Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Uždaroji biudžetinė įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti įstatymuose nurodytoms asmenų grupėms nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosios biudžetinės įstaigos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“
2Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus
reikalų sistemose, nuostatus tvirtina jų steigėjai krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai, suderinę su Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministru.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Uždaroji biudžetinė įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti įstatymuose šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytoms asmenų grupėms nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinės įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“
2Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Uždarosios biudžetinės įstaigos gali būti steigiamos tik
tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į Vidaus vidaus reikalų ministerijos ministro ar Krašto krašto apsaugos ministerijos ministro ir Sveikatos sveikatos apsaugos ministerijos ministro patvirtintą sąrašą.“
3Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos ir vidaus
reikalų sistemose, nuostatus tvirtina jų steigėjai krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai, suderinę su Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministru.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas (3)
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį. 4. Uždaroji įstaiga – įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms gyventojų grupėms. 2 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Uždaroji biudžetinė įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti įstatymuose šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytoms asmenų grupėms nurodytiems asmenims nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“
2Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Uždarosios biudžetinės įstaigos gali būti steigiamos tik tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į Vidaus vidaus reikalų ministerijos ministro ar Krašto krašto apsaugos ministerijos ministro ir Sveikatos sveikatos apsaugos ministerijos ministro patvirtintą sąrašą.“
3Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Uždarųjų biudžetinių įstaigų, steigiamų krašto apsaugos
ir vidaus reikalų sistemose, nuostatus tvirtina jų steigėjai krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministru.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-01-21 Nr. XIIP-1444 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis D. Valatkevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-03-03 Nr. XIIP-1444(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 2 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-21 Nr. XIIP-1444(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Gintaras Ūsaitis. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyrius patarėja Jurgita Banytė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyrius vyr. specialistė Jūratė Čaplikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-21 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Pritarti
komiteto neetatinė ekspertė dr. Danguolė Jankauskienė 2014-03-18 Sveikatos politikos vystymo kontekste Lietuvoje ne kartą buvo nagrinėjama žinybinės sveikatos apsaugos vieta Nacionalinėje sveikatos sistemoje. Po Nepriklausomybės paskelbimo buvo panaikinta KGB, Specializuota IV valdybos, Geležinkeliečių žinybinė sveikatos apsauga darniai ją integruojant į bendrą sveikatos sistemą. Gydyti pacientai nepatyrė jokios žalos.
Tačiau visgi išliko VRM ir Krašto apsaugos žinybinės sveikatos struktūros, kurios finansuojamos žinybinių biudžetų bei Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, kas mūsų Lietuvos sveikatos sistemą daro komplikuotesne. 1998-2000 metais peržiūrint sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų paketą taip pat buvo iškilęs šis klausimas Seime. Sveikatos politikoje žinybinė sveikatos apsauga nėra “sveikas” reiškinys. Jis mokesčių mokėtojams kelia klausimus dėl teisingumo, solidarumo, skaidrumo ir efektyvumo. Tuo labiau, jei ji finansuojama iš kelių šaltinių. Kaip teigiama teikiamo įstatymo paketo aiškinamajame rašte “Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai siekia iš esmės tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir mažinti pacientų eiles ir pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą”. Sutikčiau, kad padidinus apmokėjimą ir suteikus dar didesnį svorį atskirų žinybų sveikatos priežiūrai galima pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą atskiros socialinės grupės gyventojams, tačiau iš karto kyla klausimas, kieno sąskaita ir kodėl ne iš Krašto apsaugos, o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ir niekaip negalėčiau sutikti, kad siūlomi projektai pagerina sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atvirkščiai, jie dar labiau komplikuoja valdymą ir finansavimą.
Pirminė sveikatos priežiūra finansuojama pagal prisirašymo vietą priklausomai nuo paciento amžiaus. O jei mes turime žinybinę Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų sveikatos apsaugą, tai tarnaujantis pareigūnas ar kareivis prisirašo prie dalinio, kuriame tarnauja, ir tai turi spręsti Krašto apsaugos žinybinė sveikatos apsauga, vystant savo sveikatos apsaugos struktūras, tame tarpe ir pirminę sveikatos priežiūrą. Jos apimties nustatymas yra jų diskrecijoje. Neteisinga būtų krašto apsaugos finansavimo trūkumą perkelti ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių. Nebent panaikintumėme apskritai žinybinę sveikatos sistemą ir tuomet būtų viena vieninga LNSS visiems Lietuvos gyventojams. Teigiama, kad dabartinis “Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nenumato galimybės uždarosiose sveikatos priežiūros įstaigose, tame tarpe ir Krašto apsaugos ministerijos valdymo srityje veikiančiuose krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojančiuose ir vykdančiuose kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos padaliniuose (toliau - krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojantys ir vykdantys kariuomenės padaliniai), teikti apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas”. Tačiau to ir nereikia, nes įstatymai numato finansavimą iš Krašto apsaugai skirto biudžeto lėšų, kuris, žinoma, nėra pakankamas. Nemanau, kad finansavimo lyginamojo svorio dar didesnis perkėlimas ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių ir žinybinės sveikatos sistemos vystymas būtų teigiamas žingsnis sveikatos politikoje. Nepritarti Nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvos kariuomenės Dr. J.
J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos, veikianti Lietuvos Kariuomenės, kaip juridinio asmens vardu, kuriai VĮ Registrų centre suteiktas biudžetinės įstaigos filialo kodas, sveikatinimo veiklą vykdančiuose padaliniuose (toliau – KAS sveikatinimo veiklą vykdantys padaliniai) neteko teisės teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtrauktas į PSDF finansuojamų paslaugų sąrašą, išskyrus sveikatinimo veiklą karinių operacijų metu ir odontologines paslaugas. Todėl tuo atveju, kai profesinės karo tarnybos karių (toliau – PKT kariai) tarnybos vieta nesutampa su gyvenamąja vieta (40 proc. PKT karių (3104) tarnybos vieta nesutampa su gyvenamąja, kasmet virš 900 PKT karių iš KAS tarnaujančių
sveikatos priežiūros įstaigoje, PKT kariams neužtikrinamas savalaikis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įtrauktų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) finansuojamų paslaugų sąrašą, prieinamumas – susirgę tarnybos metu PKT kariai turi vykti į gyvenamąją vietovę, o įsiregistravę sveikatos priežiūros įstaigoje pagal tarnybos vietą, susirgę ne tarnybos metu, turi vykti į tarnybos vietoje esančią sveikatos priežiūros įstaigą. Sumažinus teikiamų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, medicinos personalo darbo krūvis asmens sveikatos priežiūros srityje sumažėjo, todėl turima infrastruktūra ir personalo ištekliai išnaudojami ne pilna apimtimi, taip pat neužtikrinama karo gydytojų, vykdančių šeimos gydytojų funkcijas, ir jų padėjėjų profesinė realizacija bei kvalifikacija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui. 7.
Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
REIKALŲ komitetas
2014 m. kovo 26 d. Nr. (Posėdžio data)
pirmininkė D. Mikutienė, komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, komiteto nariai V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, I. Rozova. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjos K. Civilkienė, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras J. Olekas, Sveikatos apsaugos viceministras G. Černiauskas, Ministro Pirmininko patarėjas A. Vinkus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai L. Vaičiulienė, A. Gabrilavičius, G. Bieliauskienė, I. Cechanovičienė, Krašto apsaugos ministerijos atstovai J. Nagienė, J. Čaplikienė, J. Banytė, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Griškova, E. galčiūtė, M. Smatavičiūtė, Ž. Baigienė, V. Momkuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-21 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį
technikos taisyklėms pastabų neturime. Atsižvelgti
ekspertė, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė, Politikos mokslų intituto profesorė dr. D. Jankauskienė, 2014-03-18 Sveikatos politikos vystymo kontekste Lietuvoje ne kartą buvo nagrinėjama žinybinės sveikatos apsaugos vieta Nacionalinėje sveikatos sistemoje.
Po Nepriklausomybės paskelbimo buvo panaikinta KGB, Specializuota IV valdybos, Geležinkeliečių žinybinė sveikatos apsauga darniai ją integruojant į bendrą sveikatos sistemą. Gydyti pacientai nepatyrė jokios žalos. Tačiau visgi išliko VRM ir Krašto apsaugos žinybinės sveikatos struktūros, kurios finansuojamos žinybinių biudžetų bei Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, kas mūsų Lietuvos sveikatos sistemą daro komplikuotesne. 1998-2000 metais peržiūrint sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų paketą taip pat buvo iškilęs šis klausimas Seime. Sveikatos politikoje žinybinė sveikatos apsauga nėra “sveikas” reiškinys. Jis mokesčių mokėtojams kelia klausimus dėl teisingumo, solidarumo, skaidrumo ir efektyvumo. Tuo labiau, jei ji finansuojama iš kelių šaltinių. Kaip teigiama teikiamo įstatymo paketo aiškinamajame rašte “Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai siekia iš esmės tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir mažinti pacientų eiles ir pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą”.
Sutikčiau, kad padidinus apmokėjimą ir suteikus dar didesnį svorį atskirų žinybų sveikatos priežiūrai galima pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą atskiros socialinės grupės gyventojams, tačiau iš karto kyla klausimas, kieno sąskaita ir kodėl ne iš Krašto apsaugos, o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ir niekaip negalėčiau sutikti, kad siūlomi projektai pagerina sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atvirkščiai, jie dar labiau komplikuoja valdymą ir finansavimą. Pirminė sveikatos priežiūra finansuojama pagal prisirašymo vietą priklausomai nuo paciento amžiaus. O jei mes turime žinybinę Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų sveikatos apsaugą, tai tarnaujantis pareigūnas ar kareivis prisirašo prie dalinio, kuriame tarnauja, ir tai turi spręsti Krašto apsaugos žinybinė sveikatos apsauga, vystant savo sveikatos apsaugos struktūras, tame tarpe ir pirminę sveikatos priežiūrą. Jos apimties nustatymas yra jų diskrecijoje. Neteisinga būtų krašto apsaugos finansavimo trūkumą perkelti ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių. Nebent panaikintumėme apskritai žinybinę sveikatos sistemą ir tuomet būtų viena vieninga LNSS visiems Lietuvos gyventojams.
Teigiama, kad dabartinis “Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nenumato galimybės uždarosiose sveikatos priežiūros įstaigose, tame tarpe ir Krašto apsaugos ministerijos valdymo srityje veikiančiuose krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojančiuose ir vykdančiuose kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos padaliniuose (toliau - krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojantys ir vykdantys kariuomenės padaliniai), teikti apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas”. Tačiau to ir nereikia, nes įstatymai numato finansavimą iš Krašto apsaugai skirto biudžeto lėšų, kuris, žinoma, nėra pakankamas. Nemanau, kad finansavimo lyginamojo svorio dar didesnis perkėlimas ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių ir žinybinės sveikatos sistemos vystymas būtų teigiamas žingsnis sveikatos politikoje. Pritarti
ekspertė dr. D. Brogienė, 2014-03-04 Pritariu PSP paslaugų teikimui ir apmokėjimui iš PSDF krašto apsaugos sistemoje sveikatinimo veiklą vykdančiuose kariuomenės padaliniuose. Teisės aktų nustatyta tvarka tai turėtų būti taikoma tik privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir VSD žvalgybos pareigūnams. Pastebėjimas: LR sveikatos sistemos įstatymo 77 str. 2d. pakeitime reikėtų koreguoti tekstą „...suderinęs su sveikatos apsaugos ministru“. Nepritarti
iniciatoriams patobulinti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2014-03-19
ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Nepritarti
iniciatoriams patobulinti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti įstatymo projektą XIIP-1444 iniciatoriams patobulinti, siūlant atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą organizuojančiuose ir vykdančiuose kariuomenės padaliniuose teikiamų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Argumentai:
Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektas XIIP-1444 ir jį lydintieji įstatymų projektai XIIP-1445 – XIIP-1448 sietini su Vyriausybės programos nuostatomis iš esmės tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, mažinti pacientų eiles ir pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą. Komiteto nuomone, įstatymų projektais siūlomas reglamentavimas, neįgyvendins šių Vyriausybės programų nuostatų, siūlomi pakeitimai yra susiję ne su esminiu sveikatos sistemos tobulinimu, bet su pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimu atskirai socialine grupei.
Vienas iš pamatinių privalomojo sveikatos draudimo principų, palaikančių šios sistemos veikimą – solidarumo principas, kuris reiškia kad dirbantys asmenys moka privalomojo draudimo įmokas, šitaip sudarydami prielaidas suteikti asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) paslaugas ne tik sau, bet ir tiems asmenims, kurie dėl įstatyme numatytų objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savimi. Finansuojant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau LNSS) pirminės ASP paslaugas, solidarumas taip pat svarbus, nes už teikiamas paslaugas įstaigoms apmokama atsižvelgiant į prisirašiusiųjų apdraustųjų skaičių. Jeigu būtų pradėta iš PSDF biudžeto lėšų finansuoti krašto apsaugos sistemos įstaigose teikiamas pirminės ASP paslaugas, tikėtina, kad būtų pažeistas solidarumo principas ir teisėti kitų apdraustųjų lūkesčiai. Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi pacientai, tame tarpe ir kariai, turi teisę pasirinkti LNSS pirminės ASP įstaigą, t.y. jie gali prisirašyti prie šių įstaigų tiek savo gyvenamojoje, tiek tarnybos vietoje ir gauti šiose įstaigose kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, minėtos paslaugos prieinamos kariams. Tačiau, jeigu būtų pritarta įstatymų projektų siūlomiems pakeitimams, kitų pacientų teisės pasirinkti įstaigą įgyvendinimas krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose negalės būti realizuotas dėl šių įstaigų specifiškumo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į 2005 m. gruodžio
gydytojo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus normatyvas (apylinkėse, kuriose vaikai sudaro ne daugiau 20 proc.) yra 1550 gyventojų.
Krašto apsaugos ministerijos pateikta informacija rodo, kad krašto apsaugos sistemoje gydytojų, teikiančių pirminės ASP paslaugas yra 26, o profesinės karo tarnybos karių, kurių gyvenamoji vieta nesutampa su tarnybos vieta, yra 1304, todėl darytina prielaida, kad vienam šeimos gydytojui, teikiančiam pirmines ASP paslaugas krašto apsaugos sistemoje, tektų vidutiniškai 51 pacientas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komiteto nuomone, netikslinga keisti esamo reglamentavimo ir krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose pradėti teikti iš PSDF biudžeto lėšų apmokamų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Manytina, kad siūlomi pakeitimai apsunkintų sveikatos sistemos valdymą, finansavimą ir kontrolę. 8. Balsavimo rezultatai: 5 „už“; 2 „prieš“; 1 susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Požela, K. Kuzminskas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Paulius Bačiulis, Tomas Marozas, Agnė Silickienė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyrius vyr. specialistė Jūratė Čaplikienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Nerija Stasiulienė, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento patarėjas Valdas Kiveris. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-03 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2015-04-082 Argumentai: Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnis nustato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Be to, teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartys dėl 2015 metų apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis šiuo metu jau yra sudarytos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad įstatymo projekto nuostatos, kuriomis keičiamas sveikatos priežiūros paslaugų kariuomenės padaliniuose finansavimas, įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
7Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
REIKALŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto
pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Sveikatos apsaugos viceministrai V. Gavrilov, sveikatos apsaugos ministro patarėja J. Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai N. Stasiulienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai M. Smatavičiūtė, V. Griškova, Krašto apsaugos ministerijos atstovė. J. Čaplikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-03 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2015-04-08 * Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą. Pritarti Pritarti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. 2. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2015-04-083 Argumentai: Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnis nustato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Be to, teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartys dėl
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis šiuo metu jau yra sudarytos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad įstatymo projekto nuostatos, kuriomis keičiamas sveikatos priežiūros paslaugų kariuomenės padaliniuose finansavimas, įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2015-04-151 N Argumentai: keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta uždarosios įstaigos sąvoka, pagal kurią tokia įstaiga yra laikoma įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms asmenų grupėms. Keičiamo įstatymo 25 straipsnis nustato uždarosios biudžetinės įstaigos sampratą, jos steigimo ir veiklos ypatumus. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio
biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytoms asmenų grupėms nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas bei užtikrinti teisinį aiškumą, kad uždarosios biudžetinės įstaigos teikia sveikatos priežiūros paslaugas ne tik keičiamame įstatyme, bet ir kituose įstatymuose nurodytiems asmenims, siūlytina išbraukti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą uždarosios įstaigos sąvoka. Pasiūlymas: papildyti nauju 1 straipsniu (ankstesnius 1–2 straipsnius laikyti atitinkamai 2–3 straipsniais): „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 4 dalį. 4. Uždaroji įstaiga – įstaiga, kurios paslaugos prieinamos tik šio įstatymo nustatytoms gyventojų grupėms.“
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekto
valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytoms asmenų grupėms nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 65¹, 67, 68, 72 ir 77²straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1445(2)
priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose be aiškiai apibrėžtos asmenų grupės, išdėstytos 65 straipsnio 2 dalyje, taip pat teikiamos ir kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, tikslintina keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotė. Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Uždaroji biudžetinė įstaiga yra iš valstybės turto ir biudžeto lėšų įsteigta
ir išlaikoma biudžetinė įstaiga, teikianti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose nurodytoms asmenų grupėms nurodytiems asmenims nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas. Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinės biudžetinėse įstaigose teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“
paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, V. M. Čigriejienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė