeitimo projektą) gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas teikiamoms pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti.
Atkreiptinas dėmesys, kad ASPĮ, nurodytai Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 19¹ straipsnyje (t. y. LNSS nepriklausančiai įstaigai, teikiančiai pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas), kuri yra išrinkta viešo konkurso būdu, siūloma netaikyti Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto 3 metų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirties reikalavimo. Šią išimtį siūloma nustatyti, atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto tikslą – suteikti įstatyminius įgaliojimus savivaldybei reguliuoti LNSS nepriklausančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurių paslaugas bus siekiama apmokėti PSDF biudžeto lėšomis, tinklą taip, kad būtų užtikrinamas savivaldybės teritorijoje pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bei būtų taupomos PSDF biudžeto lėšos.
Atsižvelgiant į tai, kad viešas konkursas organizuojamas, jei savivaldybės dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) ir savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) nėra patenkinamas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis (t. y. siekiant užtikrinti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tose savivaldybių teritorijų dalyse, kuriose šių paslaugų poreikis nėra patenkinamas), nebūtų tikslinga asmens sveikatos priežiūros įstaigai, išrinktai atitinkamos savivaldybės teritorijoje (ar jos dalyje) viešo konkurso būdu, papildomai taikyti ir 3 metų atitinkamų paslaugų teikimo patirties reikalavimą. Jei būtų taikomas minėtas reikalavimas, nebūtų pasiektas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto tikslas, nes su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, neturinčiomis 3 metų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirties, net ir laimėjusiomis viešą konkursą, negalėtų būti sudaromos sutartys dėl šių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. Numatant šio reikalavimo taikymo išimtį asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, išrinktoms minėto viešo konkurso būdu, siekiama pritraukti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus teikti paslaugas konkrečioje savivaldybės teritorijos dalyje, taip užtikrinant paslaugų prieinamumą tos teritorijos gyventojams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarime konstatuota, kad valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Vykdydamos konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, turi sudaryti sąlygas, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų visiems realiai prieinamos, kad veiktų tiek ir taip paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (tarp jų valstybinių), kad veiksmingą medicinos pagalbą bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas būtų galima gauti laiku. Įgyvendinant konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, inter alia užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, turi būti sukurta veiksminga sveikatos apsaugos sistema, sudarytos deramos sąlygos jai veikti (konstatuojamosios dalies IV skyriaus 1.3 punktas). Vykdydamos konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos turi pareigą užtikrinti, kad valstybėje nuolat veiktų pakankamas tinklas tinkamai paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (konstatuojamosios dalies IV skyriaus 1.7 punktas). Vertinant aukščiau paminėtas Konstitucinio Teismo nuostatas sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad pateikiama formuluotė „tarp jų ir valstybinių“ leidžia daryti prielaidą, kad valstybė turi sudaryti sąlygas paskirstyti įvairių sveikatos priežiūros paslaugų tinklą neatsižvelgiant į tai, ar tos įstaigos yra valstybinės, ar privačios.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu nuostatomis įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarime formuojamas sveikatos apsaugos funkcijų susiejimo su viešuoju interesu principas, t. y. patvirtinta tai, kas svarbiausia: sveikatos apsauga yra valstybės funkcija, kuriai turi būti skiriamos lėšos; šios funkcijos vykdymas neturi būti paliktas vien rinkai; valstybė privalo reguliuoti sveikatos apsaugą, užtikrinti jos prieinamumą. Ūkinės veiklos laisvė – konstituciniai principai, kurie yra svarbūs, tačiau manytina, kad jų negalima priešinti sveikatos apsaugos funkcijai kaip viešajam interesui. Ginant tik rinkos interesus, ignoruojamas viešasis interesas užtikrinti visuomenės solidarumą sveikatos srityje. Manytina, kad esant tikslui apsaugoti viešąjį interesą, rinkos dėsniai pilna apimtimi nebegali būti taikomi. Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamosios dalies IV skyriaus 1.7 punkte nustatyta, kad <...> Sveikatos priežiūros įstaigų veikla susijusi su vienos svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių įgyvendinimu, todėl ji turi būti valstybės reguliuojama ir prižiūrima. Pagal Konstituciją valstybė privalo ūkinę veiklą šioje srityje reguliuoti taip, kad, nepaneigdama konstitucinių vertybių, kuriomis grindžiamas tautos ūkis, – privačios nuosavybės teisės, asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, – užtikrintų deramą savo konstitucinės funkcijos rūpintis žmonių sveikata vykdymą ir tinkamą prigimtinės žmogaus teisės į kuo geresnę sveikatą ir teisės į sveikatos priežiūrą įgyvendinimą.
Įtvirtinus aukščiau siūlomą teisinį reguliavimą teigiamas rezultatas bus šis: bus sudarytos teisinės prielaidos reguliuoti tų LNSS nepriklausančių pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurių išlaidas siekiama apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tinklą pagal realius tos paslaugos poreikius atitinkamoje savivaldybės teritorijoje. Taip bus siekiama taupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio papildymo 3 dalimi. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra. Pažymėtina, kad Savivaldybės dažnai kreipiasi į sveikatos apsaugos ministeriją su paklausimais dėl to, ar gali būti 39 straipsnio 1 dalyje nurodytos kelios iš nomenklatūros įstaigų sujungtos į vieną juridinį asmenį. Projekto nuostata aiškiai nustatoma, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos gali turėti padalinius ir /ar filialus, kurių pavadinimai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigų pavadinimus. Tai sudarys sąlygas savivaldybėms optimizuoti savo pavaldumo viešųjų įstaigų tinklą. Projekto nuostata taip pat galės būti optimizuojami įstaigų ištekliai tiesiogiai su sveikatos priežiūra nesusijusioje srityje (ūkio, buhalterijos tvarkymas ir pan.).
Be to, būtų optimizuojami resursai ir teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pavyzdžiui, sujungus dvi įstaigas, visoms teikiamoms paslaugoms aptarnauti būtų naudojamos jau ne dvi laboratorijos, bet viena laboratorija ir pan. (būtų pasiektas įstaigų veiklos klasterizavimo principas). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio papildymu 3 dalimi taip pat bus įgyvendinama Vyriausybės programos 266 priemonė „<...> išlaikysime optimalų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos <...> savivaldybių pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Už pirminės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų tinklo plėtrą bus atsakingos savivaldybės <...>“. Projektu papildžius Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnį 11 punktu, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms įstatymu bus nustatyta pareiga įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pastebėtina, kad nors Viešojo administravimo įstatymo 36⁶ straipsnyje jau yra numatyta pareiga teikti informaciją ūkio subjektų veiklą prižiūrintiems subjektams, o taip pat yra ir kitų teisės aktų, pagal kuriuos sveikatos priežiūros įstaigos privalo teikti informaciją jų veiklą prižiūrintiems subjektams (pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo“, Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. V-932 ir kt.), tokią pareigą būtina nustatyti ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, kaip vieną iš prielaidų veiksmingai įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolei. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata papildoma administracinė našta sveikatos priežiūros įstaigoms nebus sukurta.
Papildžius Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnį 12 punktu, bus užtikrinta, kad LNSS priklausančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiant pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros (nespecializuotas kvalifikuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal Šeimos (bendrosios praktikos) gydytojo ir Bendrosios praktikos slaugytojo bei Bendruomenės slaugytojo ir Akušerio medicinos normų reikalavimus) paslaugas – sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalės užtikrinti šių paslaugų nepertraukiamą teikimą. Šie reikalavimai nebus taikomi specializuotas pirminės ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas (psichikos, odontologijos) teikiančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Šiuo reglamentavimu yra siekiama įgyvendinti Vyriausybės programos 270 priemonę „Užtikrinsime efektyvią pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, jų teikiamų paslaugų kokybę ir veiksmingumą <...>“. Paslaugų nepertraukiamumo įtvirtinimą paskatino šios priežastys: Šeimos gydytojo medicinos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
nustatyta, kad „Šeimos gydytojo praktika - gydytojo pagal įgytą šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama pirminė ir tęstinė asmens, šeimos ir bendruomenės nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar ligos sveikatos priežiūra, kai pacientai priimami gydytojo kabinete ar jų namuose. Ja kliniškai kompetentingai patenkinama didesnė medicinos pagalbos poreikių dalis, atsižvelgiant į pacientų kultūrinę, socialinę, ekonominę ir psichologinę aplinką.
Prisiimama asmeninė atsakomybė už visapusišką ir nepertraukiamą pacientų priežiūrą.“ Teritorinės ligonių kasos sudarinėdamos sutartis su šiomis įstaigomis, vadovaujasi minėtos Medicinos normos reikalavimu dėl nepertraukiamos pacientų priežiūros užtikrinimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad ūkio subjektų veiklos reikalavimai turi būti nustatyti įstatymu, projektu nustatoma, kad LNSS įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (išskyrus psichikos ir odontologijos) paslaugas, užtikrina tokių paslaugų nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) teikimą. Dėl paslaugų teikimo nepertraukiamumo įgyvendinimo atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstaigos pareiga nedarbo metu užtikrinti visapusišką ir nepertraukiamą paslaugų teikimą prisirašiusiems prie įstaigos apdraustiesiems toje savivaldybėje, kurioje įstaiga vykdo veiklą, pagal Medicinos normą taikoma įstaigai, o ne konkrečiam pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiam specialistui. Projekto nuostata įpareigoja įstaigą užtikrinti nepertraukiamą prirašytų pacientų sveikatos priežiūrą, o ne konkretų gydytoją teikti paslaugas visą parą. Įstaigų vadovai turi numatyti, kaip jų vadovaujamoje įstaigoje užtikrinti nepertraukiamą prirašytų pacientų sveikatos priežiūrą. Pažymėtina, kad įstaiga gali užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą keliais būdais.
Pirmas būdas - užtikrinti paslaugų teikimą pačiai, antras - sudaryti sutartį su kita sveikatos priežiūros įstaiga, kuri pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos ne darbo metu teiktų jos aptarnaujamiems gyventojams reikiamas paslaugas, ir trečias būdas - kelios įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas prisirašiusiems prie šių įstaigų gyventojams bendromis pastangomis galėtų užtikrinti nepertraukiamą šių paslaugų teikimą. Detalią pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (išskyrus psichikos ir odontologijos) paslaugų nepertraukiamo (visomis dienomis ištisą parą) teikimo tvarką nustatys sveikatos apsaugos ministras. Manytina, kad šis reglamentavimas papildomų lėšų nepareikalaus, nes ir šiuo metu įstaigos aukščiau paminėtais budais privalo užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą, atitinkamai už tai gaunant PSDF lėšas. Teigiami siūlomo teisinio reguliavimo rezultatai bus šie:
lėšos;
Siūloma panaikinti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio 6 dalies nuostatą, kad vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, kadangi sprendžiant dėl mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo turėtų būti kompleksiškai vertinami visi įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir įstaigos veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, kadangi tiek įstaigos finansinis stabilumas, tiek kiti įstaigos veiklos rezultatai (susiję su paslaugų kokybe ir kt.) yra vienodai svarbūs. Projektu papildžius Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnį naujomis 7-12 dalimis, bus įstatymo lygiu nustatyti LNSS įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir įstaigos veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojamas vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis. Projekte numatyti LNSS įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir veiklos rezultatų rodikliai apima pagrindinius įstaigos veiklos aspektus, turinčius įtakos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei (pvz., kokybės vadybos sistemos diegimo ir vystymo laipsnis, laukimo laikas gydytojo konsultacijai), pacientų pasitenkinimui šiomis paslaugomis (pacientų pasitenkinimo lygis, korupcijos įstaigoje vertinimo indeksas, laukimo laikas gydytojo konsultacijai) bei įstaigos finansiniam stabilumui.
Atsižvelgiant į LNSS stacionarinių viešųjų įstaigų veiklos specifiką Projektu taip pat numatomi papildomi šių įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, susiję su infekcijų kontrole, vaistų vartojimu bei diagnostikos ir gydymo technologijų apkrovomis. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatams vertinti papildomai nustatomas slaugos paslaugų namuose teikimo intensyvumo rodiklis. Projekte nurodyti LNSS įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir įstaigos veiklos rezultatų vertinimo rodikliai pasirinkti siekiant, kad:
1) būtų užtikrinta racionali sąnaudų valdymo išlaidoms ir darbo užmokesčiui dalis sąnaudų struktūroje;
2) būtų pritraukiama kuo daugiau papildomų finansavimo šaltinių;
skaičius mažėtų;
atliekama ne visose įstaigose ir dažniausiai tik tiriant pacientų skundus;
5) būtų įgyvendinama ir plėtojama įvairių formų socialinė partnerystė.
Rodiklis pasirinktas siekiant užtikrinti tinkamas darbo sąlygas įstaigų darbuotojams bei tinkamą jų atstovavimą sprendžiant įstaigos klausimus, tokiu būdu įtakojant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
6) būtų diegiamos ir atnaujinamos pažangios informacinės technologijos;
paskirto priėmimo pas sveikatos priežiūros specialistą. Rodiklis pasirinktas įgyvendinant Vyriausybės programos 276 punkto nuostatą „sumažinsime pacientų eiles ir pagerinsime sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą“. 8) mažėtų korupcija įstaigoje. Rodiklis prisideda prie Vyriausybės programos 283 punkto nuostatos „ryžtingai šalinsime korupcijos apraiškas sveikatos priežiūros sistemoje, vykdysime efektyvią korupcijos prevencijos stebėseną“ įgyvendinimo. Rodiklis pasirinktas atsižvelgiant į paplitusius neoficialius mokėjimus sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat tai, kad tie patys gydytojai dirba tiek valstybės ir savivaldybių, tiek privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, bei kitas su korupcija susijusias problemas;
9) kuo daugiau įstaigos darbuotojų dirbtų visu etatu. Rodiklis pasirinktas atsižvelgiant į problemas (prielaidos dubliuoti paslaugas pacientams ir kilti interesų konfliktui), kylančias kuomet tie patys darbuotojai (gydytojai ir kt.) dirba keliose įstaigose (t. y. ne pilnu etatu);
10) būtų bendradarbiaujama su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis kuo įvairesnėse srityse. Rodiklis pasirinktas įvertinus problemas, kylančias dėl sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumo, pacientus siunčiant iš vieno paslaugų profilio įstaigos į kitą;
11) būtų įdarbinami jauni specialistai, niekada nedirbę asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Rodiklis pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių ligoninėse apie 12 proc. sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų akušerių, odontologų) yra pensinio amžiaus, be to, rodiklis susijęs su Vyriausybės programos 268 punkto priemone „formuosime ilgalaikę nacionalinės sveikatos sistemos specialistų poreikio programą ir jų rengimo nacionalinei sveikatos sistemai valstybinį užsakymą“. Rodikliu siekiama paskatinti įstaigas diegti priemones, kurios padėtų pritraukti dirbti jaunus specialistus, bei priimti dirbti gydytojus rezidentus;
12) įstaiga dalyvautų įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas Alkoholio ir tabako kontrolės, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, atitinkamų ligų profilaktikos ir kontrolės ir kitas programas. Rodiklis pasirinktas įvertinus tai, kad įstaigos daugiausia dėmesio skiria ligų gydymui, o ne jų profilaktikai;
13) didėtų LNSS ambulatorinių viešųjų įstaigų slaugos paslaugų namuose teikimo intensyvumas. Rodiklis pasirinktas atsižvelgiant į didėjantį slaugos paslaugų namuose poreikį didėjant senyvo amžiaus žmonių daliai visuomenėje;
14) būtų nuolat tobulinama stacionarinių įstaigų periodinė infekcijų ir jų rizikos veiksnių epidemiologinė priežiūra ir šalinami jos trūkumai, siekiant užkirsti kelią infekcijų atsiradimui ir plitimui sveikatos priežiūros įstaigose;
stacionarinių viešųjų įstaigų pacientai būtų tinkamai aprūpinami vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis, numatytais patvirtintuose gydymo aprašuose, ir jie nebūtų skatinami vaistų pirkti savo lėšomis.
Rodiklis pasirinktas siekiant didinti sveikatos priežiūros tinkamumą ir prieinamumą;
16) didėtų LNSS stacionarinių viešųjų įstaigų diagnostikos ir gydymo technologijų naudojimo efektyvumas ir apimtys. Rodiklis pasirinktas atsižvelgiant į esamą neefektyvų brangios medicinos įrangos panaudojimą, nepakankamą specialistų, dirbančių su brangiais medicinos prietaisais, darbo krūvį (pvz., dirba tik 0,25 etato). Rodikliu taip pat siekiama įgyvendinti Vyriausybės programos 276 punkto nuostatą „optimizuosime nacionalinėje sveikatos sistemoje teikiamas aukštomis technologijomis pagrįstas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir diegsime naujas siekdami, kad ligonis būtų greitai ištirtas ir operatyviai įvertinti rezultatai“. Dalis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatytų LNSS įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir įstaigos veiklos rezultatų vertinimo rodiklių šiuo metu yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1019, dalis – nauji (laukimo laikas gydytojo konsultacijai, korupcijos įstaigoje vertinimo indeksas, stacionarinių LNSS įstaigų rodikliai ir kt.).
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu taip pat patikslinamos nuostatos dėl minėtų rodiklių nustatymo, t. y. numatoma, kad nustatant siektinas LNSS viešosios įstaigos veiklos užduotis, ne tik nustatomi atitinkami įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir įstaigos veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, bet ir siektinos jų reikšmės. Be to, siekiant užtikrinti skaidrumą ir nešališkumą nustatant vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamąją dalį, siūloma nustatyti, kad formuojant veiklos užduotis nustatomi visi projekte numatyti rodikliai, nepaliekant teisės LNSS viešosios įstaigos dalininkams sumažinti šių rodiklių skaičiaus ar nustatyti kitų, įstatyme nenurodytų rodiklių. Rodiklių vertinimas turėtų būti atliekamas pasinaudojant esamomis LNSS viešųjų įstaigų kokybės kontrolės priemonėmis (pvz., kiekviena įstaiga vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais privalo registruoti hospitalines infekcijas), informacinėmis sistemomis (pacientų registravimo ir kt.). Kitų rodiklių stebėsenai (pvz., korupcijos vertinimo indeksas) įstaigoms gali reikėti įdiegti tam tikras priemones (pvz., anketavimą), tačiau tai neturėtų pareikalauti žymių papildomų išlaidų. Siekiant skaidrumo, Projektu siūloma nustatyti, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodoma informacija, kaip įgyvendintos nustatytos LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų ir įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių siektinos reikšmės.
Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. viešoji įstaiga veiklos ataskaitoje turi pateikti informaciją:
finansinius metus;
pradžioje ir pabaigoje;
lėšų panaudojimą pagal išlaidų rūšis;
metus;
užmokesčiui;
užmokesčiui ir kitoms viešosios įstaigos vadovo išmokoms;
ir kitoms įstaigos kolegialių organų narių išmokoms;
susijusiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje. Be to, viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėti rodikliai bus nustatyti įstatymu, sveikatos apsaugos ministras priėmus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą turės patvirtinti LNSS viešųjų įstaigų veiklos užduočių nustatymo, LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų ir įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių vertinimo ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio pakeitimai sudarys sąlygas vadovaujantiesiems darbuotojams gauti teisingą apmokėjimą už darbą, užtikrins teisinį tikrumą bei padidins sveikatos sektoriaus (darbuotojų atlyginimų) skaidrumą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu siūloma patikslinti informaciją, kuri turi būti nurodoma LNSS viešosios įstaigos įstatuose ir nustatyti, kad turi būti nurodoma įstaigos veiklos sritis ir tikslai (nenurodant uždavinių). Šiuo pakeitimu siekiama suderinti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi. Sveikatos sistemos įstatymo 63 straipsnio 7 punktas pripažįstamas netekusiu galios, nes šiuos santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 17 punktas. Siekiant aiškiai nustatyti savivaldybės gydytojo kompetenciją sveikatinimo veiklos srityje, Sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnis papildomas 4 dalimi, kurioje nustatomos pagrindinės savivaldybės gydytojo funkcijos. Šios nuostatos įtvirtinamos įstatyminiu lygmeniu, pirmiausiai siekiant pabrėžti savivaldybių gydytojų reikšmę prisidedant prie bendros sveikatos sistemos formavimo. Ir įgyvendinimo. Manytina, kad savivaldybių gydytojai yra arčiausiai gyventojų, labiausiai susipažinę su vietos problemomis sveikatos priežiūros užtikrinime.
Manome, kad įstatymų nustačius pagrindines jų funkcijas, bus prisidedama prie vieningos regioninės sveikatos politikos įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnio 4 dalies 1 punktas suformuluotas atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotę, todėl manytina, kad Sveikatos sistemos įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimu nėra suteikiama savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovui daugiau įgaliojimų, nei jis galėtų turėti pagal Vietos savivaldos įstatymo atitinkamą nuostatą. Teigiamas rezultatas bus šis – bus suderintos Sveikatos sistemos įstatymo nuostatos su rengiama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 15¹, 17, 39 ir
straipsniu įstatymo projekto redakcija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektai neturės įtakos jau veikiančių ūkio subjektų verslo sąlygoms ir plėtrai. Vertinant tai, kad reglamentuojamais santykiais prioritetas suteikiamas kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, o ne pagrindiniam verslo principui – pelno siekimui, naujų ūkio subjektų plėtrai Projektų reglamentavimas turės įtakos, jei jie neatitiks įstatyme nustatytų kriterijų laimėti viešą konkursą paslaugoms teikti. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi Projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektus, Projektų tinkamam įgyvendinimui savivaldybės turės nusistatyti pirminės sveikatos priežiūros plėtojimą reglamentuojančius strateginio planavimo dokumentus ir viešame konkurse dalyvaujančių paslaugų teikėjų vertinimo kriterijus. Priėmus Projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr.
V-1019 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Teikiamų Projektų nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. Priėmus Projektus ir visiškai įgyvendinus jų nuostatas, bus siekiama taupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Projektų rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai
žodžiai: pirminė sveikatos priežiūra savivaldybėse, LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamoji dalis, LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų rodikliai, LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų rodikliai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
DĖL
2014-02-20 Nr. XIIP-1492 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
65 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, kad savivaldybės gydytojas (t.y. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas – mūsų past.) įgyvendina sveikatos srities įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nesiderina su Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatančiu, kad įstatymus ir Vyriausybės nutarimus įgyvendina savivaldybės įstaiga – savivaldybės administracija, kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktorius. Minėto įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius (t.y. savivaldybės vykdomoji institucija) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti projekte nurodytąją savivaldybės gydytojo kompetenciją. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektą sudaro tik 2 straipsniai, projekto 3 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šio įstatymo
šis keičiamo įstatymo numeris: „Nr. I-552“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.Mušinskis S.Ščajevienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO AUDITO komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-1367 63 IR 65 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
lapkričio 12 d. Nr. 92 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento patarėjas Gediminas Kibilda, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Jolanta Indriulienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Algis Sasnauskas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja valdymui ir darbo organizavimui Neringa Bernotienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Lina Puidokienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto planavimo skyriaus vedėja Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Smatavičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento direktorė Jūratė Iždonienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja Laima Vaičiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Nerija Stasiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Storpirštienė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-02-202 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu pildomos įstatymo 65 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, kad savivaldybės gydytojas (t.y. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas – mūsų past.) įgyvendina sveikatos srities įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nesiderina su Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio
įgyvendina savivaldybės įstaiga – savivaldybės administracija, kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktorius. Minėto įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius (t.y. savivaldybės vykdomoji institucija) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti projekte nurodytąją savivaldybės gydytojo kompetenciją. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
sudaro tik 2 straipsniai, projekto 3 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d.“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
šis keičiamo įstatymo numeris: „Nr. I-552“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2014-05-16 Nr.(9)-SD-3251 2.1. Dėl 63 straipsnio 3 punkto. Šį punktą savivaldybės siūlytų braukti, nes jis yra netikslus, perteklinis. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies
sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo, kokias sutartis gali sudaryti savivaldybės administracijos direktorius, kokias meras. Sutartys negali būti tvirtinamos jas jau pasirašius. Pažymėtina tai, jog pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-05-16 Nr.(9)-SD-3251 2.1.1. Dėl 63 straipsnio 7 punkto. Nėra aišku, kodėl šis punktas yra braukiamas iš įstatymo. Savivaldybių nuomone tai prieštarauja Šiems teisė aktams: Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 17 punktui, kuris nustato savivaldybėms savarankišką funkciją steigti, reorganizuoti, likviduoti ir išlaikyti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos įstaigas; Sveikatos sistemos įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatoms, kurios nustato, jog savivaldybė yra sveikatinimo veiklos valdymo subjektas, o LNSS vykdomieji subjektai yra asmens ir visuomenės sveikatos biudžetinės ir viešosios įstaigos; Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsniui, kuriame yra išdėstyta LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-05-16 Nr.(9)-SD-3252 2.2 Dėl 65 straipsnio 4 dalies pakeitimo.
Savivaldybių nuomone šis punktas prieštarauja: Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktui, kuris nustato savivaldybės administracijai įgyvendinti įstatymus ir Vyriausybės nutarimus; Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio
direktorius (t.y. savivaldybės vykdomoji institucija) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Dalis savivaldybių mano, jog tikslinga atsisakyti Sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnyje tokio išskirtinio savivaldybės gydytojo teisinio reglamentavimo, kuris yra prieštaraujantis teisės aktams. Pažymėtina tai, jog savivaldybės gydytojas yra valstybės tarnautojas, kurį į darbą priima savivaldybės administracijos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jam atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto, o ne valstybės biudžeto. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog Savivaldybės gydytojui uždaviniai ir funkcijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1552 , kurių tik dalis yra perkeliamos įstatymo pakeitimo projektą, o kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-446. Taip pat savivaldybės siūlytų svarstyti galimybę keisti savivaldybės gydytojo pareigybės pavadinimą, nes žodis „gydytojas“ neatspinti pareigybei priskirtų funkcijų, kurių dauguma yra skirtos savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms bei valstybės sveikatos politikai įgyvendinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas ir argumentus, manytume, jog įstatymo 65 straipsnio 4 dalis, bei jos pakeitimas, turėtų būti plačiau aptartas su savivaldybėmis ir įvertintas jo tikslingumas. Siūlytume atidėti jo priėmimą. 4.
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-04-17 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. prašymą Nr. S-2014-3069, atlikome Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 63 ir 65 straipsnių pakeitimo statymo projekto Nr. XIIP-1492 (toliau – Projektas Nr. XIIP-1492) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1491 (toliau - Projektas Nr. XIIP-1491) antikorupcinį vertinimą. Dėl Projekto Nr. XIIP-1492 Atliekant Projekto Nr. XIIP-1492 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad juo siekiama įstatyme nustatyti pagrindines savivaldybės gydytojo funkcijas, taip pat Sveikatos sistemos įstatymo nuostatas suderinti su Vietos savivaldos įstatymu. Atlikę Projekto Nr. XIIP-1492 antikorupcinį vertinimą, pastabų ir pasiūlymų neturime ir manome, kad Projekto Nr. XIIP-1492 nuostatos nėra ydingos antikorupciniu požiūriu. 2. Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Politikos mokslų instituto profesorė Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė dr. Danguolė Jankauskienė 2014-05-142 III. Dėl savivaldybės gydytojo funkcijų Dabartinis savivaldybės sveikatinimo veiklos valdymas yra labai problematiškas, todėl sveikintina iniciatyva tai keisti.
Mano nuomone, savivaldybes gydytojas dar turi būti atsakingas ir už sveikatinimo veiklos savivaldybėse koordinavimą ir sveikatinimo veiklos integraciją tarp asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose bei nevyriausybinių organizacijų veikloje, taip pat profilaktinių sveikatos priežiūros programų koordinavimą bei valdymo tobulinimą. Svarbu kad savivaldybė kasmet išklausytų metinį sveikatinimo veiklos pranešimą, kurį turėtų parengti savivaldybės gydytojas. Be to reikėtų nustatyti savivaldybės gydytojo santykius su visuomenės sveikatos biuru. Jei jam būtų pavesta koordinuoti visas sveikatinimo veiklas ir integruoti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą bei socialines paslaugas, šie santykiai būtų aiškesni. 3. Nacionalinė sveikatos taryba 2014-05-16 Nr. 14-381 Tarybos nuomone, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte XIIP-1492, 63 straipsnio 3 punktas yra perteklinis ir prieštarauja teisėkūros pagrindų proporcingumo principui, reiškiančiam, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisimų santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 25 punktu, išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija yra ta, kad savivaldybės taryba pati nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo, kokias sutartis gali sudaryti savivaldybės administracijos direktorius, kokias meras. Sutartys negali būti tvirtinamos jas jau pasirašius. Tai yra perteklinis reikalavimas. 4. Nacionalinė sveikatos taryba 2014-05-16 Nr. 14-381 Nesuprantamas yra 63 str.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 17 p. (savivaldybių savarankiškoji funkcija steigti, reorganizuoti, likviduoti ir išlaikyti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos įstaigas), tą akcentuoja ir rengėjai aiškinamajame rašte, o taip pat prieštarauja Sveikatos sistemos įstatymo 8 ir
subjektas, o LNSS vykdomieji subjektai yra asmens ir visuomenės sveikatos biudžetinės ir viešosios įstaigos bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo
2014-05-16 Nr. 14-382
įgyvendinimą savivaldybėje atsako Savivaldybės administracijos direktorius, tą nurodo ir LR Seimo kanceliarijos teisės departamentas savo pastabose. Savivaldybės gydytojas yra valstybės tarnautojas, kurį į darbą priima Savivaldybės administracijos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jam atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto, o ne valstybės biudžeto, o taip pat savivaldybės gydytojo funkcijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (įstatyme tik dalį šių funkcijų norima įtvirtinti. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės gydytojas organizuoja gyventojų sveikatos statistinius stebėjimus, analizuoja jos pokyčius, teikia išvadas ir pasiūlymus, o gyventojų sveikatos būklės ir jos rizikos veiksnių rodiklius renka ir analizuoja visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai), o kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo nariai:
Antanas Matulas, Vida Marija Čigriejienė 2014-03-261 Argumentai: Sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnis reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais. Kadangi šio įstatymo 64 straipsnio 5 punktas nurodo, kad savivaldybės administracijos direktorius šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaro sveikatinimo veiklos sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės tarybai ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi, tai 63 straipsnio 3 punkte turėtų būti įrašytas ir savivaldybės administracijos direktorių. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 63 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tvirtina savivaldybės mero, savivaldybės administracijos direktoriaus ar kitų savivaldybės institucijų sudarytas sveikatinimo veiklos sutartis;“
2Seimo nariai:
Antanas Matulas, Vida Marija Čigriejienė 2014-03-262 Argumentai: Tikslinga papildyti ir praplėsti savivaldybės gydytojų funkcijas, kadangi Savivaldybės gydytojo pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Sveikatos apsaugos ministro, jos yra gerokai platesnės. Be to, savivaldybės gydytojas turėtų būti atsakingas už valstybinių ir savivaldybių sveikatinimo programų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, koordinuoti visuomenės sveikatos biuro, poliklinikų, ambulatorijų, ligoninių ir kitų sveikatinimo paslaugas teikiančių institucijų veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį išbraukiant 1 ir 2 punktą, papildant naujais 1- 5 punktais, o buvusį 3 punktą laikant 6 punktu ir viską išdėstyti taip:
Papildyti 65 straipsnį 4 dalimi: „4.
Savivaldybės gydytojas:
1) įgyvendina sveikatos srities įstatymus ir Vyriausybės nutarimus;
2) analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklės ir jos rizikos veiksnių rodiklius ir teikia išvadas bei siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai, gyventojams bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir įgyvendina Lietuvos sveikatos programas, kitas valstybines sveikatinimo programas;
2) organizuoja ir įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintas sveikatinimo programas;
3) pastoviai analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės ar mero administracijos direktoriui bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
4) kasmet savivaldybės tarybai skaito metiniuos pranešimus apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;
5) koordinuoja savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos ir sveikatinimo įstaigų veiklą ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais;
3) 6) vykdo kitas savivaldybės gydytojo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1492 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Giedrė Purvaneckienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė;
Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Sigitas Mecelica, Seimo Pirmininkės sekretoriato vadovo pavaduotojas. Bronius Kleponis, biuro vedėjas; patarėjai: Algirdas Astrauskas, Vytautas Kurpuvesas, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-20) Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, kad savivaldybės gydytojas (t.y. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas – mūsų past.) įgyvendina sveikatos srities įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nesiderina su Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatančiu, kad įstatymus ir Vyriausybės nutarimus įgyvendina savivaldybės įstaiga – savivaldybės administracija, kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktorius.
Minėto įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius (t.y. savivaldybės vykdomoji institucija) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti projekte nurodytąją savivaldybės gydytojo kompetenciją. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2014-05-19) Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) apklausė savivaldybes dėl pateiktų išvadoms gauti Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 9, 15, 21, 26, 27, 33, 35, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1490, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1491, Sveikatos sistemos įstatymo nr. I-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1492. Teikiame savivaldybių pastabas ir pasiūlymus. 2. Dėl Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-1492
Šį punktą savivaldybės siūlytų braukti, nes jis yra netikslus, perteklinis.
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 25 punktu, savivaldybės taryba pati nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo, kokias sutartis gali sudaryti savivaldybės administracijos direktorius, kokias meras. Sutartys negali būti tvirtinamos jas jau pasirašius. Pažymėtina tai, jog pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. 2.1.1 Dėl 63 straipsnio
Nėra aišku, kodėl šis straipsnis yra braukiamas iš įstatymo. Savivaldybių nuomone tai prieštarauja šiems teisės aktams: Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 17 punktui, kuris nustato savivaldybėms savarankiškąją funkciją steigti, reorganizuoti, likviduoti ir išlaikyti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos įstaigas;
Sveikatos sistemos įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatoms, kurios nustato, jog savivaldybė yra sveikatinimo veikos valdymo subjektas, o LNSS vykdomieji subjektai yra asmens ir visuomenės sveikatos biudžetinės ir viešosios įstaigos; Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsniui, kuriame yra išdėstyta LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra. 2.2. Dėl 65 straipsnio
Savivaldybių nuomone šis punktas prieštarauja: Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktui, kuris nustato savivaldybės administracijai įgyvendinti įstatymus ir Vyriausybės nutarimus; Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktui, kuris nustato, jog savivaldybės administracijos direktorius (t.y. savivaldybės vykdomoji institucija) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.
Dalis savivaldybių mano, jog tikslinga atsisakyti Sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnyje tokio išskirtinio savivaldybės gydytojo teisinio reglamentavimo, kuris yra prieštaraujantis teisės aktams. Pažymėtina tai, jog savivaldybės gydytojas yra valstybės tarnautojas, kurį į darbą priima savivaldybės administracijos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jam atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto, o ne iš valstybės biudžeto. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog Savivaldybės gydytojui uždaviniai ir funkcijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1552, kurių tik dalis yra perkeliamos į įstatymo pakeitimo projektą, o kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu nr. V-446. Taip pat savivaldybės siūlytų svarstyti galimybę keisti savivaldybės gydytojo pareigybės pavadinimą, nes žodis
„gydytojas“ neatspindi pareigybei priskirtų funkcijų, kurių dauguma yra
skirtos savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms bei valstybės sveikatos politikai įgyvendinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas ir argumentus, manytume, jog įstatymo 65 straipsnio 4 dalis, bei jos pakeitimas turėtų būti plačiau aptartas su savivaldybėmis ir įvertintas jo tikslingumas. Siūlytume atidėti jo priėmimą. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2014-04-17) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos Įstatymo 8 straipsnio nuostatomis (Antikorupcinio vertinimo tvarka yra nustatyta Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus
vertinimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2014 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 2-78 redakcija). ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. prašymą Nr. S-2014-3069, atlikome Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 63 ir 65 straipsnių pakeitimo [statymo projekto Nr. XIIP-1492 (toliau – Projektas Nr. XIIP-1492) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 151, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1491 (toliau
Nr. XIIP-1492 Atliekant Projekto Nr. XIIP-1492 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad juo siekiama įstatyme nustatyti pagrindines savivaldybės gydytojo funkcijas, taip pat Sveikatos sistemos įstatymo nuostatas suderinti su Vietos savivaldos įstatymu. Atlikę Projekto Nr. XIIP-1492 antikorupcinį vertinimą, pastabų ir pasiūlymų neturime ir manome, kad Projekto Nr. XIIP-1492 nuostatos nėra ydingos antikorupciniu požiūriu. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Matulas, V, M.
Matulas, V, M. Čigriejienė (2014-03-26)1 Argumentai: Sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnis reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais. Kadangi šio įstatymo 64 straipsnio 5 punktas nurodo, kad savivaldybės administracijos direktorius šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaro sveikatinimo veiklos sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės tarybai ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi, tai 63 straipsnio 3 punkte turėtų būti įrašytas ir savivaldybės administracijos direktorių. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip
„3) tvirtina savivaldybės mero, savivaldybės
administracijos direktoriaus ar kitų savivaldybės institucijų sudarytas sveikatinimo veiklos sutartis;“ Pritarti Argumentai: Tikslinga papildyti ir praplėsti savivaldybės gydytojų funkcijas, kadangi Savivaldybės gydytojo pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Sveikatos apsaugos ministro, jos yra gerokai platesnės. Be to, savivaldybės gydytojas turėtų būti atsakingas už valstybinių ir savivaldybių sveikatinimo programų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, koordinuoti visuomenės sveikatos biuro, poliklinikų, ambulatorijų, ligoninių ir kitų sveikatinimo paslaugas teikiančių institucijų veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį išbraukiant
punktu ir viską išdėstyti taip:
pakeitimas Papildyti 65 straipsnį 4 dalimi: „4.
Savivaldybės gydytojas:
2) analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklės ir jos rizikos veiksnių rodiklius ir teikia išvadas bei siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai, gyventojams bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir įgyvendina Lietuvos sveikatos programas, kitas valstybines sveikatinimo programas;
2) organizuoja ir įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintas sveikatinimo programas;
3) pastoviai analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės ar mero administracijos direktoriui bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
4) kasmet savivaldybės tarybai skaito metiniuos pranešimus apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;
5) koordinuoja savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos ir sveikatinimo įstaigų veiklą ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais;
3) 6) vykdo kitas savivaldybės gydytojo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Pritarti iš dalies Pritariama pasiūlymo esmei, tačiau, atsižvelgiant į pasiūlymo iniciatorių pateiktus argumentus, siūloma patikslinti pasiūlymą ir jį išdėstyti taip:
pakeitimas Papildyti 65 straipsnį 4 dalimi: „4.
Savivaldybės gydytojas:
2) analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklės ir jos rizikos veiksnių rodiklius ir teikia išvadas bei siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai, gyventojams bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir dalyvauja įgyvendinant Lietuvos sveikatos programas, kitas valstybines sveikatinimo programas;
2) organizuoja ir dalyvauja įgyvendinant savivaldybės tarybos patvirtintas sveikatinimo programas;
3) pastoviai analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės merui, administracijos direktoriui bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
4) kasmet savivaldybės tarybai teikia metinį pranešimą apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;
5) koordinuoja savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos ir sveikatinimo įstaigų veiklą ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais;
3) 6) vykdo kitas savivaldybės gydytojo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas subjektų, turinčių įstatymų leidybos teisę ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-05-21)1 Argumentai: pritariama įstatymo projektui pateikto Seimo narių A. Matulo ir V. M.
M. Čigriejienės pasiūlymo esmei, tačiau, atsižvelgiant į pasiūlymo iniciatorių pateiktus argumentus, siūloma patikslinti pasiūlymą ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį išbraukiant 1 ir 2 punktą, papildant naujais 1- 5 punktais, o buvusį 3 punktą laikant 6 punktu ir viską išdėstyti taip:
pakeitimas Papildyti 65 straipsnį 4 dalimi: „4. Savivaldybės gydytojas:
2) analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklės ir jos rizikos veiksnių rodiklius ir teikia išvadas bei siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai, gyventojams bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir dalyvauja įgyvendinant Lietuvos sveikatos programas, kitas valstybines sveikatinimo programas;
2) organizuoja ir dalyvauja įgyvendinant savivaldybės tarybos patvirtintas sveikatinimo programas;
3) pastoviai analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės merui, administracijos direktoriui bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
4) kasmet savivaldybės tarybai teikia metinį pranešimą apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;
5) koordinuoja savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos ir sveikatinimo įstaigų veiklą ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais;
3) 6) vykdo kitas savivaldybės gydytojo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
pranešėjas: Vincė Vaidevutė Margevičienė. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
REIKALŲ komitetas
2014 m. lapkričio 12 d. Nr. (Posėdžio data) Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, J. Požela, I. Rozova, K. Kuzminskas. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, I. Paukštytė, V. Valainytė, E.Jankauskas, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras E. Mačiūnas, Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, Ministro pirmininko tarnybos patarėjas A.Vinkus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai J. Kumpienė, R. Navickienė, R. Cicėnienė, K. Rušinskas, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Griškova, M. Smatavičiūtė, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas G. Būdvytis, Nacionalinės sveikatos tarybos atstovai V. Gailienė, I. Večkienė, Mykolo Romerio universiteto profesorė D. Jankauskienė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovas J. Kairys, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė G. Šapalaitė, Lietuvos ligoninių asociacijos atstovai R. Rastauskas, D. Vaiginas, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas V. Janušonis, Lietuvos rajono ligoninių asociacijos atstovas V. Sudaris, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas L. Paškevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-02-202 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu pildomos įstatymo 65 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, kad savivaldybės gydytojas (t.y. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas – mūsų past.) įgyvendina sveikatos srities įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nesiderina su Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio
įgyvendina savivaldybės įstaiga – savivaldybės administracija, kuriai vadovauja savivaldybės administracijos direktorius. Minėto įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius (t.y. savivaldybės vykdomoji institucija) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti projekte nurodytąją savivaldybės gydytojo kompetenciją. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad projektą sudaro tik 2 straipsniai, projekto 3 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d.“. Nepritarti Siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2015 m. sausio 1 d. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinime turi būti nurodytas šis keičiamo įstatymo numeris: „Nr. I-552“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė Prof. dr. Danguolė Jankauskienė, 2014-05-152 III.
Dėl savivaldybės gydytojo funkcijų Dabartinis savivaldybės sveikatinimo veiklos valdymas yra labai problematiškas, todėl sveikintina iniciatyva tai keisti. Mano nuomone, savivaldybes gydytojas dar turi būti atsakingas ir už sveikatinimo veiklos savivaldybėse koordinavimą ir sveikatinimo veiklos integraciją tarp asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose bei nevyriausybinių organizacijų veikloje, taip pat profilaktinių sveikatos priežiūros programų koordinavimą bei valdymo tobulinimą. Svarbu kad savivaldybė kasmet išklausytų metinį sveikatinimo veiklos pranešimą, kurį turėtų parengti savivaldybės gydytojas. Be to reikėtų nustatyti savivaldybės gydytojo santykius su visuomenės sveikatos biuru. Jei jam būtų pavesta koordinuoti visas sveikatinimo veiklas ir integruoti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą bei socialines paslaugas, šie santykiai būtų aiškesni. Pritarti
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
sutemos įstatymo Nr. 1*1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X3IP-1492. 2.1. Dėl 63 straipsnio
siūlytų braukti, nes jis yra netikslus, perteklinis. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 25 punktu, savivaldybės taryba pati nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo, kokias sutartis gali sudaryti savivaldybės administracijos direktorius, kokias meras. Sutartys negali būti tvirtinamos jas jau pasirašius. Pažymėtina tai, jog pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. 2.1.1. Dėl 63 straipsnio 7 punkto. Nėra aišku, kodėl šis punktas yra braukiamas iš įstatymo.
Savivaldybių nuomone tai prieštarauja Šiems teisė aktams: Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 17 punktui, kuris nustato savivaldybėms savarankišką funkciją steigti, reorganizuoti, likviduoti ir išlaikyti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos įstaigas; Sveikatos sistemos įstatymo
sveikatinimo veiklos valdymo subjektas, o LNSS vykdomieji subjektai yra asmens ir visuomenės sveikatos biudžetinės ir viešosios įstaigos; Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsniui, kuriame yra išdėstyta LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų nomenklatūra. 2.2. Dėl 65 straipsnio
Šis punktas prieštarauja: Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktui, kuris nustato savivaldybės administracijai įgyvendinti įstatymus ir Vyriausybės nutarimus; Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktui, kuris nustato, jog savivaldybės administracijos direktorius (t.y. savivaldybės vykdomoji institucija) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Dalis savivaldybių mano, jog tikslinga atsisakyti Sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnyje tokio išskirtinio savivaldybės gydytojo teisinio reglamentavimo, kuris yra prieštaraujantis teisės aktams. Pažymėtina tai, jog savivaldybės gydytojas yra valstybės tarnautojas, kurį į darbą priima savivaldybės administracijos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jam atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto, o ne valstybės biudžeto. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog Savivaldybės gydytojui uždaviniai ir funkcijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
1552 , kurių tik dalis yra perkeliamos įstatymo pakeitimo projektą, o kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-446. Taip pat savivaldybės siūlytų svarstyti galimybę keisti savivaldybės gydytojo pareigybės pavadinimą, nes žodis „gydytojas“ neatspinti pareigybei priskirtų funkcijų, kurių dauguma yra skirtos savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms bei valstybės sveikatos politikai įgyvendinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas ir argumentus, manytume, jog įstatymo 65 straipsnio 4 dalis, bei jos pakeitimas, turėtų būti plačiau aptartas su savivaldybėmis ir įvertintas jo tikslingumas. Siūlytume atidėti jo priėmimą. Pritarti iš dalies
įstaigų asociacija, 2014-06-3065 I. Dėl Projekto Nr. XIIP-1492 Asociacija, išnagrinėjusi Projektą Nr. XIIP-I492 ir jį lydinčius dokumentus, pritaria Šiam projektui su 2014 m. kovo 26 d. Seimo narių Antano Matulo ir Vidos Marijos Čigriejienės pateiktais pasiūlymais, kuriais yra papildomos ir praplečiamos savivaldybės gydytojų funkcijos, atitinkančios Lietuvos—Respublikos. Vyriausybės 1995 m. gruodži 11 d. nutarimu Nr. - 1552 patvirtmtus savivaldybės gydytojo pavyzdinius nuostatus. Asociacijos nuomone, įstatymo pradiniame Projekte Nr. X1IP-1492 esanti siūlomo keisti 65 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, teigianti, kad savivaldybes gydytojas įgyvendina sveikatos srities įstatymus ir Vyriausybes nutarimus, yra ydinga, nes Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad tai yra savivaldybės administracijos funkcija.
Taip pat sutinkame su Seimo narių nuomone, kad Sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnis turėtų būti papildytas nuostata, teigiančia, kad savivaldybės gydytojas yra atsakingas už valstybinių ir savivaldybių sveikatinimo programų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, nes tai viena pagrindimų šio valstybės tarnautojo funkcijų, kuri, Asociacijos nuomone, turėtų būti įtvirtinta įstatyminiu lygiu. Pažymėtina, kad Šio projekto pavadinime yra neteisingai nurodytas Sveikatos sistemos įstatymo numeris, kuris turėtų būti pakeistas į Nr. I-552. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-04-17 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos Įstatymo 8 straipsnio nuostatomis5 ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2014 m. balandžio
sistemos įstatymo Nr. 1-552 63 ir 65 straipsnių pakeitimo [statymo projekto Nr. XIIP-1492 (toliau – Projektas Nr. XIIP-1492) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 151, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1491 (toliau - Projektas Nr. XIIP-1491) antikorupcinį vertinimą. Dėl Projekto Nr. XIIP-1492 Atliekant Projekto Nr.
XIIP-1492 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad juo siekiama įstatyme nustatyti pagrindines savivaldybės gydytojo funkcijas, taip pat Sveikatos sisiemos įstatymo nuostatas suderinti su Vietos savivaldos įstatymu. Atlikę Projekto Nr. XIIP-1492 antikorupcinį vertinimą, pastabų ir pasiūlymų neturime ir manome, kad Projekto Nr. XIIP-1492 nuostatos nėra ydingos antikorupciniu požiūriu. Pritarti
Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažinusi su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 151, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-1491 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIIP-1492, teikia pastabas ir pasiūlymus. Tarybos nuomone, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte XIIP-1492, 63 straipsnio 3 punktas yra perteklinis ir prieštarauja teisėkūros pagrindų proporcingumo principui, reiškiančiam, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisimų santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 25 punktu, išimtinė Savivaldybės tarybos kompetencija yra ta, kad savivaldybės taryba pati nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo, kokias sutartis gali sudaryti savivaldybės administracijos direktorius, kokias meras. Sutartys negali būti tvirtinamos jas jau pasirašius. Tai yra perteklinis reikalavimas. Nesuprantamas yra 63 str. 7 punkto išbraukimas, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str.
steigti, reorganizuoti, likviduoti ir išlaikyti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos įstaigas), tą akcentuoja ir rengėjai aiškinamajame rašte, o taip pat prieštarauja Sveikatos sistemos įstatymo 8 ir 9 straipsnių nuostatoms, kur savivaldybė yra sveikatinimo veiklos valdymo subjektas, o LNSS vykdomieji subjektai yra asmens ir visuomenės sveikatos biudžetinės ir viešosios įstaigos bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio nuostatoms. 65 straipsnio papildymas 4 dalimi yra perteklinis, nes už teisės aktų įgyvendinimą savivaldybėje atsako Savivaldybės administracijos direktorius, tą nurodo ir LR Seimo kanceliarijos teisės departamentas savo pastabose. Savivaldybės gydytojas yra valstybės tarnautojas, kurį į darbą priima Savivaldybės administracijos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Jam atlyginimas mokamas iš savivaldybės biudžeto, o ne valstybės biudžeto, o taip pat savivaldybės gydytojo funkcijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (įstatyme tik dalį šių funkcijų norima įtvirtinti. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės gydytojas organizuoja gyventojų sveikatos statistinius stebėjimus, analizuoja jos pokyčius, teikia išvadas ir pasiūlymus, o gyventojų sveikatos būklės ir jos rizikos veiksnių rodiklius renka ir analizuoja visuomenės sveikatos stebėsenos specialistai), o kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Matulas, V. M.
M. Čigriejienė,
1 Argumentai: Sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnis reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją sveikatinimo veiklos klausimais. Kadangi šio įstatymo 64 straipsnio 5 punktas nurodo, kad savivaldybės administracijos direktorius šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaro sveikatinimo veiklos sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės tarybai ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi, tai 63 straipsnio 3 punkte turėtų būti įrašytas ir savivaldybės administracijos direktorių. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) tvirtina savivaldybės mero, savivaldybės
administracijos direktoriaus ar kitų savivaldybės institucijų sudarytas sveikatinimo veiklos sutartis;“ Nepritarti Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatoms, sutarčių sudarymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija ir savivaldybės tarybos pačios nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo. Pačios savivaldybės tarybos netvirtina jokių jau pasirašytų sutarčių. Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo 63 straipsnio 3 punktą pripažinti netekusiu galios (žr. Sveikatos reikalų komiteto 1 pasiūlymą)
2Seimo nariai A. Matulas, V. M. Čigriejienė,
2014-03-262 Argumentai: Tikslinga papildyti ir praplėsti savivaldybės gydytojų funkcijas, kadangi Savivaldybės gydytojo pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Sveikatos apsaugos ministro, jos yra gerokai platesnės. Be to, savivaldybės gydytojas turėtų būti atsakingas už valstybinių ir savivaldybių sveikatinimo programų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje, koordinuoti visuomenės sveikatos biuro, poliklinikų, ambulatorijų, ligoninių ir kitų sveikatinimo paslaugas teikiančių institucijų veiklą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį išbraukiant 1 ir 2 punktą, papildant naujais 1- 5 punktais, o buvusį 3 punktą laikant 6 punktu ir viską išdėstyti taip:2 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Papildyti 65 straipsnį 4 dalimi: „4. Savivaldybės gydytojas:
rodiklius ir teikia išvadas bei siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai, gyventojams bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
programas, kitas valstybines sveikatinimo programas;
programas;
veiksnius, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės ar mero administracijos direktoriui bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;
5) koordinuoja savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos ir sveikatinimo įstaigų veiklą ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais;
3) 6) vykdo kitas savivaldybės gydytojo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Pritarti iš dalies Siūloma iš esmės pritarti Seimo narių pasiūlymui, tačiau jį patikslinti atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, taip pat į tai, kad 2014 m. birželio 26 d. Seimo nutarimu patvirtinta Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa yra vienintelė.
Komiteto pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Papildyti 65 straipsnį 4 dalimi: „4. Savivaldybės gydytojas:
sveikatos programą, kitas valstybines sveikatinimo programas;
sveikatinimo programas;
veiksnius, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės merui, administracijos direktoriui bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;
įstaigų veiklą ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais;
6) vykdo kitas savivaldybės gydytojo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-05-21
įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas subjektų, turinčių įstatymų leidybos teisę ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti
komitetas, 2014-05-212 Argumentai: pritariama įstatymo projektui pateikto Seimo narių A. Matulo ir V. M.
M. Čigriejienės pasiūlymo esmei, tačiau, atsižvelgiant į pasiūlymo iniciatorių pateiktus argumentus, siūloma patikslinti pasiūlymą ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį išbraukiant 1 ir 2 punktą, papildant naujais 1- 5 punktais, o buvusį 3 punktą laikant 6 punktu ir viską išdėstyti taip:
pakeitimas Papildyti 65 straipsnį 4 dalimi: „4. Savivaldybės gydytojas:
2) analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklės ir jos rizikos veiksnių rodiklius ir teikia išvadas bei siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės tarybai, gyventojams bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir dalyvauja įgyvendinant Lietuvos sveikatos programas, kitas valstybines sveikatinimo programas;
2) organizuoja ir dalyvauja įgyvendinant savivaldybės tarybos patvirtintas sveikatinimo programas;
3) pastoviai analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės merui, administracijos direktoriui bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
4) kasmet savivaldybės tarybai teikia metinį pranešimą apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;
5) koordinuoja savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos ir sveikatinimo įstaigų veiklą ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais;
3) 6) vykdo kitas savivaldybės gydytojo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Pritarti iš dalies Siūloma iš esmės pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. birželio 26 d. Seimo nutarimu patvirtinta Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa yra vienintelė, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 65 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Žr. komiteto 4 pasiūlymą
6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1492 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Pritarta komiteto patobulintam Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 63, 64 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 63, 64 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-1492(2)) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Nacionalinė sveikatos tarybos siūlymus išbraukti keičiamo įstatymo 63 straipsnio 3 punktą, kaip perteklinį. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 25 punkto nuostatoms, sutarčių sudarymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija ir savivaldybės tarybos pačios nustato, kokios sutartys negali būti sudaromos be išankstinio savivaldybės tarybos pritarimo. Pačios savivaldybės tarybos netvirtina jokių jau pasirašytų sutarčių. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. 63 straipsnio 3 punktą pripažinti netekusiu galios.“
2 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į Nacionalinės sveikatos tarybos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus. Statymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios 63 straipsnio 7 punktą. NST ir LSA nuomone, toks siūlymas prieštarauja Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str.
straipsnio 3 ir 4 dalių, Sveikatos sistemos įstatymo 8, 9 straipsnių, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnio nuostatoms. Įstatymo projekto teikėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad 63 straipsnio 7 punktas pripažįstamas netekusiu galios, nes šiuos santykius reguliuoja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 17 punktas. Šiame punkte nustatyta, kad pirminė asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (įstaigų steigimas, reorganizavimas, likvidavimas, išlaikymas) yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Sveikatos sistemos įstatymo 63 straipsnyje nustatyta savivaldybių tarybų kompetencija sveikatinimo veiklos klausimais. Todėl neaišku, kodėl siūloma atsisakyti vienos iš svarbiausių - sveikatos priežiūros įstaigų steigėjo funkcijos. Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 1 straipsnio 2 dalį: „2. 63 straipsnio 7 punktą pripažinti netekusia galios.“
N Argumentai: Atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pirmąjį pasiūlymą, kuriuo siūloma atsisakyti nuostatos dėl sudarytų sveikatinimo veiklos sutarčių tvirtinimo, siūloma projektą papildyti nauju straipsniu, kuriuo patikslinti keičiamo įstatymo 64 straipsnio 5 punktą. Pasiūlymas: papildyti projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaro sveikatinimo veiklos sutartis, teikia jas tvirtinti savivaldybės tarybai ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;“
Argumentai: Siūloma iš esmės pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui., kuris parengtas patikslinus Seimo narių A. Matulo ir V. M. Čigriejienės pasiūlymą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. birželio 26 d.
Seimo nutarimu patvirtinta Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa yra vienintelė, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 65 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Taip pat, atsižvelgiant į komiteto 3 pasiūlymą, siūloma patikslinti straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Papildyti 65 straipsnį 4 dalimi: „4. Savivaldybės gydytojas:
1) savivaldybės teritorijoje organizuoja ir dalyvauja įgyvendinant Lietuvos sveikatos programą, kitas valstybines sveikatinimo programas;
2) organizuoja ir dalyvauja įgyvendinant savivaldybės tarybos patvirtintas sveikatinimo programas;
3) pastoviai analizuoja savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir jos rizikos veiksnius, teikia išvadas ir pasiūlymus savivaldybės merui, administracijos direktoriui bei kitoms institucijoms pagal kompetenciją;
4) kasmet savivaldybės tarybai teikia metinį pranešimą apie savivaldybės gyventojų sveikatos būklę ir priemones jai gerinti;
5) koordinuoja savivaldybės teritorijoje esančių sveikatos ir sveikatinimo įstaigų veiklą ligų prevencijos ir sveikatinimo klausimais;
6) vykdo kitas savivaldybės gydytojo nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data jau neaktuali, siūloma ją patikslinti. Taip pat, siūloma pakeisti straipsnio numeraciją. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. 2015 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė