Projekto Projekto lyginamasis variantas
12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 54¹,
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Informacijos gavimas ir teikimas
institucijos ir ūkio subjektai privalo teikti Lietuvos bankui informaciją, reikalingą jo funkcijoms atlikti. 2. Lietuvos bankas gali teikti informaciją Europos centriniam bankui Centriniam Bankui, Europos Sąjungos valstybių centriniams bankams, tarptautinėms pinigų ir finansų institucijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tokios informacijos teikimo nedraudžia šis ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šis draudimas netaikomas, kai reikia teikti statistinę informaciją Europos centriniam bankui Centriniam Bankui, – šiuo atveju taikoma 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos 8 straipsnyje nustatyta konfidencialumo tvarka. 3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų be valstybės garantijos gaunamos paskolos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, ir jiems suteikiamos paskolos registruojamos Lietuvos banke Lietuvos banko nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 54¹,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Informacijos gavimas ir teikimas
institucijos ir ūkio subjektai privalo teikti Lietuvos bankui informaciją, reikalingą jo funkcijoms atlikti. 2. Lietuvos bankas gali teikti informaciją Europos centriniam bankui, Europos Sąjungos valstybių centriniams bankams, tarptautinėms pinigų ir finansų institucijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tokios informacijos teikimo nedraudžia šis ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šis draudimas netaikomas, kai reikia teikti statistinę informaciją Europos centriniam bankui, – šiuo atveju taikoma 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos 8 straipsnyje nustatyta konfidencialumo tvarka. 3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų be valstybės garantijos gaunamos paskolos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, ir jiems suteikiamos paskolos registruojamos Lietuvos banke Lietuvos banko nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant arba tobulinant projektus Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ patvirtinto Nacionalinio euro įvedimo plano (toliau – NEĮP) 7 punkto nuostatą ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos siekį įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d., Lietuvos bankas parengė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Rengiantis įsivesti eurą ir jį įsivedus būtina užtikrinti svarbiausių su lito pakeitimu Europos Sąjungos (toliau – ES) bendrąja valiuta susijusių teisinių santykių, kurie nėra nustatyti tiesioginio taikymo ES teisės aktuose, reglamentavimą.
Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 54¹, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lydimasis projektas) parengtas siekiant Lietuvos banko pareigą registruoti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų užsienio paskolas be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamas paskolas (toliau – užsienio paskolos), numatytą Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatyme (toliau – Užsienio valiutos įstatymas), perkelti į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą (toliau – Lietuvos banko įstatymas), kadangi Įstatymo projekte numatyta nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos pripažinti netekusiu galios Užsienio valiutos įstatymą. Vadovaujantis 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos Centriniu Banku teisės akto projekto nuostatų klausimais (OL 189 L, Įstatymo projektas yra pateiktas Europos Centriniam Bankui. Jeigu Europos Centrinis Bankas turės pastabų dėl Įstatymo projekto, jos bus įvertintos svarstymo Lietuvos Respublikos Seime metu. 2. Parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas yra numatytas jo 1 straipsnyje – nustatyti pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštos vertės perskaičiavimo į eurais išreikštą vertę Lietuvos Respublikoje įvedus eurą ir litų išėmimo iš apyvartos tvarką.
Įstatymo projekto pagrindinis uždavinys – reglamentuoti tas su ES bendrosios valiutos įvedimu susijusias pagrindines valstybės ūkinės veiklos sritis ir tuos bendruosius principus, kurie nėra įtvirtinti ES tiesioginio taikymo teisės aktuose – reglamentuose arba dėl kurių juose valstybėms narėms numatyta pasirinkimo galimybė, taip užtikrinant sklandų euro įvedimą Lietuvos Respublikoje. Lydimojo projekto tikslas – užtikrinti Lietuvos banko pareigos registruoti užsienio paskolas tęstinumą. 3. Įstatymų projektuose aptartų klausimų teisinis reglamentavimas šiuo metu Įstatymo projekte aptarti kai kurie (valiutos keitimo ir dviejų valiutų naudojimo laikotarpių, litų perskaičiavimo į eurus ir apvalinimo, kainų nurodymo eurais ir litais ir kt.) klausimai šiuo metu yra numatyti NEĮP. Lietuvos bankas užsienio paskolas šiuo metu registruoja, kaip tai numatyta Užsienio valiutos įstatymo 4 straipsnyje ir Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 123 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarkos patvirtinimo“ nustatyta tvarka. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto II skirsnyje numatyta įtvirtinti litų keitimo į eurus tvarką Lietuvos banke, komerciniuose bankuose ir užsienio bankų filialuose bei jų padaliniuose, kurių sąrašą nustatys Lietuvos bankas bankų siūlymu, ir akcinėje bendrovėje Lietuvos pašte (toliau – Lietuvos paštas) (Įstatymo projekto 5 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai (toliau – bankai), praėjus 6 mėnesių po euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje (toliau – euro įvedimo diena) laikotarpiui, per kurį litus į eurus keis neatlygintinai visuose savo padaliniuose, eurų banknotus keis neatlygintinai dar 6 mėnesius, tačiau tik tam tikruose bankų padaliniuose, kurių sąrašą iš anksto nustatys Lietuvos bankas. Kadangi monetų apyvarta yra susijusi su gana dideliais kaštais, už litų ir centų monetų keitimą, pasibaigus 6 mėnesių nuo euro įvedimo dienos terminui, bankai galės imti savo nustatyto dydžio mokestį arba jų nekeisti. Lietuvos bankas ir litų banknotus, ir litų ir centų monetas į eurus keis neatlygintinai neribotą laiką ir neribodamas sumos (Įstatymo projekto 5 str. 1 d.). Kadangi Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis plačiai naudojasi Lietuvos gyventojai, ypač gyvenantys ne didžiuosiuose miestuose, numatoma Lietuvos pašto pareiga litus į eurus keisti 60 kalendorinių dienų po euro įvedimo dienos neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos paštui, ypač jo skyriuose ne didžiuosiuose miestuose, gali tekti spręsti klausimus dėl papildomų apsaugos priemonių, kiek tai susiję su nacionalinės valiutos pakeitimu euru, numatoma galimybė Lietuvos paštui nusistatyti maksimalią keistiną litų į eurus sumą, šią informaciją iš anksto paskelbiant aiškiai matomose vietose (Įstatymo projekto 5 str. 3 d.).
projekto 5 straipsnio 5 dalyje numatyta bankų teisė nustatyti reikalavimą, kad norintis pasikeisti į eurus 15 tūkst. litų sumą (Lietuvos paštas galėtų nustatyti kitą, pvz., mažesnę sumą) klientas turi apie tai iš anksto informuoti banką banko nustatyta tvarka, grindžiama tuo, kad mažesni bankų padaliniai paprastai nėra aprūpinami didelėmis grynųjų pinigų sumomis, ir siekiama išvengti situacijos, kai litų keitimo į eurus po euro įvedimo dienos metu tokiame padalinyje pristigtų eurų, jei prieš tai bankas būtų aptarnavęs nenumatytai daug klientų arba nors ir keletą klientų, tačiau keitusių į eurus dideles litų sumas. Būtent 15 tūkst. litų suma ir trijų darbo dienų išankstinio pranešimo terminas siūlomi atsižvelgus į Latvijos Respublikos euro įvedimo patirtį (buvo numatyta 3000 LVL suma, dėl kurios buvo galima nustatyti išankstinio pranešimo reikalavimą). Įstatymo projekto derinimo su Lietuvos bankų asociacija procese pastabų dėl tokios nuostatos komerciniai bankai neteikė. Lietuvos paštas gali nusistatyti kitą tokios sumos dydį. Svarbu pažymėti, kad, nepaisant šio specialaus nacionalinės valiutos pakeitimo euru reglamentavimo, litų keitimui į eurus taikomi visi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatyti reikalavimai (Įstatymo projekto 5 str. 4 d.). Kadangi po euro įvedimo dienos įsigalios Lietuvos Respublikos kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo pripažįstamas netekusiu galios inter alia Lietuvos Respublikos pinigų įstatymas, taip pat Lietuvos banko įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, numatančios inter alia Lietuvos banko išimtinę teisę išimti iš apyvartos litų – kaip Lietuvos Respublikos pinigų – banknotus ir monetas ir nustatyti jų naikinimo tvarką, pakeitimas, Įstatymo projekte būtina numatyti, kad Lietuvos bankas po euro įvedimo dienos atlieka išimtų iš apyvartos litų banknotų ir monetų bei centų monetų naikinimą (Įstatymo projekto 6 str.
susidėvėjusius ir sugadintus litų banknotus ir monetas, kurie atitinka nustatytus reikalavimus, į eurus (susidėvėjusius ir sugadintus pinigus keičia ir kiti bankai Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka) (Įstatymo projekto 6 str. 3 d.). Įstatymo projekto 7 straipsnyje reglamentuojant litų (eurų) perskaičiavimo į eurus
(litus) ir apvalinimo tvarką, daroma nuoroda į 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 81) (toliau – Reglamentas Nr. 1103/97). Taip pat nustatyta bendra matematinė apvalinimo taisyklė, kai apvalinama į mažesnę pusę, jei po kablelio skaitmuo mažesnis už 5, ir į didesnę – kai skaitmuo 5 arba didesnis (Įstatymo projekto 7 str. 2 d.). Litais išreikšti dydžiai, kurie perskaičiuojami į eurus, turėtų būti išreiškiami tokiu pačiu skaitmenų po kablelio tikslumu, kaip buvo išreikšti litais (Įstatymo projekto 7 str. 4 d.). Taip pat siūloma vieneto kainą nurodyti tokiu pačiu skaičiumi skaitmenų po kablelio kaip vieneto kaina litais (Įstatymo projekto 7 str. 5 d.).
projekto 8 straipsnyje numatyta nuostata siekiama maksimaliai apsaugoti darbuotojų interesus perskaičiuojant litais nustatytą darbo užmokesčio dydį į eurus – jei po perskaičiavimo trečias skaitmuo po kablelio būtų didesnis už 0, prie perskaičiuojamo darbo užmokesčio dydžio eurais būtų pridedamas vienas euro centas. Toks pats apvalinimo principas gavėjo naudai taikytinas ir perskaičiuojant pensijas ir kitas socialinės apsaugos išmokas (Įstatymo projekto 9 str. 2 d.). Šie dydžiai (darbo užmokesčio, pensijų ir kitų išmokų bei jų permokų ir nepriemokų) ir po perskaičiavimo bus išreiškiami cento tikslumu, t. y. eurais ir euro centais. Įstatymo projekto 10 straipsnyje nustatyta, kad neatlygintinai perskaičiuojami visose klientų sąskaitose laikomi pinigai, išsaugant sąskaitos unikalų numerį. Mokėjimo įstaigos išskiriamos šalia finansų įstaigų, kadangi ne visos jos yra finansų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą. Siekiant patogumo klientams, turintiems toje pačioje įstaigoje sąskaitas ir litais, ir eurais, šio straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti galimybę tokiam asmeniui per 60 dienų nurodyti vieną sąskaitą (arba kelias, jei turi keletą sąskaitų) uždaryti, o joje esančias lėšas pervesti į kitą sąskaitą (kitas sąskaitas), esančią (esančias) toje pačioje įstaigoje. Dėl tokios operacijos klientas turėtų kreiptis įprasta tvarka: atėjęs į jį aptarnaujantį kredito ar kitos finansų įstaigos ar mokėjimų įstaigos filialą ar elektroninėmis ryšio priemonėmis. Įstatymo projekto 11 straipsnyje numatyta bendra nuostata, kad po euro įvedimo dienos visi iki euro įvedimo dienos vykdyti arba vykdytini mokėjimai negrynaisiais pinigais litais vykdomi eurais, reiškia, kad po euro įvedimo dienos vykdant atsiskaitymus ir mokėjimus negrynaisiais pinigais litų nebelieka.
Tais atvejais, kai, pvz., kredito įstaiga daro automatinius debeto nurašymus iš kliento sąskaitos pagal iki euro įvedimo sudarytas sutartis arba pavedimus kitu teisiniu pagrindu (vykdo antstolio patvarkymus ir pan.), tokie nurašymai ir po euro įvedimo dienos turėtų nepertraukiamai vykti pagal nustatytas sąlygas arba grafiką, kredito įstaigai perskaičiavus nurašomos sumos dydį į eurus pagal nustatytas perskaičiavimo ir apvalinimo taisykles. Kadangi valstybės valiuta yra svarbi jos ūkinėje veikloje naudojama priemonė, Įstatymo projekto IV skirsnis skirtas nuorodoms į litus ir kitus su juo susijusius dydžius teisiniuose dokumentuose reglamentuoti: nuorodoms į VILIBOR ir oficialų lito kursą užsienio valiutų atžvilgiu, finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reguliuojančių dokumentų pakeitimams, kai keičiama vertybinių popierių nominalioji vertė ir kitų finansinių priemonių vertė. Kadangi po euro įvedimo dienos VILIBOR indeksas nebus skaičiuojamas (nebeliks nacionalinės valiutos, todėl kredito įstaigos nebesuteiks paskolų litais), siūloma visuose teisiniuose dokumentuose (kaip jie suprantami pagal Reglamentą Nr. 1103/97: teisės ir įstatyminės nuostatos, administraciniai aktai, teismo sprendimai, sutartys, vienašaliai teisės aktai, mokėjimo priemonės, išskyrus banknotus ir monetas, ir kitos teisinę galią turinčios priemonės) nuorodas į VILIBOR indeksą laikyti nuorodomis į EURIBOR indeksą, o nuorodas į vienos nakties VILIBOR indeksą – nuorodomis į EONIA (Įstatymo projekto 12 str. 1 d.).
numatyti, kad šalys paskutines fiksuotąsias palūkanas pagal VILIBOR taikys iki sutarties pabaigos, kaip ir susitarti dėl bet kokių kitų abiem šalims priimtinų sąlygų (Įstatymo projekto 12 str. 2 d.). Įstatymo projekto V skirsnis skirtas kainų ir kitų dydžių nurodymui eurais ir litais reglamentuoti
Tarybos neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir vienus metus po euro įvedimo dienos. Remiantis kitų valstybių praktika, tikimasi, kad kainų skelbimas dviem valiutomis leis sumažinti nepagrįsto kainų didinimo riziką. Taip pat pirkėjai galės greičiau priprasti prie būsimo atsiskaitymo eurais, jei dar iki euro įvedimo turės galimybę žinoti prekių (paslaugų) kainas šia valiuta, o nurodytos kainos ir litais po euro įvedimo dienos sudarys galimybę pirkėjams palyginti, ar yra skirtumas tarp kainos už tą pačią prekę (paslaugą), buvusios iki euro įvedimo ir esančios po euro įvedimo dienos. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti vartotojų teisių apsaugą ir kad kuo mažiau kiltų ginčų bei nesusipratimų, susijusių su euro įvedimu, kaina turėtų būti suprantama plačiąja prasme, t. y. prekybos vietose skelbiamos ne tik prekių kainos, bet ir paslaugų kainos, nurodomos kainynuose arba skelbiamos bet kokiu kitu būdu, taip pat tarifai, įkainiai ir kiti panašūs dydžiai, kadangi jie taip pat yra prekių ar paslaugų vieneto kaina ir gali daryti lemiamą įtaką vartotojui apsisprendžiant pirkti (užsisakyti) tam tikrą prekę (paslaugą) ar ne. Įstatymo projekto VI skirsnis skirtas apskaitai, mokesčių mokėjimams ir deklaracijoms pritaikyti euro įvedimui.
Nors ES teisės aktuose numatyta dviejų valiutų apyvartos laikotarpio trukmės – iki 6 mėnesių – pasirinkimo galimybė, tačiau, siekiant užtikrinti efektyvesnį ir intensyvesnį lito pakeitimą bendrąja valiuta, taip pat atsižvelgiant į euro zonos valstybių praktiką ir Europos Komisijos rekomendacijas, manytina, kad pakanka šį laikotarpį sutrumpinti iki 15 kalendorinių dienų, t. y. Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalyje numatant, kad litas, kaip teisėta mokėjimo priemonė, naudojama 15 kalendorinių dienų po euro įvedimo dienos. Tai reiškia, kad 15 kalendorinių dienų po euro įvedimo dienos atsiskaityti grynaisiais pinigais galima ne tik eurais, bet ir litais. Siekiant kuo greičiau ir sklandžiau pereiti prie bendrosios valiutos, prekybininkams nustatomas reikalavimas grąžą po euro įvedimo dienos duoti eurais, tačiau suprantama situacija, kad dėl pagrįstų praktinių priežasčių to padaryti bus neįmanoma. Todėl, atsižvelgiant ir į Europos Komisijos 2008 m. sausio 10 d. rekomendaciją (2008/78/EB) dėl euro įvedimo ateityje lengvinimo priemonių, Įstatymo projekto 25 straipsnio 4 dalyje numatyta tokia išimtis duoti grąžą tik eurais, taip pat išimtys dėl atsiskaitymo automatinėse prekybos vietose (Įstatymo projekto 25 str. 6 d.), viešajame transporte ir taksi (Įstatymo projekto 25 str. 7 d.). Įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje numatyta įtvirtinti svarbią nuostatą, kad lito išėmimas iš apyvartos nekeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų ir neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos arba nepateisina jų nevykdymo, taip pat nesuteikia teisės susitarimo šaliai vienašališkai pakeisti arba nutraukti teisinį dokumentą, išskyrus atvejus, jei jis arba susitarimo tarp šalių sąlygos numato kitaip. Tai turėtų užtikrinti teisinių dokumentų tęstinumą ir prisidėti prie sklandaus euro įvedimo šalyje.
Be to, kas išvardyta, Įstatymo projekte taip pat kalbama apie eurų banknotų ir monetų atvaizdų bei jų mokumo požymių aprašymų skelbimą (4 str.), atsakomybę pažeidus įstatymo nuostatas (28 str.), euro įvedimo išlaidų atlyginimą (29 str.), teisės aktų pakeitimus dėl euro įvedimo reikalavimų (30 str.). Įstatymo projekto 31 straipsnyje pateikiami pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms pagal savo kompetenciją parengti ir patvirtinti teisės aktų projektus, susijusius su euro įvedimu. Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalyje numatytas įstatymo, išskyrus straipsnį, kuriame numatyti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms, įsigaliojimas susietas su diena, kurią Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, t. y. sprendimą, kuriame bus nustatyta konkreti euro įvedimo Lietuvos Respublikoje data. Įstatymo projekto 33 straipsnyje numatyta pripažinti Užsienio valiutos įstatymą netekusiu galios nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. Kaip anksčiau minėta, dėl to kartu teikiamas Lydimasis projektas. 5. Galimi neigiami įstatymų projektų padariniai ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių padarinių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Įstatymų projektų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos korupcijai neturės.
Prieš euro įvedimą ir įvedus eurą gali padaugėti mėginimų neteisėtai panaudoti pinigų padirbinius, ypač pasisavinti asmenų pinigus telefoninio sukčiavimo būdu siūlant pakeisti litus į eurus, bet Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija numato imtis visų reikalingų priemonių, kad tam būtų užkirstas kelias, o gyventojus numatoma plačiai informuoti apie eurų mokumo požymius ir atkreipti dėmesį, kad pinigus jie keistų tik tam skirtose vietose teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Įstatymų projektų įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti įstatymai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai, nes euro įvedimas Lietuvos Respublikoje bus juntamas kiekvienam verslo subjektui, todėl aiškus su euro įvedimu susijusių teisinių santykių reglamentavimas bus reikšmingas ne tik sklandžiam lito pakeitimui euru, bet ir verslo sąlygoms ir tolesnei plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, tebegaliojantys šios srities teisės aktai, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus Kiti teisės aktai bus keičiami arba priimami nauji tiek, kiek tai susiję su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje. Laikui bėgant turės būti padaryti visų teisės aktų, kuriuose yra nuorodos į litus, pakeitimai. Priėmus Lydimąjį projektą, bus pakeistas Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarime Nr. 123 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos ir užsienio ūkio subjektams suteikiamų paskolų įregistravimo Lietuvos banke tvarkos patvirtinimo“ nustatytas šio nutarimo priėmimo teisinis pagrindas. 9.
9Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos,
Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas ir Lydimasis projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte numatytos sąvokos ir nauji jas įvardijantys terminai buvo įvertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos terminologijos pakomisėje Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas ir Lydimasis projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo projekto 31 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, projektus. Kadangi euro įvedimas turės įtakos didžiajai daugumai valstybės ūkio veiklos sričių, valstybės institucijos, vadovaudamosi šia nuostata, pagal savo kompetenciją parengs su jų veiklos sritimi susijusių teisės aktų projektus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Lietuvos banko atlikto euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinio vertinimo metu nustatyta, kad vienkartinės euro įvedimo bendrosios išlaidos Lietuvoje, remiantis užsienio valstybių patirtimi, galėtų sudaryti iki 0,5–0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (0,6–0,9 mlrd. Lt). 13.
Rengiant Įstatymo projektą buvo konsultuotasi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankų asociacija, asociacija „Lietuvos kredito unijos“, akcine bendrove Lietuvos paštu, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Investuotojų forumu, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija. 14. Įstatymų projekto autorius arba autorių grupė, įstatymo projektų iniciatoriai: institucija, asmenys arba piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą ir Lydimąjį projektą parengė Lietuvos banko tarnautojų grupė, kurios darbą koordinavo Teisės skyriaus viršininkas Gintaras Kukauskas (tel. (8 5) 268 0061, el. p. [email protected]). Įstatymo projekto derinimą ir pateikimą koordinavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento (departamento direktorius – M. Pakštys, tel. 239 0188, el. p. [email protected]) Europos Sąjungos reikalų koordinavimo ir analizės skyriaus (skyriaus vedėja A. Smaliukienė, tel. 239 0154, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas T. Šuliauskas (tel. 219 4419, el. p. [email protected]). 15.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Euro įvedimas“, „litas“, „valiuta“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2014-01-22 Nr. XIIP-1451 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert Sigita Ščajevienė
2014-04-15 Nr. XIIP-1451(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert
komitetas
2014 m. kovo 12. d. Nr. 17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė, Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko Teisės skyriaus viršininkas Gintaras Kukauskas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos ir Tarptautinių Santykių departamento direktorius Mindaugas Pakštys, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos ir Tarptautinių Santykių departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistė Gita Šematovičiūtė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas Audrius Misevičius, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Lina Adakauskienė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Sigita Ščajevienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja (ES) Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 54¹, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo Nr. X-569 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-1451). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
Biudžeto ir finansų komitetas
d. Nr. 109-P-11
nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2014-01-22 išvada Nr. XIIP-1451 Įvertinę projekto atitiktį
technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas, 2014-03-12 išvados Nr.
17 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 54¹, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo Nr. X-569 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto toliau pateiktam pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-03-261 Argumentai:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos banko įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje projekto iniciatorių siūlomas Europos centrinio banko pavadinimo pakeitimas (projekto iniciatoriai siūlo rašyti šio banko pavadinimo pirmąsias raides didžiosiomis raidėmis) neatitinka bendrinės lietuvių kalbos normų. Be kita ko, Europos Sąjungos lietuvių kalba leidžiamame oficialiajame leidinyje „Informacija ir pranešimai“ (2007 m. gruodžio 17 d., 50 tomas) paskelbtoje Lisabonos sutartyje Europos centrinio banko pavadinimas įrašytas taisyklinga lietuvių kalba ir atitinka visas bendrinės lietuvių kalbos normas. Šių reikalavimų yra laikomasi ir lietuvių kalba skelbiamame Europos centrinio banko internetiniame puslapyje (http://europa.eu/about-eu/institutions-bodies/ecb/index_lt..htm). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos banko įstatymo 54 straipsnio 2 dalį palikti nepakeistą ir visą 54 straipsnį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Informacijos gavimas ir teikimas
1.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir ūkio subjektai privalo teikti Lietuvos bankui informaciją, reikalingą jo funkcijoms atlikti. 2. Lietuvos bankas gali teikti informaciją Europos centriniam bankui Centriniam Bankui, Europos Sąjungos valstybių centriniams bankams, tarptautinėms pinigų ir finansų institucijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tokios informacijos teikimo nedraudžia šis ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šis draudimas netaikomas, kai reikia teikti statistinę informaciją Europos centriniam bankui Centriniam Bankui, – šiuo atveju taikoma 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) 2533/98 dėl Europos centrinio banko renkamos statistinės informacijos 8 straipsnyje nustatyta konfidencialumo tvarka. 3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų be valstybės garantijos gaunamos paskolos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, ir jiems suteikiamos paskolos registruojamos Lietuvos banke Lietuvos banko nustatyta tvarka.“ Pritarti Pritarti Argumentai pateikti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo turinyje. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas