LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS BANKO ĮSTATYMO NR. I-678 8, 11, 27,
2 SKIRSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-07-16 Nr. XIIP – 1312(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad į statymo projekto 3 straipsnio pavadinime esanti formuluotė „3 dalies“ brauktina kaip perteklinė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.Dirgėlienė S. Ščajevienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2
(vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos sisteminės rizikos valdyba, 2011 m. gruodžio 22 d. Rekomen-dacija dėl nacionali-nių institucijų įgaliojimų makro-lygio rizikos ribojimo srityje (ESRV/2011/3), (2012/C 41/01)
2011 m. gruodžio 22 d. dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje
(2012/C 41/01)
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos
Protokolą (Nr. 25) dėl kompetencijos pasidalijimo, atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.
1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo ( 1 ), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalies b, d ir f punktus ir 16–18 straipsnius, atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės ( 2 ), ypač į jo 15 straipsnio 3 dalies e punktą ir 18–20 straipsnius, kadangi:
(1) gerai apibrėžti politikos pagrindai – būtina veiksmingos makrolygio rizikos ribojimo politikos sąlyga. Europos finansų priežiūros sistemoje įsteigus Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV), buvo sukurtas politikos pagrindas makrolygio rizikos ribojimo politikai Europos Sąjungos lygiu ( čia ir toliau tekste yra Seimo Biudžeto komiteto paryškintas tekstas, siekiant atkreipti dėmesį esmines Rekomendacijos nuostatas) , kurią reikia įgyvendinti; ši politika turi būti vykdoma priimant įspėjimus ir rekomendacijas;
(2) Sąjungos makrolygio rizikos ribojimo politikos veiksmingumas taip pat priklauso nuo nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo politikos pagrindų valstybėse narėse, kadangi atsakomybė imtis priemonių, būtinų finansiniam stabilumui palaikyti, pirmiausia tenka nacionalinėms sistemoms ; ------------------------------------------------------------------------------ ( 1 ) OL L 331, 2010 12 15, p. 1. ( 2 ) OL C 58, 2011 2 24, p.
(3) kai kuriose valstybėse narėse šiuo metu svarstomos teisėkūros iniciatyvos dėl makrolygio rizikos ribojimo sistemų ;
makrolygio rizikos ribojimo srityje pagrindinius principus, kartu išlaikant pusiausvyrą tarp poreikio suderinti nacionalines sistemas ir lankstumo, reikalingo siekiant atsižvelgti į nacionalinius ypatumus ;
(5) aiškiai nustatytas konkretus tikslas padėtų nacionalinėms makrolygio rizikos ribojimo institucijoms nugalėti tendenciją neveikti . Nacionaliniu lygiu makrolygio rizikos ribojimo politika gali būti vykdoma nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų iniciatyva arba įgyvendinant ESRV rekomendacijas arba įspėjimus ;
vykdyti viena institucija arba kolegialus organas, sudarytas iš kelių institucijų – nelygu, kokia nacionalinė institucinė sistema. Bet kokiu atveju įgaliotoji institucija turi būti nustatyta aiškiai ir skaidriai ;
(7) Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 24 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: „ dėl turimos patirties ir esamos atsakomybės finansinio stabilumo srityje (…) nacionaliniams centriniams bankams turėtų būti suteiktas pagrindinis vaidmuo vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą
“. Ši išvada dar labiau sustiprinama, kai centriniai bankai taip pat vykdo
mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;
įgaliojimus finansinio stabilumo užtikrinimo srityj e, bendradarbiavimo formos gali būti įvairios, nuo koordinavimo iki keitimosi duomenimis ir informacija, – nelygu, kokia yra nacionalinė institucinė sistema ;
(9) ESRV apsvarstys galimą makrolygio rizikos ribojimo priemonių, kurių planuoja imtis kompetentingos nacionalinės institucijos, išplitimo į kitas valstybes politiką, kad užtikrintų minimalų koordinavimą ir apribotų galimą neigiamą išplitimo poveikį.
Todėl ESRV sekretoriatui turėtų būti iš anksto pranešta apie reikšmingus makrolygio rizikos ribojimo veiksmus, kuriuos siūlo nacionalinės institucijos, kad jie būtų aptarti ESRV valdymo komitete. Jei Valdymo komitetas mano, kad tai reikalinga, apie siūlomus makrolygio rizikos ribojimo veiksmus gali būti pranešta Bendrajai valdybai;
rizikos ribojimo institucijos uždaviniai ir įgaliojimai turėtų būti aiškiai apibrėžti . Atsižvelgiant į galimą šiuo metu vykdomos ES reformos dėl kredito įstaigų kapitalo reikalavimų sistemos poveikį ( 1 ), makrolygio rizikos ribojimo institucijos priemonių nustatymo tvarka turėtų leisti laiku pakoreguoti politikos priemones reaguojant į pokyčius finansų sistemoje ir į besikeičiantį pavojaus finansiniam stabilumui pobūdį; tai turėtų būti daroma laikantis atitinkamos teisės aktų sistemos principų. Makrolygio rizikos ribojimo institucija turėtų ex ante paaiškinti, kodėl jai reikia tam tikrų priemonių, ir turėtų turėti iniciatyvos teisę prašyti leisti naudoti tas priemones. Priemonės turėtų darytų poveikį ir ciklinei rizikai, pavyzdžiui, nepastoviam sverto lygiui, terminų neatitikimui ir kredito augimui, ir rinkos struktūroms.
Gali būti numatytos neprivalomos ir privalomos priemonės ; ( 1 ) Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių įmonių papildomos priežiūros (KOM(2011) 453 galutinis), ir pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (KOM(2011) 452 galutinis). ------------------------------------------------------------------------------
(11) skaidrumas pagerina finansų sektoriaus ir visos visuomenės supratimą apie makrolygio rizikos ribojimo politiką; kartu tai būtinas reikalavimas atskaitomybei prieš įstatymų leidžiamąją valdžią, kuri atstovauja visai visuomenei. Atsižvelgiant į tai, kad galutinį makrolygio rizikos ribojimo politikos tikslą sunku išmatuoti, atskaitomybė gali būti išreikšta kaip tarpinių tikslų pasiekimas arba makrolygio rizikos ribojimo priemonių naudojimo pagrindimo viešas paaiškinimas ;
(12) makrolygio rizikos ribojimo politikos sprendimų priėmėjams gali būti daromas spaudimas negriežtinti politikos pakilimo metu arba sušvelninti ją nuosmukio metu. Siekiant apsaugoti politikos patikimumą, makrolygio rizikos ribojimo institucijos turėtų būti apsaugotos nuo išorės įtakos per jų nepriklausomumą.
Centriniai bankai, kuriems patikėti įgaliojimai makrolygio rizikos ribojimo srityje, turėtų būti nepriklausomi Sutarties 130 straipsnio prasme;
(13) ši rekomendacija nepažeidžia Sąjungos centrinių bankų įgaliojimų vykdyti pinigų politiką ir ESRV pavestų užduočių;
Sąjungos Tarybai pranešama apie Bendrosios valdybos ketinimą tai padaryti ir Tarybai suteikiama galimybė reaguoti ,
Rekomendacija A
Valstybėms narėms rekomenduojama:
1) nurodyti, kad galutinis makrolygio rizikos ribojimo politikos tikslas – prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, taip užtikrinant tvarų finansų sektoriaus įnašą į ekonomikos augimą ;
2) užtikrinti, kad nacionaliniu lygiu makrolygio rizikos ribojimo politika gali būti vykdoma nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo institucijos iniciatyva arba įgyvendinant ESRV rekomendacijas arba įspėjimus . Rekomendacija B
Valstybėms narėms rekomenduojama:
1) nacionalinės teisės aktais paskirti instituciją, kuriai būtų patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką ; tai gali būti viena institucija arba kolegialus organas, sudarytas iš kelių institucijų, kurių veiksmai daro reikšmingą įtaką finansų stabilumui.
Nacionalinės teisės aktuose turėtų būti nustatytas makrolygio rizikos ribojimo institucijos valdančiojo organo sprendimų priėmimo procesas ;2 ) jei makrolygio rizikos ribojimo institucija paskirta viena institucija
3) užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo politikoje centrinis bankas vaidintų pagrindinį vaidmenį ir kad makrolygio rizikos ribojimo politika nepažeistų jo nepriklausomumo pagal Sutarties 130 straipsnį;
4) įgalioti makrolygio rizikos ribojimo instituciją bendradarbiauti ir keistis informacija ir tarptautiniu lygiu, ypač informuojant ESRV apie veiksmus, kurių buvo imtasi sisteminei rizikai nacionaliniu lygiu išspręsti. Rekomendacija C
priemonės Valstybėms narėms rekomenduojama:1 ) patikėti makrolygio rizikos ribojimo institucijai bent šiuos uždavinius – nustatyti, stebėti ir vertinti pavojų finansiniam stabilumui ir įgyvendinti politiką, reikalingą jos tikslui pasiekti, kad būtų užkirstas kelias šiems pavojams ir jie būtų sumažinti ;
2) užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo institucija turėtų teisę reikalauti ir laiku gauti visus nacionalinius duomenis ir informaciją, reikalingus jos uždaviniams vykdyti; tokia informacija apima informaciją iš mikrolygio rizikos ribojimo institucijų ir vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų, informaciją ne iš reguliavimo srities ir informaciją apie konkrečias institucijas, jei pateikiamas pagrįstas prašymas ir imamasi tinkamų priemonių konfidencialumui užtikrinti.
Vadovaujantis tais pačiais principais, makrolygio rizikos ribojimo institucija turėtų dalintis su mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijomis duomenimis ir informacija, kurie reikalingi tų institucijų uždaviniams vykdyti;
3) patikėti makrolygio rizikos ribojimo institucijai įgaliojimus nustatyti ir (arba) plėtoti priežiūros metodus finansų įstaigoms ir struktūroms, kurios yra sistemiškai svarbios atitinkamai valstybei narei, nustatyti, ir įgaliojimus nustatyti arba rekomenduoti nacionalinio reguliavimo lygį; tai ji turėtų atlikti bendradarbiaudama arba kartu su mikrolygio rizikos ribojimo institucijomis ir vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijomis;
galėtų imtis atitinkamų priemonių savo tikslams pasiekti. Prireikus turėtų būti nustatyta aiški ir operatyvi tvarka, kuria makrolygio rizikos ribojimo institucijai būtų suteikti įgaliojimai imtis tam tikrų priemonių.
Rekomendacija D
Valstybėms narėms rekomenduojama:
1) užtikrinti, kad sprendimai makrolygio rizikos ribojimo politikos srityje ir jų motyvai būtų paviešinti laiku, nebent tai keltų pavojų finansiniam stabilumui, ir kad makrolygio rizikos ribojimo institucija nustatytų ir paviešintų makrolygio rizikos ribojimo politikos strategiją;
2) suteikti makrolygio rizikos ribojimo institucijai įgaliojimus viešai ir privačiai pasisakyti apie sisteminę riziką;
būtų galiausiai atskaitinga nacionaliniam parlamentui ;
4) užtikrinti makrolygio rizikos ribojimo institucijos ir jos darbuotojų teisinę apsaugą, kai jie veikia teisėtai. Rekomendacija E
Valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad:
būtų nepriklausoma bent veiklos požiūriu, ypač nuo politinių organų ir finansų sektoriaus ;
2) organizacinės ir finansinės priemonės nekliudytų vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politikos. 2 SKIRSNIS
Šioje rekomendacijoje: finansų įstaiga – finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010; finansų sistema – finansų sistema, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. 2.
1) Šios rekomendacijos įgyvendinimui taikomi tokie kriterijai:
nacionalinės teisės aktuose ,
reglamentavimo sąlygas ,
c) įgyvendinant turi būti tinkamai atsižvelgiama į proporcingumo principą, kadangi finansų įstaigų sisteminė svarba ir pačios institucinės sistemos yra skirtingos; kartu turi būti atsižvelgiama į kiekvienos rekomendacijos tikslą ir turinį,
d) rekomendacijai A:
i) tarpiniai politikos tikslai gali būti nustatyti kaip galutinio tikslo operaciniai patikslinimai,LT 2012 2 14 Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 41/3
leisti imtis veiksmų dėl priemonių, kurios yra svarbios makrolygio rizikos ribojimo kontekste . 2) Adresatai turi pranešti ESRV ir Tarybai apie veiksmus, kurių buvo imtasi laikantis šios rekomendacijos, arba tinkamai pateisinti neveikimą. Ataskaitose turi būti pateikiama bent:
a) informacija apie veiksmų, kurių imtasi, esmę ir grafiką,
b) veiksmų, kurių imtasi, poveikio šios rekomendacijos tikslų požiūriu, vertinimas,
c) išsamus bet kokio neveikimo ar nukrypimo nuo šios rekomendacijos, įskaitant bet kokį uždelsimą, pateisinimas. 3) Tolesnių veiksmų grafikas
1) Adresatai turi pranešti ESRV ir Tarybai apie veiksmus, kurių buvo imtasi laikantis šios rekomendacijos, arba tinkamai pateisinti neveikimą, kaip nurodyta toliau.
2) Iki 2012 m. birželio 30 d. adresatai pateikia ESRV tarpinę ataskaitą, kurioje pateikiami bent šie aspektai: a) patvirtinimas, ar įgaliojimai makrolygio rizikos ribojimo srityje buvo įgyvendinti arba ar planuojama juos įgyvendinti, b) teisinio pagrindo analizė šiai rekomendacijai įgyvendinti, c) numatyta makrolygio rizikos ribojimo institucijos institucinė struktūra ir suplanuoti instituciniai pokyčiai, d) įvertinimas, ar kiekviena šioje rekomendacijoje pateikta rekomendacija yra arba bus įtraukta į nacionalines priemones dėl įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje ir, jei ne – tinkami paaiškinimai. ESRV gali pranešti adresatams savo nuomonę dėl tarpinės ataskaitos. 3) Iki 2013 m. birželio 30 d. adresatai pateikia ESRV ir Tarybai galutinę ataskaitą. Rekomenduojamos priemonės turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2013 m. liepos 1 d. 4) Bendroji valdyba gali pratęsti 2 ir 3 dalyse numatytus terminus, jei vienai ar daugiau rekomendacijų įgyvendinti reikia imtis teisėkūros iniciatyvų. 4) Stebėsena ir vertinimas
1) ESRV sekretoriatas:
a) padeda adresatams, įskaitant pagalbą organizuojant koordinuotą ataskaitų teikimą, teikia reikiamus ataskaitų modelius, o prireikus – išsamiau apibūdina tolesnių veiksmų ypatumus ir grafiką,
b) tikrina adresatų tolesnius veiksmus, įskaitant ir tuos atvejus, kai jie to prašo, ir per du mėnesius nuo terminų tolesniems veiksmams atlikti pasibaigimo per Valdymo komitetą teikia Bendrajai valdybai ataskaitą apie tuos tolesnius veiksmus. 2) Bendroji valdyba įvertina adresatų pateiktas ataskaitas apie veiksmus ir pateisinimus dėl neveikimo ir, kai tinkama, sprendžia, ar šios rekomendacijos buvo laikomasi ir adresatai tinkamai pateisino savo neveikimą. Priimta Frankfurte prie Maino 2011 m. gruodžio 22 d.
ESRV Pirmininkas Mario DRAGHI Atsižvelgti Atsižvelgti Atsižvelgti Atsižvelgta į 1-mąją rekomendaciją Atsižvelgti Atsižvelgta Atsižvelgti Atsižvelgta tik iš dalies Atsižvelgta Atsižvelgta Atsižvelgta į 1-mąją rekomendaciją Atsižvelgta Atsižvelgti Atsižvelgta Atsižvelgta Neatsižvelgta Atsižvelgta Atsižvelgta iš dalies Atsižvelgta iš dalies Ši rekomendacija nėra teisiškai aiškiai apibrėžta Įstatymų projektų XIIP-1312 ir XIIP-313 iniciatorių (Lietuvos Respublikas Vyriausybės ir Lietuvos banko) atstovai per Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) organizuotus klausymus, taip pat BFK posėdžio metu dar kartą patvirtino savo nuostatą nesudaryti iš kelių institucijų, kurių veiksmai daro reikšmingą įtaką finansų stabilumui, kolegialus organo, kuriam būtų patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką Lietuvoje. Šios politikos nustatytojo ir vykdytojo funkcijas įstatymų projektų iniciatoriai siūlo patikėti tik vienai institucijai – Lietuvos bankui. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47(4) straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas, be kita ko, bendradarbiauja, keičiasi informacija ir turi teisę sudaryti sutartis su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis makroprudencinės politikos srityje. 1) Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Seimo narių Andriaus Palionio ir Antano Nesteckio Seime 2014-07-08 d. užregistruotam pasiūlymui papildyti įstatymo projektą XIIP-1312 nauju 6 straipsniu, nustatančiu Lietuvos banko atskaitingumą ne tik visuomenei, bet ir atskaitingumą iš esmes Seimui (Seimo Biudžeto ir finansų komitetui) makroprudencinės politikos klausimais (žr. toliau teikiamą 5 lentelę);
2) Apsiribota vien įstatymo projekto Nr.
XIIP-1312 iniciatorių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko) šiame projekte teikiamais siūlymais – papildyti keičiamo Lietuvos banko įstatymo 51 ir 55 straipsnius nuostatomis, kuriose Lietuvos bankas, be kita ko, įpareigojamas pateikti informaciją apie makroprudencinę politiką visuomenei ir Serimui tik atskiru leidiniu leidžiamoje šio banko metinėje ataskaitoje, o prireikus šią informaciją skelbti kartu su Lietuvos banko ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį skelbiama statistine ir kita informacija. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 21 punkte numatyta, kad „Lietuvos bankas vykdo politiką, kuria siekia prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (toliau – makroprudencinė politika)“. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47(1) straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, kad:
politiką vykdo savo iniciatyva arba atsižvelgdamas į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas ar įspėjimus dėl sisteminės rizikos. Kai Lietuvos bankas neatsižvelgia į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas, to priežastis pateikia Europos sisteminės rizikos valdybai.
Įstatymų projektų XIIP-1312 ir XIIP-313 iniciatorių (Lietuvos Respublikas Vyriausybės ir Lietuvos banko) atstovai per Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) organizuotus klausymus, taip pat BFK posėdžio metu dar kartą patvirtino savo nuostatą nesudaryti iš kelių institucijų, kurių veiksmai daro reikšmingą įtaką finansų stabilumui, kolegialus organo, kuriam būtų patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką Lietuvoje. Šios politikos nustatytojo ir vykdytojo funkcijas įstatymų projektų iniciatoriai siūlo patikėti tik vienai institucijai – Lietuvos bankui. Šiam siūlymui Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47(4) straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma atitinkamai nustatyti, kad:
1) Vykdydamas makroprudencinę politiką ir prieš priimdamas sprendimus dėl makroprudencinės politikos priemonių taikymo, Lietuvos bankas turi teisę konsultuotis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija , nepažeisdamas atitinkamų jos įgaliojimų ir savo nepriklausomumo ;
2) Lietuvos bankas, be kita ko, bendradarbiauja, keičiasi informacija ir turi teisę sudaryti sutartis su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis makroprudencinės politikos srityje. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47(1) straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, kad:
politiką vykdo savo iniciatyva arba atsižvelgdamas į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas ar įspėjimus dėl sisteminės rizikos. Kai Lietuvos bankas neatsižvelgia į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas, to priežastis pateikia Europos sisteminės rizikos valdybai;
priemones ir jų taikymo tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai.
Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 47(1) straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas, vykdydamas makroprudencinę politiką nustato ir skelbia makroprudencinės politikos strategiją. 1) Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Seimo narių Andriaus Palionio ir Antano Nesteckio Seime 2014-07-08 d. užregistruotam pasiūlymui – papildyti įstatymo projektą XIIP-1312 nauju 6 straipsniu, nustatančiu Lietuvos banko atskaitingumą ne tik visuomenei, bet ir atskaitingumą iš esmes Seimui (Seimo Biudžeto ir finansų komitetui) makroprudencinės politikos klausimais (žr. toliau teikiamą 5 lentelę);
2) Apsiribota vien įstatymo projekto Nr. XIIP-1312 iniciatorių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko) šiame projekte teikiamais siūlymais – papildyti keičiamo Lietuvos banko įstatymo 51 ir 55 straipsnius nuostatomis, kuriose Lietuvos bankas, be kita ko, įpareigojamas pateikti informaciją apie makroprudencinę politiką visuomenei ir Serimui tik atskiru leidiniu leidžiamoje šio banko metinėje ataskaitoje, o prireikus šią informaciją skelbti kartu su Lietuvos banko ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį skelbiama statistine ir kita informacija.
1) Neatsižvelgta į Rekomendacijoje D pirmiau pateiktą rekomendaciją valstybėms narėms – užtikrinti, kad makrolygio rizikos ribojimo institucija būtų galiausiai atskaitinga nacionaliniam parlamentui ;
2) Neatsižvelgta į toliau pateiktos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 2 pastaboje keliamą klausimą – ar makroprudencinės politikos priemonės neturėtų būti nustatomos įstatymų lygmenyje, nes palikta įstatymo projekto iniciatorių siūlma įtvirtinti nuostata, kad makroprudencinės politikos priemones ir jų taikymo tvarką nustatyto pats Lietuvos bankas;
3) Seimo Audito komitetas savo išvadoje argumentavo, kad Direktyvos 2013/36/ES nuostatos (tarp kurių yra ir makroprudencinės politiką reglamentuojančių nuostatų), šiuo metu yra perkeliamos į Lietuvos Respublikos bankų įstatymą, Lietuvos centrinės kredito unijos įstatymą, Finansinių priemonių rinkų įstatymą. Kai kuriais atvejais pasirinktos Lietuvos bankui palankesnės reglamentavimo sąlygos (žr. Biudžeto ir finansų komiteto pirmiau pateiktus argumentus dėl ESRV rekomendacijų preambulės (6) ir (11) punktų; Rekomendacijos B 1) punkto; Rekomendacijos D 3) punkto). Nėra teisinio aiškumo, kaip šią rekomendaciją galima būtų įtvirtinti įstatyminiu lygiu. . 2. Seimo kanceliari-jos Teisės departamentas,
1 1.
1
projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nauju 21 punktu, kuriame išdėstomas makroprudencinės politikos tikslas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo tos dienos, kai Europos Sąjungos Taryba panaikins išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą procedūrą, keičiamo įstatymo 8 straipsnyje išliks tik konkreti Lietuvos banko funkcija „vykdo makroprudencinę politiką“, tačiau nebeliks šios politikos tikslo apibrėžimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įrašyti funkciją „vykdo makroprudencinę politiką“, o šios politikos tikslo apibrėžimą dėstyti keičiamo įstatymo 471 straipsnyje (atitinkamai pakoreguojant ir šio straipsnio pavadinimą). Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 8 straipsnio apimtį, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies naujo punkto numeracijos su novela, t.y. siūlomos nuostatos turėtų būti inkorporuotos į keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, o po jų einantys kiti punktai turėtų būti pernumeruoti. Atsižvelgti iš dalies
1) Pritarta Seimo Audito komiteto nuomonei ir siūlymui – su įstatymo projektu Nr. XIIP-1312 susijusiame įstatymo projekte Nr. XIIP-1313 padaryti šį pakeitimą – 1 straipsniu keičiamo bazinio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje papildomai įrašyti 7 puntą jį išdėstant taip: „
apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (toliau – makroprudencinė politika). “
2) Įstatymo projekto Nr. XIIP-1312 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamo keičiamo įstatymo 8 straipsniop 1 dalies naujo punkto numeracijos novelą pakeisti skaičiumi „10“.
Ir visą šį punktą išdėstyti taip: „21 )
stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, kad būtų užtikrintas tvarus finansų sektoriaus įnašas į ekonomikos augimą (toliau – makroprudencinė politika);“. 3. Seimo kanceliari-jos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 471 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog makroprudencinės politikos priemonės yra nustatomos Lietuvos banko teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 471 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra numatyta, kad Lietuvos bankas teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka galės taikyti makroprudencinės politikos priemones finansų rinkos dalyviams. Atsižvelgiant į tai, kad tokios priemonės gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir iš to jiems gali kilti atitinkamos pareigos, svarstytina, ar makroprudencinės politikos priemonės neturėtų būti nustatomos įstatymų lygmenyje. Atsižvelgti iš dalies Pritarta Audito komiteto nuomonei, kad be kita ko:
1) Direktyvos 2013/36/ES nuostatos, tarp jų ir makrolygio rizikos ribojimo kai kurios priemonės, šiuo metu yra perkeliamos į rengiamus Bankų įstatymo, Lietuvos centrinės kredito unijos ir Finansinių priemonių rinkų įstatymų projektus;
2) pagal Reglamentą 575/2013 priežiūros institucija, atsižvelgdama į riziką, taip pat gali taikyti makroprudencinės politikos priemones nustatydama griežtesnius reikalavimus nuosavo0ms lėšoms, didelėms pozicijoms, likvidumui ir kt. 4. Seimo kanceliari-jos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 471 straipsnio 3 dalies 5 punkte yra nurodoma, kad Lietuvos bankas „laiku ir operatyviai“ skelbia priimtus sprendimus.
Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūlytina formuluotę „laiku ir operatyviai“ tikslinti. Pritarti Pritarta Audito komiteto toliau pateiktam pasiūlymui Nr. 1. 5. Seimo kanceliari-jos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 471 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodoma, kad Lietuvos bankas, vykdydamas makroprudecinę politiką, turi teisę „leisti teisės aktus ir rekomendacijas finansų rinkos dalyviams, taip pat leisti rekomendacijas kitiems asmenims“. Siūlytina konkretizuoti kokiems ,,kitiems asmenims“ Lietuvos bankas turi teisę teikti rekomendacijas. Pritarti iš dalies Pritarta Audito komiteto toliau pateiktam pasiūlymui Nr. 2. 6.. Seimo kanceliari-jos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 471 straipsnio 4 dalies 2 punkte esantis žodis
„pagrįstą“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
Redaguotina. 7. Seimo kanceliari-jos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 471 straipsnio 4 dalies 4 punkte esanti formuluotė „neviešus pranešimus“ yra neaiški, todėl ji tikslintina, nurodant kas yra „neviešas“ pranešimas ir kam jis būtų skirtas. Pritarti Pritarta Audito komiteto toliau pateiktam pasiūlymui Nr. 3. 8. Seimo kanceliari-jos Teisės departamentas,
metu galiojančioje keičiamo įstatymo 2 priedo redakcijoje yra tik 6 punktai, o 7 punktas įsigalios tik nuo tos dienos, kai Europos Sąjungos Taryba panaikins išlygą dėl Lietuvos Respublikos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytą procedūrą.
Todėl įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedas pildytinas 7 punktu, o kartu pateikiamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541 , 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 įstatymo projektas Nr. XIIP-1313 turi būti papildytas atskiru straipsniu, kuriame būtų koreguojamas šio įstatymo 2 priede pateikiamų įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąrašas. Atsižvelgti
„7 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
8 7 punktu: „
2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL 2004 m. s pecialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89)
nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje (OL 2012 C 41, p. 1). “
dėl šio projekto siūlo papildyti šiuo straipsniu: „4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Įstatymo 2 priedo papildymas
. 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL 2004 m. s pecialusis leidimas, 10 skyrius, 3 tomas, p. 89 ) . “. “
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo nariai Andrius Palionis, Antanas Nesteckis, 201-07-086 Argumentai :
Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) 2011 m. gruodžio 22 d. priėmė r e k o m e n d a c i j ą „Dėl nacionalinių institucijų įgaliojimų makrolygio rizikos ribojimo srityje“ ESRV/2011/3 (2012/C 41/01), kurioje, be kita ko, yra pateikta ši rekomendacija: „ Rekomendacija D
Valstybėms narėms rekomenduojama:
jų motyvai būtų paviešinti laiku, nebent tai keltų pavojų finansiniam stabilumui, ir kad makrolygio rizikos ribojimo institucija nustatytų ir paviešintų makrolygio rizikos ribojimo politikos strategiją;
privačiai pasisakyti apie sisteminę riziką;
kad makrolygio rizikos ribojimo institucija būtų galiausiai atskaitinga nacionaliniam parlamentui ;“. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą rekomendaciją, reikėtų įstatymų lygiu nustatyti konkrečias įpareigojimus Lietuvos bankui teikti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui paaiškinimus, informaciją ir ataskaitas makroprudencijos politikos klausimais, panašiai kaip Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 tai yra įpareigota daryti ESRV – makroprudencijos klausimais privalanti atsiskaityti Europos Parlamentui.
Būtinybę įstatymų lygiu sureguliuoti šį klausimą, be kita ko, suponuoja ir įstatymų projektų XIIP-1312 ir XIIP-313 iniciatorių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko) nuostata nesudaryti iš kelių institucijų, kurių veiksmai daro reikšmingą įtaką finansų stabilumui, kolegialus organo, kuriam būtų patikėta vykdyti makrolygio rizikos ribojimo politiką Lietuvoje. Įstatymų projektų iniciatoriai makrolygio rizikos ribojimo politiką nutarė, be jokių išlygų, patikėti tik vienai institucijai – Lietuvos bankui. Šiuo atveju yra nepaisoma šių labai svarbių aplinkybių:
punkte, 458 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 133 ir 136 straipsniuose yra nuostatos, įtvirtinančios nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų (Lietuvoje tokia institucija pagal įstatymų projektuose XIIP-1312 ir XIIP-1313 teikiamus siūlymus būtų Lietuvos bankas ) įgaliojimus valdyti tam tikrą makrolygio riziką arba sisteminę riziką taikant atitinkamas specialias nacionalines makrolygio rizikos ribojimo priemones. Visa tai susiję su rizika, kuri gali galiausiai daryti poveikį atitinkamos valstybės narės makroekonominei, fiskalinei ir biudžeto padėčiai;
2) pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 94 straipsnius Lietuvos bankui nėra suteikta teisė atlikti viena iš šių valdžios vykdymo funkcijų: tvarkyti krašto reikalus, rengti valstybės biudžeto projektą, vykdyti valstybės biudžetą, vykdyti kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija.
Tačiau įstatymų projektų XIIP-1312 ir XIIP-1313 iniciatorių teikimu tam tikrą dalį valdžios vykdymo funkcijų Vyriausybė perleistų netiesiogiai vykdyti Lietuvos bankui, net nepasiliekant sau teisės per vyriausybines institucijas kolegialiai su Lietuvos banku spręsti makroprudencinės politikos klausimus, taip pat nenumatant teisės gauti valstybės valdžią Lietuvoje vykdančioms institucijoms atitinkamą informaciją apie numatomą makroprudencinės politikos priemonių taikymą;
3) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014 m. balandžio 23 d. išvadose dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-1312 ir XIIP-1313 preliminariai įvertino , kad šių įstatymų projektų tam tikros nuostatos, suteikiančios Lietuvos bankui įgaliojimus vykdyti makroprudencinę politiką, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pagrįsdamas savo preliminarius įvertinimus, neatsižvelgė į pirmiau paminėtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 preambulės 16 punkto, 458 straipsnio ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 133 ir 136 straipsnių nuostatas, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu sustabdytas 2006 m. balandžio 25 d. priimto Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojimas (Žin., 2013, Nr.118-5945). Todėl įstatymų projektų Nr. XIIP-.
atitikties Konstitucijai klausimas iš esmės galėtų būti išspręstas tik Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme arba nustatyta tvarka keičiant Konstituciją. Pastarieji klausimai bent šiuo metu nėra sprendžiami. Pasiūlymas :
2
įrašyti“ žodžius „ , 521
“ ir visą pavadinimą išdėstyti taip: „
2
straipsnis. Lietuvos banko Lietuvos Respublikos Seimui teikiami pranešimai makroprudencinės politikos klausimais
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui konfidencialią informaciją apie vykdant makroprudencinę politiką teikiamus įspėjimus ir (ar) rekomendacijas finansų rinkos dalyviams. 2. Lietuvos bankas informuoja Seimo Biudžeto ir finansų komitetą apie veiksmus, kurių buvo imtasi sprendžiant klausimus dėl sisteminės rizikos valstybės mastu iki pateikiant šią informaciją Europos sisteminės rizikos valdybai. 3. Lietuvos banko valdybos pirmininkas bent kartą per metus, o plataus masto finansinių sunkumų atveju – dar dažniau kviečiamas į kasmetinius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymus dėl Lietuvos banko vykdomos makroprudencinės politikos. 4. Lietuvos bankas prireikus, pirminės teisėkūros iniciatyvos teise teikia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui pirminės teisėkūros iniciatyvos teise pasiūlymus dėl makroprudencinę politiką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo, taip pat pastabas ir pasiūlymus dėl prevencinių priemonių finansų sistemos makrolygio rizikai sumažinti. “ 3.Įstatymo projekto 6 ir 7 straipsnius lakyti atitinkamai 7 ir 8 straipsniais. Nepritarti Pritarta įstatymo projektų Nr.
XIIP-1312 ir XIIP-1313 iniciatorių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko) šiuose projektuose teikiamiems siūlymams papildyti keičiamo Lietuvos banko įstatymo 51 ir 55 straipsnius nuostatomis, kuriose Lietuvos bankas , be kita ko, įpareigojamas pateikti informaciją apie makroprudencinę politiką tik atskiru leidiniu leidžiamoje šio banko metinėje ataskaitoje, o prireikus šią informaciją skelbti kartu su Lietuvos banko ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį skelbiama statistine ir kita informacija (tokios nuostatos iš esmės suponuoja Lietuvos banko prievolę teikti tik viešai skleidžiamą informaciją visuomenei, bet ne parlamentinei priežiūrai atlikti reikalingą medžiagą). Toki būdu nebuvo atsižvelgtą iš esmės į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2011/3 pateiktą pasiūlymą
makrolygio rizikos ribojimo institucija būtų galiausiai atskaitinga nacionaliniam parlamentui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvar-kos komitetas, 2014-04-23 išvada Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto argumentais ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad, Lietuvos banko įstatymo 8, 11, 27, 51, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo septintuoju (2) skirsniu ir Įstatymo 2 priedo papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1312 4 straipsnyje išdėstytų Lietuvos banko įstatymo 471 straipsnio 3 dalies 1-3 punktų ir 4 dalies 1,3-4 punktų nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui .
Atsižvelgti iš dalies
1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 preambulės 16 punkte, 458 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 133 ir 136 straipsniuose yra nuostatos, įtvirtinančios nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų (Lietuvoje tokia institucija pagal įstatymų projektuose XIIP-1312 ir XIIP1313 teikiamus siūlymus būtų Lietuvos bankas ) įgaliojimus valdyti tam tikrą makrolygio riziką arba sisteminę riziką taikant atitinkamas specialias nacionalines makrolygio rizikos ribojimo priemones. Visa tai susiję su rizika, kuri gali galiausiai daryti poveikį atitinkamos valstybės narės makroekonominei, fiskalinei ir biudžeto padėčiai;
sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo“ 3 straipsnio 2 dalies „j)“ punkte, be kita ko, yra įtvirtinta nebaigtinė ir neapibrėžta ESRV užduotis – vykdyti kitas susijusias užduotis, nurodytas Sąjungos teisės aktuose;
3) Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo 2014 m. balandžio 23 d. išvadose dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-1312 ir XIIP-1313 preliminariai įvertino , kad šių įstatymų projektų tam tikros nuostatos, suteikiančios Lietuvos bankui įgaliojimus vykdyti makroprudencinę politiką, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas , pagrįsdamas savo preliminarius įvertinimus, neatsižvelgė į pirmiau paminėtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.
1092/2010 preambulės 16 punkto, 458 straipsnio ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 133 ir 136 straipsnių nuostatas , Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 3 straipsnio 2 dalies „j)“ punktu suteikiamus įgaliojimus , taip pat neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu sustabdytas 2006 m. balandžio 25 d. priimto Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojimas (Žin., 2013, Nr.118-5945) Todėl įstatymų projektų Nr. XIIP-. XIIP-1312 ir XIIP-1313 atitikties Konstitucijai klausimas iš esmės galėtų būti išspręstas tik Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme arba nustatyta tvarka keičiant Konstituciją. Pastarieji klausimai bent šiuo metu nėra sprendžiami. 2. Seimo Audito komitetas, 2014-07-02 išvada Nr. 55 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8, 11, 27, 51, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo septintuoju2 skirsniu ir įstatymo 2 priedo papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1312 ir siūlyti jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymus. Atsižvelgti
Nr. 554 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3 ir siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, siūloma tikslinti įstatymo projekto 471 straipsnio 3 dalies 5 punkte formuluotę „laiku ir operatyviai“. Pasiūlymas: Pakeisti 471 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nedelsiant laiku ir operatyviai , kiek tai reikalinga siekiant finansinio stabilumo užtikrinimo, skelbia priimtus sprendimus, įskaitant jų motyvus, išskyrus atvejus, kai tai kelia pavojų finansiniam stabilumui ir (ar) yra susijęs su konfidencialia informacija.“ Pritarti 4.
Seimo Audito komitetas, 2014-07-02 išvada Nr. 554 Argumentai: Atsižvelgiant į
straipsnį, siūloma pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnyje keičiamo įstatymo471 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 471 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) leisti teisės aktus ir rekomendacijas
finansų rinkos dalyviams , taip pat leisti rekomendacijas kitiems asmenims ;
Nr. 554 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 6 siūloma tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 471 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Pasiūlymas: Patikslinti 471 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) daryti viešus ir konkretiems asmenims skirtus neviešus pranešimus dėl sisteminės rizikos“. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Palionis, Povilas Gylys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas