DĖL Lietuvos respublikos tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti žmogaus teisių apsaugos principai galioja visiems Lietuvoje gyvenantiems asmenims, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, politinių įsitikimų ir pan. Iki 2010 sausio 1 d. tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir laisves reglamentavo 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. sausio 29d. papildytas ir pakeistas Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymas. Šiuo metu minėtas įstatymas yra netekęs galios, o dabarties globalūs politiniai ir visuomeniniai iššūkiai skatina ieškoti naujų tautinės ir kultūrinės raiškos tapatybės išsaugojimo priemonių. Tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos įstatymas nustato tautinėms mažumoms ar bendrijoms priskiriančių save asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus išlaikyti ir puoselėti jų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį tapatumą. Tautinėms mažumoms save priskiriančių asmenų teisinė apsauga grindžiama pagarba valstybės teritoriniam vientisumui, nacionaliniam suverenumui bei pilietinės bendruomenės stiprinimui. Įstatyme numatoma sudaryti dvišalę Vyriausybės ir tautinių mažumų ir bendrijų komisiją. Projektas yra alternatyvus LR Seimo teisėkūros duomenų bazėse registruotiems projektams: IX-561, IXP-651A, IXP-561A(2), XP-518, XP-518(2),XIP-1648, XIP-1648(2), XIP-1648(3), XIIP-1201. Antroji įstatymo projekto redakcija parengta, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas pirminiam projektui. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projektu siekiama įtvirtinti asmenų priklausančių tautinei bendrijai, mažumai teisių ir pareigų vienovę reglamentuotą skirtingų Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 3.
metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu tautinių mažumų teisės, laisvės ir pareigos reglamentuojamos skirtinguose teisės aktuose. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatyme numatomos nuostatos, leisiančios formuoti ir įgyvendinti tautinių mažumų ir bendrijų politiką Lietuvoje. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
pasekmių nenumatoma
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo projektas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų 13.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
projekto iniciatorius, rengėjas ir autorius – LR Seimo narys Valentinas Stundys
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
bendrijos, mažumos 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia LR Seimo nariai:
2014-06-17 Nr. XIIP – 1204(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo projekto tikslas yra reglamentuoti ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, tačiau ir kitų Lietuvos gyventojų, priklausančių tautinei mažumai ar tautinei bendrijai, teisių įgyvendinimą ir apsaugą. Be to, šiame straipsnyje vietoj žodžių „tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo“ siūlome įrašyti žodžius „Šio įstatymo“, o vietoj žodžių „save priskiriantys“ – žodis „priklausantys“. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, 1 straipsnio pavadinime brauktinas žodis „šio“, o vienintelės straipsnio dalies numeruoti nereikia. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra apibrėžtos dvi sąvokos: „tautinė (etninė) mažuma“ bei „tautinė (etninė) bendrija“. Siekiant teisės akto aiškumo, šias dvi sąvokas reikėtų nuosekliai vartoti ir kitose projekto nuostatose, atsisakant tokių formuluočių kaip
„tautinės mažumos ir bendrijos“, „tautinės bendrijos ar mažumos“ ar „tautinės
bendrijos (mažumos)“ bei „tautinė mažuma ar tautinė bendrija“. 3. Vertinant projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą tautinės (etninės) mažumos apibrėžimą, atkreiptinas dėmesys, kad nors tarptautiniai teisės aktai nepateikia tautinės mažumos apibrėžimo, tačiau galima išskirti objektyvius (tėvų, senelių ir pan. etninė kilmė, religija, kalba, tradicijos ar kt.) ir subjektyvius (asmens noras laikyti save priklausančiu tam tikrai tautinei mažumai) kriterijus, kuriais remiantis asmuo bus ar nebus laikomas tautinės mažumos nariu.
Atsižvelgus į tai, projektas pildytinas nuostatomis, įtvirtinančiomis konkrečius objektyvius kriterijus, kuriems esant asmuo gali pasirinkti priklausomybę vienai ar kitai tautinei mažumai. Siekiant teisinio aiškumo, šioje projekto dalyje reikėtų atskleisti tokių formuluočių kaip „istoriškai unikali“, „senieji Lietuvos gyventojai“ bei „nuo seno gyveno“ turinį. Be to, šioje dalyje (o taip pat ir šio straipsnio 2 dalyje) tarp žodžių
„Lietuvos ribų“ įrašytinas žodis „Respublikos“. 4. Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalies
nuostata, pagal kurią tautinė (etninė) bendrija tai Lietuvos Respublikos piliečių ir ilgalaikių nuolatinių gyventojų etninė grupė, neturėtų būti vertintina kaip kriterijus, nepagrįstai ribojantis tautinėms (etninėms) bendrijoms priklausančių asmenų teises. Mūsų nuomone, ne tik pilietybės, bet ir įsikūrimo valstybėje (nuolatinio gyvenimo) kriterijus nepagrįstai apribotų asmenų, kurie pagal objektyvius požymius (kilmė, kalba, kultūra) priklauso tautinei (etninei) bendrijai, teises ir laisves. Atkreipiame dėmesį, kad kitose projekto nuostatose (pvz. 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse) asmens priklausymas tautinei mažumai ar bendrijai yra siejamas ne su pilietybės, o su - sėslumo kriterijumi: „Kiekvienas Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo laisvai pasirenka, kuriai tautinei mažumai ar bendrijai jis save priskiria“. Be to, ši dalis tikslintina, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokios užsieniečių grupės kaip „ilgalaikiai nuolatiniai gyventojai“.
Taip pat siūlome apibrėžti šioje dalyje vartojamos formuluotės „valstybės titulinė tauta“ turinį. 5. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje ir kai kuriose kitose projekto nuostatose, formuluotėje „tautinei mažumai ar bendrijai save priskiriantis asmuo“ vietoj žodžių „save priskiriantis“ siūlome įrašyti -
„priklausantis“ (tokia formuluotė vartojama projekto pavadinime ir 2 straipsnio
vartojama ir projekto 6 straipsnio 3 dalyje) „vietovė, kurioje kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma ar bendrija“ nedera su Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio 2 dalimi, kurioje vartojama formuluotė „<...> tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena <...>. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą nuostatas, vietoj žodžių „miesto ar kaimo tipo gyvenvietė (išskyrus miestus)“ įrašytini žodžiai „kaimo gyvenamoji vietovė“. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, reikėtų apibrėžti tokios subjektyvios formuluotės kaip „nuolat ir gausiai gyvena“ turinį kažkokiais objektyviais požymiais. 7. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Lietuvos Valstybei“ siūlytina įrašyti „ir jos konstitucinei santvarkai“, nuostata
„nacionaliniam suverenumui“ keistina į „suverenitetui“ . 8. Projekto 3 straipsnio 6 dalies nuostata,
nustatanti, kad „Vyriausybė, esant objektyviai pagrįstoms aplinkybėms <...> pagal galimybes teisės aktų nustatyta tvarka imasi reikiamų priemonių <...> suformuluota ydingai, nes suponuoja ypatingą situaciją, kai valstybės institucinė sistema (tame tarpe ir teismai) nefunkcionuoja ir tautinėms mažumoms priklausantys asmenys negali įgyvendinti savo teisių.
Siūlytina ją išbraukti, nes valstybėje (ar jos teritorijoje) susidarius nepaprastajai padėčiai valdymas organizuojamas Nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka. 9. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad kiekvienas Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo laisvai pasirenka, kuriai tautinei mažumai ar bendrijai jis save priskiria. Nors Konvencijos 3 straipsnio
būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu“, tačiau ši teisė neapima asmens teisės laisvai pasirinkti priklausomybę bet kokiai tautinei mažumai. Asmens subjektyvus pasirinkimas neatsiejamai yra susijęs su objektyviais kriterijais, charakterizuojančiais asmens etninę tapatybę. Subjektyvūs požymiai, kuriuos sudaro noras išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, kalbą, taip pat savęs priskyrimas tautinei mažumai, turi būti pagrįstas objektyviais priklausymo tai tautinei mažumai požymiais. Atsižvelgiant į tai, reikėtų įstatyme be subjektyvaus kriterijaus (laisvo pasirinkimo) įtvirtinti ir objektyvius kriterijus (pvz., pagal tėvų (senelių) ar vieno iš jų tautinę
(etninę) kilmę). 10. Siekiant teisės akto aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Konvencijoje numatytos tautinių mažumų teisės, įskaitant teisę puoselėti tautinę kultūrą ir švietimą, nėra susijusios su valstybės finansiniais įsipareigojimais, siūlome projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti valstybės paramos, į kurią teisę turės asmenys, priklausantys tautinei mažumai ar bendrijai, formas. 11.
nuostatos „steigti ir tvarkyti savo pačių privačias švietimo įstaigas, teikiančias valstybės nustatytas ugdymo programas“ įrašytini žodžiai „savo lėšomis steigti ir valdyti nevalstybines švietimo įstaigas, vykdančias teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ugdymo programas“. 12. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos neatskleidžia kokias gyvenimo sritis apimtų tautinės simbolikos vartojimas greta „Lietuvos valstybės simbolikos“. Atkreipiame dėmesį, kad oficialių valstybės simbolių - Lietuvos vėliavos ir Lietuvos valstybės herbo - naudojimo progas ir tvarką ir kartu su jais kitų valstybių vėliavų iškėlimo progas ir tvarką reglamentuoja atitinkami įstatymai. Be to, šios dalies nuostatą „kuri gali skatinti tautinę nesantaiką“ siūlytina išdėstyti taip: „kuri gali skatinti tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar kitokios nesantaikos skleidimą”. 13. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžio „teisę“ įrašytinas žodis „teisė“, vietoj žodžių „teisę ginti“ – žodžiai
„teisė gintis“, vietoj žodžio „naudotis“ – žodis „naudojantis“. 14. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos
“vietos įstaigos ir organizacijos” bei „tarnautojai“ derintinos su Vietos
savivaldos, Viešojo administravimo bei Valstybės tarnybos įstatymuose vartojama terminija. Šios dalies pirmajame sakinyje reikėtų patikslinti, kad tuo atveju, jei valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas moka asmens, priklausančio tautinei (etinei) mažumai ar bendrijai, gimtąją kalbą, besikreipęs savo gimtąja kalba žodžiu asmuo ir atsakymą žodžiu gali gauti savo gimtąja kalba. Šios dalies nuostatos, nustatančios, kad „kartu vietos įstaigos ir organizacijos Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrina besikreipiantiems atsakymus raštu ir raštvedybą tvarko valstybine kalba“ turinys nėra aiškus.
Visų pirma, nėra aiškus, tolimesnės viešojo administravimo procedūros, pradėtos po kreipimosi žodžiu tautinės mažumos ar bendrijos kalba, įgyvendinimas, t.y. iš projekto nuostatos nėra aišku, ar tautinės mažumos kalba besikreipiančiajam atsakymas raštu būtų teikiamas tik valstybine kalba (tokiu atveju nėra aišku, kaip interesantas, nemokantis valstybinės kalbos, būtų supažindinamas su raštvedyba valstybine kalba). Tuo tarpu, toks reglamentavimas, pagal kurį šalia raštvedybos tautinės mažumos kalba kartu būtų vykdoma ir raštvedyba valstybine kalba, gali neatitikti valstybinės kalbos statuso (Konstitucinio Teismo 1999 metų spalio 21 d. nutarimas, 2009 metų lapkričio 6 d. sprendimas). Atsižvelgiant į tai, minėtoje dalyje siūlome labai aiškiai ir konkrečiai išdėstyti bendravimo (žodžiu ir raštu) tautinės mažumos ar bendrijos kalba viešojo administravimo institucijose ir įstaigose pagrindus ir tvarką. Be to, šios dalies paskutinysis sakinys brauktinas kaip perteklinis, nes nepriklausomai nuo savo tautybės, visi Lietuvos valstybės tarnautojai privalo laikytis bendrųjų valstybės tarnybos principų ir taisyklių. 15. Projekte 6 straipsnio 3 dalyje siūlomas įtvirtinti valstybinės kalbos vartojimas viešuosiuose užrašuose (vietovių, geografinių objektų, gatvių) visoje „Lietuvos teritorijoje“. Pažymėtina, kad valstybinės kalbos vartojimą viešajame gyvenime, reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas. Šio įstatymo 17 straipsnyje yra nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“.
Atsižvelgus į tai, nuostata dėl draudimo viešuosius užrašus versti į tautinės mažumos ar bendrijos kalbą turi būti įtvirtintos Valstybinės kalbos įstatyme. Be to šioje nuostatoje vietoj žodžių „Lietuvos teritorijoje“ reikia rašyti „Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (projekto 2 straipsnio 1 dalis), atskleistinas vartojamos formuluotės „oficialieji vietovardžiai valstybės valdymo sistemoje“ turinys. 16. Projekto 6 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl tautinių mažumų ar bendrijų organizacijų pavadinimų vartojimo tvarkos neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnio, kuriame nustatyta, kad “ Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba“. 17. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje žodis „negausiai“, nesant jokio kriterijaus, kuriuo remiantis galima būtų nustatyti tautinei mažumai priklausančių asmenų skaičių, yra vertinamojo pobūdžio ir gali sukelti praktinio taikymo problemų. 18. Projekto 9 straipsnyje:
Vertinant šią dalį nėra aišku, ar kokiais lygiateisiškumo pagrindais minimoje Komisijoje atstovus turės viso tautinės mažumos ir bendrijos, ar, vis dėlto, lygiateisiškumo pagrindais bus atstovaujama tautinėms mažumoms ir bendrijoms bei valstybės institucijoms ir įstaigoms. 19. Siekiant išvengti įstatymo ir jo įgyvendinamųjų nuostatų įsigaliojimo laike nesuderinamumo, projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatoje nurodyta data „2014 m. liepos 1 d.“ yra keistina į - „2014 m. rugpjūčio 31 d.“. Kitaip bus pažeistas teisės aktų hierarchijos principas, nes įstatymą įgyvendinamieji teisės aktai įsigaliotų ne kartu su įstatymu, o anksčiau už jį. 20. Projekto 10 straipsnį siūlome dėstyti taip: „Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka“. 21. Projekto 1, 2, 3 ir 6 straipsnių numeracija dėstytina taip „1 straipsnis. <...>“, „2 straipsnis. <...>“ , t.y. be taško tarp skaičiaus ir žodžio. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis. 22. Šiuo metu tautinių mažumų padėtį Lietuvoje reglamentuoja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 (Žin., 2000, Nr.20-497). Ši Konvencija įsigaliojo 2000 metų liepos 1 d. ir yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnis). Lietuvos Respublikoje ši Konvencija privaloma vykdyti (Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnis).
Nekvestionuodami Seimo narių konstitucinės įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, atkreipiame dėmesį į Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę dėl tokio pobūdžio įstatymų iniciatyvos teisės: “Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pateikia Seimui atitinkamo įstatymo projektą arba priima atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ar pagal kompetenciją užtikrina kito teisės akto priėmimą”. Be to, paties Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos ratifikavimo“ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Konvencijos nuostatų, kurios nenumatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, įgyvendinimo tvarką. Atsižvelgus į tai, siūlytume gauti Vyriausybės išvadą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė [email protected] E. Mušinskis [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-06-12 Nr. XIIP-1204(2) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektą Nr. XIIP-1204(2), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Pažymime, kad Projektas yra laikytinas 2000 m. birželio 29 d. Tarybos Direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (toliau – Direktyva – 2000/43/EB), perkėlimo ir įgyvendinimo priemone, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu, prašome parengti Direktyvos 2000/43/EB ir Projekto atitikties lentelę. Taip pat pažymime, kad Projekto priede kaip Projektu įgyvendinama priemonė turi būti įrašyta Direktyva 2000/43/EB. 2. Projekto
gyvenantis asmuo galėtų pasirinkti, ar priklausyti tautinei mažumai ar bendrijai. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Projektui teiktos išvados 9 punktui, kuriame pažymėta, kad „Asmens subjektyvus pasirinkimas neatsiejamai yra susijęs su objektyviais kriterijais, charakterizuojančiais asmens etninę tapatybę. Subjektyvūs požymiai, kuriuos sudaro noras išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, kalbą, taip pat savęs priskyrimas tautinei mažumai, turi būti pagrįstas objektyviais priklausymo tai tautinei mažumai požymiais.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų įstatyme be subjektyvaus kriterijaus (laisvo pasirinkimo) įtvirtinti ir objektyvius kriterijus (pvz., pagal tėvų (senelių) ar vieno iš jų tautinę (etninę) kilmę)“. 3. 1995 m. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 10 straipsnio
arba gausiai gyvena <...>“. Kita vertus, Projekto 6 straipsnio 2, 3 dalyse ir 8 straipsnio 2 dalyje yra vartojamos „vietovės“,
„kompaktiškai gyvena“ ir „negausiai gyvena“ sąvokos. Atkreipiame dėmesį, kad
įgyvendinant Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją minėtos sąvokos turėtų būti tikslinamos, nes iš Projekto nuostatų nėra aišku, koks valstybės teritorijos vienetas bus laikytinas „vietove“ (kaimas, miestas, savivaldybė), be to, nėra aišku, koks tautinei mažumai ar bendrijai priklausančių asmenų skaičius bus laikytinas kaip „kompaktiškai“ arba „negausiai“ gyvenantis
„vietovėje“. Pavyzdžiui, nėra aišku, ar kuris nors Vilniaus arba Kauno miesto
rajonas galėtų būti laikytinas „vietove“ Projekto atžvilgiu. Dėl to manome, kad
„vietovės“ sąvoka turėtų būti tikslinama remiantis Lietuvos Respublikos
teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo atitinkamomis nuostatomis. Kitos sąvokos galėtų būti tikslinamos nurodant tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, nustatant vietoves, kuriose „kompaktiškai gyvena“ tautinei mažumai ar bendrijai priklausantys asmenys, galėtų būti remiamasi paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, kai atitinkamoje iš anksto apibrėžtoje vietovėje gyventų tam tikrą procentą viršijantis tautinei mažumai arba bendrijai priklausančių asmenų skaičius. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome Projekto 6 straipsnio 2, 3 dalių ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatas tikslinti. 4.
save priskiriantys asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą ir jeigu tai atitinka realų poreikį, galėtų žodžiu kreiptis į vietos įstaigas ar organizacijas savo gimtąja kalba, o kai įstaigos ar organizacijos tarnautojas moka tą kalbą – gauti atsakymą žodžiu. Pažymime, kad ir šiuo metu teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas kreiptis į viešojo administravimo subjektus ne valstybine kalba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 18 punkte įtvirtinta, kad, kai asmuo nemoka valstybinės kalbos, jam kreipiantis žodžiu į instituciją turi dalyvauti vertėjas. Todėl priėmus Projektą, turėtų būti keičiamos ir Taisyklių nuostatos, tai reikėtų atitinkamai pažymėti ir Projekto aiškinamojo rašto 8 punkte, kuriame turi būti nurodyta, kokius teisės aktus reikės pakeisti priėmus Projektą. Be to, nuostata „tautinei mažumai ar bendrijai save priskiriantys asmenys, nepakankamai mokantys valstybinę kalbą ir jeigu tai atitinka realų poreikį, gali žodžiu kreiptis į vietos įstaigas ar organizacijas savo gimtąja kalba <...>“ yra tikslintina. Pažymėtina, kad realų poreikį kalbėti ir teikti informaciją tautinės mažumos kalba kiekvienu konkrečiu atveju turėtų vertinti įstaigose ir organizacijose dirbantys darbuotojai, o ne patys į įstaigas ar organizacijas besikreipiantys asmenys. Kartu pažymime, kad turi būti atsižvelgta ne tik į proporcingumo principą, tačiau ir realias galimybes vietos įstaigų ir organizacijų darbuotojams kalbėti ir teikti informaciją tautinės mažumos kalba.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatą papildomai nustatant, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas ne tik realus poreikis teikti informaciją tautinės mažumos kalba, tačiau turi būti įvertinama, ar taip pat egzistuoja ir galimybės teikti informaciją tautinės mažumos kalba. Galiausiai siūlome tikslinti ir kitas Projekto
reglamentuoti informacijos ne valstybine lietuvių kalba teikimo įstaigose ir organizacijose atvejai. 5. Atkreipiame dėmesį, kad oficialiųjų vietovardžių rašymo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, kurio 14 straipsnyje nustatyta, jog oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba, o 17 straipsnyje nurodoma, kad „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba <...>“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje siekiama įtvirtinti, kad „Visoje Lietuvos teritorijoje, neišskiriant nei vietovių, kuriose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma ar bendrija, oficialieji vietovardžiai valstybės valdymo sistemoje, įskaitant vietovių ir geografinių objektų ir gatvių pavadinimus, nėra informaciniai užrašai ir naudojami tik valstybine kalba <..>“ laikytina pertekline, todėl siūlome Projekte daryti nuorodą tik į Valstybinės kalbos įstatymo atitinkamas nuostatas. 6.
6Pažymėtina,
kad Projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatoma galimybė tautinių mažumų ar bendrijų organizacijų pavadinimus greta valstybinės kalbos pateikti tautinės mažumos ar bendrijos kalba, šiuo metu yra reglamentuota Valstybinės kalbos 18 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad „Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Užrašų kitomis kalbomis formatas negali būti didesnis negu užrašų valstybine kalba“. Atsižvelgiant į tai, siūlome nuostatos atsisakyti arba inicijuoti atitinkamus Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]