Projekto lyginamasis variantas-2
2, 4, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 441 , 45, 46, 492 , 50, 51, 57, 58, 62, 64,
straipsnio pripažinimo netekusiu galios
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
6 dalimi: „
asmenų registre įregistruotas privatus juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. “
dalį laikyti 62 dalimi, 61 dalį – 63 dalimi, 62 dalį – 61 dalimi. 626
1. Fiktyvi registruota partnerystė – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, registruota partnerystė, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų registruotos partnerystės teisinių pasekmių. 66
2. Fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. 6163 .
616
3. Fiktyvus įvaikinimas
užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atlikta įvaikinimo procedūra, kai tai atliekama siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų įvaikinimo teisinių pasekmių. 3. Papildyti 2 straipsnį281 dalimi: „28
1. Tinkama gyvenamoji patalpa – gyvenamoji patalpa, kuri atitinka statybos, higienos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė
gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. 2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. “
straipsnio pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis;“. 2. Pakeisti 19 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę grėsmė .“
pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti , dėl kvietimo patvirtinimo priima vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“
pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą , kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;“. 2. Papildyti 26 straipsnį31 dalimi: „3
1. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis ar studijuoti, taip pat kai keičiamas šio užsieniečio leidimas laikinai gyventi, tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam asmeniui, ketinančiam toje patalpoje deklaruoti savo gyvenamąją vietą (įskaitant asmenis, jau deklaravusius gyvenamąją vietą toje patalpoje), turi būti ne mažesnis kaip
Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) mokytis pagal bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;“. 7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 punkte numatytą atvejį ir 21 punktuose numatytus atvejus,
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikia darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 ir ne didesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai , taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio
mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos; “. 4. Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui pakeičiamas Užsieniečio prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi įformintas ne vėliau kaip per1 vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo.
Leidimas gyventi, išskyrus šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo įforminti leidimą gyventi pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos. “
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, arba fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi ;“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos, atitinkančios vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia įstatymų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą , atitinkančią vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;“. 3.
straipsnio 1 dalį 11 punktu: „
11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ar Valstybinio socialinio draudimo fondui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis; “. 4. Papildyti 35 straipsnio 1 dalį 12 punktu: „
12) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Duomenų pranešimas
gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jei jis pakeičia :
asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;
pasikeičia jo šeiminė padėtis ;
gyvenamąją vietą;
asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė) buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu. 2.
2Valstybės institucija ar įstaiga arba darbdavys privalo Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją apie užsienietį privalo :
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte ;
2) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – apie užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi, kuris nutraukė ūkinę komercinę ar kitą deklaruotą veiklą Lietuvos Respublikoje ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatyme numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos ;
3) švietimo įstaiga, mokslo ir studijų institucija – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, pašalinimą arba pasitraukimą iš švietimo įstaigos mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą ;
4) policija ar kita teisėsaugos institucija kiti įgalioti taikyti sulaikymą ar nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas subjektai – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas iki 48 valandų arba nubaustas už administracinį teisės pažeidimą;
5) teismas – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas kuriam paskirtas suėmimas arba kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką ar įsiteisėjusiu teismo nutarimu ar nutartimi nubaustas už administracinį teisės pažeidimą;
6) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę.“ 11 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ;“. 2. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jis ketina įgyti išsilavinimą, mokytis švietimo įstaigoje stažuoti, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas ;“. 3. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) jis ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir
(arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga ;“. 4. Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje straipsnyje nustatytas sąlygas.“
5Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Šeimos nariams, atvykstantiems nariui , atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, gavusiu leidimą kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 1–5, 9, 10, 13 ir 14 punktuose nustatytais pagrindais4 1 ar 13 punkte nustatytu pagrindu arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus , arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4, 5 ar 7 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimai leidimas laikinai gyventi gali būti išduoti jam išduodamas tokiam pat laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui.“
1Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4–7 punktuose numatytais atvejais užsieniečio užsieniečiui šeimos nariui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas sąlygas ( su šio straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtimi) , arba asmuo, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina, kad jo šeimos narys atitinka minėtas sąlygas.“
2Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti nustatyta įvertinama , ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė nėra fiktyvi , o jeigu nepilnametis užsienietis buvo įvaikintas – ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įvaikinimas fiktyvus .“
3Pakeisti 43 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pat laikotarpiui kaip ir , kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama gyventi šeimos susijungimo tikslu . Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi, arba pas Lietuvos Respublikos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams, o keičiamas 2 metams. “
6 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kuris yra atvykęs dėstyti ar stažuoti stažuotis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;“. 5. Papildyti 43 straipsnio 6 dalį 6 punktu: „
6) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus; “. 6. Papildyti 43 straipsnio 6 dalį 7 punktu: „
7) kuris yra atvykęs į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip 3 metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, filiale ar įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, įsteigtoje (įsteigtame) Lietuvos Respublikoje, kaip vadovas arba kaip specialistas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dirbo toje užsienio valstybės įmonėje, jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, atstovybės ar filialo veiklai ir jam darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus mokamas ne mažesnis negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai darbo užmokestis .“
straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais 2 dalį yra atleistas atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.“
2Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti. Jeigu užsienietis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, leidimas laikinai gyventi jam išduodamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams , išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis .“
1Pakeisti 441 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį , kurioje leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai;“. 2.
straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius , išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję 2 šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai .“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas vieniems3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu vienų3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu užsienietis per pirmuosius dvejus2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį, tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti leidimą laikinai gyventi darbdavį . Patikrinęs, ar užsienietis atitinka nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi keitimo pakeisti darbdavį .“
straipsnį 6 dalimi: „ 6.
Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui pateikus darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies
ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. “
straipsnį 7 dalimi: „
užsieniečiu, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti sudaryta ir jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, teritorinei darbo biržai registruoti darbdavys turi pateikti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi šiam užsieniečiui išdavimo arba nuo darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos. “15 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:
ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo ;
2) yra šio straipsnio 1 dalies
įmonės , įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas , kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje , įstaigoje ar organizacijoje ;
ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti .
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:
ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo ;
2) yra šio straipsnio 1 dalies
įmonės , įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas , kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje , įstaigoje ar organizacijoje ;
ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti . 2.
2Užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems vieniems metams , o keičiamas 2 metams. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui, kuris į įmonės nuosavą kapitalą (turtą) investavo ne mažiau kaip 900 tūkstančių litų, įmonėje įsteigtos ne mažiau kaip penkios darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas
3 metams. 34 . Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. 5. Išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi .“1 6 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina mokytis
1Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina studijuoti, mokytis, stažuoti, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ar profesiniuose mokymuose, jeigu jis:
1) priimtas studijuoti į aukštojo mokslo įstaigos dienines nuosekliąsias studijas mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą ;
2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal viduriniojo bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) ;
3) pakviestas stažuoti stažuotis į švietimo įstaigą arba mokslo ir studijų instituciją ;
4) pakviestas kelti tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją ;
5) pakviestas profesiniams mokymams . 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų, mokymosi, stažuotės , ar kvalifikacijos kėlimo kursų ar profesinio mokymo laikui tobulinimo laikotarpiui , bet ne ilgiau kaip vieniems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio straipsnio
3 1 dalyje nurodyta išimtimi), ir pateikia dokumentus, kad nėra išbrauktas iš studentų, moksleivių, stažuotojų, nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos kėlimo tobulinimo kursų ar profesinių mokymų dalyvių sąrašų, taip pat kad ir studijuodamas laikosi apribojimų, nustatytų šio straipsnio 4 dalyje. 3. Kai pasibaigia mokymosi , studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi , studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą , jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. 4. Užsienietis, studijų semestro laikotarpiu gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti ne dieninių studijų metu ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę , o studijų atostogų tarp semestrų laikotarpiu turi teisę dirbti visą darbo laiką (40 valandų per savaitę). Užsienietis, studijuodamas pagal pirmosios pakopos studijų programą ar pagal vientisųjų studijų programą, turi teisę dirbti ir tik nuo antrųjų studijų metų pabaigęs pirmuosius studijų metus . 5. Paskutiniais mokymosi arba studijų metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. “1 7 straipsnis. 492 straipsnio pakeitimas Pakeisti 492 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„492 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas, atlikti mokslinius tyrimus ir
(arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus kaip tyrėjas pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga . Taip pat jis turi pateikti šios įstaigos institucijos rašytinį įsipareigojimą, galiojantį dar 6 mėnesius nuo darbo sutarties termino pabaigos, kad tuo atveju, jei užsienietis neteisėtai pasiliktų Lietuvos Respublikoje, įstaiga mokslo ir studijų institucija kompensuos išlaidas, susijusias su užsieniečio buvimu ir grįžimu, kai tos išlaidos dengiamos valstybės lėšomis. 2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslinių tyrimų įstaiga mokslo ir studijų institucija . 3. Užsieniečiui, kuris kaip tyrėjas ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės plėtros darbus pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslinių tyrimų įstaiga, Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems 2 metams arba, jeigu jo darbo dėstytoju, mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų trukmė yra mažesnė negu vieni 2 metai, mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros šių darbų vykdymo laikotarpiui. 4. Užsienietis mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų metu turi teisę dirbti aukštojoje mokykloje pedagoginį darbą kaip dėstytojas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5.
5Užsienietis, nutraukęs dėstytojo darbą, mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus arba pasibaigus užsieniečio darbo sutarčiai, sudarytai su mokslinių tyrimų įstaiga mokslo ir studijų institucija , privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
1
1Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį) arba nustatoma, kad su užsieniečiu, kuris atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, nesudaryta darbo sutartis ;“. 2. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
7) nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą yra fiktyvi, ir (ar) kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominali vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo ;“. 3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) užsienietis išbraukiamas iš studentų arba moksleivių sąrašų nutraukiamas mokymasis, studijos , nutraukiama arba anksčiau laiko baigiasi stažuotė, jis pašalinamas arba išbraukiamas iš kvalifikacijos kėlimo tobulinimas kursų arba profesinių mokymų dalyvių sąrašų , taip pat jei užsienietis studijuodamas nesilaiko apribojimų, nustatytų šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“. 4.
4Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) užsienietis per nustatytą laiką pakartotinai neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų įsipareigojimų įpareigojimų ;“. 5. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:
„17) nutraukiami nutraukiamas dėstytojo darbas, moksliniai tyrimai ir (arba) eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbai arba pasibaigia užsieniečio darbo sutartis, sudaryta su mokslinių tyrimų įstaiga mokslo ir studijų institucija ;“. 6. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą , pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 441 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius dvejus
2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus nesilaikė pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti apie pageidavimą pakeisti darbdavį nustatytų reikalavimų , arba tapo bedarbiu ilgiau negu trims mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą.“ 19 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui laikinai gyventi gauti pateikimą Prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką , taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.“ 20 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina , leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Lietuvos darbo birža.“
21 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti 1.
Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu:
1) turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–3,4 1 , 7, 9, 10 , 13 punktus;11 2 ) turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punktą, ir, turėdamas tokį leidimą gyventi ir leidimą dirbti, dirbo Lietuvos Respublikoje ne mažiau negu vienus metus;
3) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir laikosi šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nustatytų apribojimų;2 4 ) turi leidimą nuolat gyventi . ;
5) jis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 , 5 ar 13 punkte nustatytu pagrindu. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato sąlygas, kurioms esant iš užsieniečio nereikalaujama užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimo leidimą dirbti.“ 22 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą , pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo.“ 23 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) studijuoja, mokosi švietimo įstaigoje, stažuoja, stažuojasi ar dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose ar profesiniuose mokymuose tobulina kvalifikaciją be leidimo laikinai gyventi ar vizos, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 71 straipsnio 2 dalyje.“ 24 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka .“
pakeitimas Pakeisti 94 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nepilnamečiai užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi
teisę mokytis pagal bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) yra studentas, moksleivis, stažuotojas, kvalifikacijos kėlimo kursų ar profesinių mokymų dalyvis priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, pakviestas stažuotis, tobulinti kvalifikacijos , turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;“. 27 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „6. Tvarką, nustatančią pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui jo piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimą ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, nustato vidaus reikalų ministras.“
dalimi: „ 7.
Sprendimus dėl pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išdavimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduoda, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. “
Papildyti 128 straipsnio 2 dalį 5 punktu: „
5) gaunamas Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagal šio Teismo Reglamento 39 taisyklę užsieniečio neišsiųsti. “
pakeitimas Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis. Teisė gauti duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų Migracijos departamentas , Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų , bei įstaigų ir įmonių gauti užsieniečių duomenis, kurių reikia Migracijos departamento funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 1411 straipsnį. 1411 straipsnis.
1411 straipsnis. Atlyginimas už teikiamas pagal šį Įstatymą paslaugas Išskyrus Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatytas išimtis, Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava imama už:
1) kvietimo patvirtinimą;
2) prašymų išduoti vizą priėmimą ir svarstymą, sprendimų dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti priėmimą Lietuvos Respublikoje;
3) prašymo pratęsti Šengeno vizos galiojimą svarstymą ir sprendimo pratęsti arba atsisakyti pratęsti Šengeno vizos galiojimą priėmimą;
4) dokumentų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, leidimą nuolat gyventi, Europos Sąjungos leidimo laikinai arba nuolat gyventi kortelę tvarkymą;
5) dokumentų išduoti leidimą dirbti tvarkymą, leidimo dirbti išdavimą, leidimo dirbti galiojimo laiko pratęsimą ir dublikato išdavimą;
6) asmens be pilietybės kelionės dokumento, pabėgėlio kelionės dokumento, užsieniečio paso, leidimo laikinai gyventi, leidimo nuolat gyventi išdavimą ir keitimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai arba nuolat gyventi kortelės išdavimą ir keitimą ;
7) pažymos, patvirtinančios Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir pažymos, patvirtinančios Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimą. 31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį.
Šiems užsieniečiams leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami tokiam terminui, kuris buvo nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, o, pasibaigus jų galiojimui, – keičiami pagal jų keitimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. 3. Jeigu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, šio užsieniečio prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, pateiktas iki 2015 m. gegužės 1 d., nagrinėjamas ir sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi priimamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kitų teisės aktų nuostatomis. Šiam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi keičiamas tokiam terminui, kuris buvo nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo, o, pasibaigus jo galiojimui, – keičiamas pagal jo keitimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. 4. Pagal prašymus, pateiktus iki šio įstatymo įsigaliojimo, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priima pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų reikalavimus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras, švietimo ir mokslo ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia
pirmininkas Artūras Paulauskas 2014-06-04
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 4, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 441 , 45, 46, 492 , 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 128, 141 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 1411 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-06-13 Nr. XIIP-1396(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė I. Šambaraitė
SAUGUMO ir GYNYBOS komitetas
DĖL
, 45, 46, 492 , 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 113, 128, 141
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro patarėja Agnė Silickienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Migracijos reikalų skyriaus patarėja Asta Klapatauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė Rasa Malaiškienė, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnė Kristina Sakauskienė, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus Migracijos poskyrio viršininkė Daiva Vežikauskienė, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėja Lucija Voišnis, Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus vyresnioji specialistė Jolanta Navickaitė, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Rimvydas Vaštakas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Seime Vytautas Kudzys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
tik tada, kai užsienietis gaus leidimą laikinai gyventi, bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 21 punktą ir numatyti, kad užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti pagal darbo sutartį ir mokėti darbo užmokestį ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Analogiška pastaba taikytina įstatymo projekto 13 straipsnyje dėstomam keičiamo įstatymo 441 straipsniui. Pritarti Įvertinus Teisės departamento pastabą ir atsižvelgus į įstatymo projekto 6 ir 13 straipsnių formuluotes, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui suderinti minėtų straipsnių nuostatas, nurodant, kad užsienietis „pateikia darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje išvardinti atvejai, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, o 2 dalyje įtvirtinama nuostata, įpareigojanti socialinės apsaugos ir darbo ministrą nustatyti sąlygas, kurioms esant užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar siūloma nuostata (šio straipsnio 2 dalimi) siekiama pavesti nustatyti naujas sąlygas, kurioms esant užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ar tik bus nustatoma šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų įgyvendinimo tvarka.
Pažymėtina, kad papildomos sąlygos, kurių nebūtų nustatyta įstatyme, poįstatyminiu teisiniu reguliavimu negali būti nustatomos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl teisinio reguliavimo poįstatyminiais teisės aktais – poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Be to, pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kiek tai susiję su asmenų teisių ir pareigų nustatymu, turėtų būti įtvirtintas įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte. Nepritarti Įstatymo projektu nėra siūloma nustatyti naujos normos, nes ir galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato sąlygas, kurioms esant, iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime 2014 m. gegužės 12 d. užregistruotas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. XII-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1804ES, kuriuo perkeliamos ES direktyvų nuostatos. Teikiamais įstatymo pakeitimais siūloma keisti šiuo metu nustatytą reguliavimą dėl leidimo laikinai gyventi darbo tikslu ir leidimo dirbti išdavimo pagrindų ir sąlygų. Naujai siūloma dėstyti ir įstatymo 58 straipsnį, atsisakant šio straipsnio 2 dalies.
Tačiau pažymėtina, kad projektu, perkeliančiu direktyvą, siūlomas kompleksas pakeitimų, t. y. kartu keičiami ir kiti susiję straipsniai, todėl turėtų būti svarstomi ir priimami kartu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pavyzdžiui, įstatymo pavadinime nurodomas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris (numeris nenurodomas keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos kodeksus); nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“ - keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi; įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis ir kt. Atsižvelgus į tai, įstatymo projektas tikslintinas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“,
1 Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35,36, 40, 43 , 44, 441,45, 46, 492, 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71,94, 101, 104, 113, 128, 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 1411 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.
iš esmės nepritaria projekto Nr. XIIP-1396 4 straipsnio 1 dalyje siūlomam 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto papildymui, kuriuo viena iš leidimo gyventi išdavimo būtinų sąlygų numatomas ne mažesnis nei 14 kvadratinių metrų gyvenamasis plotas pilnamečiam asmeniui, remiantis šiais argumentais:
1) Tenka pripažinti, kad Lietuvos profesinės mokymo įstaigos kol kas neparengia Lietuvos įmonėms reikalingo vairuotojų skaičiaus. Todėl vežėjai ieško galimybių įdarbinti trečiųjų šalių vairuotojus, kurie turi profesinės patirties, pasižymi tinkama ir gera kvalifikacija. Lietuvos Respublikos darbo biržos duomenimis 2013 m. sausio-lapkričio mėn. Lietuvos transporto įmonėms trūko 8,7 tūkst. visų kategorijų vairuotojų. Pagal asociacijos anketinių apklausų duomenis 2013 m. vien tik asociacijos „LINAVA“ nariams trūko 2100 vairuotojų tarptautiniams krovinių vežimams. 2) Šiuo metu galiojanti tvarka, kuri numato, kad viena iš leidimo gyventi išdavimo būtinų sąlygų yra tinkamas gyvenamasis plotas, valstybės institucijoms suteikia pakankamai galių operatyviai spręsti trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo galimybes, įforminant leidimus dirbti ir leidimus gyventi. Tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojų darbo specifika yra nereikalaujanti pastovios gyvenamosios vietos visiems vienu metu toje pačioje gyvenamoje vietoje registruotiems asmenims, jų buitis ir darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu ir krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais.
Vairuotojai, vykdantys krovinių vežimus tarp ES šalių, dažnai į deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje negrįžta po 1 mėn. ir daugiau. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, maloniai prašome nepritarti Vyriausybės siūlomo projekto Nr. XIIP-1396 4 straipsnio 1 daliai, paliekant galioti 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto šiuo metu galiojančias nuostatas dėl gyvenamojo ploto. Pritarti iš dalies Komiteto nuomone, įvedant reikalavimą gyvenamajai patalpai ir nustatant gyvenamojo ploto dydį kv. m. vienam asmeniui (akcentuotina, kad šiuo metu Įstatyme įtvirtinta sąlyga turėti gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, tačiau nėra nustatyta jokių reikalavimų gyvenamajai patalpai, t. y. kad ji būtų tinkama gyventi, taip pat nenustatyti minimalaus ploto reikalavimai asmeniui) optimaliausias reikalavimas būtų 7 kv. m. Šiuo metu nustatoma tokių gyvenamųjų patalpų, kuriose gyvenamąją vietą vienu metu yra deklaravę keliolika leidimus laikinai gyventi gavusių užsieniečių, o tikslinių patikrinimų metu paaiškėja, kad faktiškai šie užsieniečiai tose patalpose negyvena, jų buvimo vieta nežinoma. 4 m2 reikalavimai tinkamai gyvenamajai patalpai būtų numatomi užsieniečiams, kurie ketina mokytis ar studijuoti. Siūloma taikyti gyvenamojo ploto reikalavimo išlygą užsieniečiams, kurie į Lietuvos įmones atvyksta dirbti tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojais (dėl jų darbo pobūdžio) ir užsieniečiams, jeigu darbdaviai komandiruoja juos dirbti į kitą ES ar ELPA valstybę narę pagal sutartį, sudarytą darbdavio su toje valstybėje veikiančiu užsakovu, dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo (ploto reikalavimo netaikyti komandiruotės laikotarpiu).
Reguliavimas dėl tinkamos gyvenamosios patalpos reikalavimo formuojamas atsižvelgiant ir kitų ES valstybių narių praktiką, pagal kurią yra ne tik taikoma bendro pobūdžio tinkamos gyventi patalpos sąlyga (reikalaujama, kad gyvenamoji patalpa atitiktų toje valstybėje narėje galiojančius bendrus sveikatos ir saugos standartus), bet ir nustatomi gyvenamojo ploto vienam asmeniui reikalavimai (pvz., 12 kv. m (vaikams iki 6 m. – 10 kv. m) Vokietijoje; 8 kv. m Čekijoje; 12 kv. m šeimos nariui, pas kurį atvykstama, kitiems – 6 kv. m Slovakijoje; 6 kv. m Vengrijoje). Komitetas siūlo Įstatymo projekto 5 str. išdėstyti taip:
1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą , kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip
, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą , kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;“. 2. Papildyti 26 straipsnį 31 dalimi: „31 .
Leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris ketina mokytis ar studijuoti, atveju, taip pat kai keičiamas šių užsieniečių leidimas laikinai gyventi, tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam asmeniui, ketinančiam deklaruoti savo gyvenamąją vietą (įskaitant asmenis, jau deklaravusius gyvenamąją vietą toje patalpoje), turi būti ne mažesnis kaip
. “
dalimi: „32 . Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu.“ 2. UAB KŪBas, 2014-01-274
<...>
Siūlomas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimas dėl gyvenamosios vietos ploto 14 kv. m. kiekvienam suaugusiam asmeniui užsieniečiams, dirbantiems tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra perteklinis, nepagrįstai ir nelogiškai suvaržantis įstatyme numatytą teisę (Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57 str. 3 d.) tarptautinių pervežimų paslaugas teikiančioms įmonėms teisę įdarbinti užsieniečius, kurie atitinka mūsų keliamus kvalifikacinius reikalavimus (C, CE kategorijos; patirtis vykdant tarptautinius pervežimus, ADR pažymėjimai, kvalifikaciniai pažymėjimai ir t.t.).
Lietuvos darbo birža (LDB duomenimis 2013 (01 - 11) trūko 8,7 tūkst. visų kategorijų vairuotojų) nėra pajėgi pasiūlyti pakankamai darbuotojų apskritai galinčių dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, jau nekalbama, kad jie atitiktų visus mūsų keliamus kvalifikacinius reikalavimus, reikalingus įgyvendinti nurodytai darbo funkcijai. Todėl siūlytina užsieniečius, dirbančius pagal leidimus dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, įtraukti į Projekto 4 straipsnio 3 dalį, kuria įstatymo dėl „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnis papildomas 32 dalimi, kurioje nurodyti asmenys, kuriems gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas. Taip pat reikalinga paaiškinimo, kodėl šeimos susijungimo atveju taikomi kitokie gyvenamosios vietos ploto reikalavimai nei kitiems užsieniečiams. Jie tokie pat žmonės ir gyvenimo sąlygos turi būti sudarytos vienodos. Taip pat paaiškinimo reikalauja ir reikalavimas, kad gyvenamosios vietos plotas vienam suaugusiam dirbti atvykstančiam užsieniečiui būtų ne mažesnis kaip 14 kv. m. Kokiais kriterijais remiantis ploto poreikis įvertintas ir nustatytas?
<...>
Pritarti iš dalies Žr. aukščiau pateiktą formuluotę (4-8 psl.). 3. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, 2014-03-24, 2014
Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) nesutinka su Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo ir papildymo projekte Nr.
XIIP-1396 siūloma įtvirtinti tinkamos gyvenamosios patalpos sąvoka (t.y.14 m²), kuri būtų taikoma kiekvienam užsienio piliečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (LLG), nes užsienio piliečiams, dirbantiems pagal LLG, šis reikalavimas yra perteklinis, nepagrįstas ir nelogiškai suvaržantis galiojančiame įstatyme 57 str. 3 dalyje numatytą teisę įdarbinti užsieniečius, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Todėl prašome atsižvelgti į LVDK siūlomus pakeitimus:
akeisti 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiui asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 6 kvadratiniai metrai , nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu“. 2. Papildyti
dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.3.
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyventi gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje, šio užsieniečio nebuvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinojo leidimo gyventi (LLG) galiojimo laikotarpiu. Pritarti iš dalies Žr. aukščiau pateiktą formuluotę (4-8 psl.). 4. UAB KŪBas, 2014-01-276 <...> Be to, reikalavimas, kad darbdavys darbo sutartį su užsieniečiu galės sudaryti tik tada, kai užsienietis gaus leidimą laikinai gyventi (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada Nr. XIIP-1396, 2014-01-07) yra apskritai prieštaraujantis jau įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, nes dirbti pas Lietuvoje registruotą darbdavį užsieniečiui reikalinga įgyti leidimą dirbti, kurio pagrindu išduodama daugkartinė nacionalinė viza , kuri yra dokumentas, liudijantis teisėtą užsieniečio buvimą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kol Migracijos departamentas išduos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagrindas sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu yra leidimas dirbti, o darbo sutarties įsigaliojimas apibrėžiamas taip: antrą dieną (pagal reikalavimą apie darbo santykių pradžią Sodrai pranešti dieną prieš pradedant dirbti) po nacionalinės daugkartinės vizos gavimo ir atvykimo į Lietuvos Respubliką, išvadoje nurodytas reikalavimas yra pats savaime niekinis, nes vienas institutas yra maišomas su kitu.
Be to, nurodytas reikalavimai būtų vykdančių įmonių darbų apimtis, sutrikdyti jų vykdomą ūkinę veiklą, nes nerasite nė vienos kiek didesnės tarptautinius pervežimus vykdančios įmonės, kurioje nedirbtų užsienio piliečiai.<...> Pritarti iš dalies Pastabą vertinti atsižvelgiant į Teisės departamento 1 pastabą. Žr. aukščiau pateiktą formuluotę (2 psl.). 5. Marija Komiago, 2014-03-2414 Daugėjant į Lietuvą imigruojančių asmenų skaičiui, kurie ketina dirbti, užsiimti teisėta veikla, ar šeimos susijungimo pagrindu, natūralu, jog išauga procentas ir tokių asmenų, kurie naudojasi galimybe gauti Leidimą gyventi LR piktnaudžiaudami įstatymo netobulumu. Todėl sveikintinos iniciatyvos, kurios siekia užkirsti kelią asmenims neteisėtais būdais įgyti Leidimą gyventi LR . Tačiau siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams, nereikėtų perlenkti lazdos ir pabloginti sąlygų tiems asmenims, kurie pvz. vykdo legalią veiklą, moka mokesčius ir nesiekia fiktyviu būdu gauti LG LR.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projekto, numeris 13-1609-05, data: 2013-12-05 45, straipsnio pirmas punktas išdėstomas: „ yra dalyvis įmonės, kuri įsteigta ar įsigyta ir ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra Šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo ar priežiūros organo narys;“. Šiuo atveju užsienietis, jau vykdantis veiklą ir neįsteigęs trijų darbo vietų, praranda galimybę tuo pagrindu pratęsti Leidimą Gyventi LR ir toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Jei LR galiojantys įstatymai suteikė asmeniui teisę vykdyti veiklą ir gauti LG LR, kodėl turėtų būti bloginamos sąlygos ir kėsinamasi į teisėtus lūkesčius? Juk asmuo jau ir taip įvykdė įstatymo numatytus reikalavimus. Kaip apsunkinanti veiklą sąlyga nurodytina ir prievolė, kad įmonės įstatinio kapitalo vertė būtų ne mažesnė kaip 100 tūkstančių litų.
Šios sąlygos išpildymas neturės jokios teigiamos įtakos valstybės biudžetui, tačiau įmonei gali iškelti nepagrįstų sunkumų norint tęsti ūkinę komercinę veiklą. Prašome atsižvelgti į išdėstytas pastabas svarstant ir tvirtinant įstatymo projektą, įvertinant minėtų įstatymo punktų galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė turi išimtinę teisę formuojant savo nacionalinę imigracijos politiką ir nustatant, kokių užsieniečių siekia pritraukti. Lietuvai šiuo metu svarbu pritraukti tokių užsieniečių, kurių savarankiška komercinė veikla sukurtų pridėtinę vertę, atneštų naudą šalies ekonomikai, darbo rinkai, inovacijų vystymui ir pan. Lietuvos migracijos politikos gairėse yra numatyta, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos imigracijos politikos elementų – kontroliuojama imigracija iš trečiųjų šalių, prisidedanti prie Lietuvos valstybės ūkio plėtros. Komitetas pritaria siūlymui, kad turėtų būti numatytas vėlesnis įstatymo įsigaliojimo terminas , siekiant prailginti pereinamąjį laikotarpį, per kurį leidimas gyventi, išduotas užsieniečiui teisėtos veiklos pagrindu, būtų pakeistas iki įstatymo pakeitimo galiojusiomis sąlygomis ir tvarka. Kartu svarbu priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl Komitetas siūlo įstatymo įsigaliojimo terminą ir atitinkamai pereinamojo laikotarpio terminą pavėlinti. 6.
6UAB „Consumeda“,
2014-04-0714 <..>Atkreipiu dėmesį į tai, kad: Įstatymo projekte „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnyje 1 dalyje yra nurodyta, jog „ leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra įmonės, kuri įsteigta ar įsigyta ir ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialus valdymo organas, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo ar priežiūros organo narys“. Pranešu, kad:
Pradiniame verslo etape apyvartos nėra didelės, todėl šiuo metu įmonei samdyti papildomų darbuotojų nereikia. Noriu pabrėžti, jog leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsiėmiau 2013 m. spalio 16 d. Ateityje, besiplečiant verslui ir padidėjus apyvartoms, įmonė turi planų samdyti papildomus darbuotojus - tačiau tam reikia daugiau investicijų, kurių šiuo metu įmonėje dar nėra. Pabrėžiu, kad:
Šis įstatymo projektas, pakenks mano verslui, nes įsigaliojus naujiems pakeitimams, bus neįmanoma pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris yra man suteiktas. Nauji įstatymo pakeitimai reikalauja daug investicijų, kurių aš, kaip pradedantysis verslininkas, šiame verslo etape neturiu. Toks staigus įstatymo pakeitimas ne tik apsunkintų aplinkybes plėtoti verslą, bet plėtoti verslą taptų tiesiog neįmanoma.
Taip pat, nurodau, kad: Darbo užmokestis, bei kiti mokesčiai yra mokami laiku ir reguliariai į valstybės biudžetą. Įsigaliojus naujiems įstatymo pakeitimams, pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taptų neįmanoma, ir Lietuvos valstybė prarastų nuolatinį mokesčių mokėtoją. Noriu pabrėžti, jog Lietuvos valstybė prarastų daug tokių mokesčių mokėtojų, kurie į valstybės biudžetą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, prašau:
racionalų įsakymo pakeitimų įsigaliojimo terminą , t. y.: nurodant protingą /statymo įsigaliojimo datą -atsižvelgiant į tuos verslininkus, kurie jau vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. 2. Koreguoti 45 straipsnį 1 dalį, pastraipą kur yra nurodyta, jog privalo būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, t.y. : atsižvelgti į tai, jog kai kurioms įmonėms vykdančioms veiklą nereikia steigti trijų darbo vietų, kas netrukdo toms įmonėms efektyviai vykdyti veiklą, ir tuo pačiu metu mokėti visus valstybės mokesčius. Atsižvelgti Komitetas pritaria siūlymui nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir atitinkamai pakoreguoti pereinamojo laikotarpio terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė turi išimtinę teisę formuojant savo nacionalinę imigracijos politiką ir nustatant, kokių užsieniečių siekia pritraukti. Lietuvai šiuo metu svarbu pritraukti tokių užsieniečių, kurių savarankiška komercinė veikla sukurtų pridėtinę vertę, atneštų naudą šalies ekonomikai, darbo rinkai, inovacijų vystymui ir pan. Lietuvos migracijos politikos gairėse yra numatyta, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos imigracijos politikos elementų – kontroliuojama imigracija iš trečiųjų šalių, prisidedanti prie Lietuvos valstybės ūkio plėtros. 7.
7UAB „Aturis“,
2014-03-1414 Atkreipiu dėmesį į tai, kad: Įstatymo projekte „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnyje 1 dalyje yra nurodyta, jog „leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra įmonės, kuri įsteigta ar įsigyta ir ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai , ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialus valdymo organas, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo ar priežiūros organo narys“. Paaiškinu, kad:
Atsižvelgiant į veiklos pobūdį (atvykstamasis turizmas), užsieniečių kelionės yra organizuojamos iš Rusijos Federacijos, o atvykus į Lietuvą, užsieniečiai nuvežami tiesiai į SPA paslaugų teikimo centrus. UAB “Aturis” vadovo Aleksandr Koval verslo susitikimai su SPA paslaugų centrų atstovais vyksta viešbučių (SPA paslaugų centrų) patalpose, o susitikimai su kitais UAB
„Aturis“ tiekėjais vyksta paslaugų tiekėjų biuruose. Šiuo metu UAB „Aturis“
vykdoma veikla nereikalauja iš darbdavio kurti naujas darbo vietas ir darbinti naujus darbuotojus. UAB „Aturis“ veikos tikslas yra suinteresuoti kuo daugiau Rusijos Federacijos piliečių atvykti į Lietuvos Respubliką, ir taip kelti Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį.
Aš, Aleksandr Koval, kaip vadovas UAB „Aturis“ neatsisakau ateityje kurti darbo vietas Lietuvos Respublikos piliečiams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams. Tačiau noriu pabrėžti, jog: UAB „Aturis“ verslas buvo planuotas atsižvelgiant į esamus reikalavimus ir esamą įstatymų bazę. UAB „Aturis“ akcijas įsigijau 2012 m. gegužės
2013 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje. Leidimą laikinai gyventi teikimo pagrindas, jog mano buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant vykdyti pelningą įmonės veiklą. Savo laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje atsiėmiau 2014 m. vasario 12 d.. Naujo įstatymo projektas, turėtų įsigalioti jau nuo šių metų liepos 01 dienos, o tai reiškia, jog nėra numatytas protingas laiko terminas, kai užsienio šalies piliečiai, vykdantys veiklą Lietuvos Respublikoje ir gavę laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, galėtų persvarstyti savo verslo planą ir adaptuotis prie staiga įsigaliojusio įstatymo pakeitimų, kurie gali sukelti neplanuotų sunkumų toliau sėkmingai plėtoti veiklą ir siekti įmonės tikslų, o taip pat prisidėti prie Lietuvos Respublikos ekonomikos augimo. Tokiu staigiu įstatymo pakeitimu žlunga verslo perspektyva. Pradiniame verslo kūrimo etape nusistatomas planas ir jo laikomasi, tačiau šiuo staigiu įstatymo pakeitimu, situacija plėtoti verslą užsienio šalies verslininkas - t.y. man - būtų stipriai bloginama arba taptų beveik neįmanoma. Taip pat, nurodau, kad :
Įstatymo projekte yra nurodyta, jog nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų, iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų - užsieniečio investuotos lėšos. Įmonės įstatinis kapitalas šiuo metu yra 10 000 Lt.
Tai buvo mano, kaip vadovo investicija į verslą, kuris ne tik neša pelną įmonei, bet ir kelia ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje, nes visi mokesčiai yra mokami laiku. Nagrinėjant siūlomus naujus įstatymo pakeitimus, susidaro įspūdis, jog norima atsikratyti visų užsienio šalių investitorių, kurie nekuria darbo vietų, o vykdo veiklą patys (ir kurie negali būti priskirti prie sąvokos - fiktyvi įmonė). Tokiu atveju gal būt vertėtų, pakeisti įstatymus ir Lietuvos Respublikos verslininkams, kurie nesteigia darbo vietų, o veiklą vykdo patys, nurodant, jog ir jų įstaigose privalo būti sukurtos ne mažiau kaip trys darbo vietos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, prašau:
Priimti racionalų įsakymo pakeitimų įsigaliojimo terminą, t.y.:
įsakymas įsigaliotų palaipsniui, nurodant protingus terminus , kad įsikūrę verslininkai, galėtų prisitaikyti prie naujų pakeitimų;
2) arba, kad įsakymas įsigaliotų nuo tam tikros paskirtos datos (po metų ar dviejų), kad verslininkai sugebėtų adaptuotis prie naujų sąlygų ir kuo geriau įgyvendinti naujo įstatymo reikalavimus. Pritarti iš dalies Komiteto nuomone tikslinga numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir atitinkamai patikslinti pereinamojo laikotarpio terminą. 8. UAB „Laboratorinės technologijos“, 2014-04-1514
<...>
Noriu pabrėžti, jog: UAB „ Laboratorinės technologijos“ verslas buvo planuotas atsižvelgiant į esamus reikalavimus ir esamą įstatymų bazę . UAB „Laboratorinės technologijos“ akcijas įsigijau 2013 m. liepos 03 d., o prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pateikiau 2013 m. liepos 09 d. Leidimą laikinai gyventi teikimo pagrindas, jog mano buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant vykdyti pelningą įmonės veiklą. Savo laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje atsiėmiau 2013 m. gruodžio 27 d..
Remdamasi tuo, kas išdėstyta , prašau :
pastraipą kur yra nurodyta, jog privalo būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai , t.y. : atsižvelgti į tai, jog kai kurioms įmonėms vykdančioms veiklą nereikia steigti trijų darbo vietų, kas netrukdo toms įmonėms efektyviai vykdyti veiklą, ir tuo pačiu metu mokėti visus valstybės mokesčius. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė turi išimtinę teisę formuojant savo nacionalinę imigracijos politiką ir nustatant, kokių užsieniečių siekia pritraukti. Lietuvai šiuo metu svarbu pritraukti tokių užsieniečių, kurių savarankiška komercinė veikla sukurtų pridėtinę vertę, atneštų naudą šalies ekonomikai, darbo rinkai, inovacijų vystymui ir pan. Lietuvos migracijos politikos gairėse yra numatyta, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos imigracijos politikos elementų – kontroliuojama imigracija iš trečiųjų šalių, prisidedanti prie Lietuvos valstybės ūkio plėtros. 9. Švietimo mainų paramos fondas, 2014-04-1015 Esame informuoti, kad šiuo metu svarstomas įstatymo pakeitimo projektas, kuris šalia kitų užsieniečių teisinės padėties nuostatų reglamentuoja ir į šalį atvykstančių studentų iš užsienio gyvenimo ir mokymosi Lietuvoje sąlygas. Švietimo mainų paramos fondas, administruojantis Europos Sąjungos, Šiaurės šalių bei nacionalines švietimo mainų programas, dvišalio bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir kitų valstybių sutartis aukštojo mokslo srityje ir kitus projektus, nuo 2010 m. įgyvendina Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra”. Šio projekto metu yra numatyta viešinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir sukurti priemones, skatinančias užsienio jaunimą rinktis studijas Lietuvoje.
Remdamiesi savo bei aplinkinių šalių patirtimi, prašome Jūsų apsvarstyti mūsų siūlymus, kuriuos įgyvendinus padidėtų Lietuvos konkurencinis pranašumas tarptautinėje aukštojo mokslo rinkoje. Šalies demografiniai duomenys rodo, kad jaunuolių, stojančių ir besimokančių šalies aukštosiose mokyklose, skaičius Lietuvoje mažėja kasmet, tuo tarpu užsienio piliečiams mūsų šalis tampa vis patrauklesnė: šiais mokslo metais priimtų užsieniečių skaičius augo 12% iki 4.284 studentų. Be nematerialios naudos šalies aukštajam mokslui, kuri atsiranda didėjant tarptautinių studentų skaičiui šalies aukštosiose mokyklose, yra ir ekonominiai faktoriai –vienas studentas Lietuvoje per mėnesį pragyvenimui išleidžia bent 1.200 Lt. ir moka visą (dažnai didesnę) studijų kainą. Mūsų konkurencingumą pritraukiant pilnų studijų studentus užsieniečius mažina ribojantys įstatymai ir biurokratinės kliūtys studentams įsidarbinti studijų metu. Nors ES ir Lietuvos studentams apribojimų dirbti nėra, pilnų studijų programų studentai iš trečiųjų šalių Lietuvoje gali dirbti tik nuo antrų studijų metų, tik iki
praktikoje išduodamas išimtiniais atvejais, nes yra grindžiamas darbo rinkos poreikiu; t. y. studentas jau turi turėti darbdavio sutikimą dėl įdarbinimo, o darbdavys turi įrodyti, kad 30 dienų ieškojo ir nerado darbuotojo atitinkamai pozicijai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Todėl praktiškai studentams iš trečiųjų šalių Lietuvoje įsidarbinti studijų metu yra neįmanoma, nes darbdaviai nėra suinteresuoti dėti pastangas dėl galimybės įdarbinti studentą net menkos kvalifikacijos pozicijoje.
Pastaruoju metu Estijoje priimti įstatymai neriboja studentų iš trečiųjų šalių galimybės dirbti, o Latvijoje galioja 20 valandų per savaitę ribojimas, tačiau leidimų tvarka supaprastinta – neribojamos studento galimybės keisti darbo vietą, ar įsidarbinti dar neturint konkretaus darbdavio. Tuo tarpu mes į potencialių studentų klausimus atsakome, kad įsidarbinti praktiškai neįmanoma, ir nuviliame jau atvažiavusius, nes įstatymai varžo galimybę užsidirbti. Todėl siūlome į įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtraukti papildomą nuostatą arba pakeisti jau esančias taip, kad studentai iš trečiųjų šalių galėtų dirbti nuo pirmųjų studijų metų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ES šalių piliečiai. Tokia galimybė atsirastų panaikinus prievolę gauti darbo leidimą arba pakeičiant leidimo tvarką taip, kad leidimas neribotų galimybių įsidarbinti (būtų išduodamas gyvenimo Lietuvoje leidimo trukmei ir nebūtų siejamas su konkrečia pozicija ar darbdaviu). Praėjusiais metais Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atliktame reprezentatyviame tyrime „Studentai iš trečiųjų šalių Lietuvoje“ dalyvavusių absoliuti dauguma studentų (90%) atsakė, kad studijų metu dirbti norėtų. Jeigu jiems nereikėtų leidimo dirbti, TMO skaičiavimais, darbo ieškotų apie pusė studentų iš trečiųjų šalių. Tokia galimybė pastiprintų užsieniečių finansines galimybes mokytis Lietuvoje, nes šiuo metu legaliai užsidirbti galimybės jie praktiškai neturi. Prašome atsižvelgti į pasikeitusią tarptautinę padėtį ir mūsų šalies aukštojo mokslo konkurencingumo poreikį. Tikimės, kad mūsų argumentai Jus įtikins, o esant klausimams, mielai į juos atsakysime ir galimus sprendimo variantus pakomentuosime išsamiau.
Pritarti iš dalies S iūloma 46 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „Užsienietis, studijų semestro laikotarpiu gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti ne dieninių studijų metu ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę , o studijų atostogų tarp semestrų laikotarpiu turi teisę dirbti visą darbo laiką (40 valandų per savaitę). Užsienietis, studijuodamas pagal pirmosios pakopos studijų programą ar pagal vientisųjų studijų programą, turi teisę dirbti ir tik nuo antrųjų studijų metų pabaigęs pirmuosius studijų metus.“
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės saugumo departamentas,
4 Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD), išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 2, 1 9. 21, 26, 32, 33 , 34, 35. 36, 40, 43, 44, 44(1), 45, 46, 49(2), 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 113, 128, 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 141(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIP-1396 (toliau - projektas), teikia savo pastabas ir pasiūlymus. 2013 m. spalio
išsakyta Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme pastaba, kad projektas turėtų būti patikslintas atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas užsieniečių sulaikymo pagrindas tariamai neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto baigtinio atvejų, kai gali būti atimta laisvė, sąrašo. Ši pastaba ir atitinkamas projekto numatytas siūlymas pakeisti Įstatymo 113 straipsnį nebuvo derinti su VSD.
VSD siūlo nepritarti Įstatymo projekto 27 straipsnio nuostatai, pagal kurią siūloma panaikinti teisę sulaikyti užsienietį, keliantį grėsmę valstybės saugumui. Atsisakius galimybės sulaikyti grėsmę valstybės saugumui keliantį užsienietį dar iki sprendimo jį išsiųsti priėmimo, sudaroma galimybė užsieniečiui pasislėpti. Asmuo, sužinojęs, kad dėl jo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sprendimo išsiųsti turės galimybę pasislėpti bei toliau vykdyti veiklą, keliančią grėsmę valstybės saugumui. Tokiu būdu bus žymiai apsunkintas ar net padaromas neįmanomu ne tik sprendimo išsiųsti užsienietį priėmimas, bet ir jo įvykdymas. Pažymėtina, kad praktikoje nėra piktnaudžiaujama Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teise sulaikyti užsienietį. Šia teise naudojamasi tik tuo atveju kai yra rimtas pagrindas konstatuoti užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui. VSD į teismą dėl asmens sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies
buvo sulaikytas užsienietis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 dalies pagrindu buvo teisėtas. Pažymėtina, kad tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė sulaikyto asmens bei jo gynėjo argumentus, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktas prieštarauja Konvencijos nuostatoms. Pasibaigus teismo procesui šis užsienietis buvo deportuotas iš Lietuvos Respublikos. Tai, kad minėta Įstatymo formuluotė nėra pažodžiui suformuluota Konvencijos 5 straipsnyje nereiškia, kad Lietuvos Respublikos teisės aktas prieštarauja šiam tarptautiniam teisės aktui.
VSD vertinimu, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata atitinka Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytus asmens sulaikymo pagrindus. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad asmuo gali būti sulaikytas kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, o tos pačios dalies f punkte: kai imamasi veiksmų jį deportuoti ar išduoti kitai valstybei. Atsižvelgiant į tai, manome, kad siekiant užtikrinti grėsmių valstybės saugumui ir viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai prevenciją, būtina išlaikyti esamą Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Be to, pažymime, kad pagal Suvestinės Europos Sąjungos (Lisabonos) sutarties 4 sutarties 2 dalį nacionalinio saugumo klausimais kiekviena valstybė narė turi išimtinę kompetenciją, todėl turi teisę nustatyti konkrečias teisės normas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra pateiktas Įstatymo pakeitimo projektas Nr. 14-580(3), kuriuo siūloma kompleksiškai keisti Įstatymo nuostatas, susijusias su užsieniečių sulaikymu (tarp jų ir Įstatymo
svarstyti kartu su minėtu šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktu projektu. Pažymėtina, kad VSD ne kartą yra gavęs kitų valstybės institucijų ir Lietuvos Respublikos piliečių paklausimų, kokiu pagrindu VSD atlieka Įstatyme numatytą užsieniečių galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD šią savo funkciją grindžia netiesiogiai vadovaudamasis Įstatymo 140(1) straipsnio nuostatomis.
Be to, joks kitas teisės aktas tiksliai nenustato, kad (tik) VSD gali vertinti užsieniečių galimai keliamas grėsmes valstybės saugumui, ir kad VSD vertinimas turi apsiriboti tik užsieniečių galimos grėsmės valstybės saugumui vertinimu. Manytume, jog Įstatyme būtų tikslinga aiškiai nustatyti žvalgybos institucijų vaidmenį ir kompetencijos ribas vertinant užsieniečių galimai keliamas grėsmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytume papildyti Įstatymo 4 straipsnį nauja pastraipa „Užsieniečių galimos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, grėsmės viešajai tvarkai ~ vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos.“ Pritarti Pritarti iš dalies Įvertinant Valstybės saugumo departamento argumentus bei Užsienio reikalų komiteto siūlymus tikslinga Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ palikti nuostatą, reglamentuojančią teisę sulaikyti užsienietį, keliantį grėsmę valstybės saugumui . Papildyti galiojančio Įstatymo 4 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolė
buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. 2. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. “ Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto pavadinimą. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Kęstutis Bartkevičius, 2014-03-104 Argumentai: Pateiktame Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti tinkamos gyvenamosios patalpos sąvoką t. y. 14 kvadratinių metrų, kuri būtų taikoma kiekvienam užsieniečio pilnamečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi. Tačiau, užsienio piliečiams dirbantiems pagal leidimus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais šis reikalavimas yra perteklinis, nepagrįstai ir nelogiškai suvaržantis galiojančiame įstatyme 57 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę įdarbinti užsieniečius, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Lietuvos darbo biržos duomenimis 2013 (01 – 11) trūko 8,7 tūkst. visų kategorijų vairuotojų. Lietuvos darbo birža nėra pajėgi pasiūlyti pakankamai darbuotojų apskritai galinčių dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, jau nekalbama, kad jie atitiktų visus keliamus kvalifikacinius reikalavimus, reikalingus įgyvendinti nurodytai darbo funkcijai. Todėl, siūlau užsieniečius, dirbančius pagal leidimus dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais
į Projekto 4 straipsnį, kuriuo keičiamas 26 straipsnis ir jį papildyti nauja33 dalimi, kuriems gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas. Pasiūlymas: Pakeisti
dalimi ir ją išdėstyti taip: „33 .
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas užsieniečiui, dirbančiam pagal leidimą dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat kai keičiamas šio užsieniečio leidimas gyventi.“ Pritarti iš dalies Pritarti dėl išlygos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams (patikslinant formuluotę). Be to, išimtis užsieniečiams, kurie į Lietuvos įmones atvyksta dirbti, dėl jų darbo pobūdžio, turėtų būti bendresnė ir apimti ne tik vežėjus, bet ir užsieniečius, kuriuos darbdaviai komandiruoja dirbti į kitą ES ar ELPA valstybę narę pagal sutartį, sudarytą darbdavio su toje valstybėje veikiančiu užsakovu, dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo (ploto reikalavimo netaikyti komandiruotės laikotarpiu). (Žr. aukščiau pateiktą Įstatymo projekto 4 str. formuluotę, 4-8 psl.)
2Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
61 Argumentai: Ilgi prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi terminai stabdo Lietuvos darbo rinkoje trūkstamos kvalifikuotos darbo jėgos įdarbinimą. Reglamentuoti paraiškų nagrinėjimo terminai neatitinka šiandieninės ekonomikos tempų ir neleidžia verslui sparčiai prisitaikyti prie pakitusių rinkos sąlygų, kai trūkstamų specialistų įdarbinimo procedūros trunka keletą mėnesių. Netgi jei praktikoje leidimai laikinai gyventi kartais būna išduodami greičiau nei numatyta įstatyme, trūkstamų darbuotojų įdarbinimą planuojantys darbdaviai yra priversti planuoti remiantis maksimaliais įstatyme reglamentuotais terminais.
Vietoje to, kad laisvos darbo vietos būtų užpildytos darbuotojais, įmonės uždirbtų pelną, o valstybei būtų mokami mokesčiai, vyksta kelis mėnesius trunkantys ir pridėtinės vertės nesukuriantys paraiškų išduoti leidimus laikinai gyventi nagrinėjimai. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsniu keičiamą 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo,
išskyrus šios dalies 2 ir 21 punktuose numatytus atvejus – ne vėliau kaip per42 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;“. Nepritarti Bendri prašymų išduoti leidimą gyventi terminai nuo 2014-01-01 buvo sutrumpinti nuo 6 mėn. iki 4 mėn., o 2013 gruodžio
prašymai gali būti išnagrinėti skubos tvarka, t.y. per 2 mėn. terminą. Įstatymas jau šiuo metu numato nagrinėjimo termino išlygas (aukštos kvalifikacijos užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimui nustatyti 2 mėn., tai skubos tvarka jie išnagrinėjami per 1 mėn.). Šiuo projektu siūloma numatyti daugiau išlygų - trumpesnį nagrinėjimo terminą daugiau investuojantiems užsieniečiams (2 mėn.) ir brangiau apmokamiems aukštos kvalifikacijos specialistams (1 mėn.), be to, šie užsieniečiai galės pasinaudoti skubos tvarkos paslauga, t.y., terminas sieks 1 mėn. ar tik
svarbus, tačiau jų nustatymas neturi mažinti galimybės tinkamai išnagrinėti užsieniečių prašymus , pritaikyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir procedūras. 3.
3Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
62 Argumentai: Vystant modernią, konkurencingą ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką, būtina įvairių talentų, mokslininkų, aukštos kvalifikacijos specialistų bei verslo žmonių pasiūla. Lietuvos ir visos Europos žmogiškieji ištekliai yra riboti, o visas žemynas sparčiai sensta. Atsižvelgiant į demografines tendencijas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos poreikius, - itin svarbu užtikrinti kuo patrauklesnes sąlygas į Lietuvą prisitraukti trūkstamus aukštos kvalifikacijos specialistus, investuojančius verslininkus bei mokslininkus. Dažnu atveju, taikomos leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūros tiesiogiai daro įtaką užsieniečių apsisprendimui atvykti. Dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių žmonių vyksta tarptautinė konkurencija, todėl šiems žmonėms ir jų šeimos nariams būtina taikyti kuo palankesnes atvykimo į Lietuvą procedūras, įskaitant trumpesnius leidimų laikinai gyventi išdavimo terminus taip prisidedant prie užtikrinimo, kad užsieniečių žinios ir kapitalas bus įdarbinti Lietuvoje, o ne kitoje valstybėje. 1 mėnuo yra pakankamas laiko tarpas atlikti visus reikalingus užsieniečio paraiškos išduoti leidimą laikinai gyventi patikrinimus. Kai kuriais atvejais Migracijos departamentas užsieniečių paraiškas išnagrinėja greičiau nei per įstatyme nurodytus terminus. Siūlyme įvardintų kategorijų užsieniečių srautas į Lietuvą per metus gali siekti keletą šimtų asmenų, o tai sudaro tik mažą Migracijos departamento nagrinėjamų paraiškų išduoti leidimus laikinai gyventi dalį. 2013 m. Migracijos departamentas išnagrinėjo 5692 paraiškas išduoti bei 8924 paraiškas pakeisti leidimą laikinai gyventi. Tais pačiais metais, Migracijos departamentas išdavė 40 leidimų laikinai gyventi aukštos kvalifikacijos specialistams.
Be to, Migracijos departamento veikloje dar nepasitaikė aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių piktnaudžiavimo Lietuvos migracijos sistema atvejų. Tuo tarpu, sugriežtinus atvykimo reikalavimus Lietuvoje verslu ketinantiems užsiimti užsieniečiams bus sumažintas fiktyviais pagrindais teikiamų prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi skaičius. Ilgesni leidimų laikinai gyventi galiojimo terminai sumažins prašymų pakeisti leidimų laikinai gyventi skaičių. Šie duomenys byloja, kad administracinės naštos pokyčiai Migracijos departamentui įgyvendinant šį siūlymą nebus reikšmingi. Taip pat žiūrėti 13 straipsnio 1 dalies pakeitimo argumentus. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsniu keičiamą 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai
užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir pateikia darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti pagal darbo sutartį, kurioje numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 1,52 ir ne didesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, taip pat dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo
straipsniuose nurodytais pagrindais, ir šių grupių užsieniečių šeimos nariams
atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir šio užsieniečio šeimos nariui
Šiuo metu užsieniečių, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, prašymams išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėti nustatytas maksimalus 2 mėn. terminas (skubos tvarka šie prašymai nagrinėjami per 1 mėn.).
Projektu siūloma išlyga
Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą įgyvendinimo duomenimis dauguma valstybių narių nustatė90 dienų sprendimui dėl prašymo priimti, kai kurios 60 d., kelios (tarp ir ir Latvija) - 30 d. ir tik Bulgarija 7 d. Atvykstančių dirbti mokslo ir tyrimų institucijose užsieniečių prašymai šiuo metu turi būti išnagrinėti per 4 mėn. laikotarpį (skubos tvarka – per 2 mėn.). Projektu šiai kategorijai prilyginami ir dėstytojai. Pažymėtina, kad jau pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą šie užsieniečiai gali atvykti su nacionaline viza (kuri išduodama iki 1 metų) ir būdami šalyje ir dirbdami gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi gavimo. Dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo taip pat gali kreiptis mokslo ir studijų institucija. Įstatymo projektu siūloma leidimą laikinai gyventi išduoti užsieniečiams, kurie jau realiai tam tikrą laiką užsiima Lietuvoje teisėta veikla (keičiant galiojančio įstatymo 45 str.). Tokie užsieniečiai atvyktų veiklos pradėti su nacionaline viza. Be to, pagal projekto reikalavimus išduodant leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindais turės būti įvertinama, ar įmonė nėra fiktyvi (keičiamo 45 str. 5 d.).
tvarka tebūtų apie 2 sav. mėn.) atlikti reikalingus patikrinimus ir procedūras leidimui laikinai gyventi išduoti praktiškai taptų neįmanoma arba tokie patikrinimai vyktų formaliai. 4. Seimo nariai: Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
6 N Argumentai: Šiuo metu skubos tvarka yra numatyta valstybinės rinkliavos dydžių nutarime. Šią reikšmingą galimybę už dvigubą rinkliavos mokestį gauti paraiškų nagrinėjimo paslaugas skubos tvarka tikslinga įtvirtinti įstatyme. Taip būtų įteisintos aiškios sąlygos norintiems pasinaudoti skubos tvarka, o įgyvendinančios institucijos galėtų vadovautis pagrindiniu jų veiklą reglamentuojančiu įstatymu. Pasiūlymas:
Papildyti 6 straipsniu keičiamą 33 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
nurodyti prašymų nagrinėjimo ir leidimų įforminimo terminai sutrumpinami dvigubai, užsieniečiui sumokėjus dvigubo dydžio atitinkamo leidimo išdavimo ar jo įforminimo rinkliavą. “ Nepritarti Siūloma paslauga jau yra reglamentuota ir nustatyta poįstatyminiais teisės aktais, tad užsieniečiai ja gali naudotis jau šiuo metu. Valstybės rinkliavos dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Skubos tvarka, t.y., per perpus trumpesnį terminą, sumokėjus dvigubai didesnę valstybės rinkliavą gali būti nagrinėjamas prašymas išduoti, pakeisti leidimą gyventi, taip pat šis leidimas įforminamas (Žr. 2013 gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio
rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo“ Nr. 1212). 5.
5Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
9 Argumentai: Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo ir praktinio pritaikomumo, tikslinga nurodyti konkretų terminą, kuriam sukakus, ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai privalo pranešti apie užsieniečio nesumokėtą baudą. Trumpesnis nei 1 mėnesį nesumokėtos baudos terminas, yra nepraktiškas, - net ir vieną dieną vėluojantis užsieniečio baudos mokėjimas automatiškai apkraus ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančias institucijas papildoma administracine našta. Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsniu keičiamą 36 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti
įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatyme numatytą pažeidimą skirta didesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip 1 mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino ;“ Pritarti Pakeisti 10 straipsniu keičiamą 36 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatyme numatytą pažeidimą skirta didesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip 1 mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;“
6Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
105 Argumentai: Lietuvoje investuoti ir plėtoti sąžiningą verslą pasiryžusiems trečiųjų šalių piliečiams būtina sudaryti sąlygas kartu atsivežti ir savo artimiausius šeimos narius (sutuoktinį/-ę, vaikus iki 18 metų). Lietuvai naudą nešantiems užsieniečiams, kurie kuria papildomas darbo vietas Lietuvoje, tikslinga sudaryti sąlygas į šeimos susijungimą leidžiančias kartu su užsieniečiu leidimus laikinai gyventi išduoti ir jo šeimos nariams.
Palankios Lietuvoje investuojančių užsieniečių šeimos susijungimo sąlygos padidins šalies konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsniu keičiamą 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 41 ar 13 punkte nustatytu pagrindu arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnyje nurodytais pagrindais arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus , arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4, 5 ar 7 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimai leidimas laikinai gyventi gali būti išduoti jam išduodamas tokiam pat laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui.“ Nepritarti Siūlymo esmė yra raginimas išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečių, kurie atvyksta užsiimti teisėta veikla, šeimos nariams. Šiuo metu galiojantis įstatymas tokios galimybės nenumato ir projektu nesiūloma tokio reguliavimo iš esmės keisti.
Pagal bendrus reikalavimus, atitinkančius ir ES teisę, o būtent, pagal Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 8 straipsnį, valstybės narės gali reikalauti, kad užsienietis iki savo šeimos narių prisijungimo prie jo būtų teisėtai išbuvęs jų teritorijoje ne ilgiau kaip dvejus metus, o, atsižvelgdama į šalies pajėgumus priimti , valstybė narė gali nustatyti net ir iki trejų metų laikotarpį, Taigi logiška reikalauti, jog tam, kad užsieniečio šeimos nariai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi užsienietis tūrėtų būti teisėtai pragyvenęs šalyje 2 metus. Įstatymas numato išlygas, kai toks pragyvento laikotarpio reikalavimas netaikomas (43 str. 6 d., pvz., atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, atvyksta mokslo ir studijų tikslais ir kt.). Įstatymo projektu yra siūloma minėtas išlygas papildyti tik tais teisėtos veiklos vykdyti atvykusiais užsieniečiais, kurie daugiau investuoja (ne mažiau kaip 900 tūkst. litų ir sukuria 5 darbo vietas). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl galimybės kartu su užsieniečiu iš karto leisti atvykti (išduodant leidimus gyventi) ir jo šeimos nariams, būtina įvertinti ir kartu svarstyti socialinių, ekonominių ir kitų sąlygų (pvz., šeimos nariams netaikomas leidimo dirbti reikalavimas, taikoma socialinės paramos ir išmokų sistema) ir tinkamų integracinių priemonių buvimo klausimus. Įstatymo 45 straipsnyje nustatytomis sąlygomis 2013 m. išduota daugiau kaip 4 tūkst. leidimų laikinai gyventi . 7. Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
131 Argumentai: Siekiant nustatyti palankesnes atvykimo sąlygas užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo būtina atsižvelgti į tarptautinę konkurencinę aplinką ir Lietuvos ekonominius rodiklius. 2009 m. gegužės 25 d.
2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, rekomenduoja valstybėms narėms taikyti 1,5 šalies ūkio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžio reikalavimą. Tuo tarpu tiesioginės Lietuvos konkurentės (Latvija, Estija, Lenkija, Slovakija, Bulgarija ir kitos) nacionalinėje teisėje yra įtvirtinusios būtent 1,5 šalies ūkio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžio reikalavimą norint įdarbinti trūkstamus aukštos profesinės kvalifikacijos specialistus iš trečiųjų šalių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. IV ketvirtį šalies vidutinis bruto atlyginimas buvo 2340 litų per mėnesį. Tai reiškia, kad taikant 1,5 vidutinio bruto atlyginimo reikalavimą, Lietuvos darbdavys siekiantis įdarbinti trūkstamą aukštos kvalifikacijos specialistą iš trečiosios šalies privalės įsipareigoti mokėti nemažesnį kaip 3510 litų mėnesinį atlyginimą. Pažymima, kad Sodros duomenimis, 3510 litų ir didesnį mėnesinį darbo užmokestį Lietuvoje uždirba apie 8% darbuotojų. Pastarasis rodiklis atspindi, kad pakankamai ribotas skaičius darbdavių yra pajėgūs mokėti darbo užmokestį, kuris yra 1,5 karto didesnį nei šalies vidutinis atlyginimas. Taikant vidutiniu šalies atlyginimu paremtą darbo užmokesčio reikalavimą įdarbinant trūkstamus specialistus iš trečiųjų šalių, labiausiai, konkurenciniu atžvilgiu, nukenčia šalies regionai. Vidutiniai atlyginimai skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 1686 iki 2684 litų per mėnesį. Šalies vidutinio atlyginimo ribą, 2340 litų per mėnesį, viršija tik 7 iš 60 savivaldybių. Tai reiškia, kad 53 savivaldybių ekonomikoms, net ir taikant 1,5 šalies vidutinio atlyginimo reikalavimą, būtų sukuriamos itin griežtesnės atlyginimu paremtos sąlygos siekiant įdarbinti trūkstamus specialistus nei 7 ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse. Taikant didesnį nei 1,5 vidutinio šalies atlyginimo reikalavimą atskirtis savivaldybių lygmenyje tik didėja.
Siekiant sudaryti palankias sąlygas regionų ekonominiam augimui būtina užtikrinti ir konkurencingus reikalavimus įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus. Apie kvalifikuotos darbo jėgos poreikį Lietuvos darbo rinkoje byloja ir Lietuvos darbdavių apklausų rezultatai: ·
„Sprinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios
darbdavių apklausos duomenimis, 2014 m. vasario mėn., 69% Lietuvos darbdavių teigė, kad jiems, per paskutinius 3 metus, trūko kvalifikuotų darbuotojų iš Lietuvos . ·
„Sprinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios
darbdavių apklausos duomenimis, 2014 m. vasario mėn., 59% Lietuvos darbdavių teigė, kad pakankama reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla paskatintų plėsti veiklą bei kurti naujas darbo vietas. ·
atlikto tyrimo duomenimis, 44 proc. verslo subjektų Lietuvoje nesamdė naujų darbuotojų, kadangi nerado asmenų, turinčių tinkamą kvalifikaciją. · Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2013 m. Lietuvoje buvo įdarbinta 218 aukštos kvalifikacijos specialistų, iš jų 66 pagal galiojančias44
· Remiantis Sodros duomenimis, 2012 m. Lietuvoje dirbę 195 aukštos kvalifikacijos specialistai iš trečiųjų šalių į valstybės biudžetą sumokėjo apie 7,9 mln. Lt. mokesčių.
Lt. mokesčių. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsniu keičiamą 441 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą
įdarbinti užsienietį ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį, kurioje numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu2 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai dydžio arba kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai ;“ Nepritarti Akivaizdu, kad Lietuvoje yra kvalifikuotų darbuotojų poreikis, tačiau kartu esame atsakingi už savo darbo rinką. Lietuvos darbo biržos duomenimis
registruota 65 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų. Laisvų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams buvo užregistruota apie 50 tūkst. Per
specialistų paklausa nežymiai (19,9 laisvų darbo vietų) viršijo pasiūlą (19,5 bedarbiai). Tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūla (21,9 tūkst. bedarbiai) buvo didesnė už paklausą (19 tūkst. laisvų darbo vietų). Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaip ir pastaraisiais metais, paklausiausios aukštos kvalifikacijos specialistų profesijos – pardavimo vadybininkai, buhalteriai ir apskaitininkai, statybos inžinieriai, pardavimo agentai, gydytojai (ypač regionuose), siuvimo technologai, bei informacinių technologijų ir ryšių sistemų specialistai, nors pastarųjų profesijų laisvų darbo vietų skelbiama sąlyginai mažai: 2013 m. – 1376, 2014 m. - 493. Didžioji dalis Lietuvos darbo biržos priimtų sprendimų dėl aukštos kvalifikacijos užsieniečių – yra priimti kompiuterių specialistams ir įmonių vadovams.
Svarbu akcentuoti, kad siūlant mažinti reikalavimą darbo užmokesčio dydžiui iki 1,5 statistinio vidurkio, reikštų kvalifikuotos darbo jėgos nuvertinimą, o tuo pačiu ir Lietuvos kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo skatinimo mažinimą. (2 vidutiniai statistiniai netto vidurkiai sudaro apie 1809,4 x 2 = 3,6 tūkst. Lt (arba 1 tūkst. EUR), o
statistiniai netto vidurkiai sudaro apie 1809,4 x 3 = 5,4 tūkst. Lt (arba 1,5 tūkst. EUR). Įstatymo 441 str. 1 dalyje, kurios 1 punktą siūloma keisti, išdėstytos sąlygos, kurios taikomos aukštos profesinės kvalifikacijos darbo dirbti atvykstančiams užsieniečiui leidimui laikinai gyventi (mėlynajai kortelei) išduoti. Šios sąlygos nustatytos perkeliant Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą nuostatas. Viena iš privalomų sąlygų – užsieniečiui mokamo darbo užmokesčio dydis , kuris (pagal direktyvą) negali būti mažesnis negu 1,5 vidutinio bruto metinio darbo užmokesčio atitinkamoje valstybėje narėje. Įstatyme, į kurį minėtos direktyvos nuostatos buvo perkeltos, ir įsigaliojo 2013-01-01, numatyta, kad darbo užmokestis negali būti mažesnis negu 2 tokie dydžiai (šiuo metu tai sudaro 4680 litų). Palyginus su kitomis valstybėmis narėmis tai labai žemas reikalavimas. Be to, darbo užmokesčio dydžio reikalavimas yra privaloma sąlyga „mėlynajai kortelei“ išduoti, todėl siūlymas jo netaikyti (kai keičiamas leidimas gyventi), prieštarauja direktyvai. 8.
8Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
132 Argumentai: Jeigu darbdavys įsipareigoja trūkstamam aukštos kvalifikacijos specialistui iš trečiosios šalies mokėti mėnesinį darbo užmokestį, kuris yra ne mažesnis negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, siūloma atsisakyti reikalavimo vertinti užsieniečio darbo atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Darbdavys įsipareigodamas mokėti ne mažesnį kaip 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą įdarbinamam specialistui turi galėti pats įvertinti tokio specialisto (nereglamentuotos) kvalifikacijos atitikimą darbo vietos poreikiams. Šiuo atveju poįstatyminiuose teisės aktuose būtų tikslinga numatyti reikalavimą, užsienietį siekiančiam įdarbinti darbdaviui, pateikti įrodymus, kad darbdavys dėjo privačias pastangas surasti trūkstamą specialistą Lietuvos darbo rinkoje (pvz. darbo skelbimai darbo biržoje ar internete, personalo atrankos agentūrų paslaugos ir pan.) bei buvo pateiktas užsieniečio aukštojo mokslo diplomas. Užsieniečio kvalifikacijos vertinimo atsakomybė perduodama jį ketinančiam įdarbinti darbdaviui ir kitose ES valstybėse (Suomija, Latvija, Nyderlandai, Prancūzija). Atsisakant perteklinio, tik Darbo biržoje atliekamo, užsieniečio kvalifikacijos atitikimo Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimo, ženkliai sumažėtų administracinė našta aukštos kvalifikacijos specialistui, jo darbdaviui bei atsakingoms institucijoms. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalies 3 punktą pripažinti netekusiu galios: 2.
Pakeisti 441 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį, kurioje numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, arba kai užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai“ Nepritarti Pasiūlymo esmė – atsisakyti Lietuvos darbo biržos atliekamo vertinimo, ar ketinantis atvykti dirbti į Lietuvą užsienietis atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius (netaikyti darbo rinkos testo, t.y. vertinimo, ar vidaus rinkoje nėra tokios kvalifikacijos darbuotojo). Pagal Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą nuostatas, valstybės narės, prieš priimdamos sprendimą dėl mėlynosios kortelės išdavimo gali išanalizuoti padėtį savo darbo rinkoje ir taikyti nacionalines procedūras, susijusias su reikalavimais, taikomais laisvai darbo vietai užimti. Projektu nesiūloma keisti šiuo metu galiojančių sąlygų leidimui laikinai gyventi (mėlynajai kortelei) išduoti, kai darbo užmokestis siekia 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.
Tačiau siūloma darbo rinkos testo nebetaikyti, jeigu toks leidimas laikinai gyventi yra keičiamas užsieniečiui pradirbus Lietuvoje 2 metus. Taip pat siūloma nustatyti išimtį dėl darbo rinkos testo netaikymo tais atvejais, kai darbdavys įsipareigoja mokėti atlyginimą, kuris yra ne mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Direktyvos 2009/50/EB
profesijų atveju turi būti pateikiami dokumentai, liudijantys aukštą profesinę kvalifikaciją, kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai yra logiška reikalauti, kad trečiosios šalies piliečio kitoje valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija turėtų būti pripažinta tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos ir Sąjungos piliečiams. Direktyvoje pažymėta, kad ,, nustatant galutinį terminą, per kurį turi būti išnagrinėta paraiška gauti ES mėlynąją kortelę, neturėtų būti įskaičiuojamas profesinės kvalifikacijos pripažinimui <..>. reikalingas laikas, jei tuo tikslu nustatyti terminai. Ši direktyva neturi poveikio nacionalinėms diplomų pripažinimo procedūroms.“
9Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
133 Argumentai: Siekiant nustatyti palankesnes leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, – išduoti iki trejų metų galiojantį leidimą laikinai gyventi.
Tokiu būdu sumažėtu administracinė našta aukštos kvalifikacijos specialistui, jo darbdaviui bei atsakingoms institucijoms, nes nereikėtų keisti leidimo laikinai gyventi kas du metus, jei darbo sutartis sudaroma ilgesniam laikui. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsniu keičiamą 441 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos
profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas dvejiems trejiems metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu dvejų trejų metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. Kai užsienietis pateikia darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį, kurioje numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas trejiems metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu trejų metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. “ Pritarti Šiuo metu užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą , išduodamas 1 metus galiojantis leidimas laikinai gyventi (mėlynoji kortelė). Komitetas pritaria pasiūlymui tokiam užsieniečiui išduoti ilgiau galiojantį leidimą laikinai gyventi, t. y. 3 metams. 10.
10Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
135 Argumentai: Žiūrėti 13 straipsnio 1 dalies pakeitimo argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsniu keičiamą 441 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas
užsieniečiui pateikus darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį, kurioje numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu3 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai dydžio
gyventi galiojimo laikotarpiu numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu3 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai dydžio , leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sąlygą ir Lietuvos darbo birža socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai. “ Nepritarti Toks siūlymas iš esmės reiškia, kad leidimas laikinai gyventi (mėlynoji kortelė) būtų išduodama užsieniečiui, kuris neatitinka šiam dokumentui išduoti nustatytų sąlygų (darbo užmokesčio dydžio sąlygos). Toks siūlymas prieštaraja direktyvai 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų . Pažymėtina, kad įstatymas numato atskirą pagrindą ir sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (netaikomas reikalavimas gauti leidimą dirbti, gali atvykti kartu su šeimos nariais, galioja palankesnės sąlygos nuolatinio gyventojo statusui įgyti).
Atsisakius darbo užmokesčio dydžio sąlygos (nors kaip minėta tai neatitiktų direktyvos), nustatytų palankesnių sąlygų taikymas užsieniečiui taptų nepateisinamas. Maža to, gali būti, kad toks reguliavimas taptų nauja neteisėta užsieniečių patekimo į Šengeno erdvę schema (įsipareigojimo mokėti darbo užmokestį kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojui nevykdymas neturės jokių pasekmių, o leidimas laikinai gyventi bus keičiamas, nors užsienietis jau nebeatitinka esminių „mėlynajai kortelei“ išduoti sąlygų). 11. Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
15 Argumentai: Vadovaujantis galiojančiomis įstatymo nuostatomis, studentai gali dirbti ne studijų metu ne daugiau nei 20 valandų per savaitę nuo antrųjų studijų metų, tačiau praktikoje teisėtas studentų darbas yra įmanomas tik išimtiniais atvejais. Studentą įdarbinti norintis darbdavys privalo įrodyti, kad 30 dienų ieškojo darbuotojo Lietuvoje ir ES, todėl įsidarbinti sugeba tik pavieniai studentai. Lietuvoje šiuo metu yra apie 4152 studentų iš užsienio. Pragyvenimui ir studijoms jie kasmet šalyje išleidžia 146 968,800 Lt, tačiau procentine išraiška nuo bendro studentų skaičiaus ES Lietuva yra trečia nuo galo. Tarptautinės migracijos tarnybos duomenimis, 90 proc. studentų Lietuvoje norėtų galimybės dirbti. Kaip faktorių, labiausiai trukdantį užsienio studentams integruotis Lietuvoje (po kalbos barjero) 59 proc. studentų įvardija būtent galimybės dirbti nebuvimą. Mūsų kaimynai tokių draudimų neturi.
Latvijoje trečiųjų šalių studentai gali dirbti 0,5 etato gaudami supaprastintą leidimą, kuris nepriverčia jų nurodyti darbdavio. Estijoje leidimų apskritai nėra (taip pat ir ribojimų 0,5 etato). Lietuvoje taikomi reikalavimai yra kur kas griežtesni, nes į šalį priimami tik tie studentai, kurie yra ir bus 100 proc. išlaikomi tėvų. Tokiu būdu užkertamas kelias gabiems, bet finansiškai nepriklausomais norintiems būti studentams, kurių šeimos negali subsidijuoti jų gyvenimo Lietuvoje. Argumentas, kad reikia saugoti Lietuvos darbo rinką, silpnas - didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), kur koncentruojasi užsienio studentai, nedarbo rodikliai ir taip mažiausi šalyje (iki 11 proc., Vilniuje – 7,8 proc.). Jaunimo (iki 25 m.) nedarbas - taip pat mažiausias (Vilniuje iki 4 proc., kitur – iki 6 proc.), tuo tarpu darbo birža prognozuoja, kad augant darbo jėgos paklausai, jos pasiūla didžiuosiuose miestuose tolygiai mažės. Pavyzdžiui, 60,4 proc. visų darbo vietų šiais metais bus sukurtos paslaugų sektoriuje, kurias sukurs (95 proc.) privatus sektorius. Kaip viena iš paklausiausių „specialybių“ šiems metams darbo birža numato „barmeno/padavėjo“ pozicijas. Negalima sakyti, kad su trečiųjų šalių studentais nebūna problemų dėl imigracijos, tačiau net procentiškai pernai panaikinti 83 leidimai gyventi sudaro tik 2,3 proc. visų šalyje besimokančių studentų iš trečiųjų šalių – tai rodo, kad mūsų apsaugos mechanizmai (ambasados) veikia efektyviai, ir leidimų laikinai gyventi fiktyviems studentams neišduodama. Leidimą likti Lietuvoje po studijų galima pagrįsti dviem būdais – pirmas, kad, pagal dabartinius įstatymus, stojantys į magistro studijas studentai vis tiek privalo išvykti ir vėl grįžti į Lietuvą. Jų leidimas laikinai gyventi baigiasi gavus diplomą, o naujos studijos prasideda tik nuo rudens (tad ir naujas leidimas laikinai gyventi išduodamas nuo to laiko).
Antras argumentas – aukštos kvalifikacijos studentų integracija į darbo rinką. Baigę studijas Lietuvoje jie įgauna šalyje reikalingų profesijų diplomus – IT, inžinerines, medicinos ir kitų populiariausių tarp užsieniečių studijų programų. Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, apie 56 proc. baigusiųjų studijas svarstytų apie galimybę pasilikti šalyje. Pasiūlymas:
Pakeisti 15 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis, studijų laikotarpiu gavęs leidimą dirbti , turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę. Darbui studijų laikotarpiu, neviršijančiam 20 valandų per savaitę, ir darbui atostogų laikotarpiu, neviršijančiam 40 valandų per savaitę, užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Užsienietis, studijuodamas pagal pirmosios pakopos studijų programą ar pagal vientisųjų studijų programą, turi teisę dirbti tik nuo antrųjų studijų metų . Nuo pirmųjų studijų metų užsienietis gali dirbti atostogų laikotarpiu iki 40 valandų per savaitę.“ Pritarti Pritarta nuostatai, kad užsieniečiai studentai dirbtų be leidimų dirbti bei siūlymui, numatančiam galimybę studentams studijų atostogų laikotarpiu dirbti ne iki 20 valandų per savaitę, o visą darbo laiką (t. y. 40 valandų per savaitę). Atsižvelgiant į tai siūloma 46 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „ Užsienietis, studijų semestro laikotarpiu gavęs leidimą dirbti , turi teisę dirbti ne dieninių studijų metu ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę , o studijų atostogų tarp semestrų laikotarpiu turi teisę dirbti visą darbo laiką (40 valandų per savaitę). Užsienietis, studijuodamas pagal pirmosios pakopos studijų programą ar pagal vientisųjų studijų programą, turi teisę dirbti ir tik nuo antrųjų studijų metų pabaigęs pirmuosius studijų metus.“ 12.
Seimo nariai: Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
15 Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Paskutiniais mokymosi arba studijų metais
užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam
termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos. “ Nepritarti Dvejų metų terminas abejotinas ir vertintinas kaip per ilgas laikotarpis darbo paieškoms . Kyla abejonė, jei asmuo du metus ieškos darbo, iš ko jis gyvens. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymu ilgalaikiais bedarbiais laikomi asmenys:
pagrindu išduodamas 1 metams, jis keičiamas, jeigu užsienietis tęsia mokslus. Projekte pateiktas siūlymas leisti mokslus ar studijas baigusiam užsieniečiui pratęsti leidimo laikinai gyventi galiojimą 6 mėn. ilgesniam laikotarpiui, nei trunka mokymasis ar studijos, pagrįstas praktine situacija: užsienietis neprivalėtų išvykti pasibaigus mokslo metams, jeigu nuspręstų tęsti studijas (prasidėjus naujiems mokslo metams gautų naują leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu) arba turėtų galimybę likti ir bendra užsieniečiams taikoma tvarka būti įdarbintas pagal įgytą kvalifikaciją (gautų naują leidimą laikinai gyventi darbo Lietuvoje pagrindu).
Pažymėtina, kad leidimui gyventi gauti taikomos ir bendros sąlygos (turėti lėšų pragyventi, turėti, kur gyventi ir pan.). 13. Seimo nariai: Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
15 Pasiūlymas: Papildyti 46 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Užsienietis, Lietuvos Respublikoje įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, be pareigos įsigyti leidimą dirbti, turi teisę dirbti iki 2 metų, skaičiuojant nuo išsilavinimo įgijimo dienos.“ Nepritarti Užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas darbo pagrindu. Taigi užsieniečiams (išskyrus įdarbinamus dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą) yra taikomas reikalavimas gauti leidimą dirbti . Tuo tarpu pagal leidimo dirbti išdavimo sąlygas ir tvarką, kurią nustato socialinės apsaugos ministras, užsieniečiams, kurie įgijo išsilavinimą Lietuvoje, netaikomas darbo patirties reikalavimas, kas vertintina kaip esamos palankesnės leidimo dirbti išdavimo sąlygos. Tuo tarpu pirmumo principas įdarbinti baigusius tokias pačias studijas ir įgijusius tokią pat kvalifikaciją LR (ar ES piliečius) turėtų būti užtikrinamas. 14. Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
20 Argumentai: Žiūrėti 15 straipsnio pakeitimo argumentus.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo 58 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) jis yra užsienietis, kuris ketina mokytis pagal šio Įstatymo 46 straipsnį, laikantis šio Įstatymo
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į 11 punkto argumentus ir pasiūlytą Įstatymo projekto redakciją, reglamentuojant atvykstančio mokintis užsieniečio atleidimą nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, pakeisti Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir laikosi šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nustatytų apribojimų;“ . 15. Seimo nariai:
Gintaras Steponavičius Dainius Kreivys Remigijus Šimašius Valentinas Stundys
21 Argumentai: Praktikoje tą patį darbą gali dirbti skirtingos kvalifikacijos darbuotojai (pvz., papildomas retų kalbų, kompiuterinių programų išmanymas, specifinė patirtis, ilgametė darbo patirtis ir t.t.), todėl natūralu, kad darbo užmokesčiai priklausomai nuo patirties ar kvalifikacijos gali skirtis. Vertinant darbo užmokesčio skirtumus tarp tą patį darbą dirbančių įmonės darbuotojų būtina atsižvelgti ir į kvalifikacijos skirtumus. Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsniu keičiamą 62 straipsnį 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokios pačios kvalifikacijos, tokį patį darbą, pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo.“ Nepritarti Užsieniečių galimos diskriminacijos prevenciją užtikrina reikalavimas, kad „Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą, pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo.“ Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje . Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis (186 str. 3 d.) Darbo užmokesčiui nustatyti nesvarbu kvalifikacija, o žiūrima į rezultatus. Pažymėtina, kad ir užsieniečiams taikomos Darbo kodekso nuostatos (UTPI 62 str. 4 d.)
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2014-05-07 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1396 ES. Siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti 2.
ir teisėtvarkos komitetas 2014
26 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip147 kvadratinių metrų, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;“. Pritarti Žr. aukščiau pateiktą argumentaciją ir formuluotę
ir teisėtvarkos komitetas 2014
Papildyti
dalimi: „33 . Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu.“ Pritarti Žr. aukščiau pateiktą argumentaciją ir formuluotę (4-8 psl.). Pažymėtina, pagal Garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymo Nr.
X-199 nuostatas darbuotojas, taip pat ir užsienietis, gali būti siunčiamas laikinai dirbti į kitą ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su toje valstybėje veikiančiu užsakovu. Jeigu gyvenamojo ploto reikalavimas būtų taikomas šiems komandiruotiems darbuotojams jų darbo kitoje valstybėje narėje laikotarpiu, užsienietį įdarbinusi įmonė turėtų nuomoti ar išlaikyti didesnį gyvenamąjį plotą užsieniečiams apgyvendinti, nei faktiškai tuo metu reikalinga. Tokiu būdu būtų ribojamos įmonės galimybės pritraukti trūkstamus kvalifikuotus darbuotojus ir teisė pasinaudoti laisvu paslaugų judėjimu. 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014
13 Remiantis TD pirma pastaba, projekto 6 ir 13 straipsnių formuluotes siūlytume tikslinti, nurodant, kad darbdavys turi įsipareigoti įdarbinti ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti darbo užmokestį, kuris yra ne mažesnis <..> Pritarti Žr. aukščiau pateiktą formuluotę (2 psl.). Įstatymo projekte tikslinga nurodyti, kad užsienietis „pateikia darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu“. 5. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-05-144 Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekte numatyti bendro pobūdžio reikalavimą tinkamai gyvenamajai patalpai, kurios dydis būtų ne mažesnis kaip
2 kiekvienam pilnamečiam asmeniui. Pritarti iš dalies Žr. aukščiau pateiktą argumentaciją ir formuluotę (4-8 psl.). Pritariama nuostatai nustatyti bendro pobūdžio reikalavimą tinkamai gyvenamajai patalpai, kurios dydis būtų ne mažesnis kaip 7 m
2. 4 m2 reikalavimai tinkamai gyvenamajai patalpai numatomi užsieniečiams, kurie ketina mokytis ar studijuoti . 6.
Užsienio reikalų komitetas, 2014-05-144 Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui rasti formuluotę nuostatai, numatančiai išimtį iš bendros taisyklės dėl tinkamos gyvenamosios patalpos dydžio darbuotojams, kurių darbo pobūdis nereikalauja turėti nuolatinės gyvenamosios patalpos. Į minėtų profesijų sąrašą pretenduotų ne tik tolimųjų reisų vairuotojai, bet ir kiti komandiruojami darbuotojai. Šiems darbuotojams siūlomame papildyti 26 str. 1 d. 4 punkte numatytas tinkamo gyvenamojo ploto reikalavimas nebūtų taikomas. Pritarti Žr. aukščiau pateiktą argumentaciją ir formuluotę (4-8 psl.). 7. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-05-14 6,13 Įvertinus Teisės departamento pastabą ir atsižvelgus į įstatymo projekto 6 ir 13 straipsnių formuluotes, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo pagrindiniam komitetui suderinti minėtų straipsnių nuostatas, nurodant, kad užsienietis „pateikia darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, kuris yra ne mažesnis negu“. Pritarti Žr. aukščiau pateiktą formuluotę (2 psl.). Įstatymo projekte tikslinga nurodyti, kad užsienietis „pateikia darbdavio įsipareigojimą jį įdarbinti ne trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu“. 8. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2014-05-1431 Seimo Užsienio reikalų komitetas atkreipia pagrindinio komiteto dėmesį, kad turėtų būti numatytas vėlesnis įstatymo įsigaliojimo terminas, siekiant prailginti pereinamąjį laikotarpį, per kurį leidimas gyventi, išduotas užsieniečiui teisėtos veiklos pagrindu, būtų pakeistas iki įstatymo pakeitimo galiojusiomis sąlygomis ir tvarka. Kartu svarbu priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl Komitetas siūlo įstatymo įsigaliojimo terminą numatyti 2014 m. spalio 1 d.
Atitinkamai turėtų būti suderintas lydinčiojo įstatymo projekto dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso206 5 , 225, 233 ir 2591 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 2066 straipsniu pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto N r. XIIP-1397 įsigaliojimas. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto įsigaliojimo datą numatyti 2014 m. lapkričio 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto išvadai, iniciatorių pateiktam bei Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir jo lyginamajam variantui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu . 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Artūras Paulauskas, Eduardas Šablinskas, Arvydas Anušauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas