Projekto lyginamas variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
31) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Audronius Ažubalis Irena Degutienė Sergejus Jovaiša
Projektas Nr. XIIIP-986(2) Lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 34 punktą ir jį išdėstyti taip:
„34) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Arkivyskupas Teofilius Matulionis 2017-06-25 paskelbtas palaimintuoju po 144 metų nuo gimimo. Arkivyskupas buvo garbingas, teisingas ir tvirtos dvasios žmogus, atlaikė daugkartinius suėmimus, įkalinimus, tardymus, kankinimus, bandymus užverbuoti, tačiau neprarado to, kas svarbiausia – žmogiškumo, meilės žmonėms ir ištikimybės tiesai. Po tremties jis buvo nuolat persekiojamas Sovietų valdžios ir 1962 metais nužudytas. Popiežius Pijus XI, apie arkivyskupą Teofilių yra pasakęs: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį.“ Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos valsčiuje (dabar – Anykščių r.), pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Mirus motinai, našlaičiais liko trys vaikai, tarp jų ir būsimasis arkivyskupas. Namuose pramoko skaityti lenkiškai ir lietuviškai. Vėliau mokėsi privačiai, o nuo
1891 m., aštuoniolikmetis jaunuolis įstojo į Petrapilio kunigų seminariją, suabejojęs pašaukimu, iš seminarijos buvo išstojęs ir vėl priimtas po trejų metų. 1900 m. kunigas T. Matulionis paskiriamas vikaru į Varaklianų parapiją, bet netrukus perima klebono pareigas Bikavos parapijoje (Latvija, Latgalos regionas), Bikavoje jis tarnavo beveik 9 metus. Nepaklusęs caro valdžios išleistam įstatymui, draudžiančiam katalikų kunigui krikštyti kūdikį, jei vienas iš tėvų yra katalikas, o kitas stačiatikis, kunigas Teofilius buvo atleistas iš klebono pareigų, nušalintas nuo bažnytinių pareigų, negalėjo viešai vadovauti pamaldoms ir privalėjo nuolat būti prie Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios esančiame vienuolyne. Atlikęs bausmę 1910 m. kun. Teofilius skiriamas Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčios vikaru.
Kotrynos bažnyčios vikaru. Jam pavesta organizuoti Švenčiausiosios Jėzaus Širdies parapiją (už Nevos Vartų) ir rūpintis šventovės statyba. Nors faktiškai nuo 1911 m. kunigas Teofilius vadovavo šiai parapijai, tačiau tik
Rusijoje valdžią paėmus komunistams, kunigų sielovadinei veiklai imta visaip trukdyti. 1923 m. kun. Teofilius Matulionis kartu su vyskupu Jonu Ciepliaku ir 15 kitų Peterburgo kunigų nuteisiamas trejus metus kalėti. Kunigą Teofilių pasodino į Maskvos kalėjimą. Sutrumpinus bausmės laiką, kunigas Teofilius 1925 m. grįžo į Peterburgą tęsti sielovadinio darbo, buvo paskirtas ir Mogiliovo katedros kapitulos nariu – kanauninku. 1928 m. gruodžio 8 d. popiežius Pijus XI nominavo kanauninką Teofilių Matulionį tituliniu Matregos vyskupu ir Mogiliovo arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus vyskupo Antano Maleckio pagalbininku. 1929 m. vasario 9 d. vyskupas A. Maleckis Peterburgo Švenčiausiosios. Marijos Širdies bažnyčioje dalyvaujant dviem liudytojams slapta konsekravo T. Matulionį vyskupu. 1929 m. sovietų valdžia vyskupą Teofilių vėl areštavo ir ištrėmė į Solovkų salas (Baltojoje jūroje). Čia jau įkalinti 34 kunigai buvo sudarę savo „komuną“ (bendruomenę) ir išsirinko vysk. Teofilių savo vyresniuoju. Paaiškėjus apie sudarytą kunigų
„komuną“ Vyskupas T. Matulionis iš Solovkų buvo perkeltas į Peterburgo kalėjimą
ir uždarytas griežčiausio režimo vienutėje. Paskui jį išsiuntė į Ledianoje Pole vietovę (Ledo Laukas, prie Ladogos ežero) dirbti sunkiausių darbų – kirsti miško. Alinantis darbas, šaltis, drėgmė ir prastas maistas pakirto vyskupo sveikatą. 1933 m. vyskupą Teofilių perkėlė į Maskvos kalėjimą. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos vyriausybėms susitarus pasikeisti kaliniais, vyskupas T. Matulionis kartu su grupe kitų kalinių buvo išleistas ir grįžo į Lietuvą. Vos kirtus SSRS sieną ir atvykus į Latviją paaiškėjo, jog T. Matulionis – vyskupas.
Matulionis – vyskupas. To nežinojo nei kalėjimo viršininkai, nei kameros draugai. 1934 m. lankėsi Romoje, dalyvavo šv. Jono Bosko kanonizacijos iškilmėse ir audiencijoje pas popiežių Pijų XI. Atsižvelgdamas į lietuvių išeivių prašymą, vyskupas Teofilius nuvyko susitikti su JAV lietuvių bendruomenėmis. Grįždamas (1936 m.) aplankė Egiptą ir Šventąją Žemę. Parvažiavęs į Lietuvą apsigyveno prie seserų benediktinių vienuolyno Laikinojoje sostinėje, talkino Kauno arkivyskupui Juozapui Skvireckui pastoracijos darbuose, ėjo šios arkivyskupijos oficiolo bei Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigas. Įvedė nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją Šv. Mikalojaus bažnyčioje Kaune, rūpinosi misijomis. 1943 m. mirus Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai, vyskupas T. Matulionis paskiriamas Kaišiadorių vyskupijos ordinaru. Jis gynė Bažnyčios teises prieš vokiečių okupacinę valdžią, o artėjant frontui ragino kunigus likti savo tarnystės vietose. 1946 m. vysk. Teofilius buvo areštuotas, nes nesutiko bendradarbiauti su sovietine valdžia. Pradžioje buvo įkalintas Oršoje, vėliau – Vladimire, galiausiai atsidūrė Mordovijos invalidų namuose. 1956 m. vyskupui Teofiliui leista grįžti į Lietuvą. Apsigyveno Birštono klebonijoje pas kunigą Joną Jonį, artimą bičiulį bei pagalbininką, ir perėmė vyskupijos valdymą iš kanauninko Juozapo Stankevičiaus. Negavęs sovietinės valdžios pritarimo, bet turėdamas Apaštalų Sosto leidimą, vyskupas Teofilius 1957 m. gruodžio 25 d. slapta konsekravo vyskupu Vincentą Sladkevičių. Dėl to susilaukė valdžios nemalonės. 1958 m. vyskupą Teofilių prievarta apgyvendino Šeduvoje (Radviliškio r.). 1962 m. Apaštalų Sostas jam „už pagirtiną tvirtumą einant gerojo ganytojo pareigas“ suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio 20 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo nužudytas, palaidotas Kaišiadorių katedros kriptoje. Projekto iniciatoriai – Seimo nariai. 2.
uždaviniai Projekto tikslas – stiprinti, puoselėti ir ugdyti Lietuvos istorinę atmintį, papildyti ir įprasminti labai svarbią Lietuvos istorinei atminčiai datą, tautos kančią, nepalaužiamą valią, ištvermę. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 31 dalyje birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma papildyti Įstatymo 1 straipsnio 31 dalį: „31) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio diena;“ Projekto įgyvendinimas didintų gyventojų supratimą, primintų tautos didvyrių kančią, jų nepalaužiamą valią, ištvermę ir pasiaukojimą vardan laisvės ir tiesos, skatintų šalies gyventojus išreikšti savo pilietiškumą, aktyviau dalyvauti kuriant valstybę. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikalingi lydimieji teisės aktai, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto rengėjai
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Arkivyskupas Teofilius Matulionis“, „atmintina diena“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Vytautas Juozapaitis Audronius Ažubalis Irena Degutienė Sergejus Jovaiša
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-07-12 Nr. S-2017-6870 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS atmintinų dienų ĮSTATYMo Nr. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto nr. XIIIP-986 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑986 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-08-11 Nr. XIIIP-986 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
2019-06-05
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas V. Juozapaitis, Komiteto nariai A. Papirtienė, A. Gumuliauskas, L. Staniuvienė, D. Kepenis, E. Pupinis, K. Smirnovas, Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos R. Norkienė, L. Giriūnienė, J. Paukštė, sekretorė J. Antanavičienė, Lietuvos vyskupų konferencijos Generalinio sekretoriaus padėjėjas kun. M. Sotničenka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-08-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2017-07-21 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑986 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
atminties komisija 2019-06-04 pritarti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo
pagrindiniam komitetui jį svarstyti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-986(2) ir teikti jį Seimui svarstyti. 7.2 Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2019-06-051 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 str. išdėstyti taip:
„Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 34 punktą ir jį išdėstyti taip:
birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Palaimintojo Aarkivyskupo
paskirti pranešėjai: A. Gumuliauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-986(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė