rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 55 straipsnyje įtvirtinta atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisė į atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Sveikatos priežiūros įstaigos taip pat turi mokėti atlyginimą už fonogramų ar jų kopijų viešą skelbimą. Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta, kad asmens sveikatos priežiūra - valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Gydymo įstaigų pagrindinė funkcija - teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaigoms, kuriose paslaugų teikimas finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų, iš šių fondų skiriamos lėšos būtent sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, todėl jos ir turėtų būti naudojamos šioms reikmėms. Pažymėtina, kad televizijos ir radijo programų transliavimas sveikatos priežiūros įstaigose gerina pacientų mikroklimatą, nuotaiką, tai nėra susiję su komerciniais tikslais. Transliuojamas laidas stebi sunkiai judantys atramos judamojo aparato bėdų turintys pacientai, neurologiniai ligoniai, kurie būna prikaustyti prie lovos. Muzikinių koncertų žiūrėjimo ir klausymo teigiamas poveikis įrodytas moksliškai. Gydymo tikslais atliekamos muzikos ir garso, šokio ir vaizdo procedūros. Garso, vaizdo ir muzikos terapija suteikia gyvybingumo ir geros savijautos jausmą, pašalina nuovargį ir stresą. Įstatymo projekto pirminė siūlytoja ir autorė Seimo narė D. Mikutienė. 2.
projekto tikslai ir uždaviniai: Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas - nustatyti gretutinių teisių ribojimą, įtvirtinant, kad be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir atlikėjo vardą, leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ir transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus kai gretutinių teisių objektas naudojamas asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose, kai šios paslaugos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 55 straipsnyje įtvirtinta atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisė į atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, įskaitant ir gydymo įstaigas, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus įstatymą, išnyktų asmens sveikatos priežiūros įstaigų prievolė mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams už komerciniais tikslais išleistų fonogramų, jų kopijų viešą paskelbimą. Tokiu būdu sutaupytos gydymo įstaigų lėšos galės būti naudojamos tiesioginių jų funkcijų vykdymui. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymui įgyvendinti, lydimųjų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo įgyvendinimas Valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14.
14Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai:
institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Įstatymo projekto autorė ir rengėja Seimo narė D. Mikutienė. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Gretutinių teisių objektas, asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančios įstaigos. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Dangutė Mikutienė Vilija Filipovičienė Alma Monkauskaitė Vida Marija Čigriejienė Antanas Matulas Kęstas Komskis Irina Rozova Juras Požela
2014-01-16 Nr. XIIP-1435 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomu keisti straipsniu nustatomi gretutinių teisių apribojimai, kuriais apribojamos gretutinių teisių subjektų teisės – nustatomi atvejai, kai kiti asmenys gali panaudoti gretutinių teisių objektą be teisių savininkų sutikimo ir nemokėdami jiems atlyginimo.
Teikiamu projektu siūloma nustatyti papildomą gretutinių teisių apribojimą, siejamą su aplinkybe, jog tam tikros paslaugos būtų finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų. Pastebėtina, jog nei gretutinių teisių subjektui, nei asmenims, kuriems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir kuriems, pagal projekto aiškinamąjį raštą garso, vaizdo ir muzikos terapija suteikia gyvybingumo ir geros savijautos jausmą, pašalina nuovargį ir stresą, neturi reikšmės tai, kokiomis lėšomis (valstybės biudžeto ar privačių asmenų) finansuojamos tam tikros paslaugos, kurias teikiant naudojami gretutinių teisių objektai, todėl manytina, jog skirtingas teisinio reguliavimo nustatymas, t. y. gretutinių teisių apribojimo nustatymas asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose tikslu padėti atgauti ir stiprinti sveikatą, kai šių įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, yra objektyviai nepagrįstas. Atsižvelgus į tai, manytina, kad teikiamo projekto nuostatos galimai neatitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. 2. Teikiamo projekto nuostatos dėl gretutinių teisių apribojimo nustatymo, kai gretutinių teisių objektas naudojamas asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose neatitinka gretutinių teisių apsaugai skirtų tarptautinių konvencijų bei Europos Sąjungos (toliau
Pastebėtina, jog tiek tarptautinėse konvencijose, tiek ES direktyvose projektu siūlomas gretutinių teisių apribojimų nustatymas nėra numatytas, o galimybė nustatyti papildomus gretutinių teisių apribojimų atvejus siejama su autorių teisių apribojimais. 1961 m. Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos 15 straipsnio e punkte nustatyta galimybė numatyti kitus apribojimus, kurie valstybių įstatymuose numatyti autorių teisių atžvilgiu. Pastebėtina, jog keičiamame įstatyme tarp numatytų autorių teisių apribojimų teikiamu projektu siūlomas apribojimas nėra numatytas. Pagal 1996 m. PINO Atlikimų ir fonogramų sutartį atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių apribojimams taikytinos tokios taisyklės, kokios numatytos valstybių narių įstatymais autorių teisių atžvilgiu (sutarties 16 straipsnio 1 dalis), kartu numatant „trijų pakopų testo“ taisyklę (sutarties 16 straipsnio 2 dalis). 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyvos 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota direktyvos 2006/115/EB redakcija) 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės narės gali numatyti vienodus apribojimus tiek atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančių organizacijų ir pirmųjų filmų įrašų gamintojų apsaugai, tiek ir autorių teisių į literatūros bei meno kūrinius apsaugai. 2001 m. gegužės 22 d.
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnyje pateikiamas bendras autorių teisių ir gretutinių teisių apribojimų sąrašas ir 5 straipsnio 2 dalies e punkte numatyta galimybė apriboti autorių ir gretutines teises, kai transliacijos atgaminamos socialinėse institucijose, tokiose kaip ligoninės ar kalėjimai nekomerciniais tikslais, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją. Atsižvelgus į tai, manytina, jog teikiamo projekto nuostatos yra nesuderintos su tarptautinių konvencijų bei ES direktyvų reikalavimais. 3. Teikiamas siūlymas svarstytinas ir praktinio įgyvendinimo aspektu. Pastebėtina, jog tos pačios įstaigos teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti finansuojamos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžetų, ir iš kitų šaltinių. Pavyzdžiui, privatus juridinis asmuo pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą (3 straipsnio 1 dalies 3 punktas) įstatymų nustatyta tvarka gali sudaryti sutartį su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Minėtu atveju, būtų neaišku, kaip būtų taikoma projektu siūloma nuostata – ar jos taikymui turėtų įtakos tai, kiek teikiamų paslaugų finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, kiek iš kitų lėšų. Be to, projekte vartojamos sąvokos nesuderintinos su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme vartojamomis sąvokomis. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.
1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pavyzdžiui, įstatymo pavadinime nurodomas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris; nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“ - keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi; įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis ir kt. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė D. Petrauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-01- Nr. Į 2014-01-07 Nr. XIIP-1435 Lietuvos Respublikos Seimui
nr. xIip-1435 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 58 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1435 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad vadovaujantis 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 2 dalies e punkto nuostata valstybės narės saugomai atgaminimo teisei gali nustatyti išimtį, kai transliacijos atgaminamos socialinėse institucijose, tokiose kaip ligoninės ar kalėjimai nekomerciniais tikslais, su sąlyga, kad teisių turėtojai gautų teisingą kompensaciją. Kitaip tariant gretutinių teisių objekto atgaminimas be gretutinių teisių subjekto leidimo gali būti leidžiamas socialinėse įstaigose, esant šioms sąlygoms: 1) kai transliacijos atgaminamos socialinėse institucijose, kurios veikia „nekomerciniais tikslais“;
2) būtina užtikrinti, kad teisių turėtojas gautų teisingą kompensaciją. Remiantis minėtais argumentais, pažymime, kad Projektu siūlomo teisinio reguliavimo tikslas Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies e punkto prasme, galėtų būti laikomas tinkamu, tačiau minėtos nuostatos kontekste reikėtų įvertinti šiuos aspektus.
Pirma, vadovaujantis Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies e punktu reikėtų papildyti Projekto nuostatą bei numatyti atlyginimo už gretutinių teisių objekto atgaminimą mokėjimo tvarką arba Projekto nuostatoje pateikti nuorodą į kitą Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo straipsnį, reglamentuojantį atlyginimo už gretutinių teisių objekto atgaminimą mokėjimo tvarką. Antra, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies e punkto nuostatos vertimas į lietuvių kalba, mūsų manymu, nėra paknakamai tikslus. Antai iš minėtos nuostatos formuluotės lietuvių kalba nevisai aišku, ar išimtis taikoma atgaminimui nekomerciniais tikslais socialinėse įstaigose, ar atgaminimui nekomercinėse socialinėse įstaigose (socialiniuose institucijose, kurios veikia „nekomerciniais tikslais“). Tačiau iš atliktos lingvistinės Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies e punkto nuostatos analizės (pavyzdžiui, anglų k. „social institutions pursuing non-cemmercial purposes“, prancūzų k. „des institutions sociales sans but lucratif“, vokiečių k. „nicht kommerziellen sozialen Einrichtungen“) darytina išvada, jog minėta nuostata, kaip išimtis, taikoma atgaminimui nekomercinėse socialinėse įstaigose. Tapačią išvadą leidžia daryti ir Europos Sąjungos Teisingumo Generalinės advokatės išvadoje[1] vartojama retorika (socialinės institucijos, tokios kaip ligoninės ar kalėjimai, veikiančios „nekomerciniais tikslais“[2]). Remiantis minėtais argumentais, mūsų manymu, atgaminimas be gretutinių teisių subjekto leidimo gali būti leidžiamas tik nekomercinėse socialinėse įstaigose.
Tokiu būdu, privatūs subjektai veikiantys kaip pelno siekiančios įmonės ar įstaigos, nepaisant jų finansavimo šaltinio (pavyzdžiui, nesvarbu, ar gydymo paslaugos apmokamos paties paciento ar iš valstybinio socialinio draudimo fondų) nepatenka į Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies e punkte numatytos išimties apimtį. Remiantis minėtais argumentais, siūlytume laikytis Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies e punkte vartojamos formuluotės ir Projekto nuostatoje, apibūdinant sveikatos priežiūros įstaigą, vartoti papildomą kriterijų „nekomercinė“ arba
„ne pelno siekianti“. Papildomai atkreipiame
Jūsų dėmesį į tai, kad esant abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškumo visuomet galima kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti išaiškinimo. Tačiau vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra vienintelė kompetentinga institucija, oficialiai aiškinanti Europos Sąjungos teisę. L. e. generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas Rūta Krasuckaitė Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] ESTT Gėneralinės advokatės Eleanor Sharpston 2013 m. lapkričio 14 d. išvada byloje C-351/12, para 33; [2] Byloje C-351/12 Generalinės advokatės manymu SPA centras, teikiantis sveikatingumo paslaugas, nepatenka į Direktyvos 2001/29/EB 5 straipsnio 2 dalies e punkte numatytos išimties apimtį;
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas Ričard Dzikovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-161 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma papildyti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTĮ) 58 straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu ir jame nustatyti, kad be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą bei transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus kai gretutinių teisių objektas naudojamas asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose, kai šių įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų. Svarstytina projekto nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomu keisti straipsniu nustatomi gretutinių teisių apribojimai, kuriais apribojamos gretutinių teisių subjektų teisės – nustatomi atvejai, kai kiti asmenys gali panaudoti gretutinių teisių objektą be teisių savininkų sutikimo ir nemokėdami jiems atlyginimo. Teikiamu projektu siūloma nustatyti papildomą gretutinių teisių apribojimą, siejamą su aplinkybe, jog tam tikros paslaugos būtų finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų.
Pastebėtina, jog nei gretutinių teisių subjektui, nei asmenims, kuriems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir kuriems, pagal projekto aiškinamąjį raštą garso, vaizdo ir muzikos terapija suteikia gyvybingumo ir geros savijautos jausmą, pašalina nuovargį ir stresą, neturi reikšmės tai, kokiomis lėšomis (valstybės biudžeto ar privačių asmenų) finansuojamos tam tikros paslaugos, kurias teikiant naudojami gretutinių teisių objektai, todėl manytina, jog skirtingas teisinio reguliavimo nustatymas, t. y. gretutinių teisių apribojimo nustatymas asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose tikslu padėti atgauti ir stiprinti sveikatą, kai šių įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, yra objektyviai nepagrįstas. Atsižvelgus į tai, manytina, kad teikiamo projekto nuostatos galimai neatitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Pritarti 3.
3Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. sausio 16 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 58 straipsnio papildymo įstatymo projekto nuostatos (kuriomis siūloma nustatyti, kad be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio
(filmo) įrašą bei transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus, kai gretutinių teisių objektas naudojamas asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose, kai šių įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų) prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 1 – prieš, 1 – susilaikė. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas