Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos karių,
užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu bei asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Privalomojo sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse dalyje nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus, kai šios paslaugos teikiamos Teisingumo, Krašto teisingumo, krašto apsaugos ar Vidaus vidaus reikalų ministerijų ministrų valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos karių,
užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu bei ir asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Privalomojo sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse dalyje nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus, kai šios paslaugos teikiamos Teisingumo, Krašto teisingumo, krašto apsaugos ar Vidaus vidaus reikalų ministerijų ministrų valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas (3)
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos karių, taip
pat privalomosios karo tarnybos karių, paskelbus mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo, užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu bei ir asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Privalomojo sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio straipsnio 4 ir 5 dalyse dalyje nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus, kai šios paslaugos teikiamos Teisingumo, Krašto teisingumo, krašto apsaugos ar Vidaus vidaus reikalų ministerijų ministrų valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-01-21 Nr. XIIP-1446 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis D. Valatkevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-03-03 Nr. XIIP-1446(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-21 Nr. XIIP-1446(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Gintaras Ūsaitis. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyrius patarėja Jurgita Banytė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyrius vyr. specialistė Jūratė Čaplikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-21 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Pritarti
komiteto neetatinė ekspertė dr. Danguolė Jankauskienė 2014-03-18 Sveikatos politikos vystymo kontekste Lietuvoje ne kartą buvo nagrinėjama žinybinės sveikatos apsaugos vieta Nacionalinėje sveikatos sistemoje. Po Nepriklausomybės paskelbimo buvo panaikinta KGB, Specializuota IV valdybos, Geležinkeliečių žinybinė sveikatos apsauga darniai ją integruojant į bendrą sveikatos sistemą. Gydyti pacientai nepatyrė jokios žalos.
Tačiau visgi išliko VRM ir Krašto apsaugos žinybinės sveikatos struktūros, kurios finansuojamos žinybinių biudžetų bei Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, kas mūsų Lietuvos sveikatos sistemą daro komplikuotesne. 1998-2000 metais peržiūrint sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų paketą taip pat buvo iškilęs šis klausimas Seime. Sveikatos politikoje žinybinė sveikatos apsauga nėra “sveikas” reiškinys. Jis mokesčių mokėtojams kelia klausimus dėl teisingumo, solidarumo, skaidrumo ir efektyvumo. Tuo labiau, jei ji finansuojama iš kelių šaltinių. Kaip teigiama teikiamo įstatymo paketo aiškinamajame rašte “Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai siekia iš esmės tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir mažinti pacientų eiles ir pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą”. Sutikčiau, kad padidinus apmokėjimą ir suteikus dar didesnį svorį atskirų žinybų sveikatos priežiūrai galima pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą atskiros socialinės grupės gyventojams, tačiau iš karto kyla klausimas, kieno sąskaita ir kodėl ne iš Krašto apsaugos, o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ir niekaip negalėčiau sutikti, kad siūlomi projektai pagerina sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atvirkščiai, jie dar labiau komplikuoja valdymą ir finansavimą.
Pirminė sveikatos priežiūra finansuojama pagal prisirašymo vietą priklausomai nuo paciento amžiaus. O jei mes turime žinybinę Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų sveikatos apsaugą, tai tarnaujantis pareigūnas ar kareivis prisirašo prie dalinio, kuriame tarnauja, ir tai turi spręsti Krašto apsaugos žinybinė sveikatos apsauga, vystant savo sveikatos apsaugos struktūras, tame tarpe ir pirminę sveikatos priežiūrą. Jos apimties nustatymas yra jų diskrecijoje. Neteisinga būtų krašto apsaugos finansavimo trūkumą perkelti ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių. Nebent panaikintumėme apskritai žinybinę sveikatos sistemą ir tuomet būtų viena vieninga LNSS visiems Lietuvos gyventojams. Teigiama, kad dabartinis “Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nenumato galimybės uždarosiose sveikatos priežiūros įstaigose, tame tarpe ir Krašto apsaugos ministerijos valdymo srityje veikiančiuose krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojančiuose ir vykdančiuose kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos padaliniuose (toliau - krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojantys ir vykdantys kariuomenės padaliniai), teikti apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas”. Tačiau to ir nereikia, nes įstatymai numato finansavimą iš Krašto apsaugai skirto biudžeto lėšų, kuris, žinoma, nėra pakankamas. Nemanau, kad finansavimo lyginamojo svorio dar didesnis perkėlimas ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių ir žinybinės sveikatos sistemos vystymas būtų teigiamas žingsnis sveikatos politikoje. Nepritarti Nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvos kariuomenės Dr. J.
J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos, veikianti Lietuvos Kariuomenės, kaip juridinio asmens vardu, kuriai VĮ Registrų centre suteiktas biudžetinės įstaigos filialo kodas, sveikatinimo veiklą vykdančiuose padaliniuose (toliau – KAS sveikatinimo veiklą vykdantys padaliniai) neteko teisės teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtrauktas į PSDF finansuojamų paslaugų sąrašą, išskyrus sveikatinimo veiklą karinių operacijų metu ir odontologines paslaugas. Todėl tuo atveju, kai profesinės karo tarnybos karių (toliau – PKT kariai) tarnybos vieta nesutampa su gyvenamąja vieta (40 proc. PKT karių (3104) tarnybos vieta nesutampa su gyvenamąja, kasmet virš 900 PKT karių iš KAS tarnaujančių 7760 karių perkeliami į kitą tarnybos vietą), kurioje jie yra įsiregistravę sveikatos priežiūros įstaigoje, PKT kariams neužtikrinamas savalaikis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įtrauktų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) finansuojamų paslaugų sąrašą, prieinamumas – susirgę tarnybos metu PKT kariai turi vykti į gyvenamąją vietovę, o įsiregistravę sveikatos priežiūros įstaigoje pagal tarnybos vietą, susirgę ne tarnybos metu, turi vykti į tarnybos vietoje esančią sveikatos priežiūros įstaigą. Sumažinus teikiamų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, medicinos personalo darbo krūvis asmens sveikatos priežiūros srityje sumažėjo, todėl turima infrastruktūra ir personalo ištekliai išnaudojami ne pilna apimtimi, taip pat neužtikrinama karo gydytojų, vykdančių šeimos gydytojų funkcijas, ir jų padėjėjų profesinė realizacija bei kvalifikacija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui. 7.
Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
REIKALŲ komitetas
2014 m. kovo 26 d. Nr. (Posėdžio data)
pirmininkė D. Mikutienė, komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, komiteto nariai V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, I. Rozova. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjos K. Civilkienė, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras J. Olekas, Sveikatos apsaugos viceministras G. Černiauskas, Ministro Pirmininko patarėjas A. Vinkus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai L. Vaičiulienė, A. Gabrilavičius, G. Bieliauskienė, I. Cechanovičienė, Krašto apsaugos ministerijos atstovai J. Nagienė, J. Čaplikienė, J. Banytė, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Griškova, E. galčiūtė, M. Smatavičiūtė, Ž. Baigienė, V. Momkuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-21 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį
technikos taisyklėms pastabų neturime. Atsižvelgti
ekspertė, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė, Politikos mokslų intituto profesorė dr. D. Jankauskienė, 2014-03-18 Sveikatos politikos vystymo kontekste Lietuvoje ne kartą buvo nagrinėjama žinybinės sveikatos apsaugos vieta Nacionalinėje sveikatos sistemoje. Po Nepriklausomybės paskelbimo buvo panaikinta KGB, Specializuota IV valdybos, Geležinkeliečių žinybinė sveikatos apsauga darniai ją integruojant į bendrą sveikatos sistemą.
Gydyti pacientai nepatyrė jokios žalos. Tačiau visgi išliko VRM ir Krašto apsaugos žinybinės sveikatos struktūros, kurios finansuojamos žinybinių biudžetų bei Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, kas mūsų Lietuvos sveikatos sistemą daro komplikuotesne. 1998-2000 metais peržiūrint sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų paketą taip pat buvo iškilęs šis klausimas Seime. Sveikatos politikoje žinybinė sveikatos apsauga nėra “sveikas” reiškinys. Jis mokesčių mokėtojams kelia klausimus dėl teisingumo, solidarumo, skaidrumo ir efektyvumo. Tuo labiau, jei ji finansuojama iš kelių šaltinių. Kaip teigiama teikiamo įstatymo paketo aiškinamajame rašte “Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai siekia iš esmės tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir mažinti pacientų eiles ir pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą”. Sutikčiau, kad padidinus apmokėjimą ir suteikus dar didesnį svorį atskirų žinybų sveikatos priežiūrai galima pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą atskiros socialinės grupės gyventojams, tačiau iš karto kyla klausimas, kieno sąskaita ir kodėl ne iš Krašto apsaugos, o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Ir niekaip negalėčiau sutikti, kad siūlomi projektai pagerina sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atvirkščiai, jie dar labiau komplikuoja valdymą ir finansavimą. Pirminė sveikatos priežiūra finansuojama pagal prisirašymo vietą priklausomai nuo paciento amžiaus. O jei mes turime žinybinę Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų sveikatos apsaugą, tai tarnaujantis pareigūnas ar kareivis prisirašo prie dalinio, kuriame tarnauja, ir tai turi spręsti Krašto apsaugos žinybinė sveikatos apsauga, vystant savo sveikatos apsaugos struktūras, tame tarpe ir pirminę sveikatos priežiūrą. Jos apimties nustatymas yra jų diskrecijoje. Neteisinga būtų krašto apsaugos finansavimo trūkumą perkelti ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių. Nebent panaikintumėme apskritai žinybinę sveikatos sistemą ir tuomet būtų viena vieninga LNSS visiems Lietuvos gyventojams. Teigiama, kad dabartinis “Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nenumato galimybės uždarosiose sveikatos priežiūros įstaigose, tame tarpe ir Krašto apsaugos ministerijos valdymo srityje veikiančiuose krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojančiuose ir vykdančiuose kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos padaliniuose (toliau - krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojantys ir vykdantys kariuomenės padaliniai), teikti apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas”. Tačiau to ir nereikia, nes įstatymai numato finansavimą iš Krašto apsaugai skirto biudžeto lėšų, kuris, žinoma, nėra pakankamas.
Nemanau, kad finansavimo lyginamojo svorio dar didesnis perkėlimas ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių ir žinybinės sveikatos sistemos vystymas būtų teigiamas žingsnis sveikatos politikoje. Pritarti
ekspertė dr. D. Brogienė, 2014-03-04 Pritariu PSP paslaugų teikimui ir apmokėjimui iš PSDF krašto apsaugos sistemoje sveikatinimo veiklą vykdančiuose kariuomenės padaliniuose. Teisės aktų nustatyta tvarka tai turėtų būti taikoma tik privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir VSD žvalgybos pareigūnams. Pastebėjimas: LR sveikatos sistemos įstatymo 77 str. 2d. pakeitime reikėtų koreguoti tekstą „...suderinęs su sveikatos apsaugos ministru“. Nepritarti Siūloma įstatymo projektus XIIP-1444 –
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2014-03-19
iniciatorių pateiktam projektui. Nepritarti
iniciatoriams patobulinti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti įstatymo projektą XIIP-1446 iniciatoriams patobulinti, siūlant atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą organizuojančiuose ir vykdančiuose kariuomenės padaliniuose teikiamų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Argumentai: siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti pagrindinį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1444, todėl kartu turėtų būti grąžinti tobulinti ir lydintieji įstatymo projektai XIIP-1445 – XIIP-1448. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Požela, K. Kuzminskas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Paulius Bačiulis, Tomas Marozas, Agnė Silickienė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyrius vyr. specialistė Jūratė Čaplikienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Nerija Stasiulienė, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento patarėjas Valdas Kiveris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-03 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2015-04-082 Argumentai: Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnis nustato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Be to, teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartys dėl 2015 metų apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis šiuo metu jau yra sudarytos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad įstatymo projekto nuostatos, kuriomis keičiamas sveikatos priežiūros paslaugų kariuomenės padaliniuose finansavimas, įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
7Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
REIKALŲ komitetas
2015 m. balandžio 15 d. Nr. (Posėdžio data)
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, A. Monkauskaitė, K. Komskis, K. Kuzminskas, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai V. Gavrilov, J. Kumpienė, N. Stasiulienė, Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, Ministro pirmininko tarnybos patarėjas A.Vinkus, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Griškova, M. Smatavičiūtė, Krašto apsaugos ministerijos atstovė J. Čaplikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-03 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
komitetas, 2015-04-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą. Pritarti Pritarti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2015-04-082 Argumentai: Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnis nustato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Be to, teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartys dėl
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis šiuo metu jau yra sudarytos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad įstatymo projekto nuostatos, kuriomis keičiamas sveikatos priežiūros paslaugų kariuomenės padaliniuose finansavimas, įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Pritarti Pritarti atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto 2 pasiūlymą, kuriuo siūloma 2 straipsnį papildyti įstatymo įgyvendinamosiomis nuostatomis. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1 Argumentai: Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos karių sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų. Įstatymo projekto teikėjai, atsižvelgdami į tai, kad profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, siūlo patikslinti Sveikatos draudimo įstatymo
disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas, apmokamos tik kariams, nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (privalomosios pradinės karo tarnybos kariams), teikiamos sveikatos priežiūros. Komitetas siūlo patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamą įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad iš valstybės biudžeto lėšų apmokama sveikatos priežiūra apima ne tik privalomosios pradinės karo tarnybos karių, bet ir privalomosios karo tarnybos karių, paskelbus mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo, nes šie asmenys taip pat nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos karių, taip pat privalomosios karo tarnybos karių, paskelbus mobilizaciją pašauktų į karinius mokymus įgyti pagrindinio karinio parengtumo, užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu ir asmenų, padariusių visuomenei pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Argumentai: Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytos asmenų grupės, kurių sveikatos priežiūros apmokama iš Valstybės biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įstatymo projektu šios asmenų grupės yra patikslinamos, todėl reikėtų atitinkamai pakeisti ir įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje paminėtą Vyriausybės nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti 2 straipsnio pavadinimą ir papildyti 2 straipsnį 2 dalimi įstatymo įgyvendinamosiomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, V. M. Čigriejienė. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta.
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė