Projekto Projekto Nr. XIIP-1313(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS BANKO ĮSTATYMO 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541 , 55 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO IR PENKTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYM O NR. X-569 4, 5 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 31 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 8 straipsnis. Lietuvos banko funkcijos ir veikla
1Vykdydamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas ir veikdamas kaip sudedamoji Europos centrinių bankų sistemos dalis, Lietuvos bankas atlieka šias funkcijas:
1) išleidžia banknotus ir vykdo kitą su tuo susijusią veiklą;
2) įgyvendina pinigų politiką;
3) valdo, naudoja Lietuvos banko oficialiąsias užsienio atsargas (toliau – užsienio atsargos) ir jomis disponuoja;
4) skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;
5) renka Europos centrinių bankų sistemos uždaviniams vykdyti reikalingą statistinę informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų. 2.
2Lietuvos bankas taip pat:
1) pagal susitarimą su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
2) atlieka finansų rinkos priežiūrą;
3) ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus;
Europos centrinių bankų sistemos veikla, vykdyti reikalingą statistinę informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų, nustato jos rinkimo, sudarymo ir platinimo tvarką, taip pat sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansus ir finansines sąskaitas;
duoti paskolas, užtikrintas įkeičiamu Lietuvos bankui pakankamu turtu, Lietuvos Respublikoje įregistruotoms kredito įstaigoms, jei tai neprieštarauja reikalavimams, atsirandantiems dėl Lietuvos banko dalyvavimo Europos centrinių bankų sistemoje, ypač reikalavimams, atsirandantiems dėl viešosios teisės subjektų vardu atliekamų operacijų;
Europos Sąjungos veikimo reikalavimų, ir vykdo kitą su tuo susijusią veiklą . ;
7) vykdo politiką, kuria siekia prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (toliau – makroprudencinė politika). 3. Lietuvos bankas vykdo veiklą, reikalingą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. 4. Lietuvos bankas, atlikdamas savo funkcijas ir vykdydamas veiklą, dalyvauja palaikant visos finansų sistemos stabilumą ir patikimumą ir pagal savo kompetenciją imasi atitinkamų priemonių.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos banko valdyba gali dalį savo funkcijų pavesti vykdyti valdybos pirmininkui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 , 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18 ir , 19 ir 20 punktuose numatytas funkcijas.“ 3 straipsnis. 31 straipsnio pripažinimas netekusiu galios 31 straipsnį Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį. 31 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Informacijos skelbimas Lietuvos bankas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį skelbia statistinę ir kitą informaciją.“ 4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 32 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo 2 priedą 7 punktu 8 punktu :
„7
82002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL 2004 m.
s pecialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89 ) .
“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541
2014-07-16 Nr. XIIP
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime esanti formuluotė „8 dalies“ brauktina kaip perteklinė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.Dirgėlienė S. Ščajevienė
Biudžeto ir finansų komitetas
20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541
(vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos sisteminės rizikos valdyba, 2011 m. gruodžio 22 d. Rekomen-dacija dėl nacionali-nių institucijų įgaliojimų makro-lygio rizikos ribojimo srityje (ESRV/2011/3), (2012/C 41/01)
2011 m. gruodžio 22 d. dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje
(2012/C 41/01)
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos
Protokolą (Nr. 25) dėl kompetencijos pasidalijimo, atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo ( 1 ), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalies b, d ir f punktus ir 16–18 straipsnius, atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės ( 2 ), ypač į jo 15 straipsnio 3 dalies e punktą ir 18–20 straipsnius, kadangi:
(1) gerai apibrėžti politikos pagrindai – būtina veiksmingos makrolygio rizikos ribojimo politikos sąlyga. Europos finansų priežiūros sistemoje įsteigus Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV), buvo sukurtas politikos pagrindas makrolygio rizikos ribojimo politikai Europos Sąjungos lygiu ( čia ir toliau tekste yra Seimo Biudžeto komiteto paryškintas tekstas, siekiant atkreipti dėmesį esmines Rekomendacijos nuostatas) , kurią reikia įgyvendinti; ši politika turi būti vykdoma priimant įspėjimus ir rekomendacijas;
(2) Sąjungos makrolygio rizikos ribojimo politikos veiksmingumas taip pat priklauso nuo nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo politikos pagrindų valstybėse narėse, kadangi atsakomybė imtis priemonių, būtinų finansiniam stabilumui palaikyti, pirmiausia tenka nacionalinėms sistemoms ; ------------------------------------------------------------------------------ ( 1 ) OL L 331, 2010 12 15, p. 1. ( 2 ) OL C 58, 2011 2 24, p.
(3) kai kuriose valstybėse narėse šiuo metu svarstomos teisėkūros iniciatyvos dėl makrolygio rizikos ribojimo sistemų ;
makrolygio rizikos ribojimo srityje pagrindinius principus, kartu išlaikant pusiausvyrą tarp poreikio suderinti nacionalines sistemas ir lankstumo, reikalingo siekiant atsižvelgti į nacionalinius ypatumus ;
(5) aiškiai nustatytas konkretus tikslas padėtų nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms nugalėti tendenciją neveikti . Nacionaliniu lygiu makrolygio rizikos ribojimo politika gali būti vykdoma nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų iniciatyva arba įgyvendinant ESRV rekomendacijas arba įspėjimus ;
viena institucija arba kolegialus organas, sudarytas iš kelių institucijų – nelygu, kokia nacionalinė institucinė sistema. Bet kokiu atveju įgaliotoji institucija turi būti nustatyta aiškiai ir skaidriai ;
(7) Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 24 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: „ dėl turimos patirties ir esamos atsakomybės finansinio stabilumo srityje (…) nacionaliniams centriniams bankams turėtų būti suteiktas pagrindinis vaidmuo vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą
“. Ši išvada dar labiau sustiprinama, kai centriniai bankai taip pat vykdo
mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;
įgaliojimus finansinio stabilumo užtikrinimo srityj e, bendradarbiavimo formos gali būti įvairios, nuo koordinavimo iki keitimosi duomenimis ir informacija, – nelygu, kokia yra nacionalinė institucinė sistema ;
(9) ESRV apsvarstys galimą makrolygio rizikos ribojimo priemonių, kurių planuoja imtis kompetentingos nacionalinės institucijos, išplitimo į kitas valstybes politiką, kad užtikrintų minimalų koordinavimą ir apribotų galimą neigiamą išplitimo poveikį.
Todėl ESRV sekretoriatui turėtų būti iš anksto pranešta apie reikšmingus makrolygio rizikos ribojimo veiksmus, kuriuos siūlo nacionalinės institucijos, kad jie būtų aptarti ESRV valdymo komitete. Jei Valdymo komitetas mano, kad tai reikalinga, apie siūlomus makrolygio rizikos ribojimo veiksmus gali būti pranešta Bendrajai valdybai;
rizikos ribojimo institucijos uždaviniai ir įgaliojimai turėtų būti aiškiai apibrėžti . Atsižvelgiant į galimą šiuo metu vykdomos ES reformos dėl kredito įstaigų kapitalo reikalavimų sistemos poveikį ( 1 ), makrolygio rizikos ribojimo institucijos priemonių nustatymo tvarka turėtų leisti laiku pakoreguoti politikos priemones reaguojant į pokyčius finansų sistemoje ir į besikeičiantį pavojaus finansiniam stabilumui pobūdį; tai turėtų būti daroma laikantis atitinkamos teisės aktų sistemos principų. Makrolygio rizikos ribojimo institucija turėtų ex ante paaiškinti, kodėl jai reikia tam tikrų priemonių, ir turėtų turėti iniciatyvos teisę prašyti leisti naudoti tas priemones. Priemonės turėtų darytų poveikį ir ciklinei rizikai, pavyzdžiui, nepastoviam sverto lygiui, terminų neatitikimui ir kredito augimui, ir rinkos struktūroms.
Gali būti numatytos neprivalomos ir privalomos priemonės ; ( 1 ) Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių įmonių papildomos priežiūros (KOM(2011) 453 galutinis), ir pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (KOM(2011) 452 galutinis). ------------------------------------------------------------------------------
(11) skaidrumas pagerina finansų sektoriaus ir visos visuomenės supratimą apie makrolygio rizikos ribojimo politiką; kartu tai būtinas reikalavimas atskaitomybei prieš įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri atstovauja visai visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kad galutinį makrolygio rizikos ribojimo politikos tikslą sunku išmatuoti, atskaitomybė gali būti išreikšta kaip tarpinių tikslų pasiekimas arba makrolygio rizikos ribojimo priemonių naudojimo pagrindimo viešas paaiškinimas ;
(12) makrolygio rizikos ribojimo politikos sprendimų priėmėjams gali būti daromas spaudimas negriežtinti politikos pakilimo metu arba sušvelninti ją nuosmukio metu. Siekiant apsaugoti politikos patikimumą, makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų būti apsaugotos nuo išorės įtakos per jų nepriklausomumą.
Centriniai bankai, kuriems patikėti įgaliojimai makrolygio rizikos ribojimo srityje, turėtų būti nepriklausomi Sutarties 130 straipsnio prasme;
(13) ši rekomendacija nepažeidžia Sąjungos centrinių bankų įgaliojimų vykdyti pinigų politiką ir ESRV pavestų užduočių;
Sąjungos Tarybai pranešama apie Bendrosios valdybos ketinimą tai padaryti ir Tarybai suteikiama galimybė reaguoti ,
Rekomendacija A
Valstybėms narėms rekomenduojama:
1) nurodyti, kad galutinis makrolygio rizikos ribojimo politikos tikslas – prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, taip užtikrinant tvarų finansų sektoriaus įnašą į ekonomikos augimą ;
2) užtikrinti, kad nacionaliniu lygiu makrolygio rizikos ribojimo politika gali būti vykdoma nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos iniciatyva arba įgyvendinant ESRV rekomendacijas arba įspėjimus . Rekomendacija B
Valstybėms narėms rekomenduojama:
1) nacionalinės teisės aktais paskirti instituciją, kuriai būtų patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką ; tai gali būti viena institucija arba kolegialus organas, sudarytas iš kelių institucijų, kurių veiksmai daro reikšmingą įtaką finansų stabilumui.
Nacionalinės teisės aktuose turėtų būti nustatytas makrolygio rizikos ribojimo institucijos valdančiojo organo sprendimų priėmimo procesas ;2 ) jei makrolygio rizikos ribojimo institucija paskirta viena institucija
3) užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo politikoje centrinis bankas vaidintų pagrindinį vaidmenį ir kad makrolygio rizikos ribojimo politika nepažeistų jo nepriklausomumo pagal Sutarties 130 straipsnį;
4) įgalioti makrolygio rizikos ribojimo instituciją bendradarbiauti ir keistis informacija ir tarptautiniu lygiu, ypač informuojant ESRV apie veiksmus, kurių buvo imtasi sisteminei rizikai nacionaliniu lygiu išspręsti. Rekomendacija C
priemonės Valstybėms narėms rekomenduojama:1 ) patikėti makrolygio rizikos ribojimo institucijai bent šiuos uždavinius – nustatyti, stebėti ir vertinti pavojų finansiniam stabilumui ir įgyvendinti politiką, reikalingą jos tikslui pasiekti, kad būtų užkirstas kelias šiems pavojams ir jie būtų sumažinti ;
2) užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo institucija turėtų teisę reikalauti ir laiku gauti visus nacionalinius duomenis ir informaciją, reikalingus jos uždaviniams vykdyti; tokia informacija apima informaciją iš mikrolygio rizikos ribojimo institucijų ir vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų, informaciją ne iš reguliavimo srities ir informaciją apie konkrečias institucijas, jei pateikiamas pagrįstas prašymas ir imamasi tinkamų priemonių konfidencialumui užtikrinti.
Vadovaujantis tais pačiais principais, makrolygio rizikos ribojimo institucija turėtų dalintis su mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijomis duomenimis ir informacija, kurie reikalingi tų institucijų uždaviniams vykdyti;
3) patikėti makrolygio rizikos ribojimo institucijai įgaliojimus nustatyti ir (arba) plėtoti priežiūros metodus finansų įstaigoms ir struktūroms, kurios yra sistemiškai svarbios atitinkamai valstybei narei, nustatyti, ir įgaliojimus nustatyti arba rekomenduoti nacionalinio reguliavimo lygį; tai ji turėtų atlikti bendradarbiaudama arba kartu su mikrolygio rizikos ribojimo institucijomis ir vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijomis;
galėtų imtis atitinkamų priemonių savo tikslams pasiekti. Prireikus turėtų būti nustatyta aiški ir operatyvi tvarka, kuria makrolygio rizikos ribojimo institucijai būtų suteikti įgaliojimai imtis tam tikrų priemonių.
Rekomendacija D
Valstybėms narėms rekomenduojama:
1) užtikrinti, kad sprendimai makrolygio rizikos ribojimo politikos srityje ir jų motyvai būtų paviešinti laiku, nebent tai keltų pavojų finansiniam stabilumui, ir kad makrolygio rizikos ribojimo institucija nustatytų ir paviešintų makrolygio rizikos ribojimo politikos strategiją;
2) suteikti makrolygio rizikos ribojimo institucijai įgaliojimus viešai ir privačiai pasisakyti apie sisteminę riziką;
būtų galiausiai atskaitinga nacionaliniam parlamentui ;
4) užtikrinti makrolygio rizikos ribojimo institucijos ir jos darbuotojų teisinę apsaugą, kai jie veikia teisėtai. Rekomendacija E
Valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad:
institucija būtų nepriklausoma bent veiklos požiūriu, ypač nuo politinių organų ir finansų sektoriaus ;
2) organizacinės ir finansinės priemonės nekliudytų vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politikos. 2 SKIRSNIS
Šioje rekomendacijoje: finansų įstaiga – finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010; finansų sistema – finansų sistema, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. 2.
1) Šios rekomendacijos įgyvendinimui taikomi tokie kriterijai:
nacionalinės teisės aktuose ,
reglamentavimo sąlygas ,
c) įgyvendinant turi būti tinkamai atsižvelgiama į proporcingumo principą, kadangi finansų įstaigų sisteminė svarba ir pačios institucinės sistemos yra skirtingos; kartu turi būti atsižvelgiama į kiekvienos rekomendacijos tikslą ir turinį,
d) rekomendacijai A:
i) tarpiniai politikos tikslai gali būti nustatyti kaip galutinio tikslo operaciniai patikslinimai,LT 2012 2 14 Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 41/3
leisti imtis veiksmų dėl priemonių, kurios yra svarbios makrolygio rizikos ribojimo kontekste . 2) Adresatai turi pranešti ESRV ir Tarybai apie veiksmus, kurių buvo imtasi laikantis šios rekomendacijos, arba tinkamai pateisinti neveikimą. Ataskaitose turi būti pateikiama bent:
a) informacija apie veiksmų, kurių imtasi, esmę ir grafiką,
b) veiksmų, kurių imtasi, poveikio šios rekomendacijos tikslų požiūriu, vertinimas,
c) išsamus bet kokio neveikimo ar nukrypimo nuo šios rekomendacijos, įskaitant bet kokį uždelsimą, pateisinimas. 3) Tolesnių veiksmų grafikas
1) Adresatai turi pranešti ESRV ir Tarybai apie veiksmus, kurių buvo imtasi laikantis šios rekomendacijos, arba tinkamai pateisinti neveikimą, kaip nurodyta toliau.
2) Iki 2012 m. birželio 30 d. adresatai pateikia ESRV tarpinę ataskaitą, kurioje pateikiami bent šie aspektai: a) patvirtinimas, ar įgaliojimai makrolygio rizikos ribojimo srityje buvo įgyvendinti arba ar planuojama juos įgyvendinti, b) teisinio pagrindo analizė šiai rekomendacijai įgyvendinti, c) numatyta makrolygio rizikos ribojimo institucijos institucinė struktūra ir suplanuoti instituciniai pokyčiai, d) įvertinimas, ar kiekviena šioje rekomendacijoje pateikta rekomendacija yra arba bus įtraukta į nacionalines priemones dėl įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje ir, jei ne – tinkami paaiškinimai. ESRV gali pranešti adresatams savo nuomonę dėl tarpinės ataskaitos. 3) Iki 2013 m. birželio 30 d. adresatai pateikia ESRV ir Tarybai galutinę ataskaitą. Rekomenduojamos priemonės turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2013 m. liepos 1 d. 4) Bendroji valdyba gali pratęsti 2 ir 3 dalyse numatytus terminus, jei vienai ar daugiau rekomendacijų įgyvendinti reikia imtis teisėkūros iniciatyvų. 4) Stebėsena ir vertinimas
1) ESRV sekretoriatas:
a) padeda adresatams, įskaitant pagalbą organizuojant koordinuotą ataskaitų teikimą, teikia reikiamus ataskaitų modelius, o prireikus – išsamiau apibūdina tolesnių veiksmų ypatumus ir grafiką,
b) tikrina adresatų tolesnius veiksmus, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie to prašo, ir per du mėnesius nuo terminų tolesniems veiksmams atlikti pasibaigimo per Valdymo komitetą teikia Bendrajai valdybai ataskaitą apie tuos tolesnius veiksmus. 2) Bendroji valdyba įvertina adresatų pateiktas ataskaitas apie veiksmus ir pateisinimus dėl neveikimo ir, kai tinkama, sprendžia, ar šios rekomendacijos buvo laikomasi ir adresatai tinkamai pateisino savo neveikimą. Priimta Frankfurte prie Maino 2011 m. gruodžio 22 d.
ESRV Pirmininkas Mario DRAGHI Atsižvelgti Atsižvelgti Atsižvelgti Atsižvelgta į 1-mąją rekomendaciją Atsižvelgti Atsižvelgta Atsižvelgti Atsižvelgta tik iš dalies Atsižvelgta Atsižvelgta Atsižvelgta į 1-mąją rekomendaciją Atsižvelgta Atsižvelgti Atsižvelgta Atsižvelgta Neatsižvelgta Atsižvelgta Atsižvelgta iš dalies Ši rekomendacija nėra teisiškai aiškiai apibrėžta Įstatymų projektų XIIP-1312 ir XIIP-313 iniciatorių (Lietuvos Respublikas Vyriausybės ir Lietuvos banko) atstovai per Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) organizuotus klausymus, taip pat BFK posėdžio metu dar kartą patvirtino savo nuostatą nesudaryti iš kelių institucijų, kurių veiksmai daro reikšmingą įtaką finansų stabilumui, kolegialus organo, kuriam būtų patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką Lietuvoje. Šios politikos nustatytojo ir vykdytojo funkcijas įstatymų projektų iniciatoriai siūlo patikėti tik vienai institucijai – Lietuvos bankui. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1312 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47(4) straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas, be kita ko, bendradarbiauja, keičiasi informacija ir turi teisę sudaryti sutartis su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis makroprudencinės politikos srityje. 1) Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Seimo narių Andriaus Palionio ir Antano Nesteckio Seime 2014-07-08 d. užregistruotam pasiūlymui papildyti įstatymo projektą Nr. XIIP-1312 nauju 6 straipsniu, nustatančiu Lietuvos banko atskaitingumą ne tik visuomenei, bet ir atskaitingumą iš esmes Seimui (Seimo Biudžeto ir finansų komitetui) makroprudencinės politikos klausimais (žr. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Išvadose dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1212 pateiktą 5 lentelę);
2) Apsiribota vien įstatymo projektų Nr. XIIP-1312 ir XIIP-1313 iniciatorių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko) projektui Nr.
XIIP-1312 teikiamais siūlymais – papildyti keičiamo Lietuvos banko įstatymo 51 ir 55 straipsnius nuostatomis, kuriose Lietuvos bankas, be kita ko, įpareigojamas pateikti informaciją apie makroprudencinę politiką visuomenei ir Serimui tik atskiru leidiniu leidžiamoje šio banko metinėje ataskaitoje, o prireikus šią informaciją skelbti kartu su Lietuvos banko ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį skelbiama statistine ir kita informacija. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1312 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 21 punkte numatyta, kad
„Lietuvos bankas vykdo politiką, kuria siekia prisidėti prie visos finansų
sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (toliau – makroprudencinė politika)“. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1312 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47(1) straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, kad: „ 1. Lietuvos bankas makroprudencinę politiką vykdo savo iniciatyva arba atsižvelgdamas į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas ar įspėjimus dėl sisteminės rizikos. Kai Lietuvos bankas neatsižvelgia į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas, to priežastis pateikia Europos sisteminės rizikos valdybai.“ Įstatymų projektų XIIP-1312 ir XIIP-313 iniciatorių (Lietuvos Respublikas Vyriausybės ir Lietuvos banko) atstovai per Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) organizuotus klausymus, taip pat BFK posėdžio metu dar kartą patvirtino savo nuostatą nesudaryti iš kelių institucijų, kurių veiksmai daro reikšmingą įtaką finansų stabilumui, kolegialus organo, kuriam būtų patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką Lietuvoje. Šios politikos nustatytojo ir vykdytojo funkcijas įstatymų projektų iniciatoriai siūlo patikėti tik vienai institucijai – Lietuvos bankui.
Šiam siūlymui Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1312 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47(4) straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma atitinkamai nustatyti, kad:
1) Vykdydamas makroprudencinę politiką ir prieš priimdamas sprendimus dėl makroprudencinės politikos priemonių taikymo, Lietuvos bankas turi teisę konsultuotis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija , nepažeisdamas atitinkamų jos įgaliojimų ir savo nepriklausomumo ;
2) Lietuvos bankas, be kita ko, bendradarbiauja, keičiasi informacija ir turi teisę sudaryti sutartis su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis makroprudencinės politikos srityje. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1312 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47(1) straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, kad:
politiką vykdo savo iniciatyva arba atsižvelgdamas į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas ar įspėjimus dėl sisteminės rizikos. Kai Lietuvos bankas neatsižvelgia į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas, to priežastis pateikia Europos sisteminės rizikos valdybai;
priemones ir jų taikymo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1312
nustatyti, kad Lietuvos bankas, vykdydamas makroprudencinę politiką nustato ir skelbia makroprudencinės politikos strategiją. 1) Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Seimo narių Andriaus Palionio ir Antano Nesteckio Seime 2014-07-08 d. užregistruotam pasiūlymui – papildyti įstatymo projektą XIIP-1312 nauju 6 straipsniu, nustatančiu Lietuvos banko atskaitingumą ne tik visuomenei, bet ir atskaitingumą iš esmes Seimui (Seimo Biudžeto ir finansų komitetui) makroprudencinės politikos klausimais (žr. Išvadose dėl įstatymo projekto Nr.
XIIP-1312 teikiamą 5 lentelę);
2) Apsiribota vien įstatymų projektų Nr. XIIP-1312 ir XIIP-1313 iniciatorių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko) projekte Nr. XIIP-1313 teikiamais siūlymais – papildyti keičiamo Lietuvos banko įstatymo 51 ir 55 straipsnius nuostatomis, kuriose Lietuvos bankas, be kita ko, įpareigojamas pateikti informaciją apie makroprudencinę politiką visuomenei ir Serimui tik atskiru leidiniu leidžiamoje šio banko metinėje ataskaitoje, o prireikus šią informaciją skelbti kartu su Lietuvos banko ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį skelbiama statistine ir kita informacija (tokios nuostatos iš esmės suponuoja Lietuvos banko prievolę teikti tik viešai skleidžiamą informaciją visuomenei, bet ne parlamentinei priežiūrai atlikti reikalingą medžiagą). 1) Neatsižvelgta į Rekomendacijoje D pirmiau pateiktą rekomendaciją valstybėms narėms – užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo institucija būtų galiausiai atskaitinga nacionaliniam parlamentui ;
2) Neatsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 20013-12-16 d. išvados Nr. XIIP-1312 2 pastaboje keliamą klausimą – ar makroprudencinės politikos priemonės neturėtų būti nustatomos įstatymų lygmenyje, nes palikta įstatymų projektų Nr. XIIP-1312 ir XIIP-1313 iniciatorių siūloma įtvirtinti nuostata, kad makroprudencinės politikos priemones ir jų taikymo tvarką nustatyto pats Lietuvos bankas ir pats jas taiko ;
3) Seimo Audito komitetas savo 2014-07-02 išvadoje Nr.56 argumentavo, kad Direktyvos 2013/36/ES nuostatos (tarp kurių yra ir dalis makroprudencinės politiką reglamentuojančių nuostatų), šiuo metu yra perkeliamos į Lietuvos Respublikos bankų įstatymą, Lietuvos centrinės kredito unijos įstatymą, Finansinių priemonių rinkų įstatymą ir tokiu būdu bus iš dalies atsižvelgta į ESRV siūlymus. Nėra teisinio aiškumo, kaip šią rekomendaciją galima būtų įtvirtinti įstatyminiu lygiu. . 2. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas, 2013-12-16 išvada Nr.
pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „ir papildymas“. Atsižvelgti
departa-mentas, 2013-12-16 išvada Nr. XIIP-13134
metu galiojančioje Lietuvos banko įstatymo 2 priedo redakcijoje yra tik 6 punktai, o 7 punktas įsigalios nu o tos dienos, kai Europos Sąjungos Taryba panaikins išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą procedūrą. Kadangi kartu teikiamame Lietuvos
papildymo, įstatymo papildymo septintuoju2 skirsniu ir įstatymo 2 priedo papildymo įstatymo projekte Nr. XIIP-1312 Lietuvos banko įstatymo 2 priedas pildomas nauju punktu, įstatymo projektas pildytinas straipsniu, kuriame būtų koreguojamas 2 priede esančių ES teisės aktų sąrašas, be to, atitinkamai koreguotinas ir įstatymo projekto pavadinimas. Atsižvelgti
1) Įstatymo projektą Nr. 1313 papildyti šiuo straipsniu: „4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Įstatymo 2 priedo papildymas
. 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL 2004 m. s pecialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89 ) . “. “
2) Įstatymo projekto XIIP-1312 7 straipsnį Biudžeto ir finansų komitetas savo išvadoje dėl šio projekto pasiūlė patobulinti taip: „7 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
8 7 punktu: „
m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL 2004 m. s pecialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89) 7. 2011 m. gruodžio 22 d.
2011 m. gruodžio 22 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2011/3 dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (OL 2012 C 41, p. 1). “
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvar-kos komitetas,
1 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto argumentais ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad, Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 54(1), 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32,
įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto N r. XIIP-1313 1 straipsnis ta apimtimi, kuria juo papildoma Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalis 7 punktu, jame nustatant, kad Lietuvos bankas taip pat vykdo makroprudencinę politiką, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui . Atsižvelgti iš dalies
1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
1092/2010 preambulės 16 punkte, 458 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 133 ir 136 straipsniuose yra nuostatos, įtvirtinančios nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų (Lietuvoje tokia institucija pagal įstatymų projektuose XIIP-1312 ir XIIP1313 teikiamus siūlymus būtų Lietuvos bankas ) įgaliojimus valdyti tam tikrą makrolygio riziką arba sisteminę riziką taikant atitinkamas specialias nacionalines makrolygio rizikos ribojimo priemones. Visa tai susiję su rizika, kuri gali galiausiai daryti poveikį atitinkamos valstybės narės makroekonominei, fiskalinei ir biudžeto padėčiai;
sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo“ 3 straipsnio 2 dalies „j)“ punkte, be kita ko, yra įtvirtinta nebaigtinė ir neapibrėžta ESRV užduotis – vykdyti kitas susijusias užduotis, nurodytas Sąjungos teisės aktuose;
3) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo 2014 m. balandžio 23 d. išvadose dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-1312 ir XIIP-1313 preliminariai įvertino , kad šių įstatymų projektų tam tikros nuostatos, suteikiančios Lietuvos bankui įgaliojimus vykdyti makroprudencinę politiką, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas , pagrįsdamas savo preliminarius įvertinimus, neatsižvelgė į pirmiau paminėtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 preambulės 16 punkto, 458 straipsnio ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 133 ir 136 straipsnių nuostatas , Reglamento (ES) Nr.
1092/2010 3 straipsnio 2 dalies „j)“ punktu suteikiamus įgaliojimus , taip pat neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu sustabdytas 2006 m. balandžio 25 d. priimto Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojimas (Žin., 2013, Nr.118-5945) Todėl įstatymų projektų Nr. XIIP-. XIIP-1312 ir XIIP-1313 atitikties Konstitucijai klausimas iš esmės galėtų būti išspręstas tik Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme arba nustatyta tvarka keičiant Konstituciją. Pastarieji klausimai bent šiuo metu nėra sprendžiami. 2. Seimo Audito komitetas, 2014-07-02 išvada Nr. 56 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541 , 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIP-1313 ir siūlyti jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymą. Atsižvelgti Žr. pirmiau teikiamus pasiūlymus dėl Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabų. 3. Seimo Audito komitetas, 2014-07-02 išvada Nr. 561 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1 aiškiai apibūdinti makroprudencinę politiką (apibrėžti šios politikos tikslus) įstatyme, įsigaliosiančiame po to, kai ES Taryba panaikins išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą procedūrą, siūloma tikslinti 1 straipsnį.
Pasiūlymas: Patikslinti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ir papildymas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Lietuvos banko funkcijos ir veikla
nuostatas ir veikdamas kaip sudedamoji Europos centrinių bankų sistemos dalis, Lietuvos bankas atlieka šias funkcijas:
1) išleidžia banknotus ir vykdo kitą su tuo susijusią veiklą;
2) įgyvendina pinigų politiką;
3) valdo, naudoja Lietuvos banko oficialiąsias užsienio atsargas (toliau – užsienio atsargos) ir jomis disponuoja;
4) skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;
5) renka Europos centrinių bankų sistemos uždaviniams vykdyti reikalingą statistinę informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų. 2.
2Lietuvos bankas taip pat:
1) pagal susitarimą su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
2) atlieka finansų rinkos priežiūrą;
3) ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus;
Lietuvos banko funkcijoms, nesusijusioms su Europos centrinių bankų sistemos veikla, vykdyti reikalingą statistinę informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų, nustato jos rinkimo, sudarymo ir platinimo tvarką, taip pat sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų ir tarptautinių investicijų balansus ir finansines sąskaitas;
terminais gali duoti paskolas, užtikrintas įkeičiamu Lietuvos bankui pakankamu turtu, Lietuvos Respublikoje įregistruotoms kredito įstaigoms, jei tai neprieštarauja reikalavimams, atsirandantiems dėl Lietuvos banko dalyvavimo Europos centrinių bankų sistemoje, ypač reikalavimams, atsirandantiems dėl viešosios teisės subjektų vardu atliekamų operacijų;
veikimo reikalavimų, ir vykdo kitą su tuo susijusią veiklą;
7) vykdo makroprudencinę politiką , kuria siekia prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (toliau – makroprudencinė politika). 3. Lietuvos bankas vykdo veiklą, reikalingą šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms funkcijoms įgyvendinti ir tam reikalingai infrastruktūrai sukurti bei palaikyti. 4. Lietuvos bankas, vykdydamas savo funkcijas ir veiklą, dalyvauja palaikant visos finansų sistemos stabilumą ir patikimumą ir pagal savo kompetenciją imasi atitinkamų priemonių.“
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Povilas Gylys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas