projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Teikiami įstatymų projektai patobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2014 m. kovo 26 d. išvadoje pateiktus siūlymus. Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys:
1) įgyvendinant Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo (5 straipsnis) nuostatą, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais, Nuodingąsias medžiagas gaminančių, teikiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymą (toliau – Įstatymas);
2) ištaisyti 1974 m. birželio 4 d. Tarybos direktyvos 74/556/EEB, nustatančios išsamias nuostatas dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, taikomų su toksiškais produktais susijusiai veiklai, jų prekybai ir platinimui, taip pat veiklai, susijusiai su profesionaliu tokių produktų naudojimu, įskaitant tarpininkavimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 34) (toliau – Direktyva 74/556/EEB), ir 1974 m. birželio 4 d.
Tarybos direktyvos 74/557/EEB dėl savarankiškai dirbančių asmenų ir tarpininkų, užsiimančių toksiškų produktų prekyba ir jų platinimu, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 38) (toliau – Direktyva 74/557/EEB) perkėlimo į nacionalinę teisę (į Aprašą) metu padarytus netikslumus, įvardyti institucijas, kurios išduoda asmenų nepriekaištingą reputaciją patvirtinančius dokumentus;
3) būtinybė suderinti Įstatymo nuostatas su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008), nuostatomis (Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 įvedama nauja pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) klasifikacija, su kuria reikia suderinti Įstatyme vartojamas sąvokas);
4) poreikis suderinti Įstatyme pateiktame nuodingosios medžiagos sąvokos apibrėžime ir 2008 m. gruodžio
cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiame ir panaikinančiame direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr.
1272/2008) vartojamus terminus;
5) būtinybė patikslinti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas) nuostatas, kad nuodingąsias medžiagas gaminančių, tiekiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetenciją patvirtinantys liudijimai išduodami asmenims, iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems į kitą valstybę narę verstis veikla, susijusia su nuodingosiomis medžiagomis (pagal Direktyvos 74/556/EEB nuostatas), suderinti Įstatymo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas;
6) įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ nuostatas, atsirado būtinybė Įstatyme nustatyti leidimų vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimo, neišdavimo, patikslinimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo nuostatas, nustatyti, kad šie leidimai galiotų neterminuotai, ir taip sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams bei suderinti Įstatymo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas. Taip pat siekiama įstatymo lygmeniu nustatyti asmenų kompetenciją patvirtinančių liudijimų išdavimo nuostatas;
7) patikslinti kai kurias Įstatymo nuostatas įvedant naujas sąvokas ir jas apibrėžti, taip pat atsisakyti perteklinio sąvokų vartojimo. Įstatymo projektu siekiama ūkinės veiklos ribojimus bei reikalavimus subjektams, galintiems užsiimti konkrečia veikla, iš Aprašo perkelti į Įstatymą ir taip teisinį reguliavimą nustatyti aukštesnio lygmens teisės aktu, suderinti Įstatymo nuostatas su Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatomis ir ištaisyti 1974 m. birželio 4 d. Tarybos direktyvos 74/556/EEB bei 1974 m. birželio 4 d.
Tarybos direktyvos 74/557/EEB nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę (į Aprašą) metu padarytas klaidas, įvardyti institucijas, kurios išduoda asmenų nepriekaištingą reputaciją patvirtinančius dokumentus, įstatymo lygmeniu nustatyti leidimų veiklai, susijusiai su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimo, neišdavimo, patikslinimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo nuostatas, nustatyti, kad šie leidimai galiotų neterminuotai, ir taip sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, įstatymo lygmeniu nustatyti asmenų kompetenciją patvirtinančių liudijimų išdavimo nuostatas. Taip pat nurodytos institucijos, kurios išduoda asmenų nepriekaištingą reputaciją patvirtinančius dokumentus: Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro tvarkymo įstaiga yra Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą duomenis apie juridinių, fizinių asmenų bankroto procesą tvarko ir teikia (skelbia) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Duomenys apie asmenų bankrotą Lietuvoje yra viešai prieinami, todėl išduodant leidimus nėra tikslinga gauti pažymas. Įstatymo projektu siekiama konkretizuoti nuodingųjų medžiagų priežiūros funkcijas, atsižvelgiant į cheminių medžiagų valdymą reglamentuojančių teisės aktų taikymo sritis bei siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį. Įstatymo projekte nustatomi asmenų kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Jie turi būti tenkinami siekiant gauti leidimą veiklai, susijusiai su nuodingosiomis medžiagomis, taip pat jį gavus ir vykdant veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, todėl nustatoma reikalavimų atitikties priežiūra po leidimo veiklai, susijusiai su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad priežiūra gali būti vykdoma teikiant informaciją ir dokumentus nuotoliniu būdu, papildomos administracinės naštos ūkio subjektams nebus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama nustatyti tinkamą nacionalinės teisės reguliavimą ir užtikrinti jos suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktais. Teikiamus įstatymų projektus parengė Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus 2014 m. gegužės
ministerijos, Aplinkos ministerijos, Ūkio ministerijos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovų. Galutinę teikiamų įstatymų projektų redakciją parengė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Įstatymo pirmajame skirsnyje (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) pateikiama nuodingųjų medžiagų apibrėžtis. Ši apibrėžtis yra susijusi su nuodingųjų medžiagų klasifikavimu ir ženklinimu. Šio klasifikavimo pagrindu buvo parengtas Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašas. Įstatymas taip pat įtvirtina potencialiai nuodingų medžiagų, kurioms taikomi visi šio Įstatymo reikalavimai, sąvoką.
Su poveikio visuomenės sveikatai ekspertize susiję Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnio pavadinimas, 16 straipsnio 3 ir 4 dalys ir Įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimas. Įstatymo 10 straipsnyje numatyti leidimai įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas, kurių išdavimo taisykles nustato sveikatos apsaugos ministras. Pagal galiojančias Leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas išdavimo taisykles asmenys, tiekiantys rinkai (parduodantys ar kitaip perleidžiantys), įsigyjantys, naudojantys nuodingąsias medžiagas, kreipiasi į visuomenės sveikatos centrus apskrityse dėl leidimo, kuris yra išduodamas 1 metams dėl kiekvienos nuodingosios medžiagos, gavimo. Prieš išduodant leidimus įvertinama asmenų kompetencijos ir reputacijos atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams, veiklos vykdymo sąlygos įvertinamos veiklos vykdymo vietoje, įvertinami nuodingųjų medžiagų duomenys ir asmenų pasirengimas saugiai vykdyti veiklą su nuodingosiomis medžiagomis pagal saugos duomenų lapus ir teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtinta informacijos, susijusios su žmonių apsinuodijimais nuodingosiomis medžiagomis, detali kaupimo ir teikimo tvarka, taip pat visuomenės informavimo apie Lietuvai aktualias nuodingąsias medžiagas tvarka (Įstatymo projekte ši tvarka lieka iš esmės nepakeista; taip pat nenumatoma keisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų).
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoda nuodingąsias medžiagas gaminančių, tiekiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetenciją patvirtinančius liudijimus visiems asmenims, tiek vykdantiems veiklą Lietuvos Respublikoje, tiek išvykstantiems vykdyti analogiškos veiklos į kitas valstybes nares. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siekiama suderinti Įstatymo nuostatas su Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatomis, reglamentuojančiomis cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimą ir ženklinimą (siūloma nauja redakcija numato galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų pakeitimą, 2 straipsnio 2 dalies nuostatų atsisakymą, 5, 7 straipsnių atsisakymą). Įstatymo projektu siekiama teisinį reguliavimą nustatyti aukštesnio lygmens teisės aktu. Priėmus Įstatymo projektą būtų tinkamai įgyvendintos Direktyvos 74/556/EEB ir Direktyvos 74/557/EEB nuostatos, įtvirtinant kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus asmenims, vykdantiems veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis bei kompetenciją patvirtinančių liudijimų išdavimo tvarką.
Siekiant apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą nuo galimo neigiamo nuodingųjų medžiagų poveikio ir atsižvelgiant į ES teisės aktų, reguliuojančių cheminių medžiagų saugą, nuostatas, pagal kurias cheminių medžiagų (taip pat ir nuodingųjų medžiagų) tiekėjai rinkai yra gamintojai, importuotojai, tolesni naudotojai, platintojai, tikslinga aiškiai reglamentuoti, kad teisės aktų nuostatos dėl asmenų kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos būtų taikomos visiems nuodingųjų medžiagų tiekimo grandinės dalyviams (gamintojams, tiekėjams, naudotojams t. y. asmenims, vykdantiems veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis). Įstatymo projekte yra pateikiamas veiklos, susijusios su nuodingosiomis medžiagomis, apibrėžimas, kuriame vartojami terminai yra suderinti su Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 terminais. Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 tiekėjas apibrėžiamas kaip gamintojas, importuotojas, tolesnis naudotojas arba platintojas, kuris tiekia rinkai cheminę medžiagą – atskirą ar esančią mišinio sudėtyje, arba mišinį. Tiekimas rinkai apibrėžiamas kaip tiekimas arba bet koks perdavimas trečiajam asmeniui už mokestį arba nemokamai. Importas laikomas tiekimu rinkai. Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 gamyba yra apibrėžiama kaip cheminių medžiagų gaminimas ar natūralių cheminių medžiagų išgavimas. Naudojimo sąvoka apima perdirbimą, mišinių ruošimą, suvartojimą, sandėliavimą, laikymą, apdorojimą, sudėjimą ar supylimą į talpyklas, perdėjimą ar perpylimą iš vienos talpyklos į kitą, sumaišymą, gaminio gaminimą arba kitokį naudojimą.
Įstatymo projektas numato išimtis, kad kompetencijos ir reputacijos reikalavimai, taip pat reikalavimas turėti leidimą veiklai, susijusiai su nuodingosiomis medžiagomis (toliau – Leidimas) netaikomas energijos ištekliams, kadangi veiklą su šiais ištekliais detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas; šie reikalavimai netaikomi ir veiklai su augalų apsaugos produktais, kadangi veiklą su šiais produktais detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pasiūlymu Įstatymo projektas bus taikomas fumigantams, kadangi jie dideliais kiekiais paskleidžiami į orą ir jų saugai užtikrinti būtinos pačios griežčiausios priemonės. Įstatymo projektu numatytas leidimas vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis būtų išduodamas nurodant konkretų leistinos veiklos pobūdį (vieną ar daugiau veiklos rūšių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje). Įstatymo projektu numatytas Leidimas būtų išduodamas neterminuotai, įsigaliotų jį paskelbus Licencijų informacinėje sistemoje ir atitinkamai būtų sumažinama administracinė našta ūkio subjektams, vykdantiems veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis. Administracinė našta būtų sumažinima ir dėl to, jog leidimas būtų išduodamas vykdyti veiklą su visomis nuodingosiomis medžiagomis (pagal iki šiol galiojantį teisinį reglamentavimą vienai nuodingai medžiagai išduodamas vienas leidimas).
Įstatymo projektu (4, 8 ir 9 straipsniai) atsižvelgta į praktines situacijas, kai veikla, susijusi su nuodingosiomis medžiagomis vykdoma ne nuolatinėje veiklos vykdymo vietoje, o tik užsakovų nurodytose vietose (pvz., statybos įmonės naudoja nuodingąsias medžiagas statybvietėse, dujotiekių priežiūros tarnyba – magistralinių dujotiekių linijose). Atsižvelgiant į tai, bus peržiūrimi valstybės rinkliavos dydžiai. Įstatymo projekto nuostata, kad tais atvejais, kai pateikti visi reikiami dokumentai Leidimui gauti ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras per 30 dienų neišduoda Leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo jį išduoti, laikoma, kad Leidimas yra išduotas, užtikrina siekiančių gauti Leidimą asmenų teisėtų lūkesčių įgyvendinimą (šiais atvejais pakaks dokumentų pateikimo Licencijų informacinėje sistemoje fakto). Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2014 m. kovo 26 d. išvadoje pateiktus siūlymus, Įstatymo projekte įvairioms institucijoms nustatomos konkrečios nuodingųjų medžiagų priežiūros funkcijos.
Konkrečių fizinių asmenų, juridinių asmenų ar jų filialų priežiūros funkcijos įvairioms institucijoms jau pavestos atitinkamais įstatymais, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai – atlikti ūkio subjektų veiklos patikrinimus Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnis); Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui – vykdyti asmens sveikatos priežiūros, švietimo, stacionarių globos ir slaugos įstaigų, interneto kavinių ir klubų, keleivių vežimo traukiniais, laivais ir keltais vidaus maršrutais, policijos areštinių ir laisvės atėmimo vietų, juridinių asmenų, valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, taip pat užsienio valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų (toliau – įmonė), gaminančių kosmetikos gaminius, kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų, žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklos, balzamavimo ir kremavimo veiklos ir kt. valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnis); Lietuvos Respublikos muitinei – tikrinti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą, reikalauti iš asmenų deklaruoti ir pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas, iš jos eksportuojamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis); savivaldybėms – gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra), statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13, 21 punktai); Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai – atlikti valstybinę maisto kontrolę, kuri apima visus maisto tvarkymo etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką; atlikti veterinarinės kontrolės subjektų valstybinę veterinarinę priežiūrą; atlikti valstybinę geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę (Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 1, 4 dalis, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 12 straipsnio 1 dalis); Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotai institucijai – tikrinti, kaip parduodami prekes ar teikdami paslaugas, gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai laikosi įstatymų ir kitų norminių aktų (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 6 straipsnio 2 punktas); Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai – tikrinti, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas);
Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai – atlikti fizinių ir juridinių asmenų veiklos, susijusios su augalų apsaugos produktų įvežimu, vežimu, saugojimu, naudojimu ir tiekimu rinkai, priežiūrą (Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).
Konkrečių fizinių asmenų, juridinių asmenų ar jų filialų priežiūros funkcijos įvairioms institucijoms jau pavestos atitinkamais įstatymais, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai – atlikti ūkio subjektų veiklos patikrinimus Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnis); Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui – vykdyti asmens sveikatos priežiūros, švietimo, stacionarių globos ir slaugos įstaigų, interneto kavinių ir klubų, keleivių vežimo traukiniais, laivais ir keltais vidaus maršrutais, policijos areštinių ir laisvės atėmimo vietų, juridinių asmenų, valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, taip pat užsienio valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų (toliau – įmonė), gaminančių kosmetikos gaminius, kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų, žmogaus palaikų laidojimo paslaugų (žmogaus palaikų laikymo, paruošimo šarvoti, šarvojimo) teikimo veiklos, balzamavimo ir kremavimo veiklos ir kt. valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnis); Lietuvos Respublikos muitinei – tikrinti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinę komercinę veiklą, reikalauti iš asmenų deklaruoti ir pateikti muitiniam tikrinimui į Bendrijos muitų teritoriją importuojamas, iš jos eksportuojamas arba tranzitu per šią teritoriją gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis); savivaldybėms – gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūr
a, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra), statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13, 21 punktai); Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai – atlikti valstybinę maisto kontrolę, kuri apima visus maisto tvarkymo etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką; atlikti veterinarinės kontrolės subjektų valstybinę veterinarinę priežiūrą; atlikti valstybinę geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę (Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 1, 4 dalis, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 12 straipsnio 1 dalis); Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotai institucijai – tikrinti, kaip parduodami prekes ar teikdami paslaugas, gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai laikosi įstatymų ir kitų norminių aktų (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 6 straipsnio 2 punktas); Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai – tikrinti, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas);
Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai – atlikti fizinių ir juridinių asmenų veiklos, susijusios su augalų apsaugos produktų įvežimu, vežimu, saugojimu, naudojimu ir tiekimu rinkai, priežiūrą (Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Įstatymo projektu siekiama valstybės institucijoms nenustatyti naujų priežiūros objektų; atsižvelgiant į kitais įstatymais jau nustatytus priežiūros objektus, pavesti joms pagal kompetenciją prižiūrėti, ar asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, turi Įstatymo projekte nurodytą Leidimą ir ar vykdomos Leid
ime nurodytos sąlygos (veiklos vykdymo vieta ir veiklos rūšys – nuodingųjų medžiagų gamyba, tiekimas rinkai, naudojimas).
Įstatymo projektu siekiama valstybės institucijoms nenustatyti naujų priežiūros objektų; atsižvelgiant į kitais įstatymais jau nustatytus priežiūros objektus, pavesti joms pagal kompetenciją prižiūrėti, ar asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, turi Įstatymo projekte nurodytą Leidimą ir ar vykdomos Leidime nurodytos sąlygos (veiklos vykdymo vieta ir veiklos rūšys – nuodingųjų medžiagų gamyba, tiekimas rinkai, naudojimas). Taip užtikrinamas visų potencialių objektų priežiūros įvairiais aspektais mechanizmas. Vengiant blanketinių nuostatų, išvardintieji priežiūrą vykdančių institucijų kompetenciją nustatantys teisės aktai Įstatymo projekte nenurodomi. Įstatymo projektu ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu numatyta patikslinti, kad kompetenciją patvirtinantys liudijimai būtų išduodami tik asmenims, išvykstantiems vykdyti šios veiklos į kitas valstybes nares. Asmenims, vykdantiems minimą veiklą Lietuvos Respublikoje, kompetencijos atitiktis bus įvertinama leidimų vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimo metu, taip pat ūkio subjektams teikiant informaciją apie šių duomenų pasikeitimus. Asmenys, baigę studijas, priskirtinas Įstatymo projekte nurodytoms studijų kryptims, pagal esamą teisinį reguliavimą ir taikymo patirtį įgyja tinkamų ir pakankamų žinių apie cheminių medžiagų saugą, nuodingųjų medžiagų poveikį žmogaus sveikatai. Studijų kryptys suderintos su kitomis institucijomis. Siekiama įstatymo lygmeniu nustatyti leidimų vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimo, neišdavimo, patikslinimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, nustatyti šių leidimų neterminuotą galiojimo laiką, atsisakyti popierinių leidimų paliekant tik elektroninius leidimus, kad būtų aiškiau apibrėžtos šią sritį reguliuojančios procedūros ir sumažinama administracinė našta ūkio subjektams.
Be to, siekiant užtikrinti tolesnį veiklos, susijusios su nuodingosiomis medžiagomis, sąlygų laikymąsi ir priežiūrą, Įstatymo projekte nurodomos minėtos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą vykdančios institucijos (Įstatymo projekto ketvirtasis skirsnis). Siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį bei visuomenės sveikatos saugą, nustatomas veiklos kontrolės mechanizmas (Įstatymo projekto ketvirtasis skirsnis), kontrolę paskirstant tarp keleto institucijų pagal teisės aktų nustatytą jų veiklos sritį. Įstatymo projekte (13 straipsnis) taip pat numatyta, jog priežiūra, kaip laikomasi šiame projekte nustatytų nuodingųjų medžiagų gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimų, įskaitant licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi, yra pavedama įvairioms institucijoms, įskaitant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Atsižvelgiant į tai, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnis yra pildomas nauju 12 punktu. Taip pat Įstatymo projektas detalizuoja vietų, kuriose draudžiama vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, priežiūros mechanizmą (13 straipsnis). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nauja Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymo redakcija yra užtikrinamas sisteminis teisinių santykių reguliavimas, suderintas su cheminių medžiagų valdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
Teigiamas teisinio reguliavimo poveikis taip pat yra numatomas ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės nuostatas. Numatomu teisiniu reguliavimu yra tiksliau nustatomos veiklos, susijusios su nuodingosiomis medžiagomis, kontrolės funkcijos ir taip padidinama teigiama įtaka visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugai. Numatomo teisinio reguliavimo poveikis valstybės finansams aptariamas šio aiškinamojo rašto 12 dalyje. Numatomu teisiniu reguliavimu yra mažinama administracinė našta ūkio subjektams šiais būdais: įtvirtinta neterminuotų leidimų sistema veiklai, susijusiai su nuodingosiomis medžiagomis vykdyti (pagal iki šiol galiojusią tvarką leidimai tokiai veiklai vykdyti buvo išduodami 1 metų laikotarpiui); leidimas gali būti išduodamas daugiau nei dėl vienos nuodingosios medžiagos (pagal iki šiol galiojusią tvarką vienas leidimas buvo išduodamas dėl 1 nuodingosios medžiagos); nebereikia teikti duomenų, kurie jau pateikti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.
Įstatymo projektu numatytas leidimas vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis (Įstatymo projekto 9 straipsnis), būtų išduodamas neterminuotai (šiuo metu leidimas įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas galioja 1 metus), o vėliau šie leidimai būtų tikslinami ar pakeičiami pagal Įstatymo projekto reikalavimus. Įstatymo projekte numatyta, kad asmenims, kurie turi galiojantį leidimą įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas, leidimai vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, būtų išduodami neteikiant anksčiau pateiktų dokumentų (t.y. tų dokumentų, kurie buvo pateikti gauti leidimą įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas). Asmenys, turintys leidimus įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas, turės iki 12 mėnesių (priklausomai nuo šių leidimų išdavimo datos) gauti Įstatymo projekte numatytus Leidimus. Taigi atitinkamai sumažinama administracinė našta ūkio subjektams, vykdantiems veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis. Teisės aktuose bus nustatyti konkretūs valstybės rinkliavų dydžiai, kurie suteiks aiškumo verslo subjektams planuojant pajamas ir išlaidas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, iki Įstatymų įsigaliojimo reikės parengti ir patvirtinti:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, nustatantį veiklos, susijusios su nuodingosiomis medžiagomis, patalpų ir vietų reikalavimus. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, iki Įstatymų įsigaliojimo reikės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas);
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 12 d. nutarimą Nr.
kilnojamojo ar nekilnojamojo turto rekvizicijos ir (ar) laikinojo paėmimo, laikinai paimto turto grąžinimo ir atlyginimo už rekvizuotą ir (ar) laikinai paimtą turtą tvarkos aprašo, Ginklų, šaudmenų ir sprogmenų rekvizicijos ir (ar) laikinojo paėmimo, saugojimo, grąžinimo ir atlyginimo už jų rekviziciją ir (ar) laikinąjį paėmimą tvarkos aprašo ir Nuodingųjų ir psichiką veikiančių (narkotinių, psichotropinių) medžiagų rekvizicijos ir (ar) laikinojo paėmimo, saugojimo, grąžinimo ir atlyginimo už jų rekviziciją ir (ar) laikinąjį paėmimą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 302 „Dėl Leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas taisyklių patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. V-772 „Dėl Nuodingąsias medžiagas gaminančių, tiekiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetenciją patvirtinančio liudijimo išdavimo tvarkos parašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 4-535 „Dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. V-69
„Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos
įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-597
„Dėl Informacijos, susijusios su žmonių apsinuodijimais ir jų specifine
profilaktika, kaupimo ir teikimo“.
Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, reikės pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 372 „Dėl Nuodingąsias medžiagas gaminančių, teikiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 371 „Dėl nuodingųjų medžiagų poveikio visuomenės sveikatai ekspertizės būtino atlikimo atvejų patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 373 „Dėl Kompetentingų asmenų, kurių veikla susijusi su nuodingosiomis medžiagomis, apskaitos tvarkos patvirtinimo“. Minėtų teisės aktų projekto priėmimo, pakeitimo bei pripažinimo netekusiais galios data yra nustatyta Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įsigaliojus Įstatymui priežiūrą vykdys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 10 padalinių. Šią funkciją numatoma vykdyti iš sveikatos apsaugos ministro valdymo sričiai skirtų asignavimų nedidinant Sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžiose įstaigose ir sveikatos apsaugos ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose patvirtinto leistino pareigybių skaičiaus. Iš valstybės rinkliavų už leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas išdavimą, valstybės biudžetas per metus vidutiniškai gaudavo apie 4860 eurus pajamų (vidutiniškai per metus išduodama 600 leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas; valstybės rinkliava už vieno leidimo išdavimą yra 8,1 euro).
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prieš išduodamas minimus leidimus vertina pateiktus dokumentus, veiklos vykdymo sąlygas, asmenų kompetencijos ir reputacijos atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Parengus ir patvirtinus Nutarimo pakeitimo projektą dėl leidimų vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimo, patikslinimo, pakeitimo, valstybės rinkliavos dydžių papildymo, už teikiamas paslaugas verslo subjektai mokės valstybės rinkliavą, kurios dydis atitiks paslaugos suteikimo išlaidas. Nustačius Nutarimu rinkliavų objektus, preliminariais paskaičiavimais, planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos pirmaisiais biudžetiniais metais sudarys sumą, lygią rinkliavos už leidimo vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis išdavimą ir asmenų, kuriems išduotas leidimas, skaičiaus sandaugai. Šiuo metu tokių verslo subjektų yra 165. Kasmet verslo subjektų, vykdančių veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, padaugėja apie 10 procentų. Planuojama, kad pirmaisiais biudžetiniais metais visi verslo subjektai, turintys leidimus įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas, vietoj šių leidimų gaus leidimus vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis. Antraisiais ir trečiaisiais biudžetiniais metais valstybės biudžeto pajamos, remiantis preliminariomis prognozėmis, sudarys apie 10 procentų pirmųjų biudžetinių metų pajamų, kadangi leidimai vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, bus išduodami tik naujai veiklą pradėjusiems verslo subjektams. 13.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Pirminiai Įstatymų projektai buvo pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms. Įstatymų projektai buvo skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, su projektais galėjo susipažinti kiti suinteresuoti asmenys ir visuomenė. Visuomenės pasiūlymų dėl teisės aktų projektų negauta. Įstatymų projektai koreguoti pagal derinimo metu gautas pastabas ir pasiūlymus. Projektų rengimo metu specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai:
„nuodingoji medžiaga“, „nuodingųjų medžiagų priežiūra”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.