Projekto lyginamasis variantas
(Žin., 2000, Nr. 89-274; Žin., 2003, Nr. 74-3423, Žin., 2010, Nr. 145-7439)1 straipsnis. 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas. 190 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičių 1, 3 įrašyti skaičius 4, 7 ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo
vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo nariai Artūras Paulauskas Darius Petrošius
Projekto XIIP-1441(2) lyginamasis variantas
2014 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 3 MGL, bet neviršija 3 5 MGL dydžio sumos.”
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-01-15 Nr. XIIP-1441 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Pagal Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d.
įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 71 punktą keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios teisės aktus, jų oficialaus paskelbimo šaltinis, taip pat jį keitusių teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nenurodomi; pagal 89.2 punktą keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi; pagal 31.5 punktą įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis. 2. Taisytina projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė: konkrečiai nurodytina, vietoj kokio skaičiaus įrašomas koks skaičius. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
SAUGUMO ir GYNYBOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Gintaras Ūsaitis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Švedijos Karalystės ambasados Lietuvoje atstovė Laura Sudintaitė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Renaldas Žekonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-15 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 71 punktą keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios teisės aktus, jų oficialaus paskelbimo šaltinis, taip pat jį keitusių teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nenurodomi; pagal 89.2 punktą keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi; pagal 31.5 punktą įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-01-151 2.
Taisytina projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė: konkrečiai nurodytina, vietoj kokio skaičiaus įrašomas koks skaičius. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2014-01-24 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1441 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1442, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Komiteto biuro padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Darius Petrošius, Respublikos Prezidento patarėjai Skirmantė Makūnaitė, Laimis Gelažius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-15 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 71 punktą keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios teisės aktus, jų oficialaus paskelbimo šaltinis, taip pat jį keitusių teisės aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nenurodomi; pagal 89.2 punktą keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi; pagal 31.5 punktą įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis raidėmis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-151
pakeitimų esmė: konkrečiai nurodytina, vietoj kokio skaičiaus įrašomas koks skaičius.
Nepritarti Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas naujas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas (įsigaliojusias 2014-01-01 kartu su Teisėkūros pagrindų įstatymu) Straipsnio pavadinimas ir pakeitimų esmė dėstytini taip: „1 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-01-24 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1441 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1442, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė 2014-11-141 * Įstatymo projekte nenustatyta įsigaliojimo data, taip pat projektas ir su juo susiję projektai neįvertinti sistemiškai (svarstomas projektas susijęs su ATPK projektu XIIP-1441 ir su baigiamu patobulinti ANK projektu XIP-3600(2), kurio 102 str. apibrėžiama smulkaus turto sąvoka: „Smulkaus neteisėtu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą“ (t.y. tokio turto vertė neviršija 1 BBND), t. y. vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 (nuo 2015 m. sausio 1 d.) (TAR, 2014-09-11, 2014-12127) patvirtino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį - 37,66 euro. 2015 m sausio 1 d.
2015 m sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigalios nauja valiuta (euras), atsižvelgiant į tai, visi susiję projektai turi būti svarstomi kartu ir derinami sistemiškai (tiek sąvokos, tiek dydžiai, tiek bendra kodeksų sistema, nes projektu keičiamas tik vienas BK skyrius, nustatantis atsakomybę už nusikalstamas veikas nuosavybei, lengvinantis padėtį baudžiamasis įstatymas galioja atgal, todėl turės būti peržiūrėti visi BK 3 str. 2 dalyje paminėti atvejai), taip pat turėtų būti nustatoma įsigaliojimo data, ne ankstesnė negu 2015 m. sausio 1 d. Pritarti Suderinta su ATPK projektu. Įsigaliojimo data nustatoma 2015 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-13 * Pastaba-klausimai suformuoti klausymų metu. 1. Kiek yra atlikta (užbaigta) ikiteisminių tyrimų dėl 130 Lt. vertės pagrobto turto ir kokia sankcija buvo pritaikyta? 1. 2. Kokie vieno tokio tyrimo realūs kaštai (įskaitant ir bylos nagrinėjimą teisme)? 3. Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tokiu atveju tektų peržiūrėti išvardytų asmenų bylas. Kiek būtų tokių atvejų? Atsakydami į paklausimą dėl Projektų Nr. XIIP-1441 ir XIIP-1442 svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete informuojame, kad: 2. 1.
ištirti 5 589 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. Apie priimtus sprendimus ir taikytas sankcijas ikiteisminiuose tyrimuose, duomenų neturime. 2. Ikiteisminio tyrimo išlaidos (pagal 2014 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-72 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo išlaidų apskaičiavimo metodika) dėl vieno įtariamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 4 d. (nedidelės vertės svetimo turto 1 MGL (130 Lt), pagrobimas) ir byla perduota teismui yra 1 556, 43 Lt;
departamento prie LR Teisingumo ministerijos duomenimis Nuteistųjų areštų skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos suvestinės duomenimis, 2013 m. sausio – gruodžio mėnesį teismo nuosprendžio termino vidurkiui 0 m. 2 mėn. 4 d. už vagystę priimti į įstaigą 724 asmenys. 4. Atsižvelgti Informacijos esmė aptarta klausymų metu. 2014-11-10 TTK įstatymų projektų XIP-3600 (ANK) ir XIP-3602 (BK) klausymų posėdyje buvo aptarti ir susiję įstatymų projektai XIIP-1441, XIIP-1442. Buvo paprašyta Policijos departamento atstovų pateikti papildomą patikslinančią informaciją (žiūrėti į 4 lentelės 1 p. atsakymą, gautą elektroniniu paštu). 2. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-09-03 * Pranešame, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pritaria Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1441 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1442.
XIIP-1442. Teikiame Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistinius duomenimis apie nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kai turto vertė siekė nuo 1 MGL iki 4 MGL; Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1-72 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo išlaidų apskaičiavimo metodika, apskaičiuota, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate atlikto ir teismui perduoto ikiteisminio tyrimo dėl vieno įtariamojo padarytos vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas), kaina yra 1 960,29 litų (568,20 eurų). Ikiteisminio tyrimo dėl vieno įtariamojo padarytų dviejų šios kategorijos nusikalstamų veikų kaina - 3 574,71 litų (1036,15 eurų). Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate atlikto ir teismui perduoto ikiteisminio tyrimo dėl vieno įtariamojo padarytos vienos šios kategorijos nusikalstamos veikos kaina yra 1 556,43 litų (451,14 eurų). Ikiteisminio tyrimo dėl vieno įtariamojo padarytų dviejų šios kategorijos nusikalstamų veikų kaina - 2 840,04 litų (823,20 eurų). Mūsų gautais neoficialiais duomenimis, ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams pradedami:
Vengrijoje - jei padaryta žala viršija 50 000 forintų (apie 155 eurai); Čekijoje - jei padaryta žala viršija 5 000 Čekijos kronų (apie 200 eurų).
Jei pavogto turto vertė yra mažesnė, vagystė laikoma baudžiamuoju nusižengimu; Suomijoje - baudžiamoji atsakomybė nepriklauso nuo padarytos žalos dydžio, tačiau baudžiamajame kodekse numatyta, kad atsakomybės už smulkią vagystę klausimas gali būti sprendžiamas supaprastinta (baudžiamojo proceso) tvarka, t. y. policininkas gali skirti baudą nusikaltėliui tiesiog nusikaltimo vietoje;
Ispanijoje - jei padaryta žala viršija 400 eurų, kai prieš savininką ar teisėtą turto turėtoją nebuvo naudotas smurtas, o patenkant į objektą nebuvo naudota jėga, baudžiama įkalinimu nuo 6 iki 18 mėnesių; Slovakijoje - jei padaryta žala viršija 266 eurus; Estijoje - jei padaryta žala viršija 64 eurus, tačiau numatoma, kad nuo 2015-01-01 baudžiamoji atsakomybė bus, kai padaryta žala viršys 200 eurų;
Lenkijoje - kai padaryta žala viršija 420 Lenkijos zlotų (maždaug 100 eurų); Kroatijoje - kai padaryta žala viršija 2 000 Kroatijos kūnų (maždaug 263 eurai). Vagystės, kai pagrobtas turtas neviršija 2 000 Kroatijos kūnų, atveju nukentėjusysis gali teistis privataus ieškinio tvarka; Latvijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Airijoje padarytos žalos dydis neturi įtakos baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Pritarti iš dalies Komitetas patobulino įstatymo projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-07-181 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr.
SV-S-633
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 10 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1441 (toliau
dekriminalizuoti galima tik tada, kai tam tikra veika praranda pavojingumą visuomenei, tačiau įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinė dekriminalizavimo priežastis ta, kad veika, kai pagrobto turto vertė viršija 130 litų sumą, nelaikytina adekvačia kilti baudžiamajai atsakomybei, atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo realijas, kainų didėjimą, infliaciją. Tačiau ekonominis kriterijus neturėtų lemti dekriminalizavimo tokių veikų, kurių pavojingumas visuomenei išlieka toks pats, o paplitimas
Administracinė atsakomybė taikoma už visuomenei ne tokias pavojingas veikas, kuriomis pažeidžiamos administracinės teisės normos, kėsinamasi į nustatytą valstybės valdymo tvarką, taip pat paprastai netiesiogiai kėsinamasi į valstybės ginamas socialines vertybes (gyvybę, sveikatą, asmens ir visuomenės saugumą, asmenų lygybę prieš įstatymą, nediskriminavimą ir taip toliau), pažeidžiant įvairias tas vertybes apsaugančias teisės normas (taisykles, tvarką, procedūras, draudimus, reikalavimus ir panašiai), arba nors ir kėsinamasi į valstybės ginamas socialines vertybes, tačiau ne taip pavojingai, kad būtų galima taikyti baudžiamosios atsakomybės priemones, nes nepadaryta tiesioginės žalos saugomoms vertybėms ir (ar) taikyti šias priemones valstybei būtų per brangu. Būtent dėl to baudžiamoji atsakomybė netaikoma ir už smulkų svetimo turto pagrobimą. Taigi nėra pagrindo plėsti administracinės atsakomybės taikymą už kriminalinio pobūdžio veikas. Be to, Įstatymo projekto Nr. XIIP-1441 nuostatos, susijusios su nedidelės vertės turto dydžio ribos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 190 straipsnyje didinimu, nepagrįstos jokiais skaičiavimais, nedidelės vertės turto dydžio ribos didinamos nevienodai: apatinė – 3 minimaliaisiais gyvenimo lygiais (toliau – MGL): nuo 1 iki 4 MGL, o viršutinė – 4 MGL (nuo 3 iki 7 MGL), pakeitimai susiję tik su baudžiamojo įstatymo skyriumi, kuriame nustatoma baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.
Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, būtų tikslinga su MGL dydžiu susijusius klausimus spręsti kompleksiškai, atsižvelgiant ir į kitas baudžiamojo įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, didelės vertės turto ribų, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų reglamentavimo aspektus ir panašiai. Nepritarti Komitetas patobulino įstatymo projektą. Tačiau ateityje turės būti peržiūrėtos sistemiškai visos BK nuostatos, kurios siejamos su MGL dydžiu (ne vien BK 190 str. apibrėžiant nedidelės turto vertės dydį). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
vertės turto dydžio ribos Baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje pakėlimas sudarytų sąlygas daugėti daromų teisės pažeidimų, nes asmenims už tokias pat veikas kiltų ne baudžiamoji, kaip nustatyta dabar, o administracinė atsakomybė. Administracinės nuobaudos daug švelnesnės už Baudžiamajame kodekse nustatytas bausmes. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, nesulaukia tokių sunkių teisinių pasekmių kaip patrauktasis baudžiamojon atsakomybėn. Asmeniui, patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, atsiranda teistumas, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar teistą asmenį, padariusį naują nusikalstamą veiką, traukti baudžiamojon atsakomybėn ar atleisti nuo jos. Be to, teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos.
Šios pasekmės pasireiškia tam tikrų teisių ir laisvių suvaržymais, nustatytais įstatymuose. Asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, tokių pasekmių nekyla. Pritarti iš dalies Baudžiamosios teisės priemonės yra paskutinės, kraštutinės priemonės (ultima ratio), o šiuo metu taikomas 1 MGL (130 Lt) dydis baudžiamajai atsakomybei kilti yra neproporcingai mažas bei neatitinkantis baudžiamosios atsakomybės tikslų, nėra laikytina adekvačia suma baudžiamajai atsakomybei kilti. Administracinės teisės priemonės taip pat yra represinės (baudžiamosios). 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
siūlomas teisinis reguliavimas tam tikrais atvejais sunkintų patirto nuostolio atlyginimo procesą, nes pagal administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatas turtinio nuostolio atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas, jeigu jo suma neviršija 500 (penki šimtai) litų. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Todėl tais atvejais, kai pagrobto turto vertė viršytų 500 (penki šimtai) litų, nuostolį patyręs asmuo turėtų atskira tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo pareikšdamas civilinį ieškinį teisme. Reikėtų pažymėti, kad baudžiamajame procese asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, nesvarbu, kokio ji dydžio, turi teisę pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pritarti iš dalies Baudžiamajame procese dėl civilinio ieškinio pareiškimo niekas nepasikeis.
Komitetas patobulino ATPK projektą XIIP-1442(2) taip, kad pagal administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos nuostatas turtinio nuostolio atlyginimo klausimo sprendimas nebus apsunkintas, nes jo suma neviršys 500 (penkių šimtų) litų – ATPK projekte XIIP-1442(2) nustatoma turto vertė iki 3 MGL. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
teisės pažeidimus, nebus galima taikyti daugelio baudžiamajame procese numatytų procesinių prievartos priemonių (pavyzdžiui, imti rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai atlikti), dėl to gali mažėti smulkiojo svetimo turto vagysčių atskleidimo ir tyrimo efektyvumas. Pritarti iš dalies Veikos dekriminalizavimas pats savaime nereiškia, kad padaryta veika neturėtų būti tiriama arba pažeidėjas nebūtų baudžiamas. Administracinės teisės priemonės taip pat yra represinės (baudžiamosios). 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) 50 straipsnis – jame nustatyta turto vertė didinama 4 kartus (nuo 1 iki 4 MGL), tačiau viršutinė baudos už smulkųjį svetimo turto pagrobimą riba didinama neproporcingai mažai – tik nuo 700 iki 900 litų. Nustačius neproporcingai mažas baudas, kyla grėsmė, kad paskirta administracinė nuobauda gali būti per švelni, todėl nebūtų pasiekta administracinės nuobaudos tikslų – pažeidimą padariusius asmenis nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, siekti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pritarti iš dalies Nustatyta turto vertė didinama ne 4 o 3 kartus, todėl projekte XIIP-1442 (2) paliekama tokia pati baudos viršutinė riba. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
6Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIP-1442 siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje kaip alternatyvią administracinę nuobaudą nustatyti administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Tačiau šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekte Nr. XIP-3600(2), atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, pagal kurį bet koks nubaudimas kad ir trumpu laisvės atėmimu sietinas su baudžiamuoju persekiojimu ir atitinkamomis procesinėmis garantijomis, kurios visa apimtimi užtikrinamos tik baudžiamajame procese, nenumatyta administracinio arešto nuobauda. Taigi pažeidėjus, padariusius smulkųjį svetimo turto, kurio vertė neviršija 4 MGL, pagrobimą, būtų galima bausti tik piniginėmis baudomis. Kadangi tokie pažeidėjai dažnai neturi turto ir (ar) pajamų, bausti juos vien piniginėmis baudomis būtų netikslinga. Pagal esamo teisinio reguliavimo nuostatas tokiems asmenims (padariusiems Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas), be baudos, gali būti skiriamas areštas arba laisvės apribojimas, taigi šios nuostatos leidžia tinkamai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo ateityje. Pritarti iš dalies Baudžiamosios teisės priemonės yra paskutinės, kraštutinės priemonės (ultima ratio), o šiuo metu taikomas 1 MGL (130 Lt) dydis baudžiamajai atsakomybei kilti yra neproporcingai mažas bei neatitinkantis baudžiamosios atsakomybės tikslų, nėra laikytina adekvačia suma baudžiamajai atsakomybei kilti. Administracinės teisės priemonės taip pat yra represinės (baudžiamosios). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2014-05-14 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-1441(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas