Vilnius
DĖL
2015-06-22 Nr. XIIP-1352(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje jungtuko ,,be to“ atsisakytina kaip perteklinio, nes ši projekto nuostata yra savarankiška teisės norma. 2. Atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų policijos įstaigos struktūrinių padalinių pavadinimus, projekto 29 straipsnio nuostatos derintinos su 16 straipsnio
,,apskričių“ brauktinas kaip perteklinis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Teisės ir teiėtvarkos komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Viliją Aleknaitę Abramikienę pavaduojantis Seimo narys Mantas Adomėnas, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.
Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Vidaus tarnybos valdymo skyriaus vedėja Irina Malukienė, Respublikos Prezidentės patarėjai: Valdemaras Sarapinas, Mindaugas Silkauskas, Laimis Gelažius, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės atstovas Sigitas Mecelica, Finansų ministerijos Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėja Irena Džervienė, Teisingumo ministerijos atstovai: ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento vyriausiasis specialistas Rimvydas Laukis, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė Justina Nasutevičienė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus atstovai: viršininkas Audrius Jakutis, viršininko pavaduotoja Oksana Plesko, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Giedrius Bagdonas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Štabo Bendrųjų reikalų valdybos Teisės skyriaus viršininkas Ričardas Balkevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Aleksandras Černiavskis, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovės: pirmininkė Loreta Soščekienė, teisininkė Simona Žadeikytė, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo primininkas Vladimiras Banel. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25114 Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikėtų tikslinti sąvoką
„visuomeninės organizacijos“, nes tokios teisinės formos juridinių asmenų
galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžio „visuomeninės“ įrašytinas žodis „nevyriausybinės“ arba
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-162 Įstatymo projekto 2 straipsnyje pateikiamos pagrindinės įstatymo sąvokos. Atkreiptinas dėmesys, jog kai kurių sąvokų (policija, prievarta ir kt.) apibrėžimai neatitinka į Lietuvos Respublikos terminų banką įtrauktų sąvokų išaiškinimo. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 9 punktas nustato, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta ar „projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka”. Kadangi aiškinamasis raštas nėra pateiktas, neaišku, kodėl kilo būtinybė sąvokas aiškinti skirtingai, nei jos apibrėžtos Terminų banke, nors sąvokų esmė dėl to nesikeičia. Siūlytina sąvokų apibrėžimus suderinti su aprobuotais Terminų banke. Be to, sąvoka
„policijos įstaiga“ neturėtų būti apibrėžta šiame straipsnyje, nes policijos
įstaiga yra reglamentuojama 16 straipsnyje (kur ji apibrėžta kitaip nei 2 straipsnyje). Svarstytinas ir tokių sąvokų kaip ,,kadencija“ ar ,,lojalumas“ apibrėžimų pateikimas, nes jų turinys atitinka kalbines, bendrines šių sąvokų prasmes. Pritarti iš dalies Terminų banke esančių terminų šaltinis yra nurodytas Asmens ir turto saugos įstatymas. Projekte apibrėžiamos sąvokos bus teikiamos svarstyti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kad į Terminų banką būtų įtraukti terminai su Policijos įstatymo apibrėžtimi. Projekto 2 straipsnyje atskleisti policijos įstaigų požymiai, o 16 straipsnyje įvardintos jų rūšys ir ypatumai.
Sąvokos lojalumas atsisakyta. 3. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2014-04-072 N Atsižvelgiant į siūlomus Vidaus tarnybos statuto projekto pakeitimus, kuriais buvo siūlyta sostinės policijos padalinyje dirbantiems pareigūnams mokėti priedą, atitinkamai siūlome šiame Projekte numatyti sostinės policijos padalinio sąvoką. Būtina atkreipti dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įkurtuose policijos padaliniuose dirbantiems policijos pareigūnams tenka daug didesnis krūvis. Darbo apimtys ir policijos pareigūnams tenkantys krūviai dažnai 10 ir daugiau kartų viršija krūvius, tenkančius kituose regionuose dirbantiems pareigūnams. Tokie skirtumai susidaro dėl Vilniaus, kaip sostinės specifikos, susijusios su užsieniečių srautu, valstybės ir tarptautinių renginių skaičiumi ir kt. Taigi, atsižvelgiant į didelius krūvius bei akivaizdžiai sudėtingesnes darbo sąlygas už darbą sostinės policijos padalinyje policijos pareigūnams turi būti atitinkamai atlyginama mokant priedą. Papildyti Projekto 2 str. nauju 10 punktu ir atitinkamai pakeisti kitų punktų numeraciją:
padalinys - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įkurtas (esančios tarnybinės patalpos) teritorinės policijos įstaigos padalinys. Nepritarti Į Vidaus tarnybos statuto projektą Nr. XIP-4701(2) neįtrauktos nuostatos, reglamentuojančios tarnybos sąlygas „sostinės policijos padalinyje.“
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2 Dėl Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1352 (toliau – PVĮ projektas): PVĮ projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad „kiti teisės aktai policijai taikomi tiek, kiek santykių nereglamentuoja šis įstatymas“.
Tai reikštų, kad esant Policijos veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų (įskaitant ir Europos Sąjungos teisės aktus) normų konkurencijai, turėtų būti taikomos Policijos veiklos įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad, laikantis Europos Sąjungos teisės viršenybės principo, aptariamoje nuostatoje turėtų būti numatyta, kad „kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai policijai taikomi tiek, kiek santykių nereglamentuoja šis įstatymas“. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
1 PVĮ projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad policija nešališkai gina visus asmenis, nepaisydama jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Pažymėtina, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vienodo požiūrio principo taikymą policijos veikloje, nurodytą Įstatymo projekto nuostatą reikėtų tikslinti, nes pateikiamas baigtinis galimų diskriminacijos pagrindų sąrašas yra netikslus. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis diskriminacijos pagrindų sąrašas (draudžiama diskriminuoti, inter alia, dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos) tokiu būdu užtikrinant, kad būtų negalima diskriminacija ir bet kokiu kitu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalyje nenurodytu, pagrindu.
Jei PVĮ projekto 4 straipsnio 1 dalyje vis dėlto būtų nurodomas baigtinis diskriminacijos pagrindų sąrašas, jis turėtų būti suderintas su Europos
pateikiamu pavyzdiniu diskriminacijos pagrindų sąrašu. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-166 Svarstytina, ar įstatymo projekto
papildytos funkcijomis, kurios nustatytos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Nepritarti Policijos funkcijos yra numatytos ir kituose įstatymuose, todėl sąrašas nėra baigtinis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policija atlieka ir kitas įstatymų jai pavestas funkcijas, skirtas policijos uždaviniams įgyvendinti. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16 Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj sąvokos ,,medicinos įstaiga“ vartotina sąvoka ,,sveikatos priežiūros įstaiga“, kadangi priverčiamosios medicinos priemonės pagal Baudžiamojo kodekso 98 straipsnį skiriamos sveikatos priežiūros įstaigose. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,naujos funkcijos policijai pavedamos tik užtikrinus papildomą jų finansavimą iš valstybės biudžeto“.
Manytina, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis, kadangi įstatymo projekto 32 straipsnyje numatytas policijos finansavimas. Be to, nevisai aišku, kas laikytina „naujomis funkcijomis“; kaip turėtų būti sprendžiamas papildomo finansavimo poreikio klausimas tais atvejais, kai pavedus nauja laikytiną funkciją, būtų atsisakoma kurios nors ar kelių „senų“ funkcijų ir pan. Todėl
aspektais. Nepritarti Policija savo veikloje ne kartą susidūrė su situacija, kaip įstatymais buvo pavedamos funkcijos, reikalingos papildomų išteklių, tačiau jų finansavimas nebuvo užtikrintas (pvz. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas). 9. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-168 Įstatymo projekto 8 straipsnyje po žodžių ,,kiti juridiniai asmenys“ įrašytini žodžiai ,,kitos užsienio organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, bei šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir įstatymo projekto
punktui. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
4 Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsniu teisė į asmens duomenų apsaugą apima ir asmens teisę susipažinti su apie save surinktais asmens duomenimis ir teisę reikalauti, kad tie duomenys būtų ištaisyti. Pažymėtina, kad 1995 m. spalio 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 10 ir
duomenų subjektui, kurio asmens duomenys renkami. Pareiga informuoti duomenų subjektą taikytina ir tais atvejais, kai duomenys renkami iš paties duomenų subjekto, ir kai duomenys renkami be duomenų subjekto žinios (ne iš paties duomenų subjekto). Be to, pažymėtina, kad duomenų valdytojo pareiga teikti informaciją duomenų subjektui nurodoma ir 2012 m. sausio 25 d. Europos Komisijos pasiūlyme „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ (COM(2012) 10). Atsižvelgdami į tai, manytume, kad PVĮ projekto 9 straipsnio 4 dalies antras sakinys neleistų tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų asmens duomenų apsaugos principų, todėl siūlytume nurodytą PVĮ projekto nuostatą tikslinti numatant, kad duomenų subjektai turi būti informuojami apie policijos tvarkomus duomenis, išskyrus konkrečias tame straipsnyje numatytas išimtis (o galimas pareigos informuoti duomenų subjektą išimtis PVĮ 9 straipsnyje siūlytume formuluoti atsižvelgiant į Komisijos pasiūlyme (COM(2012) 10) pateikiamą direktyvos projekto 11 straipsnio 4 dalį). Nepritarti Projekto nuostatos nenustato jokių ribojimų duomenų subjektui susipažinti su apie jį surinktais duomenimis ir reikalauti, kad tie duomenys būtų ištaisyti.
Šios direktyvos 3 straipsnis nustato, kad „ši direktyva netaikoma tvarkant asmens duomenis:
„- kai yra užsiimama tokia veikla, kuri nepatenka
į Bendrijos teisės taikymo sritį, kaip antai veikla, kuri numatyta Europos Sąjungos sutarties V ir VI dalyse, taip pat kai atliekamos tvarkymo operacijos, susijusios su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės saugumu (taip pat ir valstybės ekonomine gerove, kai tvarkymo operacija susijusi su valstybės saugumo klausimais) ir su valstybės veiksmais baudžiamosios teisės srityje;“. Atkreiptinas dėmesys, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai reikia užtikrinti:
2) viešąją tvarką, nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą;
4) tarnybinės ar profesinės etikos pažeidimų prevenciją, tyrimą ir nustatymą;“. 11. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2014-04-0710 Siūlomu projektu (10 str. 7 p.) keičiama (papildoma) Lietuvos policijos generalinio komisaro skyrimo procedūra. Lietuvos policijos generalinį komisarą šiuo metu skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Ministro pirmininko teikimu. Projekto 10 str. 7 p. taikytinas kartu su projekto 19 str. 3 d., o Lietuvos policijos generalinio komisaro skyrimas susideda iš trijų etapų: „Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Policijos generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atsiskaito Vyriausybei.“ Ministro siūlymu, Vyriausybės teikimu, Prezidento dekretu.
Manome, jog Policijos generalinis komisaras turėtų būti skiriamas ne politikams susitarus, o skaidriu atrankos būdu parenkant geriausią pretendentą pagal iš anksto nustatytus pretendentų vertinimo kriterijus. Siūlytina atsisakyti papildomos procedūros skiriant policijos generalinį komisarą. 10 straipsnis. Vidaus reikalų ministro kompetencija Vidaus reikalų ministras yra valstybės politikas, formuojantis pagrindines policijos strategijos kryptis įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programą.
Vidaus reikalų ministras:
Vyriausybei policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus;
policijos veiklos strateginio planavimo dokumentus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vykdymą policijoje;
policijos generaliniam komisarui panaikinti jo ar jam pavaldžių įstaigų priimtus teisės aktus, jeigu šie, ministro nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems teisės aktams;
Vyriausybei tvirtinti Policijos departamento nuostatų projektą;
policijos generaliniam komisarui siųsti į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos pareigūnus dalyvauti bendrose su Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių pareigūnais antiteroristinėse operacijose šių valstybių teritorijose ar kreiptis į šias valstybes su prašymu leisti pasitelkti jų teisėsaugos pareigūnus dalyvauti bendrose antiteroristinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
Vyriausybei skirti policijos generalinį komisarą;
generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia policijos generalinio komisaro pavaduotojus;
su policijos veikla susijusius kitus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Nepritarti Pritarta pasiūlymui, kad Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Vyriausybė. 12. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
iš esmės peržiūrėti Projekto 15 str. 1.
1Kritikuotina,
tai, kad specialiajame įstatyme, specialiame, policijos veiklos kontrolei skirtame straipsnyje yra formuluojama blanketinė norma, pagal kurią policijos veiklą kontroliuoja vidaus reikalų ministras ir kitos institucijos
„įstatymuose nustatyta tvarka“. Policijos veiklos pobūdis, teisėsaugos
depolitizavimo principas reikalauja, kad policijos ir policijos pareigūnų kontrolė būtų aiškiai apibrėžta ir kiekvienas pareigūnas būtų tikras dėl to kokia institucija (pareigūnas) gali jį kontroliuoti ir kokia apimtimi tikrinti jo veiklą. Atsižvelgiant į šiuos esminius aspektus, siūlytina keisti 15 str. 1 d. formuluotę ir išdėstyti ją tiksliau reglamentuojant kontrolės funkciją, atskiriant vidinę ir išorinę kontrolę, kontroliuojamas sritis (pavyzdžiui baudžiamajame arba administraciniame procesuose priimami sprendimai negali būti vertinami administracine tvarka, politiniai pareigūnai gali vertinti tik vidaus administravimo procesus, lėšų panaudojimo teisėtumą, efektyvumą, o ne priimamus operatyvius sprendimus dėl asmenų sulaikymo, tyrimo eigos ir t.t.). 2. Lojalumo tikrinimas savo turiniu atitinka žvalgybos srityje naudojamas priemones. Žvalgyba kaip valstybės institucijų veikla yra griežtai reglamentuota, konkrečios priemonės gali būti naudojamos tik sankcionavus nepriklausomai institucijai – teismui. Šiuo atveju siūloma nustatyti reguliavimą, kuriuo būtų sukuriamos prielaidos riboti asmens teises administraciniu sprendimu. 3. Policijos pareigūnų lojalumo tikrinimas suponuoja prielaidą, kad policijos pareigūnų atžvilgiu bus naudojamos kriminalinės žvalgybos priemonės (slaptos, konspiracinės priemonės, slapti vaizdo, garso įrašymai), sankcionuojami policijos generalinio komisaro. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios priemonės galės būti taikomos ir tiesiogiai pavaldiems policijos generaliniam komisarui pareigūnams.
Tokia situacija reiškia, kad policijos generalinio komisaro valioje atsiranda itin svarbus ir reikšmingas instrumentas, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant susidoroti su principingais pavaldžiais pareigūnais (pavyzdžiui reikalaujančiais, kad būtų paisoma jų teisių). Abstrakčiai vertinant tokią situaciją, teigtina, jog ji yra neproporcinga (siūlytina, kad lojalumo tikrinimas būtų sankcionuojamas nepriklausomos institucijos – pavyzdžiui apylinkės teismo). Kita problema yra susijusi su lojalumo tikrinimo metu surinktos informacijos panaudojimu. Pagal siūlomą formuluotę, įvertinus lojalumo patikrinimo metu surinktą informaciją būtų sprendžiama dėl tikrinto pareigūno patraukimo tarnybinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Tokia formuluotė suponuoja, kad lojalumo patikrinimo metu surinkta informacija galės būti naudojama pvz. baudžiamajame procese. Viena vertus – tokia įstatymo formuluotė riboja asmenų teises (sprendimas tikrinti lojalumą nėra vertinamas nepriklausomos institucijos – teismo), kita vertus – siūlomas reglamentavimas visiškai neapsaugo nuo provokacijų pareigūnų atžvilgiu – t.y. lojalumą tikrinantys asmenys gali provokuoti, įkalbinėti, versti ar kitaip siekti paveikti pareigūną padaryti teisės pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad valstybė, jos pareigūnai, vykdydami nusikalstamų veikų atskleidimo veiką, negali patys provokuoti ir įtraukti asmenų į nusikalstamą veiką, valstybės institucijos (pareigūnų) inicijuota nusikalstama veika negali būti pagrindas patraukti į valstybės inicijuotą nusikalstamą veiką įtrauktų asmenų baudžiamojon atsakomybėn. Keltinas klausimas kaip tokia įstatymo formuluotė atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką.
Manytina, kad siūloma formuluotė reikalauja platesnės diskusijos, įtraukiant į ją ir akademinę bendruomenę. 4. Net tuo atveju, jei laikytume, kad lojalumo patikrinimas yra tinkama priemonė tik tarnybiniam vertinimui, lojalumo tikrinimo metu surinktos informacijos pagrindu pareigūnui gali būti taikoma griežčiausia tarnybinė atsakomybė – t.y. pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos (kaip pažeminęs pareigūno vardą arba dėl padaryto tarnybinio nusižengimo). Šios poveikio priemonės savo apimtimi (pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, netenka teisės į pareigūno pensiją) ir intensyvumu (pareigūnas gali būti jau įgijęs teisę į pareigūno pensiją), prilygsta kai kurioms baudžiamojoje teisėje galiojančioms poveikio priemonėms (pavyzdžiui teisės užsiimti tam tikra veikla apribojimu, viešųjų teisių atėmimas, turto konfiskavimas), o neigiamos turtinės pasekmės ne mažesnės nei kai kurios baudžiamojo kodekso numatytos bausmės (bauda). Kitaip tariant – lojalumo tikrinimas turi (gali turėti) asmens teisėms poveikį, kuris prilygsta bausmėms ir poveikio priemonėms už kriminalizuotas veikas, todėl šis procesas privalo būti vykdomas per institucijas, turinčias teisę riboti asmens konstitucines teises (teismus) ir griežtai reglamentuojant procesą, asmens teises skųsti procesinius sprendimus ir pan. Pritarti Siūloma projekto 15 straipsnį pakeisti ir numatyti, kad slapto policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimo rezultatai gali būti naudojami tik pareigūno tarnybinei veiklai vertinti. 13. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2014-04-0716 Projekte siūloma reglamentuoti Policijos įstaigų struktūrą.
Struktūros reglamentavimas apibrėžiamas alternatyviu reguliavimu: pavyzdžiui vyriausiasis policijos komisariatas, policijos komisariatas gali būti Policijos departamento struktūriniai padaliniai arba įstatymo nustatyta tvarka įsteigti juridiniai asmenys, taip pat apsiribojama struktūrinių padalinių pavadinimais. Siūlomame reguliavime nėra nustatyta kokie kriterijai turėtų būti lemiami nusprendžiant ar vyriausiasis policijos komisariatas, policijos komisariatas bus savarankiškas juridinis asmuo arba policijos departamento struktūrinis padalinys. Projekte siūloma, kad policijos departamentas spręstų dėl policijos įstaigos steigimo (tokia tvarka galioja ir šiuo metu), tačiau nesant kitų objektyvių kriterijų, reglamentavimu suteikiama itin plati diskrecijos teisė, neapibrėžiant jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų steigiamos ar naikinamos policijos įstaigos. Tokia neapibrėžta situacija sudaro sąlygas piktnaudžiauti diskrecijos teise ir priimti sprendimą dėl juridinio asmens (kito struktūrinio padalinio) naikinimo atsižvelgiant į neapibrėžtas aplinkybes. Šiuo metu policijos generalinio komisaro diskreciją riboja pareiga steigti teritorinius juridinius asmenis, po įstatymo Projekto priėmimo tokios pareigos neliktų ir būtų sukurtas teisinis neapibrėžtumas, o pats policijos veiklos įstatymas netenka vieno iš savo paskirčių (įstatymas nustato policijos organizacinę struktūrą): policijos generaliniam komisarui suteikiama teisė steigti/naikinti policijos įstaigas savo nuožiūra ir toks reglamentavimas praktiškai niekaip nepapildo ir nepraplečia bendrojo Civilinio kodekso reglamentavimo skirto juridiniams asmenims.
Kitas svarbus aspektas yra tai, kad niekaip nereglamentuojama kaip turėtų būti sudaromi įstaigų žmogiškieji ištekliai: kaip suplanuojamas personalo poreikis konkrečioje įstaigoje (į kokius aspektus turėtų būti atsižvelgiama, koks turėtų būti funkcijų pasidalijimas tarp specializuotų ir teritorinių policijos įstaigų), koks turėtų būti vidaus administravimą ir teisėsaugos funkcijas vykdančių tarnautojų kiekybinis santykis, kokioms funkcijoms vykdyti būtina pasitelkti statutinius, o kurioms karjeros valstybės tarnautojus, asmenis dirbančius pagal darbo sutartis, kaip turėtų būti sudaromi pareigybių sąrašai (ypatingai kokios pareiginės algos kategorijos nustatomos) teritoriniuose padaliniuose, kaip turėtų būti atsižvelgiama į konkretaus padalinio specifiką bendrame policijos sistemos kontekste (tai aktualu ir dėl to, jog siūlomu projektu teritorines policijos įstaigas bus galima pertvarkyti į Policijos departamento struktūrinį padalinį). Minėti aspektai yra esminiai kiekvienos institucijos veiklai, taip pat yra svarbūs ir policijos veiklai, nenustačius tokių kriterijų įstatymu kyla grėsmė, jog bus neatsižvelgiama į konkretų darbo krūvį, įstaigų veiklos specifiką (tokia situacija yra šiuo metu, kai žmogiškieji ištekliai yra paskirstyti netolygiai – darbo krūvis tarp atskirų vyriausiųjų policijos komisariatų ar tarp smulkesnių teritorinių padalinių atsižvelgiant į pareigūnų skaičių skiriasi kartais (iki 10 kartų).
Tokia situacija iš dalies yra nulemta to, kad nėra jokio įstatyminio reglamentavimo, kuris nustatytų aiškius kriterijus ir sudarytų prielaidas sistemingam planavimui. Siūlomas reglamentavimas nesudaro prielaidų tinkamai planuoti žmogiškųjų išteklių. Viena iš netinkamo žmogiškųjų išteklių planavimo problemų – netolygiai paskirstomi žmogiškieji ištekliai tarp esamų policijos padalinių (ypač ryški problema – nepakankamas pareigūnų skaičius Vilniaus mieste veikiančiuose teritoriniuose policijos padaliniuose), be to – policijos pareigūnų darbo užmokestis nesusiejamas su darbo užmokesčio krūviu, sudėtingumu (pavyzdžiui Vilniaus mieste yra žymiai didesnis asmenų, atvykusių iš užsienio valstybių skaičius, Vilniaus mieste vyksta dideli tarptautiniai renginiai, veikia ambasados, centrinės valdžios institucijos). Šiuo metu šie ypatumai yra praktiškai neįvertinami planuojant žmogiškuosius išteklius, nustatant pareigūnų darbo užmokestį, todėl pareigūnai neturi motyvacijos dirbti sostinės policijos padaliniuose. Šios problemos nesiūloma spręsti ir siūlomu reguliavimu, todėl manome, jog siūlomas reguliavimas turėtų būti papildytas nustatant aiškius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant sostinės policijos padaliniai galėtų atsižvelgti į papildomas aplinkybes, susijusias su veiklos apimtimi (kiekybinis kriterijus) ir intensyvumu (kokybinis kriterijus). 16 straipsnis.
Siūlome įtvirtinti pareigą Vyriausybei nustatyti policijos žmogiškųjų išteklių planavimo, sudarymo ir palaikymo metodiką, kurioje būtų nustatyta į kokius konkrečius kriterijus atsižvelgiama nustatant pareigybių skaičių, sudėtį (statutiniai valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai, asmenys dirbantys pagal darbo sutartį, taip pat kaip nustatomos pareiginės kategorijos valstybės tarnautojams, nustatomas darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartį), pasiskirstymą tarp padalinių. Ši metodika turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į darbuotojų atstovų nuomonę ir pastabas. Nepritarti Toks policijos struktūros reglamentavimas sudarys sąlygas palaipsniui pereiti prie vieno juridinio asmens policijoje, kas padės optimizuoti sąnaudas administravimui. 14. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1764 Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma numatyti, kad policijos generalinis komisaras atsako už Policijos departamentui pavaldžių įstaigų darbo organizavimą. Atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentui pavaldžios įstaigos yra savarankiški juridiniai asmenys, manytina, kad už įstaigų darbo organizavimą turėtų būti atsakingi šių įstaigų vadovai arba pastarieji ir generalinis komisaras kolegialiai.
To paties straipsnio 7 dalies 4 punkte žodžiai
„arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą“ brauktini kaip pertekliniai, nes
pirmojoje sakinio dalyje numatyta nusikalstama veika Pritarti iš dalies Patikslintos projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatos: „1.Policijos generalinis komisaras:
2) prižiūri, ir koordinuoja ir kontroliuoja Policijos departamentui pavaldžių įstaigų veiklą;
pavaldžių įstaigų darbo organizavimą;“
dalies 4 punkte siūlome palikti žodžius „arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą“, kadangi, pirmoje sakinio dalyje kalbama apie nuteisimą už nusikalstamą veiką. Siekiama apimti atvejus, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymuose numatytais pagrindais (pvz., pagal laidavimą). 15. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
10 Siūlomas reglamentavimas, pagal kurį nustatoma policijos generalinio komisaro teisė grįžti į bet kurias pareigas policijos sistemoje turi suprantamą tikslą - išsaugoti patyrusius, aukštos kvalifikacijos pareigūnus policijos sistemoje. Vis dėl to, siūlomas reglamentavimas susaisto naująjį policijos generalinį komisarą ir iš esmės paneigia karjeros principą – pavyzdžiui praėjus keliems metams buvęs policijos generalinis komisaras galėtų pasiprašyti būti grąžinamas į policijos įstaigos vadovo pareigas. Manome, jog policijos įstaigų vadovai turėtų būti atrenkami skaidrių ir nešališkų atrankų tvarka, buvęs policijos generalinis komisaras galėtų dalyvauti atrankoje, ir, neabejotina, jog savo patirtimi ir kvalifikacija nesudėtingai įrodytų savo pranašumą (jei tokį turėtų) prieš kitus pretendentus.
Antra vertus – gali susidaryti tokia situacija, kai policijos generalinis komisaras, baigdamas kadenciją neorganizuotų atrankos į tam tikras pareigas (pavyzdžiui teritorinės policijos įstaigos), taip „numatydamas“ sau konkrečią poziciją, kurią galės užimti po kadencijos pabaigos. Manome, jog siūlomas reglamentavimas sukuria prielaidas piktnaudžiauti einamomis pareigomis ir yra nepriimtina Siūlome atsisakyti Projekto 19 straipsnio 10 dalies arba ją patikslinti:
generalinis komisaras ir policijos generalinio komisaro pavaduotojai
komisaras, atleistas iš pareigų šio straipsnio 7 dalies 1, 5 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, 5 metus nuo atleidimo iš pareigų dienos be atrankos gali būti paskirtas į bet kurias laisvas pareigūno pareigas policijoje. Nepritarti Panašus reglamentavimas yra numatytas ir kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „buvęs generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas be egzaminų ir atrankos gali būti paskirti į bet kurias laisvas prokuroro pareigas“, neribojant pasinaudojimo tokia teise termino. Tokiu reglamentavimu siekiama policijos sistemoje išlaikyti patyrusius aukšto lygio vadovus. 16. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-01-1621 Įvertinę PVĮ projekto 21 straipsnio nuostatą, manytume, kad prievartos panaudojimas galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, jei nevykdomi pareigūnų teisėti ir tiesiogiai su policijos uždavinių įgyvendinimu susiję nurodymai ar reikalavimai, todėl siūlytume nurodytą nuostatą atitinkamai papildyti. Pritarti 17.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-04-0722 Įstatymo projektu siūloma nustatyti reglamentavimą, kuriuo sukuriamos prielaidos papildomai generalinio policijos komisaro, jo pavaduotojų ar minėtų pareigūnų šeimos narių apsaugai (nustatomos proaktyvios apsaugos priemonės greta Vidaus tarnybos statuto numatytų kompensacinių priemonių už prarastą sveikatą ar turtą). Neneigdami aukščiausių teisėsaugos pareigūnų saugumo svarbos, atkreipiame dėmesį, kad iki šiol dažniau nukentėdavo pirminės ar vidurinės grandies pareigūnų turtas, kildavo grėsmė jų šeimos nariams. Atsižvelgdami į tai, siūlome išplėsti šios nuostatos (garantijos) galiojimą visiems pareigūnams. 19 straipsnis. Policijos generalinis komisaras ir policijos generalinio komisaro pavaduotojai
jų šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 22 straipsnis. Bendrosios pareigūno teisės
pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. 3. Pareigūnas turi ir kitų įstatymuose jam suteiktų teisių. Nepritarti Apsauga pareigūnams gali būti skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatomis. 18. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
23 Nustatomos platesnės nei iki šiol pareigūnų teisės (pavyzdžiui patekti į transporto priemonę, patalpas - 22 str. 1 d. 3 p.). Nauju reglamentavimu nustatomos teisės, tačiau atsižvelgiant į policijos pareigūnų veiklos pobūdį, pareigūnai neišvengiamai turės ir pareigą naudotis šiomis teisėmis.
Iš pateikiamo reglamentavimo matyti, jog nustatomos pagrindinės teisės nėra detalizuojamos. Nenustatant detalaus reguliavimo, kyla klausimas dėl šios teisės naudojimo proporcingumo. Nustatant naują reglamentavimą būtina ne tik suteikti teisę, bet ir tinkamai parengti pareigūnus šia teise naudotis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įgyvendinimo normomis numatyti įpareigojimą papildomai apmokyti pareigūnus dėl naujai reglamentuotų teisių taikymo praktikoje. Siūlome nustatyti įgyvendinimo normas naujai pareigūnų teises reglamentuojančioms normoms. 22 straipsnis. Bendrosios pareigūno teisės
teisės vykdant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją Nepritarti Esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms, pareigūnai teisę patekti į transporto priemonę ir patalpas turi ir pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Pareigūnų mokymai yra vykdomi pasinaudojant teisės aktuose numatytu kvalifikacijos kėlimo reglamentavimu. 19. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
23132 Svarstytina, ar PVĮ projekto 22 straipsnio
užtikrina asmens teisę į būsto neliečiamybę, kuri įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Atkreipiame dėmesį, kad asmens teisės į būsto neliečiamybę ribojimai iš esmės galimi tik remiantis teismo sprendimu arba įstatymo nustatytais atvejais, kai reikia imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant užtikrinti valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesus, taip pat gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos leistų pareigūnams be patalpos savininko sutikimo ir be teismo sprendimo įeiti į patalpas, kai siekiama sulaikyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar įtariamą jos padarymu, ar asmenį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų. Manytume, kad toks nesankcionuotas įėjimas į patalpas galėtų būti pateisinimas nebent tuo atveju, kai įvyktų nurodytų asmenų persekiojimo metu (žr. galiojančio Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio
nuostatą. Nepritarti Įtvirtinant nuostatą įstatyminiu lygmeniu, siekiama nustatyti baigtinį sąrašą atvejų, kuomet būsto neliečiamybė gali būti pažeista. Įtvirtinus šią nuostatą, pareigūnams būtų sudarytos galimybės užkirsti kelią sunkioms pasekmėms kilti. 20. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17 Siūlytina įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj vartojamos formuluotės ,,yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų“ vartoti įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalyje vartojamą formuluotę ,,yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir įstatymo projekto 23 straipsnio 4 punktui. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2 Taip pat manytina, kad siekiant tinkamai užtikrinti asmens teisę į būsto neliečiamybę, Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 punkte nurodytais atvejais norint patekti į patalpas reikėtų gauti teismo sprendimą.
Nepritarti Įtvirtinant nuostatą įstatyminiu lygmeniu, siekiama nustatyti baigtinį sąrašą atvejų, kuomet būsto neliečiamybė gali būti pažeista. Įtvirtinus šią nuostatą, pareigūnams būtų sudarytos galimybės užkirsti kelią sunkioms pasekmėms kilti (visuomenės saugumui, šalies ekonominiams interesams). 22. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
3 PVĮ projekto 26 straipsnio 3 dalis kelia abejonių, nes lieka neaiškus pareigūno teisės prireikus panaudoti „bet kokias priemones, būtinas policijos funkcijoms įvykdyti“ turinys. Manytume, kad siekiant užtikrinti pagrįstą ir proporcingą prievartos priemonių naudojimą turėtų būti detalizuojama, kokios konkrečios prievartos priemonės, kokiais atvejais ir kokia apimtimi galėtų būti naudojamos. Nepritarti Prievartos priemonių panaudojimas ir sąlygos yra gana detaliai reglamentuotas. Nuostata dėl „bet kokių priemonių“ naudojimo reikštų galimybę pasinaudoti, pvz. akmeniu, laužtuvu ir pan., kas nėra priskirta prie specialiųjų policijos priemonių. 23. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-04-0729 Policijos veiklos įstatymas nustato pareigūnų rotaciją. Pagal rotacijos principą, pareigūnas po nustatyto termino (5 metų), būtų perkeliamas į kitą vietovę. Šiuo metu policijos įstaigų vadovai yra rotuojami tuo pačiu principu (pavyzdžiui Utenos a. VPK vadovas buvo perkeltas į Kauno a. VPK vadovo pareigas, Tauragės a. VPK vadovas perkeltas į Telšių a. VPK ir kt.), tokiu būdu pareigūnai perkeliami į kitą miestą, o jų šeimos narių perkėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka (Vidaus tarnybos statuto projekto 23 str. 5 d.).
5 d.). Vis dėl to, persikėlimas į kitą miestą nėra susijęs tik su autobuso bilieto į vieną pusę įsigijimu – persikėlimas ir įsikūrimas susijęs su žymiai didesnėmis sąnaudomis (atsižvelgiant į šiuo metu perkeltų pareigūnų taikomą praktiką, tikėtina, jog rotuoti pareigūnai arba važinės didesnį atstumą kasdien, arba nuomosis būstą kitame mieste ir važinės į šeimos gyvenamą vietą kartą per savaitę), todėl finansinė rotacijos našta neturėtų būti perkeliama ant policijos pareigūno pečių, priešingu atveju bus sukurta situacija, kurioje būtent dėl šių priežasčių bus žymiai patrauklesnės pareigybės, kuriose netaikoma rotacija (pavyzdžiui specializuotos tarnybos vadovas, o ne teritorinio padalinio vadovas ir pan.). Siūlome pakoreguoti siūlomą reguliavimą taip, kad teritorinių policijos įstaigų (padalinių) vadovo pareigybė būtų patraukli, geriausi pareigūnai būtų motyvuoti užimti tokią poziciją, o finansinė rotacijos našta nebūtų perkeliama pareigūnui. 29 straipsnis. Pareigūnų rotacija Policijos įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip, policijos įstaigų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, vadovai ir jų pavaduotojai, policijos profesinio mokymo įstaigos (padalinio) vadovas ir jo pavaduotojai į pareigas skiriami 5 metų laikotarpiui. Jiems statuto nustatyta tvarka taikoma rotacija. Nepritarti Pareigūnų, skiriamų į rotuojamas pareigas socialinės garantijos apibrėžiamos Vidaus tarnybos statute. 24. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-01-16 Įvertinę PVĮ projekto 30 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią policijoje pareigūnų interesams ginti gali veikti tik viena profesinė sąjunga, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012 m. birželio 15 d. išvadoje dėl Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIP-4516 pateiktai pastabai, kad nurodyta nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostatai ir susijusiai Konstitucinio Teismo praktikai. Pritarti Buvęs įstatymo projekto 30 straipsnis. 25. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-16 Projekto 1 straipsniu keičiamo Policijos veiklos Įstatymo (toliau – įstatymo projektas) 30 straipsnio 1 dalies nuostata pagal kurią policijoje pareigūnų interesus ginti gali veikti tik viena profesinė sąjunga prieštarauja Konstitucijos 50 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėtą Konstitucijos straipsnį, 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime konstatavo, kad ,,Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, inter alia reiškia, kad profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų. Tik laisvai susikūrusios ir nepriklausomai nuo valstybės valdžios, kitų valstybės institucijų, nuo darbdavių bei jų organizacijų, kitų organizacijų veikiančios profesinės sąjungos gali ginti darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varžytų ar paneigtų profesinių sąjungų konstitucinę teisę kurtis laisvai ir veikti savarankiškai ginant darbuotojų profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus“. Pritarti Buvęs įstatymo projekto 30 straipsnis. 26.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-04-07 Įstatymo projektu siūloma apriboti asmenų teisę steigti profesines sąjungas savo veiklai įgyvendinti. Siūloma apriboti profesinių sąjungų skaičių iki vienos, paliekant veikti visas šiuo metu esančias profesines sąjungas. Toks reglamentavimas iš esmės yra nesuderintas su kitomis normomis – viena vertus, policijos pareigūnai gali stoti į kitas profesines sąjungas (veikiančias ne policijoje, o pavyzdžiui visose teisėsaugos struktūrose arba apskritai – vienijančiose visų šakų darbuotojus). Policijos veiklos įstatymas neįpareigoja asmens stoti į tą vienintelę profesinę sąjungą, kuri veiks policijoje, o kita vertus – kitos profesinės sąjungos (vienijančios ne tik policijos pareigūnus), vadovaudamosi Profesinių sąjungų įstatymu, Darbo kodeksu ir kitomis normomis veikia atstovaudamos savo narius, o policijos įstaigos privalės vykdyti pareigas šioms profesinėms organizacijoms. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti tokio siūlomo reguliavimo. Profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose statutinių tarnybų statutuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą). Tačiau visų pirmą atstovas atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis ir tokią garantiją numatyti ne tik Vidaus tarnybos statute, bet ir Policijos veiklos įstatyme. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. 30 straipsnis. Profesinių sąjungų veiklos ypatumai 1.Policijoje pareigūnų interesams ginti gali veikti tik viena profesinė sąjunga.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikusios profesinės sąjungos savo veiklą vykdo tol, kol veiklos nenutraukia. 2.Profesinės sąjungos veikla policijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu jos vykdoma veikla prieštarauja įstatymams ir trukdo atlikti policijos įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą. Siūlome papildyti Projekto 30 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių skaičių, atitinkamai tam skiriama iki 100 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
50 - 300 narių skiriama 10 valandų;
500 - 1000 narių skiriama 50 valandų; atstovaujant 1000 ir daugiau narių skiriama 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos
(darbo) valandų dydis. Pritarti iš dalies Profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančios nuostatos išbraukiamos iš projekto, bus taikomas Vidaus tarnybos statute numatytas reglamentavimas, kur numatytas ir profesinės sąjungos veiklai skiriamas tarnybos laikas. 27. Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“ 2014-02-13 Lietuvos Respublikos Policijos departamentas prie Vidaus Reikalų ministerijos (toliau ir - Policijos departamentas) 2014 metų pradžioje pateikė Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – ir Seimas) Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau ir - Projektas).
Šis įstatymo pakeitimo projektas jau kartą 2012 metais buvo teiktas Seimui, tačiau dėl akivaizdžios priešpriešos Konstitucijai ir ją aiškinančiai oficialiai Konstitucinei jurisprudencijai, teisingumo principų nepaisymo, diskriminavimo elementų protegavimo - buvo grąžintas rengėjui taisyti. Jau pirmoje teikimo stadijoje profesinė sąjunga „Sandrauga“ kreipėsi į tuometinę Seimo valdybą (Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę) dėl Policijos departamento vadovų bandymo proteguoti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatyme tik vieną profesinę sąjungą. Vienas ryškiausių projekto pakartotinų trūkumų, kaip pradinėje pateikimo stadijoje, taip ir šiuo metu yra 87 straipsnio 1 dalies formuluotė, bandant įtvirtinti, kad „Policijos pareigūnų interesams ginti gali veikti tik viena profesinė sąjunga. Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikusios profesinės sąjungos savo veiklą vykdo tol, kol veiklos nenutraukia“. Akivaizdu, kad ši projekto nuostata yra diskriminuojanti, aiškiai prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucija) 29, 50 straipsniams, Lietuvos Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsniui, Tarptautinėms Darbo Organizacijos konvencijoms Nr. 87 „Dėl Asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“, Nr.98 „Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo“ , Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“, Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinių darbo normų įgyvendinimo“ ir yra naikintina dėl šių motyvų : 1.
Konstitucijos 29 str. nustato, kad visi asmenys prieš [statymą, teismą kitas institucijas ar pareigūnus yra lygūs. Tai reiškia, kad nei Policijos departamentui, nei projektą rengusiems bei išvadas teikusiems asmenims nesuteikta teisė pažeisti lygiateisiškumo principo, proteguoti vieną profesinę sąjungą ir savo nuožiūra riboti kitų profesinių sąjungų įsisteigimą bei veiklos laisvę. Projekto rengėjų neskaidrus siekis
„įtikinti“ Lietuvos Respublikos įstatymų leidėją, kad policijoje pareigūnų
interesams ginti gali tik viena profesinė sąjunga yra akivaizdžiai neteisėtas. Projekto teikėjų abstraktus aiškinimas, kad kai kuriose šalyse (nesigilinant į tų šalių konstitucines sąrangas ir t.t.) yra naudojama tokia praktika, kad policijoje veikia tik viena profesinė sąjunga neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, demokratijos, laisvės principų ir iš esmės veda į Konstitucinių imperatyvų nepaisymą bei kitų profesinių sąjungų diskriminaciją. 2. Konstitucijos 50 straipsnis aiškiai, nedviprasmiškai nustato, kad „Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai“ bei tai, jo g „ Visos profesinės sąjungos turi lygias teises“. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais akivaizdu, kad projekto rengėjas ignoruodamas Konstitucijos 50 straipsnio nuostatą bei nereaguodamas į kompetentingų institucijų išvadas, padarytas jau pirmo projekto teikimo metu, bet kokia kaina siekia turėti vieną „kišeninę“, „patogią“ profesinę sąjungą. 3. Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo (toliau ir - PSĮ) preambulėje nustatyta, kad visos profesinės sąjungos yra laisvos, savarankiškos ir savanoriškos organizacijos, kurios vadovaujasi Konstitucija, įstatymas bei savo įstatais.
Projekto rengėjo siekiamybė Policijos veiklos įstatyme įtvirtinti tik viena profesinę sąjungą reikštų profesinių sąjungų veiklos laisvės, kūrimosi galimybių suvaržymą bei socialinio dialogo uždraudimą Lietuvoje. Įvertinus aukščiau išdėstytą ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybai suteiktus įgaliojimus prašome :
iš teikiamo įstatymo projekto „Policijos Veiklos įstatymo pakeitimo įstatymas“ 87 straipsnio 1 dalies formuluotę ir šį straipsnį išdėstyti sekančiai: „Policijos pareigūnų interesus gina profesinės sąjungos“. 2. Pareikalauti projekto rengėjų paaiškinimo, kodėl 2012 m. birželio 06 d. ir 15 d. iš kompetentingų institucijų gavus neigiamas išvadas, projekto rengėjai į jas neatsižvelgė, nepataisė, bet kritikuotiną teikiamo projekto 87 str. 1 dalies formuluotę pateikė iš naujo. 3. Įpareigoti pavaldžias institucijas teikti informaciją, sudaryti sąlygas Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ atstovams dalyvauti darbo grupėse, komisijose, kuriose ruošiami įstatymo projektai dėl darbuotojų darbo, ekonominių, socialinių garantijų. Pritarti Profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančios nuostatos išbraukiamos iš projekto, bus taikomas Vidaus tarnybos statute numatytas reglamentavimas. 28. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2014-04-07 Policijoje veikianti profesinė sąjunga gali vienyti asmenis, kuriems netaikomas draudimas streikuoti (karjeros tarnautojai, asmenys dirbantys pagal darbo sutartis), todėl siūlomas draudimas policijoje veikiančiai profesinei sąjungai yra išplėstinis, apimantis ne tik vidaus tarnybos pareigūnus, ir, teigtina, perteklinis, nepagrįstai ribojantis specialaus teisinio statuso neturinčių asmenų konstitucines teises.
Atkreiptinas dėmesys, jog minėti draudimai taikomi tik vienai policijos sistemoje veikiančiai profesinei sąjungai. Tokiu reglamentavimu sukuriamas reguliavimas, pagal kurį profesinės sąjungos susivienijusios į vieną profesinę sąjunga turėtų blogesnes veikimo sąlygas nei nesusivienijusios. Manytina, kad tokiu reglamentavimu nebus pasiekta, kad policijoje veiktų viena stipri darbuotojų organizacija. Draudimas streikuoti yra vienas iš darbuotojų teisių ribojimų. Draudimas streikuoti iš esmės pašalina darbuotojų instrumentą ginant savo kolektyvinius interesus. Draudimas streikuoti gali būti pateisinamas tokiais atvejais, kai veikia kiti reguliaciniai mechanizmai, kurie leidžia sumažinti socialinę įtampą organizacijoje ir taip užtikrinti socialinę pusiausvyrą. Šiuo atveju, analogiškai kaip ir Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos projekte, yra nustatomas darbuotojų teisių ribojimas ir nėra sukuriamas efektyvus alternatyvus mechanizmas kolektyviniams ginčams spręsti. Šį trūkumą būtina šalinti. 31 straipsnis. Draudimai profesinei sąjungai Policijoje veikiančiai profesinei sąjungai draudžiama:
veiklai ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti;
naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones be policijos įstaigos vadovo sutikimo.
Pritarti iš dalies Profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančios nuostatos išbraukiamos iš projekto, bus taikomas Vidaus tarnybos statute numatytas reglamentavimas. 29. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-162 P Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos per
ir priima naujus teisės aktus, susijusius su šio įstatymo įgyvendinimu. Pažymėtina, kad tokios normos buvimas lemtų situaciją, kad Seimo priimtas įstatymas nebūtų tinkamai taikomas dėl jam reikalingų poįstatyminių teisės aktų nebuvimo, galima situacija, kad įstatymas, nors ir galiotų de jure, de facto nebūtų taikomas. Todėl reikėtų atitinkamai papildyti projekto
terminą. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-16 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas. Pritarti 31.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,
23 Siūlymas susijęs su pareigūnų apmokymu naudoti prievartą asmenų atžvilgiu pagal pasikeitusį reglamentavimą. Siūlome patikslinti Projekto įsigaliojimo normas:2 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms
ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos per 3 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo dienos peržiūri galiojančius teisės aktus ir priima naujus teisės aktus ar teisės aktų pakeitimus, susijusius su šio įstatymo įgyvendinimu. 2. Pareigūnai, kuriems pagal šį įstatymą taikytina rotacija ir kurie buvo paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, lieka eiti savo pareigas iki kadencijos pabaigos, bet ne ilgiau nei 5-erius metus, jei tokios kadencijos nebuvo nustatyta. 3. Siekiant įgyvendinti šio įstatymo 22 – 28 straipsnio reglamentavimo pakeitimus ir apmokyti pareigūnus pakeistą reglamentavimą taikyti praktikoje, sudaromos specialios mokymo programos (pirminei grandžiai ne mažiau nei 16 akademinių valandų trukmės, vidurinei grandžiai ne mažiau kaip 8 akademinių valandų trukmės, aukštesniajai grandžiai ne mažiau kaip 4 valandų trukmės), kurias visi atitinkamos grandies pareigūnai privalo išklausyti iki šių straipsnių įsigaliojimo. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 23 – 28 straipsniai įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Pritarti iš dalies Projekto nuostatos iš dalies patikslintos, tačiau netikslinga į Įstatymo projekto įgyvendinimo straipsnius įtraukti nuostatas apie papildomus pareigūnų apmokymus. Pareigūnų mokymai yra vykdomi pasinaudojant teisės aktuose numatytu kvalifikacijos kėlimo reglamentavimu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2 Keičiamame įstatyme yra vienas priedas, todėl keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje ir šio priedo žymoje reikėtų išbraukti skaičių „1“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 5482 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą aiškumo principą, keičiamame įstatyme derėtų apibrėžti sąvokas
„aktyviosios gynybos priemonės“ ir „pasyviosios gynybos priemonės“, kurios vartojamos
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2, 13 ir 16 dalyse. Pritarti Šių sąvokų projekte atsisakoma. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3714 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 15 dalių, taip pat kitų straipsnių, kuriuose nustatyta policijos pareigūnų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka, nuostatas tikslingiau perkelti į keičiamą statutą, nes jame nustatytos visos tarnybos vidaus reikalų įstaigose sąlygos. Be to, reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo
nevartojama. Pritarti iš dalies Sąvoka
„kadencija“ nukreipia į projekte apibrėžtą tarnybos tam tikrose pareigose
laikotarpį. Sąvoka
„rotacija“ projekte yra siauresnės apimties nei Vidaus tarnybos statuto
projekte. Ji apibrėžia perkėlimą į pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje (Vidaus tarnybos statute –perkėlimą į pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje). Kompetencija perkelti policijos įstaigų vadovus į kitas pareigas (rotuoti) priskirta policijos generaliniam komisarui, tačiau nenumatyta jo kompetencija rotuojant skirti į kitas (ne policijos) vidaus reikalų įstaigas. Projekto I skirsnio pavadinime, 20 straipsnyje vartojama sąvoka „Pareigūno statusas“, kuri bus patikslinta ir vartojama kaip „Policijos pareigūno statusas“. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
548611 Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti policijos funkciją „rengti ar dalyvauti rengiant nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės bei teisėsaugos stiprinimo programas“. Pažymėtina, kad neaiškus nurodytų programų pobūdis ir vieta strateginio planavimo sistemoje, nes šios programos, atsižvelgiant į Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
metodikos patvirtinimo“, 3 ir 4 punktus, nelaikytinos planavimo dokumentais. Pritarti Ši funkcija numatyta galiojančiuose Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98. Siūlome vietoje sąvokos „programas“ įrašyti sąvoką „priemonių projektus“. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
13 Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų patikslinti, kokie siūlymai teikiami suinteresuotoms institucijoms. Pritarti Siūlome patikslinti „3) renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie kriminogeninių procesų (nusikalstamų grėsmių) įtaką valstybei, teikia šią informaciją ir siūlymus dėl neigiamos kriminogeninių procesų (nusikalstamų grėsmių) įtakos valstybei mažinimo suinteresuotoms institucijoms;“. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
111 Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad policija išduoda ir keičia Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius užsieniečių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais laikomi asmens tapatybės kortelė ir pasas, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas išduoda ir keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 28 straipsnio
Lietuvos Respublikoje išduoda ir keičia vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Taigi siūloma keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, suteikianti joje nurodytų dokumentų išdavimo ir keitimo funkciją išimtinai policijai, prieštarauja minėtiems įstatymams, pagal kuriuos šią funkciją galėtų atlikti ir kitos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos. Pritarti iš dalies Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą, keitimą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir Lietuvos Respublikos paso įstatymai netenka galios 2015 m. kovo 2 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymui, kurio 6 straipsnio 1 dalyje įvardijant policijai suteikiamas funkcijas, nustatoma, kad asmens tapatybės kortelę ir pasą išduoda ir keičia teritorinės policijos įstaigos. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
5488 Keičiamo įstatymo 8 straipsnyje siūloma nustatyti pareigą ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, bet ir kitiems juridiniams, taip pat fiziniams asmenims teikti policijai pagal jos prašymą arba atskiras duomenų teikimo sutartis jos uždaviniams įgyvendinti būtinus šių asmenų tvarkomus duomenis ar dokumentus. Šia nuostata sudaromos sąlygos rinkti iš fizinių ir juridinių asmenų bet kokią informaciją, taip pat apie privatų asmens gyvenimą, susirašinėjimą, pokalbius telefonu ir kitą informaciją, tik pagal policijos prašymą. Tokia nuostata gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje uždrausta rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą kitaip nei tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Pritarti Siūlome išdėstyti PĮ 8 str. taip: „8 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės,
kiti juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys privalo policijos prašymu arba pagal atskiras duomenų teikimo sutartis policijai neatlygintinai teikti jos uždaviniams įgyvendinti būtinus šių asmenų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis ar dokumentus. 2. Kiti juridiniai asmenys, organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniai, taip pat fiziniai asmenys jų tvarkomus duomenis, būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti, neatlygintinai teikia policijai, jeigu tai yra nustatyta kituose įstatymuose.“. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2 Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies antrą sakinį reikėtų išbraukti, nes jame išdėstytos nuostatos yra Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti 9.
Respublikos Vyriausybė
6 Derėtų tikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 punktą, kuriame nustatyta, kad vidaus reikalų ministras siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirti policijos generalinį komisarą, nes šis punktas neatitinka keičiamo įstatymo
reikalų ministro siūlymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Nepritarti Pritarta pasiūlymui, kad Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Vyriausybė. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad steigiamų juridinių asmenų, jų atstovybių ir filialų pavadinimuose žodis „policija“ galėtų būti vartojamas tik turint policijos generalinio komisaro sutikimą. Pažymėtina, kad teisė spręsti, duoti sutikimą ar nesutikti, kad pavadinime būtų vartojamas žodis „policija“, palikta išimtinai policijos generaliniam komisarui (nenustatyti kriterijai, kada šis žodis galėtų būti vartojamas juridinių asmenų, jų atstovybių ir filialų pavadinimuose), o toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip sudarantis prielaidas korupcijos apraiškoms ir asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimams. Be to, tokį policijos generalinio komisaro sutikimą reikėtų gauti netgi steigiant policijos įstaigas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra pereinamojo pobūdžio nuostatų, kurios reglamentuotų žodžio
„policija“ vartojimą jau įsteigtų ar pradėjusių steigimo procedūras iki
keičiamo įstatymo įsigaliojimo juridinių asmenų, jų atstovybių ir filialų pavadinimuose. Siūlytina patobulinti keičiamą įstatymą nurodytais aspektais. Pritarti iš dalies Nustatant būtinumą gauti leidimą juridinių asmenų ar atstovybių (filialų) pavadinimuose naudoti žodį „policija“, siekiama sumažinti galimybes diskredituoti policijos vardą.
Šiuo metu žodžio „policija“ naudojimui pavadinimuose nėra jokių apribojimų. Pritarta projekto 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Steigiami juridiniai asmenys (išskyrus policijos įstaigas) savo ar savo atstovybės (ar filialo) pavadinime vartoti žodį
„policija“ gali tik turėdami policijos generalinio komisaro sutikimą.“
Atsižvelgiant į 14 straipsnio
„policija“ negaliotų jau įsteigtiems juridiniams asmenims. Įstatymo projekto 4
straipsnis papildytas nuostatomis, kad šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos juridinių asmenų, jų atstovybių (filialų) pavadinimams, jei juridinis asmuo ar jo atstovybė (filialas) buvo įsteigti ar įsteigimo procedūros buvo pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2 Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad policija turi savo vėliavą. Kartu reikėtų keisti ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, nes pagal šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalį valstybės institucijos, išskyrus Respublikos Prezidentą, negali turėti savo vėliavų. Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytas „Štandartas“ - statutinės institucijos, karinio vieneto arba savivaldybės seniūnijos su Lietuvos heraldikos komisija suderintas ir jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas atributikos objektas. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
54815124 Neaišku, apie kokias (kieno įgaliotas) institucijas kalbama keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, neaiškus keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytų konspiracijos, konfidencialumo, viešų ir slaptų priemonių bei metodų derinimo principų turinys, nenumatyti lojalumo patikrinimo pagrindai ir sąlygos, neaiškūs subjektai, dalyvaujantys tikrinant lojalumą, jų įgaliojimai, taip pat tikrinamų pareigūnų teisės, jų teisių ir laisvių apsaugos garantijos, lojalumo patikrinimo pasekmės sistemiškai nesusietos su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti galimybę taikyti provokuojančias daryti teisės pažeidimus situacijas policijos pareigūnų lojalumui patikrinti. Šis keičiamame įstatyme siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas gali būti pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo sprendimuose yra pabrėžęs, kad valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas šį asmenį nubausti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198¹ straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pritarti Siūloma projekto 15 straipsnį pakeisti ir numatyti, kad slapto policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimo rezultatai gali būti naudojami tik pareigūno tarnybinei veiklai vertinti. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
548181 Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, pagal kurią iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Be to, šios dalies nuostata, kad steigiamoms Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžioms policijos įstaigoms policijos generalinis komisaras gali pavesti atlikti dalį Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos nustatytų funkcijų, neatitinka keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateikto sąvokos
„policijos įstaiga“ apibrėžimo, pagal kurį policijos įstaiga yra šio ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, įgyvendinantis įstatymų jam pavestus policijos uždavinius. Pritarti iš dalies Šiuo metu specialiuose atskirų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (galiojant toms pačioms Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatoms) yra numatytas kitoks iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų steigimo reglamentavimas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo
profesinio mokymo įstaigas steigia policijos generalinis komisaras. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 17 str. 1 d. ir 2 d., apibrėžiant viešųjų juridinių asmenų - teritorinės muitinės ir specialiosios muitinės įstaigos sąvokas, nurodoma, kad jos yra įsteigtos Muitinės departamento. Siūlome 18 str. 1 d. išdėstyti taip: „1. Policijos generalinis komisaras gali steigti Policijos departamentui pavaldžias policijos įstaigas ir pavesti joms atlikti tam tikras policijos funkcijų.“. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
548194 Atsižvelgiant į policijos generalinio komisaro skyrimo ir pavaldumo ypatumus (policijos generalinį komisarą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, jis tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei), būtų tikslinga keičiamo įstatymo 19 straipsnyje nustatyti policijos generalinio komisaro tarnybinės veiklos vertinimo ypatumus. Siūlytina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„teisės magistro kvalifikacinį laipsnį“ įrašyti žodžius „teisės bakalauro ir
teisės magistro kvalifikacinius laipsnius“. Nepritarti Pritarta pasiūlymui, kad Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, kad policijos generalinį komisarą skirs politinės institucijos, numatyta jo atsakomybė šioms institucijoms, todėl numatyti tarnybinės veiklos vertinimo ypatumus netikslinga. Tarnybinės veiklos vertinimo ypatumai nėra nustatyti ir kitiems pareigūnams, kuriuos skiria (dalyvauja skiriant) Prezidentas, Vyriausybė, Seimas ir pan., pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Atsižvelgiant į tai, kad policijos generalinis komisaras atsako už didelės (pagal darbuotojų, pavaldžių įstaigų skaičių) institucijos valdymą, veiklos organizavimą, šalia teisininko kvalifikacijos, tikslinga turėti ir kitas, pavyzdžiui vadybos, kompetencijas. Pritarta pasiūlymui Projekto 19 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad policijos generaliniu komisaru gali būti asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį teisės bakalauro ir socialinių mokslų srities magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį aukštąjį teisinį išsilavinimą. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr.
548204 Pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta atsakomybė už neteisėtą pareigūno tarnybinio pažymėjimo, tarnybinės uniformos, jos skiriamųjų ženklų ar pareigūno tarnybinio ženklo, kursanto pažymėjimo naudojimą, todėl siekiant, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis būtų įgyvendinta praktikoje, atitinkamomis nuostatomis reikėtų papildyti įstatymus, nustatančius atsakomybę už šias neteisėtas veikas. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos per 3 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo dienos, peržiūri teisės aktus, susijusius su šio įstatymo įgyvendinimu, ir prireikus juos pakeičia ar priima naujus teisės aktus, taip pat parengia įstatymų, susijusių su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, pakeitimo projektus ir nustatyta tvarka pateikia juos Seimui.“. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 54821 Keičiamo įstatymo 21 straipsnyje reikėtų tikslinti, kad policijos pareigūnas turi teisę duoti jam nepavaldiems asmenims tik teisėtus nurodymus ir nustatyti teisėtus reikalavimus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
15 Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte turėtų būti nurodytas subjektas (Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ar kiti), kuris turėtų nustatyti nuostolių dėl pasinaudojimo transporto ar ryšių priemonėmis atlyginimo tvarką. Pritarti Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto antrą sakinį išdėstyti taip:
„...Transporto ar ryšio priemonės savininko reikalavimu
policija vidaus reikalų ministro teisės aktų nustatyta tvarka atlygina jam padarytus nuostolius;“. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-06-18 Nr. 548 Keičiamo įstatymo III skyriaus penktasis skirsnis pakartoja keičiamo statuto 53 ir
Buvę įstatymo projekto 30 ir 31 straipsniai. 19.
narė Loreta Graužinienė
1 Argumentai Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) nustato vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos. Siekiant teisinio aiškumo, vieningos statutinių pareigūnų skyrimo ir atleidimo iš pareigų sistemos netikslinga atskiruose teisės aktuose numatyti šias tvarkas. Tikslinga palikti šiuo metu galiojančio įstatymo normą. Pasiūlymas:
Išbraukti iš įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies žodžius „policijos generalinio komisaro skyrimo ir atleidimo tvarką“ ir ją išdėstyti taip: 1.Šis įstatymas nustato Lietuvos policijos (toliau
Policijos generalinio komisaro skyrimo ir atleidimo tvarka yra numatyta projekte. Tai yra specialus įstatymas, reglamentuojantis policijos veiklą, todėl jame turi būti numatyta policijos vadovo skyrimo tvarka (šalia Vidaus tarnybos statuto) Institucijų vadovų skyrimo tvarka yra numatyta ir šiuose specialiuosiuose įstatymuose: Prokuratūros įstatymas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas, Viešojo saugumo tarnybos įstatymas ir kt. 20. Seimo narė Loreta Graužinienė
12 Argumentai Rotacijos sąvoka yra apibrėžta Statute.
Siekiant teisinio aiškumo nėra tikslinga atskiruose teisės aktuose skirtingai interpretuoti sąvokas. Pasiūlymas Išbraukti iš įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalį: 15.Rotacija – pareigūno perkėlimas šio įstatymo nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje policijos įstaigoje, pasibaigus šiame įstatyme nustatytam jo tarnybos šiose pareigose laikotarpiui. Nepritarti Sąvoka „rotacija“ projekte yra siauresnės apimties nei Vidaus tarnybos statuto projekte. Ji apibrėžia perkėlimą į pareigas toje pačioje ar kitoje policijos įstaigoje (Vidaus tarnybos statute –perkėlimą į pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje). Kompetencija perkelti policijos įstaigų vadovus į kitas pareigas (rotuoti) priskirta policijos generaliniam komisarui, tačiau nenumatyta jo kompetencija rotuojant siūlyti kitas (ne policijos) vidaus reikalų įstaigų pareigybes. 21. Seimo narė Loreta Graužinienė 2014-03-1210 Argumentai Ministrų kompetencijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnyje. Siekiant teisinio aiškumo nėra tikslinga policijos veiklą reglamentuojančiame teisės akte nustatyti ministro kompetenciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose vidaus reikalų statutinių institucijų įstaigų veiklą, ministro kompetencija nėra nustatyta. Pasiūlymas Išbraukti iš įstatymo projekto 10 straipsnį:
ministro kompetencija Vidaus reikalų ministras yra valstybės politikas, formuojantis pagrindines policijos strategijos kryptis įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programą.
Vidaus reikalų ministras: 1)teikia Vyriausybei policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus; 2)tvirtina policijos veiklos strateginio planavimo dokumentus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi; 3)užtikrina Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vykdymą policijoje;
4) rekomenduoja policijos generaliniam komisarui panaikinti jo ar jam pavaldžių įstaigų priimtus teisės aktus, jeigu šie, ministro nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems teisės aktams; 5)teikia Vyriausybei tvirtinti Policijos departamento nuostatų projektą; 6)leidžia policijos generaliniam komisarui siųsti į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos pareigūnus dalyvauti bendrose su Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių pareigūnais antiteroristinėse operacijose šių valstybių teritorijose ar kreiptis į šias valstybes su prašymu leisti pasitelkti jų teisėsaugos pareigūnus dalyvauti bendrose antiteroristinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
7) siūlo Vyriausybei skirti policijos generalinį komisarą;
8) policijos generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia policijos generalinio komisaro pavaduotojus;
9) vykdo su policijos veikla susijusius kitus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus. Nepritarti Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 18 punkte nustatyta, kad ministras atlieka kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų pavestas funkcijas. Ne visos funkcijos, susijusios su policijos veikla yra reglamentuotos Vyriausybės įstatyme. Siūlome patikslinti projekto 10 straipsnio pavadinimą: „10 straipsnis.
Vidaus reikalų ministro kompetencija policijos veiklos srityse“. 22. Seimo narė Loreta Graužinienė
1 Argumentai Juridinių asmenų steigimą, pavadinimų suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. Nustatyti policijos generalinio komisaro išskirtinę teisę sutinkant naudoti pavadinimuose žodį „policija“ nėra tikslinga. Pasiūlymas Išbraukti iš įstatymo projekto 14 str. pavadinimo žodį „vardas“, išbraukti iš 14 str. 1 d. ir visą straipsnį išdėstyti taip:
ženklas 1.Steigiami juridiniai asmenys savo ar savo atstovybės (ar filialo) pavadinime vartoti žodį „policija“ gali tik turėdami policijos generalinio komisaro sutikimą. 2.Policija turi vėliavą ir ženklą, kuriuos tvirtina policijos generalinis komisaras. Nepritarti Nustatant būtinumą gauti leidimą juridinių asmenų ar atstovybių (filialų) pavadinimuose naudoti žodį „policija“, siekiama sumažinti galimybes diskredituoti policijos vardą. Šiuo metu žodžio „policija“ naudojimui pavadinimuose nėra jokių apribojimų. Pritarta projekto 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Steigiami juridiniai asmenys (išskyrus policijos įstaigas) savo ar savo atstovybės (ar filialo) pavadinime vartoti žodį
„policija“ gali tik turėdami policijos generalinio komisaro sutikimą.“
Atsižvelgiant į 14 straipsnio
„policija“ negaliotų jau įsteigtiems juridiniams asmenims. Įstatymo projekto 4
straipsnis papildytas nuostatomis, kad šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos juridinių asmenų, jų atstovybių (filialų) pavadinimams, jei juridinis asmuo ar jo atstovybė (filialas) buvo įsteigti ar įsteigimo procedūros buvo pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo (Susiję su 21 pastaba). 23.
narė Loreta Graužinienė 2014-03-1219 Argumentai Siekiant teisinio aiškumo, veiklos skaidrumo ,reikalavimų suvienodinimo visoms vidaus tarnybos centrinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų , tame tarpe ir policijos generalinio komisaro bei pavaduotojų , pareigybėms, jų paskyrimui ar atleidimui iš pareigų tikslinga taikyti esamas normas arba papildomai numatyti Vidaus tarnybos statute. Pasiūlymas Išbraukti iš įstatymo projekto 19 straipsnio 3,4,6,7,8,9, ir 10 dalis. 3.Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Policijos generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atsiskaito Vyriausybei. 4.Policijos generaliniu komisaru gali būti asmuo, įgijęs teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba vienpakopį aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažiau kaip trejus metus dirbęs vadovaujantį darbą vidaus tarnyboje. 6.Policijos generalinio komisaro pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras, policijos generalinio komisaro teikimu. Policijos generalinio komisaro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su policijos generalinio komisaro įgaliojimų trukme. Atleidus policijos generalinį komisarą iš pareigų, policijos generalinio komisaro pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriami policijos generalinio komisaro pavaduotojai.
7.Policijos generalinis komisaras atleidžiamas iš pareigų: 1)jo paties prašymu; 2)dėl sveikatos būklės, kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada dėl negalėjimo tęsti tarnybą; 3)jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą; 4)kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už padarytą nusikalstamą veiką, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą; 5)jei pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama rengiant konkursą, arba jei paskirtas į valstybės tarnautojo pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu; 6)jei netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 7)pasibaigus kadencijai, jeigu nėra paskiriamas kitai kadencijai; 8)jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu atliekant tarnybos pareigas; 9)sukakus statute nustatytam amžiui; 10)jei paaiškėjo statute nustatytos draudžiančios priimti į vidaus tarnybą nurodytos aplinkybės, kurios priimant policijos generalinį komisarą į tarnybą policijoje nebuvo žinomos; 11)jei įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl policijos generalinio komisaro priėmimo į tarnybą policijoje; 12)jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją; 13)jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos policijoje; 14)kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. su jo tiesioginių pareigų atlikimu.
7.Policijos generalinis komisaras atleidžiamas iš pareigų: 1)jo paties prašymu; 2)dėl sveikatos būklės, kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada dėl negalėjimo tęsti tarnybą; 3)jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą; 4)kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už padarytą nusikalstamą veiką, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą; 5)jei pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama rengiant konkursą, arba jei paskirtas į valstybės tarnautojo pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu; 6)jei netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 7)pasibaigus kadencijai, jeigu nėra paskiriamas kitai kadencijai; 8)jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu atliekant tarnybos pareigas; 9)sukakus statute nustatytam amžiui; 10)jei paaiškėjo statute nustatytos draudžiančios priimti į vidaus tarnybą nurodytos aplinkybės, kurios priimant policijos generalinį komisarą į tarnybą policijoje nebuvo žinomos; 11)jei įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl policijos generalinio komisaro priėmimo į tarnybą policijoje; 12)jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją; 13)jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos policijoje; 14)kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. su jo tiesioginių pareigų atlikimu. 8.Pasibaigus policijos generalinio komisaro kadencijai ar atleidus jį iš pareigų jo paties prašymu, jo sutikimu, jis pareigas eina tol, kol paskiriamas kitas policijos generalinis komisaras.
9.Atleidus policijos generalinį komisarą iš pareigų šio straipsnio 7 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, jam be atrankos siūloma eiti bet kurias laisvas pareigas bet kurioje policijos įstaigoje. Policijos generaliniam komisarui nesutikus eiti siūlomų pareigų, jam išmokama kompensacija, nustatyta statute. 10.Buvęs policijos generalinis komisaras, atleistas iš pareigų šio straipsnio 7 dalies 1, 5 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, 5 metus nuo atleidimo iš pareigų dienos be atrankos gali būti paskirtas į bet kurias laisvas pareigūno pareigas policijoje. Nepritarti Policijos generalinio komisaro skyrimo ir atleidimo tvarka yra numatyta projekte. Tai yra specialus įstatymas, reglamentuojantis policijos veikla, todėl jame turi būti numatyta policijos vadovo skyrimo tvarka (šalia Vidaus tarnybos statuto) Institucijų vadovų skyrimo tvarka yra numatyta ir šiuose specialiuosiuose įstatymuose: Prokuratūros įstatymas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas, Viešojo saugumo tarnybos įstatymas ir kt. 24. Seimo narė Loreta Graužinienė
18 Argumentai Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.
Įstatyme taip pat numatyta, jei policijos pareigūnai turi duomenų, kad susirinkimo organizatoriai ar dalyviai gali turėti ginklų, daiktų ar medžiagų, pavojingų sveikatai arba gyvybei, jie gali priimti sprendimą susirinkimo vietos prieigose imtis prevencinių priemonių , tai yra atlikti susirinkimo organizatorių ir dalyvių bei jų turimų daiktų apžiūrą ir patikrinimą. Kadangi Susirinkimų įstatyme yra numatytos sąlygos policijos pareigūnams tinkamai užtikrinti viešąją tvarką renginių metu, papildomų apribojimų nustatymas Policijos veiklos įstatymo projekte yra perteklinis. Pasiūlymas Išbraukti iš įstatymo projekto 22 str. 1 . 8 p.: 8)vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka uždrausti asmenų, kurie turi galiojančią administracinę nuobaudą už susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarkos pažeidimus ar yra duomenų, kad jie gali sukelti masinius neramumus ar riaušes, patekimą į masinius renginius;
Nepritarti Susirinkimų įstatymas nėra taikomas visiems masiniams renginiams. Be kita ko, Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „šis įstatymas taip pat nereglamentuoja susirinkimų, jeigu renginys yra sporto varžybos, koncertas, pramoginis ar kitas viešasis renginys.“ Praktikoje pareigūnai susiduria su įvairiais incidentais, pavyzdžiui, futbolo varžybų metu, kai kurių komandų „sirgaliai“ yra linkę pažeisti viešąją tvarką ir sukelti pavojų asmenų sveikatai, turtui ir pan. Siekiant užkirsti kelią sunkioms pasekmėms kilti, policijai reikalingi papildomi įrankiai. 25.
narė Loreta Graužinienė 2014-03-1229 Argumentai Rotacijos sąvoką, jos taikymo pagrindus bei laikotarpį eiti kai kurias pareigas nustato Vidaus tarnybos statutas. Siekiant teisinio aiškumo nėra tikslinga atskiruose teisės aktuose skirtingai nustatyti rotacijos taikymo principus ir skyrimo eiti pareigas laikotarpį Pasiūlymas Išbraukti iš įstatymo projekto 29 straipsnį:
rotacija Policijos įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip, policijos įstaigų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, vadovai ir jų pavaduotojai, policijos profesinio mokymo įstaigos (padalinio) vadovas ir jo pavaduotojai į pareigas skiriami 5 metų laikotarpiui. Jiems statuto nustatyta tvarka taikoma rotacija. Nepritarti Pagal Vidaus tarnybos statuto projektą, numatyta, kad rotacija yra taikoma vidaus reikalų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitų pareigūnų rotacijos atvejus. Atsižvelgiant į policijos struktūros ypatumus, kad policijos įstaigų padaliniai – teritoriniai policijos komisariatai, kurių vadovams šiuo metu taikoma rotacija, nėra policijos įstaigos, turi būti numatytas atskiras nuo Vidaus tarnybos statuto reglamentavimas. 26. Seimo narė Loreta Graužinienė 2014-03-12 Argumentai Profesinių sąjungų vidaus reikalų įstaigose veiklos ypatumus nustato Vidaus tarnybos statutas. Siekiant teisinio aiškumo nėra tikslinga įstatymo projekte dubliuoti jau galiojančias normas, nustatytas kitame teisės akte. Pasiūlymas Išbraukti iš įstatymo projekto 30 str.:
sąjungų veiklos ypatumai 1.Policijoje pareigūnų interesams ginti gali veikti tik viena profesinė sąjunga. Iki šio įstatymo įsigaliojimo veikusios profesinės sąjungos savo veiklą vykdo tol, kol veiklos nenutraukia.
2.Profesinės sąjungos veikla policijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu jos vykdoma veikla prieštarauja įstatymams ir trukdo atlikti policijos įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą. Pritarti
narė Loreta Graužinienė 2014-03-12 Argumentai Profesinių sąjungų vidaus reikalų įstaigose veiklos ypatumus nustato Vidaus tarnybos statutas, tame tarpe ir draudimus vidaus reikalų įstaigoje veikiančioms profesinėms sąjungoms. Siekiant teisinio aiškumo nėra tikslinga įstatymo projekte dubliuoti jau galiojančias normas, nustatytas kitame teisės akte. Pasiūlymas Išbraukti iš įstatymo projekto 31 str.:
profesinei sąjungai Policijoje veikiančiai profesinei sąjungai draudžiama: 1)organizuoti streikus ir juose dalyvauti; 2)organizuoti piketus ar mitingus, kurie tiesiogiai trukdytų policijos įstaigos veiklai ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti; 3)organizuoti (vadovauti) profesinių sąjungų narių susirinkimus darbo laiku, naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones be policijos įstaigos vadovo sutikimo. Pritarti
narys Sergej
6 Argumentai: Įstatymo projekte pateikta nauja sąvoka – lojalumas, kuri apibrėžiama kaip ištikimas valstybei ir teisėtas policijos pareigūno elgesys. Ši norma yra perteklinė, kadangi pagrindiniai vidaus tarnybos principai (vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais) yra apibrėžti kartu pateiktame Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekte, 3 str.
Be to, pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai (įstatymų viršenybė, teisėtumas, lygiateisiškumas, lojalumas, politinis neutralumas, skaidrumas, atsakomybė už priimtus sprendimus, teisingumas, nesavanaudiškumas, padorumas, nešališkumas, viešumas, pavyzdingumas) yra numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. Pasiūlymas:
Įstatymo projekte siūloma naujovė, kad pareigūnų tarnybos metu gali būti tikrinamas jų lojalumas: gali būti slaptai daromas garso ir vaizdo įrašas, gali būti pasitelkti policijoje nedirbantys asmenys, sudaromos tam tikros provokuojančios situacijos ir pan. Praktiškai, siūlomas slaptas pareigūnų siekimas, provokavimas daryti teisei priešingas veikas. Šios naujovės esmę sudaro tai, kad toks tikrinimas bus atliekamas ne pagal Baudžiamojo proceso normas, kaip tai daroma visų kitų asmenų atžvilgiu, o pagal tvarką, kurią nustatys Generalinis komisaras. Toks reglamentavimas nepriimtinas teisinėje valstybėje taip pat ir dėl žemiau pateiktų priežasčių: 1.Vidaus reikalų sistemoje išskiriami šie statutiniai valstybės tarnautojai: policijos pareigūnai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Pažymėtina, kad įstatymo projekto iniciatorius, pateikęs Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo, reglamentuojančio visų Vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų tarnybos teisinius santykius, projektą, kartu pateikė tik policijos pareigūnus liečiančią naujovę - lojalumo tikrinimą. Projekto Aiškinamajame rašte nėra nei žodžiu užsiminta apie šią naujovę – kokių tikslų siekiama, kokios priežastys, bei kodėl būtent policijos, o ne kiti statutiniai pareigūnai bus tikrinami dėl lojalumo. Pažymėtina, kad toks policijos pareigūnų išskyrimas iš kitų nėra pagrįstas, nes jie nėra nei daugiausiai nei mažiausiai linkę nusižengti. Tai patvirtina žemiau pateiktoje lentelėje išdėstyti Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų statutinių pareigūnų atžvilgiu taikytos tarnybinės atsakomybės skaičiai (procentine išraiška). Tarnybos pavadinimas 2009 % 2010 % 2011 % 2012 % 2013 % Policijos pareigūnai 4,32 4,46 4,97 4,01 3,03 Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai 6,29 4,90 3,70 4,41 3,90 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai 2,68 3,21 4,81 2,41 1,86 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai 0,68 0,44 0,45 0,68 0,56 Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai 3,36 1,54 0,79 2,90 2,5 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai 1,79 0,47 3,54 3,40 2,93
2Siūloma naujovė netikslinga įteisinti ir dėl to, kad šiuo metu policijoje yra sėkmingai veikianti antikorupcinė bei nusižengimų prevenciją vykdanti sistema.
2011 m. panaikinus Kriminalinės policijos biure esančią Korupcijos kontrolės tarnybą bei Policijos departamente esančią Vidaus tyrimų valdybą Policijos departamente įkurta Imuniteto valdyba, turinti operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo subjekto statusą. Valdyboje yra Korupcijos prevencijos ir analizės skyrius, Vidaus tyrimų skyrius bei Korupcijos tyrimų skyrius. Valdyba yra tiesiogiai pavaldi Generaliniam komisarui ir turi padalinius apskričių lygmenyje, pvz. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate veikia Imuniteto skyrius ir Vidaus tyrimo skyrius. Valdybos paskirtis – padėti policijos generaliniam komisarui organizuoti ir įgyvendinti policijos įstaigų valdymą, organizuojant ir koordinuojant policijos pareigūnų, tarnybinių nusižengimų, darbo drausmės pažeidimų bei kitų teisės pažeidimų, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevenciją ir tyrimą. Pažymėtina, kad ši, 2011 m. reorganizuota sistema, yra sėkmingai ir rezultatyviai veikianti - apie tai liudija aukščiau pateiktoje lentelėje išdėstyti pareigūnų nusižengimų skaičiai – pastebima aiški nusižengimų mažėjimo tendenciją. 3. Lojalumo tikrinimo įteisinimas sumažins tarnybos policijoje patrauklumą, sukels tarpusavio pareigūnų nepasitikėjimą, kas savo ruožtu turės neigiamos įtakos darbo rezultatyvumui. Pasiūlymas:
Išbraukti iš Įstatymo projekto 15 straipsnio 2, 3,4, 5 dalį , o 6 dalyje išbraukti žodžius „ir lojalumo tikrinimo“ ir išdėstyti ją taip: „policijos įstaigų vidaus kontrolės tvarką nustato policijos generalinis komisaras“. Pritarti Siūloma projekto 15 straipsnį pakeisti ir numatyti, kad slapto policijos uždavinių įgyvendinimo patikrinimo rezultatai gali būti naudojami tik pareigūno tarnybinei veiklai vertinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-12-03 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1352 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į
reikalų ir darbo komitetas 2014-11-19 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1352 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. išvadas ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Atsižvelgti
saugumo ir gynybos komitetas 2014-11-12 * Pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIP-1352 ir siūlyti pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu parengtas Kibernetinio saugumo įstatymo projektas, numatantis policijos vaidmenį užkardant ir tiriant teisės pažeidimus kibernetinėje erdvėje, tikslinga policijos teises šioje srityje numatyti Policijos veiklos įstatyme. Pritarti iš dalies Policijos funkcijos yra numatytos ir kituose įstatymuose, ir sąrašas nebus baigtinis. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad policija atlieka ir kitas įstatymų jai pavestas funkcijas, skirtas policijos uždaviniams įgyvendinti. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių Komitetas 2014-11-26 * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr.
XIIP-1352 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Atsižvelgti
valdymo ir savivaldybių
1
policijos veikloje taikomos ne tik paminėtų teisės aktų, bet ir Vidaus tarnybos statuto nuostatos ir siekiant teisinio aiškumo Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais.“
valdymo ir savivaldybių
2
2Argumentai:
Valstybės tarnybos ir Viešojo administravimo įstatymuose yra ne tik nustatyti atitinkamai valstybės tarnybos ir viešojo administravimo principai, bet ir atskleista jų esmė. Siekiant teisinio aiškumo ir taikant analogiją tikslinga ir Policijos įstatyme ne tik įvardyti policijos veiklos principus, bet ir atskleisti jų esmę. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4 straipsnio 2 dalį ir apibrėžti kiekvieną policijos veiklos principą. Nepritarti Principų turinys atitinka kituose teisės aktuose atskleistą jų turinį, kalbines, bendrines šių sąvokų prasmes. 7. Valstybės valdymo ir savivaldybių
į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme numatytą ministrų kompetenciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr.
330 ministrams pavedamas valdymo sritis, siekiant teisinio aiškumo ir teisės aktų tarpusavio suderinamumo Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Vidaus reikalų ministro kompetencija policijos veiklos srityse
Vidaus reikalų ministras yra valstybės politikas, formuojantis pagrindines policijos strategijos kryptis įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programą.
Vidaus reikalų ministras, be įgaliojimų, kuriuos jam nustato Vyriausybės įstatymas:
1) teikia Vyriausybei policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus;
2) tvirtina policijos veiklos strateginio planavimo dokumentus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
3) užtikrina Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vykdymą policijoje;
4) rekomenduoja policijos generaliniam komisarui panaikinti jo ar jam pavaldžių įstaigų priimtus teisės aktus, jeigu šie, ministro nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems teisės aktams;
5) teikia Vyriausybei tvirtinti Policijos departamento nuostatų projektą;
6) leidžia policijos generaliniam komisarui siųsti į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos pareigūnus dalyvauti bendrose su Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių pareigūnais antiteroristinėse operacijose šių valstybių teritorijose ar kreiptis į šias valstybes su prašymu leisti pasitelkti jų teisėsaugos pareigūnus dalyvauti bendrose antiteroristinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
7) siūlo Vyriausybei skirti policijos generalinį komisarą;
8) policijos generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia policijos generalinio komisaro pavaduotojus;
9) vykdo su policijos veikla susijusius kitus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus.
Vidaus reikalų ministras, be įgaliojimų, kuriuos jam nustato Vyriausybės įstatymas:
1) teikia Vyriausybei policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus;
2) tvirtina policijos veiklos strateginio planavimo dokumentus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
3) užtikrina Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vykdymą policijoje;
4) rekomenduoja policijos generaliniam komisarui panaikinti jo ar jam pavaldžių įstaigų priimtus teisės aktus, jeigu šie, ministro nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems teisės aktams;
5) teikia Vyriausybei tvirtinti Policijos departamento nuostatų projektą;
6) leidžia policijos generaliniam komisarui siųsti į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos pareigūnus dalyvauti bendrose su Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių pareigūnais antiteroristinėse operacijose šių valstybių teritorijose ar kreiptis į šias valstybes su prašymu leisti pasitelkti jų teisėsaugos pareigūnus dalyvauti bendrose antiteroristinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
7) siūlo Vyriausybei skirti policijos generalinį komisarą;
8) policijos generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia policijos generalinio komisaro pavaduotojus;
9) vykdo su policijos veikla susijusius kitus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus. 1) formuoja policijos veiklos strategines kryptis įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programą;
2) siūlo Vyriausybei skirti policijos generalinį komisarą;
3) policijos generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia policijos generalinio komisaro pavaduotojus;
4) Vyriausybei pavedus tvirtina Policijos departamento nuostatus;
5) rekomenduoja policijos generaliniam komisarui panaikinti jo ar jam pavaldžių įstaigų priimtus teisės aktus, jeigu šie, ministro nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems teisės aktams;
6) įgalioja policijos generalinį komisarą siųsti į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos pareigūnus dalyvauti bendrose su Europos Sąjungos ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių pareigūnais antiteroristinėse operacijose šių valstybių teritorijose ar kreiptis į šias valstybes su prašymu leisti pasitelkti jų teisėsaugos pareigūnus dalyvauti bendrose antiteroristinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje.| Pritarti Siūlome išdėstyti projekto 10 str. taip:
Vidaus reikalų ministro kompetencija policijos veiklos srityse Vidaus reikalų ministras, be įgaliojimų, kuriuos jam nustato Vyriausybės įstatymas:
valstybės politikas, formuojantis formuoja pagrindines policijos strategijos kryptis įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programą.
Vidaus reikalų ministras :
2) teikia Vyriausybei policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektus;
policijos veiklos strateginio planavimo dokumentus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių vykdymą policijoje; 4) rekomenduoja policijos generaliniam komisarui panaikinti jo ar jam pavaldžių įstaigų priimtus teisės aktus, jeigu šie, ministro nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems teisės aktams;
teikia Vyriausybei tvirtinti Policijos departamento nuostatų projektą Vyriausybei pavedus tvirtina Policijos departamento nuostatus;
leidžia policijos generaliniam komisarui siųsti į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos pareigūnus dalyvauti bendrose su Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) asocijuotų Šengeno valstybių narių pareigūnais antiteroristinėse operacijose šių valstybių teritorijose ar kreiptis į šias valstybes su prašymu leisti pasitelkti jų teisėsaugos pareigūnus dalyvauti bendrose antiteroristinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
7) 6) siūlo Vyriausybei skirti policijos generalinį komisarą;
8) 7) policijos generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia policijos generalinio komisaro pavaduotojus;
9) 8) vykdo su policijos veikla susijusius kitus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus. 8. Valstybės valdymo ir savivaldybių
4Argumentai:
Siekiant konkretumo ir teisinio aiškumo.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Policijos bendradarbiavimas su
kitomis valstybės, savivaldybių institucijomis ir visuomene
bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Policija taip pat bendradarbiauja su kitomis valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, asociacijomis, kitais asmenimis, įgyvendindama nusikalstamų veikų kontrolės, prevencijos, kitas programas ir kitaip įtraukdama juos į šią veiklą. Policija ypatingą dėmesį skiria bendradarbiavimui su visuomene, siekdama, kad būtų teikiama abipusė pagalba ir visuomenės nariai dalyvautų užtikrinant viešąją tvarką, asmens bei visuomenės saugumą. 3. Policija bendradarbiauja su viešosios informacijos platintojais, rengėjais įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Policija gali rengti ir leisti visuomenės informavimo priemones, kuriose būtų teikiama informacija apie nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijos priemonių, kitų policijos uždavinių įgyvendinimą bei skelbiama kita su policijos veikla susijusi informacija. 4. Policija remia ir inicijuoja įvairias prevencines ir teisinio švietimo programas, propaguoja teisines žinias mokymo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse. 1. Policija, spręsdama pavestus uždavinius, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka palaiko tarnybinius ryšius bei bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos teisėsaugos, kitomis valstybės institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, skatina fizinių ir juridinių asmenų iniciatyvą įgyvendinant nusikalstamų veikų prevencijos ir kitas programas. 2. Policija bendradarbiauja su visuomene, remia ir inicijuoja įvairias prevencines ir teisinio švietimo programas, propaguoja teisines žinias mokymo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse. 3.
bendradarbiauja su viešosios informacijos platintojais, rengėjais, taip pat gali savarankiškai rengti ir leisti visuomenės informavimo priemones, kuriose būtų teikiama informacija apie nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijos priemonių, kitų policijos uždavinių įgyvendinimą bei skelbiama kita su policijos veikla susijusi informacija. Nepritarti Siūlomu nauju įstatymo projekto 11 ir 12 straipsnių reguliavimu būtų nustatytos papildomos, papildomų biudžeto asignavimų reikalaujančios ir policijai nebūdingos funkcijos. 9. Valstybės valdymo ir savivaldybių
5Argumentai:
Projekte santykiai su vietos savivaldybėmis yra apibrėžti neišsamiai. Dėl to įgyvendinant įstatymą gali kilti kils nemažai neaiškumų ir problemų. Todėl siekiant teisinio aiškumo tikslinga Projektą papildyti nauju 12 straipsniu, kuriame būtų sistemiškai apibrėžti policijos santykiai su savivaldybių institucijomis ir įstaigomis.
Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju 12 straipsniu, kuriuo būtų nustatyta:
1) derinimo su savivaldybės institucijomis procedūra, skiriant į pareigas teritorinės policijos įstaigos vadovą, nustatant nuovadų ribas, taip pat pareiga teritorinės policijos įstaigos vadovui bent 2 kartus per metus pateikti informaciją savivaldybės tarybai apie padėtį nusikalstamumo, nusikalstamumo prevencijos ir viešosios tvarkos užtikrinimo srityse;
2) pareiga teritorinei policijos įstaigai dalyvauti savivaldybei rengiant savivaldybės strateginio veiklos plano nusikalstamumo prevencijos ir viešosios tvarkos užtikrinimo priemones ir jas įgyvendinti;
3) pareiga teritorinei policijos įstaigai teikti metodinę pagalbą savivaldybės viešosios tvarkos tarnybai, taip pat savisaugos grupėms;
4) pareiga Policijos departamentui Vidaus reikalų ministrui pavedus prižiūrėti, kaip savivaldybės vykdo valstybės deleguotą funkciją (viešosios tvarkos užtikrinimas), kaip naudoja tam skirtas specialias tikslines dotacijas ir kaip vykdo nustatytus veiklos vertinimo rodiklius ir kt. Nepritarti Siūlomu nauju įstatymo projekto 11 ir 12 straipsnių reguliavimu būtų nustatytos papildomos, papildomų biudžeto asignavimų reikalaujančios ir policijai nebūdingos funkcijos
valdymo ir savivaldybių
1
teisinio aiškumo ir įstatymo projekto nuostatų suderinamumo su kitais galiojančiais teisės aktais. Pasiūlymas Siūloma papildyti įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalį, nurodant kitas policijos įstaigas. Nepritarti „Kitų policijos įstaigų“ reglamentavimas yra numatytas projekto 18 straipsnyje. 11. Valstybės valdymo ir savivaldybių
2 7.
Argumentai: siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo projekto nuostatų suderinamumo su kitais galiojančiais teisės aktais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo įstatymu). Jeigu į pasiūlymą nebūtų atsižvelgta, tikslinga įstatyme nurodyti policijos įstaigų steigimo neteritoriniu principu kriterijus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Policijos įstaigos gali būti steigiamos teritoriniu ir neteritoriniu principu.“ Nepritarti Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, policijos įstaigos gali būti steigiamos teritoriniu (tam tikrai teritorijai prižiūrėti) ir neteritoriniu (tam tikroms funkcijoms atlikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje) principais. 12. Valstybės valdymo ir savivaldybių
126
8Argumentai:
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atsako už kontroliuoja policijai nustatytų uždavinių vykdymą ir Policijos departamentui pavaldžių įstaigų darbo organizavimą veiklą;“ Pritarti iš dalies Patikslintos projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatos: „1.Policijos generalinis komisaras:
3) prižiūri, ir koordinuoja ir kontroliuoja Policijos departamentui pavaldžių įstaigų veiklą;
departamentui pavaldžių įstaigų darbo organizavimą;“. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1352(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 5 ‑ už; 2 ‑ prieš; 0 ‑ susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas