ratifikavimo“ PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio ratifikavimo“ projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti 2013 m. spalio 10 d. Kumamoto mieste priimtą Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio (toliau – Konvencija). Europos Sąjunga (toliau – ES) Konvenciją pasirašė 2013 m. spalio 10 d. Kumamoto mieste vykusioje Diplomatinėje konferencijoje. Tuo metu Lietuvos Respublika pirmininkavo ES Tarybai, todėl Konvencija pasirašyta ES ir Lietuvos Respublikos vardu. Įsigaliojus Konvencijai, Konvenciją ratifikavusios šalys (toliau – Šalys) bus įsipareigojusios siekti bendro tikslo – pasauliniu mastu apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo dėl žmogaus veiklos į orą išmetamo, į vandenį ir žemę išleidžiamo gyvsidabrio ir jo junginių poveikio, mažinti gyvsidabrio išmetimą ir jo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, kai įmanoma, visiškai nutraukiant gyvsidabrio išmetimą į aplinką dėl žmogaus veiklos reglamentuojant visas gyvsidabrio gyvavimo ciklo stadijas, apimančias gyvsidabrio gavybą, perdirbimą, naudojimą produktuose ir gamybos procesuose, išmetimo į orą, išleidimo į vandenį ir žemę kontrolę, atliekų ir gyvsidabriu užterštų teritorijų tvarkymą. ES siekė kuo greičiau ratifikuoti Konvenciją. Todėl ES Taryboje 2017 m. gegužės 11 d. priimtas Tarybos sprendimas dėl Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio sudarymo (Dok. 5925/17), kuriuo Konvencija patvirtinta ES vardu. 2017 m. gegužės 18 d. ES Tarybos pirmininko įgaliotas asmuo ES vardu deponavo patvirtinimo (ratifikavimo) dokumentą ir taip išreiškė ES sutikimą būti saistomai Konvencijos.
Kartu su ES įgaliotuoju atstovu Konvencijos ratifikavimo raštus deponavo Konvenciją ratifikavusios valstybės narės (Bulgarija, Danija, Malta, Nyderlandai ir Rumunija). ES buvo aktyvi derybų inciatorė ir derybininkė, pasiekė sėkmingą derybų rezultatą ir laikosi lyderystės siekdama, kad kuo greičiau įsigaliotų Konvencija (kai Depozitarui bus pateikta 50 Šalių ratifikavimo dokumentų). ES intitucijos aktyviai ragina valstybes nares kuo skubiau ratifikuoti Konvenciją, kad greičiau pasaulyje būtų įgyvendinamos priemonės, skirtos kontroliuoti ir riboti gyvsidabrio poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Manoma, kad 40–80 proc. gyvsidabrio, kuris nusėda ES, atkeliauja iš trečiųjų šalių, visų pirma iš rytų ir pietryčių Azijos. Pripažinta, kad gyvsidabris kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Į žmogaus organizmą patekęs (taip pat valgant užterštą žuvį ir jūros gėrybes) didelis kiekis gyvsidabrio gali pakenkti smegenims, plaučiams, inkstams, nervų ir imuninei sistemoms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamentas (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 7066 3651, Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina, tel. 8 7066 3501. Pagrindinė rengėja – Cheminių medžiagų skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Bajoraitienė, tel. 8 7066 3502). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Dauguma Konvencijos nuostatų įgyvendinama atitinkamuose Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
ES galioja teisės aktai, kurie nustato draudimą eksportuoti gyvsidabrį ir kelis gyvsidabrio junginius; gyvsidabrio ir jo atliekų saugojimo reikalavimus; gyvsidabrio junginių eksporto–importo tvarką taikant pranešimų sistemą; gyvsidabrio turinčių produktų (tarp jų – elektroninė įranga, baterijos, matavimo prietaisai, kt.) tiekimo ES rinkai ribojimo reikalavimus ir sąlygas; gyvsidabrio išmetimų į aplinką mažinimo, gyvsidabrio ir gyvsidabrio turinčių atliekų tvarkymo priemones, reikalavimus atliekų tarpvalstybiniams vežimams. Minėti reikalavimai nustatyti tiesioginio taikymo ES reglamentuose, ES direktyvas perkeliančiuose ir kituose nacionaliniuose teisės aktuose:
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo (OL 2008 L 304, p. 75) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008) yra vienintelis gyvsidabriui skirtas ES teisės aktas, kuris pripažintas netekusiu galios nuo 2018 m. sausio 1 d. ir perkeltas į 2017 m. balandžio 25 d. priimtą naują Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (išsamiau žr. Aiškinamojo rašto 4 skyrių). Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 nustato draudimą eksportuoti metalinį gyvsidabrį, tam tikrus junginius ir mišinius. Reglamente taip pat nustatyta, kad gyvsidabris, gautas iš trijų didžiausių šaltinių – chloro ir šarmų pramonės, gamtinių dujų valymo ir spalvotųjų metalų gamybos
reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (OL 2006 L 396, p. 1).
1). 3. 2012 m. liepos
dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL 2012 L 201, p. 60). 4. 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1). 5. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL 2009 L 309, p. 1). 6. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59). 7. 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL 2011 L 153, p. 1). 8. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL 2004 L 136, p. 1). 9. 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL 2006 L 33, p. 1). 10. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1), kuris įgyvendina Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės. 11. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas. 12. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas (perkeltos kelios direktyvos, tarp jų – Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (antiseptikų direktyva) (OL 2001 L 311, p. 67) nuostatos). 13.
įstatymas. 14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. D1-602 „Dėl 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo ir 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo įgyvendinimo“. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programos patvirtinimo“. 16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. D1-574 „Dėl informacijos teikimo įgyvendinant 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo“. 17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. V-510 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2009
„Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ (perkeltos 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1) (toliau – Direktyva dėl baterijų ir akumuliatorių ir jų atliekų), 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) nuostatos). 18. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 4-459 „Dėl Tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklių patvirtinimo“ ( perkeltos 2011 m. birželio 8 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL 2011 L 174, p. 88) nuostatos). 19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (perkeltos
direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17) (toliau – TIPK direktyva) nuostatos). 20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. D1-193 „Dėl Specialiųjų metalinio gyvsidabrio atliekų laikymo reikalavimų patvirtinimo“ (perkeltos 2011 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvos 2011/97/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB, įtraukiant specialiuosius atliekomis laikomo metalinio gyvsidabrio saugojimo kriterijus (OL 2011 L 328, p. 49), nuostatos). 21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (perkeltos 2000 m. gruodžio
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353), Direktyvos dėl baterijų ir akumuliatorių ir jų atliekų, TIPK direktyvos nuostatos). 22. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. D1-289 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (perkeltos 2004 m. gruodžio 15 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL 2005 L 23, p. 3) nuostatos). 23. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-631 „Dėl duomenų ir informacijos teikimo pagal 2006 m. sausio
išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB“. 24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (perkeltos kelios atliekų tvarkymą reglamentuojančios direktyvos, tarp jų –1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 228) nuostatos). 25. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (perkeltos kelios su vandens apsauga susijusios direktyvos, tarp jų – 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje, nuostatos). 26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. D1-230 „Dėl Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“. 27. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Konvencijoje, palyginti su ES teisės aktais, reglamentuojančiais gyvsidabrio tvarkymą per visą jo gyvavimo ciklą, naujos (t. y. ES nereglamentuojamos) arba nepakankamai reglamentuojamos yra šios sritys, susijusios su: 1) gyvsidabrio importu; 2) tam tikrų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, eksportu; 3) gyvsidabrio naudojimu tam tikruose gamybos procesuose; 4) naujais gyvsidabrio naudojimo produktuose ir gamybos procesuose būdais; 5) gyvsidabrio naudojimu amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje; 6) gyvsidabrio naudojimu dantų amalgamoje. Minėtas problemines šešias sritis nustatė Europos Komisija, atlikusi ES gyvsidabrio teisinio reglamentavimo atitikties Konvencijai vertinimą. Siekiant visiškos ES acquis atitikties Konvencijai ir sudaryti sąlygas ES ir jos valstybėms narėms ją ratifikuoti ir įgyvendinti, ES Taryboje balandžio 25 d. priimtas integruotas gyvsidabrį reglamentuojantis teisės aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 (toliau – Gyvsidabrio reglamentas). Gyvsidabrio reglamentu siekiama pašalinti minėtas 6 gyvsidabrio reglamentavimo spragas. Į naująjį Gyvsidabrio reglamentą įtraukiamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008, kaip vienintelis iki šiol gyvsidabriui skirtas ES teisės aktas. Išlaikant nuoseklumą ir teisinį aiškumą, Gyvsidabrio reglamentu pastarasis reglamentas panaikinamas perimant pagrindinius jo įpareigojimus, juos atitinkamai pakoregavus. Taigi, naujajame Gyvsidabrio reglamente nustatomos priemonės ir sąlygos, susijusios su gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, gyvsidabrio mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamyba, naudojimu, saugojimu ir prekyba, gyvsidabrio atliekų tvarkymu. Gyvsidabrio reglamentas bus tiesiogiai taikomas Lietuvoje.
Konvencijos nuostatų įgyvendinimas įgalina imtis būtinų priemonių, reikalingų reguliuoti žmonių sveikatai ir aplinkai pavojų keliančio gyvsidabrio, jo junginių ir jų turinčių produktų naudojimą, gyvsidabrio patekimui į aplinką mažinti ne tik šalies lygiu, bet ir koordinuojant veiksmus su kitomis Šalimis. Įgyvendinant Konvencijos priemones, apimančias visą gyvsidabrio gyvavimo ciklą, bus užtikrinama gera žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga nuo dėl žmogaus veiklos išmetamo ir išleidžiamo gyvsidabrio ir jo junginių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai papildomo poveikio neturės. Kaip minėta, dauguma Konvencijos nuostatų vykdomos įgyvendinant atitinkamus tiesioginio taikymo ES teisės aktus (reglamentus), ES direktyvų reikalavimus perkeliančius ir kitus nacionalinius teisės aktus (žr. Aiškinamojo rašto 3 sk.). Naujų Konvencijos nuostatų (pvz., tam tikrų gyvsidabrio turinčių produktų eksporto draudimas, palaipsnis dantų amalgamos naudojimo mažinimas) įgyvendinimas taip pat neturėtų reikšmingo poveikio atitinkamiems sektoriams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti naujų įstatymų ar keisti galiojančius įstatymus nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai nenustatomi. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą, įsigaliojus Konvencijai ir priėmus Gyvsidabrio reglamentą, reikės parengti naujus teisės aktus ir (ar) pakeisti galiojančius:
įsakymą Nr. D1-574 „Dėl informacijos teikimo įgyvendinant 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr.
1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo“;
Europos cheminių medžiagų agentūrai tvarkos patvirtinimo ir informacijos, kurios reikia ataskaitoms Europos aplinkos agentūrai parengti, teikimo“;
Tarybos 2016 m. gruodžio 14 d. direktyvą 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, reglamentuojantį dokumentą (Oro taršos valdymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu), kuriame prireikus gali būti numatomos priemonės mažinti į aplinkos orą išmetamą gyvsidabrio kiekį iš Konvencijoje apibūdintų atitinkamų taršos šaltinių. Priėmus minėtus teisės aktus, bus užtikrintas Konvencijos nuostatų, susijusių su nacionalinės kontaktinės institucijos paskyrimu, Konvencijos įsipareigojimų įgyvendinimo plano rengimu ir tvirtinimu, ataskaitų teikimu ir kitų įsipareigojimų pagal Konvenciją įgyvendinimas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų lėšų. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: gyvsidabris, ratifikavimas, aplinkos apsauga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL MINAMATOS KONVENCIJOS DĖL GYVSIDABRIO RATIFIKAVIMO PROJEKTO 2017-07-14 Nr. XIIIP-994 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL MINAMATOS KONVENCIJOS DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 2396 498, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministras Mindaugas Gudas ir Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2017-07-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui pritarti įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Morkūnaitė-Mikulėnienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Užsienio reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymo
projektO NR. XIIIP-994 2017-09-27
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Antanas Linkevičius, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Mindaugas Gudas, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausioji specialistė Zita Varanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-07-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2017-09-20
komitetui pritarti įstatymo projektui. Pritarti
iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8.
paskirti pranešėjai: Egidijus Vareikis, Aušrinė Armonaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-994(2). Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė