Projekto lyginamasis variantas
INFORMAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1418 27 ir 28 STRAIPSNIų pakeitimo ĮSTATYMAS
Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir šviečiamuosius projektus. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos valstybės biudžetinę įstaigą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos - Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas 1.Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų Biudžetinių įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Fondo įstatais nuostatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką savininkė yra valstybė. Fondo savininko teises ir pareigas, išskyrus sprendimus dėl Fondo reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 2.Fondas yra viešasis juridinis asmuo, valstybės biudžetinė įstaiga, turinti savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitą banke.
Fondo lėšos laikomos atskiroje Kultūros ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą programą. 3. 2.Fondoui veiklai vadovauja Fondo taryba direktorius, kurį skiria skiriamas kultūros ministras teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu trejų penkerių metų kadencijai laikotarpiui. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Direktoriaus teises ir pareigas bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas nustato įstatymai. Fondo tarybą sudaro
susirinkimas. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal Fondo tarybos patvirtintus nuostatus. 4. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertų grupės, sudaromos Fondo remiamų programų, nurodytų šio įstatymo straipsnio 13 dalyje, pagrindu. Ekspertų grupės sudaromos iš ekspertų sąrašo Fondo direktoriaus įsakymu.
Kandidatus į ekspertų sąrašą, per ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse apie tai, gali siūlyti meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką, ar užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Ekspertų sąrašas nuolat skelbiamas Fondo interneto svetainėje. 5. Kandidatai į ekspertų grupės narius turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo srityje. 6. Ekspertų grupės sudaromos iš 5 asmenų kiekvienai Fondo remiamai programai dvejų metų laikotarpiui. Tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Ekspertų grupės veikia vadovaudamosi šiuo įstatymu bei Fondo direktoriaus patvirtintais Ekspertų grupių veiklos nuostatais. 7. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Ekspertų tarybai. 8. Ekspertų tarybą sudaro 7 nariai, iš kurių 5 nariai yra ekspertų grupių pirmininkai, ir 2 nariai dvejų metų laikotarpiui kultūros ministro paskirti asmenys. Ekspertų taryba priima sprendimus dėl konkursų rezultatų remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų tarybos nariai balsų dauguma išsirenka pirmininką. Ekspertų tarybos sprendimai priimami paprasta visų Ekspertų tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia Ekspertų tarybos pirmininko balsas. Ekspertų taryba veikia pagal savo pačios patvirtintą veiklos reglamentą. 9. Ekspertų tarybos ir ekspertų grupės narys prieš pradėdamas eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina kultūros ministras. 10.
tarybos ir ekspertų grupės nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Ekspertų tarybos ir ekspertų grupės nariams už jų ekspertines paslaugas atlyginama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. 11. Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos) valstybės biudžeto lėšos, skirtos Fondo vykdomoms programoms finansuoti ir Fondo veiklai užtikrinti;
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) užmokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas;
4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. 12. Fondas gali dalyvauti kitų fondų, Europos Sąjungos institucijų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų finansuojamose programose ir gauti lėšų (tarp jų ir rėmėjų lėšų) Fondo nuostatose numatytiems uždaviniams įgyvendinti bei savo funkcijoms vykdyti. 5. 13. Fondas iš valstybės biudžeto skirtas ir kitas lėšas naudoja šiems tikslams:
tvarka remiati viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 5 programas:
1) kultūros, meno leidinių nacionalinės periodinės spaudos;
2) šviečiamojo pobūdžio leidinių regioninės periodinės spaudos;
3) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos) radijo;
4) radijo ir televizijos;
5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);
6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo. 13.2. ekspertų paslaugoms apmokėti, Fondo administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui;
Fondo veikla susijusioms išlaidoms padengti. 6.14.
tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti bendrame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetų posėdyje, tvirtina Vyriausybė. Viešosios informacijos rengėjų kultūrinių ir šviečiamųjų projektų rėmimo taisykles, programų finansavimo gaires tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 7.15. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. Fondas už savo veiklą atsiskaito Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.“
tvarkoma, finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi ir teikiami Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų bei viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų nustatyta tvarka. Fondo praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinį patikrina Fondo parinktas auditorius ar audito įmonė ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos. Auditorius ar audito įmonė parenkama Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atlikus auditą, Fondui pateikiama nepriklausomo auditoriaus išvada ir audito ataskaita, kurias Fondas paskelbia viešai savo interneto tinklalapyje. Fondo valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. 3 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
įstatymas įsigalioja nuo 2014 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kultūros ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai:
Audronė Pitrėnienė Orinta Leiputė Larisa Dmitrijeva Jaroslav Narkevič Aleksandras Zeltinis Edvardas Žakaris Rima Baškienė Arimantas Dumčius
Projekto
lyginamasis variantas
INFORMAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1418 28 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMAS
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas 1.Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – konkurso tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams. 2. 1. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką. 3. 2. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai kadencijai juos renka visuotinis Fondo dalininkų susirinkimas. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal Fondo tarybos patvirtintus nuostatus. Fondui ir jo administracijai, kuri atlieka Fondo finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Fondui atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauja direktorius.
Direktorių į pareigas skiria ir atleidžia iš pareigų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose administracijos direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas ir viešai juos skelbia Fondo interneto svetainėje. Direktorius kiekvienais metais teikia visuotiniam Fondo dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kiekvienais metais vertinama Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Direktoriaus teises ir pareigas organizuojant viešosios įstaigos veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai ir Fondo įstatai. 4. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai. Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, Fondo administracijos darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais. 5. Kandidatus į Fondo ekspertų sąrašą konkrečiai programai per ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas per
fondo programai yra sudaroma ekspertų grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo ir darbo tvarka, dokumentų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius. 7. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai. 8. Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Po vieną narį į tarybos sudėtį deleguoja: Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Galutinę tarybos sudėtį tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose. 9.
nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Tarybos nariais negali būti fondo administracijos darbuotojai ir Fondo ekspertai. 10. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka trejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. 11. Visi ekspertai ir Fondo tarybos nariai prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. 12. Visiems ekspertams ir Fondo tarybos nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. 3. 13. Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) užmokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas;
3) 4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
4) 5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. 5.14.
konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 5 programas:
1) kultūros, meno leidinių nacionalinės periodinės spaudos;
2) šviečiamojo pobūdžio leidinių regioninės periodinės spaudos;
3) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos) nacionalinės radijo ir televizijos;
4) radijo ir televizijos regioninės radijo ir televizijos;
5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);
6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo. 6.15. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti bendrame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetų posėdyje, tvirtina Vyriausybė. 7.16. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.“
nuostatos
įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
Projekto
lyginamasis variantas
INFORMAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1418 28 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMAS
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas 1.Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – konkurso tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams. 2. 1. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, veikia vadovaudamasis Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką. 3. 2. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai kadencijai juos renka visuotinis Fondo dalininkų susirinkimas. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal Fondo tarybos patvirtintus nuostatus.
Fondui ir jo administracijai, kuri atlieka Fondo finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Fondui atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauja direktorius. Direktorių į pareigas skiria ir atleidžia iš pareigų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose administracijos direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas ir viešai juos skelbia Fondo interneto svetainėje. Direktorius kiekvienais metais teikia visuotiniam Fondo dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kiekvienais metais vertinama Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Direktoriaus teises ir pareigas organizuojant viešosios įstaigos veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai ir Fondo įstatai. 4. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai. Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, Fondo administracijos darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais. 5. Kandidatus į Fondo ekspertų sąrašą konkrečiai programai per ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas per
fondo programai yra sudaroma ekspertų grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo ir darbo tvarka, dokumentų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius. 7. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai. 8. Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Į Fondo tarybą narius deleguoja: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija – po vieną narį.
Galutinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Fondo tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose. 9. Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Tarybos nariais negali būti fondo administracijos darbuotojai ir Fondo ekspertai. 10. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka trejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. 11. Visi ekspertai ir Fondo tarybos nariai prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. 12. Visiems ekspertams ir Fondo tarybos nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. 3. 13.
13Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) užmokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas;
3) 4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
4) 5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. 5.14. Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:
1) periodiniai kultūros ir meno leidiniai;
2) kultūros, meno leidinių nacionalinės periodinės spaudos;
3) šviečiamojo pobūdžio leidinių regioninės periodinės spaudos;
4) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos) nacionalinės radijo ir televizijos;
5) radijo ir televizijos regioninės radijo ir televizijos;
6) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);
6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo. 6.15. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti bendrame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetų posėdyje, tvirtina Vyriausybė. 7.16. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.“
nuostatos
įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
DĖL
2014-10-01 Nr. XIIP-1468(3) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies formuluotė, nustatanti, kad Fondui ir jo administracijai vadovauja direktorius, suponuoja, kad Fondo administracija yra atskiras civilinį veiksnumą turintis subjektas. Turint omenyje, kad Fondo administracija yra tiesiog vienas iš Fondo vidaus struktūrinių padalinių, siūlome jo įstatyme neiškirti. Taip pat ginčytina šios dalies nuostata, nustatanti, kad Fondo administracija, t.y. Fondo struktūrinis padalinys, atlieka Fondo finansinį bei materialinį aprūpinimą. 2. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje yra išvardijami projektai, kuriems Fondas konkurso tvarka teikia paramą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 14 dalyje minimi tik ,,kultūrinai ir šviečiamieji projektai“. Atsižvelgiant į tai, tarpusavyje derintinos šios nuostatos. 3. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „atleidžia iš pareigų“ įrašytini žodžiai „atšaukia iš pareigų“, nes viešosios įstaigos vardu darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Taip pat siūlome patikslinti formuluotę dėl Fondo direktoriaus skyrimo ir atšaukimo iš pareigų formuluotę, nes siūloma redakcija suponuoja, kad direktorius ir atšaukiamas iš pareigų viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje reikėtų tarpusavyje suderinti vartojamas sąvokas „Fondo direktorius“ bei „administracijos direktorius“ (kaip jau minėta aukščiau, administracija yra tik vienas iš Fondo vidaus struktūrinių padalinių). 5.
įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 sakinyje po žodžių „skyrimo į pareigas konkurso“ įrašytinas žodis „būdu“. 6. Reikėtų keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 7 sakinio nuostatas, kad direktorius kiekvienais metais teikia visuotiniam Fondo dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas“ suderinti su Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad viešosios įstaigos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų apskaitą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, veiklos ataskaitos parengimą, viešų pranešimų paskelbimą. 7. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje reikėtų plačiau atskleisti Fondo direktoriaus kasmetinio veiklos vertinimo tikslus bei teisines pasekmes, nes to nenustačius įstatyme, pats veiklos vertinimas neturėtų praktinės reikšmės. 8. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje po žodžių „Fondo įstatai“ įrašytini žodžiai „bei Fondo direktoriaus pareigybės aprašymas“. 9. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje reikėtų arba nurodyti šioje dalyje minimos nepriekaištingos reputacijos kriterijus, arba pateikti nuorodą į teisės aktus, kuriuose pateikti nepriekaištingos reputacijos kriterijai turėtų būti taikomi ir šiame įstatyme minimiems ekspertams. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 daliai, kurioje nustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas Fondo tarybos nariams. 10. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje reikėtų patikslinti sąvokos „kultūros ir meno organizacijos“ turinį, nes Lietuvos Respublikos įstatymai tokios rūšies juridinių asmenų nenumato.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlome šias projekto nuostatas suderinti su šiuo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymu, Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymu ir kitais. 11. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 9 dalyse formuluotėje „Fondo administracijos darbuotojai“ brauktinas žodis „administracijos“. 12. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų tarpusavyje suderinti keičiamo 28 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad gali būti siūlomi kandidatai į Fondo ekspertų sąrašą konkrečiai programai, su šios dalies nuostata, kad Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas, bei šio straipsnio 6 dalies nuostata, kad kiekvienai fondo programai sudaroma ekspertų grupė. 13. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti po kieno (t.y. fakto, įvykio ar sąlygų) viešo paskelbimo per 30 kalendorinių dienų gali būti siūlomi kandidatai į ekspertus. Analogiškai reikėtų nurodyti po kokio įvykio (fakto, veiksmų ar sąlygų) per 14 kalendorinių dienų ekspertų sąrašas skelbiamas Fondo interneto svetainėje. 14. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą bei stabilumą, asmenų, kandidatuojančių į ekspertus bei esančių ekspertų sąraše teisėtus lūkesčius, siūlome būtent įstatyme nustatyti pagrindinius bendro ekspertų sąrašo sudarymo, keitimo ar atnaujinimo periodiškumo, ekspertų išbraukimo iš šio sąrašo, pateiktų kandidatų atrankos, ekspertų grupių konkrečiai programai sudarymo principus. 15. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „visuomeninės organizacijos“ įrašytinas žodis „asociacijos“. 16. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „dokumentų“ įrašytinas žodis „projektų“. 17.
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje siūlome nurodyti, ar tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti kelių ekspertų grupių nariu. 18. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad viena Fondo tarybos nario kadencija trunka trejus metus, o ketvirtajame sakinyje nurodoma, kad Tarybos pirmininkas renkamas Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Siūlome šias nuostatas tarpusavyje suderinti, nurodant, kad Tarybos in corpore kadencija trunka tris metus (o prasideda visuotiniam dalininkų susirinkimui patvirtinus galutinę Fondo tarybos sudėtį). 19. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje reikėtų plačiau atskleisti nuostatos, nustatančios, kad Fondo taryba sprendimu dėl konkurso rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis, turinį. Kitaip sakant, iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar Fondo taryba visais atvejais privalo laikytis ekspertų grupės išvadą, ar, vis dėlto, tam tikrais atvejais gali priimti motyvuotą sprendimą, kuris nesutaptų su ekspertų grupės išvada. 20. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 12 dalyje yra nurodoma, kad visiems ekspertams ir Fondo tarybos nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą projekte nurodomi tarybos nariai ir ekspertai, atsižvelgiant į jų vykdytinas funkcijas, nepatektų į asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (ir kuriems atitinkamai taikomas minėtas įstatymas) sąrašą. Todėl siekiant užtikrinti keičiamo įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų suderinamumą, reikėtų papildyti minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje yra apibrėžiamas asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje sąrašas. 21. Projekto
straipsnio 2 dalį“.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.Mušinskis S.Ščajevienė
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys: Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos nariai Gintaras Aleknonis ir Kornelijus Platelis, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas, Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovė Aistė Žilinskienė, Kultūros ministerijos atstovės Rūta Pileckaitė ir Dalia Vencevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-02-03 1, 2 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstaigų įstatymo nuostatas, įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamuose įstatymo 27 ir 28 straipsniuose formuluotėje „valstybės biudžetinė įstaiga“ žodis ,,valstybės“ brauktinas. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti. 1
straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnyje nurodomas biudžetinės įstaigos pavadinimas turi būti dėstomas taip: „biudžetinė įstaiga – Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Fondas).
Be to, kadangi įvedama biudžetinės įstaigos pavadinimo santrumpa, ji turi būti vartojama ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio pavadinime. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 1
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 27 straipsnio nuostatas tarpusavyje, šios dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „valstybės institucijos“ įrašytinas žodis „kitos“. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2
straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Fondo savininko teises ir pareigas, išskyrus spendimus dėl Fondo reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, atkreiptinas dėmesys, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Todėl svarstytina, ar įstatymo projektu įpareigojus Kultūros ministeriją įgyvendinti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, nebūtų apribota Vyriausybės kompetencija šioje srityje.
Antra, jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau pateiktą pastabą, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išimtinė kompetencija ne tik dėl sprendimų, susijusių su Fondo reorganizavimu ir likvidavimu priėmimo, tačiau ir dėl šios biudžetinės įstaigos nuostatų tvirtinimo. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2
straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Fondo lėšos laikomos atskiroje Kultūros ministerijos sąskaitoje, nesiderina su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, pagal kurias biudžetinės įstaigos finansuojamos pervedant valstybės biudžeto lėšas į šių subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti. Siūlome minėtąją nuostatą suderinti su Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojas (t.y. šiuo atveju – Kultūros ministerija) privalo skirtus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2
straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio turinys yra neaiškus. Jame nustatoma, kad ekspertų grupės sudaromos Fondo remiamų programų, nurodytų šio straipsnio 12 dalyje, pagrindu, tačiau 12 dalyje nustatoma tik galimi papildomi Fondo pajamų šaltiniai.
Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 1 sakinyje taip pat nustatyta analogiška savo turiniu nuostata, kad ekspertų grupės sudaromos kiekvienai Fondo remiamai programai, 28 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio siūlome atsisakyti. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2
7Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje siūlome plačiau atskleisti viešo paskelbimo apie kandidatūrų į ekspertų sąrašą teikimą procedūrą, paties ekspertų sąrašo sudarymo (keitimo ar atnaujinimo) periodiškumą, ekspertų išbraukimo iš šio sąrašo tvarką, pateiktų kandidatų atrankos principus. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2
straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„visuomeninės organizacijos“ įrašytinas žodis „asociacijos“. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2
9Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje siūlome nurodyti, ar tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti kelių ekspertų grupių nariu, o keičiamo įstatymo 28 straipsnyje siūlome nurodyti, kad Fondo ekspertų tarybos ir ekspertų grupių nariai nėra Fondo valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2
straipsnio keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje yra nurodoma, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą įstatymo projekte nurodomi ekspertų tarybos ir ekspertų grupių nariai, atsižvelgiant į jų vykdytinas funkcijas, nepatektų į asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (ir kuriems atitinkamai taikomas minėtas įstatymas) sąrašą. Todėl siekiant užtikrinti keičiamo įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų suderinamumą, reikėtų papildyti minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje yra apibrėžiamas asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje sąrašas. Iš kitos pusės, svarstytina, ar toks keitimas yra tikslingas, nes jau keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės narys pradėdamas eiti pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją, kurios paskirtis ir yra užtikrinti viešų ir privačių interesų derinimą. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2
straipsnio keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje yra išvardyti biudžetinės įstaigos Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšų šaltiniai. Vienas iš jų – užmokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas lėšų šaltinis nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymo bei Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis.
Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Biudžetinių įstaigų 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos lėšų šaltiniai gali būti: valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybės biudžeto asignavimai; Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos. Taigi, tokio lėšų šaltinio kaip siūlo įstatymo projekto rengėjai biudžetinė įstaiga negali turėti. Vienas iš valstybės biudžeto pajamų šaltinių numatytų Biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra biudžetinių įstaigų pajamos, kurios apibrėžiamos kaip biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas lėšų šaltinis nėra susijęs su šios biudžetinės įstaigos vykdomomis funkcijomis, ir todėl negali būti traktuotinas kaip šios biudžetinės įstaigos pajamos. Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2 12.
2
12Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje siūlome nurodyti kokiais teisės aktais vadovaujantis bus atlyginama ekspertams ekspertines paslaugas. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2
straipsnio 13 dalies antrojoje dalyje vietoj žodžių „administracijos darbuotojų“ įrašytini žodžiai „valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis“. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2
straipsnio keičiamo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies nuostatos vertintinos kaip perteklinės Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 ir 12 straipsnių atžvilgiu. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta šias nuostatos palikti šiame projekte, jos turi būti tikslintinos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinės įstaigos, kaip vienas iš viešojo sektoriaus subjektų, pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas rengia ne tik finansinių ataskaitų rinkinius bet ir kitus. Atitinkamai teikiamos nuostatos pildytinos. Antra, atkreiptinas dėmesys, biudžetinių įstaigų audito atlikimo tvarką reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnis, kuriame numatyta, kad iš valstybės biudžeto <...> išlaikomos biudžetinės įstaigos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Be to, biudžetinei įstaigai - Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondui taikytinos ir Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatos. Įstatymo projekte pasiūlytas audito atlikimo būdas, kai yra parenkama audito įmonė ar auditorius, ir kuris numatytas Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, yra taikytinas viešajai, o ne biudžetinei įstaigai. Nesvarstyti
iniciatoriams tobulinti iš esmės. 31
dalyje brauktinas žodis „nuo“. Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės. 31 16.
31
projekto nuostatos įsigaliotų 2014 metų liepos 1 d. Nors įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, tačiau atkreiptinas dėmesys, 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai yra patvirtinti, todėl reorganizavus vieną įstaigą į kitą bei atitinkamai numačius papildomas funkcijas šiai biudžetinei įstaigai, atitinkamai galėtų kisti patvirtinti asignavimai tam tikriems asignavimų valdytojams, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Kita vertus, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės. 17. Pažymėtina, kad
projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.
1R-298. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas:
pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytini kitoje eilutėje;
1 straipsnio pavadinime keičiama straipsnio dalis nenurodoma;
turi būti dėstomos laikantis šių taisyklių: straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai, o punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai;
pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-02-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1468 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siekiama reformuoti viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o taip pat pakeisti valstybės paramos viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams reglamentavimą. Pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondo veikla yra valstybės teikiama pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio prasme. Atsižvelgdami į tai pažymime, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.
Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai – SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą. Tai, ar konkreti valstybės pagalbos schema patenka į minėtų išimčių reguliavimo sritį, sprendžia Europos Komisija. Pažymėtina, kad reikalavimas iš anksto pranešti Europos Komisijai apie valstybės pagalbos priemonę ir gauti jos pritarimą netaikytinas tik tuo atveju, jei tenkinamos 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir
redakcija), 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ar kitų išimties reglamentų sąlygos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomonė. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. vasario 3 d. raštu projektui Nr. XIIP-1468 pateiktoms pastaboms. Nesvarstyti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2014-06-25 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SV-S-633 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 13 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1468, kadangi jis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kurią viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė arba savivaldybė, jeigu po pertvarkymo veiksianti valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga gali įgyvendinti pertvarkytosios viešosios įstaigos įstatuose nurodytus tikslus ir įgyti civilines teises ir pareigas, atitinkančias Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo reikalavimus. Šiuo metu viešosios įstaigos „SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RĖMIMO FONDAS“ (toliau – Fondas) dalininkai yra valstybė, transliuotojų bei retransliuotojų asociacijos, meno kūrėjų, žurnalistų bei leidėjų organizacijos (iš viso
dalininkų susirinkime nutarė išlaikyti esamą Fondo teisinę formą – viešąją įstaigą. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: svarstyti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Nepritarti įstatymo projekte siūlomai nuostatai viešąją įstaigą „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą ir siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1468 grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės, sudarant darbo grupę ir įtraukiant į ją Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narius. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8.
Teišerskytė. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-02-03 1,2 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir 2 straipsniais keičiamuose įstatymo 27 ir 28 straipsniuose formuluotėje
„valstybės biudžetinė įstaiga“ žodis ,,valstybės“ brauktinas. Nesvarstyti. Komitetas siūlo
įstatymo projektą atmesti. 1
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnyje nurodomas biudžetinės įstaigos pavadinimas turi būti dėstomas taip: „biudžetinė įstaiga – Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Fondas). Be to, kadangi įvedama biudžetinės įstaigos pavadinimo santrumpa, ji turi būti vartojama ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio pavadinime. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 1 3.
1
tarpusavyje įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 27 straipsnio nuostatas tarpusavyje, šios dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „valstybės institucijos“ įrašytinas žodis „kitos“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Fondo savininko teises ir pareigas, išskyrus spendimus dėl Fondo reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, atkreiptinas dėmesys, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Todėl svarstytina, ar įstatymo projektu įpareigojus Kultūros ministeriją įgyvendinti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, nebūtų apribota Vyriausybės kompetencija šioje srityje. Antra, jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau pateiktą pastabą, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išimtinė kompetencija ne tik dėl sprendimų, susijusių su Fondo reorganizavimu ir likvidavimu priėmimo, tačiau ir dėl šios biudžetinės įstaigos nuostatų tvirtinimo. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Fondo lėšos laikomos atskiroje Kultūros ministerijos sąskaitoje, nesiderina su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, pagal kurias biudžetinės įstaigos finansuojamos pervedant valstybės biudžeto lėšas į šių subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti.
Siūlome minėtąją nuostatą suderinti su Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojas (t.y. šiuo atveju – Kultūros ministerija) privalo skirtus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio turinys yra neaiškus. Jame nustatoma, kad ekspertų grupės sudaromos Fondo remiamų programų, nurodytų šio straipsnio 12 dalyje, pagrindu, tačiau 12 dalyje nustatoma tik galimi papildomi Fondo pajamų šaltiniai. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 1 sakinyje taip pat nustatyta analogiška savo turiniu nuostata, kad ekspertų grupės sudaromos kiekvienai Fondo remiamai programai, 28 straipsnio
įstatymo projektą atmesti. 2
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje siūlome plačiau atskleisti viešo paskelbimo apie kandidatūrų į ekspertų sąrašą teikimą procedūrą, paties ekspertų sąrašo sudarymo (keitimo ar atnaujinimo) periodiškumą, ekspertų išbraukimo iš šio sąrašo tvarką, pateiktų kandidatų atrankos principus. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„visuomeninės organizacijos“ įrašytinas žodis „asociacijos“. Nesvarstyti.
įstatymo projektą atmesti. 2
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje siūlome nurodyti, ar tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti kelių ekspertų grupių nariu, o keičiamo įstatymo 28 straipsnyje siūlome nurodyti, kad Fondo ekspertų tarybos ir ekspertų grupių nariai nėra Fondo valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2
projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje yra nurodoma, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą įstatymo projekte nurodomi ekspertų tarybos ir ekspertų grupių nariai, atsižvelgiant į jų vykdytinas funkcijas, nepatektų į asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (ir kuriems atitinkamai taikomas minėtas įstatymas) sąrašą. Todėl siekiant užtikrinti keičiamo įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų suderinamumą, reikėtų papildyti minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje yra apibrėžiamas asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje sąrašas. Iš kitos pusės, svarstytina, ar toks keitimas yra tikslingas, nes jau keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės narys pradėdamas eiti pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją, kurios paskirtis ir yra užtikrinti viešų ir privačių interesų derinimą. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2
projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje yra išvardyti biudžetinės įstaigos Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšų šaltiniai.
Vienas iš jų – užmokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas lėšų šaltinis nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymo bei Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Biudžetinių įstaigų 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos lėšų šaltiniai gali būti: valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybės biudžeto asignavimai; Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos. Taigi, tokio lėšų šaltinio kaip siūlo įstatymo projekto rengėjai biudžetinė įstaiga negali turėti. Vienas iš valstybės biudžeto pajamų šaltinių numatytų Biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra biudžetinių įstaigų pajamos, kurios apibrėžiamos kaip biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas lėšų šaltinis nėra susijęs su šios biudžetinės įstaigos vykdomomis funkcijomis, ir todėl negali būti traktuotinas kaip šios biudžetinės įstaigos pajamos. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2
nurodyti kokiais teisės aktais vadovaujantis bus atlyginama ekspertams ekspertines paslaugas. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2
„administracijos darbuotojų“ įrašytini žodžiai „valstybės tarnautojų ir
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis“. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2
projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies nuostatos vertintinos kaip perteklinės Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 ir 12 straipsnių atžvilgiu. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta šias nuostatos palikti šiame projekte, jos turi būti tikslintinos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinės įstaigos, kaip vienas iš viešojo sektoriaus subjektų, pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas rengia ne tik finansinių ataskaitų rinkinius bet ir kitus. Atitinkamai teikiamos nuostatos pildytinos.
Antra, atkreiptinas dėmesys, biudžetinių įstaigų audito atlikimo tvarką reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnis, kuriame numatyta, kad iš valstybės biudžeto <...> išlaikomos biudžetinės įstaigos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Be to, biudžetinei įstaigai - Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondui taikytinos ir Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatos. Įstatymo projekte pasiūlytas audito atlikimo būdas, kai yra parenkama audito įmonė ar auditorius, ir kuris numatytas Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, yra taikytinas viešajai, o ne biudžetinei įstaigai. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 31
straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis „nuo“
įstatymo projektą atmesti. 31 16. Siūloma, kad įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2014 metų liepos 1 d. Nors įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, tačiau atkreiptinas dėmesys, 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai yra patvirtinti, todėl reorganizavus vieną įstaigą į kitą bei atitinkamai numačius papildomas funkcijas šiai biudžetinei įstaigai, atitinkamai galėtų kisti patvirtinti asignavimai tam tikriems asignavimų valdytojams, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Kita vertus, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti. 17. Pažymėtina, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas: 17.1. įstatymo projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytini kitoje eilutėje; 17.2. įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime keičiama straipsnio dalis nenurodoma;
straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalies struktūrinės dalys turi būti dėstomos laikantis šių taisyklių: straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai, o punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai; 17.4. įstatymo projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie TM 2014-02-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1468 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siekiama reformuoti viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o taip pat pakeisti valstybės paramos viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams reglamentavimą.
Pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondo veikla yra valstybės teikiama pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio prasme. Atsižvelgdami į tai pažymime, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai – SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą. Tai, ar konkreti valstybės pagalbos schema patenka į minėtų išimčių reguliavimo sritį, sprendžia Europos Komisija. Pažymėtina, kad reikalavimas iš anksto pranešti Europos Komisijai apie valstybės pagalbos priemonę ir gauti jos pritarimą netaikytinas tik tuo atveju, jei tenkinamos 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas, kuris nuo 2014 m. birželio 30 d. bus pakeistas nauja Komisijos reglamento redakcija), 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ar kitų išimties reglamentų sąlygos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomonė.
Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. vasario 3 d. raštu projektui Nr. XIIP-1468 pateiktoms pastaboms. Nesvarstyti. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: svarstyti pagrindiniame komitete. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: svarstyti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komitetas, nepritaria įstatymo projekte siūlomai nuostatai viešąją įstaigą „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą ir siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui įstatymo projektą XIIP-1468 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rita Tamašunienė, Rytas Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Valentinas Bukauskas, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)12 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo nuostatas, įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamuose įstatymo 27 ir 28 straipsniuose formuluotėje „valstybės biudžetinė įstaiga“ žodis ,,valstybės“ brauktinas. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto 1 ir 3 pasiūlymą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)1
įstatymo 27 straipsnyje nurodomas biudžetinės įstaigos pavadinimas turi būti dėstomas taip: „biudžetinė įstaiga – Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Fondas). Be to, kadangi įvedama biudžetinės įstaigos pavadinimo santrumpa, ji turi būti vartojama ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio pavadinime. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)1 3.
Derinant tarpusavyje įstatymo projekto
antrajame sakinyje prieš žodžius „valstybės institucijos“ įrašytinas žodis „kitos“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)21
įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Fondo savininko teises ir pareigas, išskyrus spendimus dėl Fondo reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, atkreiptinas dėmesys, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Todėl svarstytina, ar įstatymo projektu įpareigojus Kultūros ministeriją įgyvendinti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, nebūtų apribota Vyriausybės kompetencija šioje srityje. Antra, jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau pateiktą pastabą, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išimtinė kompetencija ne tik dėl sprendimų, susijusių su Fondo reorganizavimu ir likvidavimu priėmimo, tačiau ir dėl šios biudžetinės įstaigos nuostatų tvirtinimo. Pritarti Žr. Komiteto 4 pasiūlymą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05) 5.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Fondo lėšos laikomos atskiroje Kultūros ministerijos sąskaitoje, nesiderina su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, pagal kurias biudžetinės įstaigos finansuojamos pervedant valstybės biudžeto lėšas į šių subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti. Siūlome minėtąją nuostatą suderinti su Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojas (t.y. šiuo atveju – Kultūros ministerija) privalo skirtus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio turinys yra neaiškus. Jame nustatoma, kad ekspertų grupės sudaromos Fondo remiamų programų, nurodytų šio straipsnio 12 dalyje, pagrindu, tačiau 12 dalyje nustatoma tik galimi papildomi Fondo pajamų šaltiniai. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 1 sakinyje taip pat nustatyta analogiška savo turiniu nuostata, kad ekspertų grupės sudaromos kiekvienai Fondo remiamai programai, 28 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio siūlome atsisakyti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje siūlome plačiau atskleisti viešo paskelbimo apie kandidatūrų į ekspertų sąrašą teikimą procedūrą, paties ekspertų sąrašo sudarymo (keitimo ar atnaujinimo) periodiškumą, ekspertų išbraukimo iš šio sąrašo tvarką, pateiktų kandidatų atrankos principus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2 8.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „visuomeninės organizacijos“ įrašytinas žodis „asociacijos“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje siūlome nurodyti, ar tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti kelių ekspertų grupių nariu, o keičiamo įstatymo 28 straipsnyje siūlome nurodyti, kad Fondo ekspertų tarybos ir ekspertų grupių nariai nėra Fondo valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje yra nurodoma, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą įstatymo projekte nurodomi ekspertų tarybos ir ekspertų grupių nariai, atsižvelgiant į jų vykdytinas funkcijas, nepatektų į asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (ir kuriems atitinkamai taikomas minėtas įstatymas) sąrašą. Todėl siekiant užtikrinti keičiamo įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų suderinamumą, reikėtų papildyti minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje yra apibrėžiamas asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje sąrašas. Iš kitos pusės, svarstytina, ar toks keitimas yra tikslingas, nes jau keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės narys pradėdamas eiti pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją, kurios paskirtis ir yra užtikrinti viešų ir privačių interesų derinimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2 11.
Įstatymo projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje yra išvardyti biudžetinės įstaigos Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšų šaltiniai. Vienas iš jų – užmokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas lėšų šaltinis nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymo bei Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Biudžetinių įstaigų 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos lėšų šaltiniai gali būti: valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybės biudžeto asignavimai;
Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos. Taigi, tokio lėšų šaltinio kaip siūlo įstatymo projekto rengėjai biudžetinė įstaiga negali turėti. Vienas iš valstybės biudžeto pajamų šaltinių numatytų Biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra biudžetinių įstaigų pajamos, kurios apibrėžiamos kaip biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas lėšų šaltinis nėra susijęs su šios biudžetinės įstaigos vykdomomis funkcijomis, ir todėl negali būti traktuotinas kaip šios biudžetinės įstaigos pajamos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje siūlome nurodyti kokiais teisės aktais vadovaujantis bus atlyginama ekspertams ekspertines paslaugas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
dalies antrojoje dalyje vietoj žodžių „administracijos darbuotojų“ įrašytini žodžiai „valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies nuostatos vertintinos kaip perteklinės Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 ir 12 straipsnių atžvilgiu. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta šias nuostatos palikti šiame projekte, jos turi būti tikslintinos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinės įstaigos, kaip vienas iš viešojo sektoriaus subjektų, pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas rengia ne tik finansinių ataskaitų rinkinius bet ir kitus. Atitinkamai teikiamos nuostatos pildytinos.
Antra, atkreiptinas dėmesys, biudžetinių įstaigų audito atlikimo tvarką reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnis, kuriame numatyta, kad iš valstybės biudžeto <...> išlaikomos biudžetinės įstaigos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Be to, biudžetinei įstaigai - Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondui taikytinos ir Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatos. Įstatymo projekte pasiūlytas audito atlikimo būdas, kai yra parenkama audito įmonė ar auditorius, ir kuris numatytas Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, yra taikytinas viešajai, o ne biudžetinei įstaigai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)31
brauktinas žodis „nuo“ Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)
nuostatos įsigaliotų 2014 metų liepos 1 d. Nors įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, tačiau atkreiptinas dėmesys, 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai yra patvirtinti, todėl reorganizavus vieną įstaigą į kitą bei atitinkamai numačius papildomas funkcijas šiai biudžetinei įstaigai, atitinkamai galėtų kisti patvirtinti asignavimai tam tikriems asignavimų valdytojams, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Kita vertus, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)
17Pažymėtina, kad 2014 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas:
„ĮSTATYMAS“ rašytini kitoje eilutėje;
pavadinime keičiama straipsnio dalis nenurodoma;
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalies struktūrinės dalys turi būti dėstomos laikantis šių taisyklių: straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai, o punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai;
subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-02-14) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1468 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siekiama reformuoti viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o taip pat pakeisti valstybės paramos viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams reglamentavimą.
Pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondo veikla yra valstybės teikiama pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio prasme. Atsižvelgdami į tai pažymime, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai – SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą. Tai, ar konkreti valstybės pagalbos schema patenka į minėtų išimčių reguliavimo sritį, sprendžia Europos Komisija. Pažymėtina, kad reikalavimas iš anksto pranešti Europos Komisijai apie valstybės pagalbos priemonę ir gauti jos pritarimą netaikytinas tik tuo atveju, jei tenkinamos 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas, kuris nuo 2014 m. birželio 30 d. bus pakeistas nauja Komisijos reglamento redakcija), 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ar kitų išimties reglamentų sąlygos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomonė.
Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys V. Stundys (2014-03-20) Pasiūlymas: Pakeisti 28 straipsnį, išdėstant taip:
televizijos rėmimo fondas
Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką. 2. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai kadencijai juos renka visuotinis Fondo dalininkų susirinkimas. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis.
Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal Fondo tarybos patvirtintus nuostatus. 2. Fondui vadovauja Valdyba ir Fondo administracijos direktorius, veikiantys pagal įstatų numatytus įgaliojimus. Administracijos direktorių ir valdybą skiria dalininkų susirinkimas. Valdybą sudaro 5 nariai. Fondo valdybos nariai skiriami Fondo remiamų programų, nurodytų šiame įstatymo straipsnyje, stebėsenai bei turi būti specialistais tos srities, kokios programos stebėsenai yra skiriami. Fondo valdybos nariai balsų dauguma išsirenka valdybos pirmininką. 3. Fondo valdybos narys turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei ne mažesnę nei 4 metų valdymo ar administravimo veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje. Fondo valdybos nario kadencija trunka trejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo valdybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas. Fondo valdybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo valdybos narių balsų dauguma; balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Fondo valdybos pirmininko balsas. Fondo valdyba veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais, Fondo įstatais bei Fondo dalininkų visuotinio susirinkimo patvirtintu darbo reglamentu. Fondo valdybos nariai veikia visuomeniniais pagrindais, jiems apmokama tik už dalyvavimą posėdžiuose. Fondo valdybos posėdžiuose Fondo administracijos direktorius dalyvauja stebėtojo teise. 4. Fondo valdybos funkcijas Fondo valdyme nustato Fondo įstatai. Fondo valdyba taip pat yra apeliacinis organas Fondo tarybos priimtų sprendimų teisėtumo įvertinimui.
Fondo valdyba, įvertinusi Tarybos sprendimą bei nustačiusi jo neatitikimą Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje patvirtintoms Viešosios informacijos rengėjų kultūrinių ir šviečiamųjų projektų rėmimo taisyklėms ir programų finansavimo gairėms neturi teisės jo pripažinti negaliojančiu, tačiau savo sprendime nurodžiusi konkrečius teisės aktų pažeidimus, Fondo tarybos sprendimą grąžina jai svarstyti pakartotinai. 5. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertų grupės, sudaromos Fondo remiamų programų, nurodytų šiame įstatymo straipsnyje, pagrindu. Ekspertų grupės sudaromos iš ekspertų sąrašo Fondo valdybos sprendimu. Kandidatus į ekspertų sąrašą per ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką, ar užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Ekspertų sąrašas nuolat skelbiamas Fondo interneto svetainėje. 6. Kandidatai į ekspertų grupės narius turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo srityje. 7. Ekspertų grupės sudaromos iš 3-5 asmenų kiekvienai Fondo remiamai programai dvejiems metams. Tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Ekspertų grupės veikia vadovaudamosi šiuo įstatymu bei Fondo valdybos patvirtintais nuostatais. 8. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai. 9.
tvarka pasiūlytų viešųjų informacijos rengėjų, meno kūrėjų asociacijų ir kitų organizacijų bei institucijų, formuojančių kultūros ir švietimo politiką, užsiimančių kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla pasiūlytų kandidatų, po vieną narį dvejų metų kadencijai skiria LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministrai. Fondo taryba priima sprendimus dėl konkursų rezultatų ir paramos skyrimo remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Fondo tarybos nariai balsų dauguma išsirenka pirmininką. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal Fondo valdybos patvirtintą veiklos reglamentą. 10. Fondo valdybos, tarybos, administracijos ir ekspertų grupės narys prieš pradėdamas eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina dalininkų susirinkimas. 11. Fondo valdybos, tarybos, administracijos ir ekspertų grupės nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. 3. Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) metinės įmokos už Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas;
4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. 5. Neteko galios nuo 2012 m. sausio 1 d. 6.
viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 5 programas:
1) kultūros, meno leidinių;
2) šviečiamojo pobūdžio, vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo leidinių;
3) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos);
4) radijo ir televizijos;
5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);
6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo. 7. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programos ir jų finansavimo proporcijos ir kurie suderinti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 8. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. Nepritarti Pritariama projekto iniciatorių siūlomai projekto idėjai, tačiau pastebėtina, kad įstatymo projekto nuostatos tobulintinos atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl įstatymo projekto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr. XIIP-1468 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl įstatymo projekto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2014-06-11)1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybė remia viešosios informacijos
rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir šviečiamuosius projektus. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per valstybės iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomą biudžetinę įstaigą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos - Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“
(2014-06-11)1 Pasiūlymas: siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį nuostatomis, apibrėžiančiomis Kūrybingos žiniasklaidos sąvoką, nustatančiomis Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondo veiklos tikslus ir funkcijas. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)2 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.Fondas yra viešasis juridinis asmuo, valstybės
iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, turinti savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitą banke. Fondo lėšos laikomos atskiroje Kultūros ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą programą“. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)21 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudžetinių įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Fondo nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo savininkė yra valstybė. Fondo savininko teises ir pareigas, išskyrus sprendimus dėl Fondo reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)2 Argumentai: įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad
„Kandidatai į ekspertų grupės narius turi turėti aukštąjį universitetinį
išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo srityje.“ Tuo tarpu minėto straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad „Ekspertų tarybą sudaro 7 nariai, iš kurių 5 nariai yra ekspertų grupių pirmininkai, ir 2 nariai dvejų metų laikotarpiui kultūros ministro paskirti asmenys.“, kuriems taikomi kompetencijos reikalavimai įstatyme nenurodyti. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį nuostatomis dėl reikalavimų Kultūros ministro skiriamiems Ekspertų tarybos nariams. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. V. Margevičienė. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė,
institucija): Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Orinta Leiputė, Algirdas Vaclovas Patackas, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris. Komiteto biuro patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Aistė Laurinavičiūtė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, padėjėja Janina Antanavičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo programų vadovė Reda Sopranaitė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė, Interneto žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėja Rūta Pileckaitė, Kultūros ministro patarėja Dalia Vancevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)12 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas, įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamuose įstatymo 27 ir 28 straipsniuose formuluotėje „valstybės biudžetinė įstaiga“ žodis ,,valstybės“ brauktinas. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)1
įstatymo 27 straipsnyje nurodomas biudžetinės įstaigos pavadinimas turi būti dėstomas taip: „biudžetinė įstaiga – Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Fondas). Be to, kadangi įvedama biudžetinės įstaigos pavadinimo santrumpa, ji turi būti vartojama ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio pavadinime. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. Be to, Komitetas siūlo nekeisti Fondo pavadinimo, paliekant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pavadinimą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)1
antrajame sakinyje prieš žodžius „valstybės institucijos“ įrašytinas žodis „kitos“. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio nuostatų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)21 4.
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Fondo savininko teises ir pareigas, išskyrus spendimus dėl Fondo reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, atkreiptinas dėmesys, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Todėl svarstytina, ar įstatymo projektu įpareigojus Kultūros ministeriją įgyvendinti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, nebūtų apribota Vyriausybės kompetencija šioje srityje. Antra, jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau pateiktą pastabą, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išimtinė kompetencija ne tik dėl sprendimų, susijusių su Fondo reorganizavimu ir likvidavimu priėmimo, tačiau ir dėl šios biudžetinės įstaigos nuostatų tvirtinimo. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)
įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Fondo lėšos laikomos atskiroje Kultūros ministerijos sąskaitoje, nesiderina su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, pagal kurias biudžetinės įstaigos finansuojamos pervedant valstybės biudžeto lėšas į šių subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti.
Siūlome minėtąją nuostatą suderinti su Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojas (t.y. šiuo atveju – Kultūros ministerija) privalo skirtus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio turinys yra neaiškus. Jame nustatoma, kad ekspertų grupės sudaromos Fondo remiamų programų, nurodytų šio straipsnio 12 dalyje, pagrindu, tačiau 12 dalyje nustatoma tik galimi papildomi Fondo pajamų šaltiniai. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 1 sakinyje taip pat nustatyta analogiška savo turiniu nuostata, kad ekspertų grupės sudaromos kiekvienai Fondo remiamai programai, 28 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio siūlome atsisakyti. Atsižvelgti
(2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje siūlome plačiau atskleisti viešo paskelbimo apie kandidatūrų į ekspertų sąrašą teikimą procedūrą, paties ekspertų sąrašo sudarymo (keitimo ar atnaujinimo) periodiškumą, ekspertų išbraukimo iš šio sąrašo tvarką, pateiktų kandidatų atrankos principus.
Pritarti Komitetas siūlo patikslinti ekspertų atrinkimo ir skyrimo tvarką. Žiūrėti Komiteto pasiūlymus. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „visuomeninės organizacijos“ įrašytinas žodis „asociacijos“. Pritarti
(2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje siūlome nurodyti, ar tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti kelių ekspertų grupių nariu, o keičiamo įstatymo 28 straipsnyje siūlome nurodyti, kad Fondo ekspertų tarybos ir ekspertų grupių nariai nėra Fondo valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pritarti
(2014-02-05)2
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje yra nurodoma, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą įstatymo projekte nurodomi ekspertų tarybos ir ekspertų grupių nariai, atsižvelgiant į jų vykdytinas funkcijas, nepatektų į asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (ir kuriems atitinkamai taikomas minėtas įstatymas) sąrašą. Todėl siekiant užtikrinti keičiamo įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų suderinamumą, reikėtų papildyti minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje yra apibrėžiamas asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje sąrašas.
Iš kitos pusės, svarstytina, ar toks keitimas yra tikslingas, nes jau keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės narys pradėdamas eiti pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją, kurios paskirtis ir yra užtikrinti viešų ir privačių interesų derinimą. Atsižvelgti
(2014-02-05)2
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje yra išvardyti biudžetinės įstaigos Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšų šaltiniai. Vienas iš jų – užmokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas lėšų šaltinis nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymo bei Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Biudžetinių įstaigų 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos lėšų šaltiniai gali būti: valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybės biudžeto asignavimai;
Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos. Taigi, tokio lėšų šaltinio kaip siūlo įstatymo projekto rengėjai biudžetinė įstaiga negali turėti.
Vienas iš valstybės biudžeto pajamų šaltinių numatytų Biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra biudžetinių įstaigų pajamos, kurios apibrėžiamos kaip biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas lėšų šaltinis nėra susijęs su šios biudžetinės įstaigos vykdomomis funkcijomis, ir todėl negali būti traktuotinas kaip šios biudžetinės įstaigos pajamos. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje siūlome nurodyti kokiais teisės aktais vadovaujantis bus atlyginama ekspertams ekspertines paslaugas. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatyme nustatyti, kad detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo bei darbo tvarka, dokumentų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
dalies antrojoje dalyje vietoj žodžių „administracijos darbuotojų“ įrašytini žodžiai „valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis“. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2 14.
Įstatymo projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies nuostatos vertintinos kaip perteklinės Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 ir 12 straipsnių atžvilgiu. Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta šias nuostatos palikti šiame projekte, jos turi būti tikslintinos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinės įstaigos, kaip vienas iš viešojo sektoriaus subjektų, pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas rengia ne tik finansinių ataskaitų rinkinius bet ir kitus. Atitinkamai teikiamos nuostatos pildytinos. Antra, atkreiptinas dėmesys, biudžetinių įstaigų audito atlikimo tvarką reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnis, kuriame numatyta, kad iš valstybės biudžeto <...> išlaikomos biudžetinės įstaigos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Be to, biudžetinei įstaigai - Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondui taikytinos ir Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatos. Įstatymo projekte pasiūlytas audito atlikimo būdas, kai yra parenkama audito įmonė ar auditorius, ir kuris numatytas Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, yra taikytinas viešajai, o ne biudžetinei įstaigai. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)31
brauktinas žodis „nuo“
(2014-02-05)
nuostatos įsigaliotų 2014 metų liepos 1 d.
Nors įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, tačiau atkreiptinas dėmesys, 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai yra patvirtinti, todėl reorganizavus vieną įstaigą į kitą bei atitinkamai numačius papildomas funkcijas šiai biudžetinei įstaigai, atitinkamai galėtų kisti patvirtinti asignavimai tam tikriems asignavimų valdytojams, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Kita vertus, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgti Komitetas patikslino įsigaliojimo datą ir siūlo, kad įstatymas įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)
17Pažymėtina, kad 2014 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.
1R-298. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas:
„ĮSTATYMAS“ rašytini kitoje eilutėje;
pavadinime keičiama straipsnio dalis nenurodoma;
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalies struktūrinės dalys turi būti dėstomos laikantis šių taisyklių: straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai, o punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai;
subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 18. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-02-14) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1468 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siekiama reformuoti viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o taip pat pakeisti valstybės paramos viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams reglamentavimą. Pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondo veikla yra valstybės teikiama pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio prasme. Atsižvelgdami į tai pažymime, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai – SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą.
Tai, ar konkreti valstybės pagalbos schema patenka į minėtų išimčių reguliavimo sritį, sprendžia Europos Komisija. Pažymėtina, kad reikalavimas iš anksto pranešti Europos Komisijai apie valstybės pagalbos priemonę ir gauti jos pritarimą netaikytinas tik tuo atveju, jei tenkinamos 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas, kuris nuo 2014 m. birželio 30 d. bus pakeistas nauja Komisijos reglamento redakcija), 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ar kitų išimties reglamentų sąlygos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomonė. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. vasario 3 d. raštu projektui Nr. XIIP-1468 pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos meno kūrėjų asociacija (2014-02-10) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, susipažinusi su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos projektu (Visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIP-1468), nori atkreipti dėmesį, jog pertvarkius SRTRF į biudžetinę įstaigą, jis netektų dalies savarankiškumo ir būtų pažeista LR Seimo patvirtinta Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių nuostata: „reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“. Todėl siūlome tobulinti LR Kultūros ministerijos pateiktą SRTRF veiklos modelį ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą (2012-03-20 KM raštas Nr. S1-105), kurį parengė tuo tikslu suburta darbo grupė. Įstatymo kaitos koncepcija turėtų derėti su viso kultūros lauko poreikiais bei lūkesčiais. Todėl siūlome ją aptarti platesniame kultūros bendruomenės rate. Atkreipiame dėmesį, kad kontroliuojančios institucijos (STT ir Valstybinis auditas) nekvestionavo SRTRF juridinio statuso, o teikė pastabas dėl fondo valdymo – sprendimų priėmimo ir ekspertų atrankos, ką reglamentuoja ne įstatymas, o Bendrieji konkursų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (2007-10-31 Nr. 1190 ir 2009-03-25 Nr. 212), kuriuos taip pat reikėtų derinti su įstatymu. Neginčijame fondo valdymo tobulinimo būtinybės, tačiau manome, kad formalus požiūris į fondo valdymą ne visada dera su realiais šalies kultūros interesais. Pavyzdžiui, Valstybinio audito kaip problema nurodyta tai, kad tie patys projektų rengėjai trejus metus laimi konkursus. Iš tiesų taip ir yra, bet yra ir taip, kad nuo seno einantys kultūros leidiniai, sudaro kultūrinės spaudos kokybės branduolį. Jiems, atvirkščiai, būtų reikalingos ilgametės rėmimo programos. Neremiant tų pačių savo kokybę jau įrodžiusių leidinių, lėšos būtų paskirstytos atsitiktiniams „gražiai atrodantiems“ projektams, ir fondas nebeatliktų pagrindinės savo misijos.
O turėdami omenyje STT pastabą (2013-12-16 raštas Nr. 4-01-7719), kad fondą skirstant į programas ir nurodant koks kiekvienai jų turi tekti visų fondo lėšų procentas, trukdo atrinkti kokybiškiausius projektus, siūlome atsižvelgti į Bendruosius konkursų nuostatus (LRV nutarimas 2007-10-31 Nr. 1190), kuriuose buvo numatyta galimybė 20% lėšų paskirstyti fondo nuožiūra vertingiausiems bei reikalingiausiems projektams. Nelogiškas mums atrodo apribojimas projektui skirti nuo 5% iki 75% leidinio. Kai kurie leidiniai visu 100% procentų vykdo kultūrinę misiją ir patys yra „projektai“, tad riboti galima būtų nuo 5% iki 100%. Esant projekto rėmimo intensyvumui iki 75% ir leidinio iki 75%, realiai šimtaprocentinį kultūros leidinį dabar galima paremti tik 56,25%. Dauguma kultūros leidinių platinami kur kas mažesne už savikainą kaina, ir jiems užsidirbti tuos 25% nelengva. Tačiau juos galima nemokamai skaityti internete, tai labai svarbu Lietuvos kultūros sklaidai. Todėl siūlytume ir projektų rėmimo intensyvumą padidinti bent iki 85%. Tačiau pagrindinės SRTRF problemos, kurias pastebi ir valdžios institucijos, ir visuomenės atstovai, ir paraiškų teikėjai, mūsų nuomone, slypi atskirų fondo programų rėmimo proporcijose. Fondas buvo įkurtas 1996 m. rugsėjo mėn. 2 d. ir suformuotas iš Kultūros ministerijos Kultūrinės spaudos rėmimo programos, kurioje vien kultūros ir meno leidiniams buvo skiriama 1,7 mln. Lt. Per beveik 18 savo gyvavimo metų Fondas išaugo trigubai, valstybės biudžetas padidėjo maždaug tiek pat. Per tą laiką remiamų kultūros ir meno leidinių skaičius ženkliai padidėjo, tačiau šios programos finansavimas ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo ir niekada nebepasiekė iš KM paveldėtos ribos, nors steigiant fondą buvo dievagojamasi, jog taip neatsitiks.
Jeigu programos finansavimas per visus šiuos metus būtų išaugęs bent dvigubai, kažin ar šiandieninio nepasitenkinimo fondo veikla būtume sulaukę. Juk šiai programai kultūrinius ir šviečiamuosius projektus teikiantys leidiniai kaip tik ir sudaro kokybinį kultūrinės spaudos branduolį ir geriausiai dera su fondo misija. Juose bendradarbiauja iškiliausi Lietuvos kūrėjai bei intelektualai. Todėl reformuojant SRTRF reikalingas blaivus, ūkiškas, nepolitizuotas požiūris į Lietuvos kultūrą. Formalios schemos – tik prielaida tokiam požiūriui reikštis. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą,
(2014-02-13) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, susipažinusi su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau – Fondas) pertvarkos projektu (Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIP-1468), sutinka, kad Fondo valdymą reikia tobulinti, tačiau prašo nesvarstyti įregistruoto VIĮ straipsnių pakeitimo projekto, nes, mūsų nuomone, pertvarkius Fondą į biudžetinę įstaigą būtų prasilenkta su LR Seimo patvirtinta Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių nuostata: „reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“. Todėl siūlome sudaryti darbo grupę, kuri parengtų reikalingų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų ir kur kas labiau Fondo veiklą reglamentuojančių bei visuomenės priekaištų susilaukiančių Bendrųjų konkursų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (2007-10-31 Nr. 1190 ir 2009-03-25 Nr. 212), projektus ir juos aptartų platesniame kultūros bendruomenės rate.
Pritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. Komitetas kovo 12 d. posėdyje sudarė darbo grupę, kuri parengė patobulintą įstatymo projektą XIIP-1468. 3. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (2014-02-19) Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau-Fondas) taryba ne kartą yra pabrėžusi būtinybę gerinti Fondo veiklą, efektyvinant paramos skirstymą ir Fondo veiklos skaidrumą. Tam būtina taisyti teisės aktus, susijusius su Fondo veikla, nes, pavyzdžiui, paskutinį kartą Bendrieji konkurso nuostatai buvo redaguojami 2009 metais. Akivaizdu, kad daugelis nuostatų nebeatitinka nūdienos aktualijų ir reikalingos išsamaus peržiūrėjimo. Tačiau šios ilgametės institucijos pertvarka turi būti vykdoma tik viešai išdiskutavus problemas, įvardinus visų suinteresuotųjų lūkesčius ir pasiūlius racionalius kaitos sprendimus. Todėl radikalus Fondo statuto, pavadinimo ir veiklos reglamentavimo pakeitimai, kaip tai numatyta įregistruotame Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte XIIP -1468, be plačios ir viešos suinteresuotų pusių diskusijos, mūsų nuomone, neatitinka nei demokratinės valstybės principų, nei kultūros bendruomenės lūkesčių. Kaip rodo įvairių užsienio šalių patirtis, valstybės parama kultūrinei, vaikų ir jaunimo žiniasklaidai yra labai jautrus klausimas. Todėl, mūsų nuomone, Fondo pertvarka, siekiant atitinkančio laikmečio reikalavimus fondo veiklos gerinimo, privalo vykti plačiai išdiskutavus ir tik išgirdus kultūrinės bendruomenės, žiniasklaidos nuomones bei į jas atsižvelgus. Siūlome sudaryti darbo grupę, kuri parengtų Visuomenės informavimo įstatymo pataisas bei atsižvelgdama į nūdienos poreikius–naują Bendrųjų konkurso nuostatų redakciją (LRV nutarimai 2007–10-31 Nr. 1190 ir 2009-03-25 Nr. 212).
212). Pritarti Komitetas kovo 12 d. posėdyje sudarė darbo grupę, kuri parengė patobulintą įstatymo projektą XIIP-1468. 4. Lietuvos meno kūrėjų asociacija (2014-03-13) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, susipažinusi su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau – Fondo) pertvarkos projektu (Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-1468), nori atkreipti dėmesį, jog pertvarkius SRTRF į biudžetinę įstaigą, jis netektų dalies savarankiškumo ir būtų pažeista LR Seimo patvirtinta Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių nuostata: „reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“. Todėl teikiame minėto straipsnio pakeitimo projektą. Jis remiasi LR Kultūros ministerijos pateiktu SRTRF veiklos modeliu ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektu (2012-03-20 KM raštas Nr. S1-105), kurį parengė tuo tikslu suburta darbo grupė. Iš esmės pritariame darbo grupės pasiūlytam SRTRF veiklos modeliui, tačiau manome, jog derėtų išlaikyti dviejų lygių ekspertinį projektų vertinimą, todėl laikome netikslingu Fondo tarybą sudaryti iš ekspertų grupių vadovų bei Kultūros ministro deleguotų asmenų. Fondo tarybą siūlome rinkti iš galiojančio VIĮ 28.1 straipsnyje numatytų organizacijų pasiūlytų asmenų, pasitelkiant po vieną ŠMKK, KM ir ŠMM atstovą. Manome, jog taip Fondo valdymas ir ekspertinis vertinimas būtų tinkamai atskirti. Taip pat siūlome tik pakoreguoti programas, į kurias skirstomas Fondas, tačiau jų iš esmės nekeisti. Manome, kad tiek šiuo metu įregistruotu įstatymo projekto, tiek KM darbo grupės Fondo veiklos modelio siūlomi programų pakeitimai sudarytų sąlygas nutolti nuo pagrindinės Fondo misijos.
Atkreipiame dėmesį, kad poreikis pertvarkyti Fondą kilo ne dėl jo juridinio statuso ar valdymo, o dėl LRV nutarimu patvirtintų bendrųjų konkursų nuostatų neatitikimo visuomenės lūkesčiams, todėl pritariame KM darbo grupės siūlymui juos derinti LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. 28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką. 2. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai kadencijai juos renka visuotinis Fondo dalininkų susirinkimas. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal Fondo tarybos patvirtintus nuostatus. 2. Fondui vadovauja Valdyba ir Fondo administracijos direktorius, veikiantys pagal įstatų numatytus įgaliojimus. Administracijos direktorių ir valdybą skiria dalininkų susirinkimas. Valdybą sudaro 5 nariai.
Valdybą sudaro 5 nariai. Fondo valdybos nariai skiriami Fondo remiamų programų, nurodytų šiame įstatymo straipsnyje, stebėsenai bei turi būti specialistais tos srities, kokios programos stebėsenai yra skiriami. Fondo valdybos nariai balsų dauguma išsirenka valdybos pirmininką. 3. Fondo valdybos narys turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei ne mažesnę nei 4 metų valdymo ar administravimo veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje. Fondo valdybos nario kadencija trunka trejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo valdybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas. Fondo valdybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo valdybos narių balsų dauguma; balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Fondo valdybos pirmininko balsas. Fondo valdyba veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais, Fondo įstatais bei Fondo dalininkų visuotinio susirinkimo patvirtintu darbo reglamentu. Fondo valdybos nariai veikia visuomeniniais pagrindais, jiems apmokama tik už dalyvavimą posėdžiuose. Fondo valdybos posėdžiuose Fondo administracijos direktorius dalyvauja stebėtojo teise. 4. Fondo valdybos funkcijas Fondo valdyme nustato Fondo įstatai. Fondo valdyba taip pat yra apeliacinis organas Fondo tarybos priimtų sprendimų teisėtumo įvertinimui. Fondo valdyba, įvertinusi Tarybos sprendimą bei nustačiusi jo neatitikimą Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje patvirtintoms Viešosios informacijos rengėjų kultūrinių ir šviečiamųjų projektų rėmimo taisyklėms ir programų finansavimo gairėms neturi teisės jo pripažinti negaliojančiu, tačiau savo sprendime nurodžiusi konkrečius teisės aktų pažeidimus, Fondo tarybos sprendimą grąžina jai svarstyti pakartotinai. 5. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertų grupės, sudaromos Fondo remiamų programų, nurodytų šiame įstatymo straipsnyje, pagrindu. Ekspertų grupės sudaromos iš ekspertų sąrašo Fondo valdybos sprendimu.
Kandidatus į ekspertų sąrašą per ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką, ar užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Ekspertų sąrašas nuolat skelbiamas Fondo interneto svetainėje. 6. Kandidatai į ekspertų grupės narius turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo srityje. 7. Ekspertų grupės sudaromos iš 3-5 asmenų kiekvienai Fondo remiamai programai dvejiems metams. Tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Ekspertų grupės veikia vadovaudamosi šiuo įstatymu bei Fondo valdybos patvirtintais nuostatais. 8. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai. 9. Fondo tarybą sudaro 11 narių, iš kurių 8 narius renka Fondo valdyba iš Fondo įstatų nustatyta tvarka pasiūlytų viešųjų informacijos rengėjų, meno kūrėjų asociacijų ir kitų organizacijų bei institucijų, formuojančių kultūros ir švietimo politiką, užsiimančių kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla pasiūlytų kandidatų, po vieną narį dvejų metų kadencijai skiria LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministrai. Fondo taryba priima sprendimus dėl konkursų rezultatų ir paramos skyrimo remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Fondo tarybos nariai balsų dauguma išsirenka pirmininką. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal Fondo valdybos patvirtintą veiklos reglamentą. 10.
prieš pradėdamas eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina dalininkų susirinkimas. 11. Fondo valdybos, tarybos, administracijos ir ekspertų grupės nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. 3. Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) metinės įmokos už Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas;
4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. 5. Neteko galios nuo 2012 m. sausio 1 d. 6. Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 5 programas:
1) kultūros, meno leidinių;
2) šviečiamojo pobūdžio, vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo leidinių;
3) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos);
4) radijo ir televizijos;
5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);
6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo. 7. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programos ir jų finansavimo proporcijos ir kurie suderinti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 8. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. Nepritarti Komitetas siūlo savo 28 straipsnio formuluotę. Žiūrėti prie Komiteto siūlymų. 5.
(2014-03-31) Lietuvos regionų kultūra yra svarbi valstybės politikos dalis ir rūpestis ja, jos sudėtinėmis dalimis, - ypatingos reikšmės uždavinys, reikalaujantis įvertinti kultūros indėlį į šiuolaikinį kasdienį pulsuojantį įvykių vyksmą, didinantį tarpusavio pasitikėjimą ir padedantį siekti bendrų tikslų. Vienas iš svarbiausių regionų žmones ir kultūrinę bendruomenę telkiančių subjektų – regioninė spauda. Būtent ji dažniau ir suprantamiau aiškina esamą situaciją, iškelia aktualias atokiau nuo didmiesčių gyvenančių žmonių problemas, kuria pilietinę visuomenę, atskleidžia pozityvius bendruomenių reiškinius, naujas kūrybines iniciatyvas. Regioninė spauda sukuria diskusijų ir kūrybos židinius, atveria erdves kultūros profesionalams ir vartotojams išsakyti savo pozicijas, matymą, skatina viešus svarstymus, įgalina analizuoti ir pristatyti kūrybinę produkciją. Kultūros žmonės įsitikinę, kad turėdami stiprią regioninę žiniasklaidą turi galimybę įtakoti šalies kultūrinį bei intelektinį potencialą. Norint pasiekti šių tikslų, mums reikia nuoseklios ir atitinkamai finansuojamos regioninės žiniasklaidos strategijos, jau šiandien įvertiname teisinių reglamentų pasekmes ir kviečiame demokratiškiau traktuoti ne konkurencijos svarbą, o partnerystę, siekiant suvienyti piliečių bendruomenę. Kultūra, deja, nėra populiariausia viešojo gyvenimo sritis, todėl kreipiamės kviesdami aptarti SRTF situaciją ne tik su viešosios nuomonės formuotojais, bet ir regionų kultūros bendruomenėmis, raginame sudaryti teisines ir finansines prielaidas, kurios būtų sąlyga regioninei žiniasklaidai deramai atspindėti visavertį kultūros gyvenimą ir konkrečiai išreikšti paramą kultūrinį pilietiškumą skatinančioms viešosios veiklos sritims. Atsižvelgti Neteikia konkrečių siūlymų. 6.
(2014-04-11) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, susipažinusi su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos siūlymais, nori atkreipti dėmesį, jog pertvarkius SRTRF į biudžetinę įstaigą, fondas netektų dalies savarankiškumo ir būtų pažeista LR Seimo patvirtinta Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių nuostata : ,, reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“. Todėl siūlome fondo ir juridinio statuso nekeisti. Pritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 7. Lietuvos meno kūrėjų asociacija (2014-05-22) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, apsvarsčiusi idėją kultūros, meno ir šviečiamųjų leidinių projektų finansavimą, kuriuose ši tematika užima iki 100 % ploto, iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau - Fondo) perkelti į Lietuvos kultūros tarybą siūlo jos atsisakyti dėl šių priežasčių :
pagrindinės savo misijos, kurią apibrėžia galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas. 2. Lietuvos kultūros taryba yra nepasiruošusi prisiimti papildomą darbo krūvį. Jai trūksta etatų tinkamai atlikti šiuo metu pavestus darbus. Personalo, ekspertų grupių suformavimas bei reikalingų norminių dokumentų parengimas užimtų daug laiko, o tai neišvengiamai sužlugdytų minėtų leidinių ir juose vykdomų fondo remtinų projektų leidybą
projektų finansavimą perkelti į atskirą Fondo programą ir nustatyti jų specifiką atitinkančias rėmimo sąlygas. Pritarti Komitetas nesiūlo kultūros, meno ir šviečiamųjų leidinių projektų finansavimo perkelti į Lietuvos kultūros tarybą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2014-06-25) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SV-S-633 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 13 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir
prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kurią viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė arba savivaldybė, jeigu po pertvarkymo veiksianti valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga gali įgyvendinti pertvarkytosios viešosios įstaigos įstatuose nurodytus tikslus ir įgyti civilines teises ir pareigas, atitinkančias Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo reikalavimus. Šiuo metu viešosios įstaigos „SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RĖMIMO FONDAS“ (toliau – Fondas) dalininkai yra valstybė, transliuotojų bei retransliuotojų asociacijos, meno kūrėjų, žurnalistų bei leidėjų organizacijos (iš viso
dalininkų susirinkime nutarė išlaikyti esamą Fondo teisinę formą – viešąją įstaigą. Pritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys V. Stundys (2014-03-20) Pasiūlymas:
Pakeisti 28 straipsnį, išdėstant taip:
televizijos rėmimo fondas
Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais.
Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką. 2. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai kadencijai juos renka visuotinis Fondo dalininkų susirinkimas. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal Fondo tarybos patvirtintus nuostatus. 2. Fondui vadovauja Valdyba ir Fondo administracijos direktorius, veikiantys pagal įstatų numatytus įgaliojimus. Administracijos direktorių ir valdybą skiria dalininkų susirinkimas. Valdybą sudaro 5 nariai. Fondo valdybos nariai skiriami Fondo remiamų programų, nurodytų šiame įstatymo straipsnyje, stebėsenai bei turi būti specialistais tos srities, kokios programos stebėsenai yra skiriami. Fondo valdybos nariai balsų dauguma išsirenka valdybos pirmininką. 3. Fondo valdybos narys turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei ne mažesnę nei 4 metų valdymo ar administravimo veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje. Fondo valdybos nario kadencija trunka trejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo valdybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas.
Fondo valdybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo valdybos narių balsų dauguma; balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Fondo valdybos pirmininko balsas. Fondo valdyba veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais, Fondo įstatais bei Fondo dalininkų visuotinio susirinkimo patvirtintu darbo reglamentu. Fondo valdybos nariai veikia visuomeniniais pagrindais, jiems apmokama tik už dalyvavimą posėdžiuose. Fondo valdybos posėdžiuose Fondo administracijos direktorius dalyvauja stebėtojo teise. 4. Fondo valdybos funkcijas Fondo valdyme nustato Fondo įstatai. Fondo valdyba taip pat yra apeliacinis organas Fondo tarybos priimtų sprendimų teisėtumo įvertinimui. Fondo valdyba, įvertinusi Tarybos sprendimą bei nustačiusi jo neatitikimą Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje patvirtintoms Viešosios informacijos rengėjų kultūrinių ir šviečiamųjų projektų rėmimo taisyklėms ir programų finansavimo gairėms neturi teisės jo pripažinti negaliojančiu, tačiau savo sprendime nurodžiusi konkrečius teisės aktų pažeidimus, Fondo tarybos sprendimą grąžina jai svarstyti pakartotinai. 5. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertų grupės, sudaromos Fondo remiamų programų, nurodytų šiame įstatymo straipsnyje, pagrindu. Ekspertų grupės sudaromos iš ekspertų sąrašo Fondo valdybos sprendimu. Kandidatus į ekspertų sąrašą per ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką, ar užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Ekspertų sąrašas nuolat skelbiamas Fondo interneto svetainėje. 6. Kandidatai į ekspertų grupės narius turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo srityje. 7.
sudaromos iš 3-5 asmenų kiekvienai Fondo remiamai programai dvejiems metams. Tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Ekspertų grupės veikia vadovaudamosi šiuo įstatymu bei Fondo valdybos patvirtintais nuostatais. 8. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai. 9. Fondo tarybą sudaro
tvarka pasiūlytų viešųjų informacijos rengėjų, meno kūrėjų asociacijų ir kitų organizacijų bei institucijų, formuojančių kultūros ir švietimo politiką, užsiimančių kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla pasiūlytų kandidatų, po vieną narį dvejų metų kadencijai skiria LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministrai. Fondo taryba priima sprendimus dėl konkursų rezultatų ir paramos skyrimo remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Fondo tarybos nariai balsų dauguma išsirenka pirmininką. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal Fondo valdybos patvirtintą veiklos reglamentą. 10. Fondo valdybos, tarybos, administracijos ir ekspertų grupės narys prieš pradėdamas eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina dalininkų susirinkimas. 11. Fondo valdybos, tarybos, administracijos ir ekspertų grupės nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. 3.
3Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) metinės įmokos už Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas;
4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. 5. Neteko galios nuo
viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 5 programas:
1) kultūros, meno leidinių;
2) šviečiamojo pobūdžio, vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo leidinių;
3) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos);
4) radijo ir televizijos;
5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);
6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo. 7. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programos ir jų finansavimo proporcijos ir kurie suderinti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 8. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. Nesvarstyti Seimo narys V. Stundys siūlymą atsiėmė. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir šviečiamuosius projektus. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per valstybės iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomą biudžetinę įstaigą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos - Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“ Nepritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)1 Pasiūlymas: siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį nuostatomis, apibrėžiančiomis Kūrybingos žiniasklaidos sąvoką, nustatančiomis Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondo veiklos tikslus ir funkcijas. Nepritarti Komitetas siūlo nekeisti Fondo pavadinimo, paliekant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pavadinimą. Be to, Komitetas siūlo nekeisti galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio nuostatų. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)2 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.Fondas yra viešasis juridinis asmuo, valstybės
iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, turinti savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitą banke. Fondo lėšos laikomos atskiroje Kultūros ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą programą“.
Nepritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)21 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudžetinių įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Fondo nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo savininkė yra valstybė. Fondo savininko teises ir pareigas, išskyrus sprendimus dėl Fondo reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nepritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 5. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)2 Argumentai: įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad
„Kandidatai į ekspertų grupės narius turi turėti aukštąjį universitetinį
išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo srityje.“ Tuo tarpu minėto straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad „Ekspertų tarybą sudaro 7 nariai, iš kurių 5 nariai yra ekspertų grupių pirmininkai, ir 2 nariai dvejų metų laikotarpiui kultūros ministro paskirti asmenys.“, kuriems taikomi kompetencijos reikalavimai įstatyme nenurodyti. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį nuostatomis dėl reikalavimų Kultūros ministro skiriamiems Ekspertų tarybos nariams.
Pritarti Komitetas siūlo nustatyti, kad Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Tarybos nariais negali būti fondo administracijos darbuotojai ir Fondo ekspertai. 6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11) Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1468 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl įstatymo projekto ir
Komitetas, nepritaria įstatymo projekte siūlomai nuostatai viešąją įstaigą „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą ir siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui įstatymo projektą XIIP-1468 atmesti. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui, kad netikslinga keisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso iš viešosios įstaigos į biudžetinę. Tačiau ŠMKK atsižvelgiant į minėtas pastabas siūlo projektą tobulinti, o ne atmesti. 8. Informacinės visuomenės plėtros komitetas (2014-07-09) Nepritarti įstatymo projekte siūlomai nuostatai viešąją įstaigą „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą ir siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1468 grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės, sudarant darbo grupę ir įtraukiant į ją Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narius.
Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymui, kad netikslinga keisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso iš viešosios įstaigos į biudžetinę. Tačiau ŠMKK atsižvelgiant į minėtas pastabas siūlo projektą tobulinti, o ne grąžinti iniciatoriams tobulinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ŠMKK 2014 m. kovo 12 d. posėdyje nusprendė sudaryti darbo grupę Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-1468 tobulinti. Darbo grupė atliko Komiteto pavedimą ir pateikė Komitetui patobulintą įstatymo projektą XIIP-1468. 7. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-1468(2) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, Europos teisės departamento, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Biudžeto ir finansų ir Informacinės visuomenės plėtros komitetų pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 7.2 Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2014-07-16) Komitetas siūlo 28 straipsnį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
1.Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – konkurso tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams. 2. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais.
Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką. 3. Fondui ir jo administracijai, kuri atlieka Fondo finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Fondui atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauja direktorius. Direktorių į pareigas skiria ir atleidžia iš jų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose administracijos direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas ir viešai juos skelbia Fondo interneto svetainėje. Direktorius kasmet teikia visuotiniam Fondo dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kasmet vertinama Fondo įstatų nustatyta tvarka. Direktoriaus teises ir pareigas organizuojant viešosios įstaigos veiklą bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai ir Fondo įstatai. 4. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai.
Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, Fondo administracijos darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais. 5. Kandidatus į Fondo ekspertų sąrašą konkrečiai programai per ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas per 14 kalendorinių dienų skelbiamas Fondo interneto svetainėje. 6. Kiekvienai fondo programai yra sudaroma ekspertų grupė, susidedanti iš ne mažiau kaip 3 asmenų. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo bei darbo tvarka, dokumentų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius. 7. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai. 8. Fondo tarybą sudaro 7 nariai.
Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Po vieną narį į tarybos sudėtį deleguoja: Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Galutinę tarybos sudėtį tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose. 9. Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Tarybos nariais negali būti fondo administracijos darbuotojai ir Fondo ekspertai. 10. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka trejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. 11. Visi ekspertai ir Fondo tarybos nariai prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. 12. Visiems ekspertams ir Fondo tarybos nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. 13. Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
4) kitos teisėtai įgytos lėšos. 14.
informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 5 programas:
1) nacionalinės periodinės spaudos;
2) regioninės periodinės spaudos;
3) nacionalinės radijo ir televizijos;
4) regioninės radijo ir televizijos;
5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);
nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti bendrame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetų posėdyje, tvirtina Vyriausybė. 16. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.“
pranešėjas: Audronė Pitrėnienė. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė,
institucija): Komiteto nariai: Rima Baškienė, Šarūnas Birutis, Arimantas Dumčius, Larisa Dmitrijeva, Vytautas Juozapaitis, Audronė Pitrėnienė, Jaroslav Narkevič, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris. Kviestieji asmenys: Gintaras Aleknonis Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkas, Mykolas Karčiauskas Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius, Rūta Navickienė Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių asociacijos direktorė, Aistė Žilinskienė Interneto žiniasklaidos asociacijos direktorė, Vaiva Žukienė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos vadovė. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)12 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo nuostatas, įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniais keičiamuose įstatymo 27 ir 28 straipsniuose formuluotėje „valstybės biudžetinė įstaiga“ žodis ,,valstybės“ brauktinas. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 2.
(2014-02-05)1
įstatymo 27 straipsnyje nurodomas biudžetinės įstaigos pavadinimas turi būti dėstomas taip: „biudžetinė įstaiga – Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Fondas). Be to, kadangi įvedama biudžetinės įstaigos pavadinimo santrumpa, ji turi būti vartojama ir keičiamo įstatymo 28 straipsnio pavadinime. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. Be to, Komitetas siūlo nekeisti Fondo pavadinimo, paliekant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pavadinimą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)1
antrajame sakinyje prieš žodžius „valstybės institucijos“ įrašytinas žodis „kitos“. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio nuostatų. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)21
įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Fondo savininko teises ir pareigas, išskyrus spendimus dėl Fondo reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, atkreiptinas dėmesys, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija.
Todėl svarstytina, ar įstatymo projektu įpareigojus Kultūros ministeriją įgyvendinti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, nebūtų apribota Vyriausybės kompetencija šioje srityje. Antra, jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau pateiktą pastabą, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išimtinė kompetencija ne tik dėl sprendimų, susijusių su Fondo reorganizavimu ir likvidavimu priėmimo, tačiau ir dėl šios biudžetinės įstaigos nuostatų tvirtinimo. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)
įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Fondo lėšos laikomos atskiroje Kultūros ministerijos sąskaitoje, nesiderina su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, pagal kurias biudžetinės įstaigos finansuojamos pervedant valstybės biudžeto lėšas į šių subjektų sąskaitas jų programoms vykdyti. Siūlome minėtąją nuostatą suderinti su Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad biudžeto asignavimų valdytojas (t.y. šiuo atveju – Kultūros ministerija) privalo skirtus valstybės biudžeto asignavimus paskirstyti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose.
Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio turinys yra neaiškus. Jame nustatoma, kad ekspertų grupės sudaromos Fondo remiamų programų, nurodytų šio straipsnio 12 dalyje, pagrindu, tačiau 12 dalyje nustatoma tik galimi papildomi Fondo pajamų šaltiniai. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 1 sakinyje taip pat nustatyta analogiška savo turiniu nuostata, kad ekspertų grupės sudaromos kiekvienai Fondo remiamai programai, 28 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio siūlome atsisakyti. Atsižvelgti
(2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje siūlome plačiau atskleisti viešo paskelbimo apie kandidatūrų į ekspertų sąrašą teikimą procedūrą, paties ekspertų sąrašo sudarymo (keitimo ar atnaujinimo) periodiškumą, ekspertų išbraukimo iš šio sąrašo tvarką, pateiktų kandidatų atrankos principus. Pritarti Komitetas siūlo patikslinti ekspertų atrinkimo ir skyrimo tvarką. Žiūrėti Komiteto pasiūlymus. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „visuomeninės organizacijos“ įrašytinas žodis „asociacijos“. Pritarti
(2014-02-05)2 9.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje siūlome nurodyti, ar tas pats asmuo tuo pačiu metu gali būti kelių ekspertų grupių nariu, o keičiamo įstatymo 28 straipsnyje siūlome nurodyti, kad Fondo ekspertų tarybos ir ekspertų grupių nariai nėra Fondo valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pritarti
(2014-02-05)2
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje yra nurodoma, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą įstatymo projekte nurodomi ekspertų tarybos ir ekspertų grupių nariai, atsižvelgiant į jų vykdytinas funkcijas, nepatektų į asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (ir kuriems atitinkamai taikomas minėtas įstatymas) sąrašą. Todėl siekiant užtikrinti keičiamo įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų suderinamumą, reikėtų papildyti minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje yra apibrėžiamas asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje sąrašas. Iš kitos pusės, svarstytina, ar toks keitimas yra tikslingas, nes jau keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, kad ekspertų tarybos ir ekspertų grupės narys pradėdamas eiti pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją, kurios paskirtis ir yra užtikrinti viešų ir privačių interesų derinimą. Atsižvelgti
(2014-02-05)2
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje yra išvardyti biudžetinės įstaigos Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos lėšų šaltiniai.
Vienas iš jų – užmokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas lėšų šaltinis nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymo bei Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Biudžetinių įstaigų 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos lėšų šaltiniai gali būti: valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybės biudžeto asignavimai;
Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos; kitos teisėtai gautos lėšos. Taigi, tokio lėšų šaltinio kaip siūlo įstatymo projekto rengėjai biudžetinė įstaiga negali turėti. Vienas iš valstybės biudžeto pajamų šaltinių numatytų Biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra biudžetinių įstaigų pajamos, kurios apibrėžiamos kaip biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas lėšų šaltinis nėra susijęs su šios biudžetinės įstaigos vykdomomis funkcijomis, ir todėl negali būti traktuotinas kaip šios biudžetinės įstaigos pajamos. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje siūlome nurodyti kokiais teisės aktais vadovaujantis bus atlyginama ekspertams ekspertines paslaugas. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatyme nustatyti, kad detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo bei darbo tvarka, dokumentų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
dalies antrojoje dalyje vietoj žodžių „administracijos darbuotojų“ įrašytini žodžiai „valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis“. Atsižvelgti Redakcinio pobūdžio pastaba. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)2
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies nuostatos vertintinos kaip perteklinės Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 ir 12 straipsnių atžvilgiu.
Jeigu vis dėlto būtų nuspręsta šias nuostatos palikti šiame projekte, jos turi būti tikslintinos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinės įstaigos, kaip vienas iš viešojo sektoriaus subjektų, pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas rengia ne tik finansinių ataskaitų rinkinius bet ir kitus. Atitinkamai teikiamos nuostatos pildytinos. Antra, atkreiptinas dėmesys, biudžetinių įstaigų audito atlikimo tvarką reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnis, kuriame numatyta, kad iš valstybės biudžeto <...> išlaikomos biudžetinės įstaigos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Be to, biudžetinei įstaigai - Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondui taikytinos ir Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatos. Įstatymo projekte pasiūlytas audito atlikimo būdas, kai yra parenkama audito įmonė ar auditorius, ir kuris numatytas Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, yra taikytinas viešajai, o ne biudžetinei įstaigai. Pastaba neaktuali Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)31
brauktinas žodis „nuo“
(2014-02-05)
nuostatos įsigaliotų 2014 metų liepos 1 d.
Nors įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, tačiau atkreiptinas dėmesys, 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai yra patvirtinti, todėl reorganizavus vieną įstaigą į kitą bei atitinkamai numačius papildomas funkcijas šiai biudžetinei įstaigai, atitinkamai galėtų kisti patvirtinti asignavimai tam tikriems asignavimų valdytojams, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Kita vertus, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgti Komitetas patikslino įsigaliojimo datą ir siūlo, kad įstatymas įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-05)
17Pažymėtina, kad 2014 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.
1R-298. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas koreguotinas:
„ĮSTATYMAS“ rašytini kitoje eilutėje;
pavadinime keičiama straipsnio dalis nenurodoma;
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 13 dalies struktūrinės dalys turi būti dėstomos laikantis šių taisyklių: straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai, o punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai;
subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 18. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-02-14) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1468 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad Įstatymo projektu siekiama reformuoti viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, o taip pat pakeisti valstybės paramos viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams reglamentavimą. Pažymime, kad Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondo veikla yra valstybės teikiama pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio prasme. Atsižvelgdami į tai pažymime, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Atkreipiame dėmesį, kad tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai – SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą.
Tai, ar konkreti valstybės pagalbos schema patenka į minėtų išimčių reguliavimo sritį, sprendžia Europos Komisija. Pažymėtina, kad reikalavimas iš anksto pranešti Europos Komisijai apie valstybės pagalbos priemonę ir gauti jos pritarimą netaikytinas tik tuo atveju, jei tenkinamos 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinamą su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas, kuris nuo 2014 m. birželio 30 d. bus pakeistas nauja Komisijos reglamento redakcija), 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ar kitų išimties reglamentų sąlygos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuomonė. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. vasario 3 d. raštu projektui Nr. XIIP-1468 pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos meno kūrėjų asociacija (2014-02-10) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, susipažinusi su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos projektu (Visuomenės informavimo įstatymo Nr.
I-1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIP-1468), nori atkreipti dėmesį, jog pertvarkius SRTRF į biudžetinę įstaigą, jis netektų dalies savarankiškumo ir būtų pažeista LR Seimo patvirtinta Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių nuostata: „reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“. Todėl siūlome tobulinti LR Kultūros ministerijos pateiktą SRTRF veiklos modelį ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą (2012-03-20 KM raštas Nr. S1-105), kurį parengė tuo tikslu suburta darbo grupė. Įstatymo kaitos koncepcija turėtų derėti su viso kultūros lauko poreikiais bei lūkesčiais. Todėl siūlome ją aptarti platesniame kultūros bendruomenės rate. Atkreipiame dėmesį, kad kontroliuojančios institucijos (STT ir Valstybinis auditas) nekvestionavo SRTRF juridinio statuso, o teikė pastabas dėl fondo valdymo – sprendimų priėmimo ir ekspertų atrankos, ką reglamentuoja ne įstatymas, o Bendrieji konkursų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (2007-10-31 Nr. 1190 ir 2009-03-25 Nr. 212), kuriuos taip pat reikėtų derinti su įstatymu. Neginčijame fondo valdymo tobulinimo būtinybės, tačiau manome, kad formalus požiūris į fondo valdymą ne visada dera su realiais šalies kultūros interesais. Pavyzdžiui, Valstybinio audito kaip problema nurodyta tai, kad tie patys projektų rengėjai trejus metus laimi konkursus. Iš tiesų taip ir yra, bet yra ir taip, kad nuo seno einantys kultūros leidiniai, sudaro kultūrinės spaudos kokybės branduolį. Jiems, atvirkščiai, būtų reikalingos ilgametės rėmimo programos. Neremiant tų pačių savo kokybę jau įrodžiusių leidinių, lėšos būtų paskirstytos atsitiktiniams
„gražiai atrodantiems“ projektams, ir fondas nebeatliktų pagrindinės savo
misijos.
O turėdami omenyje STT pastabą (2013-12-16 raštas Nr. 4-01-7719), kad fondą skirstant į programas ir nurodant koks kiekvienai jų turi tekti visų fondo lėšų procentas, trukdo atrinkti kokybiškiausius projektus, siūlome atsižvelgti į Bendruosius konkursų nuostatus (LRV nutarimas 2007-10-31 Nr. 1190), kuriuose buvo numatyta galimybė 20% lėšų paskirstyti fondo nuožiūra vertingiausiems bei reikalingiausiems projektams. Nelogiškas mums atrodo apribojimas projektui skirti nuo 5% iki 75% leidinio. Kai kurie leidiniai visu 100% procentų vykdo kultūrinę misiją ir patys yra „projektai“, tad riboti galima būtų nuo 5% iki 100%. Esant projekto rėmimo intensyvumui iki 75% ir leidinio iki 75%, realiai šimtaprocentinį kultūros leidinį dabar galima paremti tik 56,25%. Dauguma kultūros leidinių platinami kur kas mažesne už savikainą kaina, ir jiems užsidirbti tuos 25% nelengva. Tačiau juos galima nemokamai skaityti internete, tai labai svarbu Lietuvos kultūros sklaidai. Todėl siūlytume ir projektų rėmimo intensyvumą padidinti bent iki 85%. Tačiau pagrindinės SRTRF problemos, kurias pastebi ir valdžios institucijos, ir visuomenės atstovai, ir paraiškų teikėjai, mūsų nuomone, slypi atskirų fondo programų rėmimo proporcijose. Fondas buvo įkurtas 1996 m. rugsėjo mėn. 2 d. ir suformuotas iš Kultūros ministerijos Kultūrinės spaudos rėmimo programos, kurioje vien kultūros ir meno leidiniams buvo skiriama 1,7 mln. Lt. Per beveik 18 savo gyvavimo metų Fondas išaugo trigubai, valstybės biudžetas padidėjo maždaug tiek pat. Per tą laiką remiamų kultūros ir meno leidinių skaičius ženkliai padidėjo, tačiau šios programos finansavimas ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo ir niekada nebepasiekė iš KM paveldėtos ribos, nors steigiant fondą buvo dievagojamasi, jog taip neatsitiks.
Jeigu programos finansavimas per visus šiuos metus būtų išaugęs bent dvigubai, kažin ar šiandieninio nepasitenkinimo fondo veikla būtume sulaukę. Juk šiai programai kultūrinius ir šviečiamuosius projektus teikiantys leidiniai kaip tik ir sudaro kokybinį kultūrinės spaudos branduolį ir geriausiai dera su fondo misija. Juose bendradarbiauja iškiliausi Lietuvos kūrėjai bei intelektualai. Todėl reformuojant SRTRF reikalingas blaivus, ūkiškas, nepolitizuotas požiūris į Lietuvos kultūrą. Formalios schemos – tik prielaida tokiam požiūriui reikštis. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą,
(2014-02-13) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, susipažinusi su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau – Fondas) pertvarkos projektu (Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIP-1468), sutinka, kad Fondo valdymą reikia tobulinti, tačiau prašo nesvarstyti įregistruoto VIĮ straipsnių pakeitimo projekto, nes, mūsų nuomone, pertvarkius Fondą į biudžetinę įstaigą būtų prasilenkta su LR Seimo patvirtinta Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių nuostata: „reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“. Todėl siūlome sudaryti darbo grupę, kuri parengtų reikalingų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų ir kur kas labiau Fondo veiklą reglamentuojančių bei visuomenės priekaištų susilaukiančių Bendrųjų konkursų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (2007-10-31 Nr. 1190 ir 2009-03-25 Nr. 212), projektus ir juos aptartų platesniame kultūros bendruomenės rate.
Pritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. Komitetas kovo 12 d. posėdyje sudarė darbo grupę, kuri parengė patobulintą įstatymo projektą XIIP-1468. 3. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (2014-02-19) Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau-Fondas) taryba ne kartą yra pabrėžusi būtinybę gerinti Fondo veiklą, efektyvinant paramos skirstymą ir Fondo veiklos skaidrumą. Tam būtina taisyti teisės aktus, susijusius su Fondo veikla, nes, pavyzdžiui, paskutinį kartą Bendrieji konkurso nuostatai buvo redaguojami 2009 metais. Akivaizdu, kad daugelis nuostatų nebeatitinka nūdienos aktualijų ir reikalingos išsamaus peržiūrėjimo. Tačiau šios ilgametės institucijos pertvarka turi būti vykdoma tik viešai išdiskutavus problemas, įvardinus visų suinteresuotųjų lūkesčius ir pasiūlius racionalius kaitos sprendimus. Todėl radikalus Fondo statuto, pavadinimo ir veiklos reglamentavimo pakeitimai, kaip tai numatyta įregistruotame Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte XIIP -1468, be plačios ir viešos suinteresuotų pusių diskusijos, mūsų nuomone, neatitinka nei demokratinės valstybės principų, nei kultūros bendruomenės lūkesčių. Kaip rodo įvairių užsienio šalių patirtis, valstybės parama kultūrinei, vaikų ir jaunimo žiniasklaidai yra labai jautrus klausimas. Todėl, mūsų nuomone, Fondo pertvarka, siekiant atitinkančio laikmečio reikalavimus fondo veiklos gerinimo, privalo vykti plačiai išdiskutavus ir tik išgirdus kultūrinės bendruomenės, žiniasklaidos nuomones bei į jas atsižvelgus. Siūlome sudaryti darbo grupę, kuri parengtų Visuomenės informavimo įstatymo pataisas bei atsižvelgdama į nūdienos poreikius–naują Bendrųjų konkurso nuostatų redakciją (LRV nutarimai 2007–10-31 Nr. 1190 ir 2009-03-25 Nr. 212).
212). Pritarti Komitetas kovo 12 d. posėdyje sudarė darbo grupę, kuri parengė patobulintą įstatymo projektą XIIP-1468. 4. Lietuvos meno kūrėjų asociacija (2014-03-13) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, susipažinusi su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau – Fondo) pertvarkos projektu (Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-1468), nori atkreipti dėmesį, jog pertvarkius SRTRF į biudžetinę įstaigą, jis netektų dalies savarankiškumo ir būtų pažeista LR Seimo patvirtinta Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių nuostata: „reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“. Todėl teikiame minėto straipsnio pakeitimo projektą. Jis remiasi LR Kultūros ministerijos pateiktu SRTRF veiklos modeliu ir Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektu (2012-03-20 KM raštas Nr. S1-105), kurį parengė tuo tikslu suburta darbo grupė. Iš esmės pritariame darbo grupės pasiūlytam SRTRF veiklos modeliui, tačiau manome, jog derėtų išlaikyti dviejų lygių ekspertinį projektų vertinimą, todėl laikome netikslingu Fondo tarybą sudaryti iš ekspertų grupių vadovų bei Kultūros ministro deleguotų asmenų. Fondo tarybą siūlome rinkti iš galiojančio VIĮ 28.1 straipsnyje numatytų organizacijų pasiūlytų asmenų, pasitelkiant po vieną ŠMKK, KM ir ŠMM atstovą. Manome, jog taip Fondo valdymas ir ekspertinis vertinimas būtų tinkamai atskirti. Taip pat siūlome tik pakoreguoti programas, į kurias skirstomas Fondas, tačiau jų iš esmės nekeisti. Manome, kad tiek šiuo metu įregistruotu įstatymo projekto, tiek KM darbo grupės Fondo veiklos modelio siūlomi programų pakeitimai sudarytų sąlygas nutolti nuo pagrindinės Fondo misijos.
Atkreipiame dėmesį, kad poreikis pertvarkyti Fondą kilo ne dėl jo juridinio statuso ar valdymo, o dėl LRV nutarimu patvirtintų bendrųjų konkursų nuostatų neatitikimo visuomenės lūkesčiams, todėl pritariame KM darbo grupės siūlymui juos derinti LR Seimo
televizijos rėmimo fondas
įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką. 2. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 11 narių. Kiekvienai kadencijai juos renka visuotinis Fondo dalininkų susirinkimas. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka dvejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Ekspertų grupės sudaromos ir veikia pagal Fondo tarybos patvirtintus nuostatus. 2. Fondui vadovauja Valdyba ir Fondo administracijos direktorius, veikiantys pagal įstatų numatytus įgaliojimus. Administracijos direktorių ir valdybą skiria dalininkų susirinkimas. Valdybą sudaro 5 nariai.
Valdybą sudaro 5 nariai. Fondo valdybos nariai skiriami Fondo remiamų programų, nurodytų šiame įstatymo straipsnyje, stebėsenai bei turi būti specialistais tos srities, kokios programos stebėsenai yra skiriami. Fondo valdybos nariai balsų dauguma išsirenka valdybos pirmininką. 3. Fondo valdybos narys turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei ne mažesnę nei 4 metų valdymo ar administravimo veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje. Fondo valdybos nario kadencija trunka trejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo valdybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas. Fondo valdybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo valdybos narių balsų dauguma; balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Fondo valdybos pirmininko balsas. Fondo valdyba veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais, Fondo įstatais bei Fondo dalininkų visuotinio susirinkimo patvirtintu darbo reglamentu. Fondo valdybos nariai veikia visuomeniniais pagrindais, jiems apmokama tik už dalyvavimą posėdžiuose. Fondo valdybos posėdžiuose Fondo administracijos direktorius dalyvauja stebėtojo teise. 4. Fondo valdybos funkcijas Fondo valdyme nustato Fondo įstatai. Fondo valdyba taip pat yra apeliacinis organas Fondo tarybos priimtų sprendimų teisėtumo įvertinimui. Fondo valdyba, įvertinusi Tarybos sprendimą bei nustačiusi jo neatitikimą Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje patvirtintoms Viešosios informacijos rengėjų kultūrinių ir šviečiamųjų projektų rėmimo taisyklėms ir programų finansavimo gairėms neturi teisės jo pripažinti negaliojančiu, tačiau savo sprendime nurodžiusi konkrečius teisės aktų pažeidimus, Fondo tarybos sprendimą grąžina jai svarstyti pakartotinai. 5. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertų grupės, sudaromos Fondo remiamų programų, nurodytų šiame įstatymo straipsnyje, pagrindu. Ekspertų grupės sudaromos iš ekspertų sąrašo Fondo valdybos sprendimu.
Kandidatus į ekspertų sąrašą per ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką, ar užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Ekspertų sąrašas nuolat skelbiamas Fondo interneto svetainėje. 6. Kandidatai į ekspertų grupės narius turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo srityje. 7. Ekspertų grupės sudaromos iš 3-5 asmenų kiekvienai Fondo remiamai programai dvejiems metams. Tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Ekspertų grupės veikia vadovaudamosi šiuo įstatymu bei Fondo valdybos patvirtintais nuostatais. 8. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai. 9. Fondo tarybą sudaro 11 narių, iš kurių 8 narius renka Fondo valdyba iš Fondo įstatų nustatyta tvarka pasiūlytų viešųjų informacijos rengėjų, meno kūrėjų asociacijų ir kitų organizacijų bei institucijų, formuojančių kultūros ir švietimo politiką, užsiimančių kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla pasiūlytų kandidatų, po vieną narį dvejų metų kadencijai skiria LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministrai. Fondo taryba priima sprendimus dėl konkursų rezultatų ir paramos skyrimo remdamasi ekspertų grupių išvadomis. Fondo tarybos nariai balsų dauguma išsirenka pirmininką. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal Fondo valdybos patvirtintą veiklos reglamentą. 10.
prieš pradėdamas eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina dalininkų susirinkimas. 11. Fondo valdybos, tarybos, administracijos ir ekspertų grupės nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. 3. Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) metinės įmokos už Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas;
4) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
5) kitos teisėtai įgytos lėšos. 4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. 5. Neteko galios nuo 2012 m. sausio 1 d. 6. Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 5 programas:
1) kultūros, meno leidinių;
2) šviečiamojo pobūdžio, vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo leidinių;
3) regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos);
4) radijo ir televizijos;
5) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);
6) vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo. 7. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programos ir jų finansavimo proporcijos ir kurie suderinti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 8. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą. Nepritarti Komitetas siūlo savo 28 straipsnio formuluotę. Žiūrėti prie Komiteto siūlymų. 5.
(2014-03-31) Lietuvos regionų kultūra yra svarbi valstybės politikos dalis ir rūpestis ja, jos sudėtinėmis dalimis, - ypatingos reikšmės uždavinys, reikalaujantis įvertinti kultūros indėlį į šiuolaikinį kasdienį pulsuojantį įvykių vyksmą, didinantį tarpusavio pasitikėjimą ir padedantį siekti bendrų tikslų. Vienas iš svarbiausių regionų žmones ir kultūrinę bendruomenę telkiančių subjektų – regioninė spauda. Būtent ji dažniau ir suprantamiau aiškina esamą situaciją, iškelia aktualias atokiau nuo didmiesčių gyvenančių žmonių problemas, kuria pilietinę visuomenę, atskleidžia pozityvius bendruomenių reiškinius, naujas kūrybines iniciatyvas. Regioninė spauda sukuria diskusijų ir kūrybos židinius, atveria erdves kultūros profesionalams ir vartotojams išsakyti savo pozicijas, matymą, skatina viešus svarstymus, įgalina analizuoti ir pristatyti kūrybinę produkciją. Kultūros žmonės įsitikinę, kad turėdami stiprią regioninę žiniasklaidą turi galimybę įtakoti šalies kultūrinį bei intelektinį potencialą. Norint pasiekti šių tikslų, mums reikia nuoseklios ir atitinkamai finansuojamos regioninės žiniasklaidos strategijos, jau šiandien įvertiname teisinių reglamentų pasekmes ir kviečiame demokratiškiau traktuoti ne konkurencijos svarbą, o partnerystę, siekiant suvienyti piliečių bendruomenę. Kultūra, deja, nėra populiariausia viešojo gyvenimo sritis, todėl kreipiamės kviesdami aptarti SRTF situaciją ne tik su viešosios nuomonės formuotojais, bet ir regionų kultūros bendruomenėmis, raginame sudaryti teisines ir finansines prielaidas, kurios būtų sąlyga regioninei žiniasklaidai deramai atspindėti visavertį kultūros gyvenimą ir konkrečiai išreikšti paramą kultūrinį pilietiškumą skatinančioms viešosios veiklos sritims. Atsižvelgti Neteikia konkrečių siūlymų. 6.
(2014-04-11) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, susipažinusi su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkos siūlymais, nori atkreipti dėmesį, jog pertvarkius SRTRF į biudžetinę įstaigą, fondas netektų dalies savarankiškumo ir būtų pažeista LR Seimo patvirtinta Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių nuostata : ,, reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“. Todėl siūlome fondo ir juridinio statuso nekeisti. Pritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 7. Lietuvos meno kūrėjų asociacija (2014-05-22) Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba, apsvarsčiusi idėją kultūros, meno ir šviečiamųjų leidinių projektų finansavimą, kuriuose ši tematika užima iki 100 % ploto, iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (toliau - Fondo) perkelti į Lietuvos kultūros tarybą siūlo jos atsisakyti dėl šių priežasčių :
pagrindinės savo misijos, kurią apibrėžia galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas. 2. Lietuvos kultūros taryba yra nepasiruošusi prisiimti papildomą darbo krūvį. Jai trūksta etatų tinkamai atlikti šiuo metu pavestus darbus. Personalo, ekspertų grupių suformavimas bei reikalingų norminių dokumentų parengimas užimtų daug laiko, o tai neišvengiamai sužlugdytų minėtų leidinių ir juose vykdomų fondo remtinų projektų leidybą
projektų finansavimą perkelti į atskirą Fondo programą ir nustatyti jų specifiką atitinkančias rėmimo sąlygas. Pritarti Komitetas nesiūlo kultūros, meno ir šviečiamųjų leidinių projektų finansavimo perkelti į Lietuvos kultūros tarybą. 8. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (2014-09-15)288 LKTA prašo pakoreguoti 28 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Fondo tarybą sudaro 7 nariai.
Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Po vieną narį į tarybos sudėtį deleguoja: Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Galutinę tarybos sudėtį tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Tarybos narius tvarka nustatoma
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-06-25) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SV-S-633 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 13 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir
prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kurią viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, kai viešosios įstaigos savininkas yra valstybė arba savivaldybė, jeigu po pertvarkymo veiksianti valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga gali įgyvendinti pertvarkytosios viešosios įstaigos įstatuose nurodytus tikslus ir įgyti civilines teises ir pareigas, atitinkančias Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo reikalavimus.
Šiuo metu viešosios įstaigos „SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RĖMIMO FONDAS“ (toliau – Fondas) dalininkai yra valstybė, transliuotojų bei retransliuotojų asociacijos, meno kūrėjų, žurnalistų bei leidėjų organizacijos (iš viso
dalininkų susirinkime nutarė išlaikyti esamą Fondo teisinę formą – viešąją įstaigą. Pritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys V. Stundys (2014-09-16)2814 Argumentai:
Pakeisti 14 straipsnį, siekiant papildyti ir sukonkretinti minėto straipsnio nuostatas, įtraukiančias kultūros ir meno leidinius. Pasiūlymas:
šviečiamuosius projektus pagal 5 6 programas:
pobūdžio projektai nacionalinėje periodikoje;
6)Visuomenės informacinio saugumo ir raštingumo ugdymo.
Pritarti iš dalies Komitetas siūlo 28 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:
konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:
1) periodiniai kultūros ir meno leidiniai;
2) nacionalinės periodinės spaudos;
3) regioninės periodinės spaudos;
4) nacionalinės radijo ir televizijos;
5) regioninės radijo ir televizijos;
6) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių). 2. Seimo narė A. Pitrėnienė (2014-09-16)2814 Pakeisti 28 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 5 6 programas:
1) kultūros ir meno leidinių;
2) nacionalinės periodinės spaudos;
3) regioninės periodinės spaudos;
4) nacionalinės radijo ir televizijos;
5) regioninės radijo ir televizijos;
6) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių). Pritarti iš dalies Komitetas siūlo 28 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:
konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:
1) periodiniai kultūros ir meno leidiniai;
2) nacionalinės periodinės spaudos;
3) regioninės periodinės spaudos;
4) nacionalinės radijo ir televizijos;
5) regioninės radijo ir televizijos;
6) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybė remia viešosios informacijos
rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir šviečiamuosius projektus. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per valstybės iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomą biudžetinę įstaigą prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos - Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“ Nepritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)1 Pasiūlymas: siūloma papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį nuostatomis, apibrėžiančiomis Kūrybingos žiniasklaidos sąvoką, nustatančiomis Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondo veiklos tikslus ir funkcijas. Nepritarti Komitetas siūlo nekeisti Fondo pavadinimo, paliekant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pavadinimą. Be to, Komitetas siūlo nekeisti galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 27 straipsnio nuostatų. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)2 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.Fondas yra viešasis juridinis asmuo, valstybės
iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, turinti savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitą banke. Fondo lėšos laikomos atskiroje Kultūros ministerijos sąskaitoje ir įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą programą“. Nepritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11)21 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudžetinių įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Fondo nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo savininkė yra valstybė. Fondo savininko teises ir pareigas, išskyrus sprendimus dėl Fondo reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nepritarti Komitetas siūlo nekeisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso, paliekant viešosios įstaigos teisinį statusą. 5.
(2014-06-11)2 Argumentai: įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad
„Kandidatai į ekspertų grupės narius turi turėti aukštąjį universitetinį
išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo srityje.“ Tuo tarpu minėto straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad „Ekspertų tarybą sudaro 7 nariai, iš kurių 5 nariai yra ekspertų grupių pirmininkai, ir 2 nariai dvejų metų laikotarpiui kultūros ministro paskirti asmenys.“, kuriems taikomi kompetencijos reikalavimai įstatyme nenurodyti. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį nuostatomis dėl reikalavimų Kultūros ministro skiriamiems Ekspertų tarybos nariams. Pritarti Komitetas siūlo nustatyti, kad Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Tarybos nariais negali būti fondo administracijos darbuotojai ir Fondo ekspertai. 6. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-06-11) Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1468 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl įstatymo projekto ir
Komitetas, nepritaria įstatymo projekte siūlomai nuostatai viešąją įstaigą „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą ir siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui įstatymo projektą XIIP-1468 atmesti. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui, kad netikslinga keisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso iš viešosios įstaigos į biudžetinę.
Tačiau ŠMKK atsižvelgiant į minėtas pastabas siūlo projektą tobulinti, o ne atmesti. 8. Informacinės visuomenės plėtros komitetas (2014-07-09) Nepritarti įstatymo projekte siūlomai nuostatai viešąją įstaigą „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą ir siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1468 grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės, sudarant darbo grupę ir įtraukiant į ją Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narius. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymui, kad netikslinga keisti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo teisinio statuso iš viešosios įstaigos į biudžetinę. Tačiau ŠMKK atsižvelgiant į minėtas pastabas siūlo projektą tobulinti, o ne grąžinti iniciatoriams tobulinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ŠMKK 2014 m. kovo 12 d. posėdyje nusprendė sudaryti darbo grupę Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-1468 tobulinti. Darbo grupė atliko Komiteto pavedimą ir pateikė Komitetui patobulintą įstatymo projektą XIIP-1468. 7. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-1468(3) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, Europos teisės departamento, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Biudžeto ir finansų ir Informacinės visuomenės plėtros komitetų pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 7.2 Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2014-07-16)28 Komitetas siūlo 28 straipsnį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
1.Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – konkurso tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams. 2. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatų nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatai turi numatyti naujų dalininkų priėmimo tvarką. 3. Fondui ir jo administracijai, kuri atlieka Fondo finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Fondui atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauja direktorius. Direktorių į pareigas skiria ir atleidžia iš jų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose administracijos direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas ir viešai juos skelbia Fondo interneto svetainėje.
Direktorius kasmet teikia visuotiniam Fondo dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kasmet vertinama Fondo įstatų nustatyta tvarka. Direktoriaus teises ir pareigas organizuojant viešosios įstaigos veiklą bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai ir Fondo įstatai. 4. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai. Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę nei 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, Fondo administracijos darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais. 5. Kandidatus į Fondo ekspertų sąrašą konkrečiai programai per ne trumpesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos visuomeninės organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas per 14 kalendorinių dienų skelbiamas Fondo interneto svetainėje. 6.
ekspertų grupė, susidedanti iš ne mažiau kaip 3 asmenų. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo bei darbo tvarka, dokumentų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius. 7. Ekspertų grupės savo išvadas dėl projektų vertinimo pateikia Fondo tarybai. 8. Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Po vieną narį į tarybos sudėtį deleguoja: Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Galutinę tarybos sudėtį tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose. 9. Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Tarybos nariais negali būti fondo administracijos darbuotojai ir Fondo ekspertai. 10. Viena Fondo tarybos nario kadencija trunka trejus metus. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis. 11.
pradėdami eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. 12. Visiems ekspertams ir Fondo tarybos nariams yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. 13. Fondo lėšų šaltiniai:
1) valstybės dotacijos (subsidijos);
2) juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3) palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
4) kitos teisėtai įgytos lėšos. 14. Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:
1) periodiniai kultūros ir meno leidiniai;
2) nacionalinės periodinės spaudos;
3) regioninės periodinės spaudos;
4) nacionalinės radijo ir televizijos;
5) regioninės radijo ir televizijos;
6) internetinės žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių);
nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti bendrame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetų posėdyje, tvirtina Vyriausybė. 16. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.“
pranešėjas: Audronė Pitrėnienė. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė