Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 14 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės kontrolė gali atlikti Lietuvos banko įstatyme nustatytos vykdomos
veiklos, įskaitant veiklą, susijusią su finansų rinkos priežiūros atlikimu, auditą tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir juose įtvirtintiems Europos centrinių bankų sistemos tikslams ir uždaviniams, ir jeigu tai nepažeidžia Europos centrinių bankų sistemos konfidencialumo ir nepriklausomumo režimo. Valstybės kontrolė gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą, nepažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomų išorės auditorių veiklos. Valstybės kontrolė atsižvelgia į Lietuvos banko nepriklausomumą ir neduoda nurodymų Lietuvos bankui, Lietuvos banko valdybai, jos nariams atliekant savo funkcijas, susijusias su Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
2014-01-22 Nr. XIIP-1347(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko įstatymo 50 straipsnio redakcija, kurioje vartojama tokia pati sąvoka, kaip ir teikiamame projekte - „Lietuvos banko nepriklausomi išorės auditoriai“ - įsigalios tik nuo dienos, nuo kurios Europos Sąjungos Taryba panaikins išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą procedūrą, siūlytume teikiamame projekte pateikti dvi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies redakcijas – vieną, kuri galios iki nurodytos datos ir kitą, kuri galiotų po jos. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Petrauskaitė L.Schulte-Ebbert S.Ščajevienė
Biudžeto ir finansų komitetas
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Andius Kubilius. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
birželio mėnesio pranešime apie konvergenciją nurodoma, kad tais atvejais, kai ,,NCB operacijas kontroliuoja valstybės kontrolė arba panašus organas, atsakingas už viešųjų finansų naudojimo kontrolę, teisės aktai turi aiškiai nustatyti kontrolės apimtį ir ji turi nepažeisti NCB nepriklausomų išorės auditorių veiklos; be to, atsižvelgiant institucinio nepriklausomumo principą, ji turi atitikti draudimą teikti nurodymus NCB ir jo sprendimus priimantiems organams bei ja neturi būti kišamasi į NCB uždavinius susijusius su Europos centrinio banko sistema. Valstybinis auditas turi būti atliekamas nepolitiniais, nepriklausomais ir grynai profesiniais pagrindais“[1]. Vertinant pateiktas įstatymo projekto nuostatas, susijusias su valstybinio audito atlikimu Lietuvos banke pastebėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nėra visiškai aiškus valstybinio audito atliekamo Lietuvos banke mastas.
Pastebėtina, kad Valstybės kontrolės įstatymo 13 straipsnyje yra nustatyti du valstybinio audito tipai: finansinis (teisėtumo) ir veiklos. Valstybinis auditas atliekamas pagal Valstybės kontrolieriaus patvirtintus Valstybinio audito reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybinio audito reikalavimus, patvirtintus Valstybės kontrolieriaus 2002 m. vasario 21 d.įsakymu Nr. V-26 (Valstybės kontrolieriaus 2012 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V- 171 redakcija) veiklos audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto viešąjį ir vidaus administravimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Tuo tarpu finansinio (teisėtumo) audito tikslas be kita ko yra įvertinti audituojamo subjekto lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams bei pareikšti nepriklausomą nuomonę. Atsižvelgiant į išskirtinį Lietuvos banko statusą, svarstytina galimybė įstatymo projekte detalizuoti Valstybės kontrolės atliekamo Lietuvos banko audito tikslus bei mastą. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Centrinio Banko 2009 m. rugsėjo 29 d. nuomonės (CON/2009/77) dėl valstybinio audito Lietuvos banke, kuri buvo pateikta svarstant Seime Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-754, 2.4 punkte nurodyta:
„Konkrečiai Lietuvos atžvilgiu 2006 m. gegužės mėn pranešime apie
konvergenciją ECB pažymėjo, kad pagal Valstybės kontrolės įstatymą ši institucija turi teisę tikrinti, ar efektyviai valdomas valstybės turtas.
ECB taip pat konstatavo, jog „supranta, kad: 1) Valstybės kontrolei taip pat yra taikoma [Lietuvos banko] įstatymo 3 straipsnio 2 dalis dėl bendro draudimo duoti nurodymus NCB; 2) Valstybės kontrolės auditas apsiriboja Lietuvos banko nekilnojamojo turto, įrenginių ir kapitalo valdymu, naudojimu ir disponavimu jais; ir 3) Valstybės kontrolė neturi teisės trukdyti nei išorės auditorių nuomonei, nei Lietuvos banko su ECBS susijusiems uždaviniams“. ECB padarė išvadą, kad dėl šių saugiklių Valstybės kontrolės įgaliojimai nėra nesuderinami su centrinio banko nepriklausomumu. ECB pažymi, kad šios pastabos vis dar galioja.“ Nepritarti Įstatymo projekte pakankamai detaliai išdėstytas Valstybės kontrolės atliekamo valstybinio audito Lietuvos banke mastas, t.y. nustatyta, kad Valstybės kontrolė gali atlikti visos Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą. Siūlymas detalizuoti įstatymo projekte Valstybės kontrolės atliekamo Lietuvos banko tikslus bei mastą atmestinas, nes Valstybės kontrolės įstatyme nėra numatyta jokių detalesnių kitų valstybės kontrolės audituojamų valstybės institucijų auditų tikslų ar masto. Todėl netikslinga įstatyme detalizuoti konkrečių valstybės audito tikslų ir masto vienos institucijos atžvilgiu. Konkretūs Valstybės kontrolės atliekamo Lietuvos banko audito tikslai ir mastas būtų nustatomi konkrečiai kiekvienu valstybės audito atveju Valstybės kontrolės audito programoje ir kituose Valstybės kontrolės vidaus dokumentuose prieš atliekant auditą Lietuvos banke.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu galiojančioje Valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies redakcijoje nėra detaliau nustatomas Valstybės kontrolės atliekamo valstybės audito tikslai ir mastas, o nustatyta, kad Valstybės kontrolė gali atlikti Lietuvos banko įstatyme nustatytos vykdomos veiklos, įskaitant veiklą, susijusią su finansų rinkos priežiūros atlikimu, auditą, tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams ir juose įtvirtintiems Europos centrinių bankų sistemos tikslams ir uždaviniams, ir jeigu tai nepažeidžia Europos centrinių bankų sistemos konfidencialumo ir nepriklausomumo režimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Centrinis Bankas savo 2013 m. gruodžio 5 d. nuomonėje dėl minėto įstatymo projekto būtent ir pabrėžia, kad „nacionaliniame teisės akte paaiškinamas Valstybės kontrolės atliekamo Lietuvos banko valstybinio audito mastas. Tai išsklaido Pranešimuose apie konvergenciją išdėstytas ECB abejones dėl Lietuvos banko nepriklausomumo.“
departa-mentas,
išorės auditoriai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos banko 50 straipsnio redakciją, kuri įsigalios nuo dienos, nuo kurios Europos Sąjungos Taryba panaikins išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą procedūrą ,,Lietuvos banko metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą atliks Lietuvos banko parinkti nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos tvirtins Europos Sąjungos Taryba rekomendavus Europos centriniam bankui“.
Pagal galiojančią Lietuvos banko įstatymo 50 straipsnio redakciją ,,Lietuvos banko metinį auditą atlieka audito įmonė, kurią parenka Lietuvos bankas“, t.y. terminas „nepriklausomi išorės auditoriai“ nevartojamas. Nepritarti Įstatymo projekte vartojant sąvoką
„nepriklausomi išorės auditoriai“ siekiama suvienodinti nuo euro įvedimo
dienos galiosiančių teisės aktų sąvokas. Vienodos sąvokos galiotų ir Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės įstatymuose. Kitu atveju įvedus eurą atitinkamai dar kartą reikėtų keisti Valstybės kontrolės įstatymą dėl formalaus sąvokų keitimo. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „nepriklausomi išorės auditoriai“ yra visuotinai priimtina ir suprantama sąvoka, kuria apibrėžiamos nacionalinių centrinių bankų metinį auditą atliekančios įmonės. Sąvoka „Lietuvos banko nepriklausomi išorės auditoriai“ yra tapati šiuo metu galiojančioje Lietuvos banko įstatymo redakcijoje vartojamai sąvokai „audito įmonė, kurią parenka Lietuvos bankas“. Be to, sąvoka „nepriklausomi išorės auditoriai“ nėra specialiai apibrėžta įstatyme kaip vienintelė galima išorės auditą atliekančią įmonę apibūdinanti sąvoka. 3. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
atliekant Lietuvos banko veiklos auditą duoti nurodymus Lietuvos bankui, Lietuvos banko valdybai, jos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams. Siūlomos nuostatos diskutuotinos.
Pirma, pagal Lietuvos banko įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir valstybės institucijos privalo gerbti Lietuvos banko nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtaką Lietuvos bankui ir Lietuvos banko tarnautojams, kai jie vykdo savo pareigas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomos nuostatos yra perteklinės. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Centrinio Banko 2013 metų birželio mėnesio pranešime apie konvergenciją akcentuojamas draudimas teikti nurodymus nacionaliniam centriniam bankui ir jo sprendimus priimantiems organams, o ne visiems nacionalinio centrinio banko tarnautojams. Be to, šis draudimas yra sietinas su draudimu kištis į nacionalinio centrinio banko uždavinius, susijusius su Europos Centrinio Banko sistema. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos tikslintinos. Trečia, neaišku, kokie nurodymai turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikdami veiklos auditą Valstybės kontrolės pareigūnai turi teises, numatytas Valstybės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje, pavyzdžiui, gauti auditui atlikti reikalingus dokumentus ir informaciją, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus paaiškinimus raštu ir t.t. Todėl siūlomomis nuostatomis galimai būtų suvaržomos Valstybės kontrolės teisės atliekant Lietuvos banko veiklos auditą. Jeigu tai nurodymai, išvardinti galiojančio įstatymo 18 straipsnyje, neaišku, kas ir kokių priemonių turėtų imtis dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų, kai tokie nustatomi, ar atlikus Lietuvos banko auditą gali būti surašytas galiojančio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas sprendimas, jei taip, tai ar į sprendimą neįrašius įpareigojančių nuostatų, galėtų būti taikomos sprendimo vykdymo kontrolę reglamentuojančios nuostatos. Ketvirta, pastebėtina, kad Lietuvos bankas vykdo ne tik nacionalinio centrinio banko, bet ir kitas funkcijas, tačiau teikiama įstatymo nuostata būtų taikoma visais atvejais.
Pritarti Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Audito komiteto (ADK) pateiktam konkrečiam pasiūlymui patobulinti teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnį (žr. toliau pateiktą ADK pasiūlymą ir BFK nuomonę šiuo klausimu). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas, 2014-01-20 Argumentai: Siekiant normų aiškumo siūloma patobulinti formuluotes. Pasiūlymas: „1 straipsnis. 14 straipsnio 4 dalies pakeitimas
taip: „4. Nepažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomų išorės auditorių veiklos, Valstybės kontrolė gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą. Valstybės kontrolė atsižvelgia į Lietuvos banko nepriklausomumą ir neduoda nurodymų Lietuvos bankui, Lietuvos banko valdybai, jos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams atliekant savo funkcijas. Valstybės kontrolė gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą, nepažeidžiant Lietuvos banko nepriklausomų išorės auditorių veiklos. Valstybės kontrolė atsižvelgia į Lietuvos banko nepriklausomumą ir neduoda nurodymų Lietuvos bankui, Lietuvos banko valdybai, jos nariams atliekant savo funkcijas, susijusias su Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymu.“ Pritarti Argumentai:
Pateikti ADK pasiūlyme.
Pasiūlymas: Pritarti ADK pasiūlymui ir jį pagrindžiantiems argumentams. 2. Seimo Audito komitetas, 2014-01-20 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1347 ir siūlyti jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymą. Pritarti iš dalies BFK nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2-jam pasiūlymui (žr. pirmiau pateiktą BFK nuomonę dėl Teisės departamento pasiūlymų ir ją pagrindžiančius argumentus). Tuo tarpu BFK pritarė ADK pasiūlymui dėl teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio patobulinimo (žr. pirmiau pateiktą BFK nuomonę šiuo klausimu). Pasiūlymas:
ADK pasiūlymui pritarti iš dalies. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas [1] http://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/conrep/cr201306lt.pdf