rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą bei įtvirtinti atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo institucijos istorinį bei teisinį tęstinumą, t.y., įtvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinį statusą. Pagal Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Laikinąją Konstituciją) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko, kaip aukščiausio Lietuvos Respublikos pareigūno, konstitucinis politinis ir teisinis statusas buvo išskirtinis, o jam nustatyti ir jo vykdyti įgaliojimai prilygo Respublikos Prezidento įgaliojimams. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinį statusą, kuris užtikrintų valstybinį aprūpinimą. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu teisiškai nėra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinis statusas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinį statusą, kuris užtikrintų valstybinį aprūpinimą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektas kriminologinei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą reikės pakeisti teisės aktus, kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Projekto įgyvendinimui kartu teikiamas Vadovybės apsaugos įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1419. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Teikiamo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Seimo narė Loreta Graužinienė. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai žodžiai: „Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas“, „teisinis statusas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Loreta Graužinienė
Vilnius
2014-01-14 Nr.XIIP-1434 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinio statuso įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas yra pirmasis 1990 m. kovo 11 d. atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Lietuvos Respublikos prezidento įstatymo 20 straipsnio
konstatuota, kad Konstitucijos 77 straipsnyje nustatyta: „Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.“ Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo:
„Valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas
asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso.“ Pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi ir nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso.
Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso.“ Pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi ir nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, individualų, išskirtinį teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios: Respublikos Prezidento asmens neliečiamybę; negalimumą Respublikos Prezidentui būti Seimo nariu, užimti kitas pareigas, gauti kitokį atlyginimą, išskyrus Respublikos Prezidentui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą; asmens, išrinkto Respublikos Prezidentu, pareigą sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose; reikalavimus kandidatams į Respublikos Prezidentus bei Respublikos Prezidento rinkimų pagrindus ir tvarką; Respublikos Prezidento priesaiką; Respublikos Prezidento įgaliojimus, jų pradžią ir pabaigą ir kt. Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui. Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatuota, kad neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui, reiškia ir tai, kad neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti buvusiam Respublikos Prezidentui.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimą, darytina išvada, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 77 straipsniui. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą 1990 - 1992 m. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus, kurie prilygo Respublikos Prezidento įgaliojimams.“ Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatuota, kad 1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą valstybės vadovo institutas jame nebuvo nustatytas. Valstybės vadovo konstitucinis institutas buvo nustatytas 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinus Respublikos Prezidento institutą. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pareigybė šiuo pavadinimu Konstitucijoje nėra nurodyta. Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. lapkričio 28 d. priėmė deklaraciją „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo“, kuria nuspręsta ir skelbiama, kad
„1990–1992 m. dirbusi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba vadinama:
Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas“.
Šioje deklaracijoje pateikiamas ne teisinis, bet istorinis ir politinis 1990–1992 m. dirbusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vertinimas; jis nereiškia, kad teisės aktuose, išleistuose iki minėtos deklaracijos priėmimo, keičiami 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos ar jos pareigūnų pavadinimai. Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatuota, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pareigybė savo teisiniu turiniu yra tapati 1990–1992 m. dirbusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybei. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė buvo įtvirtinta iki Konstitucijos įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme. Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 1 straipsnį, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Laikinasis Pagrindinis Įstatymas netenka galios. Naujai išrinktam Lietuvos Respublikos Seimui 1992 m. lapkričio 25 d. susirinkus į pirmąjį posėdį, pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 4 straipsnį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybės nebeliko. Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime nurodyta, jog „Atsižvelgiant į tai, kad valstybės vadovo konstitucinis institutas buvo nustatytas 1992 m.
Konstitucijoje įtvirtinus Respublikos Prezidento institutą, į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso, taip pat į tai, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė Konstitucijoje numatyta kaip laikina ir siejama su ta pereinamąja teisine situacija, kai Lietuvos Respublikos Seimas yra išrinktas, bet dar nėra susirinkęs į pirmąjį posėdį, akivaizdu, jog 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusas nėra tapatus
vadovo, statusui. Taigi pagal Konstituciją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimą, darytina išvada, kad įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 77 straipsniui. Pažymėtina, kad nėra aišku, kokia teisinė prasmė teikiama įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatai pagal kurią Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą 1990 - 1992 m. turėti ir vykdyti įgaliojimai prilyginami Respublikos Prezidento įgaliojimams. Neaišku, ar tokia norma nustato Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui valstybės vadovo - Respublikos Prezidento teisinį statusą ir iš to kylančias teisines pasekmes, ar tik deklaruoja tokio teisinio statuso nustatymą. 3. Įstatymo projekto preambulėje nurodyta, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. vasario 16 d. buvo išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pastebėtina, kad 1918 m. vasario 16 d.
Lietuvos Tarybai paskelbus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, iškilo valstybės valdymo formos, valstybės vadovo teisinio instituto įtvirtinimo klausimai. Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. lapkričio 2 d. priėmė Lietuvos Valstybės laikinosios konstitucijos pamatinius dėsnius ir, be kita ko, nustatė, kad „Iki Steigiamasis (Kuriamasis) Seimas bus nusprendęs Lietuvos Valstybės valdymo formą ir konstituciją, Lietuvos Valstybės Taryba, reikšdama suvėrėnę Lietuvos galią (suprema potestas), steigia laikinąją Lietuvos Valstybės Vyriausybę šitais Laikinosios Konstitucijos pamatais: <...> Vyriausius laikinuosius Valstybės organus sudaro: a) Valstybės Taryba ir b) Valstybės Tarybos Prezidiumas III, § 9) su Ministerių Kabinetu.“ Valstybės Taryba 1919 m. balandžio 4 d. įsteigė Prezidento instituciją ir išrinko pirmąjį Lietuvos Prezidentą. Atsižvelgiant į šiuos faktus ir Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime bei kituose nutarimuose suformuotą Lietuvos Respublikos Prezidento, valstybės vadovo konstitucinę doktriną, įstatymo projekto preambulė tobulintina. 4. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime žodį „išskirtinumas“ reikėtų braukti, nes teisinio statuso išskirtinumą nustato pats teisinis statusas, o ne jį pažymintis žodis. 5. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime bei kituose nutarimuose suformuotą Lietuvos Respublikos Prezidento, valstybės vadovo konstitucinę doktriną tikslintinas įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas. 6. Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko valstybinį aprūpinimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai“. Šiame straipsnyje teikiama blanketinio pobūdžio nuoroda į kitus įstatymus ir teisės aktus nenustato jokių teisės normų, todėl šio straipsnio siūlytina atsisakyti.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad parengto įstatymo projekto tikslas yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinį statusą, kuris užtikrintų valstybinį aprūpinimą. Tačiau įstatymo projekte nėra normų, nustatančių valstybės užtikrinamas materialines ir socialines garantijas, todėl nurodytas tikslas nebus įgyvendintas. Pastebėtina, kad įstatymo projekte vartojama sąvoka „valstybinis aprūpinimas“ turėtų būti apibrėžta ir atskleistos tokio aprūpinimo formos, nes antraip ši nuostata liks deklaratyvi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinis statusas buvo nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymų ir galiojo iki tokios pareigos buvo nustatytos, o šiuo metu galiojančiuose įstatymuose yra nustatytos socialinės garantijos, pavyzdžiui, teisė į Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro valstybinę rentą. 7. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja nuo priėmimo. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
„norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės
aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus“. Atsižvelgiant į įstatymų pasirašymo ir oficialaus skelbimo tvarką bei Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarime suformuotą doktriną, pagal kurią „<...> iš teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datą nei tas teisės aktas paskelbiamas“, šio straipsnio siūlytina atsisakyti arba nustatyti atitinkamą įsigaliojimo datą. 8.
aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą reikės pakeisti teisės aktus, kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą. Iš įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto turinio neaišku, kodėl reikės keisti Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą reglamentuojančius teisės aktus. Manytina, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinis statusas ir valstybės užtikrinamos materialinės ir socialinės garantijos turėtų būti nustatytos šiame įstatyme arba specialiuose įstatymuose, reguliuojančiuose atitinkamus teisinius santykius. 9. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Tačiau manytina, kad įstatymo projekte siūlomas
„valstybinis aprūpinimas“ gali būti susijęs su papildomomis lėšomis. Atsižvelgiant
į tai, kad valstybės biudžeto planuotoja ir vykdytoja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei į tai, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, manome, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė J. Meškienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-01- Nr. Į 2014-01-07 Nr. XIIP-1434 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos aukščiausiosios tarybos
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininko teisinio statuso įstatymo projektą Nr. XIIP-1434, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Budnikaitė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]