Projekto lyginamasis variantas
pakeitimo IR papildymo 46¹straipsniu
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir
leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. “
Pripažinti netekusiu galios 28 straipsnio 4 dalį: „4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. “
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio
ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų visuomenės informavimo etikos kodeksą; “
pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika 1.
Profesinės Eetikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų visuomenės informavimo etikos kodeksas (toliau – Kodeksas), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas. 2. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Jį šaukia ir jame dalyvauja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu,. o Ššiame susirinkime taip pat dalyvauja ir kitų žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę Atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis susirinkimo darbo reglamentu. Jį Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos Atstovų susirinkimą iniciavusių asmenų siūlymu Atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma. Kodekso ar jo pakeitimų ar papildymų projektus Atstovų susirinkimą iniciavę asmenys viešai paskelbia ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki Atstovų susirinkimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis.
etikos komisija asociacija
Komisija) – kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje bei ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. 2. Komisiją Asociacijos steigėjais sudaro 15 yra šios narių organizacijos: po vieną atstovą deleguoja Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija. Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatų nustatyta tvarka. Komisijos nariai skiriami trejiems metams. Organizacijos, kurios deleguoja savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip po tris delegatus iš kiekvienos šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina Komisijos veiklos nuostatus. 3. Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas.
Jį Komisija išsirenka iš savo narių vieniems metams. Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo – asociacija, įsteigta šio straipsnio 2 dalyje išvardintų organizacijų. Ji turi antspaudą ir savo sąskaitą banke. 4. Komisija atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę;
3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais. 5. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. 6. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos. 7. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Komisijos tinklalapyje. 8.
informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 9. Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas. 6 straipsnis. Įstatymo papildymo 46¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu: „46¹ straipsnis. Visuomenės informavimo etikos komisija
informavimo etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. 2. Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją 3 metų kadencijai. Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui. Komisijos pirmininką. 3. Komisija atlieka šias funkcijas:
rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;
veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;
visuomenės informavimo priemonių naudojimosi visuomenėje raštingumo plėtrą, informacijos kritinio vertinimo bei analizės principų sklaidą;
klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. 4. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. 5.
kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“. 6. Komisija dirba pagal pačios pasitvirtintą reglamentą. Komisija, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausimus ekspertus. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Asociacijos interneto svetainėje. 7. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 8. Asociacijos veikla finansuojama iš:
1) 20 procentų metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas;
2) 0,5 procentų lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Asociacijai numatoma 0,5 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. 3)kitų teisėtais būdais Asociacijos gautų pajamų. 9. Komisija finansuojama iš Asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu skirtų Asociacijos lėšų Asociacijos įstatų nustatyta tvarka. 10.
praėjusius kalendorinius metus, kurią skelbia viešai. Komisija kasmet iki rugsėjo 15 d. patvirtina kitų kalendorinių metų išlaidų ir pajamų sąmatą, kurią skelbia viešai. 11. Komisija kasmet iki kovo 31 d. viešai paskelbia savo ataskaitą už veiklą per praėjusius kalendorinius metus. “
Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų Visuomenės informavimo etikos komisijos asociacijos teikimu. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas inspektorius. “ Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos visuomenės informavimo žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.“
Pakeisti 50 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir Žurnalistų ir leidėjų Visuomenės informavimo etikos komisiją asociaciją dėl pastebėtų šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų; “
nuostatos
įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. 2. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija vykdo savo veiklą kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus įsteigta ir nepradės vykdyti savo veiklos Visuomenės informavimo etikos asociacija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
Projekto lyginamasis variantas
INFORMAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1418 3, 28, 41, 43, 46 IR 50 STRAIPSNIų pakeitimo IR papildymo 46¹straipsniu
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir
leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. “
Pripažinti netekusiu galios 28 straipsnio 4 dalį: „4. Fondas pagal atskirą sąmatą skiria lėšas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. “
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio
ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų visuomenės informavimo etikos kodeksą; “
pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika 1.
Profesinės Eetikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų visuomenės informavimo etikos kodeksas (toliau – Kodeksas), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas. 2. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Jį šaukia ir jame dalyvauja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu,. o Ššiame susirinkime taip pat dalyvauja ir kitų žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę Atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis susirinkimo darbo reglamentu. Jį Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos Atstovų susirinkimą iniciavusių asmenų siūlymu Atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma. Kodekso ar jo pakeitimų ar papildymų projektus Atstovų susirinkimą iniciavę asmenys viešai paskelbia ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki Atstovų susirinkimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis.
etikos komisija asociacija
Komisija) – kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje bei ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. 2. Komisiją Asociacijos steigėjais sudaro 15 yra šios narių organizacijos: po vieną atstovą deleguoja Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija. Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatų nustatyta tvarka. Komisijos nariai skiriami trejiems metams. Organizacijos, kurios deleguoja savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip po tris delegatus iš kiekvienos šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina Komisijos veiklos nuostatus. 3. Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas.
Jį Komisija išsirenka iš savo narių vieniems metams. Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo – asociacija, įsteigta šio straipsnio 2 dalyje išvardintų organizacijų. Ji turi antspaudą ir savo sąskaitą banke. 4. Komisija atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę;
3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais. 5. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. 6. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos. 7. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Komisijos tinklalapyje. 8.
informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 9. Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas. 6 straipsnis. Įstatymo papildymo 46¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu: „46¹ straipsnis. Visuomenės informavimo etikos komisija
informavimo etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. 2. Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją 3 metų kadencijai. Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui Komisijos pirmininką. 3. Komisija atlieka šias funkcijas:
rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;
veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;
visuomenės informavimo priemonių naudojimosi visuomenėje raštingumo plėtrą, informacijos kritinio vertinimo bei analizės principų sklaidą;
klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. 4. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. 5.
kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“. 6. Komisija dirba pagal pačios pasitvirtintą reglamentą. Komisija, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausimus ekspertus. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jei viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir
(ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Asociacijos interneto svetainėje. 7. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 8. Asociacijos veikla finansuojama iš:
1) metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas;
2) kitų teisėtais būdais Asociacijos gautų pajamų. 9. Komisija finansuojama iš Asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu skirtų Asociacijos lėšų Asociacijos įstatų nustatyta tvarka. 10. Asociacija kasmet iki vasario 15 d. patvirtina išlaidų ir pajamų sąmatą už praėjusius kalendorinius metus, kurią skelbia viešai. Komisija kasmet iki rugsėjo 15 d. patvirtina kitų kalendorinių metų išlaidų ir pajamų sąmatą, kurią skelbia viešai. 11.
praėjusius kalendorinius metus. “
Pakeisti 50 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir Žurnalistų ir leidėjų Visuomenės informavimo etikos komisiją asociaciją dėl pastebėtų šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų; “
nuostatos
etikos komisija vykdo savo veiklą kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus įsteigta ir nepradės vykdyti savo veiklos Visuomenės informavimo etikos asociacija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė Orinta Leiputė Aleksandras Zeltinis
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimo IR ĮSTATYMO papildymo 46¹straipsniu
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir
leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. “
Pakeisti 31 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje Komisijos
teikimu tvirtina Metinės įmokos už transliavimo ir retransliavimo licenciją (toliau – metinė įmoka už licenciją) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos už licenciją dydį. Metinės įmokos už licenciją pervedamos Fondui garso ir vaizdo projektams remti.“
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio
ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Kodeksą;“. 4 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika 1.
Profesinės Eetikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas. 2. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia ir jame dalyvauja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu,. Atstovų susirinkime taip pat dalyvauja ir kitų žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis atstovų susirinkimo darbo reglamentu. Jį Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos Kodeksą atstovų susirinkimą iniciavusių asmenų siūlymu atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma. Kodekso arba jo pakeitimų ar papildymų projektus atstovų susirinkimą iniciavę asmenys viešai paskelbia ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki atstovų susirinkimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų Visuomenės informavimo
etikos komisija asociacija 1.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. 2. Komisiją Asociaciją sudaro 15 šios narių organizacijos: po vieną atstovą deleguoja Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija. Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatų nustatyta tvarka. Komisijos nariai skiriami trejiems metams. Organizacijos, kurios deleguoja savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip po tris delegatus iš kiekvienos šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina Komisijos veiklos nuostatus. 3. Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas. Jį Komisija išsirenka iš savo narių vieniems metams.
Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo – asociacija, įsteigta šio straipsnio 2 dalyje išvardytų organizacijų. Ji turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitą banke. 4. Komisija atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę;
3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais. 5. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. Asociacijos veikla finansuojama iš:
1) metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas;
2) kitų teisėtais būdais Asociacijos gautų pajamų. 6. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos. Asociacija kasmet iki vasario 15 d. patvirtina praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, kurią skelbia viešai. Komisija kasmet iki rugsėjo 15 d. patvirtina kitų kalendorinių metų išlaidų ir pajamų sąmatą, kurią skelbia viešai. 7. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka.
Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Komisijos tinklalapyje. 8. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 9. Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 46¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu: „46¹ straipsnis. Visuomenės informavimo etikos komisija
informavimo etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. 2. Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją 3 metų kadencijai. Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui Komisijos pirmininką. 3.
3Komisija atlieka šias funkcijas:
rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;
veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;
visuomenės informavimo priemonių naudojimosi visuomenėje raštingumo plėtrą, informacijos kritinio vertinimo bei analizės principų sklaidą;
klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. 4. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. 5. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“. 6. Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisija, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausomų ekspertų. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka.
Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio sprendimo paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Asociacijos interneto svetainėje. 7. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali dėl jų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau vis tiek privalo juos paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 8. Komisija finansuojama iš Asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu skirtų Asociacijos lėšų Asociacijos įstatų nustatyta tvarka. 9. Komisija kasmet iki kovo 31 d. viešai paskelbia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos Asociacijos teikimu. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas inspektorius. “
Pakeisti 50 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją Asociaciją dėl pastebėtų šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų; “
nuostatos 1.
nuostatos
etikos komisija veikia tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus įsteigta ir pradės veikti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimo IR ĮSTATYMO papildymo 46¹straipsniu
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir
leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. “
Pakeisti 31 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje Komisijos
teikimu tvirtina Metinės įmokos už transliavimo ir retransliavimo licenciją (toliau – metinė įmoka už licenciją) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos už licenciją dydį. Metinės įmokos už licenciją pervedamos Fondui garso ir vaizdo projektams remti.“
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio
ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Kodeksą;“. 4 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika 1.
Profesinės Eetikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas. 2. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia ir jame dalyvauja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu,. Atstovų susirinkime taip pat dalyvauja ir kitų žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis atstovų susirinkimo darbo reglamentu. Jį Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos Kodeksą atstovų susirinkimą iniciavusių asmenų siūlymu atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma. Kodekso arba jo pakeitimų ar papildymų projektus atstovų susirinkimą iniciavę asmenys viešai paskelbia ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki atstovų susirinkimo dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų Visuomenės informavimo
etikos komisija asociacija 1.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. 2. Komisiją Asociaciją sudaro 15 narių organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurios narių veiklai taikomos Kodekso normos: po vieną atstovą deleguoja Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija. Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatų nustatyta tvarka. Komisijos nariai skiriami trejiems metams. Organizacijos, kurios deleguoja savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip po tris delegatus iš kiekvienos šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina Komisijos veiklos nuostatus. 3.
darbą organizuoja jos pirmininkas. Jį Komisija išsirenka iš savo narių vieniems metams. Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo – asociacija, įsteigta šio straipsnio 2 dalyje išvardytų organizacijų. Ji turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitą banke. 4. Komisija atlieka šias funkcijas:
1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;
2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę;
3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais. 5. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. Asociacijos veikla finansuojama iš:
1) metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas;
2) kitų teisėtais būdais Asociacijos gautų pajamų. 6. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos. Asociacija kasmet iki vasario 15 d. patvirtina praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, kurią skelbia viešai. Komisija kasmet iki rugsėjo 15 d. patvirtina kitų kalendorinių metų išlaidų ir pajamų sąmatą, kurią skelbia viešai. 7. Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka.
Jei viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Komisijos tinklalapyje. 8. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 9. Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 46¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 46¹ straipsniu: „46¹ straipsnis. Visuomenės informavimo etikos komisija
informavimo etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas. 2. Komisijos kadencija trunka 3 metus. Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją. Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui Komisijos pirmininką. 3.
3Komisija atlieka šias funkcijas:
rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;
veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;
visuomenės informavimo priemonių naudojimosi visuomenėje raštingumo plėtrą, informacijos kritinio vertinimo bei analizės principų sklaidą;
klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. 4. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. 5. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“. 6. Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisija, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausomų ekspertų. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka.
Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio sprendimo paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Asociacijos interneto svetainėje. 7. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali dėl jų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau vis tiek privalo juos paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 8. Komisija finansuojama iš Asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu skirtų Asociacijos lėšų Asociacijos įstatų nustatyta tvarka. 9. Komisija kasmet iki kovo 31 d. viešai paskelbia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos Asociacijos teikimu. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas inspektorius. “
Pakeisti 50 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją Asociaciją dėl pastebėtų šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų; “
nuostatos 1.
nuostatos
etikos komisija veikia tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus įsteigta ir pradės veikti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 28, 41, 43, 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projekto
pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3, 28, 41, 43, 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 46¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino siekis iš esmės pertvarkyti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (toliau – Komisija). Būtinybė pertvarkyti Komisiją yra sąlygota siekiu nustatyti aiškesnį Komisijos teisinį statusą, užtikrinti tinkamą finansavimo mechanizmą, kuris sudarytų sąlygas Komisijai efektyviai atlikti numatytas funkcijas, taip pat stiprinti visuomenės informavimo srities savireguliacinius mechanizmus. Šiuo metu Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pagal atskirą sąmatą skiria Komisijai lėšų įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. Konkretų finansavimo dydį nustato Fondo taryba. Pažymėtina, kad iš Fondo paskirtų lėšų Komisija negali tinkamai įgyvendinti jai pavestų funkcijų, todėl užtrunka skundų nagrinėjimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, dažni atvejai, kai Komisijos sprendimai dėl pernelyg vėlyvo jų priėmimo tampa nebeaktualūs. Tokius būdu yra iškreipiama Komisijos veikla. Šiuo metu taip pat yra neaiškus Komisijos teisinis statusas bei jos veiklos teisiniai pagrindai. Pirminiai projekto siūlytojai: Kultūros ministerija dėl Fondo veiklos reglamentavimo, kultūros ministro 2011 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-452 sudaryta darbo grupė dėl Komisijos veiklos reglamentavimo. 2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas – pertvarkyti Komisiją, įtvirtinant jos teisinį statusą t.y. asociacija, ir tuo pačiu užtikrinti jos veiklos teisinius pagrindus.
Projektu siūloma asociaciją pavesti sudaryti visuomenės informavimo sektoriuje veikiančioms organizacijoms, tokioms kaip Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją būtų priimami vadovaujantis Asociacijų įstatymu bei Asociacijos įstatų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Projekte siūlomu principu sudaryta Komisija sustiprintų savireguliacinius mechanizmus, atitinkamai būtų užtikrintas Komisijos veiklos efektyvumas. Papildomai pažymėtina, kad Projekte numatytas Komisijos finansavimas prisidėtų prie jos nepriklausomumo bei veiklos efektyvumo. 3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad Komisija yra juridinius asmuo, tačiau konkrečiau jos teisinis statusas nereglamentuotas. Pagal galiojančias teisines nuostatas, Komisijos veikla yra finansuojama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, konkretų finansavimo dydį nustato Fondo taryba. 4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus Įstatymą, Komisija būtų pertvarkyta į Visuomenės informavimo etikos asociaciją (toliau – Asociacija), kurią būtų įpareigotos steigti Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.
Tokiu būdu būtų užtikrintas Komisijos teisinis statusas bei jos veiklos teisiniai pagrindai. Projekte numatyta, kad Asociacijos veikla finansuojama iš: 20 proc. metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas; 0,5 procentų lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Asociacijai numatoma 0,5 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio; kitų teisėtais būdais Asociacijos gautų pajamų. Priėmus Įstatymą būtų išspręstas Komisijos finansavimo klausimas. Projekte numatytas finansavimas užtikrintų nuo Fondo nepriklausomą finansavimą, kuris užtikrintų efektyvų Komisijai pavestų funkcijų vykdymą. 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamos įtakos verslui, nes bus skatinami visuomenės informavimo sektoriaus savireguliaciniai mechanizmai.
8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Priėmus Projektą, nereikės papildomai keisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų. 9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymui įgyvendinti nereikės įstatymų lydimųjų aktų. 12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Papildomų lėšų reikės numatyti Asociacijos išlaikymui t. y. 0,5 procentų lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Asociacijai numatoma 0,5 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Teikia: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 28, 41, 43, 46 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projekto
pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3, 28, 41, 43, 46 ir 50 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 46¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino siekis iš esmės pertvarkyti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (toliau – Komisija). Būtinybė pertvarkyti Komisiją yra sąlygota siekiu nustatyti aiškesnį Komisijos teisinį statusą, užtikrinti tinkamą finansavimo mechanizmą, kuris sudarytų sąlygas Komisijai efektyviai atlikti numatytas funkcijas, taip pat stiprinti visuomenės informavimo srities savireguliacinius mechanizmus. Šiuo metu Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pagal atskirą sąmatą skiria Komisijai lėšų įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti. Konkretų finansavimo dydį nustato Fondo taryba. Pažymėtina, kad iš Fondo paskirtų lėšų Komisija negali tinkamai įgyvendinti jai pavestų funkcijų, todėl užtrunka skundų nagrinėjimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, dažni atvejai, kai Komisijos sprendimai dėl pernelyg vėlyvo jų priėmimo tampa nebeaktualūs. Tokius būdu yra iškreipiama Komisijos veikla. Šiuo metu taip pat yra neaiškus Komisijos teisinis statusas bei jos veiklos teisiniai pagrindai. Pirminiai projekto siūlytojai: Kultūros ministerija dėl Fondo veiklos reglamentavimo, kultūros ministro 2011 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-452 sudaryta darbo grupė dėl Komisijos veiklos reglamentavimo. 2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas – pertvarkyti Komisiją, įtvirtinant jos teisinį statusą t.y. asociacija, ir tuo pačiu užtikrinti jos veiklos teisinius pagrindus.
Projektu siūloma asociaciją pavesti sudaryti visuomenės informavimo sektoriuje veikiančioms organizacijoms, tokioms kaip Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją būtų priimami vadovaujantis Asociacijų įstatymu bei Asociacijos įstatų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Projekte siūlomu principu sudaryta Komisija sustiprintų savireguliacinius mechanizmus, atitinkamai būtų užtikrintas Komisijos veiklos efektyvumas. Papildomai pažymėtina, kad Projekte numatytas Komisijos finansavimas prisidėtų prie jos nepriklausomumo bei veiklos efektyvumo. 3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad Komisija yra juridinius asmuo, tačiau konkrečiau jos teisinis statusas nereglamentuotas. Pagal galiojančias teisines nuostatas, Komisijos veikla yra finansuojama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, konkretų finansavimo dydį nustato Fondo taryba. 4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus Įstatymą, Komisija būtų pertvarkyta į Visuomenės informavimo etikos asociaciją (toliau – Asociacija), kurią būtų įpareigotos steigti Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.
Tokiu būdu būtų užtikrintas Komisijos teisinis statusas bei jos veiklos teisiniai pagrindai. Projekte numatyta, kad Asociacijos veikla finansuojama iš metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas. Priėmus Įstatymą būtų išspręstas Komisijos finansavimo klausimas. Projekte numatytas finansavimas užtikrintų nuo Fondo nepriklausomą finansavimą, kuris užtikrintų efektyvų Komisijai pavestų funkcijų vykdymą. 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamos įtakos verslui, nes bus skatinami visuomenės informavimo sektoriaus savireguliaciniai mechanizmai. 8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus Projektą, nereikės papildomai keisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų.
9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymui įgyvendinti nereikės įstatymų lydimųjų aktų. 12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Papildomų lėšų Asociacijos išlaikymui nereikės. Teikia: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-02-03 Nr. XIIP-1243(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 3, 28, 41, 43, 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP‑1243(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 28, 41, 43, 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑1243(2) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiant iš esmės pertvarkyti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją Įstatymo projekte nurodyti viešieji juridiniai asmenys įpareigojami įsteigti Visuomenės informavimo etikos asociaciją (Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juo „siūloma asociaciją pavesti sudaryti visuomenės informavimo sektoriuje veikiančioms organizacijoms“), pažymime, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių pagrindinių teisių ir laisvių požiūriu. Pažymėtina, kad asociacijų laisvė, kurios turinį sudaro teisė steigti, įstoti į asociacijas, dalyvauti jų veikloje arba jose nebūti ar iš jų išstoti, yra garantuojama ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Konstitucijos 35 straipsnis), bet taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (Konvencijos 11 straipsnis) bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (Chartijos 12 straipsnis).
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje nurodoma, jog „[k]iekvienas turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, taip pat laisvę jungtis kartu su kitais į visų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje srityse, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas ginti savo interesų“. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai pažeistų asociacijų laisvę, nes jis nėra suderinamas su asociacijų steigimo ir veiklos principais ir juo paneigiama asociacijos, kaip savanoriško subjektų susivienijimo, prigimtis. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
2014-02-05 Nr. XIIP-1243(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – Asociacija) veiklos finansavimo šaltiniai. Vieni iš tokių šaltinių – 20 proc. metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas bei 0,5 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio (pildomo įstatymo 46¹ straipsnio
Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei valstybės biudžeto sudarymo, principams. Pirma, dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vertinant auksčiau pateiktas nuostatas, atkreiptinas dėmesys į konstitucinę valstybės biudžeto sudarymo, svarstymo, tvirtinimo bei vykdymo dokriną, kuri yra suformuluota Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarime „Konstitucijos nuostata, kad įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą turi Vyriausybė, reiškia, jog Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. Valstybės biudžeto projekte numatydama valstybės išlaidas, Vyriausybė yra saistoma atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvo, konstitucinio valdžių padalijimo principo, kitų Konstitucijos normų ir principų.
Pažymėtina, kad konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, būtinumas užtikrinti konstitucines asmens teises ir laisves bei apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes suponuoja Vyriausybės pareigą rengiant valstybės biudžeto projektą atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Minėta, kad Konstitucijos
pakeisti valstybės biudžeto įstatymo, kad tokias išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam tikslui pasiekti per įstatyme nustatytą laiką ir tik tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienerius biudžetinius metus. Tokiais įstatymais negali būti numatomos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti. Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą. Konstitucijos 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios.
Minėta, kad įstatymais suvaržydamas save Seimas negali pažeisti Konstitucijos.“ Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną dėl valstybės biudžeto sudarymo, manome, kad siūloma projekto nuostata, ta apimtimi kai yra nustatomas procentinis loterijų ir azartinių lošimų mokesčio dydis bei procentinis įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas dydis Asociacijos veiklos finansavimui, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes apriboja Vyriausybės konstitucinę teisę bei konstitucinę pareigą valstybės biudžeto projekte numatyti konkrečius pajamų šaltinius, jų sumas, taip pat konkrečias sumas, kurios numatomos valstybės ir visuomenės reikmėms finansuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2013 m. gruodžio 11 d. išvadoje taip pat pritarė, kad tokios projekto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Antra, dėl valstybės biudžeto sudarymo, principų. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas Asociacijos finansavimo modelis prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus. 2. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įvedama sąvokos „Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas“ santrumpa ,,Kodeksas“ turi būti nuosekliai vartoajama ir kitose įstatymo projekto nuostatose.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įvedamai sąvokos „Visuomenės informavimo etikos asociacijos“ santrumpai „Asociacija“. 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą tvirtina viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiau apibrėžti formuluotės „viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacija“ turinį, t.y. nėra aišku, ar priskyrimą tokiai organizacijai lemtų asociacijos steigėjai (keli iš steigėjų), ar jos nariai (pvz. ne mažiau kaip pusė jos narių yra viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai). 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje reikėtų apibrėžti atvejus, kai vienas iš viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų yra kelių asociacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje, įskaitant ir Visuomenės informavimo etikos asociaciją, steigėjas ir (ar) narys, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti jų atstovo (atstovų) delegavimo tokiais atvejais į Atstovų susirinkimą tvarką. Be to, nėra aišku, ar Atstovų susirinkime dalyvauja visų be išimties viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų narių atstovai, ar, vis dėlto, būtų vykdoma kažkokia selektyvios atstovų atrankos procedūra. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Atstovų susirinkimą šaukia ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos bendru pareiškimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokia procedūra, kai norint sušaukti Atstovų susirinkimą turi būti pasiektas ne mažiau kaip 5 juridinių asmenų sutarimas ir priimtas bendras sprendimas, gali kelti praktinio taikymo problemų. Svarstytina, ar nebūtų praktiškesnis ir teisiniu požiūriu priimtesnis reglamentavimas, pagal kurį būtų paskirtas kompetentingas subjektas, įgaliotas esant tam tikroms sąlygoms (pvz., kelių organizacijų prašymams) šaukti minėtąjį Atstovų susirinkimą. Be to, reiktų atskleisti ir formuluotės „ne mažiau kaip 5 organizacijų bendras viešas pareiškimas“ turinį bei suderinti su toliau tekste vartojama formuluote „minėtas viešas paskelbimas apie susirinkimą“. Be to, dar sunkiau įsivaizduojamas projekto nuostatos, kad ir minimo Atrstiovų susirinkimo veikla koordinuojama bendru kelių organizacijų viešu pareiškimu, praktinis įgyvendinimas. 6. Projekto
informavimo etikos asociacija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje bei ugdyti visuomenės sąmoningumą <..>. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma Asociacijos veiklą finansuoti valstybės biudžeto lėšomis (t.y. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio bei įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas), svarstytina, ar Asociacijos vykdomos funkcijos neturėtų būti detaliai reglamentuotos įstatyme, siekiant užtikrinti valstybės biudžeto lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, bei efektyvumą. 7. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Asociacijos steigėjais yra įstatyme nurodyti 7 viešieji juridiniai asmenys.
Vertinant šią nuostatą atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu minėta Asociacija nėra įsteigta ir nevykdo savo veiklos. Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas įstatymu įpareigoja minėtus
įstatyme numatytas funkcijas (projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu pavedama sudaryti asociaciją visuomenės informavimo srityje veikiančioms organizacijoms). Siūlomas reglamentavimas ne tik prieštarauja ir pagrindiniems asociacijų steigimo ir veiklos principams, t.y. pažymėtina, kad asociacija pagal savo prigimtį yra savanoriškas jos narių susivienijimas, vykdantis būtent asociacijos narių nustatytus uždavinius bei funkcijas, tačiau ir nesiderina su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu asociacijų laisvės turiniu, pagal kurį niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai. Taigi įstatymų įpareigoti fizinius ar juridinius asmenis steigti asociaciją ar stoti į ją nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamos ir ar būtų legitimios įstatymo nuostatos dėl Asociacijos steigimo, jos veiklos ir vykdomų funkcijų, jeigu nors vienas iš nurodytų subjektų nedalyvautų Asociacijos steigime. 8. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos valdymo organas, priimantis sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad nors 3 dalyje apibrėžtos tik Komisijos funkcijos, tačiau jokie galimi administraciniai sprendimai, priimami įgyvendinat šias funkcijas, nėra numatyti. 9. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, kad ne Komisijos nario, o Komisijos in corpore kadencija trys metai. 10.
nurodoma, kad vienas iš Asociacijos veiklos finansavimo šaltinių – ,,20 proc. metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas“. Siūloma nuostata derintina su keičiamo įstatymo 28 straipsniu, kuris reglamentuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimą. Vienas iš šio fondo finansavimo šaltinių yra ,,metinės įmokos už Lietuvos Respublikoje įregistruotų radijo ir
(ar) televizijos programų transliuotojų ir retransliuotojų licencijas“. Jei tai yra tas pats finansavimo šaltinis, tai pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 8 dalies 1 punktas derintinas su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 punktu. 11. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 8 ir 10 dalys yra ne šio straipsnio, o įstatymo 46 straipsnio, reglamentuojančio Asociacijos veiklą, dalykas. 12. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „išlaidų ir pajamų sąmatą už praėjusius kalendorinius metus“ reikėtų įrašyti žodžius „praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą“. 13. Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma, kad ,,Šis įstatymas įsigalioja nuo 2014 m. liepos 1 d.„ Atsižvelgiant į tai, jog 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas jau patvirtintas, o teikiamos nuostatos turėtų tiesioginės įtakos 2014 metų valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, turėtų būti gauti Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos nuomonę dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 14.
14Atsižvelgiant į tai,
jog 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas jau patvirtintas ir įsigaliojęs, atkreiptinas dėmesys, į Biudžeto sandarosį statymo 12 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad ,,mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. 15. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.Mušinskis S. Ščajevienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-06-19 Nr. XIIP-1243(3) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 3, 28, 41, 43, 46 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP‑1243(3) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 28, 41, 43, 46 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑1243(3) (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo įstatymo projektu siekiama pertvarkyti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją į Visuomenės informavimo etikos asociaciją. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Visuomenės informavimo etikos asociacija nėra įsteigta, todėl Įstatymo projekto 5 straipsniu siūlomos įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatos vertintinos kaip įpareigojančios įsteigti Visuomenės informavimo etikos asociaciją (Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juo „siūloma asociaciją pavesti sudaryti visuomenės informavimo sektoriuje veikiančioms organizacijoms“). Pažymėtina, kad asociacijų laisvė, kurios turinį sudaro teisė steigti, įstoti į asociacijas, dalyvauti jų veikloje arba jose nebūti ar iš jų išstoti, yra garantuojama ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Konstitucijos
laisvių apsaugos konvencijoje (Konvencijos 11 straipsnis) bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (Chartijos 12 straipsnis).
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje nurodoma, jog „[k]iekvienas turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, taip pat laisvę jungtis kartu su kitais į visų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje srityse, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas ginti savo interesų“. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 5 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas galimai pažeistų asociacijų laisvę, nes jis nėra suderinamas su asociacijų steigimo ir veiklos principais ir juo paneigiama asociacijos, kaip savanoriško subjektų susivienijimo, prigimtis. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
2014-07-03 Nr. XIIP-1243(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įvedama sąvokos „Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas“ santrumpa ,,Kodeksas“ turi būti nuosekliai vartojama ir kitose įstatymo projekto nuostatose. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įvedamai sąvokos „Visuomenės informavimo etikos asociacijos“ santrumpai „Asociacija“. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą tvirtina viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiau apibrėžti formuluotės „viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacija“ turinį, t.y. nėra aišku, ar priskyrimą tokiai organizacijai lemtų asociacijos steigėjai (keli iš steigėjų), ar jos nariai (pvz. ne mažiau kaip pusė jos narių yra viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai). 3. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje reikėtų apibrėžti atvejus, kai vienas iš viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų yra kelių asociacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje, įskaitant ir Visuomenės informavimo etikos asociaciją, steigėjas ir (ar) narys, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti jų atstovo (atstovų) delegavimo tokiais atvejais į Atstovų susirinkimą tvarką.
Be to, nėra aišku, ar Atstovų susirinkime dalyvauja visų be išimties viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų narių atstovai, ar, vis dėlto, būtų vykdoma kažkokia selektyvios atstovų atrankos procedūra. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Atstovų susirinkimą šaukia ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos bendru pareiškimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia procedūra, kai norint sušaukti Atstovų susirinkimą turi būti pasiektas ne mažiau kaip 5 juridinių asmenų sutarimas ir priimtas bendras sprendimas, gali kelti praktinio taikymo problemų. Svarstytina, ar nebūtų praktiškesnis ir teisiniu požiūriu priimtesnis reglamentavimas, pagal kurį būtų paskirtas kompetentingas subjektas, įgaliotas esant tam tikroms sąlygoms (pvz., kelių organizacijų prašymams) šaukti minėtąjį Atstovų susirinkimą. Be to, reiktų atskleisti ir formuluotės „ne mažiau kaip 5 organizacijų bendras viešas pareiškimas“ turinį bei suderinti su toliau tekste vartojama formuluote „minėtas viešas paskelbimas apie susirinkimą“. Be to, dar sunkiau įsivaizduojamas projekto nuostatos, kad ir minimo Atstovų susirinkimo veikla koordinuojama bendru kelių organizacijų viešu pareiškimu, praktinis įgyvendinimas. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Asociacijos steigėjais yra įstatyme nurodyti 7 viešieji juridiniai asmenys. Vertinant šią nuostatą atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu minėta Asociacija nėra įsteigta ir nevykdo savo veiklos.
Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas įstatymu įpareigoja minėtus
įstatyme numatytas funkcijas (projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu pavedama sudaryti asociaciją visuomenės informavimo srityje veikiančioms organizacijoms). Siūlomas reglamentavimas ne tik prieštarauja pagrindiniams asociacijų steigimo ir veiklos principams, t.y. kad asociacija pagal savo prigimtį yra savanoriškas jos narių susivienijimas, vykdantis būtent asociacijos narių nustatytus uždavinius bei funkcijas, tačiau ir nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu asociacijų laisvės principu, pagal kurį niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai. Taigi įstatymų įpareigoti fizinius ar juridinius asmenis steigti asociaciją ar stoti į ją nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamos ir ar būtų legitimios įstatymo nuostatos dėl Asociacijos steigimo, jos veiklos ir vykdomų funkcijų, jeigu nors vienas iš nurodytų subjektų nedalyvautų Asociacijos steigime. 6. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos valdymo organas, priimantis sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad nors 3 dalyje apibrėžtos tik Komisijos funkcijos, tačiau jokie galimi administraciniai sprendimai, priimami įgyvendinat šias funkcijas, nėra numatyti. 7. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, kad ne Komisijos nario, o Komisijos in corpore kadencija trys metai.
Pažymėtina, kad dėl teisinio reguliavimo neaiškumo (nenustačius vienodos kolegialios institucijos narių kadencijos pradžios ir pabaigos termino) atsiranda praktinės teisės taikymo problemos, kada, pasibaigus kelių institucijos narių kadencijai ir nepaskyrus į jų vietas naujų, neaiškus ir pačios kolegialios institucijos veiklos teisėtumas ir jos sprendimų priėmimo kvorumo klausimas. 8. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 8 ir 10 dalys yra ne šio straipsnio, o įstatymo 46 straipsnio, reglamentuojančio Asociacijos veiklą, dalykas. 9. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „išlaidų ir pajamų sąmatą už praėjusius kalendorinius metus“ reikėtų įrašyti žodžius „praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą“. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu vietoj Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kuriama kita institucija – Visuomenės informavimo etikos asociacija. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keičiamas ir įstatymo 49 straipsnis, kuriame minima Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. 11. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma, kad ,,Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.„. Atsižvelgiantį tai, jog Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo bei siūlomi Visuomenės informavimo etikos asociacijos finansavimo šaltiniai sutampa, todėl vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis S. Ščajevienė
Vilnius
2014-10-16 Nr. XIIP-1243(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas“ įvedama sąvoka „Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas“ bei jos santrumpa „Kodeksas“, kuri turi būti nuosekliai vartojama ir kitose įstatymo nuostatose (pvz. keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įvedamos naujos sąvokos „Visuomenės informavimo etikos asociacijos“ bei jos santrumpos ,,Asociacija“ vartojimui keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiau apibrėžti formuluotės „viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacija“ turinį, t.y. nėra aišku, ar priskyrimą tokiai organizacijai lemtų asociacijos steigėjai (keli iš steigėjų), ar jos nariai (pvz. ne mažiau kaip pusė jos narių yra viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai). 3.
įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje reikėtų apibrėžti atvejus, kai vienas iš viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų yra kelių asociacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje, įskaitant ir Visuomenės informavimo etikos asociaciją, steigėjas ir (ar) narys, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti jų atstovo (atstovų) delegavimo tokiais atvejais į Atstovų susirinkimą tvarką. Be to, nėra aišku, ar Atstovų susirinkime dalyvauja visų be išimties viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų narių atstovai, ar, vis dėlto, būtų vykdoma kažkokia selektyvios atstovų atrankos procedūra. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Atstovų susirinkimą šaukia ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos bendru pareiškimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia procedūra, kai norint sušaukti Atstovų susirinkimą turi būti pasiektas ne mažiau kaip 5 juridinių asmenų sutarimas ir priimtas bendras sprendimas, gali kelti praktinio taikymo problemų. Svarstytina, ar nebūtų praktiškesnis ir teisiniu požiūriu priimtesnis reglamentavimas, pagal kurį būtų paskirtas kompetentingas subjektas, įgaliotas esant tam tikroms sąlygoms (pvz., kelių organizacijų prašymams) šaukti minėtąjį Atstovų susirinkimą. Be to, reiktų atskleisti ir formuluotės „ne mažiau kaip 5 organizacijų bendras viešas pareiškimas“ turinį bei suderinti su toliau tekste vartojama formuluote „minėtas viešas paskelbimas apie susirinkimą“. Be to, dar sunkiau įsivaizduojamas projekto nuostatos, kad ir minimo Atstovų susirinkimo veikla koordinuojama bendru kelių organizacijų viešu pareiškimu, praktinis įgyvendinimas. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Asociacijos steigėjais yra įstatyme nurodyti 7 viešieji juridiniai asmenys. Vertinant šią nuostatą atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu minėta Asociacija nėra įsteigta ir nevykdo savo veiklos.
Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas įstatymu įpareigoja minėtus
įstatyme numatytas funkcijas (projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu pavedama sudaryti asociaciją visuomenės informavimo srityje veikiančioms organizacijoms). Siūlomas reglamentavimas ne tik prieštarauja pagrindiniams asociacijų steigimo ir veiklos principams, t.y. kad asociacija pagal savo prigimtį yra savanoriškas jos narių susivienijimas, vykdantis būtent asociacijos narių nustatytus uždavinius bei funkcijas, tačiau ir nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu asociacijų laisvės principu, pagal kurį niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai. Taigi įstatymų įpareigoti fizinius ar juridinius asmenis steigti asociaciją ar stoti į ją nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamos ir ar būtų legitimios įstatymo nuostatos dėl Asociacijos steigimo, jos veiklos ir vykdomų funkcijų, jeigu nors vienas iš nurodytų subjektų nedalyvautų Asociacijos steigime. 6. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos valdymo organas, priimantis sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad 3 dalyje apibrėžtos tik Komisijos funkcijos, tačiau jokie galimi administraciniai sprendimai, priimami įgyvendinat šias funkcijas, bei jų teisinė galia nėra numatyti. 7. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje siūlome patikslinti, kad ne Komisijos nario, o Komisijos in corpore kadencija trys metai.
Pažymėtina, kad dėl teisinio reguliavimo neaiškumo (nenustačius vienodos kolegialios institucijos narių kadencijos pradžios ir pabaigos termino) atsiranda praktinės teisės taikymo problemos, kada, pasibaigus kelių institucijos narių kadencijai ir nepaskyrus į jų vietas naujų, neaiškus ir pačios kolegialios institucijos veiklos teisėtumas ir jos sprendimų priėmimo kvorumo klausimas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis S. Ščajevienė
Vilnius
2014-11-17 Nr. XIIP-1243(5) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas“ įvedama sąvoka „Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas“ bei jos santrumpa „Kodeksas“, kuri turi būti nuosekliai vartojama ir kitose įstatymo nuostatose (pvz. keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įvedamos naujos sąvokos „Visuomenės informavimo etikos asociacijos“ bei jos santrumpos ,,Asociacija“ vartojimui keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje. 2. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiau apibrėžti formuluotės „viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacija“ turinį, t.y. nėra aišku, ar priskyrimą tokiai organizacijai lemtų asociacijos steigėjai (keli iš steigėjų), ar jos nariai (pvz. ne mažiau kaip pusė jos narių yra viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai). 3.
įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje reikėtų apibrėžti atvejus, kai vienas iš viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų yra kelių asociacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje, įskaitant ir Visuomenės informavimo etikos asociaciją, steigėjas ir (ar) narys, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti jų atstovo (atstovų) delegavimo tokiais atvejais į Atstovų susirinkimą tvarką. Be to, nėra aišku, ar Atstovų susirinkime dalyvauja visų be išimties viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų narių atstovai, ar, vis dėlto, būtų vykdoma kažkokia selektyvios atstovų atrankos procedūra. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje reiktų atskleisti formuluotės „ne mažiau kaip 5 organizacijų bendras viešas pareiškimas“ turinį bei suderinti su toliau tekste vartojama formuluote
„minėtas viešas paskelbimas apie susirinkimą“. Be to, sunkiai įsivaizduojamas
projekto nuostatos, kad minimo Atstovų susirinkimo veikla koordinuojama bendru kelių organizacijų viešu pareiškimu, praktinis įgyvendinimas. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Asociacijos steigėjais yra įstatyme nurodyti 7 viešieji juridiniai asmenys. Vertinant šią nuostatą atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu minėta Asociacija nėra įsteigta ir nevykdo savo veiklos. Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas įstatymu įpareigoja minėtus
įstatyme numatytas funkcijas (projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu pavedama sudaryti asociaciją visuomenės informavimo srityje veikiančioms organizacijoms).
Kyla klausimas ar siūlomas reglamentavimas neprieštarauja pagrindiniams asociacijų steigimo ir veiklos principams, t.y. kad asociacija pagal savo prigimtį yra savanoriškas jos narių susivienijimas, vykdantis būtent asociacijos narių nustatytus uždavinius bei funkcijas, ir ar dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu asociacijų laisvės principu, pagal kurį niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai. Įstatymų įpareigoti fizinius ar juridinius asmenis steigti asociaciją ar stoti į ją nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamos ir ar būtų legitimios įstatymo nuostatos dėl Asociacijos steigimo, jos veiklos ir vykdomų funkcijų, jeigu nors vienas iš nurodytų subjektų nedalyvautų Asociacijos steigime. 6. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos valdymo organas, priimantis sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad 3 dalyje apibrėžtos tik Komisijos funkcijos, tačiau jokie galimi administraciniai sprendimai, priimami įgyvendinat šias funkcijas, bei jų teisinė galia nėra numatyti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis S. Ščajevienė
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė,
institucija): Rima Baškienė, Arimantas Dumčius, Larisa Dmitrijeva, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Audronė Pitrėnienė, Algirdas Vaclovas Patackas, Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris. Kviestieji asmenys: Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Andrius Romanovskis, Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė, Žurnalistų etikos inspektorės tarnybos patarėjas Deividas Velkas, Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-04)15
1Pažymėtina,
kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įvedama sąvokos „Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas“ santrumpa ,,Kodeksas“ turi būti nuosekliai vartojama ir kitose įstatymo projekto nuostatose. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įvedamai sąvokos „Visuomenės informavimo etikos asociacijos“ santrumpai „Asociacija“. Pritarti
4 2.
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą tvirtina viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiau apibrėžti formuluotės „viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacija“ turinį, t.y. nėra aišku, ar priskyrimą tokiai organizacijai lemtų asociacijos steigėjai (keli iš steigėjų), ar jos nariai
(ar) skleidėjai). Atsižvelgti
4
įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje reikėtų apibrėžti atvejus, kai vienas iš viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų yra kelių asociacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje, įskaitant ir Visuomenės informavimo etikos asociaciją, steigėjas ir (ar) narys, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti jų atstovo (atstovų) delegavimo tokiais atvejais į Atstovų susirinkimą tvarką. Be to, nėra aišku, ar Atstovų susirinkime dalyvauja visų be išimties viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų narių atstovai, ar, vis dėlto, būtų vykdoma kažkokia selektyvios atstovų atrankos procedūra. Atsižvelgti
4
įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Atstovų susirinkimą šaukia ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos bendru pareiškimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia procedūra, kai norint sušaukti Atstovų susirinkimą turi būti pasiektas ne mažiau kaip 5 juridinių asmenų sutarimas ir priimtas bendras sprendimas, gali kelti praktinio taikymo problemų.
Svarstytina, ar nebūtų praktiškesnis ir teisiniu požiūriu priimtinesnis reglamentavimas, pagal kurį būtų paskirtas kompetentingas subjektas, įgaliotas esant tam tikroms sąlygoms (pvz., kelių organizacijų prašymams) šaukti minėtąjį Atstovų susirinkimą. Be to, reiktų atskleisti ir formuluotės
„ne mažiau kaip 5 organizacijų bendras viešas pareiškimas“ turinį bei
suderinti su toliau tekste vartojama formuluote „minėtas viešas paskelbimas apie susirinkimą“. Be to, dar sunkiau įsivaizduojamas projekto nuostatos, kad ir minimo Atstovų susirinkimo veikla koordinuojama bendru kelių organizacijų viešu pareiškimu, praktinis įgyvendinimas. Atsižvelgti
5
įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Asociacijos steigėjais yra įstatyme nurodyti 7 viešieji juridiniai asmenys. Vertinant šią nuostatą atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu minėta Asociacija nėra įsteigta ir nevykdo savo veiklos. Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas įstatymu įpareigoja minėtus 7 viešuosius juridinius asmenis įsteigti minėtąją Asociaciją, kuri vykdytų įstatyme numatytas funkcijas (projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu pavedama sudaryti asociaciją visuomenės informavimo srityje veikiančioms organizacijoms). Siūlomas reglamentavimas ne tik prieštarauja pagrindiniams asociacijų steigimo ir veiklos principams, t.y. kad asociacija pagal savo prigimtį yra savanoriškas jos narių susivienijimas, vykdantis būtent asociacijos narių nustatytus uždavinius bei funkcijas, tačiau ir nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu asociacijų laisvės principu, pagal kurį niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai.
Taigi įstatymų įpareigoti fizinius ar juridinius asmenis steigti asociaciją ar stoti į ją nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamos ir ar būtų legitimios įstatymo nuostatos dėl Asociacijos steigimo, jos veiklos ir vykdomų funkcijų, jeigu nors vienas iš nurodytų subjektų nedalyvautų Asociacijos steigime. Atsižvelgti Sudaryta darbo grupė svarstė visus galimus Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teisinio statuso variantus. Buvo apsispręsta steigti asociaciją. Visi projekte nurodyti steigėjai neprieštarauja projekte įtvirtintam asociacijos steigimo būdui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas6
įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos valdymo organas, priimantis sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad nors 3 dalyje apibrėžtos tik Komisijos funkcijos, tačiau jokie galimi administraciniai sprendimai, priimami įgyvendinat šias funkcijas, nėra numatyti. Atsižvelgti
6
įstatymo 46¹ straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, kad ne Komisijos nario, o Komisijos in corpore kadencija trys metai.
Pažymėtina, kad dėl teisinio reguliavimo neaiškumo (nenustačius vienodos kolegialios institucijos narių kadencijos pradžios ir pabaigos termino) atsiranda praktinės teisės taikymo problemos, kada, pasibaigus kelių institucijos narių kadencijai ir nepaskyrus į jų vietas naujų, neaiškus ir pačios kolegialios institucijos veiklos teisėtumas ir jos sprendimų priėmimo kvorumo klausimas. Atsižvelgti
6
įstatymo 46¹ straipsnio 8 ir 10 dalys yra ne šio straipsnio, o įstatymo 46 straipsnio, reglamentuojančio Asociacijos veiklą, dalykas. Pritarti
6
įstatymo 46¹ straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „išlaidų ir pajamų sąmatą už praėjusius kalendorinius metus“ reikėtų įrašyti žodžius „praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą“. Pritarti
teikiamu projektu vietoj Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kuriama kita institucija – Visuomenės informavimo etikos asociacija. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keičiamas ir įstatymo 49 straipsnis, kuriame minima Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Pritarti
8
dalyje siūloma, kad ,,Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.„.
Atsižvelgiantį tai, jog Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo bei siūlomi Visuomenės informavimo etikos asociacijos finansavimo šaltiniai sutampa, todėl vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta
reguliavimo. Atsižvelgti
ministerijos (2014-07-22) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 28, 41, 43, 46 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑1243(3) (toliau
leidėjų etikos komisiją į Visuomenės informavimo etikos asociaciją. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Visuomenės informavimo etikos asociacija nėra įsteigta, todėl Įstatymo projekto 5 straipsniu siūlomos įstatymo
įsteigti Visuomenės informavimo etikos asociaciją (Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juo „siūloma asociaciją pavesti sudaryti visuomenės informavimo sektoriuje veikiančioms organizacijoms“).
Pažymėtina, kad asociacijų laisvė, kurios turinį sudaro teisė steigti, įstoti į asociacijas, dalyvauti jų veikloje arba jose nebūti ar iš jų išstoti, yra garantuojama ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Konstitucijos 35 straipsnis), bet taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (Konvencijos 11 straipsnis) bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (Chartijos 12 straipsnis). Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje nurodoma, jog
„[k]iekvienas turi teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, taip pat laisvę
jungtis kartu su kitais į visų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje srityse, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas ginti savo interesų“. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 5 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas galimai pažeistų asociacijų laisvę, nes jis nėra suderinamas su asociacijų steigimo ir veiklos principais ir juo paneigiama asociacijos, kaip savanoriško subjektų susivienijimo, prigimtis. Taip pat pritariame Lietuvos
projektui Nr. XIIP-1243(3) pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1243(4) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2014-09-24) Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo Nr.I-1418 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-1468, kuris išsprendžia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos tarpusavio santykius dėl finansavimo, siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo. Pritarti2 Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2014-09-24 Atsižvelgiant į tai, kad projekte XIIP-1243 steigiamos Visuomenės informavimo etikos asociacijos finansavimas numatytas iš metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijų, patikslinti Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 10 dalies nuostatas. Pritarti
(2014-09-24 Įstatymo projekte XIIP-1243 įtvirtinti nuostatą, kad Visuomenės informavimo etikos komisija, vykdydama įstatymu apibrėžtas funkcijas, turi valdingus įgalinimus tiek transliuotojų, tiek retransliuotojų atžvilgiu. Pritarti
pranešėjas: Audronė Pitrėnienė. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Rima Baškienė, Šarūnas Birutis, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Algirdas Vaclovas Patackas, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos komercinių transliuotojų asociacijos atstovas Ąžuolas Čekanavičius, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Zita Sarakienė, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Marija Dautartaitė, Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovė Aistė Žilinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės departamentas (2014-15-16)1
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas“ įvedama sąvoka
„Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas“ bei jos santrumpa
„Kodeksas“, kuri turi būti nuosekliai vartojama ir kitose įstatymo nuostatose
(pvz. keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje).
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įvedamos naujos sąvokos „Visuomenės informavimo etikos asociacijos“ bei jos santrumpos
(2014-15-16)42
straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą tvirtina, keičia ir pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Siekiant teisinio aiškumo, siūlome aiškiau apibrėžti formuluotės „viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacija“ turinį, t.y. nėra aišku, ar priskyrimą tokiai organizacijai lemtų asociacijos steigėjai (keli iš steigėjų), ar jos nariai (pvz. ne mažiau kaip pusė jos narių yra viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai). Atsižvelgti Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacija, kad galėtų dalyvauti Asociacijos veikloje turi veikti visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus
(2014-15-16)42
keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje reikėtų apibrėžti atvejus, kai vienas iš viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų yra kelių asociacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje, įskaitant ir Visuomenės informavimo etikos asociaciją, steigėjas ir (ar) narys, t.y. reikėtų aiškiai nustatyti jų atstovo (atstovų) delegavimo tokiais atvejais į Atstovų susirinkimą tvarką.
Be to, nėra aišku, ar Atstovų susirinkime dalyvauja visų be išimties viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų narių atstovai, ar, vis dėlto, būtų vykdoma kažkokia selektyvios atstovų atrankos procedūra. Atsižvelgti
nustatyta atstovų susirinkimo darbo reglamente
(2014-15-16)42
įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Atstovų susirinkimą šaukia ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos bendru pareiškimu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia procedūra, kai norint sušaukti Atstovų susirinkimą turi būti pasiektas ne mažiau kaip 5 juridinių asmenų sutarimas ir priimtas bendras sprendimas, gali kelti praktinio taikymo problemų. Svarstytina, ar nebūtų praktiškesnis ir teisiniu požiūriu priimtesnis reglamentavimas, pagal kurį būtų paskirtas kompetentingas subjektas, įgaliotas esant tam tikroms sąlygoms (pvz., kelių organizacijų prašymams) šaukti minėtąjį Atstovų susirinkimą. Be to, reiktų atskleisti ir formuluotės „ne mažiau kaip 5 organizacijų bendras viešas pareiškimas“ turinį bei suderinti su toliau tekste vartojama formuluote „minėtas viešas paskelbimas apie susirinkimą“. Be to, dar sunkiau įsivaizduojamas projekto nuostatos, kad ir minimo Atstovų susirinkimo veikla koordinuojama bendru kelių organizacijų viešu pareiškimu, praktinis įgyvendinimas. Atsižvelgti Steigiama Asociacija veiks savireguliacijos pagrindu.
Darbo grupes nariai, iš kurių dauguma buvo žiniasklaidos sektoriaus atstovai, kurie ir steigs Asociacija, rengdami projektą neįžvelgė teises normų praktinio įgyvendinimo sunkumų. 5. Teisės departamentas (2014-15-16)52
įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Asociacijos steigėjais yra įstatyme nurodyti 7 viešieji juridiniai asmenys. Vertinant šią nuostatą atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu minėta Asociacija nėra įsteigta ir nevykdo savo veiklos. Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas įstatymu įpareigoja minėtus 7 viešuosius juridinius asmenis įsteigti minėtąją Asociaciją, kuri vykdytų įstatyme numatytas funkcijas (projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu pavedama sudaryti asociaciją visuomenės informavimo srityje veikiančioms organizacijoms). Siūlomas reglamentavimas ne tik prieštarauja pagrindiniams asociacijų steigimo ir veiklos principams, t.y. kad asociacija pagal savo prigimtį yra savanoriškas jos narių susivienijimas, vykdantis būtent asociacijos narių nustatytus uždavinius bei funkcijas, tačiau ir nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu asociacijų laisvės principu, pagal kurį niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai. Taigi įstatymų įpareigoti fizinius ar juridinius asmenis steigti asociaciją ar stoti į ją nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamos ir ar būtų legitimios įstatymo nuostatos dėl Asociacijos steigimo, jos veiklos ir vykdomų funkcijų, jeigu nors vienas iš nurodytų subjektų nedalyvautų Asociacijos steigime. Atsižvelgti Visi projekte nurodyti 7 viešieji juridiniai asmenys bendru sutarimu sutarė steigti Asociaciją. Sutarimas buvo pasiektas rengiant įstatymo projektą. 6. Teisės departamentas (2014-15-16)61 6.
Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisija yra kolegialus Asociacijos valdymo organas, priimantis sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad 3 dalyje apibrėžtos tik Komisijos funkcijos, tačiau jokie galimi administraciniai sprendimai, priimami įgyvendinat šias funkcijas, bei jų teisinė galia nėra numatyti. Atsižvelgti
(2014-15-16)62
straipsnio 2 dalyje siūlome patikslinti, kad ne Komisijos nario, o Komisijos in corpore kadencija trys metai. Pažymėtina, kad dėl teisinio reguliavimo neaiškumo (nenustačius vienodos kolegialios institucijos narių kadencijos pradžios ir pabaigos termino) atsiranda praktinės teisės taikymo problemos, kada, pasibaigus kelių institucijos narių kadencijai ir nepaskyrus į jų vietas naujų, neaiškus ir pačios kolegialios institucijos veiklos teisėtumas ir jos sprendimų priėmimo kvorumo klausimas. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-22) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 28, 41, 43, 46 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑1243(3) (toliau
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Visuomenės informavimo etikos asociacija nėra įsteigta, todėl Įstatymo projekto 5 straipsniu siūlomos įstatymo 46 straipsnio
Visuomenės informavimo etikos asociaciją (Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juo „siūloma asociaciją pavesti sudaryti visuomenės informavimo sektoriuje veikiančioms organizacijoms“). Pažymėtina, kad asociacijų laisvė, kurios turinį sudaro teisė steigti, įstoti į asociacijas, dalyvauti jų veikloje arba jose nebūti ar iš jų išstoti, yra garantuojama ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Konstitucijos 35 straipsnis), bet taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (Konvencijos
(Chartijos 12 straipsnis). Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos
taikius susirinkimus, taip pat laisvę jungtis kartu su kitais į visų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje srityse, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas ginti savo interesų“. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 5 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas galimai pažeistų asociacijų laisvę, nes jis nėra suderinamas su asociacijų steigimo ir veiklos principais ir juo paneigiama asociacijos, kaip savanoriško subjektų susivienijimo, prigimtis. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. liepos 3 d. raštu projektui Nr. XIIP-1243(3) pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti Visi projekte nurodyti 7 viešieji juridiniai asmenys bendru sutarimu sutarė steigti Asociaciją. Sutarimas buvo pasiektas rengiant įstatymo projektą. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Jurgis Razma, Vilija Aleknaitė Abramikienė (2014-10-16)52 Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asociaciją sudaro šios organizacijos: Lietuvos
žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Siūloma nuostata pažeistų valstybės pripažįstamų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų lygiateisiškumo principą. Šio įstatymo projekto pagrindinė idėja – sukurti efektyvią ir profesionalią žiniasklaidos savireguliacijos sistemą, kuri neatstovautų nė vienai politinei, religinei ar kokiai kitai visuomeninei grupei, konkuruojančiai savo idėjomis su kitomis panašiomis organizacijomis. 2. Seimo nariai Jurgis Razma, Vilija Aleknaitė Abramikienė (2014-10-16)7 Pasiūlymas:
Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Asociacijos teikimu. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas inspektorius. “ Nepritarti Žiniasklaidos srities reguliavimas yra jautri sritis, dėl šios priežasties bet koks politizavimas skiriant Inspektorių į pareigas būtų žalingas visam žiniasklaidos laukui.
Projekte numatyta, kad Inspektoriaus kandidatūrą pirmiausia įvertina ir apsvarsto Visuomenės informavimo etikos asociacija ir teikia tvirtinti Seimui, tokiu būdu Inspektoriaus skyrimo procedūra yra apsaugota nuo galimų interesų protegavimo. 3. Seimo narys Jurgis Razma (2014-10-16)7 Pasiūlymas: Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Inspektorių penkeriems metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos
pasiūlo asociacijos, kurių viena iš veiklos sričių yra rūpinimasis visuomenės apsauga nuo žalingo informacijos poveikio. Asociacijos teikimu. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas inspektorius. “ Nepritarti Žiniasklaidos srities reguliavimas yra jautri sritis, dėl šios priežasties bet koks politizavimas skiriant Inspektorių į pareigas būtų žalingas visam žiniasklaidos laukui. Projekte numatyta, kad Inspektoriaus kandidatūrą pirmiausia įvertina ir apsvarsto Visuomenės informavimo etikos asociacija ir teikia tvirtinti Seimui, tokiu būdu Inspektoriaus skyrimo procedūra yra apsaugota nuo galimų interesų protegavimo. 4. Seimo narys Mindaugas Bastys (2014-10-20)52 Argumentai:
Šiuo metu vyksta žiniasklaidos savireguliacijos sistemos pertvarka. Seime atsakinguose komitetuose jau buvo išdiskutuota galimybė žiniasklaidos organizacijoms įsteigti naują Visuomenės informavimo etikos asociaciją, kuri pakeistų iki šiol veikusią Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją.
Numatyta, kad tokia asociacija savo veikla sieks užtikrinti Etikos kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdys visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Įstatymo projekto rengimo metu buvo aiškiai numatyta, kad tokią asociaciją steigs įvairios žurnalistų ir leidėjų organizacijos, kurios ir prisiims atsakomybę už minėtą veiklą. Tačiau šios nuostatos nebuvo aiškiai suformuluotos įstatyme ir taip atsirado galimybė netinkamai taikyti įstatymą ir iš esmės paneigti savitvarkos organizacijos veiklą jei į ją būtų įtrauktos kitos, su žiniasklaidos veikla tiesiogiai nesusijusios asocijuotos struktūros, atstovaujančios politiniams ar kitiems interesams. Pasiūlymas:
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asociaciją sudaro organizacijos, kurios
vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, ir kurios narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatų nustatyta tvarka.“
52 Pasiūlymas: Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asociaciją sudaro organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, ir kurios narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatų nustatyta tvarka.“
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-1243(5) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: už-7, prieš-2, susilaikė-2. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Audronė Pitrėnienė. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė