2014-01-22 Nr. XIIP-1450 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
perskaičiavimo į eurus (litus)“ sąvokos kaip perteklinės, nes, ši sąvoka ir taip yra aiški, o projekte pateikiama jos apibrėžtis naujai ar kitaip šios sąvokos neapibrėžia. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose ta pati sąvoka gali būti apibrėžiama skirtingai ir taikytina tik konkretaus įstatymo prasme, todėl siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, projekto 2 straipsnio 7 dalyje turi būti išvardyti konkretūs įstatymai arba atsisakoma šios nuostatos kaip neatitinkančios teisinio aiškumo principo reikalavimų. 3. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje žodis ,,komerciniai“ brauktinas, atsižvelgiant į Bankų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. 4. Iš projekto 5 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Lietuvos bankas nustatys bankų padalinių sąrašą, kurie, pasibaigus 6 mėnesių po euro įvedimo laikotarpiui, dar 6 mėnesius litų banknotus keis į eurus. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatomi du terminai (du kartus po 6 mėnesius), projekto 5 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje reikėtų patikslinti, kokiam terminui pasibaigus, bankai litus į eurus galės keisti savo nustatyta tvarka. 6. Iš projekto 5 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio redakcijos nėra aišku, kokia maksimali keistina litų į eurus suma turima minty– vienkartinė ar suminė. Be to, aptariamajame sakinyje vietoj žodžio
„nusistatyti“ įrašytinas žodis „nustatyti“ (ši pastaba taikytina ir projekto 5
straipsnio 5 daliai, kurioje nustatoma akcinės bendrovės Lietuvos paštas teisė
„nusistatyti“ kitą maksimalios keistinos sumos dydį). 7.
įstatymo“. 8. Projekto 7 straipsnio 5 dalyje žodis ,,panašūs“ brauktinas kaip perteklinis. 9. Projekto 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepažeisdamas šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas nustato jame apskaitomų vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo tvarką. Tačiau nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto neaišku, kas ir kada turėtų nustatyti vertybinių popierių, neapskaitomų nurodytame depozitoriume, nominaliosios vertės pakeitimo tvarką, pajų, kitų įnašų vertės išraiškos pakeitimo tvarką. Jeigu šie klausimai nebus reglamentuojami kituose įstatymuose, tai turėtų būti nustatyta projekte. 10. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, negali būti klaidinančios ar pateikiamos kartu su nereikalinga informacija. Svarstytina ar šio įstatymo kontekste neturėtų būti nustatyta, kokia informacija yra laikytina nereikalinga, nes pavyzdžiui kartu gali būti pateikiama informacija apie produkto sudėtį, kuri šio įstatymo prasme galėtų būti laikytina nereikalinga informacija, nors prievolę teikti tokią informaciją nustato kiti įstatymai. 11. Projekto 19 straipsnio 1 dalies formuluotė „piniginių baudų ar piniginių prievolių piniginės išraiškos dydžiai litais ir eurais <...> turi būti nurodomi iki euro įvedimo dienos likus tokiam terminui, per kurį tos piniginės baudos ar piniginės prievolės turi būti įvykdytos“ tobulintina, nes neaiški joje nurodyto termino skaičiavimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiama nuoroda į „šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio pradžią“. Nepatikslinus nurodytos 19 straipsnio 1 dalies formuluotės, nebūtų aišku, kaip taikyti ir nurodytas 19 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neaišku, kaip turėtų būti taisomos 19 straipsnyje nurodytų institucijų padarytos klaidos, jeigu tokios būtų, kas turėtų perskaičiuoti litus į eurus, jeigu skiriant baudas ar nustatant pinigines prievoles būtų nesilaikoma 19 straipsnyje nustatytų terminų. Pagal projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostatas mokėjimą atliekantis asmuo atsako už litų perskaičiavimą į eurus tik tais atvejais, kai dokumentai, kurių pagrindu atliekami mokėjimai, pateikti anksčiau nei projekto 17-19 straipsniuose nurodytais terminais. 12. Koreguotinos projekto 23 straipsnio 1 ir 3 dalys, atsižvelgiant į tai, jog šios nuostatos apima ne tik mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, bet ir su jomis susijusias sumas, t.y. delspinigius, baudas, palūkanas pagal mokestinės paskolos sutartis, taip pat palūkanų delspinigius. 13. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 26 straipsnio 2 dalyje nustatomas apribojimas 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos priimti daugiau kaip
ribojimas yra susijęs su teikiamo projekto tikslais. 14. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių „5“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 15. Siūlytina projekto 27 straipsnio pavadinimą pakeisti, atsižvelgiant į tai, kad gali būti prievolių, įsipareigojimų tęstinumas, bet ne dokumento. 16. Svarstytina, ar projekto 31 straipsnyje nereikėtų nurodyti teisės aktų projektų pateikimo Seimui terminų. Be to, manytina, kad aptariamo straipsnio 2 punkte nurodytas terminas – pateikti tvirtinti jame nurodytų teisės aktų projektus iki euro įvedimo dienos turėtų būti pakeistas, duodant laiko teisės aktą tvirtinančiai institucijai projektą apsvarstyti ir priimti sprendimą iki euro įvedimo dienos. 17.
siekiama nustatyti kito įstatymo – Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo – taikymo nuostatas. Pažymėtina, kad šios nuostatos yra ne teikiamo, bet Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo reguliavimo dalykas, todėl jos turėtų būti perkeltos būtent į šį įstatymą, papildomai teikiant atitinkamą Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 18. Projekto 33 straipsniu taip pat siekiama Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymą pripažinti netekusiu galios nuo euro įvedimo dienos. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad skiriasi teikiamo projekto ir Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pripažinimo netekusiu galios įsigaliojimo datos, Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas galėtų būti pripažintas netekusiu galios, atitinkamai papildant kartu su teikiamu projektu teikiamą Lietuvos Respublikos kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. X-570 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIP-1452). 19. Pažymime, kad atsižvelgiant į tai, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkretūs įstatymų projektai, susiję su teikiamo projekto įgyvendinimu, bus pateikti Seimui ir koks bus jų turinys, negalime visapusiškai įvertinti teikiamo projekto nuostatų. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert Sigita Šcajevienė
2014-04-15 Nr. XIIP-1450(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad kredito unijos keičia litus į eurus neatlygintinai 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos. Iš projekto 30 straipsnio 4 dalies nuostatos matyti, kad visos kredito unijos euro įvedimo išlaidas turėtų padengti iš savo lėšų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) finansinė paslauga yra kredito unijų teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad ne visos kredito unijos šiuo metu turi valiutos keitimo finansinės paslaugos teikimo licenciją bei teikia valiutos keitimo paslaugą ar planuoja ją teikti ateityje. Todėl kelia abejonių aptariamos teikiamo projekto nuostatos tiek, kiek pagal jas neatlygintai litus į eurus įpareigojamos keisti ir padengti su tuo susijusias išlaidas iš savo lėšų turi ir tos kredito unijos, kurios iki šiol valiutos keitimo paslaugos neteikė. 2. Projekto
Respublikoje įstatymo pažeidimus. Svarstytina, ar nuostatos dėl atsakomybės dėstytinos šiame projekte, nes paprastai fizinių asmenų atsakomybė už administracinius teisės pažeidimus yra nustatoma Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Įtvirtinus su administracine atsakomybe susijusias nuostatas teikiamame projekte, galėtų atsirasti ydingas teisinis precedentas.
Jeigu būtų nuspręsta projekte palikti nuostatas dėl administracinės atsakomybės, aptariamo straipsnio nuostatos tobulintinos:
1) siūlytina
atsakomybėn“, nes projektu nustatomos tik administracinės sankcijos, tuo tarpu kitų atsakomybės rūšių, pavyzdžiui, dėl įstatymo pažeidimo atsiradusių nuostolių atlyginimo, projekto nuostatos nereglamentuoja, tad pritarus siūlomai projekto redakcijai gali būti neaišku, ar nurodyti nuostoliai turėtų būti atlyginami. 2) 5 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal to paties straipsnio 2 ir 3 dalis, atsakomybė būtų taikoma fiziniams asmenims (juridinių asmenų vadovams ir jų įgaliotiems asmenims), o finansų rinkos dalyviai, išvardinti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnyje, yra juridiniai asmenys. 3) 6 dalies nuostatos tobulintinos, nurodant subjektą (subjektus), kuriam (kuriems) administracines nuobaudas skiria Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Tikėtina, kad šiuo atveju turimas omenyje universaliųjų paslaugų teikėjas – akcinė bendrovė Lietuvos paštas. 4) neaišku, kodėl 7 dalyje nurodytas Lietuvos bankas. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos banko įstatymą Lietuvos bankas vykdo finansų rinkos dalyvių priežiūrą, taigi ir administracines nuobaudas galėtų skirti finansų rinkos dalyvių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kaip nurodyta aptariamo projekto straipsnio 5 dalyje. 3. Projekto
nustatytu terminu Lietuvos pašto išlaidos keičiant litus į eurus dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų“.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto
Lietuvos paštui nustatoma ne tik pareiga (60 kalendorinių dienų), bet ir teisė neribotą laiką keisti litus į eurus) vietoj nuorodos į projekto 5 straipsnio 3 dalį nereikėtų tiesiog nurodyti konkretų laikotarpį - 60 kalendorinių dienų. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert Sigita Ščajevienė
komitetas
2014 m. kovo 12 d. Nr. 16
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė, Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko Teisės skyriaus viršininkas Gintaras Kukauskas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos ir Tarptautinių Santykių departamento direktorius Mindaugas Pakštys, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Europos Sąjungos ir Tarptautinių Santykių departamento Europos Sąjungos reikalų koordinavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistė Gita Šematovičiūtė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas Audrius Misevičius, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Lina Adakauskienė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Sigita Ščajevienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės skyriaus vedėja (ES) Liucija Schulte-Ebbert. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
4 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siūlytume atsisakyti projekto 2 straipsnio 4 dalyje vartojamos „litų (eurų) perskaičiavimo į eurus (litus)“ sąvokos kaip perteklinės, nes, ši sąvoka ir taip yra aiški, o projekte pateikiama jos apibrėžtis naujai ar kitaip šios sąvokos neapibrėžia. Pritarti
7
pati sąvoka gali būti apibrėžiama skirtingai ir taikytina tik konkretaus įstatymo prasme, todėl siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, projekto 2 straipsnio 7 dalyje turi būti išvardyti konkretūs įstatymai arba atsisakoma šios nuostatos kaip neatitinkančios teisinio aiškumo principo reikalavimų. Pritarti Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalį. Pritarti
2
antrojo sakinio nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Lietuvos bankas nustatys bankų padalinių sąrašą, kurie, pasibaigus 6 mėnesių po euro įvedimo laikotarpiui, dar 6 mėnesius litų banknotus keis į eurus. Pritarti Tokį sąrašą, kuriame bus nurodyti bankų padaliniai, keisiantys litus į eurus, Lietuvos bankas sudarys suderinęs su bankais. Lietuvos bankas paklausė visų bankų ir gavo iš bankų sąrašus padalinių, kurie keis litus į eurus. Minėta informacija bus įtraukta į Lietuvos banko valdybos nutarimu tvirtinamą sąrašą. Bankų padalinių sąrašas bus sudaromas vadovaujantis proporcingo bankų padalinių pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje ir prieinamumo visiems asmenims principais. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 5.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatomi du terminai (du kartus po 6 mėnesius), projekto 5 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje reikėtų patikslinti, kokiam terminui pasibaigus, bankai litus į eurus galės keisti savo nustatyta tvarka. Pritarti Patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje, kad pasibaigus abiems terminams bankai litus į eurus galės keisti savo nustatyta tvarka. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
35
paskutiniojo sakinio redakcijos nėra aišku, kokia maksimali keistina litų į eurus suma turima minty– vienkartinė ar suminė. Be to, aptariamajame sakinyje vietoj žodžio „nusistatyti“ įrašytinas žodis „nustatyti“ (ši pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatoma akcinės bendrovės Lietuvos paštas teisė „nusistatyti“ kitą maksimalios keistinos sumos dydį). Pritarti Įstatymo projekte kalbama apie vienu kartu keistiną maksimalią sumą. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį siūlytina išdėstyti taip: „Lietuvos paštas gali nustatyti maksimalią vienu kartu keistiną litų į eurus sumą, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose.“ Pritariame, kad pagal siūlymą būtų redaguojama ir įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje prieš skaičių „5“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
5
straipsnio 5 dalyje žodis ,,panašūs“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
5 9.
Projekto 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepažeisdamas šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas nustato jame apskaitomų vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo tvarką. Tačiau nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto neaišku, kas ir kada turėtų nustatyti vertybinių popierių, neapskaitomų nurodytame depozitoriume, nominaliosios vertės pakeitimo tvarką, pajų, kitų įnašų vertės išraiškos pakeitimo tvarką. Jeigu šie klausimai nebus reglamentuojami kituose įstatymuose, tai turėtų būti nustatyta projekte. Pritarti Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, projektus. Pagal Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604, 39 punktą ir Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įstatymo, reglamentuojančio akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių vertės išraišką eurais bei įstatų keitimo procedūras, projektas. Nacionalinio euro įvedimo plano 8 punktu nustatoma ir bendro pobūdžio pareiga visoms institucijoms pagal kompetenciją įvertinti, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus pakeisti iki euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlome papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį nauja 8 dalimi (buvusią 8 dalį laikant 9 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „8.
Žemės ūkio bendrovės įstatuose nustatytas minimalus pajinio įnašo dydis ir kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) ar jų sąjungos įstatuose nustatyti minimalaus ir maksimalaus pajaus ir stojamojo mokesčio dydžiai, išreikšti skaitmenine verte litais, turi būti pakeisti, o įstatai su šiais pakeitimais nustatyta tvarka įregistruoti ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje. Keičiant įstatus, juose nurodyti dydžiai perskaičiuojami pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas į dydžius, išreikštus skaitmenine verte eurais ir euro centais, ir šių bendrovių narių susirinkimų sprendimais gali būti suapvalinti (pasirinktu apvalinimo tikslumu) į didesnę ar mažesnę pusę.“
2
nustatyta, kad nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, negali būti klaidinančios ar pateikiamos kartu su nereikalinga informacija. Svarstytina ar šio įstatymo kontekste neturėtų būti nustatyta, kokia informacija yra laikytina nereikalinga, nes pavyzdžiui kartu gali būti pateikiama informacija apie produkto sudėtį, kuri šio įstatymo prasme galėtų būti laikytina nereikalinga informacija, nors prievolę teikti tokią informaciją nustato kiti įstatymai. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad svarbiausiu kriterijumi laikytina tai, kad nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, o apibrėžti, kas laikytina nereikalinga informacija, būtų pernelyg sudėtinga dėl prekių ir paslaugų įvairovės, nuo kurios priklausytų reikalingos ar nereikalingos informacijos vertinimas, siūlytina nuostatą „ar pateikiamos kartu su nereikalinga informacija“ išbraukti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 11.
Projekto 19 straipsnio 1 dalies formuluotė
„piniginių baudų ar piniginių prievolių piniginės išraiškos dydžiai litais ir
eurais <...> turi būti nurodomi iki euro įvedimo dienos likus tokiam terminui, per kurį tos piniginės baudos ar piniginės prievolės turi būti įvykdytos“ tobulintina, nes neaiški joje nurodyto termino skaičiavimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiama nuoroda į „šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio pradžią“. Nepatikslinus nurodytos 19 straipsnio 1 dalies formuluotės, nebūtų aišku, kaip taikyti ir nurodytas 19 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neaišku, kaip turėtų būti taisomos 19 straipsnyje nurodytų institucijų padarytos klaidos, jeigu tokios būtų, kas turėtų perskaičiuoti litus į eurus, jeigu skiriant baudas ar nustatant pinigines prievoles būtų nesilaikoma 19 straipsnyje nustatytų terminų. Pagal projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostatas mokėjimą atliekantis asmuo atsako už litų perskaičiavimą į eurus tik tais atvejais, kai dokumentai, kurių pagrindu atliekami mokėjimai, pateikti anksčiau nei projekto 17-19 straipsniuose nurodytais terminais. Pritarti Siūlome 19 straipsnį išdėstyti taip: „1. Teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. 2. (nepakeista) 3.
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, iki euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį litais ir eurais, taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio
piniginės prievolės sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą. 4. Teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.“ Manome, kad už piniginių baudų ar piniginių prievolių piniginės išraiškos dydžio nurodymą ir galimų perskaičiavimo klaidų taisymą atsakingas piniginę baudą paskyręs ar piniginę prievolę nustatęs asmuo. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
ir 3 dalys, atsižvelgiant į tai, jog šios nuostatos apima ne tik mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, bet ir su jomis susijusias sumas, t.y. delspinigius, baudas, palūkanas pagal mokestinės paskolos sutartis, taip pat palūkanų delspinigius. Pritarti Įstatymo projekto 23 str. 1 d. išdėstyti taip: „Nuo euro įvedimo dienos visų mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, bei su jomis susijusių mokėtinų sumų (delspinigiai, baudos, palūkanos) mokėjimo operacijos tvarkomos eurais.“ Įstatymo projekto 23 str.
taip: Mokesčių mokėtojo iki euro įvedimo dienos per didelės ar klaidingai sumokėtos mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų sumos, bei su jomis susijusios mokėtinos sumos (delspinigiai, baudos, palūkanos) grąžinamos jas perskaičiuojant į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje nustatomas apribojimas 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos priimti daugiau kaip 50 galiojančių eurų monetų, nepaisant jų vertės, t.y. nėra aišku, kaip šis ribojimas yra susijęs su teikiamo projekto tikslais. Nepritarti
Nr. 974/98 dėl euro įvedimo 11 straipsnis numato, kad daugiau nei 50 euro monetų kiekvieno atsiskaitymo metu privalo priimti monetas išleidžianti institucija ir išleidžiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktais specialiai paskirti asmenys. Įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalimi siekiama įgyvendinti minėtą Tarybos reglamento nuostatą ir užtikrinti sklandų atsiskaitymą eurais 25 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, t.y. minėtu laikotarpiu įstatymo projekto 5 straipsnio 1–3 dalyse išvardyti asmenys (Lietuvos bankas, bankai ir AB „Lietuvos paštas“) privalės vieno atsiskaitymo metu priimti daugiau kaip 50 galiojančių eurų monetų, nepaisant jų vertės, ir neribotą skaičių eurų banknotų. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
skaičių „5“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
2014-01-2227 15.
Siūlytina projekto 27 straipsnio pavadinimą pakeisti, atsižvelgiant į tai, kad gali būti prievolių, įsipareigojimų tęstinumas, bet ne dokumento. Nepritarti Teisinių dokumentų sąvoka apibrėžta Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje darant nuorodą į ES reglamentą. Ši sąvoka pagal reglamentą apima ir sutartis (prievoles, įsipareigojimus). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
112
straipsnyje nereikėtų nurodyti teisės aktų projektų pateikimo Seimui terminų. Be to, manytina, kad aptariamo straipsnio 2 punkte nurodytas terminas – pateikti tvirtinti jame nurodytų teisės aktų projektus iki euro įvedimo dienos turėtų būti pakeistas, duodant laiko teisės aktą tvirtinančiai institucijai projektą apsvarstyti ir priimti sprendimą iki euro įvedimo dienos. Pritarti Įstatymo projekto 31 str. 1 d. ir 2 d. nustatyti 2 mėn. iki euro įvedimo dienos terminą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti kito įstatymo – Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo – taikymo nuostatas. Pažymėtina, kad šios nuostatos yra ne teikiamo, bet Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo reguliavimo dalykas, todėl jos turėtų būti perkeltos būtent į šį įstatymą, papildomai teikiant atitinkamą Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti
Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymą pripažinti netekusiu galios nuo euro įvedimo dienos.
Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad skiriasi teikiamo projekto ir Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pripažinimo netekusiu galios įsigaliojimo datos, Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas galėtų būti pripažintas netekusiu galios, atitinkamai papildant kartu su teikiamu projektu teikiamą Lietuvos Respublikos kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. X-570 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIP-1452). Pritarti Žiūrėti Audito komiteto pasiūlymą Nr. 1 Lietuvos Respublikos kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. X-570 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (reg. Nr. XIIP-1452). 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkretūs įstatymų projektai, susiję su teikiamo projekto įgyvendinimu, bus pateikti Seimui ir koks bus jų turinys, negalime visapusiškai įvertinti teikiamo projekto nuostatų. Pritarti
20Europos Centrinis Bankas,
2 ECB supranta, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje minimas „pereinamasis laikotarpis“ reiškia dviejų valiutų apyvartos laikotarpį, t. y. 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo euro įvedimo dienos, kuriuo litas išsaugo teisėtos mokėjimo priemonės statusą kartu su euru, kaip nustatyta įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalyje. Tai atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 15 straipsnio 1 dalį. Tarybos reglamente (EB) Nr. 974/98 „pereinamojo laikotarpio“ terminas naudojamas kitokiai sąvokai apibrėžti, susijusiai su ekonominės ir pinigų sąjungos trečiojo etapo pradžia, t. y. trejų metų laikotarpiu nuo euro įvedimo dienos iki grynųjų pinigų pakeitimo dienos.
ECB rekomenduoja, kad įstatymo projekte naudojamas terminas „pereinamasis laikotarpis“ būtų pakeistas nuoroda į įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį; tai paaiškintų, kad tinkama sąvoka yra „dviejų valiutų apyvartos laikotarpio“ sąvoka. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Nuo euro įvedimo dienos litas naudojamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 d. nustatyta tvarka.“
1 Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perskaičiuojant litus į eurus ir eurus į litus, taikomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 4 ir 5 straipsniuose nustatytos perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės. Tačiau įstatymo projekto 7 straipsnio
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 5 straipsnio taikymas. Įstatymo projekte turėtų būti reglamentuojami tik tie su euro įvedimu Lietuvoje susiję dalykai, kurių nereglamentuoja Sąjungos teisės aktai. Toks metodas taip pat padėtų supaprastinti įstatymo projektą. Nepritarti Manome, kad įstatymo projekto 7 straipsnis pakankamai aiškiai reglamentuoja perskaičiavimo ir apvalinimo taisykles. 22. Europos Centrinis Bankas
614152 Kai kuriose įstatymo projekto nuostatose nenurodyta, nuo kada jos taikomos. Tai apima, inter alia, 4 straipsnį (informacija apie eurų banknotų ir monetų atvaizdus), 6 straipsnio 2 dalį (litų banknotų ir monetų naikinimas), 14 straipsnį (vertybinių popierių nominaliosios vertės ir kitų finansinių priemonių vertės išraiškos pakeitimas), 15 straipsnį (valstybės skolos, paskolų ir garantijų perskaičiavimas).
Šios nuostatos turi būti skaitomos ir aiškinamos sistemiškai, kartu su įstatymo projekto 1 straipsniu (t. y. priskirtos kuriai nors iš 1 straipsnyje išvardytų sričių) arba kartu su 32 straipsniu (bendrąja įstatymo įsigaliojimo nuostata). Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo ir taikymo taisyklės turėtų būti supaprastintos ir patikslintos. Nepritarti
dalyje numatyta, kad pasibaigus dviejų valiutų apyvartos laikotarpiui, atsiskaityti automatinėse prekybos vietose bus galima tik eurais. ECB tikisi, kad dėl šios nuostatos praktinio įgyvendinimo galimybės buvo atliktas poveikio vertinimas. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Nepriklauso-mybės Akto signataras Zigmas Vaišvila 2014-01-23 Vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, pateikdamas raštišką informaciją apie signataro Zigmo Vaišvilos 2014-01-23 d. spaudos konferenciją Seime ir prašydamas:
1Sustabdyti įstatymo dėl euro įvedimo svarstymą. 2. Priimti Seimo nutarimą dėl privalomojo referendumo paskelbimo dėl
euro įvedimo. 3. Euro įvedimui sukauptas lėšas (1,29 mlrd.
Litų ar daugiau) skirti per krizę nesumokėtų pensijų kompensavimui, kultūros darbuotojų ir bibliotekininkų darbo užmokesčio padidinimui, vidaus reikalų sistemos sumažinto finansavimo atstatymui. Nepritarti
3 Siūlo papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip: Pasiūlymas:
„3. Litų keitimas į eurus – grynųjų pinigų bei negrynųjų pinigų
finansinių institucijų sąskaitose – litų banknotų ir monetų pakeitimas į grynuosius pinigus – eurų banknotus ir monetas taikant perskaičiavimo kursą.“ Nepritarti Siūlymas perteklinis, nes pagal įstatymo projekto nuostatas keičiami yra tik grynieji pinigai, o negrynieji pinigai – perskaičiuojami. Negrynieji pinigai sąskaitose bus perskaičiuojami pagal įstatymo projekto 7 straipsnio nuostatas. 3. Drevinskas Algirdas
2 Siūlo papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ją išdėstant taip: Pasiūlymas:
„2. Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai, Kredito unijos
(toliau – bankai) litus į eurus keičia 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos.“ Nepritarti Apsvarsčius visus praktinius litų keitimo į eurus niuansus (logistika, saugumas ir pan.), nuspręsta, kad litus į eurus keis tik komerciniai bankai, užsienio banko filialai ir AB „Lietuvos paštas“. 4. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija 2014-01-3013 LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto 13 str. draudimo įmonėms nustato pareigą atlikti su valiutos pakeitimu susijusius pakeitimus draudimo taisyklėse ir kituose dokumentuose. Draudimo bendrovių interneto puslapiuose skelbiamos tiek draudimo taisyklės pagal kurias sudaromos sutartys, tiek ir draudimo taisyklės, pagal kurias draudimo sutartys nebesudaromos.
Manome, jog teisingai suprantame, kad nereikės keisti taisyklių nuostatų, pagal kurias jau nebesudaromos sutartys, tačiau sutartiniai santykiai yra nepasibaigę, t.y. minėtas įstatymo straipsnis taikomas tik tiems dokumentams, kurių pagrindu sudaromos draudimo sutartys. Tačiau siekiant didesnio aiškumo, siūlome patikslinti 13 straipsnio formuluotę ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„13 straipsnis. Finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas
reguliuojančių teisinių dokumentų pakeitimai
kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės bei draudimo ir perdraudimo įmonės po šio Įstatymo įsigaliojimo atlieka su valiutos pakeitimu susijusius pensijų fondų taisyklių, draudimo taisyklių, kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentų, prospektų, pagrindinės informacijos investuotojams ir kitų panašias susijusias finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reguliuojančių dokumentų pakeitimus ne vėliau kaip per vienus metus nuo euro įvedimo dienos. Keičiami tik tie šioje dalyje nurodyti dokumentai, pagal kuriuos sudaromos naujos sutartys. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose keičiamos tik su euro įvedimu susijusios šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų nuostatos, tai kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatos, reikalaujančios dėl tokių dokumentų pakeitimo gauti išankstinį Lietuvos banko leidimą (pritarimą), netaikomos.“ Pritarti 5.
Lietuvos Nepriklauso-mybės Akto signataras Zigmas Vaišvila 2014-02-06 Vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, pateikdamas raštišką informaciją apie signataro Zigmo Vaišvilos 2014-02-06 d. spaudos konferenciją Seime ir prašydamas:
Lietuvoje įsigalioja tik tuo atveju, jei euro įvedimui referendume pritars Tauta. 2. Paskelbti privalomąjį referendumą dėl euro įvedimo. 3. Vyriausybės sukautus 1,29 mlrd. Lt naudoti ne euro įvedimui, o skubiam pensijų grąžinimui, kultūros ir bibliotekininkų darbo užmokesčio padidinimui, vidaus reikalų sistemos finansavimo atstatymui. Nepritarti
2 Atsižvelgdami į euro įvedimo aktualumą kredito ir finansų įstaigoms, teikiame aktualias pastabas dėl Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto Nr. XIIP-1450 (toliau tekste
Siekiant išvengti galimų nesusipratimų su klientais, siūlytume numatyti išlygą tiems komercinių bankų ar užsienio bankų filialų padaliniams, kurie minėtų operacijų nevykdo ir Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai (toliau -
bankai), išskyrus bankų padalinius, kuriuose grynųjų pinigų operacijos neatliekamos, litus į eurus keičia 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos. <...>“ Pritarti iš dalies Siūlome, kad Lietuvos bankas tvirtintų ir tokių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų sąrašą. Tokia nuostata leistų aiškiai informuoti asmenis apie bankų padalinius, kuriuose nemokamai būtų keičiami litai į eurus, tuo pačiu būtų išvengiama ir skirtingo bankų padalinių, atliekančių operacijas grynaisiais pinigais, interpretavimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai (toliau – bankai) litus į eurus keičia 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos. Šiam terminui pasibaigus bankai litų banknotus į eurus neatlygintinai ir neribojant sumos keičia dar 6 mėnesius. Bankų padalinių, kurie litus keis į eurus 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos ir kurie litų banknotus keis į eurus pasibaigus šiam terminui dar 6 mėnesius, sąrašus nustato Lietuvos bankas bankų siūlymu. Pasibaigus šioje dalyje nustatytiems terminams bankai litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose.“
3 Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „teisės aktuose“ turėtų būti žodžiai „teisiniuose dokumentuose“.
Teisinių dokumentų sąvoka apibrėžta Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje darant nuorodą į ES reglamentą. Ši sąvoka pagal reglamentą apima ir sutartis, o tai kredito ir finansų įstaigoms ypač aktualu. Tuo tarpu „teisės aktų“ sąvoka yra neapibrėžta ir nenaudotina, ją palikus kiltų neaiškumas ar sutartys, kurių vertės išreikštos litais, po euro įvedimo būtų automatiškai perskaičiuotos į eurus. Pritarti Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Jei po euro įvedimo dienos teisiniuose
dokumentuose yra nuorodų į litą ar Lietuvos Respublikos nacionalinę valiutą, tokios nuorodos laikomos nuorodomis į eurą perskaičiavus pagal perskaičiavimo kursą ir suapvalinus šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.“
2014-01-15
žmonių gyvenimą bei galimą verslininkų piktnaudžiavimą. Nepritarti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektui (XIIP-1450) ir siūlyti jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
FINANSŲ komitetas
nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-145024
projekto 2 straipsnio 4 dalyje vartojamos „litų (eurų) perskaičiavimo į eurus (litus)“ sąvokos kaip perteklinės, nes, ši sąvoka ir taip yra aiški, o projekte pateikiama jos apibrėžtis naujai ar kitaip šios sąvokos neapibrėžia. Pritarti Argumentai pateikti Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – TD) išvados 1 pasiūlyme. 2. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-145027
gali būti apibrėžiama skirtingai ir taikytina tik konkretaus įstatymo prasme, todėl siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, projekto 2 straipsnio 7 dalyje turi būti išvardyti konkretūs įstatymai arba atsisakoma šios nuostatos kaip neatitinkančios teisinio aiškumo principo reikalavimų. Atsižvelgti Pritarti siūlymui išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį. 3. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-145052 3.
2
brauktinas, atsižvelgiant į Bankų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Pritarti Argumentai pateikti TD išvados 3 pasiūlyme. 4. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-145052
dalies antrojo sakinio nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis Lietuvos bankas nustatys bankų padalinių sąrašą, kurie, pasibaigus 6 mėnesių po euro įvedimo laikotarpiui, dar 6 mėnesius litų banknotus keis į eurus. Atsižvelgta (Lietuvos bankas į šią pastabą jau atsižvelgė) Tokį sąrašą, kuriame bus nurodyti bankų padaliniai, keisiantys litus į eurus, Lietuvos bankas numato sudaryti suderinęs su bankais. Lietuvos bankas jau užklausė visus bankus ir gavo iš jų sąrašus padalinių, kurie keis litus į eurus. Ši informacija bus įtraukta į Lietuvos banko valdybos nutarimu tvirtinamą sąrašą, kuris bus sudaromas vadovaujantis proporcingo bankų padalinių pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje ir prieinamumo visiems asmenims principais. 5. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-145052
projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatomi du terminai (du kartus po 6 mėnesius), projekto 5 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje reikėtų patikslinti, kokiam terminui pasibaigus, bankai litus į eurus galės keisti savo nustatyta tvarka. Pritarti Patikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies sakinio „Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui Lietuvos paštas litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka.“ redakciją ją išdėstant taip:
„Pasibaigus šioje dalyje nustatytamiems terminuiams
Lietuvos paštas litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka.“6
dalies paskutiniojo sakinio redakcijos nėra aišku, kokia maksimali keistina litų į eurus suma turima minty– vienkartinė ar suminė.
Be to, aptariamajame sakinyje vietoj žodžio „nusistatyti“ įrašytinas žodis „nustatyti“ (ši pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatoma akcinės bendrovės Lietuvos paštas teisė „nusistatyti“ kitą maksimalios keistinos sumos dydį). Atsižvelgti. 1. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Lietuvos paštas gali nusistatyti maksimalią vienu kartu keistiną litų į eurus sumą, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose.“
dalies sakinį „(Lietuvos paštas gali nusistatyti kitą tokios maksimalios keistinos sumos dydį)“ patikslinti išdėstant jį taip: „(Lietuvos paštas gali nusistatyti kitą tokios maksimalios keistinos sumos dydį)“. 7. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-145063
„5“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
Redaguotina. 8. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-145075
Argumentai pateikti TD išvados 8 pasiūlyme. 9. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-1450145
nustatyta, kad nepažeisdamas šio straipsnio 1–4 dalių nuostatų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas nustato jame apskaitomų vertybinių popierių nominaliosios vertės pakeitimo tvarką. Tačiau nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto neaišku, kas ir kada turėtų nustatyti vertybinių popierių, neapskaitomų nurodytame depozitoriume, nominaliosios vertės pakeitimo tvarką, pajų, kitų įnašų vertės išraiškos pakeitimo tvarką.
Jeigu šie klausimai nebus reglamentuojami kituose įstatymuose, tai turėtų būti nustatyta projekte. Pritarti iš dalies
įstatymo projekto XIIP-1450 31 straipsnio 1 dalyje jau yra siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, projektus. Be to, pagal Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1173,
bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių vertės išraišką eurais bei įstatų keitimo procedūras, projektas. O Nacionalinio euro įvedimo plano 8 punktu nustatoma ir bendro pobūdžio pareiga visoms institucijoms pagal kompetenciją įvertinti, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus pakeisti iki euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. Taigi iš dalies TD keliamas klausimas bus reglamentuojamas kituose įstatymuose. 2. Atsižvelgiant (iš dalies) į TD išvadoje pateiktą 9 pastabą Biudžeto ir finansų komitetas siūlo papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnį nauja 8 dalimi (buvusią 8 dalį laikant 9 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „8.
Žemės ūkio bendrovės įstatuose nustatytas minimalus pajinio įnašo dydis ir kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) ar jų sąjungos įstatuose nustatyti minimalaus ir maksimalaus pajaus ir stojamojo mokesčio dydžiai, išreikšti skaitmenine verte litais, turi būti pakeisti, o įstatai su šiais pakeitimais nustatyta tvarka įregistruoti ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus nuo euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje. Keičiant įstatus, juose nurodyti dydžiai perskaičiuojami pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas į dydžius, išreikštus skaitmenine verte eurais ir euro centais, ir šių bendrovių narių susirinkimų sprendimais gali būti suapvalinti (pasirinktu apvalinimo tikslumu) į didesnę ar mažesnę pusę.“10 Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-1450172
nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, negali būti klaidinančios ar pateikiamos kartu su nereikalinga informacija. Svarstytina ar šio įstatymo kontekste neturėtų būti nustatyta, kokia informacija yra laikytina nereikalinga, nes pavyzdžiui kartu gali būti pateikiama informacija apie produkto sudėtį, kuri šio įstatymo prasme galėtų būti laikytina nereikalinga informacija, nors prievolę teikti tokią informaciją nustato kiti įstatymai. Atsižvelgti Pažymėtina, kad svarbiausiu kriterijumi laikytina tai, kad nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai suprantamos, o apibrėžti, kas laikytina nereikalinga informacija, būtų pernelyg sudėtinga dėl prekių ir paslaugų įvairovės, nuo kurios priklausytų reikalingos ar nereikalingos informacijos vertinimas.
Todėl Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalies žodžius „ar pateikiamos kartu su nereikalinga informacija“ siūlo išbraukti ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Nurodomos kainos eurais ir litais turi būti aiškiai
suprantamos, negali būti klaidinančios. ar pateikiamos kartu su
11Projekto 19 straipsnio 1 dalies formuluotė „piniginių baudų ar piniginių prievolių piniginės
išraiškos dydžiai litais ir eurais <...> turi būti nurodomi iki euro įvedimo dienos likus tokiam terminui, per kurį tos piniginės baudos ar piniginės prievolės turi būti įvykdytos“ tobulintina, nes neaiški joje nurodyto termino skaičiavimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 19 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateikiama nuoroda į „šio straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio pradžią“. Nepatikslinus nurodytos 19 straipsnio 1 dalies formuluotės, nebūtų aišku, kaip taikyti ir nurodytas 19 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neaišku, kaip turėtų būti taisomos 19 straipsnyje nurodytų institucijų padarytos klaidos, jeigu tokios būtų, kas turėtų perskaičiuoti litus į eurus, jeigu skiriant baudas ar nustatant pinigines prievoles būtų nesilaikoma 19 straipsnyje nustatytų terminų. Pagal projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostatas mokėjimą atliekantis asmuo atsako už litų perskaičiavimą į eurus tik tais atvejais, kai dokumentai, kurių pagrindu atliekami mokėjimai, pateikti anksčiau nei projekto 17-19 straipsniuose nurodytais terminais. Pritarti iš dalies Neatsižvelgti 1.
Siūloma įstatymo projekto 19 straipsnį išdėstyti taip: „1. Teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. 2. 2. Jei asmeniui paskirta piniginė bauda ar nustatyta piniginė prievolė įstatymų nustatyta tvarka išdėstyta per teismo, kitos institucijos ar pareigūno nustatytą laikotarpį, kuris apima ir euro įvedimo datą, teismas, institucija ar pareigūnas, nurodydami skiriamos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės dydį tiek litais, tiek eurais, perskaičiuoja į eurus visą po euro įvedimo dienos mokėtiną piniginės baudos ar piniginės prievolės dalį ir apvalina šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 3. Teismai ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, iki euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį litais ir eurais, taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio
piniginės prievolės sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą. 4.
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, nuo euro įvedimo dienos nagrinėdami skundus ir apeliacinius bei kasacinius skundus dėl iki euro įvedimo dienos priimtų sprendimų skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę savo sprendime nurodo paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės piniginės išraiškos dydį eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.“
nuomone, už piniginių baudų ar piniginių prievolių piniginės išraiškos dydžio nurodymą ir galimų perskaičiavimo klaidų taisymą turi būti atsakingas piniginę baudą paskyręs ar piniginę prievolę nustatęs asmuo. 12. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-1450232313
3 dalys, atsižvelgiant į tai, jog šios nuostatos apima ne tik mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, bet ir su jomis susijusias sumas, t.y. delspinigius, baudas, palūkanas pagal mokestinės paskolos sutartis, taip pat palūkanų delspinigius. Pritarti
1Įstatymo projekto 23 str. 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Nuo euro įvedimo dienos visų mokesčių, rinkliavų ir kitų
įmokų bei su jomis susijusių mokėtinų sumų (delspinigiai, baudos, palūkanos) mokėjimo operacijos tvarkomos eurais.“
2Įstatymo projekto 23 str. 3 d. išdėstyti taip:
„3.Mokesčių mokėtojo iki euro įvedimo dienos per didelės ar klaidingai sumokėtos mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų sumos bei su jomis susijusios mokėtinos sumos (delspinigiai, baudos, palūkanos) grąžinamos jas perskaičiuojant į eurus taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas apvalinimo taisykles.“
departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-1450262 13.
2
apribojimas 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos priimti daugiau kaip 50 galiojančių eurų monetų, nepaisant jų vertės, t.y. nėra aišku, kaip šis ribojimas yra susijęs su teikiamo projekto tikslais. Nepritarti
reglamento Nr. 974/98 dėl euro įvedimo 11 straipsnis numato, kad daugiau nei
išleidžianti institucija ir išleidžiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktais specialiai paskirti asmenys. Įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalimi siekiama įgyvendinti minėtą Tarybos reglamento nuostatą ir užtikrinti sklandų atsiskaitymą eurais 25 straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu, t.y. minėtu laikotarpiu įstatymo projekto 5 straipsnio 1-3 dalyse išvardyti asmenys (Lietuvos bankas, bankai ir AB „Lietuvos paštas“) privalės vieno atsiskaitymo metu priimti daugiau kaip 50 galiojančių eurų monetų, nepaisant jų vertės, ir neribotą skaičių eurų banknotų. 14. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-1450262
žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti Redaguotina. 15. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-1450271
pavadinimą pakeisti, atsižvelgiant į tai, kad gali būti prievolių, įsipareigojimų tęstinumas, bet ne dokumento. Nepritarti Teisinių dokumentų sąvoka apibrėžta Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje darant nuorodą į ES reglamentą. Ši sąvoka pagal reglamentą apima ir sutartis (prievoles, įsipareigojimus). 16. Seimo kance-liarijos Teisės
nereikėtų nurodyti teisės aktų projektų pateikimo Seimui terminų.
Be to, manytina, kad aptariamo straipsnio 2 punkte nurodytas terminas – pateikti tvirtinti jame nurodytų teisės aktų projektus iki euro įvedimo dienos turėtų būti pakeistas, duodant laiko teisės aktą tvirtinančiai institucijai projektą apsvarstyti ir priimti sprendimą iki euro įvedimo dienos. Pritarti Įstatymo projekto 31 str. 1 ir 2 dalyse. įrašyti 2 mėn. iki euro įvedimo dienos terminą ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Siūlymai Vyriausybei ir kitoms institucijoms
įgaliotos institucijos ne vėliau kaip 2 mėnesiai iki euro įvedimo dienos :
1) parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, projektus;
2) iki euro įvedimo dienos pagal savo kompetenciją parengia ir patvirtina arba pateikia tvirtinti teisės aktų, kuriuose nustatyti su darbo užmokesčio, pensijų, socialinės apsaugos išmokų mokėjimu susiję dydžiai litais (minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, bazinė mėnesinė alga, bazinis valandinis atlygis, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodikliai ir kita), taip pat bazinis bausmių ir nuobaudų dydis litais, nuo euro įvedimo dienos įsigaliosiančios nuostatos, numatančios pinigines išraiškas eurais, projektus. Tais atvejais, kai nurodytus dydžius perskaičiuojant į eurus trečias skaitmuo po kablelio yra didesnis negu 0, prie antro skaitmens po kablelio pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, kuris turi būti ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus pagal perskaičiavimo kursą;
3) nustato kainų nurodymo eurais ir litais bei šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarką. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos bankas ir kitos institucijos, įskaitant savivaldybių institucijas, pagal savo kompetenciją ne vėliau kaip 2 mėnesiai iki euro įvedimo dienos parengia teisės aktus, rekomendacijas ir paaiškinimus, susijusius su euro įvedimu.“
departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-145033
nustatyti kito įstatymo – Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo – taikymo nuostatas. Pažymėtina, kad šios nuostatos yra ne teikiamo, bet Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo reguliavimo dalykas, todėl jos turėtų būti perkeltos būtent į šį įstatymą, papildomai teikiant atitinkamą Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pritarti. 18. Seimo kance-liarijos Teisės departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-145033
pat siekiama Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymą pripažinti netekusiu galios nuo euro įvedimo dienos. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad skiriasi teikiamo projekto ir Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo pripažinimo netekusiu galios įsigaliojimo datos, Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas galėtų būti pripažintas netekusiu galios, atitinkamai papildant kartu su teikiamu projektu teikiamą Lietuvos Respublikos kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. X-570 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
1. Pritarti, kad iš įstatymo projekto XIIP-1450 būtų išbrauktas 33 straipsnis. 2. Nepritarti, kad Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas galėtų būti pripažintas netekusiu galios, atitinkamai papildant kartu su teikiamu projektu teikiamą Lietuvos Respublikos kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. X-570 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIP-1452). 3.
svarstant Seimo nario Andriaus Palionio 2014-03-24 d. Seime užregistruotą Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. I-202 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo 10 straipsniu įstatymo projektą
departa-mentas,
išvada Nr. XIIP-14503111
į tai, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkretūs įstatymų projektai, susiję su teikiamo projekto įgyvendinimu, bus pateikti Seimui ir koks bus jų turinys, negalime visapusiškai įvertinti teikiamo projekto nuostatų. Atsižvelgti
nuomonė Nr. CON/2014/1432
centrinis bankas (ECB) supranta, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje minimas „pereinamasis laikotarpis“ reiškia dviejų valiutų apyvartos laikotarpį, t. y. 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo euro įvedimo dienos, kuriuo litas išsaugo teisėtos mokėjimo priemonės statusą kartu su euru, kaip nustatyta įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalyje. Tai atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 15 straipsnio 1 dalį. Tarybos reglamente (EB) Nr. 974/98 „pereinamojo laikotarpio“ terminas naudojamas kitokiai sąvokai apibrėžti, susijusiai su ekonominės ir pinigų sąjungos trečiojo etapo pradžia, t. y. trejų metų laikotarpiu nuo euro įvedimo dienos iki grynųjų pinigų pakeitimo dienos. ECB rekomenduoja, kad įstatymo projekte naudojamas terminas „pereinamasis laikotarpis“ būtų pakeistas nuoroda į įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį; tai paaiškintų, kad tinkama sąvoka yra „dviejų valiutų apyvartos laikotarpio“ sąvoka. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Litas naudojamas pereinamuoju laikotarpiu šio įstatymo nustatyta tvarka. Nuo euro įvedimo dienos litas naudojamas šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka.“
nuomonė Nr. CON/2014/1471 2.
1
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perskaičiuojant litus į eurus ir eurus į litus, taikomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 4 ir 5 straipsniuose nustatytos perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės. Tačiau įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio pradžios formuluote be reikalo komplikuojamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 5 straipsnio taikymas. Įstatymo projekte turėtų būti reglamentuojami tik tie su euro įvedimu Lietuvoje susiję dalykai, kurių nereglamentuoja Sąjungos teisės aktai. Toks metodas taip pat padėtų supaprastinti įstatymo projektą. Nepritarti Įstatymo projekto 7 straipsnis pakankamai aiškiai reglamentuoja perskaičiavi-mo ir apvalinimo taisykles. 22. Europos Centrinis Bankas, 2014-02-12 nuomonė Nr. CON/2014/14
projekto nuostatose nenurodyta, nuo kada jos taikomos. Tai apima, inter alia, 4 straipsnį (informacija apie eurų banknotų ir monetų atvaizdus), 6 straipsnio 2 dalį (litų banknotų ir monetų naikinimas), 14 straipsnį (vertybinių popierių nominaliosios vertės ir kitų finansinių priemonių vertės išraiškos pakeitimas), 15 straipsnį (valstybės skolos, paskolų ir garantijų perskaičiavimas). Šios nuostatos turi būti skaitomos ir aiškinamos sistemiškai, kartu su įstatymo projekto 1 straipsniu (t. y. priskirtos kuriai nors iš 1 straipsnyje išvardytų sričių) arba kartu su 32 straipsniu (bendrąja įstatymo įsigaliojimo nuostata). Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo ir taikymo taisyklės turėtų būti supaprastintos ir patikslintos. Nepritarti Įstatymo projekte nustatytos jo nuostatų įsigaliojimo ir taikymo taisyklės yra pakankamai aiškiai suprantamos ir nereikalauja papildomo tikslinimo. 23. Europos Centrinis Bankas, 2014-02-12 nuomonė Nr. CON/2014/14
straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pasibaigus dviejų valiutų apyvartos laikotarpiui, atsiskaityti automatinėse prekybos vietose bus galima tik eurais.
ECB tikisi, kad dėl šios nuostatos praktinio įgyvendinimo galimybės buvo atliktas poveikio vertinimas. Neatsižvelgti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas įsigalios Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą panaikinti išimtį Lietuvos Respublikai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, teisės normos adresatams bus suteikta pakankamai laiko pasirengti įstatymo reikalavimų vykdymui ir pritaikyti prekyboje vartojamus aparatus eurams priimti. Europos Centrinio bankas, 2014-02-12 nuomonė Nr. CON/2014/14 Įžanga ir teisinis pagrindas 2014 m. sausio 22 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pateikti nuomonę dėl Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas). ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
98/415/EB[1]
projektas susijęs su valiutos klausimais, mokėjimo priemonėmis ir Lietuvos banku. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio
projekto tikslas Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti pasirengimo įvesti eurą Lietuvos Respublikoje tvarką, o konkrečiai – nustatyti šiuos klausimus reglamentuojančias taisykles:
a) litų keitimo į eurus Lietuvoje įvedus eurą tvarką ir su tuo susijusias apvalinimo taisykles, b) negrynųjų pinigų ir elektroninių pinigų keitimą,
c) prekių ir paslaugų kainų nurodymą eurais ir litais, d) nuorodas į litus ir eurus teisiniuose dokumentuose ir e) litų išėmimą iš apyvartos.
Įstatymo projekte taip pat numatytos priemonės, susijusios su apskaitos pritaikymu euro įvedimui ir įstatymo vykdymu. 2. Bendros pastabos
pritaria laiku atliekamam pasirengimui įsivesti eurą ir pastebi, kad nuo euro įvedimo Lietuvoje dienos neteks galios Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas[2]; taip siekiama išvengti bet kokių neatitikimų teisinėje sistemoje. 2.2 Atsižvelgiant į ankstesnę pastabą[3], įstatymo projekte „euro“ rašoma teisingai. Taigi šiuo klausimu įstatymo projektas atitinka Sąjungos teisę. 3. Dviejų valiutų apyvartos laikotarpio sąvoka ECB supranta, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje minimas „pereinamasis laikotarpis“ reiškia dviejų valiutų apyvartos laikotarpį, t. y. 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo euro įvedimo dienos, kuriuo litas išsaugo teisėtos mokėjimo priemonės statusą kartu su euru, kaip nustatyta įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalyje. Tai atitinka Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98[4]
laikotarpio“ terminas naudojamas kitokiai sąvokai apibrėžti, susijusiai su ekonominės ir pinigų sąjungos trečiojo etapo pradžia, t. y. trejų metų laikotarpiu nuo euro įvedimo dienos iki grynųjų pinigų pakeitimo dienos[5]. ECB rekomenduoja, kad įstatymo projekte naudojamas terminas „pereinamasis laikotarpis“ būtų pakeistas nuoroda į įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį; tai paaiškintų, kad tinkama sąvoka yra „dviejų valiutų apyvartos laikotarpio“ sąvoka. 4.
taisyklės ir neutralumo principas
projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perskaičiuojant litus į eurus ir eurus į litus, taikomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97[6] 4 ir 5 straipsniuose nustatytos perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės. Tačiau įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio pradžios formuluote be reikalo komplikuojamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1103/97 5 straipsnio taikymas. Įstatymo projekte turėtų būti reglamentuojami tik tie su euro įvedimu Lietuvoje susiję dalykai, kurių nereglamentuoja Sąjungos teisės aktai. Toks metodas taip pat padėtų supaprastinti įstatymo projektą[7]. 4.2 Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 7 straipsnyje nustatytas principas, kad „kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės valiutos pakeitimas euru pats savaime nekeičia keitimo dieną galiojančių teisės priemonių išraiškos bet kokia valiuta“ (toliau
Tai atitinka ankstesnes ECB nuomones[9] ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją[10]. 5. Atsiskaitymas eurais automatinėse prekybos vietose pasibaigus dviejų valiutų apyvartos laikotarpiui Įstatymo projekto 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pasibaigus dviejų valiutų apyvartos laikotarpiui, atsiskaityti automatinėse prekybos vietose bus galima tik eurais. ECB tikisi, kad dėl šios nuostatos praktinio įgyvendinimo galimybės buvo atliktas poveikio vertinimas. 6. Įstatymo projekto įsigaliojimas ir taikymas
projekto 1 straipsnyje nurodyta įstatymo paskirtis – nustatyti pasirengimo įvesti eurą, litų keitimo į eurus, litais išreikštų verčių perskaičiavimo į eurais išreikštas vertes tvarką Lietuvoje įvedus eurą. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje euro įvedimo diena apibrėžiama kaip diena, nustatyta Tarybos sprendime panaikinti išimtį Lietuvai pagal Sutarties 140 straipsnio 2 dalį. Įstatymo projekto 32 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja dieną, kurią Taryba priima sprendimą panaikinti išimtį Lietuvai pagal Sutarties 140 straipsnio 2 dalį. Be to, daugumoje įstatymo projekto nuostatų yra konkrečiai nurodyta, nuo kada jos taikomos, pavyzdžiui, „iki euro įvedimo dienos“[11], „nuo euro įvedimo dienos“[12], „euro įvedimo dieną“[13] ir t. t. 6.2 Kai kuriose įstatymo projekto nuostatose nenurodyta, nuo kada jos taikomos. Tai apima, inter alia, 4 straipsnį (informacija apie eurų banknotų ir monetų atvaizdus), 6 straipsnio 2 dalį (litų banknotų ir monetų naikinimas), 14 straipsnį (vertybinių popierių nominaliosios vertės ir kitų finansinių priemonių vertės išraiškos pakeitimas), 15 straipsnį (valstybės skolos, paskolų ir garantijų perskaičiavimas).
Šios nuostatos turi būti skaitomos ir aiškinamos sistemiškai, kartu su įstatymo projekto 1 straipsniu (t. y. priskirtos kuriai nors iš 1 straipsnyje išvardytų sričių) arba kartu su 32 straipsniu (bendrąja įstatymo įsigaliojimo nuostata). Siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo ir taikymo taisyklės turėtų būti supaprastintos ir patikslintos. 6.3 Nacionalinės institucijos turi užtikrinti, kad nacionalinės teisės nuostatos, numatančios sumas eurais, kurios pakeičia nacionalinę valiutą, neįsigaliotų iki euro įvedimo dienos, numatytos Tarybos sprendime panaikinti valstybės narės išimtį[14]. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę ir (ar) konkretūs siūlymai Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Nepriklau-somybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, 2014-01-23 Vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos
straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, pateikdamas raštišką informaciją apie signataro Zigmo Vaišvilos 2014-01-23 d. spaudos konferenciją Seime* ir prašydamas:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
siekis įsivesti eurą, kai tai taps įmanoma pagal nustatytus konvergencijos kriterijus. 2.
Zigmas Vaišvila, 2014-01-23 Vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos
straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, pateikdamas raštišką informaciją apie signataro Zigmo Vaišvilos 2014-01-23 d. spaudos konferenciją Seime* ir prašydamas:
Seimo nutarimą dėl privalomojo referendumo paskelbimo dėl euro įvedimo. Neatsižvelgti Lietuvos Respublikos piliečiai savo nuomonę dėl euro įvedimo Lietuvoje pareiškė 2003 m. vykusiame referendume dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (toliau – ES), kuriame 91 proc. referendume balsavusių Lietuvos piliečių pasisakė už stojimą į ES ir visas susijusias sąlygas. Viena iš stojimo į ES sąlygų buvo Lietuvos įsipareigojimas įsivesti eurą vietoje nacionalinės valiutos, kai šalis atitiks euro įvedimo kriterijus. 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Sutartis dėl Lietuvos Respublikos stojimo į ES, pagal kurios nuostatas, Lietuvai tapus ES nare, jai galioja sutarčių, kuriomis yra grindžiama ES, su pakeitimais ar papildymais, nuostatos. Pagal šiuo metu galiojančios Sutarties dėl ES veikimo (Lisabonos sutartis) 139 straipsnio nuostatą Lietuva kol kas yra ES valstybė narė, kuriai taikoma išimtis, t. y. dėl kurios ES Taryba nėra priėmusi sprendimo, kad ji tenkina eurui įvesti reikalingas sąlygas. Tačiau pagal minėtos sutarties 140 straipsnyje aprašytą procedūrą, kai tik Lietuva atitiks nustatytus euro įvedimo kriterijus, ši išimtis jai bus panaikina, t. y. euras turės pakeisti nacionalinę Lietuvos valiutą. 3.
Zigmas Vaišvila, 2014-01-23 Vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos
straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, pateikdamas raštišką informaciją apie signataro Zigmo Vaišvilos 2014-01-23 d. spaudos konferenciją Seime* ir prašydamas:
lėšas (1,29 mlrd. Litų ar daugiau) skirti per krizę nesumokėtų pensijų kompensavimui, kultūros darbuotojų ir bibliotekininkų darbo užmokesčio padidinimui, vidaus reikalų sistemos sumažinto finansavimo atstatymui. Neatsižvelgti Dėl pensijų kompensavimo Pagal Lietuvos Respub-likos Vyriausybės 2010 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 968 „Dėl Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepcijos patvirtinimo“ 2 punktą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra įpareigota parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojama valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo tvarka bei pateikti siūlymus, kaip proporcingai kompensuoti praradimus dėl sumažintų valstybinių pensijų. Pirmiau paminėtu Vyriausybės nutarimu taip pat yra patvirtinta Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepcija, kurioje yra nustatyti esminiai kompensavimo tvarkos reikalavimai, principai ir ekonominės aplinkybės, kurioms esant kompensavimas gali būti pradėtas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. liepos 22 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. 48 dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatų įgyvendinimo.
Jame nuspręsta pritarti, kad dėl ekonominio sunkmečio sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarka turi būti rengiama vadovaujantis nuostata, jog sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų kompensuojamos sukaupus valstybei tokiam kompensavimui būtinas lėšas, nedidinant esamų valstybės įsipareigojimų (inter alia tarptautinių), nepažeidžiant viešųjų finansų stabilumo ir laikantis fiskalinės drausmės taisyklių. Taip pat pažymėtina, kad, Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą Nr. XII-607 „Dėl pensijų kompensavimo”, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma valstybinių socialinio draudimo pensijų ir dideliu mastu sumažintų visų valstybinių pensijų kompensavimą pradėti nuo
šalies ekonomikos 2014 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surinkimas viršys planuotas pajamas arba atsiras kitų finansavimo šaltinių. Šiame nutarime Vyriausybei taip pat buvo pasiūlyta iki 2014 m. kovo 1 d. pateikti Seimui įstatymų projektus ir nustatyti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 metais bus kompensuojamos valstybinės socialinio draudimo pensijos ir dideliu mastu sumažintos visos valstybinės pensijos. Dėl kultūros darbuotojų atlyginimų 2014 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Kultūros ministerijos asignavimuose numatyta 25 mln. litų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Vadovaudamasi tuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. lapkričio 27 d. pasitarime (protokolas Nr. 70) pavedė Kultūros ministerijai parengti lėšų, skiriamų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, panaudojimo programą. Dėl vidaus reikalų sistemos finansavimo.
2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme vidaus reikalų ministro valdymo sričiai numatyta 2 185 mln. litų, palyginti su 2013 metais, daugiau 125,6 mln. litų. 4. A.Drevin-skas, 2114-01-2023 Siūlo papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip: „3. Litų keitimas į eurus – grynųjų pinigų bei negrynųjų pinigų finansinių institucijų sąskaitose – litų banknotų ir monetų pakeitimas į grynuosius pinigus – eurų banknotus ir monetas taikant perskaičiavimo kursą.“ Nepritarti Siūlymas perteklinis, nes pagal įstatymo projekto nuostatas keičiami yra tik grynieji pinigai, o negrynieji pinigai – perskaičiuojami. Negrynieji pinigai sąskaitose numatomi perskaičiuoti pagal įstatymo projekto 7 straipsnio nuostatas. 5. A.Drevin-skas, 2114-01-2052 Siūlo papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ją išdėstant taip: „2. Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai, kreditu unijos (toliau bankai) litus į eurus keičia 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos.“ Pritarti iš esmės Žr. argumentus ir konkrečius siūlymus toliau (eil Nr. 6) dėl Lietuvos centrinė kredito unijs ir Asociacija Lietuvos kredito unijos pateiktų pastabų ir pasiūlymų. 6. Lietuvos centrinė kredito unija ir Asociacija Lietuvos kredito unijos, 2014-03-24 d. raštas Nr. 2-158. 53 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektu Nr. XIIP-1450 (toliau – įstatymo projektu) pateikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekte nėra įtvirtintų nuostatų, apibrėžiančių kredito unijų vietą užtikrinant sklandų euro įvedimą Lietuvos Respublikoje.
Tuo tarpu Centrinės kredito unijos narėmis esančios kredito unijos (toliau – kredito unijos) jau yra gavusios Lietuvos banko licencijas teikti valiutos keitimo finansines paslaugas ir šiuo metu aktyviai rengiasi priimti didesnį srautą klientų ir didinti su šiomis paslaugomis susijusių aptarnavimo vietų skaičių, kredito unijose laikomų draudžiamų lėšų sumą ir stiprinti kredito unijų patalpų apsaugą. Šiais veiksmais numatoma sudaryti sąlygas, užtikrinančias sklandų litų keitimo į eurus keitimą ne tik nuolatiniams kredito unijų klientams (kredito unijų nariams, kaip tai numatyta šiuo metu galiojančiuose įstatymuose ), bet ir labai dideliam skaičiui žmonių, kurių gyvenamoji vieta yra arti kredito unijos ar jos nutolusios kasos, taip pat visiems žmonėms, kurių gyvenvietėse (miesteliuose) kredito unijos bei jų nutolusios kasos yra vienintelės finansų įstaigos (tose gyvenvietėse nėra nei bankų, nei AB Lietuvos paštas įstaigų). Šią padėtį atspindi prie mūsų rašto pridedamas žemėlapis, kuriame pažymėtos Lietuvos centrinės kredito unijos narėmis esančių kredito unijų dislokacijos vietos. Žemėlapyje geltonai pažymėtos gyvenvietės, kuriose kredito unijos yra vienintelės finansų įstaigos. Taip pat pridedamas sąrašas su kredito unijų buveinių bei nutolusių kasų adresais ir sąrašas su AB Lietuvos pašto skyrių adresais. Šiuose sąrašuose nurodytos ir gyvenvietės, kurių teritorijose nėra AB Lietuvos paštas skyrių, tačiau jose yra kredito unijų skyriai. Visoms šioms dabar įstatymais dar neapibrėžtoms, bet viešąjį interesą patenkinti būtinoms funkcijoms atlikti kredito unijos privalės turėti didesnes euro valiutos atsargas, dėl ko padidės pinigų srautas, kredito unijos patirs dideles papildomas išlaidas, susijusias su pirmiau paminėtais pasirengimo darbais, su papildomų lėšų draudimu, pinigų transportavimu ir pinigų inkasavimu.
Atsižvelgiant į visą tai siūlome šiuos įstatymo projekto patikslinimus:
dalyje po žodžių „(toliau–Lietuvos paštas)“ įrašyti žodžius „ir kredito unijos“ ir visą 3 dalį išdėstyti taip: „3. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas (toliau – Lietuvos paštas) ir kredito unijos litus į eurus keičia 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai Lietuvos pašto ir kredito unijų skyriuose, kurių sąrašą patvirtina ir paskelbia, suderinę su Lietuvos banku. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui Lietuvos paštas ir kredito unijos litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka. Lietuvos paštas ir kredito unijos gali nusistatyti maksimalią keistinų litų į eurus sumą, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose“. PRIDEDAMA. 1. Žemėlapis su Lietuvos centrinės kredito unijos narių vietomis;
su kredito unijų buveinių ir nutolusių kasų adresais bei Lietuvos pašto skyrių adresais. Pritarti (argu-mentams) Pritarti Argumentai pateikti Lietuvos centrinės kredito unijos ir Asociacijos Lietuvos kredito unijos 2014-03-24 d. rašte Nr. 2-158 ir šio rašto prieduose. Patikslinti pasiūlymo redakciją ir įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas (toliau – Lietuvos paštas) ir kredito unijos litus į eurus keičia 60 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai Lietuvos pašto skyriuose ir kredito unijų padaliniuose. Lietuvos paštas patvirtina ir paskelbia sąrašą skyrių, kuriuose keis litus į eurus, suderinę su Lietuvos banku.
Kredito unijų padalinių, kurie keis litus į eurus, sąrašą sudaro Lietuvos bankas kredito unijų siūlymu. Pasibaigus šioje dalyje nustatytam terminui Lietuvos paštas ir kredito unijos litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka. Lietuvos paštas ir kredito unijos gali nusistatyti maksimalią vienu kartu keistinų litų į eurus sumą, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose“. 7. Lietuvos centrinė kredito unija ir
5
straipsnio 5 dalyje po žodžių „Lietuvos paštas“ įrašyti žodžius „ir kredito unijos“ ir visą 5 dalį išdėstyti taip“:
„5. Šio straipsnio 2–3 dalyse nurodyti juridiniai
asmenys gali nustatyti ir aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose turi paskelbti reikalavimą, kad norintys pasikeisti į eurus 15 000 litų viršijančią sumą (Lietuvos paštas ir kredito unijos gali nusistatyti kitą tokios maksimalios keistinos sumos dydį) turi pranešti jiems raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, o keitimo metu turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pritart
1) Argumentai pateikti Lietuvos centrinės kredito unijos ir Asociacijos Lietuvos kredito unijos pirmiau pateiktame 2014-03-24 d. rašte Nr. 2-158 ir šio rašto prieduose. 2) Įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalyje po žodžių „Lietuvos paštas“ įrašyti žodžius „ir kredito unijos“ ir visą 5 dalį išdėstyti taip“: „5.
Šio straipsnio 2–3 dalyse nurodyti juridiniai asmenys gali nustatyti ir aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose turi paskelbti reikalavimą, kad norintys pasikeisti į eurus 15 000 litų viršijančią sumą (Lietuvos paštas ir kredito unijos gali nusistatyti kitą tokios maksimalios keistinos sumos dydį) turi pranešti jiems raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, o keitimo metu turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 8. Lietuvos centrinė kredito unija ir
3
projekto 29 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Lietuvos pašto“ įrašyti žodžius
„ir kredito unijų“ ir visą 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu
terminu Lietuvos pašto ir kredito unijų išlaidos keičiant litus į eurus dengiamos iš valstybės biudžeto lėšų“. Nepritarti Kredito unijos, kaip ir kitos kredito įstaigos, iš dalies jau teikia ir dabar litų keitimo į užsienio valiutas paslaugas (savo unijos nariams) pagal Lietuvos banko išduotas licencijas šiai veiklai. Tuo tarpu Lietuvos pašto skyriai, veikdami kaip valstybės bendrovės (AB Lietuvos paštas) padaliniai, litų keitimo į užsienio valiutas paslaugų dabar neteikia, nes pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokia teisė jiems nėra suteikta ir todėl Lietuvos pašto skyrių veikla dar nepritaikyta valiutos keitimo operacijoms atlikti. · Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos 2014-01-23 d. spaudos konferencijos Seime medžiaga „2014-01-23 d. 10 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvykusi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Lietuvos valdžios melas dėl euro“ Lietuvos valdžia forsuoja euro įvedimą.
Argumentai – tik populistiniai: privalom, nes stojimo į ES sutartyje numatėme; taupysime keitimo išlaidas; litas jau susietas su euru; pasipils investicijos; o ir šiaip gėda kad be euro. Be ES neišgyvensime. Visa tai jau girdėta. „Pamirštama“, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2004 m. gegužės 1 d. ne tik išgyvenome, bet ir ekonomiką vystėme, o ne neuždarinėjome. Po stojimo į ES mus pratina elgetauti – priimti pašalpas, kad neaugintume, nežvejotume, negamintume... Pratina būti išlaikytiniais – jau apie 60% mūsų lėšų leidžiame socialiniams poreikiams. Vėl gyvename lozungais. Dėl vieno jų – ES paramos, kuri netruks baigtis, pasakysiu valdžiai nepatogią tiesą, kurią nuo mūsų ji ir ES slepia. Narių įnašai sudaro tik mažesnę pusę ES biudžeto. Didžioji jo dalis – cukraus akcizas ir importo mokesčiai. Šių savo mokesčių mes nebegauname, o „europinių pinigų“ prašome. Šių mokesčių nebegalime naudoti ir savo rinkos apsaugai (pvz. ES sprendžia, kokius muitus taikyti pigiai Kinijos lengvosios pramonės produkcijai, kas šiai Lietuvos pramonės šakai baigėsi liūdnai). Centrinių mokesčių bazė plečiama (pvz., finansinių sandorių mokesčiai). Jau pristatyta bendra ES PVM deklaracijos sistema. Tačiau tam, kad pasinaudoti šia ES „parama“, dar turime pridurti savo dėl importo mokesčių praradimo sumažėjusio biudžeto lėšų, t.y. dar sumažinti Lietuvos ir savivaldybių biudžetus. Jei finansuojame strateginius projektus, tai vienai. Jei paremiame dalį verslo, o kitus jo konkurentus „užmirštame“, tai tik ugdome atvirai korupcinę visuomenę. Tokie eurobiurokratų sukurtos atvirai korupcinės sistemos pagrindai, darantys visus nuolankiais centro ir jo valios vykdytojų valstybėse-nariuose malonės prašytojais. Tokiu būdu didžioji mūsų savivaldybių dalis tapo skolininkais.
Paskutinieji metai tapo ES federalizavimo, nenumatyto mūsų stojimo į ES sutartyje, beatodairišku forsavimu. Mūsų valdžia, nebeatstovaujanti ją rinkusios tautos, tai klusniai vykdo. Be tautos pritarimo centrui atiduotas mūsų biudžeto aprobavimas, sukurta bankų sąjunga, net formaliai nepritarus dalyvaujame europrokuratūros kūrime. Simboliškai forsavimą vainikuoja E. Estrelos rezoliucija Europarlamente. Todėl šiandien vėl atsidūrėme kryžkelėje. Vėl išdrįsome viešai ir ne po vieną prašnekti apie valstybingumo ir tautos išlikimą, klausti, kur einame? Todėl šiandien tauta ir mūsų valstybė atsidūrė kryžkelėje, kurioje mūsų rinkta valdžia ir naujas centras mums neleidžia pasirinkti kelio ir net jų paklausti, kur taip sparčiai einame? ES prezidentas H. Van Rumpėjus lapkrityje Vilniuje viešai paskelbė, kad Europos Sąjungoje tautų ir valstybių neturi likti. M. Martinaitis dar 1996 m. perspėjo, kad “Europos žmonėmis” mes galime tapti tik kaip lietuviai. Kitokių mūsų Europai nereikės: mūsų vieta ten bus patiltės, pigūs turgūs, blogiausias maistas, priemiestis, ubago vieta prie stalo.”, ir klausė: “Štai prūsai pirmieji iš baltų “ėjo į Europą” ir iš jos negrįžo. O mes kaip eisime: su terbom ar su savo protu?” Kadangi Briuselyje Lietuvos interesai tinkamai neginami ir ten mūsų, Lietuvos piliečių, niekas nesiklauso, vadovaudamiesi protu, o ne emocijomis ir lozungais, paklauskime savęs ir valdžios, kodėl įvedamas ir dar taip forsuotai euras? Kodėl valdžia nekalba apie tai, kad tokiu žingsniu atsisakome ne tik valstybingumo simbolio, bet ir paskutinio esminio savo ekonomikos reguliavimo sverto – savos valiutos ir jos emitavimo pagal mūsų valstybės poreikius ir ekonomikos vystymąsi? Kodėl aklai žengiame į nestabilią eurozoną, kuriai pačiai gręsia subyrėjimas?
Kodėl nesakoma, kad stojimo į ES sutartyje nenumatyta jokia euro įvedimo data, kad joje nėra aptartas 2012 m. pradėjęs veikti Europos stabilizavimo mechanizmo fondas, kuriam eurozonos šalys moka įnašus? Kodėl euro neįsiveda ne tik ES senbuvės Jungtinė Karalystė, Švedija, Danija (Danijos užsienio reikalų ministras H. Nielsen: “…mes privalome lakytis atokiau nuo euro. Tai ne visai patikimas projektas.”), bet ir Lenkija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija? Kodėl Lietuvos valdžia nutyli, kad 2011 m. eurą įsivedusi Estija padvigubino savo valstybės skolą, o pagal „Eurostat“ duomenis
narių ir didžiulį kainų augimą iki 25 proc.? Beje, kitų ES šalių metinė infliacija nesiekė 1 proc. Atsakant į klausimą dėl euro įvedimo, neturėtume vadovautis Lietuvoje veikiančių bankų darbuotojų, mums pristatomų ekspertais, nuomone, nes jie yra tik savo darbdavių verslo produktų pardavėjai. Jie niekada nepasakys to, ko neleis jų darbdavys. Tačiau tik šiuos valstybės „ekspertus“ mums nuolat rodo TV ekranuose, juos girdime radijo laidose ir didžiojoje žiniasklaidoje. Juos net siūlo į Respublikos Prezidentus, jie kuria valstybės išėjimo iš krizės programas. Kadangi didžioji žiniasklaida yra arba valdžios finansuojama visuomeninė, arba skandinaviško kapitalo, suprantama, kodėl tik šių „ekspertų“ nuomonę visur ir tegirdime, kodėl norima uždrausti legalius atsiskaitymus grynaisiais. Tačiau verta palyginti šių „ekspertų“ nuomonę, pvz. su nepriklausomo finansų analitiko signataro V. Katkaus nuomone, kad Lietuva neturėtų įsivesti euro, nes tai bus nuostolinga. SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda nurodo, kad euras yra logiškas žingsnis integruojantis į ES. Dėkui jam už šį patvirtinimą, kad tai yra svarbus Lietuvos žingsnis atsisakant valstybingumo.
Pvz., Danija jos stojimo į ES sutartyje numačiusi euro įvedimą, to nedaro, nes tam nepritarė tautos referendumas. V. Katkaus skaičiavimais, mūsų rinkoje duominuojantys 5 skandinavų bankai, siekiantys skolinti tik mūsų valstybei, bet ne verslui, nuo 2008 m. prasidėjusios krizės pradžios iš Lietuvos išpompavo net 17 mlrd. Lt. Todėl mūsų ekonomika ir buvo praktiškai paralyžiuota. Tuo tarpu mūsų valdžia daugiausia skolinosi iš užsienio ir šių bankų, bet ne iš mūsų žmonių. V. Katkus atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos taip vadinamas CDS indeksas, vertinantis valstybės skolos grąžinimą, yra 107 baziniai punktai, o euro zonos narių Slovėnijos, Ispanijos ir Italijos gerokai prastesnis - 258 CDS indekso punktai. Tai patvirtina, kad litą turinti Lietuva vertinama kaip 2,5 karto atsparesnė bankrotui nei šios euro zonos šalys. Nenustatyta, kad į eurą įsivedusią Suomiją plūstelėjo investicijos. Ji pati audringai diskutuoja, kodėl jos pinigai išvežami ir jais remiamos Europos pietų valstybės. Danai ir švedai neatsisakė savo kronų, bet negyvena blogiau negu suomiai su euru. Kodėl Ispanijos valstybės prasiskolinimo, bankų blogų paskolų lygio ir kt. finansiniai rodikliai gerokai geresni negu Jungtinės Karalystės, tačiau ne ji, o Ispanija yra gelbėtina valstybė? Specialistų nuomone, atsakymo reikia ieškoti ir dėl to, kad Ispanija yra euro zonoje. Beje, šiuo metu nė viena ES šalis nesilaiko Mastrichto kriterijų, todėl euro zonos donorų reikia. Ar pagalvojote, kodėl Ministro Pirmininko A. Brazausko Vyriausybė nepasistengė įvesti euro? Manau, sąmoningai. Prisimenu tuomečio Europos parlamento finansų komiteto vadovo viešą pasisakymą – pagalvokite, ar tikrai jums blogai nutiko, kad neįsivedėte euro, nes lito ir euro santykį keitimo metu būtume nustatę ne mes, o Europos centrinis bankas.
Pagal nuo tautos slėptas prognozes buvo numatoma už eurą mokėti ženkliai daugiau, nei pagal Lietuvos banko fiskuotą euro ir lito santykį. Tad kodėl dabar ES ir mūsų valdžia forsuoja euro įvedimą, net žadėdama, kad lito keitimo į eurą dabartinis santykis nesikeis? Kodėl ES tapo tokia geranoriška? Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas patvirtino, kad euro projektas nuo pat pradžių yra propagandinis, prasidėjęs nuo to, kad nebuvo jokio skaičiavimo. Vadinkime tai tikraisiais vardais – tai politinis eurozonos gelbėjimo ir ES federalizavimo įrankis, neturintis nieko bendro su nauda mūsų valstybei, esminis valstybingumo atsisakymas. Pereikime prie skaičių. Lietuvai euro įvedimas be organizacinių išlaidų kainuos didžiulius pinigus - apie 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminį įnašą bei 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselį, skirtą euro stabilizavimo mechanizmų fondui. Šiuos 5 mlrd. eurų ES turės teisę pareikauti apmokėjimui bet kuriuo metu. Ar turime šias lėšas? Vėl skolinsimės? Kas svarbiau – ar grąžinti pensininkams apie 1 mlrd. per krizę sumažintų pensijų dalį, padidinti kultūros ir bibliotekininkų atlyginimus (pasižadėtus, bet netęsėtus surasti 40 mln. Lt), spręsti pažadus vidaus reikalų sistemos darbuotojams, ar įsivesti eurą? Ar Lietuvos žmonių nuomonė ir šiuo atveju nebūtina? Manau, kad euro įvedimas yra naudingas tik klusniai ir tylomis, greituoju būdu ir nemastant vykdyti tolimesnį ir esminį ES federalizavimą bei Lietuvos išvalstybinimą, gelbėti euro zoną, kuri bet kuriuo metu gali žlugti. Kodėl neaiškinama tautai, kad euras emituojamas be ralaus jo padengimo? Ar kas nors mūsų valdžioje mąsto, ką reikės daryti ir kaip ginti Lietuvos bei jos piliečių interesus, jei po euro zonos sugriuvimo vėl teks įsivesti litą?
Turiu omenyje ne tik išimtų iš apyvartos litų nesunaikinimą ir išsaugojimą, bet ir tai, kaip reikės apsisaugoti nuo kitų šalių gyventojų turimų eurų keitimo į litus. Ar užmiršome labai neseną patirtį, kaip atsiskyrinėjome nuo rublio zonos, pereinamuoju laikotarpiu už dalį prekių mokant dvigubais pinigais – rubliais ir
“vagnorkomis”? Ar visa tai numatyta, planuota, skaičiuota? Kokia to nauda? Manau,
kad paklusniai ir vengiančiai prisiimti atsakomybę dėl savarankiškų sprendimų Lietuvos valdžiai paprasčiau aklai ir nesvarstant vykdyti nurodymus iš aukščiau. Taip mūsų valdžia mūsų visų sąskaita siekia nusimesti nuo savo pečių visus sunkiausius darbus ir valstybės valdymą galutinai perduoti Briuseliui ir Frankfurtui. Negi jie tiki, kad tokiu atveju galvos jiems neskaudės? Skaudės. Todė būtina nustoti meluoti sau ir tautai, atsigręžti į ją, bet ne į Briuselį. Lietuvos valdžia paklūsta Briuselio nurodymui įvesti eurą, neatsižvelgiant net į tai, kad neturime tam būtinų 5,8 mlrd. eurų (apie 20 mlrd. litų). Turėdama sukaupusi dalį šių lėšų, valdžia nusprendė jas naudoti ne krizės metu nurėžtų pensijų kompensavimui, pažadėtam kultūros ir bibliotekininkų atlyginimų padidinimui, vidaus reikalų sistemos finansavimo atstatymui, bet Briuselio nurodymo dėl euro įvykdymui. Š.m. sausio 17 d. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje vykusiame signatarų Irenos Andrukaitienės ir Zigmo Vaišvilos susitikime su visuomene ir diskusijoje apie mūsų valstybę pasisakė finansų viceministras Vytautas Galvonas. Jis patvirtino, kad Vyriausybė yra sukaupusi per 1,29 mlrd. litų, kuriuos gali panaudoti pensijų grąžinimui ir kultūros bei bibliotekininkų atlyginimų padidinimui, vidaus reikalų sistemos sumažinto finansavimo atstatymui, tačiau tai daryti neleidžia Briuselis, reikalaujantis įsivesti eurą.
Todėl labai veidmainiškai atrodo vakarykštis valdančios daugumos pasitarimas dėl pensijų kompensavimo, opozicijos pritarimas euro įvedimui ir nemotyvuoti Prezidentės lozungai, kad reikia įvesti eurą. Mielieji pensininkai, bibliotekininkai, kultūros ir vidaus reikalų sistemos darbuotojai, valdžia Jums ir visiems Lietuvos žmonėms meluoja! Ar ilgai apsimesime, kad nesuprantame, kas vyksta, ir tik neužmirštuolių atvirukais mandagiai priminsime valdžiai, kad jie yra melagiai? Ir vis rinksime tuos pačius, pasiguosdami, kad atseit neturime pasirinkimo? Todėl šiandien kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę (nesitikiu, kad buvusi eurokomisarė ir Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė nevykdytų ES euro biurokratų valios), prašydamas sustabdyti įstatymo dėl euro įvedimo svarstymą ir priimti Seimo nutarimą dėl privalomojo referendumo paskelbimo dėl euro įvedimo, o euro įvedimui sukauptas lėšas (1,29 mlrd. Litų ar daugiau) skirti per krizę nesumokėtų pensijų kompensavimui, kultūros darbuotojų ir bibliotekininkų darbo užmokesčio padidinimui, vidaus reikalų sistemos sumažinto finansavimo atstatymui. Kodėl ES vadovybė taip pyksta dėl Vengrijos? Todėl, kad Vengrija nestoja į euro zoną, neleidžia Europos centriniam bankui valdyti Vengrijos centrinį banką. Todėl kad Vengrijos valdžia ir didžioji dalis tautos vieningi, kaip ir islandai, suvokę, kad patys turi spręsti savo klausimus. Vengrijos Ministro Pirmininko Viktoro Orbano nuomonė: „Kuo vyresnis darausi, tuo tampu skeptiškesnis. Vertybės yra svarbiau negu pinigai. Šalies suverenitetas man darosi vis svarbesnis ir svarbesnis. Esminis klausimas yra: kas mus valdo?“. V.
V. Orbanas nebijo viešai pasakyti, kad remia Deivido Kamerono pastangas pakeisti Europos valdymą:
„Galiausiai mums reikės naujo pagrindinio susitarimo.“ Jis remia Jungtinę
Karalystę, besipriešinančią „šliaužiančiam, į nacionalinius suverenitetus besikėsinančiam Briuselio judėjimui“. Ar mūsų valdžia bent diskutuoja šiais klausimais su Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos Čekijos, Lenkijos ir kitų valstybių – ES narių valdžia? Ar tik pasiklauso tokiose “ereziškose” vastybėse dirbančių mūsų ambasadorių pokalbių?“
asociacija, 2014-01-30, Nr. V-10-68313 LR Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto 13 str. draudimo įmonėms nustato pareigą atlikti su valiutos pakeitimu susijusius pakeitimus draudimo taisyklėse ir kituose dokumentuose. Draudimo bendrovių interneto puslapiuose skelbiamos tiek draudimo taisyklės pagal kurias sudaromos sutartys, tiek ir draudimo taisyklės, pagal kurias draudimo sutartys nebesudaromos. Manome, jog teisingai suprantame, kad nereikės keisti taisyklių nuostatų, pagal kurias jau nebesudaromos sutartys, tačiau sutartiniai santykiai yra nepasibaigę, t.y. minėtas įstatymo straipsnis taikomas tik tiems dokumentams, kurių pagrindu sudaromos draudimo sutartys. Tačiau siekiant didesnio aiškumo, siūlome patikslinti 13 straipsnio formuluotę ir jį išdėstyti taip: “13 straipsnis. Finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reguliuojančių teisinių dokumentų pakeitimai
investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės bei draudimo ir perdraudimo įmonės po šio Įstatymo įsigaliojimo atlieka su valiutos pakeitimu susijusius pensijų fondų taisyklių, draudimo taisyklių, kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentų, prospektų ir pagrindinės informacijos investuotojams ir kitų panašias susijusias finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reguliuojančių dokumentų pakeitimus ne vėliau kaip per vienus metus nuo euro įvedimo dienos.
Keičiami tik tie šioje dalyje nurodyti dokumentai, pagal kuriuos sudaromos naujos sutartys. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose keičiamos tik su euro įvedimu susijusios nuostatos, tai kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatos, reikalaujančios dėl tokių dokumentų pakeitimo gauti išankstinį Lietuvos banko leidimą (pritarimą), netaikomos.” Anksčiau pateiktą mūsų pasiūlymą dėl šio straipsnio redakcijos prašome laikyti negaliojančiu. Pritarti (argumen-tams) Pritarti Atsižvelgti Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: “13 straipsnis. Finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reguliuojančių teisinių dokumentų pakeitimai
investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės bei draudimo ir perdraudimo įmonės po šio Įstatymo įsigaliojimo atlieka su valiutos pakeitimu susijusius pensijų fondų taisyklių, draudimo taisyklių, kolektyvinio investavimo subjektų steigimo dokumentų, prospektų ir pagrindinės informacijos investuotojams ir kitų panašias susijusias finansų rinkos dalyvių teikiamas paslaugas reguliuojančių dokumentų pakeitimus ne vėliau kaip per vienus metus nuo euro įvedimo dienos. Keičiami tik tie šioje dalyje nurodyti dokumentai, pagal kuriuos sudaromos naujos sutartys. 2.
su euro įvedimu susijusios nuostatos, tai kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatos, reikalaujančios dėl tokių dokumentų pakeitimo gauti išankstinį Lietuvos banko leidimą (pritarimą), netaikomos.”
Zigmas Vaišvila, 2014-02-06 Vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, pateikdamas raštišką informaciją apie signataro Zigmo Vaišvilos 2014-02-06 d. spaudos konferenciją Seime ir prašydamas: 1.Skubos tvarka nustatyti, jog visi įstatymai dėl euro įvedimo Lietuvoje įsigalioja tik tuo atveju, jei euro įvedimui referendume pritaria Tauta. Priedas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos 2014-02-06 d. spaudos konferencijos Seime medžiaga Neatsižvelgti. Žiūrėti argumentus pateiktus pirmiau dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmas Vaišvilos 2014-01-23 pasiūlymų. 11.. Lietuvos Nepriklau-somybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, 2014-02-06 Vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signata- rų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario
įstatymo 4 straips- nio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, kreipiuosi į Lietuvos Respubli- kos Seimą ir Vyriausybę, pateikdamas raštišką informaciją apie signataro Zigmo Vaišvilos 2014-02-06 d. spaudos konferenciją Seime ir prašydamas:
dėl euro įvedimo. Priedas–Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zig- Mo Vaišvilos 2014-02-06 d. spaudos konferencijos Seime medžiaga. Neatsižvelgti. Žiūrėti argumentus pateiktus pirmiau dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmas Vaišvilos 2014-01-23 pasiūlymų. 12.
Zigmas Vaišvila, 2014-02-06 Vadovaujantis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signata- rų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario
įstatymo 4 straips- nio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, kreipiuosi į Lietuvos Respubli- kos Seimą ir Vyriausybę, pateikdamas raštišką informaciją apie signataro Zigmo Vaišvilos 2014-02-06 d. spaudos konferenci- ją Seime ir prašydamas
ro įvedimui, o skubiam pensijų grąžinimui, kultūros ir bibliotekinin- kų darbo užmokesčio padidinimui, vidaus reikalų siste- mos finansavimo atstatymui. Priedas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signata- ro Zigmo Vaišvilos 2014-02-06 d. spaudos konferencijos Sei- me medžiaga. Neatsižvelgti. Žiūrėti argumentus pateiktus pirmiau dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmas Vaišvilos 2014-01-23 pasiūlymų. · Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos 2014-02-06 d. spaudos konferencijos Seime medžiaga
„2014-02-06 d. 10.00 val. įvykusi Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Kodėl mus stumia į euro zoną?“ Priminsiu duomenis apie ES reikalavimu Lietuvoje įvedamo euro kainą Lietuvai - 800 mln. eurų (apie 2,76 mlrd. litų) pirminis įnašas; 5 mlrd. eurų (apie 17,2 mlrd. litų) vertės vekselis, skirtas euro stabilizavimo mechanizmų fondui, įsteigtam 2012 m. euro zonos valstybėms gelbėti; Lietuvos banko valdomos mūsų valstybės užsienio atsargos (piniginės lėšos, auksas, vertybiniai popieriai 2013-12-31 d. - 8,468 mlrd. JAV dolerių), kurios Lietuvai tapus euro zonos nare užtikrins jau ne litą, o eurą; 43 mln. eurų Lietuvos banko įnašas į Europos centrinio banko kapitalą; vienkartinės šio proceso išlaidos - iki 0,92 mlrd. Lt (Lietuvos banko 2014-01-20 d. studijos duomenys).
Matant šiuos milžiniškus Lietuvai skaičius, kurių aukos prasmės Tautai valdžia neaiškina, sveika paklausti, kodėl ES verčia mus tai daryti ir kodėl valdžia tyli arba meluoja mums? Geriausiu atveju kalba tik apie technines detales, bet ne esmę. Tačiau po to, kai sausio 23 d. spaudos konferencijoje paskelbiau finansų ministerijos informaciją apie euro įvedimui sukauptus 1,29 mlrd. Lt (kitus milijardus teks skolintis), kurių kitiems poreikiams (pvz. pensijų grąžinimui ar kultūros darbuotojų žadėtam atlyginimų padidinimui) neleidžia naudoti ES, sureagavo ir ES, ir Respublikos Prezidentė, pareiškusi, kad vienu metu negalima įsivesti euro ir grąžinti pensijų. Taip, suprantama, pensininkai, bibliotekininkai, kultūros ir vidaus reikalų sistemos darbuotojai kantrūs. Palauks. Valdžia aukoja juos, nes antraip Lietuvos rodikliai neatitiks Mastrichto sutarties reikalavimų euro įvedimui – Lietuvos bankas nustatė, kad euro įvedimo tik vienkartinė įtaka infliacijai bus iki 0,3%. Priminsiu, kad 2011 m. eurą įsivedusi Estija padvigubino savo valstybės skolą, o pagal „Eurostat“ duomenis 2013 m. turėjo didžiausią metinę infliaciją (+2,1%) iš visų euro zonos narių, kainos augo iki 25 %. Kitų ES šalių metinė infliacija nesiekė 1 %. Kodėl aukojame sunkiausiai gyvenančių mūsų žmonių interesus, atsisakome paskutinio esminio savo ekonomikos reguliavimo sverto ir uoliai vykdome ES nurodymą įsivesti eurą? Kodėl mūsų valdžia nesitaria su Vengrija, Jungtine Karalyste, Danija, Švedija, Čekija, Lenkija, kurios tai nedaro? Besaikis vis augantis euro zonos valstybių skolinimasis, susijęs, visų pirma, su vertimu valstybes dengti bankų problemas. Po to, kai 1913 m. JAV įsteigė Federalinę rezervų sistemą (JAV centrinį banką), kuris yra pusiau valstybinė bankų sistema (vyriausybės subjektas su privačiais interesais), JAV doleris nebėra 100% dengiamas auksu ir kitais rezervais.
Todėl šios valiotos ne visada valdoma ir dengiama emisija karo, terorizmo, ekonominių krizių ir kitais atvejais, ne be privačių interesų, deja, tapo JAV gyvenimo būdu. Dėl JAV dolerio naudojimo naftos ir kitų strateginių žaliavų bei produkcijos prekyboje, esant reikalui ir karinės jėgos panaudojimo už nepadengtą šios valiutos emisiją kainą moka visas pasaulis. Tikiuosi, dar atsimename naftos kainų šiuolius prasidėjus paskutiniajam Irako karui, kas sparčiai pasaulį atvedė iki nekilnojamojo turto burbulo ir jo sprogimo. Kadangi realiomis prekėmis nepadengtų pinigų, iš esmės bankų veiklos produktų pasaulyje sparčiai gausėja, todėl pinigų investavimo į realius produktus ir verslus poreikis sparčiai auga. Nepamiršome skaudžios mūsų patirties su skandinaviškais bankais, gavusiais lėšas nekilnojamojo turto burbulo pūtimui, visų pirma, iš JAV bankų. Todėl turėtume labai atsargiai žiūrėti į jų patarimus. Mane labai nustebino, kad A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės antikrizinį planą kūrė ne tik R. Kuodis, bet ir SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. Tuos, kurie nenori suprasti tikrųjų šių bankų konsultacijų mūsų valdžiai tikslų, pvz. paskutiniosios iniciatyvos riboti atsiskaitymus grynaisiais, belieka palinkėti išsivaduoti iš skandinaviškų bankų įtakos, kurios lobizmo galimybės Prezidentės D. Grybauskaitės kadencijos metu suvešėjo. Deja, šio lobizmo kainą mokame visi mes. JAV dolerio liga persimetė ir į euro zoną. Šios zonos valstybių probleminės skolos yra apie 4000 milijardų eurų. Euras kaip ir JAV doleris jau emituojami ir be realaus šių valiutų padengimo. Kol kas eurą gelbsti 10-15 metų vertybiniai popieriai. Tačiau problema artėja, nes šiuos vertybinius popierius teks išpirkti. Ir niekas nesiruošia mažinti šių valstybių įsiskolinimų.
Todėl ženkli euro devalvacija ar žlugimas – tik laiko klausimas. Graikijos krizės metu euro zonos valstybės šiaip taip 2011-03-25 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2011/199/ES susitarė dėl stabilumo mechanizmo, pradėjusio veikti 2012-10-08 d. ir taikytino valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, steigimo. Susitarta tik dėl 800 milijardų eurų, bet ne dėl 4000 milijardų eurų dydžio fondo, į kurį esame verčiami ir mes įnešti savo indėlį stojant į euro zoną. Ne visos ES narės panoro tapti tokiomis donorėmis, todėl šio sprendimo pagrindu pasirašyta atskira Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, kurią pasirašė euro zonos šalys ir tos ES narės, kurios neturėjo euro, bet besąlygiškai pakluso ES diktatui tai daryti. Tai padarė ir Lietuvos Prezidentė, pažeisdama mūsų Konstitucijos reikalavimus ir be privalomo Tautos sutikimo, pasiteisindama, kad taip tariamai geriau tvarkysime savo finansus. Tačiau taip mūsų finansus tvarkysime ne mes, o ES. Respublikos Prezidentės 2011-09-26 dekretu Nr.1K-825 pateiktą Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo taip pat be Tautos pritarimo ratifikavo Lietuvos Seimas. Š.m. sausio 24 d. Prezidentės teikimu Seimas, prieštaraujant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, pakeitė šį ratifikavimo įstatymą, lietuvišką pavadinimą „euras“ pakeičiant į nelietuvišką „euro“. Analogiškai pasielgti buvo priversti ir latviai, latvišką „eiro“ pakeitę į „euro“. Tai kol kas vienintelis, bet ne paskutinis valstybinių latvių ir lietuvių kalbų prievartos būdu įteisintas svetimkūnis. Kodėl mes be jokių diskusijų ir argumentų kapituliuojame, ignoruojame ne tik mūsų Konstituciją, bet ir sausio 23 d. Lietuvos banko ir valstybės kontrolės įstatymų pakeitimais Lietuvos banko balanse apskaitomą ir patikėjimo teise valdomą turtą, įskaitant ir nekilnojamąjį turtą, padarėme ne valstybės, o Lietuvos banko nuosavybe, kuriuo šis gali laisvai disponuoti?
Juk tokiu būdu Lietuvos bankas tampa sudedamąja Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) dalimi ir jos (ne Lietuvos!) tikslų siekia bei uždavinius vykdo, vadovaudamasis ECB gairėmis ir nurodymais tiek, kiek tai neprieštarauja ES ir ECB teisės aktams. Tik pereinamuoju laikotarpiu Lietuvos bankas turės atstovą Valdytojų komitete, kuris vėliau bus panaikintas, o apie būsimą valstybių narių panaikinimą lapkričio mėnesį Vilniuje paskelbė pats ES prezidentas. Pagal ES Pinigų politikos direktyvą ECBS laikys ir valdys visas Lietuvos užsienio atsargas (5 str.), o ECB išimtinai duos leidimus išleisti banknotus (105a str.). Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnis, nustatantis, kad ir Lietuvos bankas turi teisę leisti pinigus, po euro įvedimo taps parodija. Todėl natūralu, kad mastantis Danijos užsienio reikalų ministras H. Nielsenas viešai perspėja: „…mes privalome lakytis atokiau nuo euro. Tai ne visai patikimas projektas.” Ką darys Lietuva sugriuvus nepatikimai euro zonai ar dėl kitų priežasčių Lietuvai dar kartą įsivedant litą, kuo jį padengsime? Beje, šiuo metu, Lietuvos banko duomenimis, apyvarton išleisti litai yra padengti mūsų rezervais 107%. Tad kodėl mes turime atsisakyti padengto lito, atiduoti centrui savo atsargas ir aklai pulti į rizikingą euro eksperimentą, kurio įtakoti negalėsime? Kas valdžiai suteikė teisę be Tautos sprendimo ne tik dar labiau mažiausiai 21 mlrd. Lt praskolinti valstybę, pararasti mūsų valiutą ir atsargas, neturėti jokios garantijos dėl grįžimo atgal? Beje, Prezidentė, Seimas ir Vyriausybė giliai savo stalčiuose slepia ir nenori matyti 2010 m. gegužės mėn.
Tarptautinio valiutos fondo ekspertų išvadų vertinant, kodėl naujos ES narės skirtingai išlaviravo 2008-2009 m. ekonominės krizės metu. Nėra galimybės šiandien išsamiau aptarti šį dokumentą, tačiau jo esmė yra ta, kad, pvz. Lenkija, Čekija ir tuo metu dar euro neįsivedusi Slovakija mažiau nukentėjo krizės metu (Lenkijos ekonomika net augo) ir dėl to, kad neturėjo euro bei neleido atsiskaitinėti šalių viduje užsienio valiuta. Apie rekomendacijas pažaboti komercinių bankų įsismarkavimą, manau, patys suprantame. Deja, mūsų valdžia to nedaro, nemato ir suomių diskusijos dėl to, kodėl jie, kaip euro zonos nariai, turi mokėti už pietų Europos valstybių problemas. Mūsų valdžia ir pasaulio didžioji žiniasklaida „nepastebi“ ir Islandijos, persigalvojusios dėl narystės ES, fenomeno – tauta referendumu atsisakė valstybės lėšomis dengti komercinių bankų problemas, patvirtino naują Konstituciją, kurią kūrė tautos atstovų susirinkimas, nuteisė dėl krizės kaltus bankininkus ir valdžios atstovus. Mūsų valdžia tik nuolankiai ir beatodairiškai vykdo ES nurodymus tapti euro zonos nariais ir donorais, prarasti esmingą valstybingumą dalį. Valdžios atsakymo ir argumentų nėra, o ir būti negali. Nepaneigti pateikti faktai, nepaaiškinta, kodėl tai daroma. Vienintelis valdžios pasiteisinimas – taip atseit nutarėme,
stojimui į ES? Panagrinėkime tai:
Šiame propagandiniame referendume už tai balsavo ne 75%, o tik 57% sąraše buvusių rinkėjų.
Ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Jungtinė Karalystė, Švedija, Danija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija dalyvauja šioje pinigų sąjungoje su savo valiutomis, ir dėl to jų neišmeta iš ES. Ši Ekonominė ir pinigų sąjunga numatyta Mastrichto sutartyje, tačiau atskiros šią sutartį pasirašiusios šalys aptarė šias aplinkybes - JK nesutiko įvesti eurą, Švedija ir Danija pasakė, kad tai darys tik po tautos referendumo pritarimo, o referendumuose šios tautos eurui pasakė ne. 2003 m. stojimo sutartį pasirašiusios šalys (ir Lietuva, ir Lenkija, ir Vengrija) dėl to nepasisakė, o mūsų Tautos pritarimo, būtino pagal Konstitucinio 1991-02-11 LR įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ reikalavimus iki šiol nėra.
ES šalis šiuo metu nesilaiko Mastrichto kriterijų.
Vyriausybė, manau, sąmoningai ir toliaregiškai nepasistengė, kad neženkli neatitikimo Mastrichto kriterijams riba nebūtų peržengta.
Dėl to viešai mus pagyrė ir EP biudžeto komiteto tuometinis pirmininkas, viešai pakvietęs mus pagalvoti, kad gal ir gerai, jog mums buvo neleista įsivesti eurą, nes valiutų keitimo santykį nustato ECB. Tenka pripažinti, kad a.a. A. Brazauskas buvo toliaregiškesnis politikas, lyginant jį su D. Grybauskaite, A. Kubiliumi ar A. Butkevičiumi. Todėl akivaizdu, kad referendumas dėl euro įvedimo yra būtinas. Sulaukus dabar organizuojamo referendumo rezultato, skubiai būtina skelbti referendumą dėl euro klausimo. Seimą, pradėjusį įsiklausyti į Tautos valią dėl surinktų daugiau kaip 300000 rinkėjų parašų, kviečiu skubos tvarka nustatyti, jog šie įstatymai įsigalioja tik tuo atveju, jei euro įvedimui referendume pritars Tauta. Jei valdžia mano, kad eurą verta įvesti, būtina paaiškinti tikrąsias to priežastis, kainą, pasekmes, kodėl dėl euro įvedimo aukojame pensininkų ir kultūros darbuotojų interesus, bei paskelbti privalomąjį referendumą dėl euro įvedimo. Skubėti būtina, nes valdžia numatė visas teisines kliūtis euro įvedimui pašalinti iki š.m. kovo 12 d., o jau rudenį parsivežti pirmuosius eurus, rugsėjį kaldinti lietuviškas euro monetas. Ponios ir ponai, esantys valdžioje, skaitykite ir gerbkite Lietuvos Konstituciją ir Konstitucinius įstatymus. Niekas jums nesuteikė teisės spręsti Lietuvos suvereniteto atidavimo klausimų. Atsiminkite, kad Tauta pareikalaus kaltųjų atsakomybės dėl neteisėtai šiam projektui leidžiamų lėšų. Pareikalaus atsakomybės ir tų, kurie prieš Tautos valią neteisėtai leidžia milžiniškas lėšas ir Visagino AE projektui. Jei Lietuvos valdžia gavo raštišką ES reikalavimą ar nurodymą įsivesti eurą, prašau jį nedelsiant paskelbti. Gana neteisėtai spręsti už Tautą, jos kompetencijai priskirtus klausimus.
320818 Lietuvos piliečių, teisėtai įgyvendinami teisę į referendumą, pasakė savo valią, kad referendumas turi tapti veikiančiu tiesioginio valstybės valdymo instrumentu, o suverenitetas priklauso tik Tautai. Faktiškai tai yra nepasitikėjimas dabartine neteisėta valstybės užvaldymo sistema. Tauta turi konstitucinę teisę gintis nuo to.“
13Lietuvos bankų asociacija,
2 Atsižvelgdami į euro įvedimo aktualumą kredito ir finansų įstaigoms, teikiame aktualias pastabas dėl Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto Nr. XIIP-1450 (toliau tekste
Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai (toliau –
bankai), išskyrus bankų padalinius, kuriuose grynųjų pinigų operacijos neatliekamos, litus į eurus keičia 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos. <…>”. Pritarti iš dalies. Tikslinga būtų, kad Lietuvos bankas tvirtintų ir tokių komercinių bankų bei užsienio bankų filialų sąrašą. Tokia nuostata leistų aiškiai informuoti asmenis apie bankų padalinius, kuriuose nemokamai būtų keičiami litai į eurus, tuo pačiu būtų išvengiama ir skirtingo bankų padalinių, atliekančių operacijas grynaisiais pinigais, interpretavimo.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai (toliau – bankai) litus į eurus keičia 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos neatlygintinai ir neribodami sumos. Šiam terminui pasibaigus bankai litų banknotaius į eurus neatlygintinai ir neribojant sumos keičiami dar 6 mėnesius bankų padaliniuose, kurių sąrašą nustato Lietuvos bankas bankų siūlymu. Bankų padalinių, kurie litus keis į eurus 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos ir kurie litų banknotus keis į eurus pasibaigus šiam terminui dar 6 mėnesius, sąrašus nustato Lietuvos bankas bankų siūlymu. Pasibaigus šioje dalyje nustatytamiems terminuiams bankai litus į eurus gali keisti neribotą laiką savo nustatyta tvarka, kuri turi būti paskelbta aiškiai matomose klientų aptarnavimo vietose.“
14Lietuvos bankų asociacija,
3 Atsižvelgdami į euro įvedimo aktualumą kredito ir finansų įstaigoms, teikiame aktualias pastabas dėl Seime įregistruoto Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projekto Nr. XIIP-1450 (toliau tekste
Įstatymo projekto 27 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Jei po euro įvedimo dienos teisės aktuose teisiniuose dokumentuose yra nuorodų į litą ar Lietuvos Respublikos nacionalinę valiutą, tokios nuorodos laikomos nuorodomis į eurą perskaičiavus pagal perskaičiavimo kursą ir suapvalinus šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.“
rajonas), 2014-01-15 Nepritaria euro įvedimui ir prašo atkreipti dėmesį į neturtingų žmonių gyvenimą bei galimą verslininkų piktnaudžiavimą. Atsižvelgti iš dalies 1.Neatsižvelgti į E. Kasputienės nepritarimą dėl euro įvedimo. (žiūrėti argumentus pateiktus pirmiau dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmas Vaišvilos 2014-01-23 pasiūlymų). 2. Įstatymo projekte ir jo nuostatas įgyvendinan-čiuose Vyriausybės bei kitų institucijų teisės aktuose kaip tik ir numatoma įtvirtinti nuostatas, kurios maksimaliai apsaugotų Lietuvos gyventojų interesus įvedant eurą (neatlygintinas litų keitimas į eurus neribotą laiką ir neribojant sumos; palankios indėlių, palūkanų, darbo užmokesčio, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų gyventojams perskaičiavimo į eurus sąlygos; prekių ir paslaugų kainų litais ir eurais skelbimas praėjus 30 kalendorinių dienų po ES Tarybos neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso nustatymo dienos ir vienus metus po euro įvedimo dienos, kas leis sumažinti nepagrįsto kainų didinimo riziką). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
19 Finansų ministerija kreipiasi į Jus siūlydama papildyti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektą Nr. XIIP-1450 (toliau – Projektas) siekiant jį suderinti su Nacionaliniu euro įvedimo planu, patvirtintu 2013 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.
įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ (toliau – Planas). Projekto 18 straipsnyje yra numatytas pašto mokos ženklų naudojimo laikotarpis, o Plane numatytas ir pašto mokos ženklų naudojimo laikotarpis (59 punktas), ir keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietų naudojimo laikotarpis (58 punktas). Siekdama teisinio aiškumo, Finansų ministerija siūlo papildyti Projektą nauju 19 straipsniu dėl Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietų naudojimo laikotarpio:
„19 straipsnis. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo,
priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietų naudojimo laikotarpis. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kurių nominalioji vertė nurodyta litais ir eurais, naudojami transporto paslaugoms apmokėti neribotą laiką pasibaigus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytam kainų nurodymo eurais ir litais laikotarpiui. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio ir vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kurių nominalioji vertė nurodyta litais, naudojami dvejus metus nuo euro įvedimo dienos taikant perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio
Atkreipiame dėmesį, kad atitinkamai reikės pakeisti Projekte toliau einančių straipsnių numeraciją. Pritarti Argumentai pateikti Finansų ministerijos rašte. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo narys Juozas Bernatonis,
vietoje 2014-03 užregistruo-tojo28 Argumentai: Remiantis Latvijos Respublikos patirtimi įvedant eurą Latvijos Respublikoje ir pakartotinai įvertinus Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – Euro įvedimo įstatymas) projekto 28 straipsnį, abejotina, ar šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatos būtų visiškai pakankamos, siekiant užtikrinti tinkamą Euro įvedimo įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą ir atsakomybės už šių reikalavimų nesilaikymą taikymą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas nustato atsakomybę už nesąžiningą komercinę veiklą, bet minėtų įstatymų nuostatos nepateikia aiškios priežiūros veiksmų sampratos bei nepaaiškina institucijų kompetencijos vykdyti Euro įvedimo įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūrą ir taikyti poveikio priemones šio įstatymo nuostatas pažeidusiems prižiūrimiems subjektams. Siekiant kuo sklandesnio euro įvedimo proceso Lietuvos Respublikoje, teisinio aiškumo, vienodo pažeidimų nagrinėjimo proceso ir vienodų sankcijų už iš esmės to paties pobūdžio Euro įvedimo įstatymo pažeidimus, pačiame Euro įvedimo įstatyme (jo 28 straipsnyje) siūlytina nustatyti konkrečias institucijas, kurioms būtų suteikiami įgaliojimai atlikti Euro įvedimo įstatyme numatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą, įvardyti konkrečius Euro įvedimo įstatymo straipsnius, už kurių pažeidimus kyla atsakomybė, ir nustatyti administracines nuobaudas: įspėjimą fiziniams asmenims arba įspėjimą ar baudą juridinių asmenų vadovams. Už pakartotinį Euro įvedimo įstatymo pažeidimą tiek fiziniams asmenims, tiek juridinių asmenų vadovams būtų skiriama bauda.
Manytina, kad administracinės nuobaudos, taikomos, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, yra veiksmingesnės negu poveikio priemonės, taikomos patiems juridiniams asmenims. Tuo pačiu siūlytina diferencijuoti baudos dydžius, kuriuos būtų galima skirti juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims ir kitiems fiziniams asmenims (tarp jų ir tiems, kurie, pavyzdžiui, verčiasi individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą). Fiziniams asmenims siūlytina nustatyti mažesnes baudas negu juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims. Be to, atsižvelgiant į ypatingą reglamentuojamų santykių svarbą ir siekį kuo operatyviau ir aiškiau sureguliuoti Euro įvedimo įstatymo pažeidimų bylų teiseną, administracinių nuobaudų už šiuos pažeidimus parinkimą ir baudų dydžių nustatymą bei nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymą, nekuriant atskirų taisyklių (tuo labiau, kad didžioji dalis jų būtų taikoma laikinai), siūlytina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, nustatančiomis administracinių pažeidimų bylų teisenos taisykles, nuobaudų parinkimo ir skyrimo taisykles bei nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo taisykles. Pasiūlymas:
28 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus Asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 1. Asmenims, pažeidusiems šio įstatymo 5, 7, 10, 13, 14, 17, 18, 25 ir 26 straipsniuose nustatytus reikalavimus, taikoma šiame įstatyme nustatyta atsakomybė. 2. Už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų. 3.
įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki penkių tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų. 4. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos priežiūros centrai apskrityse, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų įgalioti pareigūnai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, transporto kontrolę atliekantys subjektai, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. 5. Už šio įstatymo 5, 10, 13, 14, 25, 26 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams šio straipsnio 2–3 dalyse nustatytas administracines nuobaudas skiria Lietuvos bankas. 6. Už šio įstatymo 5, 18, 25, 26 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą šio straipsnio 2–3 dalyse nustatytas administracines nuobaudas skiria Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. 7.
7Už šio įstatymo 7,
17, 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą šio straipsnio 2–3 dalyse nustatytas administracines nuobaudas skiria Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos priežiūros centrai apskrityse, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų įgalioti pareigūnai, Konkurencijos taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, transporto kontrolę atliekantys subjektai, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. 8. Protokolus dėl šio įstatymo pažeidimų surašo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų tam įgalioti pareigūnai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 9. Šio įstatymo pažeidimų bylų teisena vyksta, šio straipsnio 2–3 dalyse nustatytos administracinės nuobaudos parenkamos ir baudų dydžiai nustatomi bei nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis.“ Pritarti (ąrgumen-tams) Pritarti Argumentai:
Pateikti Seimo nario Juozo Bernatonio Seime 2014-04-07 d. užregistruotame pasiūlyme vietoje 2014-03-25 d. užregistruotojo. Pasiūlymas: Pritarti Seimo nario Juozo Bernatonio pasiūlymui ir šiuo pasiūlymu teikiamą įstatymo projekto AŠTUNTĄ SKIRSNĮ suredaguoti taip:
Atsako- mybė už šio įs- tatymo pažeidimus Asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 1. Asmenimys, pažeidęusiems šio įstatymo 5, 7, 10, 13, 14, 17, 18, 25 ir 26 straipsniuose nustatytus reikalavimus, taikoma atsako šiame šio įstatyme įstatymo nustatyta atsakomybė tvarka. 2. Už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų. 3. Už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki penkių tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų. 4. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos priežiūros centrai apskrityse, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų įgalioti pareigūnai, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, transporto kontrolę atliekantys subjektai, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. 5.
5Už šio įstatymo 5, 10, 13,
14, 25, 26 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą pažeidimą prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas administracines nuobaudas skiria Lietuvos bankas. 6. Už šio įstatymo 5, 18, 25,
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas administracines nuobaudas skiria Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. 7. Už šio įstatymo 7, 17, 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą pažeidimą šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas administracines nuobaudas skiria Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos priežiūros centrai apskrityse, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų įgalioti pareigūnai, Konkurencijos taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, transporto kontrolę atliekantys subjektai, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. 8. Protokolus Administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl šio įstatymo pažeidimų surašo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų tam įgalioti pareigūnai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. 9. Šio įstatymo pažeidimų bylų teisena vyksta, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustmatytos administracinės nuobaudos parenkamos ir baudų dydžiai nustatomi bei nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksou nuostatomis.“ 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo Audito komitetas,014-03-12 išvada Nr. 16 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo projektui (XIIP-1450) ir siūlyti jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas. Pritarti iš dalies Biudžeto ir finansų komitetas Seimo kanceliarijos išvadoje dėl įstatymo projekto XIIP-1450 pateiktiems 9 ir 11 siūlymams pritarė iš dalies. Tuo tarpu Audito komitetas šiems siūlymams siūlo pritarti be išlygų. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už - 10; prieš - 0; susilaikė
Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas [1] 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimas 98/415/EB dėl nacionalinių institucijų konsultavimosi su Europos Centriniu Banku teisės akto projekto nuostatų klausimais (OL L 189, 1998 7 3, p. 42). [2] Valstybės žinios, 1993-07-14, Nr. 28-640. [3] Žr. Nuomonės CON/2005/21 10 punktą. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu. [4] 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL L 139, 1998 5 11, p. 1). [5] Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 1 straipsnio h punkte sąvoka „pereinamasis laikotarpis“ apibrėžta kaip
„ilgiausiai trejų metų laikotarpis, prasidedantis euro įvedimo dieną 00.00 val.
ir pasibaigiantis grynųjų pinigų pakeitimo dieną 00.00 val.“. [6] 1997 m. birželio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1103/97 dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su euro įvedimu (OL L 162, 1997 6 19, p. 1). [7] Taip pat žr. Nuomonę CON/2007/43, ypač 2.2 punktą. [8] Taip pat žr. Nuomonę CON/2012/97, ypač 3.2 punktą. [9] Žr. Nuomonę CON/2005/21, ypač 20 punktą. [10] Byla C-19/03, Verbraucher-Zentrale Hamburg eV v. O2 (Vokietija) GmbH & Co. OHG. [11] Pvz., įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalis. [12] Pvz., įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 3 dalys, 8 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis, 25 straipsnis ir t.t. [13] Pvz., įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalis. [14] Taip pat žr. Nuomonės CON/2012/97 3.1 punktą, Nuomonės CON/2006/28 3.2 punktą ir Nuomonės CON/2007/43 5.1 punktą.