Projekto lyginamasis variantas
(Žin., 1985, Nr. 1-1; 1986, Nr. 18-184; 1992, Nr. 21-610; 1993, Nr. 26-597; 1994, Nr. 58-1132; 1994, Nr. 89-1724; 1995, Nr. 104-2325; 2000, Nr. 22-552; 2008, Nr. 81-3181)
50 straipsnyje vietoj skaičiaus ir žodžių ,, 1 minimalaus gyvenimo lygio” įrašyti skaičių ir žodžius ,, 4 minimalių gyvenimo lygių”, žodį ,,septynių” pakeisti ,,devynių” ir visą straipsnį išdėstyti taip: ,,50 straipsnis. Smulkusis svetimo turto pagrobimas Smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių devynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Pastaba. Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio 4 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį).” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo nariai Artūras Paulauskas Darius Petrošius
Projekto XIIP-1442(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,50 straipsnis. Smulkusis svetimo turto pagrobimas Smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių iki septynių šimtų litų dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Pastaba. Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 3 minimalausių gyvenimo lygioų (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį).“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) XXVI skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“
asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Šiuo metu, pagal 190 straipsnio 1 dalį, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė jeigu jis įvykdo nusikalstamą veiką, susijusią su turtu, kurio vertė viršija 1 Minimalaus Gyvenimo Lygio dydžio sumą (toliau – MGL). MGL dydis reglamentuojamas 2008 metų gruodžio 30 dienos Vyriausybės Nutarime Nr. 1366 „ Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ ir siekia 130 litų sumą. Pagal paminėtą straipsnį nedidelės vertės turtu, kuris yra nusikalstamos veikos dalyku, laikytinas turtas, viršijantis 1 MGL (130 litų sumą), tačiau neviršijantis
Kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kuri siejasi su BK numatyta atsakomybe. Pagal ATPK asmuo atsako administracine tvarka, jeigu pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL, todėl šiuo projektu siekiama pakeisti ir ATPK 50 straipsnį. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad netikslinga susieti baudžiamosios atsakomybės kildinimą pagal pagrobto turto vertę, remiantis išimtinai 1 MGL (130 litų) dryžio suma. MGL dydis ( šiuo metu bazinė socialinė išmoka) paskutinį kartą buvo nustatytas 2008 metų gruodžio 30 dienos Vyriausybės Nutarime Nr. 1366. Nuo tada bazinės socialinės išmokos dydis nebuvo koreguotas.
Kadangi turi būti laikomasi principo, jog baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia atsakomybė bei taikoma asmeniui tik kaip ultima ratio priemonė, kuomet kitokia atsakomybė, atsižvelgiant į veikos pobūdį, negali būti pritaikyta, šiuo metu taikomas 1 MGL dydis baudžiamajai atsakomybei kilti yra neproporcingai mažas bei neatitinkantis baudžiamosios atsakomybės tikslų. 1 MGL dydį atitinkanti 130 litų suma, atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo realijas, kainų didėjimą, infliaciją ir tai, kad per penkerius metus šis dydis nebuvo keičiamas bei nebuvo bandyta jį pritaikyti prie besikeičiančios valstybės ekonominės situacijos, nėra laikytina adekvačia suma baudžiamajai atsakomybei kilti. BK 190 straipsnio
kilti, atkreiptinas dėmesys, jog riba, skirianti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės kilimą, nėra proporcinga. Šiuo projektu siūloma BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyti didesnę sumą baudžiamajai atsakomybei kilti, kuri labiau atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslą būti griežčiausia asmens drausminimo priemone. Akivaizdu, kad nusikalstama veika, kurios dalykas turtas, savo verte viršijantis 130 litų sumą, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, yra nepakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei. Projekte numatyta susieti baudžiamąją atsakomybę ne su 1 MGL dydžio suma, o su didesne 4 MGL (520 litų) suma. Šiuo projektu bus suderinti ir padidinti šio straipsnio 1 dalyje nustatyti MGL dydžiai, nurodantys nedidelės turto vertės ribas. Kadangi keičiama BK 190 straipsnio 1 dalis, turi būti pakeistas ir ATPK 50 straipsnis, kad būtų suderinta riba skirianti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę.
Kadangi šiuo projektu baudžiamoji atsakomybė kiltų pagrobus didesnės vertės turtą nei anksčiau, turėtų būti padidinta sankcija ir už ATPK 50 straipsnio pažeidimą, nes asmuo atsakytų už turto pagrobimą, kurio vertė siektų iki 520 litų sumą, o ne 130 litų. Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – padidinti turto vertę, nuo kurios asmeniui, kuomet nusikalstamos veikos dalykas yra tam tikros vertės turtas, kyla baudžiamoji atsakomybė. Turto vertę susieti su labiau šiuolaikinio gyvenimo realijas atitinkančio MGL dydžio suma ir pakeisti BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas. 1 MGL (130) turėtų būti pakeistas didesne – 4 MGL (520) litų suma. Baudžiamoji atsakomybė, už nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK XXVI skyriuje kiltų kai turto vertė viršija 520 litų. Nedidelės vertės turtu būtų laikomas turtas, viršijantis 4 MGL (520 litų), tačiau neviršijantis 7 MGL (910 litų). Didelės turto vertės atveju išliktų 250 MGL (32500 litų) dydžio suma. ATPK 50 straipsnyje turėtų būti nustatyta, kad smulkaus turto pagrobimu laikomas administraciniu pažeidimu, kuomet pagrobto turto vertė neviršija 4 MGL (520 litų) sumos. Taip pat turėtų būti padidinta sankcijos už ATPK 50 straipsnio pažeidimą viršutinė riba – asmeniui būtų skiriama maksimali bauda ne 7 šimtai litų, o 9 šimtai litų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narys – Artūras Paulauskas. 2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojančiame Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos”.
Galiojančiame Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekse 50 straipsnyje nustatyta, kad ,,Smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Pastaba. Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį)”. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pakeitus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 190 straipsnio 1 dalį pakeičiant MGL dydžius, nuo kurių asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, būtų pasiekti baudžiamosios teisės tikslai - pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kai asmens nusikalstama veika yra proporcinga baudžiamojo proceso metu taikomoms priemonėms, atsieti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, įtvirtinti principą, kad baudžiamoji atsakomybė taikytina tik kaip kraštutinė (ultima ratio) priemonė. Nedidelės vertės turtu būtų laikomas turtas viršijantis 4 MGL (520 litų), tačiau neviršijantis 7 MGL (910 litų) sumos.
Pakeitus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį būtų nustatyta, kad turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 4 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (520 litų) dydžio sumos bei būtų padidinta viršutinė sankcijos riba už šį pažeidimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės, tačiau asmenims, kurie yra nuteisti už BK XXVI skyriuje numatytas veikas bus taikomas baudžiamasis įstatymas atgal, kadangi BK 3 straipsnio 2 dalyje numatytas atsakomybę švelninančios normos galiojimas asmenims, kurie įvykdė nusikalstamas veikas iki normos įsigaliojimo. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymus reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminių banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminių banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Kartu su BK 190 straipsnio 1 dalimi turi būti parengtas ATPK 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais metais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Bus sutaupyta biudžeto lėšų, nes sumažės baudžiamojo persekiojimo ir teismų darbo kaštai, taip pat asmenims sušvelninus atsakomybę sumažės jų išlaikymo įkalinimo įstaigose išlaidos. Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Minimalus Gyvenimo Lygis“, „Turto vertė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Petrošius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-01- Nr. Į 2014-01-13
Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1441 ir lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-1442 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1441 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1442, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Budnikaitė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
SAUGUMO ir GYNYBOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Gintaras Ūsaitis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Švedijos Karalystės ambasados Lietuvoje atstovė Laura Sudintaitė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Renaldas Žekonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-15 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 71 punktą keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios teisės aktus, jų oficialaus paskelbimo šaltinis, taip pat jį keitusių teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nenurodomi; pagal 31.5 punktą įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotė „žodį „septynių“ pakeisti „devynių“ “. Pritarti 3.
Teisingumo ministerijos, 2014-01-24 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1441 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1442, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: L. Zdanavičienė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, I. Leonavičiūtė, G. Morkūnienė, Komiteto biuro padėjėjos A. Bacevičienė, M. Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Darius Petrošius, Prezidento patarėja Skirmantė Makūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-15 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rengimo rekomendacijų 71 punktą keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios teisės aktus, jų oficialaus paskelbimo šaltinis, taip pat jį keitusių teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nenurodomi; pagal 31.5 punktą įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis. Pritarti
straipsnio pakeitimų esmės formuluotė „žodį „septynių“ pakeisti „devynių“ “. Pritarti iš dalies Pakeitimų esmė dėstytina šiek tiek kitaip: „Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“ 3.
Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-01-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1442, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė Įstatymo projekte nėra nustatytos įsigaliojimo datos, todėl manytina, kad įstatymas turėtų įsigalioti nuo paskelbimo Teisės aktų registre. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalios Seime priimtas įstatymas Nr. XII-1236, kuriame aptariamo straipsnio (50 str.) sankcijoje baudos dydžiai yra kitokie ir yra nurodyti eurais (nuo 86 iki 202 eurų). Taip pat šio straipsnio pastaboje nurodoma, kad „Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio.“ Vadinasi, priėmus šiuo projektu siūlomas pataisas, reikėtų atitinkamai keisti ir priimto įstatymo Nr. XII-1236 nuostatas arba šiame projekte reikėtų nustatyti ne ankstesnę, nei 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojimo datą, tuomet būtų išvengta minėto įstatymo pataisų. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė Atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių nusižengimų kodekso projekto 101 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Toks pažeidimas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų. Vyriausybės nutarimu patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis lygus 37,66 euro.
Pasiūlymas svarstytinas ANK projekto nuostatų kontekste, peržiūrint sistemiškai ir kompleksiškai kitus straipsnius, kuriuose taip pat rišamasi prie vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio vertės. Pvz. ANK 102 str., kuriame reglamentuojama atsakomybė už „Smulkaus neteisėtu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą“ (t.y. tokio turto vertė neviršija 1 BBND). Pritarti Šiuo projektu teikiamos pataisos turėtų būti inkorporuotos į Administracinių nusižengimų kodekso projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Policijos departamentas prie LR VRM 2014-09-03 Pranešame, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pritaria Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1441 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1442. Teikiame Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistinius duomenimis apie nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kai turto vertė siekė nuo 1 MGL iki 4 MGL;
Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1-72 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo išlaidų apskaičiavimo metodika, apskaičiuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate atlikto ir teismui perduoto ikiteisminio tyrimo dėl vieno įtariamojo padarytos vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas), kaina yra 1 960,29 litų (568,20 eurų).
Ikiteisminio tyrimo dėl vieno įtariamojo padarytų dviejų šios kategorijos nusikalstamų veikų kaina - 3 574,71 litų (1036,15 eurų). Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate atlikto ir teismui perduoto ikiteisminio tyrimo dėl vieno įtariamojo padarytos vienos šios kategorijos nusikalstamos veikos kaina yra 1 556,43 litų (451,14 eurų). Ikiteisminio tyrimo dėl vieno įtariamojo padarytų dviejų šios kategorijos nusikalstamų veikų kaina - 2 840,04 litų (823,20 eurų). Mūsų gautais neoficialiais duomenimis, ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams pradedami:
Vengrijoje - jei padaryta žala viršija 50 000 forintų (apie 155 eurai); Čekijoje - jei padaryta žala viršija 5 000 Čekijos kronų (apie 200 eurų). Jei pavogto turto vertė yra mažesnė, vagystė laikoma baudžiamuoju nusižengimu; Suomijoje - baudžiamoji atsakomybė nepriklauso nuo padarytos žalos dydžio, tačiau baudžiamajame kodekse numatyta, kad atsakomybės už smulkią vagystę klausimas gali būti sprendžiamas supaprastinta (baudžiamojo proceso) tvarka, t. y. policininkas gali skirti baudą nusikaltėliui tiesiog nusikaltimo vietoje;
Ispanijoje - jei padaryta žala viršija 400 eurų, kai prieš savininką ar teisėtą turto turėtoją nebuvo naudotas smurtas, o patenkant į objektą nebuvo naudota jėga, baudžiama įkalinimu nuo 6 iki 18 mėnesių; Slovakijoje - jei padaryta žala viršija 266 eurus; Estijoje - jei padaryta žala viršija 64 eurus, tačiau numatoma, kad nuo 2015-01-01 baudžiamoji atsakomybė bus, kai padaryta žala viršys 200 eurų;
Lenkijoje - kai padaryta žala viršija 420 Lenkijos zlotų (maždaug 100 eurų); Kroatijoje - kai padaryta žala viršija 2 000 Kroatijos kūnų (maždaug 263 eurai).
Vagystės, kai pagrobtas turtas neviršija 2 000 Kroatijos kūnų, atveju nukentėjusysis gali teistis privataus ieškinio tvarka; Latvijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Airijoje padarytos žalos dydis neturi įtakos baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Pritarti iš dalies Komitetas patobulino įstatymo projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-07-181 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. SV-S-633
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 10 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1441 (toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIP-1441) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1442 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1442) (toliau – įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
dekriminalizuoti galima tik tada, kai tam tikra veika praranda pavojingumą visuomenei, tačiau įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinė dekriminalizavimo priežastis ta, kad veika, kai pagrobto turto vertė viršija 130 litų sumą, nelaikytina adekvačia kilti baudžiamajai atsakomybei, atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo realijas, kainų didėjimą, infliaciją. Tačiau ekonominis kriterijus neturėtų lemti dekriminalizavimo tokių veikų, kurių pavojingumas visuomenei išlieka toks pats, o paplitimas – vienas didžiausių tarp visų nusikalstamų veikų. Be to, tokios veikos kaip svetimo turto pagrobimas ar pasisavinimas, sukčiavimas – iš esmės nusikalstamos, todėl jas padarę asmenys turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Administracinė atsakomybė taikoma už visuomenei ne tokias pavojingas veikas, kuriomis pažeidžiamos administracinės teisės normos, kėsinamasi į nustatytą valstybės valdymo tvarką, taip pat paprastai netiesiogiai kėsinamasi į valstybės ginamas socialines vertybes (gyvybę, sveikatą, asmens ir visuomenės saugumą, asmenų lygybę prieš įstatymą, nediskriminavimą ir taip toliau), pažeidžiant įvairias tas vertybes apsaugančias teisės normas (taisykles, tvarką, procedūras, draudimus, reikalavimus ir panašiai), arba nors ir kėsinamasi į valstybės ginamas socialines vertybes, tačiau ne taip pavojingai, kad būtų galima taikyti baudžiamosios atsakomybės priemones, nes nepadaryta tiesioginės žalos saugomoms vertybėms ir (ar) taikyti šias priemones valstybei būtų per brangu. Būtent dėl to baudžiamoji atsakomybė netaikoma ir už smulkų svetimo turto pagrobimą. Taigi nėra pagrindo plėsti administracinės atsakomybės taikymą už kriminalinio pobūdžio veikas.
Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-1441 nuostatos, susijusios su nedidelės vertės turto dydžio ribos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 190 straipsnyje didinimu, nepagrįstos jokiais skaičiavimais, nedidelės vertės turto dydžio ribos didinamos nevienodai: apatinė – 3 minimaliaisiais gyvenimo lygiais (toliau – MGL): nuo 1 iki 4 MGL, o viršutinė – 4 MGL (nuo 3 iki 7 MGL), pakeitimai susiję tik su baudžiamojo įstatymo skyriumi, kuriame nustatoma baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, būtų tikslinga su MGL dydžiu susijusius klausimus spręsti kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kitas baudžiamojo įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, didelės vertės turto ribų, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų reglamentavimo aspektus ir panašiai. 2. Nedidelės vertės turto dydžio ribos Baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pakėlimas sudarytų sąlygas daugėti daromų teisės pažeidimų, nes asmenims už tokias pat veikas kiltų ne baudžiamoji, kaip nustatyta dabar, o administracinė atsakomybė. Administracinės nuobaudos daug švelnesnės už Baudžiamajame kodekse nustatytas bausmes. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, nesulaukia tokių sunkių teisinių pasekmių kaip patrauktasis baudžiamojon atsakomybėn. Asmeniui, patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, atsiranda teistumas, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar teistą asmenį, padariusį naują nusikalstamą veiką, traukti baudžiamojon atsakomybėn ar atleisti nuo jos. Be to, teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos. Šios pasekmės pasireiškia tam tikrų teisių ir laisvių suvaržymais, nustatytais įstatymuose. Asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, tokių pasekmių nekyla.
Nepritarti
siūlomas teisinis reguliavimas tam tikrais atvejais sunkintų patirto nuostolio atlyginimo procesą, nes pagal administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatas turtinio nuostolio atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas, jeigu jo suma neviršija 500 (penki šimtai) litų. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl tais atvejais, kai pagrobto turto vertė viršytų 500 (penki šimtai) litų, nuostolį patyręs asmuo turėtų atskira tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo pareikšdamas civilinį ieškinį teisme. Reikėtų pažymėti, kad baudžiamajame procese asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, nesvarbu, kokio ji dydžio, turi teisę pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pritarti iš dalies Komitetas patobulino projektą taip, kad pagal administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatas turtinio nuostolio atlyginimo klausimo sprendimas nebus apsunkintas, nes jo suma neviršys 500 (penkių šimtų) litų. (Projekte yra nustatoma turto vertė iki 3 MGL). 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
teisės pažeidimus, nebus galima taikyti daugelio baudžiamajame procese numatytų procesinių prievartos priemonių (pavyzdžiui, imti rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai atlikti), dėl to gali mažėti smulkiojo svetimo turto vagysčių atskleidimo ir tyrimo efektyvumas. Pritarti iš dalies Veikos dekriminalizavimas pats savaime nereiškia, kad padaryta veika neturėtų būti tiriama arba pažeidėjas nebūtų baudžiamas. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIP-1442 keičiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) 50 straipsnis – jame nustatyta turto vertė didinama 4 kartus (nuo 1 iki 4 MGL), tačiau viršutinė baudos už smulkųjį svetimo turto pagrobimą riba didinama neproporcingai mažai – tik nuo 700 iki 900 litų. Nustačius neproporcingai mažas baudas, kyla grėsmė, kad paskirta administracinė nuobauda gali būti per švelni, todėl nebūtų pasiekta administracinės nuobaudos tikslų –pažeidimą padariusius asmenis nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, siekti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pritarti iš dalies Nustatyta turto vertė didinama ne 4 o 3 kartus, todėl paliekama tokia pati projekte didinama baudos viršutinė riba. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
6Įstatymo projekte Nr. XIIP-1442 siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje
kaip alternatyvią administracinę nuobaudą nustatyti administracinį areštą nuo
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekte Nr. XIP-3600(2), atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, pagal kurį bet koks nubaudimas kad ir trumpu laisvės atėmimu sietinas su baudžiamuoju persekiojimu ir atitinkamomis procesinėmis garantijomis, kurios visa apimtimi užtikrinamos tik baudžiamajame procese, nenumatyta administracinio arešto nuobauda. Taigi pažeidėjus, padariusius smulkųjį svetimo turto, kurio vertė neviršija 4 MGL, pagrobimą, būtų galima bausti tik piniginėmis baudomis. Kadangi tokie pažeidėjai dažnai neturi turto ir (ar) pajamų, bausti juos vien piniginėmis baudomis būtų netikslinga.
Pagal esamo teisinio reguliavimo nuostatas tokiems asmenims (padariusiems Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje,
nusikalstamas veikas), be baudos, gali būti skiriamas areštas arba laisvės apribojimas, taigi šios nuostatos leidžia tinkamai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo ateityje. Nepritarti Siūlomu projektu nėra siūloma naujai nustatyti kaip alternatyvią administracinę nuobaudą – administracinį areštą, taip yra šiuo metu galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2014-05-14 * Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas
pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas