Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Andriuškevičiūtė J.Meškienė
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Teisingumo ministerijos vyr. specialistas Rimvydas Laukis, Finansų ministerijos Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėja Irena Džervienė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos TM Teisės ir personalo skyriaus viršininkė Erika Vaivadienė, NPPSS tarybos narys Vytautas Lamauskas, teisininkė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-12-19 * Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – keičiamo statuto) 49 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos“. Tokia formuluotė leidžia daryti išvadą, kad būtų nustatyta teisė pamainomis dirbantiems pareigūnams baigus 24 valandų pamainos tarnybą, dar skirti juos dirbti viršvalandžius.
Pažymėtina, kad darbo ir poilsio laikas yra viena iš priemonių užtikrinti saugias darbo (tarnybos) sąlygas. Keičiamo statuto 49 straipsnio 2 dalyje reguliuojamas darbo laikas pamainomis, kurios yra nepertraukiamos ir 24 valandų trukmės. Skirti dirbti viršvalandžius galima tik išimtiniais atvejais, todėl siūlymas nustatyti po 24 valandų pamainos tarnybos teisę skirti dirbti viršvalandžius svarstytinas pagal santykį su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principu bei Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta kiekvieno žmogaus teise turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas bei kiekvieno dirbančio žmogaus teisę turėti poilsį ir laisvalaikį. Atsižvelgti Atitiktis Konstitucijai įvertinta 2014 m. kovo 19 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje ir yra pateikta šiuo klausimu komiteto išvada. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Keičiamo statuto
ir statutinis valstybės tarnautojas, sąvoka. Todėl kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo papildymo įstatymo projektas, nes galiojančiame valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše tokia pareigybė nenumatyta. Be to, pagal pateiktą formuluotę „pataisos pareigūnas (toliau – pareigūnas)“ atrodytų, jog toliau projekto tekste bus vartojama sąvoka „pareigūnas“. Tačiau projekto nuostatose vartojamos abi sąvokos – ir „pareigūnas“, ir
„pataisos pareigūnas“. Todėl reikėtų atitinkamai tikslinti projekto tekstą. Iš dalies pritarti
Statuto projekte pateikiama tik pataisos pareigūno sąvoka, vartojama šiame projekte. Pareigybės, kurios nustatytos Valstybės tarnybos įstatyme, išliks tokios pačios ir keisti šį įstatymą nereikės.
Dėl sąvokos, siūlytina atsisakyti trumpinio ir projekte vartoti sąvoką „pataisos pareigūnas“
1,2 Keičiamo statuto 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Kalėjimų departamentas yra biudžetinė įstaiga prie Teisingumo ministerijos. Kalėjimų departamentas yra viešasis juridinis asmuo <...>“; šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos yra biudžetinės įstaigos. Kiekviena Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga yra viešasis juridinis asmuo <...>“. Pažymėtina, jog tai, kad biudžetinė įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, yra apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnyje, todėl projekte atsisakytina perteklinių nuostatų. Pritarti
4 Keičiamo statuto 3 straipsnio 4 dalyje vartojamas terminas „štandartas“ tikslintinas, atsižvelgiant į bendrinėje lietuvių kalboje vartojamus žodžius, atitinkančius šio termino prasmę. Nepritarti Štandartas – statutinės institucijos, karinio vieneto arba savivaldybės seniūnijos su Lietuvos heraldikos komisija suderintas ir jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas atributikos objektas (Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 Keičiamo statuto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte formuluočių „specifiškai reglamentuojama“, „įvairūs“ siūlytina atsisakyti arba keisti teisės požiūriu aiškesnėmis sampratomis. Pritarti 6.
12 Keičiamo statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo turinio nuostata, numatanti, kad pagal Statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui, nedera su Konstitucinio Teismo suformuluotomis teisėtų lūkesčių apsaugos ir gynimo doktrinomis. Pritarti
3, 4 Keičiamo statuto 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse reikėtų tikslinti nuorodas į Statuto 10 straipsnio 2 dalies 2-6 punktus, nes
21 Keičiamo statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose negali pretenduoti asmuo, jeigu jis buvo atleistas iš tarnybos, pareigų ar darbo už tarnybinį (drausmės) nusižengimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai, o šios dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose negali pretenduoti asmuo, jeigu įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą, jeigu nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos arba jis turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo. Svarstytina ar keičiamo statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas 5 metų terminas yra proporcingas palyginus su 4 punkte bei Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnyje nustatytais apribojimais. Pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 3¹ straipsnis statutiniams valstybės tarnautojams taikomas be išlygų.
Aptariamoje projekto nuostatoje nurodytas 5 metų terminas abejotinas ir skirtingų teisinės atsakomybės rūšių bei formų atribojimo kontekste. Kompleksiškai įvertinus keičiamo statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto nuostatų tarpusavio santykį, pastebėtina, kad griežčiausios teisinės atsakomybės rūšies – baudžiamosios atsakomybės taikymas galėtų sukelti švelnesnes pasekmes nei tarnybinės atsakomybės taikymas, kas iš esmės ydinga teisinės atsakomybės tikslų ir paskirties aspektu. Pritarti Kompleksiškai įvertintas keičiamo statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto nuostatų tarpusavio santykis, suderinant teisinės atsakomybės tikslų ir paskirties aspektu (nustatant 3 metų terminą nuo tarnybinės atsakomybės taikymo, bei 5 – nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo). 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Keičiamo statuto 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl atsisakymo priimti į tarnybą gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau statuto projekte nėra reglamentuota sprendimų atsisakyti priimti į tarnybą priėmimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo statuto 10 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant asmuo negali pretenduoti į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, todėl toks asmuo negalėtų dalyvauti netgi keičiamo statuto 12 straipsnyje nustatytoje atrankoje į pareigūnų pareigas. Atsižvelgiant į keičiamame statute numatytas priėmimo į tarnybą procedūras, reikėtų aiškiau reguliuoti atitinkamų sprendimų priėmimo ir jų apskundimo taisykles. Pritarti Projekte aiškiau sureguliuotos atitinkamos normos bei sprendimų apskundimo taisykles. 10.
Siūlytina patikslinti keičiamo statuto
straipsnyje, nes straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytos atrankos taisyklės turėtų aiškiau apibrėžti atrankos esmę. Pritarti
1 Keičiamo statuto 13 straipsnio
vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po pataisos pareigūnų švietimo įstaigos vadovo įsakymo dėl asmens siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigūno pareigas.“ Svarstytina, ar šioje dalyje nustatytas 5 darbo dienų terminas neturėtų būti skaičiuojamas nuo minimo įsakymo gavimo. Pritarti
2 Keičiamo statuto 15 straipsnio
departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, skiriamas kuratorius, kuriuo gali būti ne mažiau kaip 5 metus tarnaujantis pareigūnas, pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje išklausęs kuratoriaus kursus ir kuriam nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė. Šioje dalyje formuluotę
„5 metus tarnaujantis“ siūlytina keisti ir 5 metų terminą sieti su tarnybos
stažu, nes jo skaičiavimo taisyklės yra apibrėžtos. Pritarti
5 Keičiamo statuto 15 straipsnio
straipsnio 2 dalies 6 punktą, bet nurodyti ir konkretų atleidimo iš tarnybos pagrindą, nes šiame punkte suformuluoti keli savarankiški atleidimo iš tarnybos pagrindai. Pritarti
atleidimo pagrindas, kai išbandymo rezultatai įvertinami nepatenkinamai. 14.
Keičiamo statuto 16 straipsnyje siūloma reguliuoti pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje siūloma nustatyti skirtingus perkėlimo į kitas pareigas pagrindus ir taisykles, siūlytina nuolatinį perkėlimą ir perkėlimą tarnybinio būtinumo atveju reguliuoti atskiruose straipsniuose. Be to, reikėtų tikslinti ir suvienodinti vartojamą terminiją (pavyzdžiui, 16 straipsnio 6 dalyje reguliuojamas perkėlimas tarnybinio būtinumo atveju, tačiau šio straipsnio 7, 8, 9 ir 10 dalyse kalbama apie laikiną perkėlimą, o ne perkėlimą tarnybinio būtinumo atveju (nepaisant to, kad jis laikinas), todėl, reguliuojant šiame straipsnyje numatytus teisinius santykius, nuostatas reikėtų formuluoti aiškiau. Pritarti
būtino atvejais (laikino perkėlimo), kadangi tokio perkėlimo taisykles nustato Valstybės tarnybos įstatymas. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
42 Keičiamo statuto 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte reikėtų išbraukti formuluotę „dėl darbo organizavimo pakeitimo“, nes tokia sąlyga sudarytų pagrindą taikyti nevienodas teises tuo pačiu pagrindu (dėl pareigybės panaikinimo) atleistiems pareigūnams. Be to, formuluotė nesiderina su 33 straipsnio 2 dalies 19 punkte nustatytu atleidimo iš tarnybos pagrindu. Pritarti
7 Keičiamo statuto 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino perkėlimo, o kai perkeliama į aukštesnes pareigas – ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis. Šioje dalyje siekiama nustatyti tarsi dvejopas darbo užmokesčio dydžio nustatymo (darbo užmokesčio nemažinimo) taisykles, tačiau savo esme jose nustatyti dydžiai yra analogiški, todėl formuluotė tobulintina. Pritarti Patobulinto projekto 16 str.
pataisos pareigūnų laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas vykdomas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Keičiamo statuto 19 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiau nustatyti, kokio dydžio su mokymusi susijusias išlaidas turėtų atlyginti kursantas, jeigu jis bus pašalintas iš pataisos pareigūnų švietimo įstaigos arba atsisakys tarnauti. Taip pat svarstytina, ar statute neturėtų būti apibrėžta, kokios išlaidos laikytinos su mokymusi susijusiomis išlaidomis. Pritarti iš dalies Pritartina, kad turi būti apibrėžta, kokios išlaidos laikytinos su mokymusi susijusiomis išlaidomis. Tačiau Vyriausybė nustatys tokias išlaidas, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus. Lydinčiajame Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte XIIP-1330(2) numatyti teisingumo ministro įgaliojimai, tarp kurių ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodikos rengimas bei teikimas Vyriausybei tvirtinti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25 Keičiamo statuto 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindai, susiję su pareigūnui taikyta baudžiamąja atsakomybe. Pažymėtina, kad čia nurodytas atleidimo pagrindas sietinas su nusikaltimo sunkumo laipsniu (sunkūs bei labai sunkūs nusikaltimai), nusikalstamos veikos objektais (valstybės tarnyba ir viešieji interesai) bei nusikaltimo žalingomis pasekmėmis (turtinė žala valstybei). Tuo tarpu keičiamo statuto 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte formuluojant apribojimus priėmimui į tarnybą, jie siejami su nusikalstamos veikos kaltės forma (tyčinis nusikaltimas) bei teistumo išnykimu/neišnikimu.
Kažin, ar 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte įvardytos nusikalstamos veikos ir 10 straipsnio
vadovaujantis tais pačiais kriterijais, t.y. tiek pretenduojant į pareigas, tiek atleidžiant iš jų neturėtų būti taikytini tapatūs pagrindai. Priešingu atveju gali kilti neaiškumų, vertinant, ar asmuo, atleistas iš tarnybos 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, galėtų pretenduoti užimti pareigas tarnyboje (atsižvelgiant į 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą apribojimą). Pritarti Patobulintos 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Keičiamo statuto 36 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindus reikėtų formuluoti tiksliau. Kai kuriuose punktuose yra suformuluoti keli atleidimo pagrindai (pavyzdžiui, 6,
pagrindą bei nagrinėjant teisminį ginčą dėl atleidimo iš tarnybos, todėl svarstytina, ar savarankiškų atleidimo iš tarnybos pagrindų nereikėtų dėstyti atskiruose punktuose. Pritarti Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai išdėstyti ne 36 str. 2 dalyje, o 33 straipsnio 2 dalyje. Ir atleidimo pagrindai suformuluoti atskiruose punktuose. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
220 Keičiamo statuto 33 straipsnio 2 dalies 20 punkte teikiama nuoroda į Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktuose nustatytus atleidimo pagrindus.
Manytina, kad keičiamo statuto
pobūdžio dalimi arba jo reikėtų atsisakyti, nes iš keičiamo statuto nuostatų neaišku, kokia atleidimo iš tarnybos formuluotė turėtų būtų nurodoma atleidžiant pareigūną šiais pagrindais. Pritarti Projektas patobulintas ( 33 str. 23 ir 24 punktai). 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
214 Keičiamo statuto 33 straipsnio 2 dalies 14 punkto siūlytina atsisakyti, nes tokiu atveju pareigūnas turi teisę nutraukti tarnybą 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Atitinkamai tikslintinos keičiamo statuto 35 straipsnio 1 dalis ir 36 straipsnio 1 dalis, o, atsižvelgiant į pakeistą statuto projekto 33 straipsnio 2 dalies punktų numeraciją – ir kiti keičiamo statuto straipsniai. Pritarti
žodžio „atvejais“ reikėtų įrašyti žodį „pagrindais“. Pritarti
2
„senatvės“ siūlytina įrašyti žodžius „valstybinio socialinio draudimo“. Pritarti
1 Keičiamo statuto 37 straipsnio 1 dalyje nepertraukiamąjį pareigūno tarnybos stažą siūlytina apibrėžti savarankiška norma, o ne tekstu skliausteliuose, kuris gali būti suprantamas kaip paaiškinantis. Pritarti
6 Keičiamo statuto 40 straipsnio 6 dalies nuostatas reikėtų tikslinti, nes neaišku, kada tarnybinės veiklos vertinimo komisija negali (ar gali) vertinti pareigūno veiklos ir kokį prašymą turi pateikti pareigūnas. Pritarti 26.
atsisakyti blanketinio pobūdžio nuorodų į kitus įstatymus. Pritarti
3
nuorodos į statuto 43 straipsnį pateiktina nuoroda į statuto 42 straipsnį. Pritarti
2 Keičiamo statuto 44 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Žuvusiojo šeimos nariais laikomi vaikas (vaikai), įskaitant gimusius po jo žūties arba mirties, ir įvaikis (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ir aukštojoje mokykloje pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat sutuoktinis, tėvai (įtėviai)“. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, Profesinio mokymo įstatyme tokios mokymosi formos nenumatytos. Antra, projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškintas siūlomo teisinio reguliavimo tikslas. Pažymėtina, kad kompensacija šeimos nariams yra mokama lygiomis dalimis, todėl neaišku, kodėl tik nurodytomis formomis ir būdais besimokantys žuvusiojo vaikai turėtų teisę į kompensacijos dalį. Trečia, keičiamo statuto 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta kompensacija savo esme yra analogiška Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatytai vienkartinei draudimo išmokai apdraustajam mirus, todėl mirusiojo (žuvusiojo) šeimos narių sampratą siūlytina apibrėžti vienodais kriterijais. Pritarti 44 str.
Pritarti
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis bei Vidaus tarnybos statuto projektu. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Keičiamo statuto 44 straipsnyje reguliuojamos kompensacijos pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Keičiamo statuto 44 straipsnio 5 dalyje siūloma kompensacijų mažinimo taisyklė kelia abejonių, nes siūloma pareigūnui šio straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją (t.y. iš valstybės biudžeto mokamą vienkartinę kompensaciją) mažinti pagal 41 straipsnio 1 dalį priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Pažymėtina, kad tiek galiojančiame statute, tiek kituose statutinių valstybės tarnautojų tarnybą reguliuojančiuose statutuose yra įtvirtintas pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimas valstybės lėšomis. Šios draudiminės išmokos skirtos kompensuoti dėl draudiminio įvykio netektas darbo pajamas. Vienkartinės kompensacijos pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais paskirtis nėra apibrėžta, neaišku, kokias netektas pajamas ji kompensuoja. Pažymėtina, kad vienkartinio pobūdžio išmoka buvo nustatyta kaip civilinės atsakomybės forma darbdaviui, kai sveikatos ir gyvybės draudimas nebuvo privalomas, todėl keičiamame statute reikėtų apibrėžti, kokie praradimai kompensuojami vienkartine kompensacija ir, tik aiškiai apibrėžus šios kompensacijos mokėjimo paskirtį, vertinti 44 straipsnio 5 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą. Jeigu keičiamo statuto
dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principo, vienos iš jų reikėtų atsisakyti, o jeigu šių išmokų paskirtis yra kompensuoti skirtingas netektis –44 straipsnio 5 dalyje siūlomo išmokų mažinimo atsisakyti.
Šiame kontekste manytina, kad įtvirtinus keičiamo statuto
nuostatos turėtų būti nustatytos ir kituose statutinių valstybės tarnautojų tarnybą reguliuojančiuose statutuose. Nepritarti Nuostatos yra iš esmės analogiškos Vidaus tarnybos statuto projekto XIP-4701(2) 50 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 patvirtintas Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių 6 punktą, visiems statutiniams valstybės tarnautojams bendrosios nuostatos turi būti vienodos. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Keičiamo statuto 49 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Normali pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jeigu Kalėjimų departamento direktorius arba jam pavaldžios įstaigos direktorius paveda, pareigūnai gali dirbti ilgiau, negu nustatyta darbo savaitės valandų norma. Už tai jiems papildomai mokama kaip už viršvalandinį darbą. Pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną“. Atsižvelgiant į šioje dalyje teikiamą naują nuostatą, pagal kurią pareigūnų ilgiau dirbamas laikas yra vadinamas viršvalandžiais, 49 straipsnio 1 dalyje normas reikėtų dėstyti aiškiai ir atsisakyti dviprasmių formuluočių „pareigūnai gali dirbti ilgiau“, „Už tai jiems papildomai mokama kaip už viršvalandinį darbą“. Vadovaujantis keičiamo statuto 49 straipsnio 1 dalies norma, pareigūnui galima būtų pavesti dirbti 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną.
Tokia viršvalandžių trukmė kelia abejonių, nes kartu su įprastu darbo laiku, vienos darbo dienos trukmė galėtų sudaryti 16 darbo valandų. Tokia darbo laiko trukmė prieštarauja Darbo kodekso 144 straipsnyje nustatytai darbo laiko trukmei. Be to, tokios trukmės darbo kokybė kelia abejonių dėl objektyvių aplinkybių – pareigūno gebėjimo sutelkti dėmesį, vykdant tarnybos funkcijas, žmogaus fiziologijos sąlygoto nuovargio ir pan. Darbo dienos (pamainos) trukmė ribojama, remiantis darbo higienos ir darbo medicinos reikalavimais, kuriuos lemia objektyvūs žmogaus fiziologiniai, psichologiniai bei psichofiziologiniai ypatumai. Todėl į juos atsižvelgtina, reglamentuojant pareigūnų darbo laiką ir darbo režimą. Pritarti Projektas patobulintas atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto 2 straipsnyje reikėtų tiksliau suformuluoti nuostatų įsigaliojimo terminus, nes nuoroda į šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimą nėra tiksli, kadangi pagal projekto 3 straipsnį, šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja ne vienu metu. Pritarti2 straipsnis patobulintas, nustatant nuosatų įsigaliojimo terminus. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas jo 1 straipsnio (su išlygomis) įsigaliojimo terminas – 2014 m. kovo 1 d. – yra nerealus, atsižvelgiant į teisėkūros procesui Seime realizuoti būtiną laiką bei Konstitucijoje įtvirtintus eilinių Seimo sesijų pradžios ir pabaigos terminus. Todėl ši nuostata turėtų būti koreguojama. Atsižvelgiant į ją, tikriausiai tikslintini ir kiti projekto 2 ir 3 straipsniuose nurodyti terminai. Pritarti Nurodyti terminai patikslinti 33.
3 Projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „Iki 2015 m. sausio 1 d. pataisos pareigūnų mokymas vykdomas iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo galiojusia tvarka“. Pažymėtina, kad statutą išdėsčius nauja redakcija ir jai įsigaliojus, visos iki tol galiojusios nuostatos (dabar galiojanti statuto redakcija), nepaisant
įsigaliojimui, netektų galios. Atitinkamai netektų galios ir šių, dabar galiojančių statuto nuostatų pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai. Todėl laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. pareigūnų mokymas būtų nereguliuojamas jokiomis teisės normomis – nei dabar galiojančiomis (senomis), nei keičiamo statuto ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Projekto 3 straipsnio 3 dalies nuostata iš esmės reiškia, jog pareigūnų mokymas turėtų būti vykdomas vadovaujantis nebegaliojančiomis (!), t.y. nelegitimiomis taisyklėmis, kas nesuderinama su teisėtumo, teisinio reguliavimo aiškumo, įstatymų viršenybės principais. Susidariusi teisinio reguliavimo spraga turi būti išspręsta kitais būdais, o ne pateikiant nuorodą į nebegaliosiančias teisės normas. Pritarti
Keičiamas statutas pagal santykį su Valstybės tarnybos įstatymu yra specialusis teisės norminis aktas, todėl keičiamame statute siūlytina atsisakyti reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie yra reguliuojami Valstybės tarnybos įstatyme, antraip, pakeitus Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas bendrąsias normas, turės būti keičiamos ir tarpusavyje derinamos keičiamo statuto normos. Pritarti
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr.
XII-209 patvirtino Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gaires. Šių gairių 5 punkte numatyta, kad siekiant aiškumo, konkretumo ir skaidrumo valstybės tarnautojų pareigybes priskiriant statutinėms, statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančiame įstatyme nustatomi statutinio valstybės tarnautojo pareigybės požymiai, statutinių institucijų ir įstaigų ir jose esančių statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai. Vyriausybė statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančio įstatymo projektą turėjo parengti iki 2013 m. gruodžio 1 d. Nepritarti (Tos pačios nuomonės Vyriausybės pozicija
Valstybės tarnybos įstatyme, o pareigybių statuso nustatymo tvarka įtvirtinta Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 nutarimu Nr. 685 (2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 356 redakcija) patvirtintoje Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje. Pažymėtina ir tai, kad statutinės įstaigos, o taip pat už jų veiklą atsakingos ministerijos nepritarė statutinių valstybės tarnautojų teisinių santykių reglamentavimui viename įstatyme. Šį nepritarimą lėmė skirtinga statutinių įstaigų veiklos specifika. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybėje buvo nuspręsta Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių nuostatas įgyvendinti rengiant statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančių statutų pakeitimus, o ne rengiant naują įstatymą.
Svarstant klausimą dėl statutinės valstybės tarnybos reglamentavimo tobulinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame komitete priimtas protokolinis sprendimas
Rita Karpavičiūtė 2014-12-10 * Projektas tobulintinas pagal 2014 metų. sausio 1 d. įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298- brauktinas nurodytas šaltinių sąrašas. Įstatymo 2 ir 3 straipsniuose reikalinga pakeisti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
2 Naujiems priimtiems pataisos pareigūnams pagal Projekto 15 str. numatomas išbandymo terminas paskiriant kuratorių. Atitinkamai numatyta, kad kuratoriumi skiriamas ne mažiau kaip 5 metus tarnaujantis pareigūnas, pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje išklausęs kuratoriaus kursus ir kuriam nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė. Minėtoje nuostatoje tuo pačiu numatyti kuratoriais įgaliojimai ir pareigos.
Tačiau minėtoje nuostatoje nėra numatytos paskatinamosios priemonės, kad didžiausią patirtį turintys pareigūnai norėtų būti naujai priimamų darbuotojų kuratoriais. Be to, kuratoriaus įgaliojimai susiję su papildoma atsakomybe, tad darbas kuruojant naujus darbuotojus turėtų būti įvertintas. Remiantis išdėstytu, siūlome papildyti 15 str. 2 dalį numatant, kad pareigūnui už kuravimą skiriama priemoka. Tuo pačiu pažymime, kad kuratoriais turėtų būti tik tokią funkciją sutinkantys vykdyti pareigūnai (kadangi tai susiję su žinių perdavimu). Tačiau Projekte pateiktas reglamentavimas vienareikšmiškai neleidžia daryti tokių išvadų. Todėl siūlome tikslinti Projekto 15 str, 2 dalį ir tuo aspektu, kad pareigūnas skiriamas kuratoriumi tik jo sutikimu. Pritarti iš dalies Pataisos įstaigose iš esmės pakaktų kelių, apmokytų pareigūnų, kurie vykdytų kuratoriaus funkcijas. Jei bus nustatytas reikalavimas dėl sutikimo skiriant kuratoriumi, tokių pareigūnų skaičius turės būti didesnis, kad vienam ar keliems pareigūnams nesutikus, būtų galima pasiūlyti dar kitiems atlikti kuratoriaus funkcijas. Tai lemtų didesnį lėšų poreikį pareigūnų mokymams ir neracionalų lėšų panaudojimą. Be to, jei visi kuratoriaus kursus baigę pareigūnai atsisakytų būti kuratoriais, būtų komplikuotas naujai paskirtų į pareigas pareigūnų parengimas tarnybai. Projekto 38 straipsnis papildytas 6 dalimi, kurioje numatyta, kad kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams mokamos priemokos. 2. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
2 Projekto 28 str. 2 dalyje numatytas draudimas pataisos pareigūnams streikuoti. Pažymėtina, jog viena iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams bei karjeros valstybės tarnautojams.
Todėl many tina, jog šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz. Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti projekto 28 str. 2 dalį, numatant: streikuoti, jei streiko metu neužtikrinamas minimalus būtinų funkcijų vykdymas. Nepritarti Pataisos pareigūnai nėra paslaugų gyventojams teikėjai. Jie vykdo nuteistųjų ir suimtųjų apsaugą ir elgesio kontrolę, socialinį darbą su jais. Šio funkcijos turi būti vykdomos maksimaliomis pajėgomis, priešingu atveju tai gali turėti įtakos visuomenės saugumui, jei minimaliais skiriant dėmesį nuteistųjų apsaugai, pabėgtų nuteistieji ar nebūtų jie parengti pilnaverčiam gyvenimui laisvėje. Be to, pareigūnai išreikšti savo nepasitenkinimus dėl tam tikrų darbdavio veiksmų (neveikimo) gali ir kitomis priemonėmis (teisinis ginčų nagrinėjimas, aktyvus profesinių sąjungų dialogas su darbdaviais ir kt). 3. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
5 Projekto 38 str. 5 dalyje nustatyta, jog „Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamentui pavaldžių Įstaigų pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius”, Ši norma yra analogiška šiuo metu galiojančiai (Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 40 straipsnis).
Pastebėtina, kad ne kartą buvo kelta problema dėl to, kad vienose pataisos įstaigose tas pačias pareigas užimantiems pareigūnams mokamos vienokios, kitose visai kitokio dydžio priemokos už darbą pavojingomis sąlygomis (didelė diferenciacija tarp dydžių). Buvo inicijuota darbo grupė šiai problemai spręsti, ieškoti sprendimai, tačiau nepavyko rasti bendro sprendimo. Atsižvelgdami į savo atstovų pataisos įstaigose apibendrinimus, pareigūnų siūlymus pateikėme poziciją, jog pavojingos sąlygos yra sietinos ne su pareigybe, o su konkrečiu atliekamu darbu (darbo vieta). Be to, esame atkreipia dėmesį, jog Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 4 str. 2 d. įpareigoja norminiuose teisės aktuose nustatyti saugos ir sveikatos reikalavimus vykdant specifines statutinių tarnautojų funkcijas. Tad faktiškai atskirose įstaigose turėtų būti įvertinamos darbo vietų pavojingumas ir tas sąrašas patvirtinimas. Kadangi patvirtinti visų įstaigų pavojingas darbo vietas yra ganėtinai sudėtinga centralizuotu mastu, atitinkamai siūlome Projekte numatyti, kad Kalėjimų departamento direktorius patvirtina įstaigų grupes ir vykdomų pavojingų funkcijų sąrašą nustato minimalius ir maksimalius tokios priemokos dydžius. Tokiu pasiūlymu siūlome įstatyminiu mastu įtvirtinti, kad priemokos už pavojingumą konkretus dydis priklauso nuo įstaigos grupės ir atitinkamų sugrupuotų pagal pavojingumo laipsnius funkcijų vykdymo. Be to, pareigūnai, dirbdami pavojingomis ir kenksmingiausiomis sąlygomis, už tokias darbo sąlygas (tarnybos ypatumą) gauna bene mažiausią darbo užmokesčio dalį.
Siekiant padaryti tarnybą bausmių vykdymo sistemoje patrauklia darbo vieta, turi būti realiai kompensuojama už pareigūnų darbo sąlygų pavojingumą, darbo rizikingumą, atsakomybės lygį, ir pan. Nenustačius „apatinės“ priemokos ribos, norma lieka neįgyvendinta net minimaliai. Todėl tuo pačiu siūlome Projekto 38 str. 5 dalyje nustatyti minimalias tokios priemokos ribas, nes šiuo metu kai kuriose pataisos įstaigose mokama mažiau nei vieno procento skaičiuojant nuo pareiginės algos priemoka už pavojingumą ( prižiūrėtojams). Nepritarti Pagal Statuto projekto 9 str. 6 dalį, yra tvirtinami pareigybių sąrašai ir pareigybių aprašymai. Kiekvienai pareigybei priskiriamos atitinkamos funkcijos, į kurias atsižvelgiant Kalėjimų departamentas ir turėtų tvirtinti priemokas už darbą pavojingomis sąlygomis. Be to, minimalaus priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis dydžio nustatymas neleistų individualizuoti kiekvienos pareigybės pagal jų pavojingumą. Todėl nustatyti tokį dydį netikslinga. 4. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
10 3,4 Šiuo metu galiojančios Statuto redakcijos 12 str. 6 dalyje įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento direktorius, direktoriaus pavaduotojai, šio departamento administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai, šių įstaigų administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai į pareigas skiriami objektyviai įvertinus Jų profesinį-pasirengimą, įgūdžius ir privalumus konkurso būdu. Taigi įstatyminiu lygmeniu įtvirtinama procedūra turinti užtikrinti objektyvų ir nešališką pareigūnų į vadovaujamąsias pareigas bausmių vykdymo sistemoje paskyrimą.
Šiuo atveju, nors Projekto 12 straipsnyje numatyta priėmimas į pareigūnų pareigas atrankos būdu, tačiau tuo pačiu siūloma leisti į aukštesnes pareigas kilti ir esant teigiamai vertinimo komisijos išvadai (Projekto
pastarasis atvejis netaikomas bausmių vykdymo sistemos įstaigų direktorių pavaduotojų pareigoms. Kadangi Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai, šių įstaigų administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai užima vadovaujančias pareigas, į tokias pareigas pareigūnai turėtų būti skiriami tik atrankos būdu. Tik tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos užtikrinti nešališkumą ir objektyvumą dėl geriausių kandidatų išrinkimo į tokias pareigas. Dėl to siūlome papildyti Projekto 40 str. 10 d. 3, 4 punktų nuostatas: „3) perkelti pareigūną Į aukštesnes tos pačios pareigūnų grandies, kurioje pareigūnas tarnauja, pareigas, išskyrus pareigas, nustatytas Statuto 13 straipsnio 3 dalyje, bei Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pavaduotojų, šių Įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas; 4) perkelti pareigūną į aukštesnes tos pačios pareigūnų grandies, kurioje pareigūnas tarnauja, pareigas, išskyrus pareigas, nustatytas Statuto 13 straipsnio 3 dalyje, bei Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pavaduotojų, šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę kategoriją;"
įstaigų profesinė sąjunga
19 LRITĮPS nuomone, Projekte (12 straipsnyje tikslinant ir projekto 40 str.) iš viso turėtų būti įtvirtinama nuostata, numatanti, kad į vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų grandžių pareigas pareigūnai turėtų būti skiriami tik atrankos būdu.
Atranka sudaro galimybes dalyvauti joje ir iš kitų įstaigų darbuotojams, nes tai atvira procedūra, kai tuo tarpu vertinimas orientuotas tik į toje įstaigoje dirbančius darbuotojus. Be to, vertinimo procedūros pagrindu užimti pareigas galima tik, kai yra komisijos siūlymas, t.y. individualus siūlymas konkrečiam pareigūnui, kai tuo tarpu pareigūnų, atitinkančių kriterijus užimti vyresniųjų pareigūnų pareigas gali būti ir daugiau. Atranka sudaro galimybės iš kelių joje norą dalyvauti pareiškusių asmenų išrinkti labiausiai atitinkantį keliamus kriterijus. Kadangi vyresniųjų pareigūnų grandies pareigos jau yra vadovaujančio pobūdžio, manytume, kad į jas pareigūnai turėtų būti skiriami laimėję atranką. 11 Siekiant užtikrinti vienodą visų pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, manome, kad turėtų būti centralizuotai reglamentuojami vertinimo kriterijai. Dėl to siūlome patikslinti Projekto 40 str. 19 dalį, numatant papildomą įpareigojimą teisingumo ministrui: „Pareigūnų kvalifikacinių kategorijų suteikimo taisykles, vertinimo kriterijus, taip pat konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras“. Pritarti iš dalies Dėl 40 str. 19 d. dalies papildymo, atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje nustatyta pareiga teisingumo ministrui nustatyti konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kas kartu apima ir vertinimo kriterijų nustatymą. 6.
įstaigų profesinė sąjunga
4 Projekto 41 straipsnio 3 dalyje, pataisos pareigūnams aiškiai įtvirtinama garantija dėl bausmių vykdymo sistemos pareigūnų draudimo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos draudimu. Tačiau teisinio neaiškumo kelia Projekto 41 str. 4 dalis: “Draudimo išmokos nemokamos šio Statuto 45 straipsnyje nustatytais atvejais”. Pažymėtina, kad projekto 45 str. 5 dalyje numatyta nuostata, kad kompensacija nemokama, kai pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu. Pastebėtina, kad draudimas dėl nelaimingo atsitikimo apima ir atvejus, kai vykstama į tarnybą ar iš jos ir jie nėra susiję su tarnybinių pareigų ėjimu. Tad draudimo išmokų mokėjimas minėtais atvejais dėl Projekto 41 str. 4 d. ir 45 str. 5 d. numatyto reguliavimo faktiškai taps negalimas. Atitinkamai Projekto 41 str. 4 dalies reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų (Vyriausybės žinios. 1992, Nr. 8-212) 4.1- 4.5 punktų reguliavimo, kuriose įtvirtinti atvejai, kada įvykiai negali būti pripažįstami draudiminiais. Pažymėtina, kad Projekto 45 str. 5 dalies 5 punkte numatyta sąlyga, dalyje “ tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu“ kaip tik ir nesutampa su minėtame nutarime išvardintomis. Minėtasis nutarimas taikomas visiems statutiniams tarnautojams, kurie draudžiami valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome koreguoti Projekto 41 str.
nemokamos šio Statuto 45 straipsnio 1 - 4 dalyje nustatytais atvejais ” Nepritarti Pareigūnų socialinis draudimas nustatytas Projekto 41 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį nelaimingi atsitikimai vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos turėtų būti laikomi draudiminiais įvykiais. 7. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
4 Pagal Projekto 42 straipsnio 4 dalį pareigūnams, dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose numatoma papildoma garantija - prailgintos kasmetinės atostogos, ir ši garantija skirta sveikatai atstatyti. Pažymėtina, kad nemažai pareigūnų, dirbdami pataisos įstaigose, taip pat turi nuolatinį kontaktą su nuteistaisiais, sergančiais užkrečiamomis ligomis. Manome, kad tokio paties pobūdžio garantija turėtų būti nustatoma ir kitų pareigūnų atžvilgiu, individualiai vertinant situaciją dėl tokios garantijos taikymo. Dėl to siūlome Projekto 42 straipsnio 4 dalyje papildomai nustatyti: „Pareigūnams, dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys, sergantys infekcinėmis ligomis, kasmetinių atostogų trukmė, nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, pailginama 10 kalendorinių dienų. Pareigūnams, dirbantiems kitose įstaigose, kuriose laikomi asmenys sergantys pavojingomis infekcinėmis ligomis, gali būti pailginama kasmetinių atostogų trukmė iki 10 kalendorinių dienų. Prailgintų kasmetinių atostogų suteikimo bausmių vykdymo sistemos pareigūnams sąlygas ir tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius” Nepritarti Pavojingomis ligomis sergantys asmenys pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose neturi būti laikomi, o jei laikomi, tai šis laikas turi būti maksimaliai trumpas, kadangi tokiam asmeniui yra būtina sveikatos priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kitose įstaigose pareigūnams suteikti pailgintų atostogų netikslinga. 8.
įstaigų profesinė sąjunga
3 Projekto 44 str. 3 dalyje numatyta, kad pareigūnas teisę į kompensaciją įgyja esant šioms sąlygoms: sveikata sutrikdyta einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Remiantis minėtomis sąlygomis siūloma keisti ir Projekto 44 str. 3 dalies reguliavimą. Pažymėtina, kad padidėjusio pavojaus kriterijaus nenumato nei šiuo metu galiojanti Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 48 straipsnio redakcija, jis nenustatyta ir siūlomame bendrai garantijas reglamentuoti Statutinės valstybės tarnybos įstatymo projekte (36 straipsnis). Tai kad, Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekte (nauja redakcija) (XIP-4701(2)) padidėjusio pavojaus sveikatai kriterijus numatomas, nėra pagrindas jį perkelti į šį Projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnyba bausmių vykdymo sistemoje lyginant su vidaus tarnyba skiriasi pagal pavojingumo lygį: bausmių vykdymo sistemos pareigūnai nuolatos saugo asmenis, kurie nuo visuomenės izoliuoti kaip pavojingi, kai tuo tarpu tik dalis vidaus tarnybos pareigūnų tiesiogiai susiduria su didesnį pavojingumą keliančiais asmenimis. Be to, atsižvelgdami -į Susivienijimo sudėtį Įeinančių profesinių sąjungų patirtį teikiant pagalbą bausmių vykdymo ir vidaus tarnybos sistemų pareigūnams, galime pažymėti, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai dažniausiai patiria sužalojimus dėl prieš juos tyčia kaip pareigūnus nukreiptos agresijos, kai tuo tarpu vidaus tarnybos pareigūnai rečiau sužalojami dėl savo kaip pareigūno statuso (turimų įgaliojimų). Atvejai, kai pareigūnai buvo sužaloti ne dėl trečiojo asmens įtakos nebuvo tokie dažni.
Tad siūlome projekte palikti šiuo metu Statuto 48 straipsnyje įtvirtintą formuluotę. Be to, Susivienijimo nuomone, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju kompensacijos dydis nuo 1 iki 12 VDU turėtų būti taikomas tik tada, kai sužeidimas įvyko ne dėl kito asmens įtakos. Įvykus užpuolimui, kompensacijos dydžio minimumas turėtų būti
Projekto nuostatas lėmė pataisos pareigūnų atliekamų funkcijų įvairovė-vieni pareigūnai atlieka funkcijas, susijusias su betarpišku bendravimu su suimtaisiais ir nuteistaisiais, vykdo jų ginkluotą apsaugą, kiti pareigūnai – tikrina nuteistųjų ir suimtųjų daiktus, pašto siuntinius, tvarko asmens bylas ir kt, t.y. su nuteistaisiais kontaktuoja minimaliai. Atsižvelgiant į tai, siūloma atitinkamai diferencijuoti pareigūnų socialines garantijas, proporcingai nuo tarnybos keliamos grėsmės sveikatai ir gyvybei. Be to, pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnyje taip įtvirtintas iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas. Dėl kompensacijos dydžio lengvo sužalojimo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas lengvas sužalojimas turi skirtingas pasekmes, vienu atveju pareigūnas nukenčia mažiau, kitais daugiau (pvz., kraujosruvos ir kaulo lūžio atvejais). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vis dėlto tikslinga diferencijuoti ir atlyginamos žalos dydžius. 9. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
5 Projekto 44 str. 5 dalyje numatyta: „Pareigūnui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija yra mažinama jam priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Pažymėtina, kad kompensacija už sveikatos sutrikdymą tarnyboje ir draudimo išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra dvi skirtingos garantijos. Pirmoji taikoma tik statutiniams pareigūnams, antroji visiems asmenims dirbantiems pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais, t.y. šiuo draudimu draudžiami visi dirbantys asmenys.
Skirtingai nei pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims nelaimingų atsitikimų draudimo išmokų mokėtojas yra statutinė įstaiga, tačiau vien dėl to negali būti ribojamas abi garantijos statutiniams pareigūnui - teisė gauti kompensaciją^ kuri išplaukia iš tarnybos ypatumų kompensavimo principo, ir teisė gauti draudimo išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Be to, šiuo atveju draudėjas yra valstybė, o ne įstaiga, tad įstaiga nemoka nuo kiekvieno pareigūno kasmėnesinės draudimo įmokos. Ji mokama tik kai įvyksta draudiminis įvykis. Tad šiuo atveju šios garantijos nėra vienodos, ir jos LRIIIPS jo nuomone negali įtakoti viena kitos išmokėjimo. Pastebėtina ir tai, kad kitiems statutinių tarnybų sistemų pareigūnams., pvz. vidaus tarnybos, yra garantuojama tiek viena, tiek kita garantija ir jos viena nuo kitos nepriklauso. Ir Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekte (nauja redakcija) ( XIP-4701(2)) ir Statutinės valstybės tarnybos įstatymo projekte laikomasi pozicijos, kad statutiniams pareigūnams garantuojama tiek teisė į kompensaciją (36 str.), tiek nelaimingų atsitikimų draudimas (40 str. 1 d.) (jo administravimą, vykdymą siūloma perduoti „Sodros“ sistemai). Remiantis išdėstytu, siūlome nuostatą, įtvirtintą Projekto 44 str. 5 dalyje, išbraukti. Nepritarti Tai sudarytų prielaidas pareigūnui už tą patį sveikatos sutrikdymą mokėti kelias kompensacijas, kas lemtų neracionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. 10. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
8 Būtina koreguoti Projekto 44 str., 8 dalį ir dėl to, kas turi įgaliojimus nustatyti lengvo, apysunkio ir sunkaus sužalojimo atvejų sąlygas. Šiuo atveju minėtoje normoje numatyta tik tai, kad kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma teisingumo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1130 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo patvirtinimo“ (Žin.. 2004, Nr. 136-4957) yra taikytinas tik vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu, nes jis priimtas įgyvendinant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 8 dalį. Tad visiškai nebeaišku, kuo remiantis pagal Projekto 44 straipsnio 9 dalį Medicinos centras nustatinės bausmių vykdymo sistemos patirto sužalojimo sunkumo mastą (t.y. nėra materialines teisės normas įtvirtinančio akto). Atsižvelgiant į tai Projekto 44 straipsnyje siūlome įtvirtinti, kad sveikatos sutrikdymo atvejų priskyrimo atitinkamam laipsniui sąlygas nustato Vyriausybė arba teisingumo ministras. Pritarti Siūlytina projekto 44 straipsnio 9 dalį papildyti, kad Pareigūno sveikatos sutrikdymo mastą nustato Medicinos centras, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu pataisos pareigūnų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, Vyriausybės nustatyta tvarka. 11. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga
9 Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 91-3648) 2 punktą įgaliojimai atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę suteikti Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijai, t.y. atitinkamam struktūriniam padaliniui.
Atitinkamai ir kitų statutinių tarnybų sistemų pareigūnų teisinį statusą reglamentuojančiuose įstatymuose numatyta, kad specializuotąją medicininę ekspertizę atlieka Centrinė medicinos ekspertizės komisija. Siekiant suvienodinti formuluotes, siūlome patikslinti Projekto
Projektu nurodyta įstaiga (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras), atliekanti specializuotas ekspertizes ir šiuo projektu nesiekiama nustatyti, kokie šios įstaigos struktūriniai padaliniai turi būti šiame centre, kadangi tai Medicinos centro diskrecija. 12. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2014-04-2850 Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Seime užregistruota nemažai įstatymo projektų, kuriais siūloma grąžinti iki kriziniu laikotarpiu buvusių socialinių išmokų dydžius, atitinkamai turėtų būti gerinama ir pataisos pareigūnų teisinė padėtis šiuo atžvilgiu. Dėl to siūlome pakeisti Projekto 50 str. įtvirtinant, kad „Laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis. Vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu už kiekvieną vaiką kol vaikui sueisvieni metai, pareigūnams mokama 100 procentų o kol vaikui sueis 2 metai, — 85 procentai vidutinio jų darbo užmokesčio “. Nepritarti Visiems darbuotojams mokamos pašalpos (išmokos) turi būti vienodo dydžio, neišskiriant tam tikros asmenų grupės. 13. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2014-04-28 Siekiant, kad į bausmių vykdymo sistemoje esančias laisvas aukštesnes pareigas pretenduotų pareigūnai iš tos pačios sistemos, ir nebūtų prarandami gabūs darbuotojai, galintys užimti tokio pobūdžio pareigas, siūlome projekte įtvirtinti nuostatas dėl vadovų (vadovaujančių pareigų) rezervo sudarymo.
Nepritarti Siekiant skatinti pataisos pareigūnus ir neprarasti gabių darbuotojų, projekte numatytas pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas ir galimybė gabius darbuotojus perkelti į aukštesnes pareigas (išskyrus vadovaujančias pareigas). Be to, buvę ir esami pareigūnai siekti aukštesnių pareigų galės dalyvaudami atrankoje, kaip ir kiti, pataisos įstaigose nedirbantys asmenys. Tai leis išsirinkti geriausią kandidatą į vadovaujančias pareigas, ir ne vien tik iš pataisos pareigūnų rato. 14. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2014-04-282 Projekto 2 straipsnyje, įtvirtinančiame nuostatas dėl Projekto įgyvendinimo numatyta, kad iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo į pareigas paskirtas Kalėjimų departamento direktorius šias pareigas eina iki kadencijos, kuriai jis buvo paskirtas, pabaigos. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kitoks reguliavimas: Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktorių atžvilgiu kadencija pradedama skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo- Tad gaunasi, kad minėtas pareigas šiuo metu užimantys pareigūnai šias pareigas užtikrintai užims ir įsigaliojus projekto nuostatoms. LRITĮPS nuomone, toks reglamentavimas prieštarauja tikslams dėl ko įvesta kadencijų sistema Atsižvelgiant į tai, kad tokių pareigų užėmimui pagal Projekto 13 straipsnio 3 dalį turi būti rengiama atranka, nuo kurios ir pradedama skaičiuoti kadencija, įsigaliojus Projektui atrankos turėtų būti rengiamos į minėtas pareigas. Tokiu atveju galėtų būti numatytas laikotarpis atrankos surengimui, pvz. per metus laiko ar pan.
Šiuo metu pareigas užimančių pareigūnų interesai nebūtų pažeidžiami, nes jiems būtų sudaromos galimybės dalyvauti atrankoje. Nepritarti Naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimas nėra teisinis pagrindas atleisti pareigūnus iš pareigų. 15. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2014-04-28 Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, dėl papildomų aspektų, ypatingai kai tai susiję su garantijomis, galima papildomai susitarti kolektyvinėse sutartyse. Siekiant, kad išsispręstų ilgametės problemos, kurios šiuo metu bandomos spręsti poįstatyminiu lygmeniu, tačiau tai ne visuomet pavyksta (pvz. dėl priemokų už pavojingumą kriterijų, jų dydžių, tarnybinių uniformų išdavimo, kasmetinių atostogų suteikimo ir kt.), bei atsižvelgiant, jog ir valstybės tarnautojų atžvilgiu taip pat galima sudaryti kolektyvines sutartis (Valstybės tarnybos įstatymo 51 str.), siūlome jas spręsti plėtojant kolektyvinius santykius. Dėl to siūlome papildyti Projektą nuostata:
„Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytos papildomos profesinių sąjungų
veiklos vidaus reikalų įstaigose garantijos bei sąlygos, pareigūnų darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, saugos ir sveikatos bei kitos darbo, socialinės ir ekonominės sąlygos, kurios nėra imperatyviai nustatytos šiuo Statutu bei kitais įstatymais.“ Pritarti iš dalies Vidaus tarnybą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, todėl tik jame gali būti aptarti santykiai dėl profesinių sąjungų garantijų vidaus reikalų įstaigose. Papildytas
turinio. 16. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2014-04-28 Siūlome nustatyti aiškią sąlygą, būtiną įgyvendinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 22 str. 1 d. 5 p. numatytą teisę.
5 p. numatytą teisę. Taip pat siūlome numatyti aiškias veiklos garantijas, pašalinti galimas prielaidas profesinių sąjungų narių, atstovų persekiojimui, sukurti geresnes prielaidas vidiniam mikroklimatui gerinti ir efektyviam valdymui užtikrinti. Atsižvelgdami į tai siūlome Projekte numatyti nuostatą: „1. Profesinių sąjungų atstovai, pateikę Įgaliojimą, kontroliuodami kaip įstaigos vadovas, administracija laikosi ir vykdo teisės aktais nustatytų sąlygų ir reikalavimų, laikydamiesi įstaigoje nustatyto saugumo rėžimo reikalavimų gali patekti į tarnybines patalpas, susipažinti su visais dokumentais apie darbo socialines ir ekonomines sąlygas, susipažinti su įstaigos ar jos padalinio finansiniais dokumentais ir neatlygintinai gauti šių dokumentų kopijas. 2. Vykdyti profesinių sąjungų veiklą darbo (tarnybos) laiku galima, jei tai iš esmės netrukdo įstaigos funkcijų užtikrinimo. Profesinių sąjungų veiklai galima naudoti tarnybines kanceliarines, informacijos ir telekomunikacijų, ryšio, transporto priemones, tarnybines patalpas, jei tai iš esmės netrukdo įstaigos funkcijoms užtikrinti “ Nepritarti Statuto projektas reguliuoja tik santykius, susijusius su pataisos pareigūnų tarnyba, o profesinių sąjungų teisinį statusą (taip pat ir teises) - Profesinių sąjungų įstatymas ir Darbo kodeksas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos teisės – vykdyti nevalstybinę įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę, įgyvendinimui Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje yra nustatyta pareiga darbdaviui teikti profesinės sąjungos atstovams, atliekantiems kontrolės funkcijas, prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas, užtikrinti teisę atlikti kitas kontrolės funkcijas. Minėtame straipsnyje taip pat pasisakyta ir dėl profesinės sąjungos narių veiklos darbo metu. Šiame straipsnyje nurodyta, kad profesinių sąjungų atstovaujamų ir (ar valdymo organų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu.
Tuo tikslu ji atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jei kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi, iš esmės profesinės sąjungos siūlomos nuostatos Statuto projekto papildymui yra perteklinės. 17. Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2014-04-28 Būtina sumažinti tarnybinių ginčų skaičių, jų nagrinėjimo trukmę. Taip pat numatyti, kaip turėtų būti sprendžiami kolektyviniai ginčai (atsižvelgiant į tai, kad negali būti taikoma įprasta kolektyvinio ginčo tvarka, galioja draudimas streikuoti). Ginčams spręsti siūlome numatyti7 ginčų komisiją, kurioje nė viena šalis neturėtų persvaros, t.y, - sprendimai būtų pasiekiami kompromiso būdu. pasitelkiant visuomenės atstovus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Statute galioja (ir Projekte siūloma palikti) draudimas streikuoti. Streikas kaip kolektyviniai veiksmai yra kraštutinė priemonė kolektyviniam darbo ginčui spręsti. Valstybė, nustačiusi draudimą, turi nustatyti kitą, alternatyvų ir abiem pusėm priimtiną būdą, kaip išspręsti kolektyvinį ginčą su darbdaviu. Atitinkamai Projekte siūlome įtvirtinti nuostatą: straipsnis. Tarnybiniai ginčai
tarnyboje gali būti kolektyviniai ir individualūs. 2. Kolektyviniai ginčai sprendžiami derybų bodu. Nesusitarus dėl, reikalavimų įgyvendinimo, surašomas nesutarimo protokolas ir perduodamas nagrinėti tarnybinių ginčų komisijai. 3. Individualus tarnybinis ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos administracijos dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Individualūs ginčai privalo būti sprendžiami ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka centrinėje statutinėje įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. 4.
įstaigos vadovas skiria 3 atstovus, statutinių įstaigų sistemoje veikiančios profesinės sąjungos (ar jų susivienijimai), proporcingai vienijamų narių skaičiui, skiria 3 atstovus,
komisijos veikla finansuojama iš centrinei statutinei įstaigai skirtų asignavimų. Komisijos nario, esančio Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos darbuotoju, laikas atliekant komisijos nario įgaliojimus prilyginamas darbo laikui. 5. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma 2 metams, ne mažiau kaip pusė komisijos narių privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Komisijos posėdžiai teisėti ir ji gali priimti sprendimą, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių, balsams pasiskirsčius po lygiai. 6. Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti ginčijamas administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti Projektas papildytas nauju tryliktu skirsniu (53 straipsnis), reglamentuojančiu galimybę spręsti ginčus Kalėjimų departamente sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Žmogaus teisių komitetas 2014-05-15 iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1329 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti2 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-05-15 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kurioms pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarti 3.
2014-05-29 iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1329 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei šio Komiteto žemiau ir argumentuose prie Teisės departamento pastabų pateiktus pasiūlymus. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog aiškinamajame rašte nurodyta, jog Kalėjimų departamento Mokymo centre papildomai bus steigiama 16 naujų etatų. Siekiant išgryninti statutinių valstybės tarnautojų ratą, šios pareigybės ir kitos mokymo įstaigose esančios pareigybės neturėtų būti statutinės, nes atliekamos funkcijos nėra susiję su padidėjusiu pavojumi ir rizika dėstytojų gyvybei ir sveikatai. Atsižvelgti
Siekiant užtikrinti lygiateisiškumą tarp statutinių ir civilių valstybės tarnautojų, vienodas socialines garantijas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir kitose statutinėse tarnybose, atsisakyti Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms nebūdingų funkcijų, pareigūnai turi būti draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, t.y. papildomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu (tarifas 3,4 proc.) ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu (tarifas 0,18 proc.). Pareigūnai šiuo metu valstybės lėšomis yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, tačiau nelaimingus atsitikimus tarnyboje draudiminiais įvykiais pripažįsta ir draudimo sumas apskaičiuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigos (SODRA). Ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokų dydžiai bei jų apskaičiavimas vykdomas taikant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas.
Taip pat turi būti parengti lydimieji Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pakeitimo įstatymų projektai. Pasiūlymas: „41 straipsnis. Socialinis draudimas
sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo suma yra lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet negali būti didesnė už 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalias mėnesines algas. Pareigūnai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. 2. Kursantų sveikata ir gyvybė visam jų profesinio mokymo laikotarpiui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų profesinio mokymo metu. Kursanto sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi draudiminio įvykio mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš 12. Kursantai Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. 3. Pareigūnų ir kursantų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo tvarką, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato teisingumo ministras. 4. Draudimo išmokos nemokamos Statuto 45 straipsnyje nustatytais atvejais. 5. Pareigūnai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami valstybinių socialinio draudimo pensijų draudimu. 6. Pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. 7. Pareigūnai Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami nedarbo socialiniu draudimu.“ Pritarti Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209 patvirtintose Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairėse (toliau – Gairės) numatyta, jog statutiniai valstybės tarnautojai turi būti draudžiami visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. Nuostatos dėl pareigūnų draudimo visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis turėtų įsigalioti 2016 m. sausio 1 d. Nuo šios datos planuojama į socialinio draudimo sistemą įtraukti ir vidaus reikalų sistemos statutinius valstybės tarnautojus. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-05-2950 Komitetui siūlant drausti pareigūnus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, šio straipsnio nuostatos tampa nebeaktualios, nes jose pateikiama blanketinė nuoroda į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Seimo patvirtintų Gairių 11 dalies 1 punkte, kaip papildoma socialinė garantija statutiniams valstybės tarnautojams numatyta galimybė tapus laikinai nedarbingiems dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į (iš) jos) gali būti kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas (kitaip kompensuojamas jų VDU). Taigi siūlome šiame straipsnyje reglamentuoti šią socialinę garantiją. Pasiūlymas:
garantijos Laikinojo nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, pareigūnams mokamos vidutinio jų darbo užmokesčio arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.
Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos vykdymo, atveju pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo. Pareigūnams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), iš institucijos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas.“ Pritarti Siūlomos nuostatos dėl socialinių garantijų turėtų įsigalioti 2016 m. sausio 1 d., nes nuo šios datos įsigaliotų nuostatos dėl pareigūnų draudimo visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis. 6. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-05-2949 1,2 Argumentai:
Siūlome tiksliai suformuluoti darbo laiko nuostatas, nustatyti, jog normali pareigūnų darbo laiko trukmė yra 40 valandų per savaitę, o maksimali įskaitant viršvalandžius
Papildyti įstatymo projekto 49 straipsnį naujomis 1, 2 ir 3 dalimis: „1. Pareigūnų darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Įstaigos vadovas gali pavesti pareigūnui dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. 2.
laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų. 3. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tokių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.“ Pritarti Patobulintas projekto 49 straipsnis. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-05-2933224 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, jog Valstybės tarnybos įstatyme numatytas atleidimo pagrindas „šalių susitarimas“, siūlome tokią galimybę nustatyti ir Statuto 33 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas: „24) sudaromas šalių susitarimas dėl pareigūno atleidimo iš pareigų.“ Nepritarti (Patobulintame projekto variante siūlomas punktas būtų 25-asis). Pareigūnai, skirtingai nei kiti valstybės tarnautojai, tarnybai parengiami, o taip pat jų kvalifikacija keliama mokymo įstaigose ir tam naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Todėl jų atleidimui iš tarnybos neturėtų būti taikomas susitarimo tarp pareigūno ir jį į pareigas paskyrusio asmens institutas. 8. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-05-29273 Argumentai:
Seimo patvirtintose Gairėse numatyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams būtina sudaryti galimybę vesti kolektyvines derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis. Taip pat atsižvelgiama į profesinių sąjungų atstovų Komiteto posėdžio metu dėl kolektyvinių sutarčių pateiktus pasiūlymus. Siūlome papildyti įstatymo projekto 27 straipsnį 3 dalimi. Pasiūlymas: „3.
Pasiūlymas: „3. Įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos profesinės sąjungos ir darbo tarybos turi teisę vesti kolektyvines derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis.“ Pritarti
straipsnis 3 dalimi
komitete patobulintam Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo projektui XIIP -1329(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras , Vitalijus Gailius. Valdas Skarbalius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komitete patobulintas įstatymo projektas (nauja redakcija) XIIP-1329(2). Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas