761 Įstatymo projektas Darbo kodekso 71, 74, 75, 76, 77, 78, 80, 81 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 10(1) straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas XIIP-1144(2) 2014-04-17 Registruotas

Lietuva · XIIP-1144 · 2014-04-17 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2014-04-17
  2. Teisės departamento išvada · 2014-04-17
  3. Komiteto išvada · 2014-04-17

Lyginamasis variantas

2014-04-17 · oficialus registras ↗

15 pavyzdys

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

DARBO

KODEKSO 71, 74, 75, 76, 77, 78, 80, 81 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO

101

STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2014 m.                                   d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. Kodekso papildymas 101

straipsniu Papildyti Kodeksą 101 straipsniu: „101 straipsnis. Darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimas

1. Darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos

aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (Kodekso 2 straipsnis). 2. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

“. 2 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

71 straipsnis. Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjantys organai

Kolektyvinius darbo ginčus nagrinėja taikinimo komisija , ar darbo arbitražas ar trečiųjų teismas arba, vienos iš kolektyvinio darbo ginčo šalių reikalavimu, kolektyvinis darbo ginčas turi būti nagrinėjamas pasitelkiant tarpininką.“. 3 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu taikinimo komisijoje dėl visų ar dalies reikalavimų susitarti nepavyksta, taikinimo komisija gali perduoti juos nagrinėti darbo arbitražui , trečiųjų teismui arba užbaigti taikinimo procedūrą protokolo dėl nesutarimo surašymu.“. 4 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

75 straipsnis. Darbo arbitražas. Trečiųjų

teismas

1. Darbo arbitražas sudaromas prie apylinkės teismo, kurio aptarnaujamoje

teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė. Darbo arbitražo sudėtį, ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti d arbo arbitražo nuostatai. 2. Trečiųjų teismo teisėjus po vieną ar po kelis skiria kolektyvinio ginčo šalys ir įformina tai rašytine sutartimi.

Ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti t rečiųjų teismo nuostatai. 3. Darbo arbitražas, trečiųjų teismas turi per keturiolika dienų išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą. Darbo arbitražo ir trečiųjų teismo sprendimai ginčo šalims yra privalomi. 75 straipsnis. Darbo arbitražas

1. Darbo arbitražas sudaromas prie

apylinkės teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė. Darbo arbitražo sudėtį, ginčo nagrinėjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti D arbo arbitražo nuostatai. 2. Darbo arbitražas turi per keturiolika dienų išnagrinėti jiems perduotą kolektyvinį ginčą. Darbo arbitražo sprendimai ginčo šalims yra privalomi.

“. 5 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

76 straipsnis. Streikas

Streikas – vienos įmonės, kelių įmonių ar šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos ar darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu pasiektas susitarimas nevykdomas.“. 6 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas Pakeisti 77 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „

5. Priėmus

sprendimą dėl streiko (taip pat įspėjamojo) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo, kanalizacijos , ir atliekų išvežimo ir liftų nuolatinės priežiūros įmonėse, apie jo pradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų.

“. 7 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

„1.

Draudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiesiems darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Šių darbuotojų reikalavimus sprendžia Vyriausybė, pasikonsultavusi su kolektyvinio darbo ginčo šalimis darbo arbitražas .“. 2. Pakeisti 78 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kolektyvinės sutarties galiojimo metu draudžiama skelbti streiką

, jeigu šios sutarties laikomasi. dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų yra laikomasi. Apribojimas skelbti streiką netaikomas kolektyvinėje sutartyje numatytoms deryboms pasibaigus šalių nesutarimu.

“. 8 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 80 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kolektyvinio darbo ginčo šalims nesusitarus, sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų priima Vyriausybė arba savivaldybės vykdomoji institucija, pasikonsultavusi su kolektyvinio darbo ginčo šalimis darbo arbitražas .“. 9 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jei kyla tiesioginė grėsmė, kad gali būti neužtikrintos

neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos) geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto , civilinės aviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo, kanalizacijos, atliekų išvežimo ir liftų nuolatinės priežiūros įmonėse , ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teisę šiose įmonėse trisdešimčiai dienų atidėti dar neprasidėjusį streiką, o prasidėjusį tokiam pat laikui sustabdyti.“

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

sausio liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Teisės departamento išvada

2014-04-17 · oficialus registras ↗

Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 71, 74, 75, 76, 77, 78, 80, 81 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 101 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-05-07 Nr.XIIP-1144(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė

Komiteto išvada

2014-04-17 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Socialinių reikalų ir darbo komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 71, 74, 75, 76, 78, 80, 81 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 101 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (NR.XIIP-1144) 2014 m. balandžio 16  d. Nr. 103-P-10

K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė,  D. Jonėnienė, R. Molienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėjos – G. Buinauskaitė, D. Šimienė; kviestieji asmenys:

P. Grėbliauskas – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vyr. teisininkas, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, L. Kinkaitė – Ūkio ministerijos Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros departamento Geresnio reglamentavimo skyriaus vyr. specialistė, G. Klimavičius - Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Markevičius - Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas, A. Misevičius - Ministro Pirmininko patarėjas , E. Radišauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja, L. Savickas - „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento projektų vadovas, R. Skyrienė – Investuotojų forumo vykdomoji direktorė, V. Trečiokas – Darbo partijos frakcijos referentas, G. Vitienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-11-05 Į statymo projekt as atiti n k a Konstitucij os ir įstatym ų nuostatas.

Atsižvelgiant į juridinės technikos taisyklių reikalavim u s, įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo Darbo kodekso 101 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti

2. Europos teisės departamentas

2013-11-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 71, 74, 75, 76, 78, 80, 81 straipsnių pakeitimo ir papildymo 101 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1144 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 ir 150 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1145, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektams pagal kompetenciją neturime. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Trišalė taryba 2014-02-11 6(N)8

Pritarti

Darbo kodekso 71, 74, 75, 76, 78, 80, 81 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo

101 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1144, siūlant papildyti projekto 81 straipsnio 4 dalį ir Kodekso 77 straipsnio 5 dalį, po žodžių

„atliekų išvežimo“ įrašant žodžius „ir liftų nuolatinės priežiūros“. Pritarti

Atitinkamai patikslintas ir įstatymo projekto pavadinimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės institutas 2014-03-181 Projektu siekiama s uderinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas su Tarptautinės Darbo Organizacijos (TDO) Asociacijų laisvės komiteto išvadomis dėl streikų reglamentavimo, bei išspręsti praktines kolektyvinių ginčų sprendimo problemas. Juridiniu požiūriu projektas iš esmės vertintinas teigiamai, toliau teikiamos pastabos dėl konkrečių nuostatų.

Projektu siūlomu Darbo kodekso (toliau – DK) papildymu 101 straipsniu siekiama nustatyti darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimo pagrindus. Šiuo atveju kyla klausimas ar pirmos straipsnio dalies nuostata nėra perteklinė, nes DK 2 straipsnyje yra apibrėžti „darbo santykių teisinio reguliavimo principai“. Darbo santykius reglamentuojančios sutartys taip pat priklauso teisinio reguliavimo sričiai, todėl turėtų būti ir sudaromos jais vadovaujantis, ir aiškinamos analogiškais pagrindais. Antroje teikiamo straipsnio dalyje siūloma įtvirtinti darbuotojo kaip „silpnosios pusės“ prezumpciją, aiškinant darbo santykius reglamentuojančias sutartis. Manytina, jog atsisakius siūlomo 101 straipsnio pirmos straipsnio dalies kaip perteklinės, aukščiau minėtą prezumpciją tikslingiau yra nustatyti DK 2 straipsnyje, ją įtvirtinant kaip principą. Tiesa, turint omenyje, kad kalbama apie darbo sutarčių aiškinimą , galimas ir kitas būdas – papildyti DK 10 straipsnį „Darbo kodekso normų aiškinimo principai“. Tokiu atveju, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir turinį [1] , nustatytinas ne tik abejonių dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų aiškinimas darbuotojo naudai, tačiau ir abejonių dėl Kodekso normų aiškinimas darbuotojo naudai. Įvertinti4 Projekto autorius siūlo naikinti trečiųjų teismą, kas sąlygotų atitinkamą apylinkių teismų krūvio padidėjimą. Siūlymas motyvuojamas tuo, kad „<...>trečiųjų teismas nėra efektyvi kolektyvinio ginčo sprendimo priemonė, nes teisėjus samdo ginčo šalys. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2 knygos 3 dalies nuostatomis, kiekvienos šalies teisėjas, kaip atstovas, gina jį skyrusios šalies interesus, todėl susitarimas šioje institucijoje neįmanomas.

Kadangi DK trečiųjų teismui nustato alternatyvą – darbo arbitražą, sudaromą prie apylinkės teismo, siūloma panaikinti trečiųjų teismą kaip neefektyvią kolektyvinio ginčo nagrinėjimo instituciją ir pavesti kolektyvinius ginčus nagrinėti darbo arbitražui, kuriame galutinį sprendimą būtų įpareigotas priimti nešališkas teisėjas<...>“. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo „Dėl  darbo arbitražo nuostatų ir trečiųjų teismo nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1196 2 punktu darbo arbitražą sudaro apylinkės teismo teisėjas, paskirtas to teismo pirmininko, ir 6 arbitrai, paskirti kolektyvinio darbo ginčo šalių. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ginčą sprendžiančius asmenis (išskyrus teisėją) taip pat skiria ginčo šalys, todėl dėl arbitrų nešališkumo irgi gali kilti šiokių tokių abejonių. Pastebėtina ir tai, jog nėra pateikiama tikslių duomenų dėl realaus trečiųjų teismo veiklos efektyvumo praktikoje (išskyrus pavyzdį apie Ignalinos atominę elektrinę), kuriais būtų galima pagrįsti šios ginčų sprendimo institucijos panaikinimą. Tiesa, profesionalaus teisėjo dalyvavimas ginčą sprendžiant arbitraže garantuoja tai, kad ginčas vienu ar kitu būdu bus išspręstas, taip pat yra galimybė arbitražo sprendimu privalomai įpareigoti darbdavį, atitinkamą valdymo organą ar administracijos pareigūną, vykdyti sprendimą nurodyta tvarka ir terminais. Remiantis tuo darytina prielaida, kad trečiųjų teismo panaikinimas galėtų duoti naudos ir paskatinti greitesnį bei efektyvesnį ginčų nagrinėjimą, tačiau aiškinamajame rašte trūksta argumentų, pagrindžiančių šį siūlymą. Įvertinti8 Nepritariame Projekto 8 straipsniu teikiamu siūlymu DK 81 straipsnio 4 dalį papildyti konkrečiomis sritimis, kuriose streikai gali būti atitinkamai ribojami.

Projekto aiškinamajame rašte šis siūlymas grindžiamas noru „<...>aiškiau reglamentuoti streikų sustabdymo atvejus, perkeliant iš Darbo kodekso 77 straipsnio 5 dalies į 81 straipsnio 4 dalį visuomenei gyvybiškai svarbias sritis, kuriose teismui būtų leidžiama stabdyti neprasidėjusį streiką<...>“. Pažymėtina, kad kazuistinio reglamentavimo teisės aktuose turėtų būti vengiama ir jeigu DK 77 straipsnio 5 dalyje toks reglamentavimas turi prasmę, nes nurodo konkretų įpareigojimą streiko organizatoriams (raštu įspėti darbdavį prieš 14 dienų), tai 81 straipsnio 4 dalyje to įtvirtinti nėra jokio reikalo, kadangi tokiu būdu apribojama teismo diskrecija konkrečiu atveju nuspręsti ar kyla grėsmė gyvybiniams visuomenės poreikiams ar tokios grėsmės nėra, ir tuo pagrindu remiantis spręsti dėl streiko atidėjimo ar stabdymo. Nepritarti Į 81 straipsnio 4 dalį perkialiamos Darbo kodekso

77 str. 5 d. nustatytos veiklos, kurios yra būtinos visuomenės poreikiams

tenkinti, taip kaip nurodyta Darbo kodekso 80 straipsnio 2 dalyje:

“2. Streiko šio Kodekso 77 straipsnio 5 dalyje

nurodytose įmonėse, įstaigose, organizacijose metu turi būti užtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos)”. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-02-26 Pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 71, 74, 75, 76, 78, 80, 81 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 101 straipsniu įstatymo projektui

Nr. XIIP-1144. Pritarti

Eil. Nr.

Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas (2014-04-09) Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti

pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Raminta Popovienė arba Rimantas Jonas Dagys. PRIDEDAMA: patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė                                                                                                                                           Kristina Miškinienė