Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio papildymas 6 dalimi, atitinkamai keičiant sekančių straipsnio dalių numeraciją, ir jį išdėstyti taip: ,,6. Proceso šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą skundą ar prašymą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą arba nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai proceso šaliai šios patirtus nuostolius.“
Pakeisti 83 straipsnio 1 dalies papildymas 7 punktu ir jį išdėstyti taip: ,,7) proceso šalis nepagrįstai atsisakė spręsti ginčą neteisminiu būdu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Tomas Tomilinas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikoje tarnybiniai ginčai tarp valstybės tarnautojų ar pareigūnų yra nagrinėjami administraciniuose teismuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis (toliau – ABTĮ). Darbo ginčai, kurių šalys yra darbuotojas ir darbdavys, sprendžiami civilinio proceso tvarka, o toks procesas vyksta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas. Darbo (tarnybiniai) ginčai pasižymi tuo, jog viena iš šalių - darbuotojas (tarnautojas ar pareigūnas) visuomet yra silpnesniojo padėtyje. Darbdaviai neretai vengia spręsti kilusius nesutarimus geranoriškai. Pažeidę darbuotojo teises, darbdaviai dažnai nereaguoja į darbuotojo rašytinius pareiškimus dėl pažeidimų, nevykdo įstatymo jiems numatytų pareigų elgtis sąžiningai ir užtikrinti darbuotjo teises, stengtis išspręsti ginčą neteisminiu būdu. Darbuotojas tokiais atvejais, norėdamas apginti savo interesus, yra priverstas kreiptis į teismą, nes neteisminiu būdu išspręsti ginčo tampa neįmanoma dėl darbdavio nesąžiningumo ir sąmoningo vengimo spręsti ginčą tokiu būdu. Tai visais atvejais reiškia papildomas laiko ir pinigų sąnaudas, nepagrįstai sukelia šaliai, kurios teisės pažeistos, papildomų nepatogumų. Teikiamais įstatymo projektais siekiama paskatinti tarnybinių ir darbo ginčų nagrinėjimą neteismine tvarka bei užtikrinti, jog proceso šalis, kurios teisės buvo pažeistos dėl vengimo spręsti ginčą neteisminę tvarka, gautų dėl to patirtų nuostolių atlyginimą.
Be to, siekiama įtvirtinti administracinę atsakomybę darbdaviams už sąmoningą ir nepagrįstą vengimą spręsti darbo, tarnybinius ginčus neteismine tvarka. Kadangi darbuotojų ir darbdavių bei tarnautojų ir pareigūnų ginčai yra nagrinėjami vadovaujantis skirtinga teisena, teikiamais įstatymų projektais siekiama užtikrinti visų dirbančiųjų grupių interesų apsaugą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Šių įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu administracinės teisenos bylose šalis, prieš kurią buvo pareikštas nepagrįstas skundas ar prašymas, arba kurios atžvilgiu buvo sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą arba kurios atžvilgiu buvo nepagrįstai atsisakyta spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, negali gauti visų pagrįstai turėtų nuostolių atlyginimo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, yra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau vien bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neužtikrina visų, dėl nesąžiningo kitos šalies veikimo patirtų nuostolių kom-pensavimo. Be to, šiuo metu ABTĮ nėra įtvirtinta teismo teisė skirti baudą už nepagrįstą atsisakymą spęsti ginčą neteisminiu keliu. Šiuo metu sprendžiant darbo (tarnybos) ginčus civilinio proceso tvarka nėra numatyta galimybė gauti turėtų nuostolių atlyginimą dėl kitos šalies nepagrįsto atsisakymo spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteisminę tvarką. Šiuo metu administracinė atsakomybė už vengimą spręsti ginčus neteisminiu keliu darbdaviams nėra numatyta. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
pareiškė nepagrįstą skundą ar prašymą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą arba nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai proceso šaliai šios patirtus nuostolius. ABTĮ
proceso šaliai, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti ginčą neteisiminiu keliu. CPK
atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai dalyvaujančiai byloje šaliai šios patirtus nuostolius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą siūloma papildyti 96¹straipsniu, kuriame numatoma atsakomybė darbdaviams už sąmoningą ir nepagrįstą darbo (tarnybinio) ginčo sprendimo neteisminiu būdu vengimą. Priėmus šiuos įstatymų pakeitimus darbo (tarnybos) ginčuose bus užtikrinama silpnesnės šalies – darbuotojo interesų apsauga. Šalis, kurios naudai teismas priims sprendimą, galės tikėtis ne tik bylinėjimosi išlaidų, bet ir visų pagrįstų nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl nesąžiningo kitos šalies elgesio, atlyginimo. Taip pat atsiras galimybę nubausti nesąžiningą darbo (tarnybos) santykių šalį. Be to, įsigaliojus šiems pakeitimams turėtų pagreitėti tokio tipo ginčų išsprendimo laikas ir sumažėti teismų darbo krūvis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai, korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus. 13.
gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Tomas Tomilinas
Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
teigiama, kad darbdaviai vengia spręsti darbo ginčus neteisminiu būdu – projektu siūloma įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį proceso šalis, kuri „<...> nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius“. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Įstatymas) nereguliuoja darbo ginčų sprendimo tvarkos, todėl aptariama nuostata nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Projektu siūloma keisti teisinį reguliavimą ne tik dėl darbo, bet ir dėl tarnybos ginčų, tačiau Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad tarnybiniai ginčai nagrinėjami tik teismine tvarka, todėl pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, Įstatyme atsirastų prieštaringos nuostatos, ko iš esmės negali būti teisės akte. 2. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Kodeksas) 220 straipsnis numato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu.
Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Atsižvelgiant į cituojamas Kodekso nuostatas darytina išvada, kad proceso šalys negali atsisakyti spręsti darbo ginčą neteismine tvarka. Nei Kodeksas, nei joks kitas teisės aktas nenumato galimybės atsisakyti spręsti darbo ginčą neteismine tvarka pagrindų. Be to, pagal Kodekso 226 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis (šalys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį ir neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. Dėl šių priežasčių siūloma Įstatymo 40 straipsnio 6 dalies nuostata, kad proceso šalis, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai proceso šaliai šios patirtus nuostolius yra perteklinė ir negalima įgyvendinti dėl atitinkamų teisinių situacijų neegzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad projektu siūlomi pakeitimai yra pertekliniai. 2. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro
rengimo rekomendacijų reikalavimus, projektas tikslintinas:
pavadinime santrumpa „Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis. 2.2. Iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“. 2.3. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė, straipsnis konstruotinas taip: „1. Papildyti 40 straipsnį nauja 6 dalimi:“; „6. (išdėstytinas naujos 6 dalies tekstas)“; 2.
Buvusias 40 straipsnio 6, 7 dalis laikyti atitinkamai 7, 8 dalimis“. 2.4. Projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pateikimas“. 2.5. Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 83 straipsnio pakeitimų esmė konstruotina taip: „Papildyti 83 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:“. 3. Projektas konstruotinas iš 3 straipsnių, 3 straipsnio 1 dalyje nustatant šio įstatymo įsigaliojimo datą, o 2 dalyje įtvirtinant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įsigaliojimo datos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-07-03 Nr. S-2017-6637 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP967 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir
(toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Projekte vartojami tokie terminai, kaip „nesąžiningai pareiškė“, „sąmoningai veikė“, „nepagrįstai atsisakė“. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra pateikiami šiuos terminus apibrėžiantys kriterijai, todėl šių terminų turinys nėra aiškus. Taigi, manytina, jog Projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-04-25
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-07-28 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
darbdaviai vengia spręsti darbo ginčus neteisminiu būdu – projektu siūloma įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį proceso šalis, kuri
„<...> nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine
tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius“. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Įstatymas) nereguliuoja darbo ginčų sprendimo tvarkos, todėl aptariama nuostata nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
Projektu siūloma keisti teisinį reguliavimą ne tik dėl darbo, bet ir dėl tarnybos ginčų, tačiau Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad tarnybiniai ginčai nagrinėjami tik teismine tvarka, todėl pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, Įstatyme atsirastų prieštaringos nuostatos, ko iš esmės negali būti teisės akte. Pritarti
Respublikos darbo kodekso (toliau – Kodeksas) 220 straipsnis numato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Atsižvelgiant į cituojamas Kodekso nuostatas darytina išvada, kad proceso šalys negali atsisakyti spręsti darbo ginčą neteismine tvarka.
Nei Kodeksas, nei joks kitas teisės aktas nenumato galimybės atsisakyti spręsti darbo ginčą neteismine tvarka pagrindų. Be to, pagal Kodekso 226 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis (šalys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį ir neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. Dėl šių priežasčių siūloma Įstatymo 40 straipsnio 6 dalies nuostata, kad proceso šalis, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai proceso šaliai šios patirtus nuostolius yra perteklinė ir negalima įgyvendinti dėl atitinkamų teisinių situacijų neegzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad projektu siūlomi pakeitimai yra pertekliniai. Pritarti
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, projektas tikslintinas:
„Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis. Pritarti
2017-07-283
papildymo“. Pritarti
2017-07-28
esmė, straipsnis konstruotinas taip: „1. Papildyti 40 straipsnį nauja 6 dalimi:“; „6. (išdėstytinas naujos 6 dalies tekstas)“;
laikyti atitinkamai 7, 8 dalimis“. Pritarti
2017-07-28
žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pateikimas“. Pritarti
2017-07-28 2.5.
Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 83 straipsnio pakeitimų esmė konstruotina taip:
„Papildyti 83 straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:“. Pritarti
konstruotinas iš 3 straipsnių, 3 straipsnio 1 dalyje nustatant šio įstatymo įsigaliojimo datą, o 2 dalyje įtvirtinant, kad Lietuvos Respublikos
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2017-07-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-967 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Projekte vartojami tokie terminai, kaip „nesąžiningai pareiškė“, „sąmoningai veikė“,
„nepagrįstai atsisakė“. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra pateikiami
šiuos terminus apibrėžiantys kriterijai, todėl šių terminų turinys nėra aiškus. Taigi, manytina, jog Projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2018-02-26 Teisėjų taryba, susipažinusi su 2018 m. sausio 22 d. pateiktais derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-967 (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 96¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-968 (toliau – ANK projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-969 (toliau
ABTĮ projektu siūloma tobulinti darbo ir tarnybos ginčų nagrinėjimo teisinį reguliavimą. 1. Pastebėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimas nėra ABTĮ reguliavimo dalykas, jų išsprendimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK). Be to, ABTĮ 20 straipsnio
tvarka, t. y. nėra numatyta privaloma išankstinio tarnybinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Vadinasi siūlomos teisinio reguliavimo pataisos, kuriomis siekiama įtvirtinti darbo ar tarnybinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka vengimo teisines pasekmes, yra iš esmės prieštaraujančios ABTĮ, ir dėl to projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų aiškumo ir sistemiškumo principų reikalavimų. Pritarti
straipsnyje nustatyta ginčų vidaus tarnyboje nagrinėjimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Tačiau toks ginčų sprendimo būdas yra alternatyvus ir nėra privalomas.
Dėl to neigiamų padarinių numatymas už neprivalomų veiksmų atlikimą negali būti laikomas proporcingu ir pagrįstu, taip pat yra galimai nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pažeistų teisių gynimo teisme principu. Pritarti
3Atsižvelgiant į DK 220 straipsnio reguliavimą,
darytina išvada, kad šalys negali atsisakyti darbo ginčą spręsti ne teismo tvarka. Pagal DK 226 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis
(šalys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį ir neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. Nei DK, nei kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nenumatyti atsisakymo spręsti darbo ginčą ne teismo tvarka pagrindai ar tokio atsisakymo teisiniai padariniai. Tai reiškia, kad įstatymo projektu siekiama sureguliuoti teisines situacijas, kurios objektyviai negali egzistuoti. Pritarti
teikiamais Projektais, siekiama ginti silpnesniosios teisinių santykių šalies (darbuotojo ar tarnautojo) interesus nuo nepagrįsto ir nesąžiningo darbdavio elgesio. Pastebėtina, kad tarnybiniuose ginčuose darbdavys yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga neturėtų būti suinteresuota veikti prieš operatyvų, išsamų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Kita vertus, nėra logiška, tikslinga ir efektyvu (atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą efektyvumo principo sąvoką) skirti baudą, mokamą į valstybės biudžetą, proceso šaliai, kuri pati yra išlaikoma (finansuojama) iš valstybės biudžeto.
Apibendrinus išdėstytus motyvus, manytina, jog ABTĮ projektu siūlomi pakeitimai neatitinka įstatymo lygmeniu įtvirtinto tikslingumo principo (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas) reikalavimų. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
* Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-411 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7–1.9 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-967 (toliau
bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje siūlomas teisės gauti nuostolių atlyginimą dėl nepagrįsto atsisakymo spręsti tarnybos ginčą ne teismo tvarka įtvirtinimas yra nepagrįstas ir netikslingas. Akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą teismo gali būti pripažintas piktnaudžiavimu administraciniu procesu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatyme jau yra numatytos priemonės, skirtos užkirsti kelią piktnaudžiavimui administraciniu procesu, t. y. teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį, skirti baudą, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Be to, jei administracinio proceso šalis dėl kitos šalies netinkamo procesinio elgesio patiria išlaidų, jos gali būti priteistos iš kitos šalies, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apskritai nenustatyta galimybė tarnybinius ginčus nagrinėti ne teismo tvarka, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas nustato, kad tarnybiniai ginčai gali būti sprendžiami tarnybinių ginčų komisijoje arba teisme, ir tik Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas nustato privalomą ikiteisminę tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Be to, aptariama ABTĮ projekto nuostata neatitinka ABTĮ projekto tikslo – užkirsti darbdaviams kelią vengti spręsti ginčus, nes prašymas išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą teikiamas ne darbdaviui, o tarnybinių ginčų komisijai (žr. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 3 dalį,
ministerijos statuto 53 straipsnio 3 dalį). Pritarti
1.2.
52
bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma baudų skyrimo galimybė proceso šaliai, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti ginčą neteisminiu būdu, nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimo dalykas. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų baudų paskirtis – užtikrinti sklandų ir operatyvų teisminį administracinių bylų nagrinėjimą. Be to, ABTĮ projekto 2 straipsniu siūlomai nuostatai nepritariama ir dėl šio nutarimo 1.1 papunktyje išdėstytų argumentų. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-03-28 * siūlome pagrindiniam komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į LR Vyriausybės, Teisėjų Tarybos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento neigiamas išvadas ir argumentus:
Sabatauskas, Lauras Stacevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-03-28
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė padėjėja I. Žukauskaitė. Kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, J. Gricius – Valstybinės darbo inspekcijos Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, V. Banel – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-28)
aiškinamajame rašte teigiama, kad darbdaviai vengia spręsti darbo ginčus neteisminiu būdu – projektu siūloma įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį proceso šalis, kuri „<...> nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius“. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – Įstatymas) nereguliuoja darbo ginčų sprendimo tvarkos, todėl aptariama nuostata nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
Projektu siūloma keisti teisinį reguliavimą ne tik dėl darbo, bet ir dėl tarnybos ginčų, tačiau Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad tarnybiniai ginčai nagrinėjami tik teismine tvarka, todėl pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, Įstatyme atsirastų prieštaringos nuostatos, ko iš esmės negali būti teisės akte. Pritarti
(2017-07-28)
Respublikos darbo kodekso (toliau – Kodeksas) 220 straipsnis numato, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Atsižvelgiant į cituojamas Kodekso nuostatas darytina išvada, kad proceso šalys negali atsisakyti spręsti darbo ginčą neteismine tvarka.
Nei Kodeksas, nei joks kitas teisės aktas nenumato galimybės atsisakyti spręsti darbo ginčą neteismine tvarka pagrindų. Be to, pagal Kodekso 226 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis (šalys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį ir neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. Dėl šių priežasčių siūloma Įstatymo 40 straipsnio 6 dalies nuostata, kad proceso šalis, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai proceso šaliai šios patirtus nuostolius yra perteklinė ir negalima įgyvendinti dėl atitinkamų teisinių situacijų neegzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad projektu siūlomi pakeitimai yra pertekliniai. 2. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus, projektas tikslintinas:
„Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis. 2.2. Iš projekto pavadinimo
išbrauktini žodžiai „ir papildymo“. 2.3. Projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė, straipsnis konstruotinas taip: „1. Papildyti 40 straipsnį nauja 6 dalimi:“; „6. (išdėstytinas naujos 6 dalies tekstas)“;
laikyti atitinkamai 7, 8 dalimis“. 2.4. Projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas žodžiu „pateikimas“. 2.5. Projekto 2 straipsniu keičiamo
straipsnio 1 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip:“. Pritarti
3.
Projektas konstruotinas iš 3 straipsnių, 3 straipsnio 1 dalyje nustatant šio įstatymo įsigaliojimo datą, o
institucija iki įsigaliojimo datos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2017-07-14) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-967 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Projekte vartojami tokie terminai, kaip „nesąžiningai pareiškė“, „sąmoningai veikė“, „nepagrįstai atsisakė“. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra pateikiami šiuos terminus apibrėžiantys kriterijai, todėl šių terminų turinys nėra aiškus. Taigi, manytina, jog Projektu siūlomas teisinis reguliavimas galimai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba (2018-02-23)
ABTĮ reguliavimo dalykas, jų išsprendimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK). Be to, ABTĮ 20 straipsnio
tvarka, t. y. nėra numatyta privaloma išankstinio tarnybinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Vadinasi siūlomos teisinio reguliavimo pataisos, kuriomis siekiama įtvirtinti darbo ar tarnybinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka vengimo teisines pasekmes, yra iš esmės prieštaraujančios ABTĮ, ir dėl to projektas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų aiškumo ir sistemiškumo principų reikalavimų. Pritarti
(2018-02-23) 2.Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 straipsnyje nustatyta ginčų vidaus tarnyboje nagrinėjimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Tačiau toks ginčų sprendimo būdas yra alternatyvus ir nėra privalomas. Dėl to neigiamų padarinių numatymas už neprivalomų veiksmų atlikimą negali būti laikomas proporcingu ir pagrįstu, taip pat yra galimai nesuderinamas su Lietuvos Respublikos
principu. Pritarti
(2018-02-23) 3.Atsižvelgiant į DK 220 straipsnio reguliavimą, darytina išvada, kad šalys negali atsisakyti darbo ginčą spręsti ne teismo tvarka. Pagal DK 226 straipsnio 2 dalį, jeigu šalis (šalys) buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį ir neatvyksta į posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant. Nei DK, nei kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nenumatyti atsisakymo spręsti darbo ginčą ne teismo tvarka pagrindai ar tokio atsisakymo teisiniai padariniai. Tai reiškia, kad įstatymo projektu siekiama sureguliuoti teisines situacijas, kurios objektyviai negali egzistuoti. Pritarti 4.
(2018-02-23) 4.ABTĮ, kaip ir kitais teikiamais Projektais, siekiama ginti silpnesniosios teisinių santykių šalies (darbuotojo ar tarnautojo) interesus nuo nepagrįsto ir nesąžiningo darbdavio elgesio. Pastebėtina, kad tarnybiniuose ginčuose darbdavys yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga neturėtų būti suinteresuota veikti prieš operatyvų, išsamų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Kita vertus, nėra logiška, tikslinga ir efektyvu (atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą efektyvumo principo sąvoką) skirti baudą, mokamą į valstybės biudžetą, proceso šaliai, kuri pati yra išlaikoma (finansuojama) iš valstybės biudžeto. Apibendrinus išdėstytus motyvus, manytina, jog ABTĮ projektu siūlomi pakeitimai neatitinka įstatymo lygmeniu įtvirtinto tikslingumo principo (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas) reikalavimų. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-01-03)
teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 40 ir 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-967 (toliau
bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje siūlomas teisės gauti nuostolių atlyginimą dėl nepagrįsto atsisakymo spręsti tarnybos ginčą ne teismo tvarka įtvirtinimas yra nepagrįstas ir netikslingas.
Akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą teismo gali būti pripažintas piktnaudžiavimu administraciniu procesu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatyme jau yra numatytos priemonės, skirtos užkirsti kelią piktnaudžiavimui administraciniu procesu, t. y. teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį, skirti baudą, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Be to, jei administracinio proceso šalis dėl kitos šalies netinkamo procesinio elgesio patiria išlaidų, jos gali būti priteistos iš kitos šalies, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apskritai nenustatyta galimybė tarnybinius ginčus nagrinėti ne teismo tvarka, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas nustato, kad tarnybiniai ginčai gali būti sprendžiami tarnybinių ginčų komisijoje arba teisme, ir tik Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas nustato privalomą ikiteisminę tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Be to, aptariama ABTĮ projekto nuostata neatitinka ABTĮ projekto tikslo – užkirsti darbdaviams kelią vengti spręsti ginčus, nes prašymas išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą teikiamas ne darbdaviui, o tarnybinių ginčų komisijai (žr.
Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 3 dalį, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnio 3 dalį). 1.2. ABTĮ projekto 2 straipsniu keičiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma baudų skyrimo galimybė proceso šaliai, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti ginčą neteisminiu būdu, nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimo dalykas. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų baudų paskirtis – užtikrinti sklandų ir operatyvų teisminį administracinių bylų nagrinėjimą. Be to, ABTĮ projekto 2 straipsniu siūlomai nuostatai nepritariama ir dėl šio nutarimo 1.1 papunktyje išdėstytų argumentų. Pritarti
komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Gediminas
Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė