Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kibernetinio saugumo politiką formuoja, jos
įgyvendinimą organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija), Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba), Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) formuojant kibernetinio saugumo politiką dalyvauja tiek, kiek šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti reikia nustatyti viešojo administravimo subjektų, valdančių valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų veiklos teisinį reguliavimą.“
2Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kibernetinio saugumo politiką pagal kompetenciją įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Policijos departamentas.“
3 punktu: „3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir (arba) šios infrastruktūros valdytojų sąrašą;“
atitinkamai 4, 5, 6, 7 punktais. 3 straipsnis.
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnį. „7 straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai kibernetinio saugumo srityje Vidaus reikalų ministerija:
1) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir (arba) šios infrastruktūros valdytojų sąrašą;
2) atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-972(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo
institucijos
priemones nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). 2. Kibernetinio saugumo politiką formuoja, jos įgyvendinimą organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija), Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba), Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) formuojant kibernetinio saugumo politiką dalyvauja tiek, kiek šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti reikia nustatyti viešojo administravimo subjektų, valdančių valstybės informacinius išteklius, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų veiklos teisinį reguliavimą.“
kompetenciją įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Policijos departamentas.“
1.
3 punktu: „3) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir
(arba) šios infrastruktūros valdytojų sąrašą;“
atitinkamai 4, 5, 6, 7 punktais. 3 straipsnis. 7 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnį. „7 straipsnis. Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai kibernetinio saugumo srityje Vidaus reikalų ministerija:
1) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimo metodiką ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir (arba) šios infrastruktūros valdytojų sąrašą;
2) atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas funkcijas kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20178 m. rugsėjo sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras iki 2017 m. rugpjūčio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KIBERNETINIO SAUGUMO ĮSTATYMO NR. XII-1428 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 7 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 4, 5, 6, 7, 43 ir 43¹ straipsnių pakeitimo ir 14 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Projektai) parengti siekiant konsoliduoti valstybės informacinių išteklių saugos ir kibernetinio saugumo valdymo sritis, perduodant valstybės informacinių išteklių saugos srities politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas Krašto apsaugos ministerijos atsakomybės sričiai. Pagrindinis Projektų tikslas – konsoliduoti valstybės informacinių išteklių saugos ir kibernetinio saugumo valdymo sritis. Konsolidavus valstybės informacinių išteklių saugos ir kibernetinio saugumo valdymo funkcijas, bus formuojama vieninga valstybės informacinių išteklių kibernetinio saugumo politika bei užtikrinamas aiškus ir nuoseklus valstybės informacinius išteklius sudarančių valstybės informacinių sistemų ir registrų saugos (kibernetinio saugumo) reglamentavimas. 2. Projekto iniciatoriai Projektą inicijuoja Vidaus reikalų ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas Krašto apsaugos ministerijai paveda formuoti kibernetinio saugumo politiką Vidaus reikalų ministerijai pavesta dalyvauti formuojant kibernetinio saugumo politiką.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą politikos valstybės informacinių išteklių saugos srityje tiek, kiek tai neapima kibernetinio saugumo, formavimas pavestas Vidaus reikalų ministerijai. Valstybės informacinių išteklių saugos ir kibernetinio saugumo sritys tarpusavyje persidengia, be to dalis poįstatyminiuose teisės aktuose nustatymų šių sričių teisės normų dubliuojasi (pvz., techniniai valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų elektroninės informacijos saugos reikalavimai bei techniniai kibernetinio saugumo reikalavimai, taikomi valstybės informaciniams ištekliams), sudarytos prielaidos pertekliniam reguliavimui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektuose siūloma perduoti valstybės informacinių išteklių saugos srities politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, taip pat Vidaus reikalų ministerijos vykdytas dalyvavimo kibernetinio saugumo politikos formavime funkcijas, Krašto apsaugos ministerijos atsakomybės sričiai. Kartu valstybės informacinių išteklių saugos srities politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijos išgryninamos, atskiriant politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, bei nustatant, kad politikos įgyvendinimo funkcijas atliks Krašto apsaugos ministerijos įgaliota institucija. Siūloma pripažinti netekusia galios Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 43 straipsnio 6 dalį, kadangi elektroninių ryšių tinklų saugos teisinį reguliavimą nustato Elektroninių ryšių įstatymas.
Elektroninių ryšių tinklai nėra priskiriami valstybės informaciniams ištekliams, todėl nėra pagrindo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme reguliuoti elektroninių ryšių tinklų saugos aspektų. Be to, konkretūs sprendimai dėl reguliavimo valstybės informacinių saugos ir kibernetinio saugumo išteklių srityje tobulinimo bus priimami ateityje, po to, kai Krašto apsaugos ministerija perims ir konsoliduos valstybės informacinių saugos ir kibernetinio saugumo funkcijas, tad tuo metu ir bus išspręstas klausimas dėl optimalių būdų ir priemonių, kaip reguliuoti santykius, kurie šiuo metu nurodomi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje. Vyriausybės 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 406
„Dėl valstybės įmonės „Infostruktūra“ savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ valstybės įmonės „Infostruktūra“ (kuri ir
administruoja Saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą) savininko teisių ir pareigų įgyvendinimas perduotas iš Susisiekimo ministerijos Krašto apsaugos ministerijai. Todėl VIIVĮ pakeitimais, atsižvelgiant į šiuos įmonės valdymo pakeitimus, atitinkamos su Saugiu valstybiniu duomenų perdavimo tinklu susijusios funkcijos perduodamos Krašto apsaugos ministerijai. Šį tinklą numatoma integruoti į kibernetinio saugumo užtikrinimo sistemą. Siūlomi pakeitimai dėl funkcijų konsolidavimo ir išgryninimo, Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo valdymo perdavimo, prisidėtų prie kibernetinio saugumo stiprinimo. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas nesusijęs su verslo sąlygomis ir plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikia. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas nustatyta tvarka. 10. Ar Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą reiktų pakeisti šiuos Vyriausybės nutarimus:
Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“; Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Elektroninės informacijos, sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 881 „Dėl Registrų steigimo, kūrimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 180 „Dėl Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr.
pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“. Numatoma Krašto apsaugos ministerijai iš Vidaus reikalų ministerijos perduoti 2 pareigybes. Taip pat priėmus projektą reikėtų atitinkamai patikslinti Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos nuostatus bei peržiūrėti ir pripažinti netekusiais galios vidaus reikalų ministro įsakymus valstybės informacinių išteklių saugos klausimais (šie klausimai reguliuotini krašto apsaugos ministro įsakymais). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Kibernetinis saugumas, valstybės informacinių išteklių sauga.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KIBERNETINIO SAUGUMO ĮSTATYMO NR. XII-1428 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 7 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į Seimo sesijų bei įstatymų leidybos proceso trukmę, siūloma įstatymo įsigaliojimo data ir terminas, iki kurio turi būti parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai – 2017 m. rugsėjo 1 d., yra praktiškai neįgyvendinami. . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KIBERNETINIO SAUGUMO ĮSTATYMO NR. XII-1428 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 7 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento direktorius (laikinai einantis pareigas) Jonas Skardinskas, krašto apsaugos ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Darius Domarkas, Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius Petras Jakavonis, Valstybės kontrolės Informacinių technologijų audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Venera Michalovska. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 1.
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į Seimo sesijų bei įstatymų leidybos proceso trukmę, siūloma įstatymo įsigaliojimo data ir terminas, iki kurio turi būti parengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai – 2017 m. rugsėjo 1 d., yra praktiškai neįgyvendinami. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
12 Argumentai: Kadangi Projekte numatyti Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai yra pasibaigę, siūloma numatyti naujus terminus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras iki 2017 m. rugpjūčio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
pranešėjai: Vytautas Bakas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius