Projekto Nr. XIIP-1298(2) lyginamasis variantas
sodininkų benDrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 11, 15,
2014 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos:
6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu bendrojo naudojimo kelius ir gatves (inžinerinius statinius) žemėje esančius vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projektoįregistravus Nekilnojamojo turto registre, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko į juos daiktines teises įregistruoja savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija į šiuos statinius įregistruoja savo daiktines teises bei jiems eksploatuoti reikalingą šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Kai bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai perduodami savivaldybei, už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumoka arba kompensuoja savivaldybė. Už atliktus darbus savivaldybei kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių ir gatvių bei žemės sklypų šiems keliams eksploatuoti, kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš sodininkų bendrijų lėšų ir esant galimybei gali būti kompensuojamas iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą.
Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių ir gatvių kadastrinių matavimų atlikimo , kaip perdavimo savivaldybėms tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos eksploatuoti pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamieoms vandens tiekėjams įmonėms. Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės bei žemės sklypai šiems keliams eksploatuoti nekilnojamojo turto (žemės)nuomos mokesčiu neapmokestinami.“
2Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;
2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais sodiniai medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.“
dalimi: „7. Statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius:
1) maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams;
2) gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 m;
3) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 5 m.“
straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi. 6 5. Buvusią 6 straipsnio 8 dalį pripažinti netekusia galios. „8. Mėgėjų sodo teritorijoje vidaus tvarką nustato bendrijos vidaus tvarkos taisyklės.“
4Buvusią 6 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
„7. 8. Mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.“3 straipsnis. 8 straipsnio 1 dalies pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „10) mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka;“
punktu: „15) dokumentų ir kitos informacijos apie sodininkų bendrijos veiklą pateikimo bendrijos nariams tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) spręsti priėmimo į bendriją, bendrijos narių pašalinimo ir išstojimo iš bendrijos klausimus, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;“. 6 5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių. Joje turi būti nurodytos bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos.
Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais. Sodininkų bendrija gali savo įstatų nustatyta tvarka pasirinkti šioje dalyje numatytos informacijos skelbimo būdus. Skelbime nurodoma, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su susirinkimo darbotvarke ir siūlomų sprendimų projektais.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Bendrijos narių susirinkime bendrijos nariai dalyvauja patys ar per įgaliotą asmenį.
Bendrijos nario artimajam giminaičiui gali būti duodamas paprastos rašytinės formos įgaliojimas atstovauti bendrijos narių susirinkime ir balsuoti visais svarstomais klausimais, nurodant įgaliojimo terminą, teises ir pareigas. Bendrijos narių susirinkime kiekvienas bendrijos narys turit po vieną balsą.“
ir ją išdėstyti taip: „12. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo priimami kvalifikuota paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri negali būti mažesnė turi būti didesnė kaip 2/3 pusė visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 2/3 bendrijos narių.“
ir ją išdėstyti taip: „15. Protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 10 darbo dienų nuo bendrijos narių susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: susirinkime dalyvavusių bendrijos narių sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą. Prie protokolo taip pat pridedami dokumentai, patvirtinantys bendrijos narių išankstinį nuomonės pareiškimą raštu.“
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.
Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 pusė valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas bendrijos valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė valdybos narių. Jei bendrijos valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami, išskyrus atvejį, kai sprendimą pasirašo visi valdybos nariai.“
18 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu: „9) sprendžia dėl paslaugų, numatytų bendrijos įstatuose, teikimo asmenims, turintiems sklypą bendrijos teritorijoje;.“
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) bendrijos įstatų nustatyta tvarka išstoti iš bendrijos. Šia teise pasinaudojusiems asmenims stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip bendrijos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai, imtis priemonių prieš augalų kenkėjus, augalų ligas, invazines rūšis ir augalų plitimą į kaimyninius sklypus. Bendrijos narys, kuris negali pats atlikti šiame punkte nustatytų pareigų, privalo užtikrinti, kad tai padarytų įgalioti asmenys, suderinę tai su bendrija;“. 4. Papildyti 22 straipsnį 5 dalimi: „5.
Kiti asmenys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestį.“
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrijos pajamas sudaro:
1) bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai;
2) infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų;
2) 3) pajamos iš bendrijos turto;
3) 4) iš bendrijos veiklos gautos pajamos;
4) 5) valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos;
5) 6) fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas;
6) 7) kitos teisėtai įgytos pajamos.“
Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Likviduojamos bendrijos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių ir bendrijos narių reikalavimus (neviršijančius jų įnašų į turtą), likęs bendrijos turtas iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro perduodamas kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nurodo bendrijos narių susirinkimas ar teismas, priėmęs sprendimą likviduoti bendriją. Neatsiradus bendrijos turto perėmėjų, keliai ir kiti infrastruktūros objektai priimami, saugomi, įtraukiami į apskaitą, pripažįstami bešeimininkiais ir perduodami savivaldybės ar valstybės nuosavybėn Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės institucijos ir savivaldybės atlieka viešąjį bendrijų teritorijų administravimą, statinių statybos ir viešosios tvarkos priežiūrą, turėdamos tikslą plėtoti ir puoselėti mėgėjų sodininkystę bei jos tradicijas, žmonių poilsį, tausoti kraštovaizdį, gamtinę aplinką ir jos įvairovę, skatinti ir remti bendrijas, jų susivienijimus ar draugijas, siekiančius tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti mėgėjų sodus ir jų kraštovaizdį, saugoti gamtą, auginti žemės ūkio produkciją, tvarkyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Valstybės ir savivaldybių rėmimo būdus ir sąlygas taip pat nustato kiti teisės aktai ir specialiosios programos.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valstybė ir savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendrojo naudojimo objektams (elektros tinklų, kelių, gatvių tiesimo, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo ir kitų) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti. Tam reikalingos lėšos numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetus.“
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015 m. liepos 31 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. liepos 31 d. patvirtina sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą ir nustato bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių, kaip nekilnojamojo turto objektų, formavimo ir jų kadastrinių matavimų tvarką.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1934 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 IR
2014-12-09 Nr. XIIP–1298(2) Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalį (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis) reikėtų patikslinti nurodant, kad turimi omenyje mėgėjų sodo teritorijoje arba mėgėjų sodo sklype statomi statiniai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinime yra nurodyta mėgėjiško sodo teritorija, tačiau straipsnio pavadinime teisės normos nėra nustatomos, o 6 straipsnyje tiek galiojančioje, tiek projektu siūlomoje redakcijose visose kitose dalyse yra nurodoma, kad turima omenyje arba mėgėjų sodo teritorija, arba sodo sklypas. Taip pat pažymime, jog mėgėjų sodo teritorijos ir sodo sklypo sąvokos nėra tapačios, todėl kiekvienoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio dalyje turi būti nurodoma kokioje būtent teritorijoje esantys objektai turimi omenyje. 2. Projekto 3 straipsnyje (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 10 punktas) bei 8 straipsnyje (22 straipsnio 5 dalis) reglamentuojamas privalomas bendrijos mokesčių neapibrėžtam trečiųjų asmenų ratui nustatymas diskutuotinas bendrijos funkcijų ir veiklos principų aspektu. Abejotina, ar bendrija galėtų savo nuožiūra nustatyti privalomus mokėjimus asmenims, kurie nėra bendrijos nariai, nėra kitaip įstatymo nustatyta tvarka su ja susiję.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje nurodomos kai kurių trečiųjų asmenų, nesančių bendrijos nariais, pareigos bendrijoms tačiau taip pateikiamas ir išsamus, aiškus baigtinis šių asmenų sąrašas – „Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje“. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 10 punkto bei 22 straipsnio 5 dalies kategorija „kitam asmeniui“,
„kiti asmenys“ lieka neapibrėžta bei funkciškai nesusieta su bendrija. 3. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje pateikiamoje keičiamo
įstatymo 16 straipsnio 12 dalies redakcijoje siūloma kai kuriuos bendrijos narių susirinkimo sprendimus priimti paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai, ir kuri turi būti didesnė kaip 1/2 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Pastebėtina, kad tokia nuostata būtų perteklinė, nes dubliuotų Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 11 dalies normą. Be to, sąvoką „paprasta balsų dauguma“ vartojant įstatyme, ji yra nekintama ir nereikalauja apibrėžimo bendrijos įstatuose. Papildomai bendrijos įstatuose galėtų būti apibrėžiama tik kvalifikuota dauguma, kurios dydis gali varijuoti (2/3 , 3/4 ir pan.). Siūloma formuluotė būtų neaiški ir galėtų sodininkų bendrijoms interpretuoti įstatymą nustatant didesnę nei įstatymo reikalaujama paprastoji balsų dauguma. 4. Projekto 10 straipsnyje siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalį yra perteklinis, nes nenustato kokių nors esminių bešeimininkio turto teisinio reguliavimo ypatumų sodininkų bendrijoms ir yra reguliuojamas bendromis Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų normomis.
Be to, pažymime, kad Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato , kad „jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“. Pabrėžiame, kad Civilinis kodeksas nenumato galimybių įstatymu nustatyti kitokį bešeimininkių daiktų statuso reguliavimą, nei nustatyta pačiame kodekse, todėl keičiamu įstatymu šie santykiai kitaip ar papildomai negali būti reguliuojami. 4. Projekto 12 straipsnio 1 dalies nustatą dėl įstatymo įsigaliojimo 2015 sausio 1 dieną, reikėtų papildyti taip pat išlyga ir dėl šio straipsnio 3 dalies įsigaliojimo, kuri turėtų įsigalioti bendra tvarka (anksčiau nei visas įstatymas). 5. Projekto lyginamasis variantas turėtų būti suredaguotas atsižvelgus į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Pranas Žukauskas Vidmondas Vėgelis
APSAUGOS komitetas
sodininkų benDrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 STRAIPSNIų PAKEITIMO IR papildymo
Saudargas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas, Rimas Antanas Ručys. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistas Gintautas Mečinskas, VĮ „Registrų centras“ Kadastro bylų kontrolės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Česnauskienė, Adresų registro departamento viršininkas Kipras Mensevičius, Sodininkų bendrijų susivienijimo „Vilnius“ pirmininkas Vladislovas Butkevičius, Sodininkų bendrijos „Paežerys“ pirmininkas Adolfas Slavinskas, Sodininkų bendrijos narys Ernestas Subačius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-12-161 Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamos 5 iš 6 keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių, todėl keičiamas straipsnis turėtų būti visas dėstomas nauja redakcija. Pritarti iš dalies Argumentai: Seimas 2014-04-24 priėmė Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriame pakeista sąvoka „mėgėjų sodo teritorija“ atitinka šiame Projekte teikiamą sąvoką.
Todėl atsisakome įstatymo 2 straipsnio 3 dalies keitimo. Projektu 1 straipsniu keičiamą 2 straipsnį dėstome nauja redakcija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma naujai suformuluoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies sąvoką „Mėgėjų sodo sklypas (sodo sklypas)“ ir apibrėžiant ją sodo sklypu be kitą ko laikyti „Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą“. Įvedus tokį naują sodo sklypo statuso kriterijų tampa neaišku, kam tektų pareiga Nekilnojamojo turto registre registruoti esamus ir būsimus sodų sklypus, kokios teisinės pasekmės jų neįregistravus ir pan. Nepritarti Žr. žemiau į argumentus pateiktus VĮ „Registrų centras“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatyme ir projekte kaip tam tikra teritorija yra apibrėžiama „mėgėjų sodo teritorija“, o sodininkų bendrija (keičiamo įstatymo 3 straipsnis) apibrėžiama kaip bendruomenės dalis, t.y. juridinis asmuo, vienijantis fizinius asmenis bei įgyvendinantis jų bendrąsias teises ir pareigas. Įvertinus šiuos apibrėžimus, toliau įstatyme vartojama terminologija
„sodininkų bendrijos žemė“, „sodininkų bendrijos teritorija“, „sodininkų
bendrijos teritorijoje esantys sklypai“ yra pakankamai neapibrėžta ir nedera su nustatytomis sąvokomis. Nepritarti Reikėtų atkreipti dėmesį, kad „mėgėjų sodo teritorijoje“ gali būti kelios sodininkų bendrijos, todėl šios sąvokos nėra tapačios. Be to 3 straipsnis išbraukiamas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies sąvoką
„sodininkas“ keisti į „sodininkas mėgėjas“. Svarstytina, ar tokiam
pakeitimui galima pritarti.
Sąvoka „sodininkas“ yra nusistovėjusi, įstatyme plačiai naudojama tiek atskirai tiek ir junginyje su kitais žodžiais, pvz.,
„sodininkų bendrija“, „sodininkų draugija“. Be to projekto iniciatoriai nėra
nuoseklūs ir projekte pateikiamą sąvoką „sodininkas mėgėjas“ naudoja tik kartą - 2 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais projekte įstatymo tekste paliekama sąvoka „sodininkas“ (keičiamo įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis ir t. t.). Žodžių junginių „sodininkų bendrija“, „sodininkų draugija“ ir pan. projekte keisti, pavyzdžiui, į „sodininkų mėgėjų bendrija“, „sodininkų mėgėjų draugija“ apskritai nesiūloma. Tokiu atveju, projekte naudojant skirtingas tų pačių subjektų sąvokas, gali kilti painiava ir nesuderinamumas. Pritarti iš dalies Sąvoka „sodininkas mėgėjas“ aprobuota Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje ir turi likti, kad sodininkas mėgėjas nebūtų painiojamas su specializuotais sodininkystės subjektais, kurie turi įsigiję sodininko specialybę. Pasiūlymas:
Siūlome keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje paaiškinti:
„Sodininkas mėgėjas (toliau – sodininkas) –
fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjų sodininkyste“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalį (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalis) reikėtų patikslinti nurodant, kad turimi omenyje mėgėjų sodo teritorijoje arba mėgėjų sodo sklype statomi statiniai. Nepritarti Netikslinga nurodyti, kadangi ir taip aišku, kad statiniai statomi mėgėjų sodo teritorijoje pagal 6 straipsnio pavadinimą
„Mėgėjų sodo teritorija ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio 5 dalyje neteisingai atliktas po naujos 6 straipsnio 7 dalies esančių dalių pernumeravimas.
Turėtų būti pernumeruojamos visos po jos iš eilės esančios straipsnio dalys. Pasikeitus šių dalių numeracijai, atitinkamai pasikeistų ir projekto 2 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse siūlomų pripažinti netekusiomis galios 6 straipsnio dalių numeracija. Nepritarti Seimas 2014-04-24 priėmė Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą, kur 6 straipsnyje nuo 2014-05-03 neteko galios 9, 10, 11 dalys. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnyje (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 10 punktas), reglamentuojamas privalomas bendrijos mokesčių neapibrėžtam trečiųjų asmenų ratui nustatymas diskutuotinas bendrijos funkcijų ir veiklos principų aspektu. Abejotina, ar bendrija galėtų savo nuožiūra nustatyti privalomus mokėjimus asmenims, kurie nėra bendrijos nariai, ir nėra kitaip su ja susiję. Nepritarti Šiuo metu nėra teisiškai sureguliuotas mokesčių nustatymas ne bendrijos nariams, kurie turi sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, naudojasi sodininkų bendrijos valdomais, naudojamais bendrojo naudojimo objektais, tačiau neatsiskaito už šių objektų naudojimą. Tarp šių asmenų ir sodininkų bendrijų kyla teisminiai ginčai dėl naudojimosi sodininkų bendrijos valdomu turtu, mokesčių nustatymo teisėtumo ir kt. Todėl kyla poreikis reglamentuoti mokesčių nustatymo atvejus ne sodininkų bendrijos nariams, kurie naudojasi bendrijos bendrojo naudojimo objektais. Nepritariame sąvokai „kiti asmenys“, kadangi kiti asmenys ir jų pareigos yra apibrėžtos įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, todėl ji netikslinga, be to, šią sąvoką turėtų aprobuoti Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinimas ir pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „4 straipsnis.
straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: “. Be to turėtų būti keičiamas ne 11 punktas, o 11 straipsnio 2 dalies 10 punktas. Pritarti iš dalies Redakcinio pobūdžio pastaba Pasiūlymas: „4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinimas ir pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „5 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: “. Pritarti iš dalies Redakcinio pobūdžio pastaba Pasiūlymas: „5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas“10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžiu „Pakeisti”. Be to pateikiamoje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies redakcijoje žodį „teise” pakeisti žodžiu „teises”. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 12 dalies redakcijoje siūloma kai kuriuos bendrijos narių susirinkimo sprendimus priimti paprasta balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 1/2 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Pastebėtina, kad tokiu atveju nebūtų balsų daugumos. Be to, sąvoką „paprasta balsų dauguma“ vartojant įstatyme, ji yra nekintama ir nereikalauja apibrėžimo bendrijos įstatuose. Papildomai apibrėžiama galėtų būti kvalifikuota dauguma, kurios dydis gali varijuoti (2/3 , 3/4 ir pan.). Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: „12.
Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri negali būti mažesnė turi būti didesnė kaip 1/2 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat kai sprendimai priimami raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalį 10 punktu. Pastebėtina, kad 18 straipsnio 2 dalies 9 punktas yra baigiamasis šios dalies punktas, todėl siūlomas naujas punktas turėtų būti talpinamas iki 9 pakeičiant esamą numeraciją. Atitinkamai turėtų būti dėstomi ir straipsnio pavadinimas bei pakeitimo esmė. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reglamentuojamas privalomas bendrijos mokesčių neapibrėžtam trečiųjų asmenų ratui nustatymas bei privalomas paslaugų teikimas tokiems asmenims diskutuotinas bendrijos funkcijų ir veiklos principų aspektu. Abejotina, ar bendrija galėtų savo nuožiūra nustatyti privalomus mokėjimus asmenims, kurie nėra bendrijos nariai, ir nėra kitaip su ja susiję. Šią problemą galimai išspręstų atsižvelgiant į šios išvados 4 pastabą apibrėžiama sodininkų bendrijos teritorijos samprata, bendrijos santykis su teritorija (administravimas, valdymas, priežiūra ar kt.), joje esantys bendrijai nepriklausančių savininkų sklypai, jų savininkų santykis su bendrija ir pan.
Pastebėtina ir tai, kad 22 straipsnio papildymas 5 dalimi neatitinka šio straipsnio pavadinimo „Bendrijos nario teises ir pareigos“ ir paskirties. Nepritarti Žr. į argumentus 7 pastabai. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9, 10, 11 ir 12 straipsniai juridinės technikos požiūriu turėtų būti suredaguoti atsižvelgus į įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas ir aukščiau išsakytas analogiškas redakcines pastabas. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
perteklinis, nes nenustato jokių bešeimininkio turto teisinio reguliavimo ypatumų sodininkų bendrijoms ir yra reguliuojamas bendromis Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų normomis. Nepritarti Teisės aktai nesprendžia atvejų, kas turėtų perimti likviduotos sodininkų bendrijos turtą, kai neatsiranda šio turto perėmėjų. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nurodyta, jog įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Tai seka ir iš įstatymo projekto turinio (2 straipsnio 1 dalis ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti įpareigojimą Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Be to, šios projekto nuostatos turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 18.
Projekto
esančių vidaus kelių formavimo nekilnojamojo turto objektais atlikimą, kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre finansuoti iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų. Naujų valstybės ir savivaldybių biudžetinių lėšų poreikis numatytas ir projekto 12 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, tikslinga gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos, išvadą dėl šio projekto. Pritarti Vyriausybės išvados dėl Projekto gautos (LRV 2014-05-22 nutarimas Nr. 441), kuriuo iš esmės pritariama Projektui. 19. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2013-12-20 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1298), pažymime, kad pateikto įstatymo projekto nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu pritariame 2013 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl šio įstatymo projekto pateiktoms pastaboms dėl pastebėtų trūkumų. Pritarti iš dalies Komitetas ne visoms Teisės departamento pastaboms pritarė. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos sodininkų draugija, 2013-12-12 4,9 Į Lietuvos sodininkų draugiją kreipėsi sodininkų bendrijų pirmininkai norėdami išsiaiškinti kaip tinkamai taikyti LR Sodininkų bendrijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-40; 2008, Nr. 135-5231; 2009, Nr. 67-2684; 2010, Nr. 1-14, Nr. 84-4405; 2012, Nr. 82-4268) 22 str. 2 d.
bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą turimą informaciją apie jos veiklą. Yra pradėtas ne vienas teismo procesas, kada sodininkų bendrijos narys paduoda sodininkų bendriją į teismą dėl to, kad nebuvo pateikti jų prašomi dokumentai. Neretai sodininkai remdamiesi LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 2 d. 5 p. jiems suteikta teise, reikalauja, kad sodininkų bendrijos valdyba pateiktu visus turimus dokumentus (bendrijos narių susirinkimų protokolus su visais priedais; visas metines pajamų ir išlaidų sąmatas; visas bendrijos ūkinės-finansinės veiklos ataskaitas; visas revizoriaus ataskaitas; bendro naudojimo objektų aprašą; bendrijos vidaus tvarkos taisykles ir pan.) už 5 -
panaudoti. Pralaimėjusi sodininkų bendrija turi padengti visas bylinėjimosi išlaidas. Sodininkų bendrijos valdyba, buhalteris tvarko bendrijos dokumentus vadovaudamiesi LR Sodininkų bendrijų įstatymu, LR Buhalterinės apskaitos įstatymu, LR Asmens duomenų apsaugos įstatymu ir kt. Sodininkų reikalavimas „gauti visą turimą informaciją apie bendrijos veiklą“ neretai pažeidžia kitų sodininkų bendrijos narių interesus, asmenų teises į jų asmeninį gyvenimą, asmens duomenų saugojimo principus, nes bendrijos valdyba tvarko ir saugo visų asmenų, turinčių sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje duomenis. Aukščiau išvardintuose dokumentuose yra informacija ne tik apie bendrijos veiklą, bet ir asmens duomenys, todėl bendrijos valdyba nepateikdama visų prašomų dokumentų argumentuoja tuo, kad ji negali pateikti asmens duomenų be duomenų subjekto sutikimo. Be to kiekvienais metais bendrijos valdyba ir revizijos komisija (revizorius) pateikia ataskaitas sodininkų bendrijos susirinkimui apie nuveiktus darbus, ūkinę-finansinę veiklą bei iškabina bendrijos pirmininko ir revizijos komisijos aktus skelbimų lentoje, kad sodininkai galėtų susipažinti su bendrijoje vykdoma veikla.
Nemažai problemų kyla ir dėl to, kad LR Sodininkų bendrijų įstatyme bei bendrijų įstatuose nėra įtvirtinta dokumentų ir kitos informacijos apie sodininkų bendrijos veiklą pateikimo nariams tvarka, kurioje būtų numatyta kokiu būdu, per kiek laiko, kur gali būti įgyvendinat bendrijos narių teisė susipažinti su dokumentais ir kita informacija, kokią informaciją, dokumentus gali pateikti bendrijos valdymo organas bei numatytos priežastys, kada informacija negalėtų būti suteikiama. Remiantis LR Asociacijų įstatymo (Žin., 2004, Nr.25-745; 2010, Nr. 153-7790) 12 str. 2 d. 12 p. siūlome papildyti LR Sodininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d. nauju 15 p. ir jį išdėstyti taip:
įstatuose turi būti nurodyta:
nariams tvarka. Siūlome papildyti LR Sodininkų bendrijų 22 str. 2 d. 5 p.ir jį išdėstyti taip:
2Bendrijos narys turi šias teises:
apie jos veiklą bendrijos įstatuose numatyta tvarka. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
papildyti tokiu nauju 15 punktu:
„15) dokumentų ir kitos informacijos apie
sodininkų bendrijos veiklą pateikimo nariams tvarka“. 2. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos
įstatuose nustatyta tvarka gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą;‘. 2. Kauno susivienijimas „Sodai“, 2014-01-10 Prašome Jūsų sutikimo 2014 sausio 14 d. posėdyje svarstant sodininkų bendrijų klausimus, apsvarstyti galimybę teikti svarstymui sekančias nuostatas. 1.
papildymą sekančiai: „Savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų ir mėgėjų sodų teritorijų generalinių planų – Aplinkos ministerijos įgaliota institucija“. Šiuo metu Nacionalinė Žemės Tarnyba žemėtvarkos projektavimo ir administravimo klausimais ruošia teisės aktus, išdavinėja leidimus žemėtvarkos projektų rengimui, kontroliuoja ir derina parengtus projektus, pati nagrinėja derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ikiteisminius ginčus tarp savęs ir planavimo organizatoriaus ar projektuotojo, argumentuoja ir teikia išaiškinimus teismams, svarstant šiuos ginčus teismuose, eile metų vilkina derinimus ir neargumentuoja savo neigiamų atsisakymų derinti atliktus projektus (paprastai įrašant standartinį atsakymą
„Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų“). Tokios politikos pasekmė, mūsų
privatizacijai teikti planai niekur neregistruoti, daugelis pradanginti, nebelegitimūs, kadastriniai matavimai vykdomi nesilaikant planų, nušalinus bendrijos atstovus nuo proceso. Nėra galimybės NŽT derintojų tendencingų sprendimų ikiteismine tvarka skusti kvalifikuotai, nesuinteresuotai institucijai. Teritorijų planavimą Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja kaip viešojo administravimo klausimą ir šiuo atveju neleistinas interesų konfliktas. Tikimės, kad sodininkų bendrijų teritorijų planavimo priežiūrą perdavus kvalifikuotai ir nepriklausomai institucijai, situacija kardinaliai pagerės. Nepritarti Šie įstatymų pakeitimai ir papildymai nėra susiję su pateikto Projekto nuostatomis. 3. Kauno susivienijimas „Sodai“,
dalies 1 punkto papildymą sekančiai: „Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys žemės sklypo savininkai.
Jei sklypas randasi nuomojamoje mėgėjų sodo teritorijoje ir keičiasi nuomojamo sklypo konfigūracija, būtinas visuotino narių susirinkimo pritarimas.“ Žemės Ūkio ir Teisingumo ministerijų gautuose atsakymuose dėl bendrijų atstovų eliminavimo iš kadastrinių matavimų proceso pastoviai aiškinama, kad bendrija nėra bendros teritorijos žemės savininkas. Savininką, šiuo atveju valstybę atstovauja jos patikėtinis – NŽT atstovas ir derina pagal Valstybės interesus. Kadastrinių matavimų sodininkų bendrijose esmė – žemėtvarkos plano duomenų įgyvendinimas natūroje, atitinkamai įtvirtinant projektinius sprendinius. Nacionalinės Žemės Tarnybos sprendimas neatstačius žemėtvarkos planų statuso ir jų neįregistravus registre, pradėti pavienių sklypų kadastrinius matavimus, konkrečioje griežtai tvoromis apibrėžtoje teritorijoje, sudarant sąlygas lygiateisiams bendrasavininkams pažeidinėti bendras ir tarpusavio teises, jų duomenis įregistruojant Registre ir po to bandyti ateityje koreguoti senus ar rengti naujus planus yra neatsakinga ir grubiai prieštarauja Sodininkų Bendrijų įstatymo 2 ir 15 straipsnių, Civilinio Kodekso, bei kitų teisės aktų esminėms nuostatoms. Tokie veiksmai nesprendžia žemėtvarkos problemų, bet tik akumuliuoja ir gilina jų esmę. Pavieniais matavimais išskaidomas bendrijos vientisumas. Susiaurinti vidaus keliai ir bendros žemės plotai, kurie buvo palikti ateityje vystyti infrastruktūros objektų vystymui, atims galimybę teritorijoms transformuotis į gyvenamąsias vietoves. Nepritarti Šie įstatymų pakeitimai ir papildymai nėra susiję su pateikto įstatymo projekto nuostatomis. 4. Kauno susivienijimas „Sodai“, 2014-01-10 3.
Apsvarstyti galimybę užbaigti antrą dešimtmetį ruošiamą Matininkų įstatymą XP-579(2) ar kitą analogišką teisės aktą, kuriuo būtų nustatytas atskirtas ir sukonkretintas matininko ir žemėtvarkos valdininko teisių ir atsakomybės apibrėžtumas visuose nekilnojamojo turto formavimo ir nekilnojamojo turto disponavimo teisių nustatymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto kadastro ir registro grandyse, kaip rekomenduoja Seimo kontrolierius savo tyrimo Nr. 4D-2012/1-1054 išvadose. Teisinės normos praktiškai nenustato jokios atsakomybės už tyčines arba netyčines klaidas, padarytas nekilnojamojo turto ir žemės sklypų formavimo ir kadastrinių matavimų proceso metu. Kaip rodo žemės nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypų padalinimo ir įteisinimo praktika, atsakomybės nebuvimas sudarė prielaidas teisės aktų bei profesinės etikos pažeidimams ir piktnaudžiavimams. Valstybė turi konstitucinį įsipareigojimą ginti ir saugoti nuosavybės teises, todėl privalo užtikrinti visų šiame procese dalyvaujančių grandžių pareigas ir atsakomybę ir vienodai ginti suinteresuotųjų šalių interesus. Du dešimtmečius vyksta žemės reforma, kurios nepabaigus pradedame jos taisymą ir patikslinimus. Teisės aktais neapibrėžta, kokią atsakomybę už tyčines ar netyčines klaidas neša kontroliuojantis žemėtvarkos valdininkas ir kokią matininkas? Pavyzdžiui, šiandieniniai teisės aktai nenustato, kokiai institucijai matininkas gali apskusti savo teisėtą ir teisingą sprendimą, kurį reikalauja pakeisti ne visada teisus žemėtvarkos valdininkas. Tą patvirtina ir teismų praktika – nėra nei vieno žemėtvarkos valdininko, nubausto pagal civilinį ar baudžiamąjį kodeksą už neteisingų kadastrinių matavimų suderinimą, nors nusiskundimų, susijusių su žemėtvarka yra labai daug.
Neaišku, kas yra viso šio ydingo proceso iniciatorius: Žemės ūkio ministerija ar Nacionalinė žemės tarnyba, kuri dalyvauja ruošiant teisės aktus, juos vykdo, kontroliuoja jų vykdymą ir pati sprendžia ginčus dėl savo pavaldinių veiksmų. Paaiškėjus pažeidimams, jų šalinimas galimas tik teismo keliu. Teismuose valstybę atstovauja ta pati Nacionalinė žemės tarnyba, teikianti paaiškinimus dėl teisės aktų nuostatų teismams. Tai yra akivaizdus interesų konfliktas. Esama situacija užkerta galimybę tikėtis kvalifikuoto ir teisingo teismo ginant savo teises. Nepritarti Šie įstatymų pakeitimai ir papildymai nėra susiję su pateikto įstatymo projekto nuostatomis. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje yra reglamentuojama matininkų atsakomybė, teisės, pareigos bei kvalifikaciniai reikalavimai, todėl papildomai rengti naują teisės aktą reglamentuojantį minėtų asmenų veiklą, netikslinga. 5. Lietuvos sodininkų draugija Kauno susivienijimas „Sodai“, 2014-01-10 Du dešimtmečius iš esmės yra nebaigiamos spręsti žemėtvarkos problemos sodininkų bendrijose. Pagrindinė problema ta, kad nebuvo įvykdytas 1996-05-24 LRV nutarimas Nr. 617, kuriuo sodininkų bendrijų generaliniai planai buvo prilyginti teritorijų planavimo dokumentams, o valstybės institucijos buvo įpareigotos šiuos planus registruoti teritorijų planavimo dokumentų registre. Šie dokumentai iki šios dienos nėra registruoti jokiame registre, kad būtų patogu valdininkams juos, susidarius nepalankiai situacijai, laikyti niekiniais. Vadovaujantis šia dviprasmybe, piktybiškai nebuvo registruojami ir generalinių planų pakeitimai, taisymai.
Logiškai kyla klausimas: kokiu pagrindu Nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje yra registruoti sklypų kadastriniai matavimų duomenys, jei atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypai privalo būti matuojami pagal ribas atitinkančias įteisintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Kokiais iš tiesų duomenimis tuomet vadovaujasi NŽT, matininkai, Nekilnojamo turto kadastro registro valdytojas? 2014-01-14 d., svarstymo Seimo Aplinkos Apsaugos komitete metu, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius pareiškė, kad ši problema (dėl teritorijų planavimo dokumentų registracijos) jau nebeegzistuoja, kadangi priimtas naujas Teritorijų planavimo įstatymas? Šiuo pareiškimu eilinį kartą buvo apsiribota svarstant mūsų bendrijų žemėtvarkos planų registracijos problemą. Deklaruoto naujojo Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad galiojančio, savaime suprantama, jei jis registruotas kokiame nors registre, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, galioja neterminuotai ir jų keisti neprivalu. Asmenų, mūsų atveju sodininkų bendrijų, patiriami nuostoliai atsiradę dėl teritorijų planavimo sprendinių pakeitimo, kompensuojami planavimo dokumento pakeitimų organizatorių. Vadinasi teiginys, kad mūsų planų registracijos problema nebeegzistuoja yra daugiau nei neatsakinga. Valstybė, jos institucijos ir Seimas turi konstitucinį įpareigojimą ginti ir saugoti nuosavybės teises, todėl privalo užtikrinti visų šiame procese dalyvaujančių grandžių pareigas ir atsakomybę ir vienodai ginti suinteresuotų šalių interesus. Ši konstitucinė nuostata, yra nesuderinama su sistemingu atsisakymu spręsti sodininkų bendrijų žemėtvarkos planų, kuriais remiantis buvo vykdomas žemės sklypelių privatizavimas, registravimo bei kitus klausimus ir užtikrinti proceso tęstinumą.
Nepritarti Aptariamų procesų vykdymą reglamentuoja šiuo metu galiojantys teisės aktai. Dauguma generalinių planų dėl vykusios bendrojo naudojimo žemės privatizacijos, sodų sklypų ribų kaitos neatspindi esamos mėgėjų sodų teritorijų žemės sklypų ir kelių išdėstymo situacijos, rengti nenaudojant 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos LKS-94, neužtikrintas jų sprendinių ir jiems sudaryti naudotų topografinių duomenų tikrumas ir suderinamumas su tuometine vietovės situacija, todėl yra pasenę. Remiantis savivaldybių pateikta informacija ir siūlymais, atlikus tokių planų įskaitmeninimą ir susiejimą su 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema LKS-94, generaliniai planai būtų neinformatyvūs, netikslūs, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, netinkami registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre. Be to, 18 metų senumo Vyriausybės nutarimo Nr. 617, kuriuo nustatyti įpareigojimai valstybės ir savivaldybių institucijoms 1996-1997 metais inventorizuoti ir registruoti patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus Registre, įgyvendinimas šiai dienai netekęs prasmės. Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena sodininkų bendrija esant poreikiui gali inicijuoti mėgėjų sodų teritorijos žemėtvarkos projekto ar detaliojo plano rengimą, kuris atitiktų realią mėgėjų sodų teritorijos žemės sklypų ir vidaus kelių išdėstymo situaciją
2 Sodininkų bendrijose, kai jos likviduosis arba bendros nuosavybės žemės bendraturčiai pradės dalytis ją dalimis, gali susidaryti neišsprendžiamos situacijos.
Šiuo metu bendraturčiais gali būti ne visi bendrijos nariai, tačiau kaip valdyti sodininkų bendraturčių turtą sprendžia visi bendrijos nariai. Civiliniame kodekse pakankamai detaliai aptarti namų bendrijose bendro turto valdymas, tačiau sodininkų bendrijose jis apeitas. Situacija, kai bendraturčių turtą valdo nebendraturčiai – paradoksali. Kita įdomi situacija – bendro naudojimo žemės nusipirkimas iš valstybės. Tarkim, kad sodininbkų bendrijoje yra 60 narių. Perkamas bendrijos teritorijoje esantis bendro naudojimo žemės sklypas, tačiau bendraturčiais pageidauja tapti tik 25 nariai. Šie nariai įneša reikiamas tikslines lėšas ir bendrai nusiperka turtą, tačiau jų įsigijamas turtas gali būti registruojamas tik sodininkų bendrijos vardu, bendrą turtą pagal esamą įstatymą administruoja ne turintys turtą, o bendrija, bendraturčiu turtu gali naudotis nebendraturčiai be jų sutikimo ir t.t., ir t.t. Suprantama, kad pateikiami pasiūlymai nėra išbaigti ir išsamūs, nes sodininkų bendrijose esančių bendraturčių sąveiką su bendrija, turimo turto administravimą bandoma aprašyti pirmą kartą. Sąveika pakankamai neaiški ir sudėtinga, nes, ko gero, bendraturčiai turėtų kurtiatskirą bendriją, kuri registruotu savo vardu įsigytą turtą, jį valdytų bei nustatytų sąveiką su sodininkų bendrija. Siūlymai nėra išbaigti ir dėl to, kad jie gali būti atmesti, todėl, paprasčiausiai, gaila laiko ir darbo. Todėl aš tik išryškinų situaciją, kuri, mano galva, reikalauja neatidėliotino sprendimo ir sunormininmo. Dabartiniame įstatyme dar yra pora nepakeistų žodžių „mėgėjiško“ į „mėgėjų“, keistinos ar papildytinos dabartinio įstatymo dalys paryškinamos, pabraukiamos ir nurodomas veiksmas. 5 straipsnis. 10.
10Mėgėjiško (taisyti -MĖGĖJŲ) sodo teritorija turi būti tvarkoma taip,
kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. 11. Vidaus tvarką mėgėjiško (taisyti-MĖGĖJŲ) sodo teritorijoje nustato bendrijos vidaus tvarkos taisyklės. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimą vietoj žodžio „mėgėjiško“ įrašant žodį „mėgėjų“. 7. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija 2014-01-1413
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO(NR. XIIP-1298) 2 str. 1 punktą išdėstyti taip: „1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų mėgėjų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos žemės valdos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu, bendrojo naudojimo žemėje vidaus kelius, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Kai bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai perduodami savivaldybei, už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumoka arba kompensuoja savivaldybė. Už atliktus darbus savivaldybei kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis.
Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių formavimo nekilnojamojo turto objektais atlikimas, kadastrinių matavimų atlikimas ir jų duomenų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal iki 2015-07-31 Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms formavimo nekilnojamojo turto objektais ir jų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką iki 2015-07-31 nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamiems vandens tiekėjams. Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės nuomos mokesčiu neapmokestinami. Siekiant, kad kaip įmanoma greičiau įsigaliotų svarbūs įstatymo pakeitimai siūlome SODININKŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO(NR. XIIP-1298) 13 str. išdėstyti taip: Šis įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos išskyrus 2 str. 1 dalį ir 12 str. 2 dalį, kurios įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015 m. liepos 31 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina įstatymo nuostatas įgyvendinančiuosius teisės aktus. 4.
m. liepos 31 d. parengia ir patvirtina sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą ir bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių formavimo nekilnojamojo turto objektais ir jų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką.“
8Lietuvos sodininkų draugija,
2013-03-10 Lietuvos sodininkų draugija siūlo papildyti LR Sodininkų bendrijų įstatymo projekto 6 str. 3 dalį ir siūlo ją išdėstyti taip:
dalies papildymas: „3. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atliekant sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žeme, kadastrinius matavimus, dalyvauja sodininkų bendrijos pirmininkas ar kitas bendrijos valdymo organo atstovas. Mėgėjų sodo teritorijos aplinkinių ribų kadastriniai matavimai atliekami gavus sodininkų bendrijos narių susirinkimo pritarimą.“ Nepritarti Siūlome atsisakyti šiame straipsnyje esančio sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žeme, kadastrinių matavimų reglamentavimo, kaip perteklinio, nes šis procesas yra aptartas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitime, kurie priimti
pateiktu siūlomų įstatymo pakeitimų vertinimu. STT išvada pridedama prie prašymo. Pritarti
(SBĮ 11 straipsnio 2 dalies papildymas).
„11) mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka;“ · Nėra detalizuojama, kas yra laikomas „kitu asmeniu“. Tokia formuluotė sudaro galimybes nustatyti mokesčius su bendrija apskritai nesusijusiems asmenims. Tai sudaro korupcines sąlygas, kaip jau teisingai pastebėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba. · Siūlomame variante nėra konkrečiai nustatoma, kokie mokesčiai (už kokias paslaugas) gali būti nustatyti „kitam asmeniui“. Net jei būtų laikoma, kad „kiti asmenys“ yra sodininkų bendrijoje sklypą turintys asmenys, kurie nėra bendrijos nariai, tuomet būtina griežtai apibrėžti, už kokias konkrečias ar bent jau kokio pobūdžio paslaugas šiems asmenims gali būti nustatomi mokesčiai. Priešingu atveju vėlgi susidarytų korupcinė situacija, kuomet tokiems asmenims galėtų būti įvedami neproporcingi ir nepagrįsti mokesčiai. Nepritarti
„7) spręsti priėmimo į bendrijos narius, bendrijos narių šalinimo ir išstojimo iš bendrijos klausimus, jeigu
bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;“ · Dėl narių išstojimo iš bendrijos – LR Konstitucijoje įtvirtinta, kad niekas prieš savo valią negali būti verčiamas priklausyti jokiai organizacijai. Taigi šiuo atveju išstojimas iš bendrijos turi būti įgyvendinamas vien norinčio išstoti iš bendrijos išreikšta valia. Nepritarti Įstodamas į sodininkų bendriją, asmuo prisiima tam tikras teises ir pareigas, numatytas Sodininkų bendrijų įstatyme. Nepritariame savavališkam išstojimui ar sutarties nutraukimui. Šiuos santykius turėtų reglamentuoti bendrijos įstatai. 12. Simas Zikaras 2014-03-19 4.
· Keičiant 6 straipsnį labai svarbu pataisyti ir straipsnio 1 dalį, perrašant ją taip: Bendrijos narių susirinkimo (eilinio ir neeilinio) šaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas, 1/10 bendrijos narių, ir revizijos komisija (revizorius). Taip būtų aiškiai išreikšta, kad yra trys objektai, turintys susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisę. Šiuo metu bendrijose kyla ginčų (net ir teisminių) dėl šio nežymaus neaiškumo. Nepritarti Siūlymai redakcinio pobūdžio. 13. Simas Zikaras 2014-03-19 Pakeisti 16 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo priimami kvalifikuota paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 1/2 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat kai sprendimai priimami raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 2/3 bendrijos narių.“ · Šiuo metu dažna situacija, kai bendrija imasi didelių ir ilgalaikių ir brangiai kainuojančių projektų, tačiau juos vykdo ne iš pasiskolintų lėšų, o iš bendrijos narių surinktų papildomų įnašų. Labai svarbu, kad sprendimai ir dėl tokių didelių ir brangių projektų taip pat būtų priimami ne mažesne, nei 2/3 bendrijos narių dauguma. Šis saugiklį yra būtina įtraukti siekiant panaikinti šiuo metu susiklosčiusią situaciją, kai didelė dalis bendrijos narių paduodami į teismą už skolas dėl sprendimų, kuriems jie nepritaria. Pvz.: Klaipėdos SB „Tauras“ – beveik 1/3 bendrijos narių – 100 iš 360 – paduoti į teismą dėl 13000 Lt skolos už vandentiekį.
Daugiau informacijos apie tai – www.taurosodai.lt . · Dėl raštu priimamų sprendimų. Dažna situacija, kai sodininkų bendrijos valdyboje yra seniai išrinkti, neaktyvūs arba besirūpinantys tik savo gerove. Tokiu atveju sprendimų priėmimas raštu gali būti vienintelė priemonė situacijai pakeisti. Siūlymas ją apriboti sumažintų galimybę tai padaryti ir sudarytų sąlygas tęstis nesąžiningiems bendrijos pirmininko ar valdybos veiksmams. Pats faktas, kad sprendimą turi palaikyti didesnė, nei 1/2 VISŲ bendrijos narių dalis, yra pakankamas saugiklis siekiant apsisaugoti nuo nesąžiningų sprendimų priėmimo kitų bendrijos narių atžvilgiu. Palyginimui – DNSB įstatyme papildomų apribojimų sprendimams, priimamiems raštu, nėra. Pritarti iš dalies Žr. į pasiūlymą pateiktą Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabai. 14. Simas Zikaras 2014-03-19 Dėl
dalimi)
punktą ir jį išdėstyti taip: „7) išstoti iš bendrijos jos įstatų nustatyta tvarka. Stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip bendrijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.“
22 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Kiti asmenys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas
paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros mokestį.“ · Priėmus šias pataisas susidarytų ydinga situacija, kai bendrijos nariai savo tiksliniai įnašais sukūrę turtą (pvz. vandentiekį, poilsiui skirtus statinius), išstoję iš bendrijos nebėra jų bendrasavininkiai, tačiau jiems ir toliau lieka prievolė prisidėti prie šio turto išlaikymo pagal siūlomą naują
1.
Pakeisti ir papildyti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrijos pajamas sudaro:
1) bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai;
2) infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis kitiems asmenims; · Kaip jau minėta pasiūlyme dėl 4 straipsnio pakeitimo, būtina apibrėžti, kokio pobūdžio paslaugos gali būti teikiamos ne bendrijos nariams. Svarbu pažymėti, kad išlaidos bendrijos personalui yra bendrijos narių atsakomybė ir ne bendrijos nariai neprivalo prisidėti prie sodininkų bendrijos personalo (pirmininko, buhalterio) atlyginimų, išskyrus kai gauna tiesiogines jų paslaugas (pvz. žolės pjovėjo paslaugos). Yra žinoma, kad Lietuvoje yra didelis kiekis bendrijų, kurios reikalauja iš ne bendrijos narių prisidėti prie bendrijos pirmininko, valdybos išlaikymo įvedant „administracijos“ mokestį. Nepritarti Nėra pateiktas konkretus pasiūlymas. 16. Robertas Ščerbavičius, 2014-03-20 Siūloma 13 straipsnį išdėstyti taip:
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 2 ir 12 straipsniai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Nepritarti
(2014-02-20) Svarstant įstatymą, reikėtų pradėti spręsti apleistų sklypų klausimą. Nepritarti Ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Siekdami teisinio aiškumo ir skaidrumo, dėl Projekto Nr. XIIP-1298 teikiame šias pastabas ir pasiūlymą:
Nr.
Projekto Nr. XIIP-1298 4 straipsnyje (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 10 dalies papildymas) siūloma nustatyti, kad sodininkų bendrijos įstatuose nurodoma mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka. Pagal Projekto Nr. XIIP-1298 8 straipsnį sodininkų bendrijos valdymo organai gali spręsti dėl paslaugų, nustatytų bendrijos įstatuose, teikimo asmenims, turintiems sklypą bendrijos teritorijoje. Projekto Nr. XIIP-1298 9 straipsnis (Įstatymo 22 straipsnio papildymas 5 dalimi) nustato, kad kiti asmenys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas, mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros mokestį. Projekto Nr. XIIP-1298 10 straipsnyje siūloma papildyti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad sodininkų bendrijos pajamas sudaro infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis kitiems asmenims. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto Nr. XIIP-1298 nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
Nr. XIIP-1298 neatskleidžiama kitiems asmenims teikiamų paslaugų ir su infrastruktūra susijusių mokesčių turinys, jų nustatymo kriterijai ir principai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto Nr. XIIP-1298 8 straipsnio siūlymus sprendimą dėl paslaugų kitiems asmenims teikimo vienasmeniškai gali priimti sodininkų bendrijos valdymo organas, o pagal Projekto Nr. XIIP-1298 9 straipsnio siūlymus šiems asmenims nustatoma pareiga atsiskaityti už jiems teikiamas paslaugas ir mokėti infrastruktūros ir jos priežiūros mokestį. Projekto Nr. XIIP-1298 ir galiojančio Įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad tokie sprendimai (dėl paslaugų teikimo kitiems asmenims ir mokesčių jiems nustatymo) galės būti priimami šiems asmenims nedalyvaujant. Manome, kad minėtomis Projekto Nr.
XIIP-1298 nuostatomis gali būti sudaromos sąlygos priimti nepagrįstus sprendimus dėl kitų asmenų apmokestinimo, pavyzdžiui: neatsižvelgiant į paslaugų poreikį konkrečiam asmeniui priimti sprendimą dėl paslaugų teikimo, nepagrįstai nustatyti mokestį ir reikalauti jį sumokėti už faktiškai nesuteiktas paslaugas ir pan. Siūlytina detalizuoti mokesčių nustatymo kitiems asmenims principus ir tvarką, galimų teikti paslaugų turinį ir apimtis, nustatyti, jog sprendimai dėl mokesčių nustatymo kitiems asmenims turi būti paskelbiami viešai, kad kiti asmenys turėtų objektyvią galimybę su jais susipažinti, o nesutikdami apskųsti. Pritarti iš dalies Šiuo metu nėra teisiškai sureguliuotas mokesčių nustatymas ne bendrijos nariams, kurie turi sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, naudojasi sodininkų bendrijos valdomais, naudojamais bendrojo naudojimo objektais, tačiau neatsiskaito už šių objektų naudojimą. Tarp šių asmenų ir sodininkų bendrijų kyla teisminiai ginčai dėl naudojimosi sodininkų bendrijos valdomu turtu, mokesčių nustatymo teisėtumo ir kt. Todėl kyla poreikis reglamentuoti mokesčių nustatymo atvejus ne sodininkų bendrijos nariams, kurie naudojasi bendrijos bendrojo naudojimo objektais. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-02-27 4,9
Projekto Nr. XIIP-1298 ir galiojančio Įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Projekto Nr. XIIP-1298 4, 9 ir 10 straipsnių nuostatų formuluotėse vartojama sąvoka „kiti asmenys“ turėtų būti suprantama kaip asmenys, sodininkų bendrijų teritorijose nuosavybės ar kita teise valdantys žemės sklypus, tačiau nesantys sodininkų bendrijų nariais, tačiau Projekte Nr. XIIP-1298 (išskyrus Projekto Nr. XIIP-1298 8 straipsnio siūlymus) tai nedetalizuojama. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome apsvarstyti sąvokos „kiti asmenys“ reglamentavimo (pavyzdžiui, Įstatymo 2 straipsnyje) Projekte Nr. XIIP-1298 tikslingumą.
XIIP-1298 tikslingumą. Nepritarti Nepritariame sąvokai „kiti asmenys“, kadangi kiti asmenys ir jų pareigos yra apibrėžtos įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, todėl ji netikslinga, be to, šią sąvoką turėtų aprobuoti
12
Nr. XIIP-1298 6 straipsnyje siūloma keisti Įstatymo 16 straipsnio 12 dalį ir, panaikinant reikalavimą dėl sprendimo priėmimo kvalifikuota balsų dauguma, nustatyti, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri negali būti mažesnė kaip 1/2 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 16 straipsnio 12 straipsnio nuostatų (dėl sprendimų priėmimo kvalifikuota visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma) įgyvendinimas susijęs ir galiojančio Įstatymo 16 straipsnio 10 dalies nuostatomis (sprendimai bendrijos narių susirinkime priimami paprasta ar šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais – kvalifikuota visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma). Kadangi Projekte Nr. XIIP-1298 nustatomi Įstatymo 16 straipsnio 12 dalies pakeitimai ir nesiūloma keisti Įstatymo 16 straipsnio 10 dalies, priėmus Projektą Nr. XIIP-1298 susidarytų kolizinė situacija, kai tam pačiam atvejui turėtų būti taikomos skirtingą teisinį reglamentavimą įtvirtinančios nuostatos (Pagal Įstatymo 16 straipsnio 10 dalies nuostatas sprendimai būtų priimami kvalifikuota visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma, o pagal Įstatymo 16 straipsnio 12 dalį reiktų priimti sprendimus paprasta balsų dauguma). Siekdami išvengti Įstatymo nuostatų dviprasmiško taikymo sąlygų, siūlome minėtas Projekto Nr. XIIP-1298 ir Įstatymo nuostatas suderinti, pavyzdžiui: Projekte Nr.
XIIP-1298 nustatyti ir atitinkamus Įstatymo 16 straipsnio 10 dalies pakeitimus. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, darome išvadą, kad minėtos Projekto Nr. XIIP-1298 nuostatos nesudaro sąlygų skaidrumui užtikrinti nustatant mokesčius kitiems asmenims, todėl siūlome jas tikslinti. Nepritarti Siūlomoje 16 straipsnio 12 dalies redakcijoje numatomi atvejai, kada sprendimai kvalifikuota, kada paprasta balsų dauguma. Todėl 16 straipsnio 10 dalies keisti nereikia. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SV-S-573 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1, 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24,
(toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1298), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
nuostatą dėl numatomos parengti bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių formavimo nekilnojamojo turto objektais ir jų kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos, kadangi žemės sklypų ir statinių kadastrinių matavimų atlikimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Pritarti Šis procesas yra aptartas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitime, kurie priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-01 nutarimu Nr. 303. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr.
441
3
sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žeme, kadastrinių matavimų reglamentavimo, kaip perteklinės, nes šį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitimai, padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 303 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pritarti Šis procesas yra aptartas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitime, kurie priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-01 nutarimu Nr. 303. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2
3Įstatymo projekto Nr. XIIP-1298 12 straipsnyje siūlomam 28 straipsnio 2 dalies pakeitimui
įgyvendinti prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, nes pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, jeigu Seimas ar Vyriausybė priima sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai savivaldybėms yra kompensuojami. Taigi siūloma palikti nuostatą, kad savivaldybės gali remti bendrijas, tai yra neįpareigoti savivaldybių remti bendrijų, o palikti teisę savivaldybei, atsižvelgiant į finansines galimybes, pačiai spręsti klausimus dėl sodininkų bendrijų rėmimo.
Reikėtų atsisakyti ir nuostatos, kad tam reikalingos lėšos numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, nes biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo statutas, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, kuris nustato Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, jų rengimo, tvirtinimo, vykdymo ir kitas nuostatas, procedūras, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto lėšų planavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valstybė
ir savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendrojo naudojimo objektams (elektros tinklų, kelių, gatvių tiesimo, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo ir kitų) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti. Tam reikalingos lėšos numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetus.“
2014-03-256 Siūlome patikslinti įstatymo projektą dėl sekančių nuostatų. Siūlome išbraukti Įstatymo projektu keičiamo 6 straipsnio 1 dalyje numatomą parengti bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių formavimo nekilnojamojo turto objektais ir jų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką.
Atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Atsižvelgiant į tai, manome, kad ir šiuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos sudaro galimybę atlikti bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių kadastrinius matavimus, todėl naujos tvarkos rengti nereikia. Dėl Įsakymo projektu keičiamo
sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žeme, kadastrinių matavimų reglamentavimo, kaip perteklinio, nes šis procesas yra aptartas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitime, kuriam 2014-03-10 pritarta LRV ministerijų atstovų posėdyje ir artimiausiu metu bus svarstomas ministrų posėdyje. Nepritarus minėtam siūlymui, siūlome suvienodinti sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žeme, kadastrinių matavimų reglamentavimą įrašant taip, kaip šiuo metu yra nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų projekte „Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-ams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jei matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme, išskyrus Nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytus atvejus“.
Taigi Įstatymo projektas atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas turėtų būti tobulinamas. Pritarti Šis procesas yra aptartas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitime, kurie priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-01 nutarimu Nr. 303. 8. Valstybės įmonė „Registrų centras“, 2014-01-15 Valstybės įmonė Registrų centras susipažino su Lietuvos Respublikos Seime įregistruotais Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22,
administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 72 ir 121 straipsniais įstatymo (XIIP-1299) (toliau - Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (XIIP-1300) (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) projektais bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis. Iš esmės pritariame pateiktiems įstatymų projektams ir teikiame argumentus dėl dalies Teisės departamento pastabų.
Manome, kad Teisės departamento 2 pastaba dėl keičiamo Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies sąvokos „Mėgėjų sodo sklypas (sodo sklypas)“ nepagrįsta. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad „Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.“ Analogiška nuostatą siūloma įtvirtinti ir Sodininkų bendrijų įstatyme. Teritorija (jos dalis), kuri neturi nustatytų ribų ir kadastro duomenų bei neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, laikytina Sodininkų bendrijos teritorija ar jos dalimi, bet nelaikytina mėgėjų sodo sklypu. Tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui gali būti taikomos teisės aktuose nustatytos teisės, šių teisių suvaržymai ir kt. Nekilnojamųjų daiktų, t. sk. ir žemės sklypų ribų, kadastro duomenų nustatymo procedūros aptartos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, Žemės ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymuose, o įregistravimo Nekilnojamojo turto registre - Nekilnojamojo turto registro įstatyme. Pagal Civilinio kodekso 6.546 straipsnį žemės nuomos dalykas yra žemės sklypas, suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Pritarti
3
įstatymo Nr. IX-1934 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriame pakeista sąvoka „mėgėjų sodo teritorija“ yra tokia pati kaip šiame Projekte teikiama sąvoka. Todėl siūlome atsisakyti įstatymo 2 straipsnio 3 dalies keitimo. Pritarti
2
keitimo, kadangi Seimo 2014-04-24 priimtame Sodininkų bendrijų įstatymo Nr.
įstatymo 6 straipsnio 3 dalis išdėstyta taip pat kaip ir Projekte. Pritarti
3
atsisakyti 6 straipsnio 6 dalies keitimo, kadangi Seimo 2014-04-24 priimtame Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatyme keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis išdėstyta taip pat kaip ir Projekte. Pritarti
keisti įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje
sodininkai tvarko ir prižiūri savo nuožiūra. Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:
1) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą;
2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
4) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais sodiniai medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.“ Pritarti Želdynų įstatyme nustatytos želdinių savininkų ir valdytojų teisės ir pareigos, o jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose – konkrečios nuostatos dėl želdinių tvarkymo ir priežiūros. 13. Aplinkos ministerija
atsisakyti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo, kadangi Seimo 2014-04-24 priimtame Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatyme jie priimti. Atitinkamai pakeisti įstatymo projekto kitų straipsnių numeraciją. Pritarti 6. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Rokas
1 Argumentai: Sodininkų bendrijose bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai dažniausiai neatitinka statinio požymių (nėra kelio dangos), nenutiesti, nesuformuoti kelio juostos (žemės) ir kelio statinio nekilnojamojo turto objektai, neatlikti jų kadastriniai matavimai, todėl savivaldybėms perimti šių kelių atskirai be jų užimamos žemės, ypač kai tokie keliai neatitinka statinio požymių, nėra galimybių. Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:2 straipsnis. 6 straipsnio papildymas ir pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų mėgėjų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos žemės valdos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu, bendrojo naudojimo žemėje vidaus kelius žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, kartu su susisiekimo komunikacijos inžineriniais statiniais, atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, nuosavybės ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Kai bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai perduodami savivaldybei, už kadastrinių matavimų atlikimą ir jų duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre sumoka arba kompensuoja savivaldybė.
Už atliktus darbus savivaldybei kompensuojama valstybės biudžeto lėšomis. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti bei ant šių sklypų esančių susisiekimo komunikacijos inžinerinių statinių formavimo nekilnojamojo turto objektais atlikimas, kadastrinių matavimų atlikimas ir jų duomenų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, kartu su susisiekimo komunikacijos inžineriniais statiniais perdavimo programą. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių žemės sklypų, naudojamų keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti bei ant šių sklypų esančių susisiekimo komunikacijos inžinerinių statinių perdavimo savivaldybėms formavimo nekilnojamojo turto objektais ir jų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamiems vandens tiekėjams. Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės nuomos mokesčiu neapmokestinami“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Sodininkų bendrijose bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai dažniausiai neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų nustatytų statinio požymių, jiems problematiška atlikti kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylas, todėl jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, neatlikti kelių statinių, kaip nekilnojamojo turto objektų kadastriniai matavimai, ir savivaldybėms perimti šių kelių nėra galimybių. Civilinio kodekso 6.555 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įstatymai ar žemės nuomos sutartis nenumato ko kita, žemės nuomotojas privalo remontuoti savo lėšomis jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius. Jeigu nuomotojas šios pareigos nevykdo ir žemės sklypo negalima naudoti pagal paskirtį, nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu nuomotojas nedaro šio straipsnio 1 dalyje numatyto remonto, kurį atitinkamos valdymo institucijos pripažino būtinu ir neatidėliotinu, tai nuomininkas turi teisę padaryti remontą ir iš nuomotojo teismo tvarka išieškoti remonto išlaidas, būtinas išnuomoto turto funkcionavimui užtikrinti. Sodininkų bendrijos nėra pajėgios finansiškai savo lėšomis remontuoti ir prižiūrėti kelius ir kitus inžinierinius įrenginius. Juolab, kad sodininkų bendrijos teritorija yra gyvenamosios vietovės dalis, jos bendrojo naudojimo žemė — valstybinė žemė, į kurią, geriausiu atveju, įregistruotos sodininkų bendrijos nuomos teisės. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1.
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu bendrojo naudojimo kelius ir gatves (inžinerinius statinius), atlikus jų kadastrinius matavimus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima, į juos daiktines teises įsiregistruoja savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija į šiuos statinius įsiregistruoja savo daiktines teises bei jiems eksploatuoti reikalingą bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių ir gatvių bei žemės sklypų šiems keliams eksploatuoti, kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas iš sodininkų bendrijų lėšų ir esant galimybei gali būti kompensuojamas iš valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, kurie planuojami ir paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių ir gatvių kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir valymo sistemos bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos eksploatuoti pagal esamą jų būklę savivaldybių kontroliuojamieoms vandens tiekėjams įmonėms.
Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės bei žemės sklypai šiems keliams eksploatuoti nuomos nekilnojamojo turto
(žemės) mokesčiu neapmokestinami“. 2. Seimo narys Rokas
4 N Argumentai: Šiuo metu sodininkų bendrijos tapusios gyvenamaisiais kvartalais, susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir miesto gyventojas – elektros energijos, vandens tiekimo, kanalizacijos, šiukšlių išvežimo ir kt. Pirminiai teritorijų generaliniai planai šiandien nebeatitinka realios situacijos - kelių juostos iškraipytos, sklypų ribos perstumtos į kaimynų ar vidaus kelių žemės sklypų ribas, vyksta begalė ikiteisminių ginčų ir teismo procesų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintoje Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkoje buvo nurodyta, kad miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, įpareigota miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais, patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą. Šie darbai turėjo būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau dažniausiai nebuvo atlikti. Sodininkų bendrijose kelių juostos (žemės sklypai) siauros, be eismo reguliavimo ženklų, neatitinka vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, pristatyta tvorų, kitų statinių prie pat kelio ribos.
Šių kelių tinkama priežiūra negalima be platinimo, o kelių platinimas daugelyje vietų būtų įmanomas tik privačių žemės sklypų sąskaita, nugriovus statinius arba parengus atskirą tvarką senų statinių, esančių sodininkų bendrijų teritorijose, kadastrinių matavimų metodiką, kaip kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas, kuriame daugiausia reglamentuoti reikalingi dokumentai pastatų įregistravimui. Daugeliu atveju toks sodininkų bendrijose esančių kelių susiaurinimas atliktas galimai pažeidžiant teritorijų planavimo dokumento (generalinio plano) sprendinius. Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Įstatymo 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
išdėstyti taip:
„7. 8. Mėgėjų sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją
galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių), o kai keliai (gatvės) nesuformuoti kaip inžinieriniai statiniai, tai žemės sklypų šiems keliams (gatvėms) įrengti plotis negali būti mažesnis kaip 5 m.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Sodininkų bendrijose keliai (gatvės) ir kelių juostos (žemės sklypai) siauros, be eismo reguliavimo ženklų, neatitinka vietinės reikšmės keliams keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, pristatyta tvorų, kitų statinių prie pat kelio ribos. Šių kelių tinkama priežiūra negalima be platinimo, o kelių platinimas daugelyje vietų būtų įmanomas tik privačių žemės sklypų sąskaita, nugriovus statinius arba parengus atskirą arba papildžius esamą tvarką, ją pritaikant seniems inžinieriniams statiniams, tame tarpe ir sodininkų bendrijų teritorijose esantiems vidaus keliams ir gatvėms, kadastrinių matavimų metodiką bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre reikalingus dokumentus, kaip, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas, kuriame reglamentuoti reikalingi dokumentai pastatų įregistravimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 “Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo” patvirtinto STR 2.06.04:2011 „Gatvės.
Bendrieji reikalavimai“ 4¹punktas nustato, kad Reglamento nuostatos neprivalomos statinių projektams, rengiamiems pagal teritorijų planavimo dokumentus, kurių planavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas iki šio Reglamento įsigaliojimo dienos. Taip pat Reglamento nuostatos neprivalomos statinių projektams, kurie pradėti rengti ir jų rengimui buvo išduoti projektavimo sąlygų sąvadas ar visos prisijungimo sąlygos ir specialieji reikalavimai iki šio Reglamento įsigaliojimo dienos. Minėti statinių projektai gali būti parengti pagal iki šio Reglamento patvirtinimo galiojusius teisės aktus. Nuo 2015-01-01 vietoj šio STR įsigalios STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, kuriame sąlygos keliams ir gatvėms griežtinami ir minimalus kelio (gatvės) juostos plotis nustatomas 10 m. Todėl šiuo įstatymo projektu būtų tikslinga patikslinti teisinį reguliavimą, kurio pritrūks įsigaliojus naujoms STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ nuostatoms. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Buvusią 6 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
sodo teritorija turi būti tvarkoma taip, kad prireikus į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.“
Aurelija Stancikienė, Algimantas Salamakinas, Raimundas Paliukas,
3 Argumentai: Parengto įstatymo projekto tikslas – „nustatyti tolesnį sodininkų bendrijų teritorijų vystymąsi, sudarant sąlygas miestuose, priemiesčiuose esančias pastatais užstatytas sodininkų bendrijų teritorijas pertvarkyti į gyvenamuosius kvartalus“ ir t.t.
Jei numatoma, kad sodų bendrijos, esančios miestų pakraščiuose, turi įgyti tą patį statusą kaip ir miestų rajonai, tai sodų bendrijų teritorijose projektuojamiems naujiems statiniams turėtų galioti tie patys reikalavimai. Gyvenamųjų namų užstatymo tankumas, pastatų aukštis, kiti reikalavimai projektuojamiems pastatams yra numatyti Statybos reglamentuose, kaip Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „gyvenamieji pastatai“ 172 straipsnyje nurodoma, kad jeigu trečiųjų asmenų neigiamas poveikis projektuojamam gyvenamajam pastatui ir jo aplinkai sklype viršija normatyvinių dokumentų nustatytas leistinas ribas, sklypas pripažįstamas netinkamu gyvenamajam pastatui statyti arba pašalinamos neigiamo poveikio priežastys. Todėl naujų pastatų projektavimas turėtų būti reglamentuojamas kituose atitinkamuose įstatymuose ir norminiuose teisės aktuose. Pasiūlymas:
Siūlau pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą Įstatymo 6 straipsnio papildymą 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Papildyti 6 straipsnį nauja 7 dalimi:
7Statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius:
1) maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių;
2) gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis – 8,5 m;
3) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 5 m. 5. Buvusią 7 dalį laikyti 8 dalimi. 6.
Nepritarti Argumentai: Statybos techniniame reglamente "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai", patvirtintame LR aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338, 9.3 punkte nurodyta, kad didžiausias statinių aukštis - nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose ir Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose;
Tuo tarpu, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 6 dalyje nustatyta, kad sodo sklype galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų. Taigi, lieka neaišku kas nustatys ir apribos statinių aukščius mažuose 4-6 arų Sodų bendrijų sklypuose. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas 2014-03-26 pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1298 ir Komiteto išvadoms, siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti šį įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir
komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1298 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Seime yra įregistruotas Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1424, kuriame siūloma nustatyti iš esmės analogišką teisinį reguliavimą kaip ir įstatymo projekte Nr. XIIP-1298, siūloma šių įstatymo projektų nuostatas suderinti tarpusavyje ir juos sujungti.
Pritarti iš dalies Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1424 jau priimtas LR Seime 2014-04-24. 3. Biudžeto ir finansų komitetas
3 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam Įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė (žr. Išvadas). 1. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti: ,, 6 straipsnio 3 dalies papildymas: .,3. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atliekant sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žeme, kadastrinius matavimus, dalyvauja sodininkų bendrijos pirmininkas ar kitas bendrijos valdymo organo atstovas. Mėgėjų sodo teritorijos aplinkinių ribų kadastriniai matavimai atliekami finansuojami gavus sodininkų bendrijos narių susirinkimo pritarimą.“ Nepritarti Siūlome atsisakyti šiame straipsnyje esančio sodininkų bendrijose esančių žemės sklypų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žeme, kadastrinių matavimų reglamentavimo, kaip perteklinio, nes šis procesas yra aptartas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pakeitime, kurie priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-01 nutarimu Nr. 303. Be to, komitetas išbraukė iš projekto 6 straipsnio 3 dalies pakeitimus, nes 6 straipsnio 3 dalis jau buvo keista Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1424, kuris priimtas LR Seime 2014-04-24. 4. Biudžeto ir finansų komitetas 2014-06-04 4,9
pastabas, siūlome apibrėžti sąvoką ,,kiti asmenys“.
Nepritarti Nepritariame sąvokai „kiti asmenys“, kadangi kiti asmenys ir jų pareigos yra apibrėžtos įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, todėl ji netikslinga, be to, šią sąvoką turėtų aprobuoti
2
straipsnio 2 dalies pakeitimui įgyvendinti prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, nes pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio
savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai savivaldybėms yra kompensuojami. Siūlome atsisakyti nuostatos, kad savivaldybės ,,gali remti“ bendrijas, o tam reikalingos lėšos būtų numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, nes biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo statutas, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, kuris nustato Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, jų rengimo, tvirtinimo, vykdymo ir kitas nuostatas, procedūras, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto lėšų planavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai. Pasiūlymas: ,,2. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valstybė ir savivaldybės gali remti remia bendrijas visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendrojo naudojimo objektams (elektros tinklų, kelių, gatvių tiesimo, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo ir kitų) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti. Tam reikalingos lėšos numatomos Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka
valstybė ir savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies apmokėdamos išlaidas mėgėjų sodo bendrojo naudojimo objektams (elektros tinklų, kelių, gatvių tiesimo, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo ir kitų) statyti, prižiūrėti ir atnaujinti. Tam reikalingos lėšos numatomos tvirtinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetus.“
projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1298 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Darius Ulickas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas