Projekto lyginamasis variantas
1, 5, 7, 11 ir 33 STRAIPSNIŲ Pakeitimo IR 5 strAipsnio PAPILDYMO
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas.Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienio valstybių, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO), Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, perduota Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimuose, Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti kitokie užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos saugojimo ir naudojimo reikalavimai, negu nustato šis Įstatymas, yra taikomos tarptautinių sutarčių ir (ar) jomis grindžiamų, ir (ar) jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.“
pakeitimas . 1. Pakeisti 5 straipsnio 2, 3, 5 ir 7 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Žyma „Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, suverenitetui ar teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai arba turėti ypač sunkių pasekmių valstybės interesams, arba sukelti pavojų žmogaus (žmonių) gyvybei. 3. Žyma „Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti valstybės gynybinę galią ar padaryti žalos nacionaliniam saugumui, valstybės interesams arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus (žmonių) gyvybei ar sveikatai.“ 5.
Žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti teisės aktais reglamentuotai valstybės institucijų interesams veiklai. 7. Draudžiama šiame straipsnyje nustatytas informacijos slaptumo žymas suteikti šio Įstatymo nereglamentuojamai informacijai, įskaitant iš viešųjų šaltinių prieinamą informaciją ir jos apžvalgas.“
2Papildyti 5 straipsnį naujomis 8 ir 9 dalimis:
„8. Draudžiama nepagrįstai suteikti aukštesnę slaptumo žymą informacijai, kurios turinys atitinka žemesnės slaptumo žymos kriterijus. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos dalis ir (arba) skirtingų slaptumo žymas atitinkančios informacijos dalys dokumentuose turi būti atskirtos. 9. Draudžiama įslaptinti bendrojo pobūdžio informaciją apie žvalgybos metodais atskleistas trečiųjų šalių vykdomas visuomenės dezinformavimo priemones ar kitokias veikas, galinčias sukelti riziką ar grėsmes Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumo interesams ar konstitucinės santvarkos stabilumui. Rizikos ar grėsmių prevencijos tikslais apie tokias veikas informuotos valstybės institucijos ir pareigūnai privalo tinkamu būdu perspėti visuomenę.“
pakeitimas. 1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 26 punktą po ir šį punktą išdėstyti taip: „26) nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų žvalgybos metodais surinkta ir parengta analitinė informacija, susijusi su užsienio rizikos veiksnių ir grėsmių įvertinimu;“ 2.
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „24) detali informacija apie Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių privatizavimo sandorių sudarymą turinį, jeigu tokios informacijos atskleidimas padarytų žalą valstybės ekonominiams ir politiniams interesams;“
pakeitimas. Pakeisti 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, taip pat 4 dalies 2 ir 5 punktus, ir juos išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“,
„Slaptai“, „Konfidencialiai“, apsaugos veiksmus ir užsienio valstybių, NATO,
Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos ar įslaptintos informacijos, parengtos užsienio valstybių, NATO, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų ir Lietuvos Respublikos institucijų bendrais veiksmais, apsaugos veiksmų įgyvendinimą Lietuvos Respublikos institucijose koordinuoja kolegiali institucija – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turi savo blanką ir antspaudą. 2. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sudaroma iš šešių narių – po du narius deleguoja Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nariu gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis tarnybos ar darbo patirties įslaptintos informacijos apsaugos politikos įgyvendinimo srityje ir atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“, ir asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę susipažinti su užsienio valstybių, NATO, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininką iš paskirtų narių skiria Ministras Pirmininkas. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos pirmininko pavaduotoją renka komisijos nariai. 3. Valstybės saugumo departamento struktūrinis padalinys, įgyvendinantis ir kontroliuojantis įslaptintos informacijos apsaugos veiksmus, atlieka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriato funkcijas, to padalinio vadovas skiriamas Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriumi. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriumi ir sekretoriato darbuotojais gali būti tik asmenys, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka yra gavę leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ir asmens patikimumo pažymėjimą, suteikiantį teisę susipažinti su užsienio valstybių, NATO, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriatas rengia Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžių medžiagą, šios komisijos pavedimu vykdo Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos priimtus sprendimus, kontroliuoja, kaip paslapčių subjektai, rangovai (subrangovai) tuos sprendimus įgyvendina. 4. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija atlieka šias funkcijas:
2) vykdo užsienio valstybių, NATO, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimo kontrolę, atlieka kitas funkcijas, užtikrindama Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos saugumą pagal Europos Sąjungos teisės aktus ar Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis su užsienio valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis;
5) nustato užsienio valstybių, NATO, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos administravimui reikalingas registratūrų sistemas, priima sprendimus dėl naujų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos informacijos registratūrų steigimo ar įsteigtų registratūrų panaikinimo tikslingumo;“
pakeitimas. Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sprendimus priima posėdžiuose dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma jiems pasirašant balsavimo lape. Kai balsai pasidalija po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. 6 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Paslapčių subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti įslaptintus sandorius, jeigu jų įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kategorijų valstybės paslaptimi. Paslapčių subjektai gali pavesti sudaryti įslaptintus sandorius savo struktūriniams padaliniams, kuriems yra suteiktos perkančiosios organizacijos teisės.“ Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo nariai:
Arvydas Anušauskas Andrius Mazuronis Algis Kašėta Irena Degutienė Audronius Ažubalis Gediminas Kirkilas Agnė Bilotaitė
DĖL
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektą rengti paskatino išryškėjęs poreikis tiksliau reglamentuoti kai kurias galiojančio įstatymo nuostatas, sąlygojančias informacijos įslaptinimą, kad būtų:
1) užtikrinta visuomenės teisė žinoti, ypač gauti bendrojo pobūdžio informaciją apie išorės veikomis visuomenės ir valstybės saugumui bei konstitucinės santvarkos stabilumui keliamą riziką ir grėsmes;
2) išvengta nepagrįsto slaptumo žymos suteikimo atvejų tai informacijos daliai, kuri prieinama iš viešosios informacijos šaltinių ar nepagrįsto aukštesnių slaptumo žymų suteikimo tai įslaptinamos informacijos daliai, kuri pagal savo turinį priskirtina žemesnei slaptumo kategorijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijuoja Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas, buvęs Seimo narys Česlovas Stankevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu esamame teisiniame reglamentavime nepilnai arba netiksliai reglamentuojamos įstatymo projektu siūlomos keisti nuostatos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, taip pat 4 dalies 2 ir 5 punktuose visur po žodžių „užsienio valstybių“ įrašyti žodį „NATO“, kadangi tai viena pagrindinių tarptautinių organizacijų - tarptautinė gynybinė sąjunga, kurios slaptais dokumentais bei įslaptinta informacija Lietuva naudojasi ir juos numatoma saugoti remiantis šiuo įstatymu taip pat, kaip ir Europos Sąjungos perduotą įslaptintą informaciją ar įslaptintos informacijos dokumentus.
Siūloma įstatymo 5 straipsnį papildyti draudimu suteikti aukštesnę slaptumo žymą informacijai, kurios turinys atitinka žemesnės slaptumo žymos kriterijus ir reikalavimu atskirti skirtingas slaptumo žymas atitinkančios informacijos dalis dokumentuose. Šiuo pasiūlymu siekiama išvengti pasitaikančių nepagrįsto dalies informacijos įslaptinimo atvejų. Galiojantis valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas bei kiti teisės aktai nenustato, ar, ir kokiu būdu, aukščiausieji valstybės pareigūnai, gavę žvalgybos metodais pagrįstą informaciją apie trečiųjų šalių prieš Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumą bei konstitucinės santvarkos stabilumą nukreiptas veikas, prevencijos tikslu, gali ir privalo perspėti visuomenę. Todėl tokio pobūdžio įslaptintą informaciją gavusių valstybės pareigūnų prevencinis visuomenės perspėjimas yra suvaržytas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūloma papildyti įstatymo 5 straipsnį draudimu įslaptinti bendrojo pobūdžio informaciją apie trečiųjų šalių vykdomas priemones ar kitokias veikas, galinčias sukelti riziką ar grėsmes Lietuvos valstybės bei visuomenės saugumo ar konstitucinės santvarkos stabilumui, taip pat valstybės institucijų bei pareigūnų įpareigojimu apie jas tinkamu būdu (neatskleidžiant konkrečios žvalgybinės informacijos) perspėti visuomenę.
Atitinkamai siūloma patikslinti ir įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 26 punktą, nustatant, kad valstybės paslaptį sudaro tik žvalgybiniais metodais surinkta konkreti informacija ir parengta analitinė informacija, bet ne bendrojo pobūdžio informacija apie pačią riziką ir grėsmes. Tokiu būdu siekiama užtikrinti visuomenės teisę žinoti apie tokias grėsmes. Galiojančio įstatymo 5 straipsnio
informacijai, kurios atskleidimas „gali pakenkti valstybės institucijų interesams“, leidžia institucijoms plačiai interpretuoti savo interesus, siaurinti savo veiklos viešumą ir nepagrįstai įslaptinti dalį informacijos. Todėl siūloma pakeisti šios dalies normą, nustatant, kad „Riboto naudojimo“ žyma gali būti suteikta informacijai, kurios praradimas gali pakenkti ne institucijos interesams, bet teisės aktais reglamentuotai jos viešajai veiklai. Galiojančio įstatymo 7 straipsnio
priskiria visą informaciją apie Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių privatizavimo sandorių sudarymą, t.y. net ir visuomenei aktualią bendrojo pobūdžio informaciją apie patį svarbių įmonių privatizavimą.
Todėl siūloma patikslinti šio punkto redakciją nustatant, kad valstybės paslaptį sudaro tik konkreti informacija apie sandorių turinį, kurios praradimas galėtų padaryti žalą valstybės interesams. Galiojančio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies redakcija numato paslapčių subjektų teisę, jiems atliekant pavestas funkcijas, visais atvejais sudaryti įslaptintus sandorius savo nuožiūra. Siūloma papildyti šios dalies normą, nustatant teisę sudaryti slaptus sandorius, jeigu jų įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kategorijų valstybės paslaptimi. Siūlymas patikslinti galiojančio įstatymo 11 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priima sprendimus jos nariams pasirašant balsavimo lape skirtas apibrėžti kiekvieno jos nario asmeninę ir solidarią atsakomybę už priimamus sprendimus. Kiti siūlomi įstatymo patikslinimai yra redakcinio pobūdžio . 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė įstatymo projektą svarstant tokių pasekmių įžvelgtų, siekiant jų išvengti, atitinkamų pataisų redakciją reikėtų patikslinti. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Įstatymas padidins viešumą ir skaidrumą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių privatizavimo atvejais. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą gali reikėti peržiūrėti valstybės institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nenustatoma naujų terminų. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė po įstatymo projekto priėmimo bendra tvarka. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Atitinkamų institucijų specialistų vertinimų ir išvadų bus užklausta įstatymo projekto tolimesnio rengimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete metu. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valstybės ir tarnybos paslaptys“, „Paslapčių apsauga“, „Informacijos įslaptinimas“, „Įslaptinta informacija“, „Draudimas“, „Bendrojo pobūdžio informacija“, „Slaptumo žymos“,
„Paslapčių subjektai“, „Valstybės institucijos“, „Nacionalinis saugumas“,
„NATO“, „Žvalgybos metodai“, „Sandoriai“, „Žala“, „Interesai“, „Rizika ir
grėsmės“, „Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija“, „Balsavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Projektą teikia Seimo nariai: Arvydas Anušauskas Andrius Mazuronis Algis Kašėta Irena Degutienė Audronius Ažubalis Gediminas Kirkilas Agnė Bilotaitė
2014-01-28 Nr. XIIP-1467 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
12014 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams.
Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas:
a) iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai ir skaičius „ir 5 straipsnio papildymo“;
b) skiriasi projekto 2 straipsnio pavadinimas projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose (teisingas projekto lyginamojo varianto tekstas);
c) projekto 2 straipsniu teikiami įstatymo 5 straipsnio keturių dalių pakeitimai ir papildymai dvejomis dalimis turi būti dėstomi skirtingomis šešiomis projekto 2 straipsnio dalimis;
d) skiriasi projekto 2 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose; žodžiai „tokiomis“ arba „naujomis“ yra pertekliniai;
e) skiriasi projekto 3 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmė projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose;
f) projekto 4 ir 5 straipsniais teikiami įstatymo 11 straipsnio keturių dalių ir dviejų punktų pakeitimai turi būti dėstomi viename projekto straipsnyje, skirtingomis šešiomis šio projekto straipsnio dalimis;
g) skiriasi projekto 4 straipsnio pakeitimų esmė projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose;
h) skiriasi projekto 5 straipsnio pavadinimas projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose (teisingas projekto lyginamojo varianto tekstas);
i) skiriasi projekto 5 straipsnio pakeitimų esmė projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose;
j) skiriasi projekto 6 straipsnio pavadinimas projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose (teisingas projekto lyginamojo varianto tekstas);
k) skiriasi projekto 6 straipsnio pakeitimų esmė projekto ir jo lyginamojo varianto tekstuose;
l) įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis. 2. Projekto 1 ir 4 straipsniais siūloma į keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 1-4 dalis įrašyti NATO. Manytina, kad Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija patenka į tose pačiose dalyse minimų tarptautinių organizacijų ratą.
Manant priešingai, lieka neaišku, kodėl NATO nesiūloma įrašyti ir į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį bei 15¹ straipsnio 7 dalį. 3. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas. Tai yra valstybės suverenitetas, teritorijos vientisumas ar konstitucinė santvarka yra nacionalinio saugumo sudėtinės dalys. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies redakcija tikslintina. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi (įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimais) siūloma numatyti, kad aukščiausia slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ suteikiama informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui, o žemesnė slaptumo žyma „Slaptai“ suteikiama informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti žalos nacionaliniam saugumui. Manytina, kad žala nacionaliniam saugumui sukelia labiau neigiamas pasekmes, nei tik grėsmė jam, todėl informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti žalos nacionaliniam saugumui, yra verta aukštesnės slaptumo žymos, nei informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali tik sukelti grėsmę jam. 5. Manytina, kad projekto 2 straipsnio 1 dalimi žodžio „(žmonių)“ įrašymas į keičiamo įstatymo 5 straipsnio
apimtų ir pavojų daugiau nei vieno žmogaus gyvybėms. 6.
dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje siūloma atsisakyti
„valstybės institucijų interesų“ sampratos, tačiau tokia formuluotė yra
vartojama apibrėžiant tarnybos paslapties sąvoką (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), be to, ji yra esminė atskiriant tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, pažymėtą žymomis „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“. Priėmus projekto nuostatas šių kategorijų tarnybos paslapčių atskyrimas taps problematiškas. Be to, negali būti teisės aktais nereglamentuotos valstybės institucijų veiklos. 7. Siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatytą draudimą įslaptinti iš viešųjų šaltinių gaunamą informaciją ar jos apžvalgas formuluoti atskiru sakiniu ar atskiroje straipsnio dalyje. 8. Reikalavimas, kad nustatoma informacijos slaptumo žyma turi atitikti įslaptinamos informacijos turinį (būti jam proporcinga) iš esmės yra įtvirtintas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, todėl projekto 2 straipsnio 2 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas draudimas yra perteklinis. 9. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje žodis „skirtingų“ keistinas žodžiu „skirtingas“. 10. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje siūlomas absoliutus draudimas įslaptinti tam tikrą informaciją vertintinas neigiamai – gali būti situacijų, jog neįslaptinus tokios informacijos ir ją atskleidus gali būti pakenkta valstybės interesams arba padaryta žalos valstybės institucijų veiklai ar kilti kiti neigiami padariniai, kurių siekiant išvengti ir reikalaujama tokią informaciją įslaptinti. 11. Keičiamo įstatymo kontekste nėra aiški (ir įstatyme nėra apibrėžta) sąvoka „trečiosios šalys“, kurią siūloma vartoti projekto 2 straipsnio 2 dalimi teikiamoje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje. Tas pats pasakytina ir apie sąvoką „bendrojo pobūdžio informacija“. 12.
straipsnio 2 dalimi teikiamos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies žodžių
„riziką ar grėsmes“ („Rizikos ar grėsmių“) siūlytina vartoti tik žodį „grėsmę“
(„Grėsmės“). 13. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi teikiamos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies žodžiai „Lietuvos valstybės ir visuomenės saugumo interesams ar konstitucinės santvarkos stabilumui“ keistini galiojančioje įstatymo redakcijoje vartojamomis sąvokomis
„valstybės interesams, nacionaliniam saugumui ar konstitucinei santvarkai“. 14. Nėra aiškus projekto 2
straipsnio 2 dalimi teikiamos keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies formuluotės „tinkamu būdu“ teisinis turinys. 15. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį įslaptintas sandoris – paslapčių subjekto ir rangovo sutartis dėl prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo, kurią sudarant ar vykdant bus susipažįstama su įslaptinta informacija, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama. Tai yra įstatymas įslaptintų sandorių sudarymą sieja tiek su valstybės, tiek su tarnybos paslaptimi, todėl nėra aišku, kuo pagrįstas projekto 6 straipsnio siūlymas leisti įslaptintų sandorių sudarymą tik jeigu jų įgyvendinimas susijęs su valstybės paslaptimi. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-01-23 Nr. XIIP-1467 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 1, 5, 7, 11 ir 33 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1467, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]