,391
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) numato, kad Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nario teises, pareigas ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Šiuo metu Seimo struktūrą, darbo tvarką, o kartu ir Seimo nario pareigas, teises bei veiklos garantijas nustato Lietuvos Respublikos Seimo statutas (toliau – Seimo statutas), kuris turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas. Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektu (toliau
Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas. Taip pat siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimą Nr.
KT26-N13/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas negali būti mažinamas daugiau negu vienu trečdaliu, prieštarauja Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-46414 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 12, 32, 38 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiais galios ir statuto papildymo 111 ,391 straipsniais“ projektas, Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas yra Įstatymo projekto lydimieji projektai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Teikiamus projektus parengė Seimo valdybos 2017 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. SV-S-86 (pakeistas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu SV-S-162, 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. SV-S-262 ir 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr.
SV-S-275) sudaryta darbo grupė: darbo grupės vadovas Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Seimo narys Linas Balsys, Seimo narys Kęstutis Bartkevičius, Seimo narė Guoda Burokienė, Seimo narys Tadas Langaitis, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narys Algimantas Salamakinas, Seimo narys Kęstutis Glaveckas, Seimo narys Zenonas Streikus, Seimo narys Stasys Šedbaras, Seimo narė Rita Tamašunienė, Seimo narys Rimas Andrikis, Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė, Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Jurgita Raškauskaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Siūlomos nuostatos šiuo metu iš dalies reglamentuojamos Seimo statute, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme (toliau – Vyriausybės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Darbo apmokėjimo įstatymas). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte įtvirtinamas reikalavimas, kad naudodamiesi įstatyme Seimo nariui numatytomis teisėmis ir vykdydami pareigas, Seimo nariai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais, nepažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų.
Seimo nario mandatas gali būti naudojamas vien visuomenės ir valstybės interesais, ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali būti naudojamas savo ar kitų asmenų privačiai naudai tiesiogiai ar netiesiogiai gauti. Draudžiama Seimo nariui suteiktas teises naudoti taip, kad būtų kišamasi į kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją. Įstatymo projekte įtvirtinama Seimo nario teisė turėti tinkamai įrengtas darbo patalpas Seime. Numatoma, kad kiekvienas Seimo narys galės turėti po tris padėjėjus – sekretorius, kurie yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Siūloma nustatyti, kad Seimo nario prašymu savivaldybės administracija turi neatlygintinai suteikti tinkamas patalpas Seimo nariui susitikti su gyventojais. Tokiems susitikimams Seimo narys turėtų teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išsinuomoti ir kitas patalpas, už kurių nuomą galėtų apmokėti iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti. Siūloma nustatyti, kad patalpas Seimo nario biurui, kuris reikalingas Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti, nemokamai suteikia savivaldybės. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją.
Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. A tsižvelgiant į rinkėjų interesus patogiau ir lengviau susitikti su Seimo nariu, siūloma išlyga, kad tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos. Taip pat siūloma nustatyti, kad prireikus, Seimo narys turi teisę nuomotis patalpas Seimo nario biurui ir tokiu atveju už Seimo nario biuro nuomą ir išlaikymą apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į užsienio šalių teisės aktuose nustatytą reguliavimą bei sistemiškai vertinant galiojantį Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą, siūloma plačiau reglamentuoti Seimo nario imuniteto institutą, nustatant, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo . Šiuo atveju p radėti ikiteisminį tyrimą gali tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris apie tai nedelsdamas praneša Seimui.
Siekiama įtvirtinti, kad į statymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui. K rata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis galėtų būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Be to, krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje galėtų būti atliekama tik dalyvaujant Seimo Pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų. Įstatymo projekte patikslinamas Seimo nario darbo apmokėjimas. Nurodoma, kad Darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, gali būti taikomas ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos, išskyrus jei didinamas pareiginės algos bazinis dydis.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo narys, esantis ir Vyriausybės nariu, pagal galiojantį reglamentavimą negauna Seimo nario darbo užmokesčio, ir manant, kad būtent Seimo nario pareigos yra pagrindinės, kurioms šis asmuo yra išrinktas ir gavęs Tautos mandatą, siūloma nustatyti, kad tokiam asmeniui būtų mokamas Seimo nario darbo užmokestis (Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektu siūloma keisti Vyriausybės įstatymo nuostatą, numatant išimtį, kad Vyriausybės narys gali gauti Seimo nario darbo užmokestį) ir nustatant, kad už Vyriausybės nario darbą toks asmuo gauna pusę ministro ar Ministro Pirmininko darbo užmokesčio (Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo projektu siūlomas atitinkamas koeficientas Darbo apmokėjimo įstatyme). Siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų ir konstitucinę doktriną, kad konstitucinė Seimo nario teisė eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas suponuoja teisę gauti atlyginimą už tokių pareigų atlikimą. Pusę Vyriausybės nario darbo užmokesčio siūloma mokėti darant prielaidą, kad ministras, esantis Seimo nariu, visų pirma dirba kaip Seimo narys. Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Siūlomas reguliavimas grindžiamas
2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr.
KT26-N13/2016 nuostatomis, kuriame pabrėžta, kad Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ne todėl, kad juo nustatyta, jog Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, mokamas fiksuota procentine dalimi (vienu trečdaliu) sumažintas Seimo nario atlyginimas, o dėl to, kad:
KT26-N13/2016 nuostatomis, kuriame pabrėžta, kad Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ne todėl, kad juo nustatyta, jog Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, mokamas fiksuota procentine dalimi (vienu trečdaliu) sumažintas Seimo nario atlyginimas, o dėl to, kad:
Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose.
Atsižvelgiant į tai Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Seimo nariui darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Tokiu atveju, jei Seimo narys, kuris, pavyzdžiui, yra vieno komiteto ir nors vienos komisijos narys, be pateisinamos priežasties praleistų vienos savaitės posėdžius, atlyginimas jam būtų mažinamas 30 procentų per savaitę (jei per savaitę vyktų 4 Seimo posėdžiai, 1 komiteto ir 1 komisijos posėdis). Taip būtų įtvirtinta galimybė taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėjimą) už nuolatinį nedalyvavimą (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kokios išlaidos yra laikomos Seimo nario išlaidomis, susijusiomis su parlamentine veikla, taip pat įtvirtinti tokių išlaidų dydį – 1 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Įstatymo projekte numatoma, kad tarnybinis automobilis su vairuotoju skiriamas Seimo Pirmininkui. Tuo tarpu kiti Seimo nariai galėtų pasinaudoti tarnybiniu automobiliu su vairuotoju, kai jų kelionė būtų susijusi su parlamentine veikla susijusių pareigų atlikimu.
Projektu siūloma Seimo valdybos diskrecijai palikti spręsti kokį tinkamiausią sprendimą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, priimti dėl automobilio specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui. Siūloma įtvirtinti, kad Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Jei tokių Seimo narių būtų daugiau nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priimtų Seimo valdyba. Įstatymo projekte apibrėžiama, kas yra Seimo nario kūrybinė veikla, taip pat nurodoma, kokia veikla negali būti laikoma kūrybine veikla. Antai, kūrybine veikla nelaikomas Seimo nario dalyvavimas televizijų ir kitokiuose komerciniuose pramoginiuose renginiuose. Projekte detaliai aptariama Seimo nario teisė valdyti turtą ir gauti iš jo pajamas, pažymint, kad šios teisės įgyvendinimas negali peraugti į nuolatinio pobūdžio darbą ar verslą, taip pat teisė būti įvairių bendrijų, visuomeninių organizacijų nariais, užimti juose pareigas, taip pat ir vadovaujančias. Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 12, 32, 38 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiais galios ir statuto papildymo 111 , 391 straipsniais“ projekto ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr.
XI-453 „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projekto nuostatomis siūloma pripažinti netekusiais galios straipsnius, kuriuos siekiama reglamentuoti teikiamu Įstatymo projektu, taip pat teikiamos kitos techninio ir Įstatymo projekto nuostatas įgyvendinančio pobūdžio pataisos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti teisės aktai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Pasekmių nenumatoma. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamus projektus kitų teisės aktų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas.
Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektų nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisę. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti: Priėmus teikiamus projektus kitų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiai 3 biudžetiniais metais):
Projektų rengėjai mano, kad įgyvendinus įstatymą, bus galimybė sutaupyti dalį biudžeto lėšų (pavyzdžiui, sumažintas lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti dydis, nustatytas Seimo statuto 153 straipsnio 3 dalies redakcijoje, kurios įsigaliojimas buvo numatytas 2018 m. sausio 1 d., taip pat siūloma atsisakyti tarnybinių automobilių su vairuotojais skyrimo Seimo Pirmininko pavaduotojams ir kt.). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Dėl šių projektų specialistų pasiūlymų nebuvo gauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra Seimas, Seimo narys, Seimo narių darbo sąlygos, Seimo narių veiklos garantijos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Darbo grupės vadovas Arvydas Nekrošius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka ,, bendrosios Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos” yra neapibrėžta, neaiški, todėl siūloma nuostata gali būti nepritaikoma praktikoje. Jei turima galvoje įstatymo ar teisės analogija, tai turi būti aiškiai nurodyta. Taip pat šioje straipsnio dalyje siūlytina atsisakyti įstatymuose nevartojamos ir neapibrėžtos teisės akto rūšies „lokalusis teisės aktas“ nurodymo ir įvardinti tik „Seimo ar jo struktūrinių padalinių priimtus teisės aktus“. 3. Projekto
,,frakcijoms prilyginti dariniai”. Siūlytina ją apibrėžti arba jos atsisakyti. 4. Projekto
praktikoje. Pastebėtina, kad skirtingose teisės šakose ,, bendro gyvenimo taisyklės, geri papročiai ar geros moralės principai ( visuomenės moralė )” gali būti traktuojami skirtingai, todėl nenurodžius kokių teismų praktika privalu vadovautis gali kilti nevienodo nuostatos taikymo problema. 5. Projekto
siekiant naudos „kitiems asmenims“ tikslintinas, nes plačiąja prasme sąvoka
„kiti asmenys“ apima ir Tautą, kuriai Seimo narys atstovauja, ir kurios
interesais privalo veikti. 6. Projekto
pagrindams, „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų“.
Neaišku, kokiais būdais valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali „ginti“ ar „neginti“ Seimo nario teisių ir veiklos garantijų. Taip pat nėra aišku koks subjektas konstatuos, kad yra pagrindas teisių ir veiklos garantijų „negynimui“ ir kas bus arbitru, kilus ginčui dėl to. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 7. Projekto
rūmuose skiriama atitinkamai įrengta atskira (čia ir toliau - išskirta mūsų) darbo patalpa. Svarstant šią nuostatą reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji gali būti traktuojama taip, kad ši patalpa privalo būti atskira ir nuo Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo vietos. Įvertinus praktinio tokios nuostatos taikymo aspektus, viena vertus, toks reguliavimas gali neatitikti Seimo narių interesų, kita vertus, įvertinus Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomų patalpų kiekį, gali kilti problemų tinkamai įgyvendinti projekto 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą Seimo valdybos pareigą priimti sprendimus dėl darbo vietų Seimo narių padėjėjams-sekretoriams, o šios nuostatos įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų biudžeto lėšų. 8. Projekto
„darbo patalpos Seimo rūmuose“, nes šioje dalyje apibrėžiamas Seimo valdybos
tvirtinamo teisės akto pavadinimas. 9. Projekto
poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti.
Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą asignavimų valdytojas yra Seimo kanceliarija, valstybės biudžeto lėšos skiriamos Seimo kanceliarijos programoms finansuoti. Biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad asignavimų valdytojai rengia strateginius veiklos planus ir programas šiems planams įgyvendinti. Asignavimų valdytojai, rengdami programas ir planuodami asignavimus, skaičiuoja asignavimų poreikį programoms vykdyti. Nustačius, kad lėšos yra tikslinės, jeigu jos būtų nepanaudotos, metams pasibaigus turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą, tuo tarpu Biudžeto sandaros įstatymas, kuriame nustatytos asignavimų valdytojų teisės ir pareigos, suteikia asignavimų valdytojams teisę perskirstyti asignavimus tarp programų pagal ekonominę klasifikaciją, todėl šiuo pasiūlymu būtų ribojamos asignavimų valdytojų teisės. Įstatymo projekte nuostata, kuri numato tikslines lėšas iš valstybės biudžeto Seimo narių specialiesiems poreikiams finansuoti, nėra tinkama ir dėl to, kad specialieji poreikiai finansuojami pagal specialias valstybės programas (pavyzdžiui, būsto pritaikymo neįgaliesiems). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, formuluotę „negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams“ taip pat siūlytina braukti arba tikslinti. 10. Projekto
nuorodos į šio straipsnio 1 dalį ir formuluotes tarpusavyje derinti su šio straipsnio
nustato Seimo nario visuomeninių konsultantų įgaliojimus , todėl šio straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kad Seimo nario visuomeninio konsultanto įgaliojimus patvirtinantį dokumentą ir jo išdavimo tvarką nustato Seimo valdyba. 11. Projekto 8 straipsnio pavadinimą ir jo turinį reikėtų derinti tarpusavyje.
Straipsnio pavadinimas suponuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojama Seimo narių teisė gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų . Tačiau straipsnio nuostatos susijusios tik su Seimo nario teise gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Be to, šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse reguliuojami teisiniai santykiai nėra susiję su teise gauti informaciją, todėl svarstytina, ar jie neturėtų būti reguliuojami atskirame straipsnyje. 12. Projekto
gyventojais sudarymą. Pastebėtina, kad pagal galiojantį Seimo statuto 12 straipsnį, Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais , o galiojančio Seimo statuto
susitikti su rinkėjais. Kartu su vertinamu projektu teikiamu Seimo statuto pakeitimo projektu (reg. Nr. XIIIP-960) siūloma Seimo statuto 12 straipsnyje palikti nuostatas dėl Seimo nario pareigos susitikinėti su rinkėjais , o
nariui susitikti su rinkėjais sąlygos turėtų būti sudaromos vertinamo įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant išvengti skirtingo teisės normos aiškinimo dėl skirtingos dviejų teisės aktų terminijos, svarstytina galimybė suvienodinti vertinamo įstatymo projekto straipsnio ir Seimo statuto 12 straipsnio terminiją. 13. Projekto
privalo elgtis tais atvejais, kai patalpų susitikti su gyventojais vienu metu pageidauja ne vienas, o keli Seimo nariai, o tokių patalpų nėra pakankamai jų visų poreikiams patenkinti. 14. Projekto
įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK). 15.
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo. Ši nuostata kelia abejonių dėl jos taikymo praktikoje. Pirma, tam, kad nustatyti, kokia bausmė yra numatyta už daromą nusikaltimą, ši veika turi būti kvalifikuota. Kvalifikuoti nusikalstamas veikas gali tik kompetentingi subjektai. Taigi užtikus Seimo narį, bedarantį nusikaltimą, abejotina, ar galima iš karto kvalifikuoti jo veiksmus bei nustatyti, kokia bausmė už tai numatyta. Antra, netgi preziumuojant, kad Seimo narį, bedarantį nusikaltimą užtiko kompetentingas subjektas, galintis tiek kvalifikuoti Seimo nario veiksmus, tiek nustatyti, kokia bausmė jam yra numatyta, išlieka tikimybė, kad Seimo nario veiksmai vėliau bus perkvalifikuoti. Tuo atveju, jeigu Seimo nario veiksmai būtų perkvalifikuoti į lengvesnį nusikaltimą, teikiamo projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyti veiksmai, atlikti Seimo nario atžvilgiu, taptų neteisėti ir atitinkamiems subjektams kiltų nepagrįsta atsakomybė. Trečia, teikiamo projekto 10 straipsnio
viršija trejus metus laisvės atėmimo“ suponuoja, kad teikiamo įstatymo projekto
užtinkamas bedarantis nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeisti visuomenės interesai.
Juo labiau, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Seimo nario mandatas gali būti naudojamas vien visuomenės ir valstybės interesais, ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali būti naudojamas savo ar kitų asmenų privačiai naudai tiesiogiai ar netiesiogiai gauti“. 16. Projekto
pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas”. Nėra aišku ar atitinkamas teises ir pareigas turės generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris ne eina generalinio prokuroro pareigas, o šį pavaduoja. 17. Projekto
vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 145 straipsnio 3 dalį, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Svarstytina, ar pritarus teikiamam projektui, nebūtų nepagrįstai išplėstos generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo kompetencijos ribos. Be to, svarstytina, ar pritarus siūlomam įstatymo projektui, teisėsaugos institucijoms nebūtų sudarytos galimybės daryti poveikį Seimo nariams, tuo pačiu paveikti viso Seimo veiklą ir jo priimamus sprendimus. Konstitucijos
narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo nario asmens neliečiamybė gali būti atimta tik Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka.
Konstitucijos 22 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Taigi Konstitucija suteikia Seimo nario laisvei didesnę apsaugą nei kitiems asmenims. Krata ir poėmis mūsų nuomone yra procesinės prievartos priemonės, kurių taikymas be Seimo sutikimo reikštų Seimo nario laisvės varžymą. Remiantis baudžiamojo proceso doktrina - „procesinės prievartos priemonės – įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų“ [GODA, Gintaras; et al. Baudžiamojo proceso teisė. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, p. 222]. Todėl krata ir poėmis patenka į Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinių Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistema inter alia apima Seimo nario imunitetus (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis yra įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos jo, kaip Tautos atstovo, pareigoms tinkamai atlikti; Seimo narių, įgyvendinančių jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, imunitetas turi užtikrinti, kad Seimas galės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas); Seimo nario teisė į laisvę ir asmens neliečiamybė jo kadencijos laikotarpiu gali būti ribojama tik Seimo sutikimu (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas).
Konstitucijos
neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės (Konstitucinio Teismo 2016 n. balandžio 27 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarime cituoja Venecijos komisijos 2014 m. kovo 21–22 d. 98-ojoje plenarinėje sesijoje priimtą Ataskaitą apie parlamento nario imuniteto apimtį ir panaikinimą (toliau – Ataskaita). Siekiant išvengti piktnaudžiavimo imunitetu ir atrankinio pobūdžio bei savavališkų sprendimų priėmimo, taip pat užtikrinti reikiamą procedūros skaidrumą, Ataskaitoje suformuluoti parlamento nario imuniteto panaikinimo kriterijai ir gairės (1 punktas). Kaip antai Ataskaitoje nurodoma, kad parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti parlamentą nuo nepagrįsto vykdomosios valdžios ir teismų spaudimo (127 punktas). 18. Projekto
patalpose Seimo rūmuose, taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų.
Diskutuotina, kaip šios nuostatos įgyvendinimas būtų užtikrinamas, jei krata ar poėmis, kaip numato tos pačios dalies nuostatos, būtų atliekami be prokuroro sutikimo ir jam nedalyvaujant - jei Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos, t.y. nedelsiant ir neatsiejamai nuo nusikalstamos veikos darymo. 19. Iš kitos pusės nėra aiški Seimo pirmininko ar vieno iš jo pavaduotojų dalyvavimo procesinė paskirtis, turimos teisės, įgaliojimai. Nėra aišku ar ši nuostata yra speciali BPK normų atžvilgiu. 20. Projekto
Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atitinkamų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, biudžeto asignavimai skiriami ne Seimui, bet biudžeto asignavimų valdytojai Seimo kanceliarijai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 21. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti įstatymo pavadinimo sutrumpinimo, nes, pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 22. Projekto
Respublikos Vyriausybės įstatymą, nes antraip Seimo narių, kurie yra paskirti Ministru Pirmininku ar ministru, darbo apmokėjimo reguliavimas nebus nuoseklus. 23.
tikslinti ir atskirai reglamentuoti pagrindus, kai darbo užmokestis mažinamas dėl to, kad Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose be svarbių pateisinamų priežasčių, ir pagrindus, kai Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose dėl svarbių pateisinamų priežasčių, tačiau už tą laiką jam apmokama kitų įstatymu nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Seimo nariai yra draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, todėl ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais jiems mokamos socialinio draudimo išmokos. Taigi, minėtos priežastys yra svarbios ir pateisinančios Seimo nario nebuvimą darbe, tačiau dėl šių priežasčių nebuvusiam darbe Seimo nariui darbo užmokestis negali būti mokamas, nes už nurodytus laikotarpius skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos (su išimtimis, nustatytomis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo III skyriuje), antraip už tą patį laikotarpį būtų nustatytas dvigubas apmokėjimas. 24. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „kai rinkimų apygarda apima daugiau nei vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą“. Pažymime, kad nenurodžius, kokia apygarda turima omenyje, ši nuostata būtų taikoma ir vienmandatėse, ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams. Pagal tos pačios dalies nuostatas, „sprendimus dėl savivaldybių, kuriose įrengiami daugiamandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos“. Kadangi didžiausias savivaldybių, kuriose gali būti įrengiamas Seimo nario biuras, skaičius nėra numatytas, daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurų skaičius frakcijos sprendimu galėtų būti žymiai didesnis, nei vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių.
Taip Seimo nariai, išrinkti daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, galėtų būti traktuojami nepagrįstai skirtingai. 25. Siūlytina projekto 12 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis projekto 13 straipsnio 2 dalies
vartoti „Seimo biuro telekomunikacijų išlaidas“. 26. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje tikslintina formuluotė „1 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“, įrašant po žodžio „ūkio“ žodį „darbuotojų“ ir nustatant, koks darbo užmokestis – bruto ar neto turimas omenyje, taip pat paskelbimo šaltinį. 27. Projekto 13 straipsnio 2 dalies 9 punktas tikslintinas nurodant, kad Seimo nariui atlyginamos su parlamentine veikla susijusios reklamos socialiniuose tinkluose išlaidos, išskyrus politinės kampanijos išlaidas, t.y. nustatyti ribojimą, analogišką projekto 9 straipsnio 3 daliai. 28. Projekto 13 straipsnio 7 ir 8 dalys tikslintinos aiškiai nustatant santyk į tarp atsiskaitymo už lėšas laikotarpio ir laikotarpių, tarp kurių gali būti perkeliamos lėšos. 29. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau, nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priima Seimo valdyba“, o 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.“ Projektas tobulintinas.
Neaišku, kas ir kokia tvarka kompensuoja kitas Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidas (mokesčius už šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas), kas ir kokia tvarka moka Seimo nariui išnuomoto būsto nuomos išlaidas, įskaitant išlaidas už šaltą ir karštą vandenį, elektrą, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas. 30. Projekto 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys privalo per 15 kalendorinių dienų išsikelti iš užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje.“ Neaišku, per kokį terminą buvęs Seimo narys turėtų išsikelti iš jam išnuomotų patalpų ir už jas atsiskaityti. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 31. Projekto 17 straipsnyje siūloma nustatyti garantijas nutrūkus Seimo nario įgaliojimams – išmokėti atitinkamo dydžio išmokas buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais (pasibaigus įgaliojimams, pripažinus negaliojančiais rinkimus ar esant šiurkščiam rinkimų įstatymo pažeidimui), taip pat Seimo nario šeimos nariams, kai Seimo nario įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju (Seimo nariui mirus). Pastebėtina, kad pagal galiojančias Seimo statuto 155 straipsnio nuostatas išeitinės išmokos išmokamos ir buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto pagrindu (teismui pripažinus asmenį neveiksniu).
Neaišku, kodėl siūloma atsisakyti išmokos išmokėjimo nurodytu atveju. 32. Projekto 20 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „vadinamųjų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-06-29 Nr. S-2017-6527 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą Nr. XIIIP-957, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
06
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje be kita nurodoma, kad “<…> Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos garantijos <...> bendrauti su gyventojais <...>“. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad “Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui suteikti patalpas rinkėjams priimti pagal Seimo nario su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija iš anksto suderintą rinkėjų priėmimo užsienyje grafiką“, kas logiška, atsižvelgiant į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos specifiką. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina greta gyventojų įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardyti ir rinkėjus. Analogiškai siūlytina tikslinti ir 9 straipsnio pavadinimą, 3 ir 6 dalis. 2. Įstatymo projekto 11 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad „ Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo tame Seimo posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo <...>“ (čia ir toliau išskirta - mūsų), t. y. siūloma nustatyti, kad Seimo narys laikomas dalyvavusiu Seimo posėdyje, kai jis dalyvavo ne visuose balsavimuose, o daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 5 d. nutarimu „<...> Seimo statuto 151 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas <...> dėl to, kad Seimo nario atlyginimo sumažinimas minėta dalimi siejamas su jo nedalyvavimu (be svarbios pateisinamos priežasties) ne visuose per Seimo sesiją vykstančiuose Seimo posėdžiuose, inter alia tokiuose, kuriuose iš anksto numatytas įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymas, bet tik tokiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo <...>“. Minėtame nutarime pabrėžta, kad „<...> Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime, Seimo veiklos nepertraukiamumas suponuoja ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veiklos nepertraukiamumą; dalyvauti Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga; Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose <...>“.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, kiek siūlomas teisinis reguliavimas, kai Seimo narys laikomas dalyvavusiu Seimo posėdyje, kai jis užsiregistravo tame posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo (bet nedalyvavo mažesnėje dalyje numatytų balsavimų), atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. 3. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro nuomai , eksploatavimui, remontui, biuro tarnybiniams telefonams ir kitoms ryšių priemonėms, kitoms su biuro nuoma ir jo naudojimu susijusios išlaidos. Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –VMDU) dydžio suma per mėnesį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui kitoms išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai taip pat skiriama 1 VMDU dydžio suma. Šio straipsnio 2 dalyje, be kitų išlaidų, susijusių su Seimo nario parlamentine veikla, nurodytos ir Seimo nario biuro telekomunikacijų išlaidos (įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei Seimo nario biuro nuomos išlaidos (įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Šias nuostatas siūlytina tikslinti ir derinti tarpusavyje, nes lieka neaišku, kokiu tikslu diferencijuojamos išlaidos atskirose įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir apibrėžiamas jų dydis, jeigu tos pačios išlaidos gali būti kompensuotos iš skirtingą paskirtį turinčių lėšų. Įstatymo projekto
Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau –VMDU) dydžio suma per mėnesį“ taip pat tikslintina, nes taikant aptariamas normas gali būti skirta didesnė nei nurodyta lėšų suma. 4. Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo nario biuro eksploatavimui , taip pat vieną kartą per kadenciją – remontui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio
remontas yra statinio kapitalinis ar paprastasis remontas , o pagal šio straipsnio
tatinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) yra statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinama šioje dalyje nurodyta remonto samprata. 5. Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad Seimo nariui atlyginamos su jo parlamentine veikla susijusios išlaidos - transporto priemonių (dviračių, paspirtukų, automobilių) dalijimosi platformų paslaugų išlaidos.
Pažymime, kad galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta ar atskirai reglamentuota „transporto priemonių dalijimosi platformos“ sąvoka ar tokio pobūdžio paslaugų teikimas. Nepaisant paslaugos teikimo ypatumų, veikiantys „transporto priemonių dalijimosi platformos“ paslaugų teikėjai iš esmės veikia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII skyriuje nustatytą nuomos santykių reglamentavimą. Vertinamas projekto pasiūlymas, viena vertus, traktuotinas kaip teisiškai nepagrįstas (dėl „dalijimosi platformos“ teisinio neapibrėžtumo). Kita vertus, jei projektas būtų tikslinamas nustatant
„dalinimosi platformos“ požymius, liktų neaišku, kodėl pasirenkama tik dalis
pagal tas pačias Civilinio kodekso nuostatas veikiančių transporto priemonių paslaugų teikėjų, savo verslą įvardinančių kaip „dalinimosi platforma“, o eliminuojama galimybė teikti transporto priemonių nuomos paslaugas kitiems šioje srityje veikiantiems paslaugų teikėjams. 6. Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „ Seimo nari ų išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija. “ Vertinant šios normos tarpusavio santykį su įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalių normomis lieka neaiškus sampratos „apmoka“ turinys. Neaišku, ar ji apima tik mokėjimo funkciją (paslaugą) lėšų, nurodytų įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ar mokėjimo funkciją (paslaugą) ir papildomų (įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytų) lėšų skyrimą bei pervedimą. Siekiant išvengti skirtingo normų aiškinimo, jos tikslintinos nurodytu aspektu. 7.
dalyje nustatyta, kad š io straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas lėšas Seimo kanceliarija kiekvieną mėnesį avansu perveda į šiam tikslui Seimo nario vardu atidarytą sąskaitą banke. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
atlyginamos , todėl pagal susiklosčiusią praktiką, Seimo kanceliarija pirmą kadencijos mėnesį avansu perveda nurodytas sumas, o kitus mėnesius perveda tokio dydžio lėšų sumas, už kurių panaudojimą Seimo nariai nustatyta tvarka atsiskaitė. Tokiu būdu Seimo nariai sąskaitose nuolat turi įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto dydžio sumas. Nustačius į statymo projekto 13 straipsnio 6 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą galėtų susidaryti tokia teisinė situacija, kai sąskaitoje yra daugiau nepanaudotų lėšų, nei numatyta įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl per ilgesnį laikotarpį galėtų susidaryti didesni lėšų likučiai sąskaitose. Pažymėtina, kad Seimo nario įgaliojimai gali nutrūkti anksčiau, be to, lėšos gali būti panaudotos, bet už jų panaudojimą nėra atsiskaityta. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad į įstatymo projekto 13 straipsnio 6 dalyje nurodytą Seimo nario vardu atidarytą sąskaitą banke pervedamos įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos lėšos yra Seimo kanceliarijos, kaip biudžeto asignavimų valdytojo, lėšos. Įtvirtinus, kad lėšos pervedamos kiekvieną mėnesį, nepaisant kiek jų panaudota de fakto ir, ar už panaudotas lėšas atsiskaityta , kiltų neaiškumų dėl šio straipsnio 8 dalies normos įgyvendinimo, nes būtų neaišku, kaip Seimo narių sąskaitose sukauptas nepanaudotas lėšas išieškoti, ypač įvertinus tai, kad Seimo kanceliarija biudžetiniais metais nepanaudotus asignavimus privalo grąžinti į valstybės biudžetą. 8.
nustatyta, kad nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, jo šeimos nariams išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio išmoka. Ši nuostata svarstytina atsižvelgiant į tai, kad šeimos nario samprata nėra apibrėžta, dėl išeitinės išmokos mokėjimo gali kreiptis keli asmenys, laikantys save šeimos nariais, todėl taikant normą gali kilti neaiškumų. Svarstytina, ar šioje dalyje nurodytu atveju nereikėtų nustatyti, kad Seimo nariui priklausęs neišmokėtas darbo užmokestis, išeitinė išmoka išmokama mirusio (paskelbto mirusiu) Seimo nario įpėdiniams, kuriems paveldėjimo teisės tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą. Pritarus pastabai reikėtų atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalį. 9. Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje vartojama ydinga konstrukcija „visuomeninė organizacija ar kita asociacija“. Visuomeninės organizacijos teisinės formos ar apibrėžimo galiojantys įstatymai nenustato. Asociacija yra Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo reglamentuota juridinio asmens teisės forma ir negali būti vartojama
„visuomeninę organizaciją“ apimanti sąvoka. Vietoje šios konstrukcijos galėtų
būti vartojama „nevyriausybinės organizacijos“ arba „asociacijos ar kitos nevyriausybinės organizacijos“. 10. Įstatymo projekto 22 straipsnio 2 dalyje dėstomos 15 straipsnio redakcijos, kuri turėtų įsigalioti 2024 m. sausio
„aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis“, o straipsnio nuostatomis
reglamentuojama „gyvenamosios patalpos nuomos kompensacija“). 11.
dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau įstatymo projekte nėra numatyti teisės aktai, kuriuos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl norma tikslintina arba jos reikėtų atsisakyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė,
[email protected] J. Meškienė, tel. (85) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-04-18
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: V. Kamblevičius – Seimo narys, S. Jovaiša – Seimo narys, R. Guobaitė-Kirslienė- Respublikos Prezidentės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)14
teisės aktų nuostatos” yra neapibrėžta, neaiški, todėl siūloma nuostata gali būti nepritaikoma praktikoje. Jei turima galvoje įstatymo ar teisės analogija, tai turi būti aiškiai nurodyta. Taip pat šioje straipsnio dalyje siūlytina atsisakyti įstatymuose nevartojamos ir neapibrėžtos teisės akto rūšies „lokalusis teisės aktas“ nurodymo ir įvardinti tik „Seimo ar jo struktūrinių padalinių priimtus teisės aktus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)16 3.Projekto 1 straipsnio 6 dalyje vartojama jokiuose teisės aktuose neapibrėžta sąvoka ,,frakcijoms prilyginti dariniai”.
atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)22
straipsnio 2 dalies nuostata nėra konkreti ir sunkiai galės būti įgyvendinama praktikoje. Pastebėtina, kad skirtingose teisės šakose ,,bendro gyvenimo taisyklės, geri papročiai ar geros moralės principai (visuomenės moralė)” gali būti traktuojami skirtingai, todėl nenurodžius kokių teismų praktika privalu vadovautis gali kilti nevienodo nuostatos taikymo problema. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)31
straipsnio 1 dalies reikalavimas nenaudoti teisių ir veiklos garantijų siekiant naudos „kitiems asmenims“ tikslintinas, nes plačiąja prasme sąvoka
„kiti asmenys“ apima ir Tautą, kuriai Seimo narys atstovauja, ir kurios
interesais privalo veikti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)34
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad esant joje nustatytiems pagrindams, „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų“. Neaišku, kokiais būdais valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali „ginti“ ar „neginti“ Seimo nario teisių ir veiklos garantijų. Taip pat nėra aišku koks subjektas konstatuos, kad yra pagrindas teisių ir veiklos garantijų „negynimui“ ir kas bus arbitru, kilus ginčui dėl to. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)41
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienam Seimo nariui Seimo rūmuose skiriama atitinkamai įrengta atskira (čia ir toliau - išskirta mūsų) darbo patalpa.
Svarstant šią nuostatą reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji gali būti traktuojama taip, kad ši patalpa privalo būti atskira ir nuo Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo vietos. Įvertinus praktinio tokios nuostatos taikymo aspektus, viena vertus, toks reguliavimas gali neatitikti Seimo narių interesų, kita vertus, įvertinus Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomų patalpų kiekį, gali kilti problemų tinkamai įgyvendinti projekto 6 straipsnio
pareikalauti papildomų biudžeto lėšų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)42
patalpos Seimo rūmuose“, nes šioje dalyje apibrėžiamas Seimo valdybos tvirtinamo teisės akto pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)52
specialiesiems poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą asignavimų valdytojas yra Seimo kanceliarija, valstybės biudžeto lėšos skiriamos Seimo kanceliarijos programoms finansuoti. Biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad asignavimų valdytojai rengia strateginius veiklos planus ir programas šiems planams įgyvendinti. Asignavimų valdytojai, rengdami programas ir planuodami asignavimus, skaičiuoja asignavimų poreikį programoms vykdyti.
Nustačius, kad lėšos yra tikslinės, jeigu jos būtų nepanaudotos, metams pasibaigus turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą, tuo tarpu Biudžeto sandaros įstatymas, kuriame nustatytos asignavimų valdytojų teisės ir pareigos, suteikia asignavimų valdytojams teisę perskirstyti asignavimus tarp programų pagal ekonominę klasifikaciją, todėl šiuo pasiūlymu būtų ribojamos asignavimų valdytojų teisės. Įstatymo projekte nuostata, kuri numato tikslines lėšas iš valstybės biudžeto Seimo narių specialiesiems poreikiams finansuoti, nėra tinkama ir dėl to, kad specialieji poreikiai finansuojami pagal specialias valstybės programas (pavyzdžiui, būsto pritaikymo neįgaliesiems). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, formuluotę „negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams“ taip pat siūlytina braukti arba tikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)72
straipsnio 2 dalį siūlytina tobulinti, atsisakyti blanketinio pobūdžio nuorodos į šio straipsnio 1 dalį ir formuluotes tarpusavyje derinti su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Seimo valdyba nustato Seimo nario visuomeninių konsultantų įgaliojimus , todėl šio straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kad Seimo nario visuomeninio konsultanto įgaliojimus patvirtinantį dokumentą ir jo išdavimo tvarką nustato Seimo valdyba. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)8
pavadinimas suponuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojama Seimo narių teisė gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų . Tačiau straipsnio nuostatos susijusios tik su Seimo nario teise gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų.
Be to, šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse reguliuojami teisiniai santykiai nėra susiję su teise gauti informaciją, todėl svarstytina, ar jie neturėtų būti reguliuojami atskirame straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)9
gyventojais sudarymą. Pastebėtina, kad pagal galiojantį Seimo statuto 12 straipsnį, Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais , o galiojančio Seimo statuto 13 straipsnyje nustatyta, kokios sąlygos turi būti sudarytos Seimo nariui susitikti su rinkėjais. Kartu su vertinamu projektu teikiamu Seimo statuto pakeitimo projektu (reg. Nr. XIIIP-960) siūloma Seimo statuto 12 straipsnyje palikti nuostatas dėl Seimo nario pareigos susitikinėti su rinkėjais , o 13 straipsnį siūloma pripažinti netekusiu galios. Taigi manytina, kad Seimo nariui susitikti su rinkėjais sąlygos turėtų būti sudaromos vertinamo įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant išvengti skirtingo teisės normos aiškinimo dėl skirtingos dviejų teisės aktų terminijos, svarstytina galimybė suvienodinti vertinamo įstatymo projekto straipsnio ir Seimo statuto 12 straipsnio terminiją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)9
privalo elgtis tais atvejais, kai patalpų susitikti su gyventojais vienu metu pageidauja ne vienas, o keli Seimo nariai, o tokių patalpų nėra pakankamai jų visų poreikiams patenkinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)102
įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)103 15.
Projekto
būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo. Ši nuostata kelia abejonių dėl jos taikymo praktikoje. Pirma, tam, kad nustatyti, kokia bausmė yra numatyta už daromą nusikaltimą, ši veika turi būti kvalifikuota. Kvalifikuoti nusikalstamas veikas gali tik kompetentingi subjektai. Taigi užtikus Seimo narį, bedarantį nusikaltimą, abejotina, ar galima iš karto kvalifikuoti jo veiksmus bei nustatyti, kokia bausmė už tai numatyta. Antra, netgi preziumuojant, kad Seimo narį, bedarantį nusikaltimą užtiko kompetentingas subjektas, galintis tiek kvalifikuoti Seimo nario veiksmus, tiek nustatyti, kokia bausmė jam yra numatyta, išlieka tikimybė, kad Seimo nario veiksmai vėliau bus perkvalifikuoti. Tuo atveju, jeigu Seimo nario veiksmai būtų perkvalifikuoti į lengvesnį nusikaltimą, teikiamo projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyti veiksmai, atlikti Seimo nario atžvilgiu, taptų neteisėti ir atitinkamiems subjektams kiltų nepagrįsta atsakomybė. Trečia, teikiamo projekto 10 straipsnio 3 dalies formuluotė „už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo“ suponuoja, kad teikiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalis negalės būti taikoma tais atvejais, kai Seimo narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeisti visuomenės interesai.
Juo labiau, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Seimo nario mandatas gali būti naudojamas vien visuomenės ir valstybės interesais, ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali būti naudojamas savo ar kitų asmenų privačiai naudai tiesiogiai ar netiesiogiai gauti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)10
straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama formuluotė ,,generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas”. Nėra aišku ar atitinkamas teises ir pareigas turės generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris ne eina generalinio prokuroro pareigas, o šį pavaduoja. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)105
vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 145 straipsnio 3 dalį, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Svarstytina, ar pritarus teikiamam projektui, nebūtų nepagrįstai išplėstos generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo kompetencijos ribos. Be to, svarstytina, ar pritarus siūlomam įstatymo projektui, teisėsaugos institucijoms nebūtų sudarytos galimybės daryti poveikį Seimo nariams, tuo pačiu paveikti viso Seimo veiklą ir jo priimamus sprendimus. Konstitucijos 62 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Seimo nario asmens neliečiamybė gali būti atimta tik Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka. Konstitucijos 22 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Taigi Konstitucija suteikia Seimo nario laisvei didesnę apsaugą nei kitiems asmenims. Krata ir poėmis mūsų nuomone yra procesinės prievartos priemonės, kurių taikymas be Seimo sutikimo reikštų Seimo nario laisvės varžymą. Remiantis baudžiamojo proceso doktrina - „procesinės prievartos priemonės – įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų“ [GODA, Gintaras; et al. Baudžiamojo proceso teisė. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, p. 222]. Todėl krata ir poėmis patenka į Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinių Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistema inter alia apima Seimo nario imunitetus (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis yra įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos jo, kaip Tautos atstovo, pareigoms tinkamai atlikti;
Seimo narių, įgyvendinančių jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, imunitetas turi užtikrinti, kad Seimas galės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas); Seimo nario teisė į laisvę ir asmens neliečiamybė jo kadencijos laikotarpiu gali būti ribojama tik Seimo sutikimu (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas).
Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės (Konstitucinio Teismo 2016 n. balandžio 27 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarime cituoja Venecijos komisijos 2014 m. kovo 21–22 d. 98-ojoje plenarinėje sesijoje priimtą Ataskaitą apie parlamento nario imuniteto apimtį ir panaikinimą (toliau – Ataskaita). Siekiant išvengti piktnaudžiavimo imunitetu ir atrankinio pobūdžio bei savavališkų sprendimų priėmimo, taip pat užtikrinti reikiamą procedūros skaidrumą, Ataskaitoje suformuluoti parlamento nario imuniteto panaikinimo kriterijai ir gairės (1 punktas). Kaip antai Ataskaitoje nurodoma, kad parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti parlamentą nuo nepagrįsto vykdomosios valdžios ir teismų spaudimo (127 punktas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)105 18.
Projekto
darbo patalpose Seimo rūmuose, taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų. Diskutuotina, kaip šios nuostatos įgyvendinimas būtų užtikrinamas, jei krata ar poėmis, kaip numato tos pačios dalies nuostatos, būtų atliekami be prokuroro sutikimo ir jam nedalyvaujant - jei Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos, t.y. nedelsiant ir neatsiejamai nuo nusikalstamos veikos darymo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)105
kitos pusės nėra aiški Seimo pirmininko ar vieno iš jo pavaduotojų dalyvavimo procesinė paskirtis, turimos teisės, įgaliojimai. Nėra aišku ar ši nuostata yra speciali BPK normų atžvilgiu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)111
iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atitinkamų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, biudžeto asignavimai skiriami ne Seimui, bet biudžeto asignavimų valdytojai
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)111
straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti įstatymo pavadinimo sutrumpinimo, nes, pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
Teisės departamentas (2017-07-10)114 22.
Projekto 11 straipsnio 4 dalyje reikėtų teikti ir blanketinę nuorodą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, nes antraip Seimo narių, kurie yra paskirti Ministru Pirmininku ar ministru, darbo apmokėjimo reguliavimas nebus nuoseklus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)11
reikėtų tikslinti ir atskirai reglamentuoti pagrindus, kai darbo užmokestis mažinamas dėl to, kad Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose be svarbių pateisinamų priežasčių , ir pagrindus, kai Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose dėl svarbių pateisinamų priežasčių, tačiau už tą laiką jam apmokama kitų įstatymu nustatyta tvarka . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Seimo nariai yra draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, todėl ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais jiems mokamos socialinio draudimo išmokos. Taigi, minėtos priežastys yra svarbios ir pateisinančios Seimo nario nebuvimą darbe, tačiau dėl šių priežasčių nebuvusiam darbe Seimo nariui darbo užmokestis negali būti mokamas, nes už nurodytus laikotarpius skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos (su išimtimis, nustatytomis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo III skyriuje), antraip už tą patį laikotarpį būtų nustatytas dvigubas apmokėjimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)121
dalyje siūloma nustatyti, kad „kai rinkimų apygarda apima daugiau nei vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą“. Pažymime, kad nenurodžius, kokia apygarda turima omenyje, ši nuostata būtų taikoma ir vienmandatėse, ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams.
Pagal tos pačios dalies nuostatas, „sprendimus dėl savivaldybių, kuriose įrengiami daugiamandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos“. Kadangi didžiausias savivaldybių, kuriose gali būti įrengiamas Seimo nario biuras, skaičius nėra numatytas, daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurų skaičius frakcijos sprendimu galėtų būti žymiai didesnis, nei vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių. Taip Seimo nariai, išrinkti daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, galėtų būti traktuojami nepagrįstai skirtingai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)122
straipsnio 2 dalies 1 punktu, vietoje formuluotės „už naudojimąsi telefonu ir internetu“ vartoti „Seimo biuro telekomunikacijų išlaidas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)131
paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“, įrašant po žodžio „ūkio“ žodį „darbuotojų“ ir nustatant, koks darbo užmokestis – bruto ar neto turimas omenyje, taip pat paskelbimo šaltinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)1329
nariui atlyginamos su parlamentine veikla susijusios reklamos socialiniuose tinkluose išlaidos, išskyrus politinės kampanijos išlaidas, t.y. nustatyti ribojimą, analogišką projekto 9 straipsnio 3 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)13
tarp atsiskaitymo už lėšas laikotarpio ir laikotarpių, tarp kurių gali būti perkeliamos lėšos.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)152
dalyje siūloma nustatyti: „Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau, nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priima Seimo valdyba“, o 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.“ Projektas tobulintinas. Neaišku, kas ir kokia tvarka kompensuoja kitas Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidas (mokesčius už šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas), kas ir kokia tvarka moka Seimo nariui išnuomoto būsto nuomos išlaidas, įskaitant išlaidas už šaltą ir karštą vandenį, elektrą, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)155
dalyje siūloma nustatyti: „Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys privalo per 15 kalendorinių dienų išsikelti iš užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje.“ Neaišku, per kokį terminą buvęs Seimo narys turėtų išsikelti iš jam išnuomotų patalpų ir už jas atsiskaityti. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)17 31.
Projekto 17 straipsnyje siūloma nustatyti garantijas nutrūkus Seimo nario įgaliojimams – išmokėti atitinkamo dydžio išmokas buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais (pasibaigus įgaliojimams, pripažinus negaliojančiais rinkimus ar esant šiurkščiam rinkimų įstatymo pažeidimui), taip pat Seimo nario šeimos nariams, kai Seimo nario įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju (Seimo nariui mirus). Pastebėtina, kad pagal galiojančias Seimo statuto 155 straipsnio nuostatas išeitinės išmokos išmokamos ir buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto pagrindu (teismui pripažinus asmenį neveiksniu). Neaišku, kodėl siūloma atsisakyti išmokos išmokėjimo nurodytu atveju. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)202
dalyje išbrauktinas žodis „vadinamųjų“. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-07-13) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą Nr. XIIIP-957, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-07-28, Nr. g-2017-8842 „Prašau nedelsiant pareikalauti iš Seimo narių deklaruoti savas poilsiavimo dienas ir užtikrinti jų veiklos skaidrumą – įgyvendinti Konstituciją“. Nepritarti Komitetas pritarė įstatymo projekto nuostatoms, kurios nustato, kad Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuoja savarankiškai.
Mikalauskaitė,
6 Teikiu pasiūlymą dėl projekto XIIIP-957 11 straipsnio 6 dalies patikslinimo/papildymo, nes kartais, tik atvykus į Seimo komiteto ar komisijos posėdį, nariai ima skambinti ir "informuoti", kad negalės dalyvauti iš anksto suplanuotame posėdyje ir tokiu būdu "nebesurenkamas" kvorumas, nors Seimo narys privalo atsakingai ruoštis ir gebėti planuoti darbą visuomenės ir valstybės labui. 11 str. 6 . Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys iš anksto (ne vėliau kaip prieš dieną) nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties. Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario S. Jovaišos pasiūlytai 11 str. 6 d. redakcijai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba,
4
departamento 2017-07-10 išvados Nr. XIIIP-957 14-19 punktuose pateiktoms pastaboms dėl Projekto Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, manome, kad minėta nuostata svarstytina keliais aspektais: 1.1. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalimi siekiama numatyti, kad ,, Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui.<...>
“. Praktikoje vykdant kriminalinę žvalgybą, informacija
gali būti gaunama taikant įvairius kriminalinės žvalgybos būdus ir priemones, tarp kurių yra ir nesankcionuojamų ( pvz.: agentūrinė veikla, apklausa). Paprastai šiais informacijos rinkimo būdais, informacija gaunama betarpiškai bendraujant su informaciją turinčiu asmeniu. Pokalbio metu informaciją turintis asmuo ją pateikia pareigūnui, kuri yra įforminama kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo nustatyta tvarka. Taigi minėtais informacijos rinkimo būdais, gali būti gauta informacijos ir apie Seimo narį, tačiau to iš anksto neplanuojant. Tokiu atveju, mūsų nuomone, nelai kytina , kad prieš Seimo narį buvo naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai, tačiau gali būti aiškinama ir kitaip, kad tokiu atveju prieš Seimo narį jau pradedama naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemones . Atitinkamai siekdami išvengti skirtingo minėtos normos aiškinimo siūlytume nustatyti, kad „ Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui , išskyrus atvejus, kai pirminė kriminalinės žvalgybos informacija apie Seimo narį gaunama naudojant kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kurie nukreipti prieš kitus kriminalinės žvalgybos objektus.“ 1.2.
Atsižvelgiant į Teismų įstatymo Nr. I-480 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, siūlytina papildyti Projekto Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalį numatant, kad pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemonės galima ne tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio asmens sprendimu, bet ir jų įgalioto pareigūno sprendimu ir sutikus ne tik generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui, bet ir jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Tokios nuostatos užtikrintų spartesnį kriminalinės žvalgybos tyrimo procesą bei vienodą teisinį reguliavimą prieš valdžios atstovus. Papildomai pažymėtina, kad teritoriniu aspektu kriminalinės žvalgybos tyrimas galėtų būti apsunkintas bei prarastų operatyvumo aspektą, jeigu sprendimą dėl tam tikrų priemonių panaudojimo galėtų pradėti tik Generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas. Nepritarti Siūlome 10 str. nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario imunitetą, perkelti į Seimo statutą. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-957 18 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti, kad ,, Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką“ . Manome, kad Seimo narys turėtų nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių ne tik kai kyla interesų konfliktas, bet ir tada, kai gali kilti interesų konfliktas. Todėl siūlome tikslinti šią nuostatą siekiant nustatyti, kad ,, Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių gali kilti ar kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką“ . Nepritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 18 str. 2 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narys J. Razma (2017-07-04)7 1 Pasiūlymas: Siūlau 7 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Seimo nariams gali neatlygintinai padėti fiziniai asmenys – visuomeniniai konsultantai. Seimo narys pats sprendžia kiek turėti visuomeninių konsultantų. Visuomeninių konsultantų galimą maksimalų skaičių ir jų įgaliojimus nustato Seimo valdyba.“ Nepritarti Neaiškus visuomeninių konsultantų skaičiaus ribojimo tikslingumas. 2. Seimo narys A. Nekrošius (2017-07-04)
11 4 Argumentai: Priėmus projekto nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario, kuris kartu yra ir ministras arba Ministras Pirmininkas, darbo užmokestį, lyginant su dabartine padėtimi tokių asmenų darbo užmokestis padidėtų. Siūlau nekeisti galiojančio teisinio reguliavimo šiuo aspektu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Seimo nario, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras, darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatym u o nuostatomis .“ Pritarti
3Seimo narė R.
Seimo narė R. Baškienė (2018-03-27)115 Argumentai: Pagal Konstituciją pagrindinė Seimo darbo forma yra posėdžiai (1994 m. vasario 24 d. nutarimas); kiekvienas Seimo narys turi turėti galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolat dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus (2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime, kad toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario – Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas; pagal Konstituciją toks nedalyvavimas Seimo posėdžiuose negali nesukelti atitinkamų teisinių padarinių Seimo nariui, nedalyvaujančiam Seimo posėdžiuose be ypač svarbios pateisinamos priežasties. Pažymėtina, kad Seimo nario atlyginimo, mokamo iš valstybės biudžeto lėšų, mokėjimas Seimo nariui, paneigiančiam konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, kurie, kaip minėta, yra pagrindinė Seimo nario darbo forma, t. y. juose nuolat nedalyvaujančiam be svarbios pateisinamos priežasties, vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija. Todėl Seimo statuto pakeitimu siūloma taikyti Seimo nario atlyginimo nemokėjimą už nedalyvavimą (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame Seimo posėdyje, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, kitų struktūrinių padalinių posėdžiuose atlyginimas už tą dieną nemokamas. Seimo nario atlyginimo nemokėjimo tvarka nustatoma Seimo valdybos sprendimu .
Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį . Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo, remdamasi Seimo statute nustatyta tvarka, priima Seimo valdyba. Šis sprendimas gali būti skundžiamas ir ginčas nagrinėjamas Seimo statute nustatyta tvarka
Šiuo metu Seimo statutas akivaizdžiai leidžia piktnaudžiauti Seimo nariams dabartine tvarka, nes Statute yra numatyta, jog šiuo metu yra laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų TIK dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Pažymėtina, jog šiuo metu Seimo nariai tik užsiregistruoja posėdžiuose ir pasišalina iš posėdžių salės. Vidutiniškai kiekvienas praėjusios kadencijos Seimo narys dalyvavo vos 54 procentuose visų balsavimų – tai reiškia, kad mūsų šalies gyvenimą reguliuojantys teisės aktai priimami nedalyvaujant pusei Seimo narių. PASIŪLYMAS:
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį už tą darbo dieną nemokamas . Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo nemokėjimo , remdamasi Seimo statute nustatyta tvarka, priima Seimo valdyba. Šis sprendimas gali būti skundžiamas ir ginčas nagrinėjamas Seimo statute nustatyta tvarka. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario darbo užmokestis, išskaitoma iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio. Iš esmės pritarti. Komitetas pritarė Seimo narės R. Baškienės pasiūlytai 11 str. 5 d. redakcijai. 5. Seimo narys S.
Seimo narys S. Jovaiša (2017-07-05)116 Argumentai: pasiūlymai teikiami siekiant aiškiau reglamentuoti įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, jeigu Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje nedalyvavo pakaitinis Seimo narys laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.“
(2018-04-04)116
Šiuo metu Seimo statutas akivaizdžiai leidžia piktnaudžiauti Seimo nariams dabartine tvarka, nes Statute yra numatyta, jog šiuo metu yra laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų TIK dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Pažymėtina, jog šiuo metu Seimo nariai tik užsiregistruoja posėdžiuose ir pasišalina iš posėdžių salės. Vidutiniškai kiekvienas praėjusios kadencijos Seimo narys dalyvavo vos 54 procentuose visų balsavimų – tai reiškia, kad mūsų šalies gyvenimą reguliuojantys teisės aktai priimami nedalyvaujant pusei Seimo narių. PASIŪLYMAS:
Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu.
Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties. Laikoma, kad Seimo narys nedalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis neužsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose ir nedalyvavo bent trijuose ketvirtadaliuose iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių visų Seime balsavimų. “ Nepritarti Komitetas pritarė Seimo nario S. Jovaišos pasiūlytai 11 str. 6 d. redakcijai. 7. Seimo narys J. Razma (2017-07-04)12 1, 2, 3 Pasiūlymas:
Siūlau 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„1. Kiekvienas Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos
atstovo įgaliojimams vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą. Sprendim ą , kurioje savivaldybėje įrengiam as daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkt o Seimo nari o biura s , priima Seimo narys frakcijos . 2. Patalpas Seimo nario biurui pagal panaudos sutartį nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia savivaldybė.
Už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka Seimo kanceliarija. Už naudojimąsi telefonu ir internetu apmoka Seimo narys iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti . 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pa talpos suteikiamos nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario įgaliojimų laikui . Suteikiamos patalpos turi būti ne mažesn ės kaip 12 m2 ir ne didesnės kaip 24 m2 bei atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus , su įrengtomis darbo vietomis Seimo nariui ir Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, telefoniniu ir internetiniu ryšiu, taip pat esant galimybei su laukiamuoju ir sąlygomis Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais. Seimo nario sutikimu jam gali būti skiriamos ir mažesnės nei 12 m2 patalpos.“ Nepritarti Siūlome, kad 12 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario biuro suteikimo klausimus, įtvirtinti Seimo statute. 8. Seimo nariai:
Gintautas Kindurys, Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Rastenis , Petras Valiūnas, Agnė Širinskienė, (2017-08-31)12 Argumentai: Siekiant išvengti įstatymo taikymo nelogiškumo, tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, siūloma, kad Seimo narys galėtų turėti po vieną atitinkamų savivaldybių, kurių teritorijose yra Seimo nario rinkiminė apygarda biurą (projekte nurodyta „daugiau negu vieną“).
Atsižvelgiant į internetinio ryšio prieinamumo technines galimybes (dažnai biuruose yra bevielio internetinio ryšio prieiga, arba savivaldybė negali paskaičiuoti, kiek konkrečiai kabinete yra suvartojama interneto kiekio, arba savivaldybė naudojasi neriboto interneto kiekio paslauga), tikslinga, kad interneto ryšio paslaugos būtų priskiriamos prie komunalinių paslaugų grupės, kurias apmoka savivaldybė. Seimo nariui ir jo padėjėjui yra suteikiamos mobiliojo ryšio priemonės ir už ryšio paslaugas yra galimybė mokėti iš Seimo nario parlamentinėms išlaidoms skiriamų lėšų. Todėl tikslinga išbraukti reikalavimą dėl telefoninio ryšio būtinumo suteikiamose patalpose. Siūloma nustatyti, kad patalpos turi būti suteikiamos Seimo nario arba Seimo frakcijos nurodytoje gyvenamojoje teritorijoje. Yra atvejų, kai patalpos suteikiamos ne ten kur pageidauja Seimo narys, toli nuo savivaldybės administracinio centro. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Biuras
Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė.
Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu po vieną tos savivaldybės suteiktą biurą. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos. 2. Patalpas Seimo nario biurui nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, internetinį ryšį , šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia savivaldybė. Už naudojimąsi telefonu ir internetu apmoka Seimo narys iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti . 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pa talpos suteikiamos nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario įgaliojimų laikui . Suteikiamos p Patalpos turi būti suteikiamos toje gyvenamojoje teritorijoje, kurią prašyme savivaldybei nurodė Seimo narys arba Seimo frakcija, jos turi būti ne mažesn ės kaip 12 m 2 bei atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus , su įrengtomis darbo vietomis Seimo nariui ir Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, telefoniniu ir internetiniu ryšiu, taip pat esant galimybei su laukiamuoju ir sąlygomis Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais. 4. Prireikus, Seimo narys turi teisę nuomotis patalpas Seimo nario biurui. Tokiu atveju už Seimo nario biuro nuomą ir išlaikymą apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.“ Nepritarti Siūlome, kad 12 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario biuro suteikimo klausimus, įtvirtinti Seimo statute. 9. Seimo narys S.
Seimo narys S. Jovaiša (2017-07-05)1326 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Seimo nario biure esančios biuro įrangos , kompiuterinės technikos įsigijimo ir (ar) nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto, draudimo, taip pat programinės įrangos įsigijimo išlaidos, taip pat kai Seimo narys nuomojasi patalpas biurui, Seimo nario biuro patalpos nuomos ir išlaikymo išlaidos;“ Nepritarti Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias s u Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą , nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. 10. Seimo narys S. Jovaiša (2017-07-05)1328 Argumentai:
Draudimas Seimo nariams nuomotis automobilius iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų nepasiteisino. Pinigų suma parlamentinei veiklai liko nepakitusi, todėl biudžeto išlaidos nesumažėjo. Siekiant, kad automobilis būtų nuomojamas darbui, o ne prabangai, pakanka nustatyti tam skiriamų lėšų limitą. Siūlau nustatyti, kad Seimo nario parlamentinei veiklai vykdyti skirto automobilio nuomai iš parlamentinių lėšų būtų galima skirti ne daugiau kaip 0,5 VMDU dydžio sumą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) Seimo nario parlamentinei veiklai naudojamos
transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo, trumpalaikės automobilio nuomos (ne daugiau kaip už 7 dienas per mėnesį) išlaidos (ne daugiau kaip 0,5 VMDU dydžio suma) ;“ Nepritarti Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias s u Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą , nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. 11. Seimo narė A.
Seimo narė A. Norkienė (2017-12-14)1328 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra sukurtos ir plečiamos zonos, kuriose automobilio stovėjimas yra mokamas, susidaro situacijos, kai tiek Seimo narys, vykdydamas parlamentinę veiklą, tiek jo padėjėjai-sekretoriai, vykdydami Seimo nario pavedimus bei naudodamiesi savo automobiliu už jo stovėjimą mokamoje zonoje privalo sumokėti iš asmeninių lėšų. Kadangi, vadovaujantis Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Seimo nariui pripažįstama teisė vykdant parlamentinę veiklą naudotis automobiliu bei yra atlyginamos jo remonto, eksploatavimo ir kitos išlaidos, be to, Seimo narui suteikiama teisė naudotis trumpalaikės automobilio nuomos paslauga, manytina, kad yra tikslinga įtvirtinti nuostatą, jog Seimo nariui iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų atlyginamos tiek jo paties automobilio, kuriuo naudojasi vykdydamas savo parlamentinę veiklą, tiek Seimo nario padėjėjų-sekretorių, vykdančių Seimo nario pavedimus, automobilių stovėjimo mokamose zonose išlaidos. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) Seimo nario parlamentinei veiklai naudojamos transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo, trumpalaikės automobilio nuomos (ne daugiau kaip už 7 dienas per mėnesį), automobilio stovėjimo apmokestintose miestų zonose (įskaitant atvejus, kai ši paslauga yra apmokama Seimo nario ar jo padėjėjo-sekretoriaus tarnybiniu telefonu) išlaidos;“ Nepritarti Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias s u Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą , nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. 12. Seimo narys J.
Seimo narys J. Razma (2017-07-04)13212 Pasiūlymas: Siūlau išbraukti 13 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir buvusius 13-15 punktus atitinkamai laikyti 12-14 punktais. “
12) transporto priemonės nuomos ekskursijoms į Seimo rūmus išlaidos; “ Nepritarti Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias s u Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą , nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. 13. Seimo narė A. Norkienė (2017-12-14)132 N16 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Įstatymo projekto 15 straipsniu, esant poreikiui ir atitinkant Įstatymo nustatytus reikalavimus, Seimo narys yra aprūpinamas gyvenamuoju būstu Seimo viešbutyje savo įgaliojimų laikotarpiui, t. y. būsto poreikis yra tiesiogiai susijęs su Seimo nario vykdoma parlamentine veikla, darytina pagrįsta išvada, kad Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalyje nurodytos gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos Seimo nariui turi būti atlygintos iš jam skiriamų lėšų parlamentinei veiklai vykdyti. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 16 punktu ir jį išdėstyti taip:
„16) Seimo nario gyvenimo Seimo viešbutyje
išlaidos, nurodytos šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje.“ Nepritarti Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias s u Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą , nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. 14. Seimo narys J. Razma (2017-07-04)134 Pasiūlymas :
Siūlau 13 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip: „4.
Seimo vadovams, taip pat Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,4 0,2 VMDU dydžio suma, kitų komitetų ir komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,2 0,1
dydžio suma , kitiems Seimo nariams – 0,15 0,05 VMDU dydžio suma.“ Nepritarti Siūlome, kad 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias s u Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą , nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. 15. Seimo narys J. Razma (2017-07-04)151 Pasiūlymas:
Siūlau 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo
rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris šiuo atstumu neturi jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto , pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Apie šio būsto poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.“ Nepritarti Siūlome, kad 15 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario aprūpinimą būstu , nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. 16. Seimo narys S. Jovaiša (2017-07-05)154 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis tuo atveju, jeigu Seimo viešbutyje gyvena su šeimos nariais. “ Nepritarti Siūlome, kad 15 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario aprūpinimą būstu , nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. 17. Seimo narys J. Razma (2017-07-04)16 Pasiūlymas:
Siūlau 16 straipsnį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas
Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių, planuoja savarankiškai, jame Seimo valdybos nustatyta tvarka numatydamas ir 20 darbo dienų atostogų laiką .“ Nepritarti Komitetas pritarė iniciatorių pateiktai įstatymo projekto 16 straipsnio redakcijai. 18. Seimo nariai V. Pranckietis, R. Baškienė, A. Širinskienė (2017-07-18)16 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. vasario 10 d. sprendime konstatavo , kad Seimo, kaip Tautos atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, veiklos nepertraukiamumas ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo ir profesionalaus politiko, veiklos nepertraukiamumas jokiu būdu nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Būtent dėl to, kad Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, taip pat dėl to, kad pagal Konstituciją Seimo nario veikla yra jo nuolatinis darbas, už kurį Seimo nariui mokamas atlyginimas ir kurio tinkamą atlikimą turi užtikrinti atitinkamos socialinės garantijos bei specialios Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos parlamentinės veiklos garantijos, Seimo nario konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas negali būti paneigta arba negali būti nepagrįstai suvaržytas šios teisės įgyvendinimas. Ypač pabrėžtina, kad pagal Konstituciją nei poilsio ir laisvalaikio, nei kasmetinių mokamų atostogų metu Seimo narys nepraranda Tautos atstovo statuso: kaip darbo Seimo sesijų metu, Seimo komitetų, kitų Seimo struktūrinių padalinių posėdžių, vykstančių ne per Seimo sesijas, metu, taip ir poilsio, laisvalaikio, kasmetinių mokamų atostogų metu jis išlaiko visus savo, kaip Tautos atstovo, įgaliojimus, o Seimas, net jei Tautos atstovai atostogauja, nepaliauja buvęs Tautos atstovybe ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Pažymėtina, kad Seimo narių atostogos turi būti nustatytos ne bet kokiu Seimo išleistu teisės aktu, o būtent įstatymu, kuriame turi būti numatyta Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų trukmė, atostogų apmokėjimo dydis, kitos esminės atostogų sąlygos.
Tačiau Seimas, atsižvelgdamas į savo darbotvarkę, sprendžiamus klausimus, kitas aplinkybes, kiekvienais metais gali Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų laiką (jų pradžios ir pabaigos tikslias datas) atskirai nustatyti poįstatyminiu aktu – Seimo nutarimu. Siūloma nustatyti Seimo nario atostogas – 40 darbo dienų per metus. Visi Seimo nariai atostogų išeis ir iš jų sugrįš vienu metu. Atostogų pradžią ir jų pabaigą kasmet nustatys Seimas savo nutarimu. Atostogų laikas skaidomas į dvi dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas, atostogos
vykdo visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuoja savarankiškai. 2. Seimo nariams suteikiamos 40 darbo dienų kasmetinės atostogos. Visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeina ir iš jų grįžta tuo pačiu laiku, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį. Seimo narių kasmetinės atostogos į kitus metus neperkeliamos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atostogos Seimo nariams negali būti suteikiamos Seimo sesijos metu. Seimo narių kasmetinių atostogų metu Seimo plenariniai posėdžiai, Seimo narių pasitarimai, Seimo struktūrinių padalinių posėdžiai nerengiami, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atostogų laikas skaidomas į dvi dalis. Ši taisyklė nėra taikoma tais atvejais, kai kasmetinės Seimo nario atostogos nutrūksta dėl to, kad yra sušaukiama neeilinė Seimo sesija, apie kurią nebuvo paskelbta iki tų atostogų pradžios.
Seimo narių kasmetinių atostogų pradžia ir pabaiga nustatoma Seimo nutarimu. 5. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams kasmetinės atostogos Seimo Pirmininko sprendimu gali būti suteikiamos kitu laiku nei kitiems Seimo nariams, tačiau ne Seimo sesijos metu. Nustatant jų pradžią ir pabaigą privalu užtikrinti, kad Seimo Pirmininkas ir visi jo pavaduotojai nebūtų išėję atostogų vienu metu. 6. Sušaukus neeilinę Seimo sesiją, Seimo narių kasmetinės atostogos nutrūksta nuo sprendime sušaukti neeilinę Seimo sesiją nurodytos dienos. Šioje neeilinėje sesijoje Seimas priima nutarimą dėl to, ar (o jeigu taip, tai kuriuo metu) pratęsti nutrauktas Seimo narių kasmetines atostogas. Laikinas nedarbingumas, komandiruotės ar atostogų, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, laikas, sutampantis su kasmetinėmis atostogomis, nėra pagrindas perkelti ar pratęsti kasmetines atostogas . 7. Laikas, kurį Seimo narys dėl pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniuose posėdžiuose ar Seimo narių pasitarimuose, Seimo struktūrinių padalinių ar darbo grupių posėdžiuose, nėra įskaitomas į jo kasmetinių atostogų laiką. 8. Nėštumo ir gimdymo atostogos Seimo narėms, tėvystės atostogos Seimo nariams suteikiamos ir apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka. “ Nepritarti Komitetas pritarė iniciatorių pateiktai įstatymo projekto 16 straipsnio redakcijai. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir šiuos Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2018-03-28)2 Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Seimo narių veiklos principai
ir atlikdami nustatytas pareigas, Seimo nariai turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, savo veiksmais ar neveikimu nepažeisti viešosios tvarkos , gerbti bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ir geros moralės principus (visuomenės moralę) . 2. Veikos (veiksmai ar neveikimas), pažeidžiančios bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ar geros moralės principus (visuomenės moralę) šiame įstatyme suprantamos taip, kokia jų samprata taikant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus suformuota Lietuvos Respublikos teismų praktikos. 3. Eidami savo pareigas, Seimo nariai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais. Seimo nariams taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyti reikalavimai. 4. Dalyvauti Seimo posėdžiuose, Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys Seimo narys yra, posėdžiuose – Seimo nario konstitucinė pareiga
(2018-03-28)31 Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Seimo nario mandatą, šiame įstatyme nustatytas teises ir veiklos
garantijas Seimo narys gali naudoti tik visuomenės ir valstybės interesais ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali jų panaudoti siekdamas naudos sau ar kitiems asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai gauti .“
(2018-03-28)34 Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų, jeigu jomis Seimo narys naudojasi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, viešąją tvarką, nesilaikydamas gerų papročių, bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų (visuomenės moralės).
Neįgalaus Seimo nario teisė į tinkamas darbo sąlygas, atitinkančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pricipus, turėtų būti užtikrintos ir be šių perteklinių nuostatų. (6 str. 2 d. (dėl papildomo padėjėjo-sekretoriaus etato) ir 15 str. 3 d. (papildomos lėšos pritaikyto būsto nuomai) nuostatas siūlome palikti įstatyme, nes joms įgyvendinti reikalingos nuolatinės papildomos lėšos). Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
patalpas Seimo rūmuose, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Suteikti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas darbo patalpas negu kitiems galima tik tuo atveju, kai tai būtina dėl tam Seimo nariui pavestų papildomų pareigų, taip pat turinčiam specialiųjų poreikių Seimo nariui “. Pritarti
ir darbo komitetas (2018-03-28)5 Argumentai: Neįgalaus Seimo nario teisė į tinkamas darbo sąlygas, atitinkančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pricipus, turėtų būti užtikrintos ir be šių perteklinių nuostatų. (6 str. 2 d. (dėl papildomo padėjėjo-sekretoriaus etato) ir 15 str. 3 d. (papildomos lėšos pritaikyto būsto nuomai) nuostatas siūlome palikti įstatyme, nes joms įgyvendinti reikalingos nuolatinės papildomos lėšos). Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 5 straipsnį: „
poreikių tenkinimas 1.
Seimo nariams, kuriems įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliota institucija nustatė specialiuosius poreikius, Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų sudarymo priima Seimo valdyba. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems specialiesiems poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams. “
ir darbo komitetas (2018-03-28)83 Pasiūlymas: išbraukti 8 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai patikslinti toliau einančias dalis: „
kitokį pranešimą apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pats neatlieka jo kompetencijai nepriklausančio tyrimo ir negali pavesti tokį tyrimą atlikti savo padėjėjams-sekretoriams ar visuomeniniams konsultantams. 4. 3. Susipažinęs su gautu šio straipsnio 3 dalyje nurodytu skundu, pareiškimu ar kitokiu pranešimu apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą , Seimo narys turi teisę perduoti jį ištirti valstybės ar savivaldybių institucijai, kuriai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus priskirti įgaliojimai prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ši institucija apie baigto tyrimo rezultatus praneša asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą buvo atliktas tyrimas, taip pat tą skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą jai perdavusiam Seimo nariui. 5. 4.
4Manydamas, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytame skunde, pareiškime ar kitokiame pranešime apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą yra keliamas valstybinės svarbos klausimas, Seimo narys taip pat turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą tam klausimui ištirti arba kad tą klausimą parlamentinės kontrolės tvarka nagrinėtų Seimo komitetas ar komisija. Šią teisę Seimo narys turi ir tais atvejais, kai jo netenkina šio straipsnio
4
10 Pasiūlymas: 10 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario imunitetą, nustatyti Seimo statute. Pritarti
11 6 Argumentai: Tokių atostogų rūšies Seimo nariams šis įstatymas nenustato. Pasiūlymas: Projekto 11 straipsnio 6 dalyje išbraukti žodžius „ atostogos vaikui prižiūrėti “. Pritarti
11 Pasiūlymas: 11 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario apmokėjimą už darbą, nustatyti Seimo statute. Pritarti
12 Pasiūlymas: 12 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario biuro suteikimo klausimus, nustatyti Seimo statute. Pritarti
13 Pasiūlymas: 13 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias s u Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą , nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. Pritarti
14 Pasiūlymas: 14 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių automobilių skyrimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. Pritarti
15 Pasiūlymas: 15 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario aprūpinimą būstu , nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. Pritarti 14.
18 2 Pasiūlymas: 18 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „ turi elgtis taip, kad visuomenei nekiltų įtarimo dėl tokio konflikto buvimo .“ Pritarti
19 Pasiūlymas: Nustatyti tokį „Kūrybinės veiklos“ teisinį reguliavimą, kuris būtų aiškus, suprantamas ir jo taikymas nekeltų abejonių nei Seimo nariams nei visuomenei. Pritarti
22 Pasiūlymas: Projekto 22 straipsnį išdėstyti taip:
„ 22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 2019 m. sausio 1 d.“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-10-18
dalyvavo: komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, konsultantas Bronius Kleponis. Kviestieji asmenys:
Seimo nariai: Arvydas Nekrošius, Jurgis Razma, Seimo Pirmininko padėjėjas Paulius Žeimys, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo (toliau – Įstatymas) projekte yra nustatomos teisinio reguliavimo nuostatos, kurių dauguma buvo reglamentuotos Seimo statute. Siekiant naujojo reguliavimo teisinio aiškumo (nes sistemiškai koreguojami abu teisės aktai), tikslinga nustatyti Seimo statute ir šiame Įstatyme reguliuojamų teisinių santykių atskyrimo principą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)14 2.
Projekto
teisės aktų nuostatos” yra neapibrėžta, neaiški, todėl siūloma nuostata gali būti nepritaikoma praktikoje. Jei turima galvoje įstatymo ar teisės analogija, tai turi būti aiškiai nurodyta. Taip pat šioje straipsnio dalyje siūlytina atsisakyti įstatymuose nevartojamos ir neapibrėžtos teisės akto rūšies „lokalusis teisės aktas“ nurodymo ir įvardinti tik „Seimo ar jo struktūrinių padalinių priimtus teisės aktus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)16 3.Projekto 1 straipsnio 6 dalyje vartojama jokiuose teisės aktuose neapibrėžta sąvoka
atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)22
straipsnio 2 dalies nuostata nėra konkreti ir sunkiai galės būti įgyvendinama praktikoje. Pastebėtina, kad skirtingose teisės šakose ,,bendro gyvenimo taisyklės, geri papročiai ar geros moralės principai (visuomenės moralė)” gali būti traktuojami skirtingai, todėl nenurodžius kokių teismų praktika privalu vadovautis gali kilti nevienodo nuostatos taikymo problema. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)31
straipsnio 1 dalies reikalavimas nenaudoti teisių ir veiklos garantijų siekiant naudos „kitiems asmenims“ tikslintinas, nes plačiąja prasme sąvoka
„kiti asmenys“ apima ir Tautą, kuriai Seimo narys atstovauja, ir kurios
interesais privalo veikti. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)34
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad esant joje nustatytiems pagrindams, „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų“.
Neaišku, kokiais būdais valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali „ginti“ ar „neginti“ Seimo nario teisių ir veiklos garantijų. Taip pat nėra aišku koks subjektas konstatuos, kad yra pagrindas teisių ir veiklos garantijų „negynimui“ ir kas bus arbitru, kilus ginčui dėl to. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)41
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienam Seimo nariui Seimo rūmuose skiriama atitinkamai įrengta atskira (čia ir toliau - išskirta mūsų) darbo patalpa. Svarstant šią nuostatą reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji gali būti traktuojama taip, kad ši patalpa privalo būti atskira ir nuo Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo vietos. Įvertinus praktinio tokios nuostatos taikymo aspektus, viena vertus, toks reguliavimas gali neatitikti Seimo narių interesų, kita vertus, įvertinus Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomų patalpų kiekį, gali kilti problemų tinkamai įgyvendinti projekto 6 straipsnio
pareikalauti papildomų biudžeto lėšų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)42
straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 1 dalį siūlytina įrašyti
„darbo patalpos Seimo rūmuose“, nes šioje dalyje apibrėžiamas Seimo valdybos
tvirtinamo teisės akto pavadinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)52
specialiesiems poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų.
Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą asignavimų valdytojas yra Seimo kanceliarija, valstybės biudžeto lėšos skiriamos Seimo kanceliarijos programoms finansuoti. Biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad asignavimų valdytojai rengia strateginius veiklos planus ir programas šiems planams įgyvendinti. Asignavimų valdytojai, rengdami programas ir planuodami asignavimus, skaičiuoja asignavimų poreikį programoms vykdyti. Nustačius, kad lėšos yra tikslinės, jeigu jos būtų nepanaudotos, metams pasibaigus turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą, tuo tarpu Biudžeto sandaros įstatymas, kuriame nustatytos asignavimų valdytojų teisės ir pareigos, suteikia asignavimų valdytojams teisę perskirstyti asignavimus tarp programų pagal ekonominę klasifikaciją, todėl šiuo pasiūlymu būtų ribojamos asignavimų valdytojų teisės. Įstatymo projekte nuostata, kuri numato tikslines lėšas iš valstybės biudžeto Seimo narių specialiesiems poreikiams finansuoti, nėra tinkama ir dėl to, kad specialieji poreikiai finansuojami pagal specialias valstybės programas (pavyzdžiui, būsto pritaikymo neįgaliesiems). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, formuluotę „negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams“ taip pat siūlytina braukti arba tikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)72
straipsnio 2 dalį siūlytina tobulinti, atsisakyti blanketinio pobūdžio nuorodos į šio straipsnio 1 dalį ir formuluotes tarpusavyje derinti su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Seimo valdyba nustato Seimo nario visuomeninių konsultantų įgaliojimus , todėl šio straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kad Seimo nario visuomeninio konsultanto įgaliojimus patvirtinantį dokumentą ir jo išdavimo tvarką nustato Seimo valdyba. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)8
pavadinimas suponuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojama Seimo narių teisė gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų . Tačiau straipsnio nuostatos susijusios tik su Seimo nario teise gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Be to, šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse reguliuojami teisiniai santykiai nėra susiję su teise gauti informaciją, todėl svarstytina, ar jie neturėtų būti reguliuojami atskirame straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)9
gyventojais sudarymą. Pastebėtina, kad pagal galiojantį Seimo statuto 12 straipsnį, Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais , o galiojančio Seimo statuto 13 straipsnyje nustatyta, kokios sąlygos turi būti sudarytos Seimo nariui susitikti su rinkėjais. Kartu su vertinamu projektu teikiamu Seimo statuto pakeitimo projektu (reg. Nr. XIIIP-960) siūloma Seimo statuto 12 straipsnyje palikti nuostatas dėl Seimo nario pareigos susitikinėti su rinkėjais , o 13 straipsnį siūloma pripažinti netekusiu galios. Taigi manytina, kad Seimo nariui susitikti su rinkėjais sąlygos turėtų būti sudaromos vertinamo įstatymo nustatyta tvarka.
Siekiant išvengti skirtingo teisės normos aiškinimo dėl skirtingos dviejų teisės aktų terminijos, svarstytina galimybė suvienodinti vertinamo įstatymo projekto straipsnio ir Seimo statuto 12 straipsnio terminiją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)9
privalo elgtis tais atvejais, kai patalpų susitikti su gyventojais vienu metu pageidauja ne vienas, o keli Seimo nariai, o tokių patalpų nėra pakankamai jų visų poreikiams patenkinti. Pritarti
Teisės departamentas (2017-07-10)102
įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)103
būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo. Ši nuostata kelia abejonių dėl jos taikymo praktikoje. Pirma, tam, kad nustatyti, kokia bausmė yra numatyta už daromą nusikaltimą, ši veika turi būti kvalifikuota. Kvalifikuoti nusikalstamas veikas gali tik kompetentingi subjektai. Taigi užtikus Seimo narį, bedarantį nusikaltimą, abejotina, ar galima iš karto kvalifikuoti jo veiksmus bei nustatyti, kokia bausmė už tai numatyta.
Antra, netgi preziumuojant, kad Seimo narį, bedarantį nusikaltimą užtiko kompetentingas subjektas, galintis tiek kvalifikuoti Seimo nario veiksmus, tiek nustatyti, kokia bausmė jam yra numatyta, išlieka tikimybė, kad Seimo nario veiksmai vėliau bus perkvalifikuoti. Tuo atveju, jeigu Seimo nario veiksmai būtų perkvalifikuoti į lengvesnį nusikaltimą, teikiamo projekto 10 straipsnio
atitinkamiems subjektams kiltų nepagrįsta atsakomybė. Trečia, teikiamo projekto 10 straipsnio 3 dalies formuluotė „už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo“ suponuoja, kad teikiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalis negalės būti taikoma tais atvejais, kai Seimo narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeisti visuomenės interesai. Juo labiau, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Seimo nario mandatas gali būti naudojamas vien visuomenės ir valstybės interesais, ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali būti naudojamas savo ar kitų asmenų privačiai naudai tiesiogiai ar netiesiogiai gauti“. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)10
straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama formuluotė ,,generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas”. Nėra aišku ar atitinkamas teises ir pareigas turės generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris ne eina generalinio prokuroro pareigas, o šį pavaduoja. Pritarti Žr. Komiteto sprendimą Nr. 6.1.2. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)105 17.
Projekto
vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 145 straipsnio 3 dalį, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Svarstytina, ar pritarus teikiamam projektui, nebūtų nepagrįstai išplėstos generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo kompetencijos ribos. Be to, svarstytina, ar pritarus siūlomam įstatymo projektui, teisėsaugos institucijoms nebūtų sudarytos galimybės daryti poveikį Seimo nariams, tuo pačiu paveikti viso Seimo veiklą ir jo priimamus sprendimus. Konstitucijos 62 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo nario asmens neliečiamybė gali būti atimta tik Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka. Konstitucijos 22 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Taigi Konstitucija suteikia Seimo nario laisvei didesnę apsaugą nei kitiems asmenims. Krata ir poėmis mūsų nuomone yra procesinės prievartos priemonės, kurių taikymas be Seimo sutikimo reikštų Seimo nario laisvės varžymą.
Remiantis baudžiamojo proceso doktrina - „procesinės prievartos priemonės – įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų“ [GODA, Gintaras; et al. Baudžiamojo proceso teisė. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, p. 222]. Todėl krata ir poėmis patenka į Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinių Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistema inter alia apima Seimo nario imunitetus (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis yra įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos jo, kaip Tautos atstovo, pareigoms tinkamai atlikti;
Seimo narių, įgyvendinančių jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, imunitetas turi užtikrinti, kad Seimas galės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas); Seimo nario teisė į laisvę ir asmens neliečiamybė jo kadencijos laikotarpiu gali būti ribojama tik Seimo sutikimu (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas). Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės (Konstitucinio Teismo 2016 n. balandžio 27 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarime cituoja Venecijos komisijos 2014 m. kovo 21–22 d.
98-ojoje plenarinėje sesijoje priimtą Ataskaitą apie parlamento nario imuniteto apimtį ir panaikinimą (toliau – Ataskaita). Siekiant išvengti piktnaudžiavimo imunitetu ir atrankinio pobūdžio bei savavališkų sprendimų priėmimo, taip pat užtikrinti reikiamą procedūros skaidrumą, Ataskaitoje suformuluoti parlamento nario imuniteto panaikinimo kriterijai ir gairės (1 punktas). Kaip antai Ataskaitoje nurodoma, kad parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti parlamentą nuo nepagrįsto vykdomosios valdžios ir teismų spaudimo (127 punktas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)105
darbo patalpose Seimo rūmuose, taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų. Diskutuotina, kaip šios nuostatos įgyvendinimas būtų užtikrinamas, jei krata ar poėmis, kaip numato tos pačios dalies nuostatos, būtų atliekami be prokuroro sutikimo ir jam nedalyvaujant - jei Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos, t.y. nedelsiant ir neatsiejamai nuo nusikalstamos veikos darymo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)105
kitos pusės nėra aiški Seimo pirmininko ar vieno iš jo pavaduotojų dalyvavimo procesinė paskirtis, turimos teisės, įgaliojimai. Nėra aišku ar ši nuostata yra speciali BPK normų atžvilgiu. Pritarti Žr. Komiteto sprendimą Nr. 6.1.2. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)111
iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atitinkamų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, biudžeto asignavimai skiriami ne Seimui, bet biudžeto asignavimų valdytojai Seimo kanceliarijai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)111
straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti įstatymo pavadinimo sutrumpinimo, nes, pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)114
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, nes antraip Seimo narių, kurie yra paskirti Ministru Pirmininku ar ministru, darbo apmokėjimo reguliavimas nebus nuoseklus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)11
reikėtų tikslinti ir atskirai reglamentuoti pagrindus, kai darbo užmokestis mažinamas dėl to, kad Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose be svarbių pateisinamų priežasčių , ir pagrindus, kai Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose dėl svarbių pateisinamų priežasčių, tačiau už tą laiką jam apmokama kitų įstatymu nustatyta tvarka . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Seimo nariai yra draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, todėl ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais jiems mokamos socialinio draudimo išmokos.
Taigi, minėtos priežastys yra svarbios ir pateisinančios Seimo nario nebuvimą darbe, tačiau dėl šių priežasčių nebuvusiam darbe Seimo nariui darbo užmokestis negali būti mokamas, nes už nurodytus laikotarpius skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos (su išimtimis, nustatytomis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo III skyriuje), antraip už tą patį laikotarpį būtų nustatytas dvigubas apmokėjimas. Pritarti
Teisės departamentas (2017-07-10)121
dalyje siūloma nustatyti, kad „kai rinkimų apygarda apima daugiau nei vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą“. Pažymime, kad nenurodžius, kokia apygarda turima omenyje, ši nuostata būtų taikoma ir vienmandatėse, ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams. Pagal tos pačios dalies nuostatas, „sprendimus dėl savivaldybių, kuriose įrengiami daugiamandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos“. Kadangi didžiausias savivaldybių, kuriose gali būti įrengiamas Seimo nario biuras, skaičius nėra numatytas, daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurų skaičius frakcijos sprendimu galėtų būti žymiai didesnis, nei vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių. Taip Seimo nariai, išrinkti daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, galėtų būti traktuojami nepagrįstai skirtingai. Pritarti
Teisės departamentas (2017-07-10)122 25.
Siūlytina projekto 12 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vietoje formuluotės „už naudojimąsi telefonu ir internetu“ vartoti „Seimo biuro telekomunikacijų išlaidas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)131
paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“, įrašant po žodžio „ūkio“ žodį „darbuotojų“ ir nustatant, koks darbo užmokestis – bruto ar neto turimas omenyje, taip pat paskelbimo šaltinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)1329
nariui atlyginamos su parlamentine veikla susijusios reklamos socialiniuose tinkluose išlaidos, išskyrus politinės kampanijos išlaidas, t.y. nustatyti ribojimą, analogišką projekto 9 straipsnio 3 daliai. Pritarti
Teisės departamentas (2017-07-10)13
tarp atsiskaitymo už lėšas laikotarpio ir laikotarpių, tarp kurių gali būti perkeliamos lėšos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)152
dalyje siūloma nustatyti: „Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau, nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priima Seimo valdyba“, o 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.“ Projektas tobulintinas.
Neaišku, kas ir kokia tvarka kompensuoja kitas Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidas (mokesčius už šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas), kas ir kokia tvarka moka Seimo nariui išnuomoto būsto nuomos išlaidas, įskaitant išlaidas už šaltą ir karštą vandenį, elektrą, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)155
dalyje siūloma nustatyti: „Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys privalo per 15 kalendorinių dienų išsikelti iš užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje.“ Neaišku, per kokį terminą buvęs Seimo narys turėtų išsikelti iš jam išnuomotų patalpų ir už jas atsiskaityti. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-07-10)17
siūloma nustatyti garantijas nutrūkus Seimo nario įgaliojimams – išmokėti atitinkamo dydžio išmokas buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais (pasibaigus įgaliojimams, pripažinus negaliojančiais rinkimus ar esant šiurkščiam rinkimų įstatymo pažeidimui), taip pat Seimo nario šeimos nariams, kai Seimo nario įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju (Seimo nariui mirus).
Pastebėtina, kad pagal galiojančias Seimo statuto 155 straipsnio nuostatas išeitinės išmokos išmokamos ir buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto pagrindu (teismui pripažinus asmenį neveiksniu). Neaišku, kodėl siūloma atsisakyti išmokos išmokėjimo nurodytu atveju. Pritarti
202
33Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-07-13) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą Nr. XIIIP-957, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Kęstutis Urba, 2017-07-28, Nr. g-2017-8842 „Prašau nedelsiant pareikalauti iš Seimo narių deklaruoti savas poilsiavimo dienas ir užtikrinti jų veiklos skaidrumą – įgyvendinti Konstituciją“. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-08-09 Nr. 4-01-5923 1.
Seimo Teisės departamento 2017-07-10 išvados Nr. XIIIP-957 14-19 punktuose pateiktoms pastaboms dėl Projekto Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, manome, kad minėta nuostata svarstytina keliais aspektais:
dalimi siekiama numatyti, kad ,, Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui.<...>
“. Praktikoje vykdant kriminalinę žvalgybą, informacija gali būti gaunama
taikant įvairius kriminalinės žvalgybos būdus ir priemones, tarp kurių yra ir nesankcionuojamų ( pvz.: agentūrinė veikla, apklausa). Paprastai šiais informacijos rinkimo būdais, informacija gaunama betarpiškai bendraujant su informaciją turinčiu asmeniu. Pokalbio metu informaciją turintis asmuo ją pateikia pareigūnui, kuri yra įforminama kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo nustatyta tvarka. Taigi minėtais informacijos rinkimo būdais, gali būti gauta informacijos ir apie Seimo narį, tačiau to iš anksto neplanuojant. Tokiu atveju, mūsų nuomone, nelai kytina , kad prieš Seimo narį buvo naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai, tačiau gali būti aiškinama ir kitaip, kad tokiu atveju prieš Seimo narį jau pradedama naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemones .
Atitinkamai siekdami išvengti skirtingo minėtos normos aiškinimo siūlytume nustatyti, kad „ Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui , išskyrus atvejus, kai pirminė kriminalinės žvalgybos informacija apie Seimo narį gaunama naudojant kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kurie nukreipti prieš kitus kriminalinės žvalgybos objektus.“
tarnyba 2017-08-09 Nr. 4-01-5923
Teismų įstatymo Nr. I-480
Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalį numatant, kad pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemonės galima ne tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio asmens sprendimu, bet ir jų įgalioto pareigūno sprendimu ir sutikus ne tik generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui, bet ir jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Tokios nuostatos užtikrintų spartesnį kriminalinės žvalgybos tyrimo procesą bei vienodą teisinį reguliavimą prieš valdžios atstovus.
Papildomai pažymėtina, kad teritoriniu aspektu kriminalinės žvalgybos tyrimas galėtų būti apsunkintas bei prarastų operatyvumo aspektą, jeigu sprendimą dėl tam tikrų priemonių panaudojimo galėtų pradėti tik Generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas. Spręsti pagrindiniame komitete
tarnyba 2017-08-09 Nr. 4-01-5923
siekiama nustatyti, kad ,, Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką“ . Manome, kad Seimo narys turėtų nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių ne tik kai kyla interesų konfliktas, bet ir tada, kai gali kilti interesų konfliktas. Todėl siūlome tikslinti šią nuostatą siekiant nustatyti, kad ,, Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių gali kilti ar kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2017-07-18)16 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. vasario 10 d. sprendime konstatavo , kad Seimo, kaip Tautos atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, veiklos nepertraukiamumas ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo ir profesionalaus politiko, veiklos nepertraukiamumas jokiu būdu nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Būtent dėl to, kad Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, taip pat dėl to, kad pagal Konstituciją Seimo nario veikla yra jo nuolatinis darbas, už kurį Seimo nariui mokamas atlyginimas ir kurio tinkamą atlikimą turi užtikrinti atitinkamos socialinės garantijos bei specialios Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos parlamentinės veiklos garantijos, Seimo nario konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas negali būti paneigta arba negali būti nepagrįstai suvaržytas šios teisės įgyvendinimas. Ypač pabrėžtina, kad pagal Konstituciją nei poilsio ir laisvalaikio, nei kasmetinių mokamų atostogų metu Seimo narys nepraranda Tautos atstovo statuso: kaip darbo Seimo sesijų metu, Seimo komitetų, kitų Seimo struktūrinių padalinių posėdžių, vykstančių ne per Seimo sesijas, metu, taip ir poilsio, laisvalaikio, kasmetinių mokamų atostogų metu jis išlaiko visus savo, kaip Tautos atstovo, įgaliojimus, o Seimas, net jei Tautos atstovai atostogauja, nepaliauja buvęs Tautos atstovybe ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Pažymėtina, kad Seimo narių atostogos turi būti nustatytos ne bet kokiu Seimo išleistu teisės aktu, o būtent įstatymu, kuriame turi būti numatyta Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų trukmė, atostogų apmokėjimo dydis, kitos esminės atostogų sąlygos.
Tačiau Seimas, atsižvelgdamas į savo darbotvarkę, sprendžiamus klausimus, kitas aplinkybes, kiekvienais metais gali Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų laiką (jų pradžios ir pabaigos tikslias datas) atskirai nustatyti poįstatyminiu aktu – Seimo nutarimu. Siūloma nustatyti Seimo nario atostogas – 40 darbo dienų per metus. Visi Seimo nariai atostogų išeis ir iš jų sugrįš vienu metu. Atostogų pradžią ir jų pabaigą kasmet nustatys Seimas savo nutarimu. Atostogų laikas skaidomas į dvi dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas, atostogos
vykdo visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuoja savarankiškai. 2. Seimo nariams suteikiamos 40 darbo dienų kasmetinės atostogos. Visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeina ir iš jų grįžta tuo pačiu laiku, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį. Seimo narių kasmetinės atostogos į kitus metus neperkeliamos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atostogos Seimo nariams negali būti suteikiamos Seimo sesijos metu. Seimo narių kasmetinių atostogų metu Seimo plenariniai posėdžiai, Seimo narių pasitarimai, Seimo struktūrinių padalinių posėdžiai nerengiami, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atostogų laikas skaidomas į dvi dalis. Ši taisyklė nėra taikoma tais atvejais, kai kasmetinės Seimo nario atostogos nutrūksta dėl to, kad yra sušaukiama neeilinė Seimo sesija, apie kurią nebuvo paskelbta iki tų atostogų pradžios.
Seimo narių kasmetinių atostogų pradžia ir pabaiga nustatoma Seimo nutarimu. 5. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams kasmetinės atostogos Seimo Pirmininko sprendimu gali būti suteikiamos kitu laiku nei kitiems Seimo nariams, tačiau ne Seimo sesijos metu. Nustatant jų pradžią ir pabaigą privalu užtikrinti, kad Seimo Pirmininkas ir visi jo pavaduotojai nebūtų išėję atostogų vienu metu. 6. Sušaukus neeilinę Seimo sesiją, Seimo narių kasmetinės atostogos nutrūksta nuo sprendime sušaukti neeilinę Seimo sesiją nurodytos dienos. Šioje neeilinėje sesijoje Seimas priima nutarimą dėl to, ar (o jeigu taip, tai kuriuo metu) pratęsti nutrauktas Seimo narių kasmetines atostogas. Laikinas nedarbingumas, komandiruotės ar atostogų, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, laikas, sutampantis su kasmetinėmis atostogomis, nėra pagrindas perkelti ar pratęsti kasmetines atostogas . 7. Laikas, kurį Seimo narys dėl pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniuose posėdžiuose ar Seimo narių pasitarimuose, Seimo struktūrinių padalinių ar darbo grupių posėdžiuose, nėra įskaitomas į jo kasmetinių atostogų laiką. 8. Nėštumo ir gimdymo atostogos Seimo narėms, tėvystės atostogos Seimo nariams suteikiamos ir apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka. “ Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5. 2. Seimo narys S. Jovaiša (2017-07-05)116 Argumentai: pasiūlymai teikiami siekiant aiškiau reglamentuoti įstatymo nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, jeigu Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje nedalyvavo pakaitinis Seimo narys laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.“
(2017-07-05)1326 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Seimo nario biure esančios biuro įrangos , kompiuterinės technikos įsigijimo ir (ar) nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto, draudimo, taip pat programinės įrangos įsigijimo išlaidos, taip pat kai Seimo narys nuomojasi patalpas biurui, Seimo nario biuro patalpos nuomos ir išlaikymo išlaidos;
nariams nuomotis automobilius iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų nepasiteisino. Pinigų suma parlamentinei veiklai liko nepakitusi, todėl biudžeto išlaidos nesumažėjo. Siekiant, kad automobilis būtų nuomojamas darbui, o ne prabangai, pakanka nustatyti tam skiriamų lėšų limitą. Siūlau nustatyti, kad Seimo nario parlamentinei veiklai vykdyti skirto automobilio nuomai iš parlamentinių lėšų būtų galima skirti ne daugiau kaip 0,5 VMDU dydžio sumą.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) Seimo nario parlamentinei veiklai naudojamos
transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo, trumpalaikės automobilio nuomos (ne daugiau kaip už 7 dienas per mėnesį) išlaidos (ne daugiau kaip 0,5 VMDU dydžio suma) ;“ Nepritarti Įstatymo projekte n ustatytais būdais yra tinkamai užtikrinamas Seimo narių kelionių organizavimas ir susisiekimas (suteikiamas Seimo kanceliarijos transportas, numatyta trumpalaikė nuoma, taksi paslaugos, kompensuojamos automobilio remonto išlaidos). 5. Seimo narys S. Jovaiša (2017-07-05)154 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už
šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis tuo atveju, jeigu Seimo viešbutyje gyvena su šeimos nariais.
straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Seimo nariams gali neatlygintinai padėti
fiziniai asmenys – visuomeniniai konsultantai. Seimo narys pats sprendžia kiek turėti visuomeninių konsultantų. Visuomeninių konsultantų galimą maksimalų skaičių ir jų įgaliojimus nustato Seimo valdyba.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, jog visuomeninių konsultantų statusas nereikalauja valstybės biudžeto lėšų, nėra pagrindo nustatyti maksimalaus jų skaičiaus. 7. Seimo narys J. Razma (2017-07-04)12 1, 2, 3 Pasiūlymas:
Siūlau 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„1. Kiekvienas Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos
atstovo įgaliojimams vykdyti.
Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą. Sprendim ą , kurioje savivaldybėje įrengiam as daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkt o Seimo nari o biura s , priima Seimo narys frakcijos . 2. Patalpas Seimo nario biurui pagal panaudos sutartį nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia savivaldybė. Už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka Seimo kanceliarija. Už naudojimąsi telefonu ir internetu apmoka Seimo narys iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti . 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pa talpos suteikiamos nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario įgaliojimų laikui . Suteikiamos patalpos turi būti ne mažesn ės kaip 12 m2 ir ne didesnės kaip 24 m2 bei atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus , su įrengtomis darbo vietomis Seimo nariui ir Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, telefoniniu ir internetiniu ryšiu, taip pat esant galimybei su laukiamuoju ir sąlygomis Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais.
Seimo nario sutikimu jam gali būti skiriamos ir mažesnės nei 12 m 2 patalpos.“ Iš dalies pritarti Komitetas pritaria siūlomam straipsnio 1 dalies pakeitimui ir nuostatai, jog „Seimo nario sutikimu jam gali būti skiriamos ir mažesnės nei 12 m 2 patalpos.“ Komitetas nepritaria siūlomam 2 dalies pakeitimui, kadangi papildomos finansinės ir administracinės naštos Seimo kanceliarijai nustatymas, mokant komunalinius mokesčius už savivaldybių Seimo nariui suteiktas patalpas, yra netikslingas, nes didina biurokratinių procedūrų kiekį. Taip pat nepritarta pa siūlymui 3 dalyje nustatyti maksimalų patalpų dydį, nes tokį sprendimą Savivaldybės priims pačios pagal turimus patalpų išteklius. 8. Seimo narys J. Razma (2017-07-04)132 12 Pasiūlymas:
Siūlau išbraukti 13 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir buvusius 13-15 punktus atitinkamai laikyti 12-14 punktais. “
12) transporto priemonės nuomos ekskursijoms į Seimo rūmus išlaidos;
“ Nepritarti Šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su parlamentine veikla, nes rinkėjų ekskursijos prisideda prie Lietuvos Respublikos Seimo siekio didinti institucijos populiarumą ir visuomenės pasitikėjimą ja. 9. Seimo narys J. Razma (2017-07-04)
13 4 Pasiūlymas : Siūlau 13 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip: „4.
Seimo vadovams, taip pat Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,4 0,2 VMDU dydžio suma, kitų komitetų ir komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,2 0,1
dydžio suma , kitiems Seimo nariams – 0,15 0,05 VMDU dydžio suma.“ Nepritarti Seimo nariams apmokėti už kai kurias su Seimo nario veikla susijusias paslaugas tenka ir telefonu. Vykstant į užsienio komandiruotes, taip pat reikalingas projekte numatytas limitas. 10. Seimo narys J. Razma (2017-07-04)151 Pasiūlymas:
Siūlau 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo
rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris šiuo atstumu neturi jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto , pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Apie šio būsto poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.“
(2017-07-04)16 Pasiūlymas: Siūlau 16 straipsnį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas
Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių, planuoja savarankiškai, jame Seimo valdybos nustatyta tvarka numatydamas ir 20 darbo dienų atostogų laiką .“ Nepritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5. 12. Seimo narys A.
Seimo narys A. Nekrošius (2017-07-04)114 Argumentai: Priėmus projekto nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario, kuris kartu yra ir ministras arba Ministras Pirmininkas, darbo užmokestį, lyginant su dabartine padėtimi tokių asmenų darbo užmokestis padidėtų. Siūlau nekeisti galiojančio teisinio reguliavimo šiuo aspektu. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Seimo nario, kuris yra Ministras Pirmininkas
arba ministras, darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatym u o nuostatomis .“ Nepritarti Esamas teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinės doktrinos. 13. Seimo nariai: Gintautas Kindurys, Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Rastenis , Petras Valiūnas, Agnė Širinskienė, (2017-08-31)12 Argumentai:
Siekiant išvengti įstatymo taikymo nelogiškumo, tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, siūloma, kad Seimo narys galėtų turėti po vieną atitinkamų savivaldybių, kurių teritorijose yra Seimo nario rinkiminė apygarda biurą (projekte nurodyta „daugiau negu vieną“). Atsižvelgiant į internetinio ryšio prieinamumo technines galimybes (dažnai biuruose yra bevielio internetinio ryšio prieiga, arba savivaldybė negali paskaičiuoti, kiek konkrečiai kabinete yra suvartojama interneto kiekio, arba savivaldybė naudojasi neriboto interneto kiekio paslauga), tikslinga, kad interneto ryšio paslaugos būtų priskiriamos prie komunalinių paslaugų grupės, kurias apmoka savivaldybė. Seimo nariui ir jo padėjėjui yra suteikiamos mobiliojo ryšio priemonės ir už ryšio paslaugas yra galimybė mokėti iš Seimo nario parlamentinėms išlaidoms skiriamų lėšų. Todėl tikslinga išbraukti reikalavimą dėl telefoninio ryšio būtinumo suteikiamose patalpose. Siūloma nustatyti, kad patalpos turi būti suteikiamos Seimo nario arba Seimo frakcijos nurodytoje gyvenamojoje teritorijoje.
Yra atvejų, kai patalpos suteikiamos ne ten kur pageidauja Seimo narys, toli nuo savivaldybės administracinio centro. Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Biuras
Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu po vieną tos savivaldybės suteiktą biurą. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos. 2. Patalpas Seimo nario biurui nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, internetinį ryšį , šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia savivaldybė. Už naudojimąsi telefonu ir internetu apmoka Seimo narys iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti . 3. Šio straipsnio
talpos suteikiamos nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario įgaliojimų laikui .
Suteikiamos p Patalpos turi būti suteikiamos toje gyvenamojoje teritorijoje, kurią prašyme savivaldybei nurodė Seimo narys arba Seimo frakcija, jos turi būti ne mažesn ės kaip 12 m2 bei atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus , su įrengtomis darbo vietomis Seimo nariui ir Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, telefoniniu ir internetiniu ryšiu, taip pat esant galimybei su laukiamuoju ir sąlygomis Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais. 4. Prireikus, Seimo narys turi teisę nuomotis patalpas Seimo nario biurui. Tokiu atveju už Seimo nario biuro nuomą ir išlaikymą apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
:
iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-957 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas, ir Komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
2) Įstatymo projekto 10 straipsnyje „Seimo nario imunitetas“ yra reglamentuojami klausimai susiję su teisėsaugos institucijų veikla, pareigūnų teisėmis ir pareigomis. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomas siūlomas teisinis reguliavimas, siūlome apsvarstyti poreikį keisti Baudžiamojo proceso kodeksą ir Kriminalinės žvalgybos įstatymą, būtent juose nustatant procesines ir procedūrines nuostatas, kurias siūloma nustatyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Nusprendus keisti Baudžiamojo proceso kodeksą ir Kriminalinės žvalgybos įstatymą, siūlome sistemiškai apsvarstyti analogiškų teisėsaugos institucijų veiksmų taikymo klausimus visų imunitetą turinčių asmenų atžvilgiu. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-10-18)3 1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu yra konkretizuojamas viešojo ir privataus intereso santykis, siekiant teisinio aiškumo siūlome atitinkamai patikslinti Įstatymo projektą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Seimo nario manda tą, šiame įstatyme nustatytas teises ir veiklos garantijas Seimo narys gali naudoti tik viešaisiais visuomenės ir valstybės interesais ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali jų panaudoti siekdama privačios naudos sau ar kitiems asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai gauti.“ Pritarti
8 5 Argumentai: Įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta Seimo nario teisė Seimo statuto nustatyta tvarka inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą. Subjektai, turintys teisės inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą yra nustatyti Statuto 73 straipsnyje ( Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Manydamas, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytame skunde, pareiškime ar kitokiame pranešime yra keliamas valstybinės svarbos klausimas, Seimo narys taip pat turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka inicijuoti motyvuotu raštu kreiptis į iniciatyvos teisę sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją turinčius subjektus dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą sudarymo tam klausimui ištirti arba kad tą klausimą parlamentinės kontrolės tvarka nagrinėtų Seimo komitetas ar komisija. Šią teisę Seimo narys turi ir tais atvejais, kai jo netenkina šio straipsnio 4 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai.“ Pritarti 3.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-10-18)102 Argumentai: Baudžiamajame kodekse buvusi nusikalstama veika „Įžeidimas“ dekriminalizuota nuo
išbraukti nesamą nusikalstamą veiką už įžeidimą . Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo,
Seimo struktūrinių padalinių, frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.“
ir savivaldybių komitetas (2017-10-18)131 Argumentai: Dabar galiojančiuose Seimo statuto nuostatose nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo numatyta atstatyti Seimo nario išlaidų, susijusių su jų parlamentine veikla, dydį iki 1,7 VMDU (buvusį iki ekomoninio sunkmečio). Įstatymo projekte siūlome lėšų dydį atstatyti bent iki 1,5 VMDU. Įvertinus infiliacijos mastą manome, jog siūlomas dydis būtų adekvatus ir visiškai kompensuotų dėl Seimo nario veiklos patiriamas išlaidas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nariui išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama1 1,5 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau
Pritarti 5.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-10-18)16 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - LRKT) 2004-02-01, 2005-02-10, 2010-10-27 nutarimuose konstatavo , kad Seimo , kaip Tautos atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, veiklos nepertraukiamumas ir Seimo nario , kaip Tautos atstovo ir profesionalaus politiko, veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį , taip pat kasmetines mokamas atostogas . Ypač pabrėžtina, kad pagal Konstituciją nei poilsio ir laisvalaikio, nei kasmetinių mokamų atostogų metu Seimo narys nepraranda Tautos atstovo statuso : kaip darbo Seimo sesijų metu, Seimo komitetų, kitų Seimo struktūrinių padalinių posėdžių, vykstančių ne per Seimo sesijas, metu, taip ir poilsio, laisvalaikio, kasmetinių mokamų atostogų metu jis išlaiko visus savo, kaip Tautos atstovo, įgaliojimus, o Seimas, net jei Tautos atstovai atostogauja, nepaliauja buvęs Tautos atstovybe ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Ši, aiškinant Lietuvos Respublikos Konstituciją, LRKT formuojama Seimo nario statuso specifika, sudaro prielaidas ir jo veiklos ir darbo organizavimo specifikai. Seimo nario darbo laikas sąlyginai skirstytinas į dvi rūšis: 1. Privalomas darbo laikas , kuomet Seimo narys turi pareigą dalyvauti Seimo valdybos ar kitų struktūrų iš anksto suplanuotoje Seimo, jo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, ar kitoje tiesiogiai su Seimu, kaip Tautos atstovybe, susijusioje oficialioje veikloje; 2.
Savarankiškai organizuojamas darbo laikas , kuomet nevyksta aukščiau nurodyta Seimo veikla, o darbo ir poilsio laiko režimą pasirenka pats Seimo narys savo nuožiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad dirbant privalomąjį darbo laiką, darbo ir poilsio laiko paros, savaitės režimas Įstatymo projekte (nei Seimo narių pasiūlymuose) taip pat nėra siūlomas nustatyti. LRKT yra konkrečiai pasisakęs dėl teisės į mokamas kasmetines atostogas, tačiau nekalba apie paros ar savaitės poilsio laiką (Konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad Seimo narys apskritai turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, o konkretus klausimas dėl kitos rūšies poilsio, nei kasmetinis, nebuvo keliamas). Nustačius mokamas kasmetines atostogas ir nenustačius kitų poilsio reikalavimų, toks teisinis reguliavimas galėtų būti vertinama kaip teisės spraga legislatyvinė omisija (nenustatymas teisinio reguliavimo, kuris pagal Konstitucija turėtų būti nustatytas). Tačiau bandymas griežtai reglamentuoti visų rūšių Seimo narių poilsį (paros, savaitės, kasmetinį), taip pat gali būti nesuderinamas su Seimo nario konstituciniu statusu. Savo ruožtu apibendrintai pateikiame kitų valstybių teisinį reguliavimą. Parlamentų narių atostogos numatytos Slovėnijoje, Makedonijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Gruzijoje, Armėnijoje, taip pat Azerbaidžane ir Bulgarijoje (šaltinis Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimo skyriaus 2017-10-12 susisteminta informacija).
Kitose Europos Sąjungos valstybėse, JAV, Kanadoje, pačiame Europos Parlamente ir kt. (šaltinis Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimo skyriaus 2010-10-19 susisteminta informacija), parlamentų narių atostogos nenumatytos. Tai aiškintina parlamentų narių, kaip tautos atstovų, statuso ypatumais bei įgaliojimų nepertraukiamumo principu, dėl ko jiems netaikomas poilsio ir darbo laiko imperatyvios nuostatos. Atkreipiame dėmesį, jog ir Lietuvos teisės sistemoje yra numatyta laisvųjų profesijų grupė (pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymą dirbantys asmenys ar verslo liudijimus turintys asmenys), kurioms taip pat nenustatomos imperatyvios taisyklės, dėl darbo ir poilsio laiko. Taip pat svarbu paminėti, jog galiojančioje Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tarp eilinių Seimo sesijų paprastai daroma komitetų darbo 1 mėnesio pertrauka. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas, netiesiogiai sudaro prielaidas egzistuoti Seimo narių kasmetiniam poilsiui tarp Seimo sesijų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įstatymo projekte siūlome numatyti, jog Seimo narys turi teisę į 40 laisvadienių, kurie skaičiuojami darbo dienomis. Seimo nariui suteikiama galimybė nustatyta teise pasinaudoti savo nuožiūra pačiam planuojant laisvadienius. Kasmetinių atostogų ir laisvadienių skirtumai: 1. Seimo narys, atsižvelgdamas į įstatyme nustatytus kriterijus, laisvai planuoja priklausančius laisvadienius; 2. Suplanuotų laisvadienių laikotarpiu jam mokamas nustatytas darbo užmokesti, kompensuojamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusios išlaidos bei taikomos kitos jo veiklos garantijos.
Kitaip tariant, suplanavus laisvadienius, Seimo nariui užtikrinamos darbo užmokesčio ir kitos su tautos atstovo statusu susijusios veiklos garantijos. Iš esmės, atsižvelgiant į Seimo nario statuso specifiką, taip būtų įtvirtinamas mokamas kasmetinis poilsis. Manome, jog toks teisinis reguliavimas užtikrintų konstitucinių Seimo nario veiklos nepertraukiamumo ir teisės į poilsį ir laisvalaikį, bei mokamas kasmetines atostogas principų suderinimą ir tinkamą įgyvendinimą. Manome, jog siūlomu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant ir į kitų demokratinių valstybių teisinio reguliavimo tendencijas, būtų tinkamai įgyvendintas ir LRKT nutarimas dėl mokamo poilsio laiko Seimo nariams įstatyme nustatymo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas
nariai savo įgaliojimus vykdo visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuoja savarankiškai. 2. Seimo narys tarp Seimo sesijų turi teisę į 40 laisvadienių, kurie skaičiuojami darbo dienomis. 3. Laisvadienius Seimo narys gali planuoti laikotarpiu tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių. Seimo narių laisvadieniai į kitus metus neperkeliami. 4. Seimo narys apie suplanuotus laisvadienius iki jų pradžios informuoja Seimo valdybą. Seimo narys informaciją apie laisvadienius skelbia viešai. 5. Seimo nario darbo užmokestis mokamas, su Seimo nario parlamentine veikla susijusios išlaidos apmokamos bei kitos jo veiklos garantijos laisvadienių metu taikomos įprasta tvarka. 6.
neeilinę Seimo sesiją, Seimo narių laisvadieniai nutrūksta ir Seimo nariui taikomos bendrosios nuostatos dėl dalyvavimo Seimo ar Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. 7. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams laisvadieniai įforminami Seimo Pirmininko sprendimu. Nustatant jų pradžią ir pabaigą privalu užtikrinti, kad Seimo Pirmininko ir visų jo pavaduotojų laisvadieniai nebūtų vienu metu. 8. Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, vaiko priežiūros atostogos Seimo nariams suteikiamos ir apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka. “
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021-06-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalis yra perteklinė, todėl jos atsisakytina. Pritarti Projekto 1 straipsnis patobulintas ir išdėstytas taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
straipsnio nuostatoms įgyvendinti. Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių veiklos garantijos deramai vykdyti Tautos atstovo įgaliojimus Lietuvos Respublikos Seime, jo struktūriniuose padaliniuose, bendrauti su gyventojais, taip pat su šiame įstatyme nustatomomis veiklos garantijomis susijusios Seimo narių teisės ir pareigos. 2.
šiame įstatyme nustatytas veiklos garantijas Seimo narys įgyja teisės aktų nustatyta tvarka prisiekęs Seimo posėdyje ir šios teisės netenka nutrūkus jo kaip Tautos atstovo įgaliojimams.“
4
dalyje vartojama sąvoka ,,bendrosios Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos” yra neapibrėžta, neaiški, todėl siūloma nuostata gali būti nepritaikoma praktikoje. Jei turima galvoje įstatymo ar teisės analogija, tai turi būti aiškiai nurodyta. Atsižvelgti Projektas patobulintas atsisakant 1 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalių (atitinkamai aptobulintas ir straipsnio pavadinimas). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Taip pat šioje straipsnio dalyje siūlytina atsisakyti įstatymuose nevartojamos ir neapibrėžtos teisės akto rūšies „lokalusis teisės aktas“ nurodymo ir įvardinti tik „Seimo ar jo struktūrinių padalinių priimtus teisės aktus“. Atsižvelgti Projektas patobulintas atsisakant 1 straipsnio 2, 4,
6
dalyje vartojama jokiuose teisės aktuose neapibrėžta sąvoka ,,frakcijoms prilyginti dariniai”. Siūlytina ją apibrėžti arba jos atsisakyti. Atsižvelgti Projektas patobulintas atsisakant 1 straipsnio 2, 4,
2
dalies nuostata nėra konkreti ir sunkiai galės būti įgyvendinama praktikoje. Pastebėtina, kad skirtingose teisės šakose ,,bendro gyvenimo taisyklės, geri papročiai ar geros moralės principai (visuomenės moralė)” gali būti traktuojami skirtingai, todėl nenurodžius kokių teismų praktika privalu vadovautis gali kilti nevienodo nuostatos taikymo problema. Pritarti Projektas patobulintas atsisakant 2 straipsnio 2 ir 4 dalių ir išdėstytas taip:
„2 straipsnis. Seimo narių veiklos principai
1.
Naudodamiesi šiame įstatyme nustatytomis teisėmis ir veiklos garantijomis ir atlikdami nustatytas pareigas, Seimo nariai turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, savo veiksmais ar neveikimu nepažeisti viešosios tvarkos. 2. Eidami savo pareigas, Seimo nariai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais. Seimo nariams taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyti reikalavimai.“
1
dalies reikalavimas nenaudoti teisių ir veiklos garantijų siekiant naudos
„kitiems asmenims“ tikslintinas, nes plačiąja prasme sąvoka „kiti asmenys“
apima ir Tautą, kuriai Seimo narys atstovauja, ir kurios interesais privalo veikti. Atsižvelgti Pastaba neaktuali, nes Projektas patobulintas atsisakant 3 straipsnio „Naudojimosi šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis ribos“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje siūloma nustatyti, kad esant joje nustatytiems pagrindams, „Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų“. Neaišku, kokiais būdais valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos gali „ginti“ ar „neginti“ Seimo nario teisių ir veiklos garantijų. Taip pat nėra aišku koks subjektas konstatuos, kad yra pagrindas teisių ir veiklos garantijų „negynimui“ ir kas bus arbitru, kilus ginčui dėl to. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Atsižvelgti Pastaba neaktuali, nes Projektas patobulintas atsisakant 3 straipsnio „Naudojimosi šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis ribos“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 7.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienam Seimo nariui Seimo rūmuose skiriama atitinkamai įrengta atskira ( čia ir toliau - išskirta mūsų) darbo patalpa. Svarstant šią nuostatą reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji gali būti traktuojama taip, kad ši patalpa privalo būti atskira ir nuo Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo vietos. Įvertinus praktinio tokios nuostatos taikymo aspektus, viena vertus, toks reguliavimas gali neatitikti Seimo narių interesų, kita vertus, įvertinus Seimo kanceliarijos patikėjimo teise valdomų patalpų kiekį, gali kilti problemų tinkamai įgyvendinti projekto 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą Seimo valdybos pareigą priimti sprendimus dėl darbo vietų Seimo narių padėjėjams-sekretoriams, o šios nuostatos įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų biudžeto lėšų. Nepritarti Pastaba buvusiam 4 straipsniui. Patobulintame projekte 3 straipsnis. Manytina, kad Seimo nariams turi būti užtikrinamos tinkamos sąlygos deramai vykdyti Seimo nario įgaliojimus. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 1 dalį siūlytina įrašyti „darbo patalpos Seimo rūmuose“, nes šioje dalyje apibrėžiamas Seimo valdybos tvirtinamo teisės akto pavadinimas. Pritarti Pastaba buvusiam 4 straipsniui. Patobulintame projekte 3 straipsnis. Projekto 3 straipsnis patobulintas ir išdėstytas taip: „
rūmuose
patalpa. 2. Darbo patalpų Seimo rūmuose suteikimo Seimo nariams ir jų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams kriterijus ir tvarką nustato Seimo valdyba. 3. Suteikiant Seimo nariams darbo patalpas Seimo rūmuose, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo.
Suteikti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas darbo patalpas negu kitiems galima tik tuo atveju, kai tai būtina dėl tam Seimo nariui pavestų papildomų pareigų, taip pat turinčiam specialiųjų poreikių Seimo nariui.“
2
specialiesiems poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams. Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą asignavimų valdytojas yra Seimo kanceliarija, valstybės biudžeto lėšos skiriamos Seimo kanceliarijos programoms finansuoti. Biudžeto sudarymą ir vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad asignavimų valdytojai rengia strateginius veiklos planus ir programas šiems planams įgyvendinti. Asignavimų valdytojai, rengdami programas ir planuodami asignavimus, skaičiuoja asignavimų poreikį programoms vykdyti. Nustačius, kad lėšos yra tikslinės, jeigu jos būtų nepanaudotos, metams pasibaigus turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą, tuo tarpu Biudžeto sandaros įstatymas, kuriame nustatytos asignavimų valdytojų teisės ir pareigos, suteikia asignavimų valdytojams teisę perskirstyti asignavimus tarp programų pagal ekonominę klasifikaciją, todėl šiuo pasiūlymu būtų ribojamos asignavimų valdytojų teisės. Įstatymo projekte nuostata, kuri numato tikslines lėšas iš valstybės biudžeto Seimo narių specialiesiems poreikiams finansuoti, nėra tinkama ir dėl to, kad specialieji poreikiai finansuojami pagal specialias valstybės programas (pavyzdžiui, būsto pritaikymo neįgaliesiems).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, formuluotę „negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams“ taip pat siūlytina braukti arba tikslinti. Pritarti Pastaba buvusiam 5 straipsniui. Patobulintame projekte 4 straipsnis. Projektas patobulintas atsisakant 4 straipsnio 2 dalies. Projekto 4 straipsnis patobulintas ir išdėstytas taip:
„4 straipsnis. Specialiųjų poreikių tenkinimas
Seimo nariams, turintiems specialiųjų poreikių, Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų sudarymo priima Seimo valdyba.“
2
straipsnio 2 dalį siūlytina tobulinti, atsisakyti blanketinio pobūdžio nuorodos į šio straipsnio 1 dalį ir formuluotes tarpusavyje derinti su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Seimo valdyba nustato Seimo nario visuomeninių konsultantų įgaliojimus , todėl šio straipsnio 2 dalyje reikėtų nustatyti, kad Seimo nario visuomeninio konsultanto įgaliojimus patvirtinantį dokumentą ir jo išdavimo tvarką nustato Seimo valdyba. Pritarti Pastaba buvusiam 7 straipsniui. Patobulintame projekte 6 straipsnis. Pastaba neaktuali, nes Projekto 6 straipsnis patobulintas iš esmės ir išdėstytas taip:
„6 straipsnis. Seimo narių visuomeniniai konsultantai
kiek turėti visuomeninių konsultantų. 2. Visuomeninių konsultantų pasitelkimo tvarką nustato Seimo valdyba.“
2017-07-10 7,8
straipsnio pavadinimą ir jo turinį reikėtų derinti tarpusavyje.
Straipsnio pavadinimas suponuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojama Seimo narių teisė gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų . Tačiau straipsnio nuostatos susijusios tik su Seimo nario teise gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Be to, šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse reguliuojami teisiniai santykiai nėra susiję su teise gauti informaciją, todėl svarstytina, ar jie neturėtų būti reguliuojami atskirame straipsnyje. Pritarti Pastaba buvusiam 8 straipsniui. Patobulintame projekte 7 ir 8 straipsniai. Patobulinto Projekto 7 ir 8 straipsniai išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės,
savivaldybių institucijų, valstybės, savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų
valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų gauti informaciją, reikalingą jam vykdant Tautos atstovo įgaliojimus. 2. Su informacija, sudarančia valstybės, tarnybos ar kitokią įstatymų saugomą paslaptį, Seimo narys gali susipažinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, kitų tokios informacijos gavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 8 straipsnis. Skundų, pareiškimų ar kitokių pranešimų nagrinėjimas
įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pats neatlieka jo kompetencijai nepriklausančio tyrimo ir negali pavesti tokį tyrimą atlikti savo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 2.
galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, Seimo narys turi teisę perduoti jį tirti valstybės ar savivaldybių institucijai, kuriai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus priskirti įgaliojimai prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ši institucija apie baigto tyrimo rezultatus praneša asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą buvo atliktas tyrimas, taip pat tą skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą jai perdavusiam Seimo nariui.“
straipsnyje siūloma reguliuoti sąlygų Seimo nariui susitikti su gyventojais sudarymą. Pastebėtina, kad pagal galiojantį Seimo statuto 12 straipsnį, Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais , o galiojančio Seimo statuto 13 straipsnyje nustatyta, kokios sąlygos turi būti sudarytos Seimo nariui susitikti su rinkėjais. Kartu su vertinamu projektu teikiamu Seimo statuto pakeitimo projektu (reg. Nr. XIIIP-960) siūloma Seimo statuto 12 straipsnyje palikti nuostatas dėl Seimo nario pareigos susitikinėti su rinkėjais , o 13 straipsnį siūloma pripažinti netekusiu galios. Taigi manytina, kad Seimo nariui susitikti su rinkėjais sąlygos turėtų būti sudaromos vertinamo įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant išvengti skirtingo teisės normos aiškinimo dėl skirtingos dviejų teisės aktų terminijos, svarstytina galimybė suvienodinti vertinamo įstatymo projekto straipsnio ir Seimo statuto 12 straipsnio terminiją. Pritarti Tobulintinos Seimo statuto nuostatos, vietoje žodžio „ rinkėjai “ rašant „ gyventojai
“ (kartu svarstomas projektas Nr. XIIIP-960).
XIIIP-960). Sąvoka „ rinkėjai “ palikta tik svarstomo Projekto 9 straipsnio nuostatose reglamentuojančiose Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario teisę susitikti su rinkėjais, nes ši teisė būtų siejama su asmenimis, gyvenančiais ne Lietuvos Respublikoje, bet turinčiais balsavimo teisę, o ne su visais užsienio valstybės gyventojais. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje būtina aiškiai reglamentuoti kaip savivaldybės administracija privalo elgtis tais atvejais, kai patalpų susitikti su gyventojais vienu metu pageidauja ne vienas, o keli Seimo nariai, o tokių patalpų nėra pakankamai jų visų poreikiams patenkinti. Nepritarti Projekto 9 str. 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad „ Jeigu patalpose, kuriose Seimo narys pageidauja susitikti su gyventojais, tuo laiku turi vykti kitas renginys ar jos turi būti naudojamos kitiems svarbiems tikslams, savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlo Seimo nariui kitas susitikti su gyventojais tinkamas patalpas arba kitą susitikimo laiką.“ Ši taisyklė turėtų būti taikoma ir tuo atveju, jei patalpų susitikti su gyventojais pageidautų keli Seimo nariai. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalyje siūlytina vartoti sąvoką „šmeižimas“, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK). Pritarti Pastabai pritartina, tačiau Projektas patobulintas, atsisakant aptariamos 10 str. nuostatos. Ši nuostata jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. („ Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.“). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 15.
Projekto 10 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo. Ši nuostata kelia abejonių dėl jos taikymo praktikoje. Pirma, tam, kad nustatyti, kokia bausmė yra numatyta už daromą nusikaltimą, ši veika turi būti kvalifikuota. Kvalifikuoti nusikalstamas veikas gali tik kompetentingi subjektai. Taigi užtikus Seimo narį, bedarantį nusikaltimą, abejotina, ar galima iš karto kvalifikuoti jo veiksmus bei nustatyti, kokia bausmė už tai numatyta. Antra, netgi preziumuojant, kad Seimo narį, bedarantį nusikaltimą užtiko kompetentingas subjektas, galintis tiek kvalifikuoti Seimo nario veiksmus, tiek nustatyti, kokia bausmė jam yra numatyta, išlieka tikimybė, kad Seimo nario veiksmai vėliau bus perkvalifikuoti. Tuo atveju, jeigu Seimo nario veiksmai būtų perkvalifikuoti į lengvesnį nusikaltimą, teikiamo projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatyti veiksmai, atlikti Seimo nario atžvilgiu, taptų neteisėti ir atitinkamiems subjektams kiltų nepagrįsta atsakomybė. Trečia, teikiamo projekt o 10 straipsnio 3 dalies formuluotė „už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo“ suponuoja, kad teikiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalis negalės būti taikoma tais atvejais, kai Seimo narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, t. y. nesunkų tyčinį nusikaltimą. Svarstytina, ar tokiu būdu nebūtų pažeisti visuomenės interesai.
Juo labiau, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Seimo nario mandatas gali būti naudojamas vien visuomenės ir valstybės interesais, ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali būti naudojamas savo ar kitų asmenų privačiai naudai tiesiogiai ar netiesiogiai gauti“. Pritarti Pastaba buvusiai 10 straipsnio 3 daliai. Patobulintame projekte – 10 straipsnio 1 dalis. Projektas patobulintas atsisakant Seimo nario asmens laisvės suvaržymo draudimo išlygos siejimo su atvejais, kai asmuo užtinkamas bedarantis tyčinį nusikaltimą (in flagranti), už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo: „
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas darantis tyčinį nusikaltimą ( in flagranti ) . Šiuo atveju p radėti ikiteisminį tyrimą gali tik generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas. Apie tai generalinis prokuroras ar jo pareigas einanatis generalinio prokuroro pavaduotojas nedelsdamas praneša Seimui.“
2017-07-1010 2,3
straipsnio 4 ir 5 dalyse vartojama formuluotė ,,generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas”. Nėra aišku ar atitinkamas teises ir pareigas turės generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris ne eina generalinio prokuroro pareigas, o šį pavaduoja. Nepritarti Pastaba buvusioms 10 straipsnio 4 ir 5 dalims. Patobulintame projekte – 10 straipsnio 2 ir 3 dalys. Prokuratūros įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad „Kai nėra generalinio prokuroro, šias pareigas eina generalinio prokuroro paskirtas generalinio prokuroro pavaduotojas, o jeigu generalinis prokuroras jį pavaduojančio asmens nepaskyrė, – didesnį tarnybos Generalinėje prokuratūroje stažą turintis generalinio prokuroro pavaduotojas.“.
Patobulintame projekte – 10 straipsnio 2 ir 3 dalys išdėstytos taip: „
nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimas. Jeigu šis sutikimas negaunamas, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas prieš Seimo narį nutraukiamas, o gauta informacija nedelsiant sunaikinama. 3. Krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, Seimo nario asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ši nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darantis šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ar tuoj pat po jos.“
3 17.
Projekto 10 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 145 straipsnio 3 dalį, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Svarstytina, ar pritarus teikiamam projektui, nebūtų nepagrįstai išplėstos generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo kompetencijos ribos. Be to, svarstytina, ar pritarus siūlomam įstatymo projektui, teisėsaugos institucijoms nebūtų sudarytos galimybės daryti poveikį Seimo nariams, tuo pačiu paveikti viso Seimo veiklą ir jo priimamus sprendimus. Konstitucijos 62 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo nario asmens neliečiamybė gali būti atimta tik Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka. Konstitucijos 22 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Taigi Konstitucija suteikia Seimo nario laisvei didesnę apsaugą nei kitiems asmenims. Krata ir poėmis mūsų nuomone yra procesinės prievartos priemonės, kurių taikymas be Seimo sutikimo reikštų Seimo nario laisvės varžymą.
Remiantis baudžiamojo proceso doktrina - „procesinės prievartos priemonės – įstatyme numatytos priemonės, pasireiškiančios žmogaus teisių suvaržymu, kurias valstybės subjektai taiko siekdami procesinių tikslų“ [GODA, Gintaras; et al. Baudžiamojo proceso teisė. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, p. 222]. Todėl krata ir poėmis patenka į Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinių Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistema inter alia apima Seimo nario imunitetus (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis yra įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, reikalingos ir būtinos jo, kaip Tautos atstovo, pareigoms tinkamai atlikti; Seimo narių, įgyvendinančių jiems Konstitucijos ir įstatymų pavestas pareigas, imunitetas turi užtikrinti, kad Seimas galės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas); Seimo nario teisė į laisvę ir asmens neliečiamybė jo kadencijos laikotarpiu gali būti ribojama tik Seimo sutikimu (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas). Konstitucijos 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės (Konstitucinio Teismo 2016 n. balandžio 27 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarime cituoja Venecijos komisijos 2014 m. kovo 21–22 d.
98-ojoje plenarinėje sesijoje priimtą Ataskaitą apie parlamento nario imuniteto apimtį ir panaikinimą (toliau – Ataskaita). Siekiant išvengti piktnaudžiavimo imunitetu ir atrankinio pobūdžio bei savavališkų sprendimų priėmimo, taip pat užtikrinti reikiamą procedūros skaidrumą, Ataskaitoje suformuluoti parlamento nario imuniteto panaikinimo kriterijai ir gairės (1 punktas). Kaip antai Ataskaitoje nurodoma, kad parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti parlamentą nuo nepagrįsto vykdomosios valdžios ir teismų spaudimo (127 punktas). Nepritarti Pastaba buvusiai 10 straipsnio 5 daliai. Patobulintame projekte – 10 straipsnio 3 dalis. Pirma, 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XIII-3178 (161 straipsnis. Specialaus statuso suteikimas prokurorams), šio straipsnio 1 dalyje nustatyta: „
korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn , ar nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikalstamų veikų, ar nusikalstamų veikų ekonomikai, verslo tvarkai ar finansų sistemai ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas.“ Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta: „4.
Prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau šiam prokurorui proceso metu aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras arba generalinio prokuroro sprendimu generalinio prokuroro pavaduotojas ar Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas).“ Taip pat atsižvelgiant į Seimo, kaip tautos atstovybės, statusą, jo vietą konstitucinėje valdžių padalinimo sistemoje, atitinkamai ir Seimo nario statusą, bei į tai, kas aukščiau pasakyta, manytina, kad Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostatos atitinka teisinį reguliavimą ir kad generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams nebus nepagrįstai išplėstos kompetencijos ribos. Antra, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija) 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 8 straipsnio (2008 m. lapkričio 11 d. redakcija) 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ Nr.
KT41-N4/2020, tiek krata, tiek poėmis yra tokios įstatymų nustatytos procesinės priemonės, kuriomis savaime nėra suvaržoma asmens fizinė laisvė ir kurios būtinos siekiant greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, inter alia surinkti įrodymus ir nustatyti nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus padariusius asmenis. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose, taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų. Diskutuotina, kaip šios nuostatos įgyvendinimas būtų užtikrinamas, jei krata ar poėmis, kaip numato tos pačios dalies nuostatos, būtų atliekami be prokuroro sutikimo ir jam nedalyvaujant - jei Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos, t.y. nedelsiant ir neatsiejamai nuo nusikalstamos veikos darymo. Pritarti iš dalies Pastaba buvusiai 10 straipsnio 5 daliai. Patobulintame projekte – 10 straipsnio 4 dalis. Patobulintu projektu siūloma, kad Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas dalyvautų kratos ar poėmio metu tik tais atvejais, kai šie veiksmai atliekami Seimo rūmuose (atsisakyta šį reikalavimą sieti su atvejais, kai krata ar poėmis atliekami gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje). Tokią nuostatą tikslinga įtvirtinti, atsižvelgiant tiek į Seimo nario statusą, tiek į Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų, kaip Seimo vadovų, statusą. Patobulintame projekte – 10 straipsnio 4 dalis išdėstyta taip: „4.
Atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, visuomet daromas vaizdo įrašas. Krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo Pirmininkui ar vienam iš Seimo Pirmininko pavaduotojų.“
4
dalyvavimo procesinė paskirtis, turimos teisės, įgaliojimai. Nėra aišku ar ši nuostata yra speciali BPK normų atžvilgiu. Atsižvelgti Pastaba buvusiai 10 straipsnio 5 daliai. Patobulintame projekte – 10 straipsnio 4 dalis. Patobulintu projektu siūloma, kad Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas dalyvautų kratos ar poėmio metu tik tais atvejais, kai šie veiksmai atliekami Seimo rūmuose (atsisakyta šį reikalavimą sieti su atvejais, kai krata ar poėmis atliekami gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje). Tokią nuostatą tikslinga įtvirtinti, atsižvelgiant tiek į Seimo nario statusą, tiek į Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų, kaip Seimo vadovų, statusą. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atitinkamų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatomis, biudžeto asignavimai skiriami ne Seimui, bet biudžeto asignavimų valdytojai Seimo kanceliarijai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Projekto 11 straipsnio 1 dalis patobulinta ir išdėstyta taip:
„1. Darbo užmokestis Seimo nariams mokamas iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Seimo kanceliarijai skirtų asignavimų, vadovaujantis valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančiu įstatymu.“ 22.
1
21Projekto 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti įstatymo pavadinimo sutrumpinimo,
nes, pirmą kartą nurodžius pilną įstatymo pavadinimą, toliau tekste šis pavadinimas gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgti Projektas patobulintas, nuorodoje atsisakant tikslaus įstatymo pavadinimo. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą, nes antraip Seimo narių, kurie yra paskirti Ministru Pirmininku ar ministru, darbo apmokėjimo reguliavimas nebus nuoseklus. Pritarti iš dalies Projekto nuostatoje atsisakyta nuorodos į konkretų įstatymą, pateikiant apibendrintą formuluotę. Atsižvelgiant į šią Teisės departamento pastabą, 11 str. 4 d. patobulinta pateikiant nuorodą į valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančius įstatymus (o ne įstatymą). Projekto 11 straipsnio 4 dalis patobulinta ir išdėstyta taip: „
Ministras Pirmininkas arba ministras, darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančiais įstatymais.“
2017-07-1011 5,6
reglamentuoti pagrindus, kai darbo užmokestis mažinamas dėl to, kad Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose be svarbių pateisinamų priežasčių, ir pagrindus, kai Seimo narys nedalyvavo posėdžiuose dėl svarbių pateisinamų priežasčių, tačiau už tą laiką jam apmokama kitų įstatymu nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Seimo nariai yra draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu, todėl ligos, nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais jiems mokamos socialinio draudimo išmokos. Taigi, minėtos priežastys yra svarbios ir pateisinančios Seimo nario nebuvimą darbe, tačiau dėl šių priežasčių nebuvusiam darbe Seimo nariui darbo užmokestis negali būti mokamas, nes už nurodytus laikotarpius skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos (su išimtimis, nustatytomis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo III skyriuje), antraip už tą patį laikotarpį būtų nustatytas dvigubas apmokėjimas. Pritarti iš dalies Šiuo metu galiojančio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodyti valstybės politikai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Straipsnis papildytas nauja 5 dalimi:
„5. Darbo užmokestis Seimo nariui nemokamas laikotarpiu, kurį jam
įstatymų nustatyta tvarka skiriamos ir mokamos socialinio draudimo išmokos, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka gali būti mokamas ir darbo užmokestis, ir socialinio draudimo išmokos.“
1 24.
Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „kai rinkimų apygarda apima daugiau nei vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą“. Pažymime, kad nenurodžius, kokia apygarda turima omenyje, ši nuostata būtų taikoma ir vienmandatėse, ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams. Pagal tos pačios dalies nuostatas, „sprendimus dėl savivaldybių, kuriose įrengiami daugiamandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos“. Kadangi didžiausias savivaldybių, kuriose gali būti įrengiamas Seimo nario biuras, skaičius nėra numatytas, daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurų skaičius frakcijos sprendimu galėtų būti žymiai didesnis, nei vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių. Taip Seimo nariai, išrinkti daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, galėtų būti traktuojami nepagrįstai skirtingai. Atsižvelgti Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų. Prireikus, Seimo nario biuro nuomai galėtų būti naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms. Projekto 12 straipsnis patobulintas taip:
„1. Kiekvienas Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos
atstovo įgaliojimams vykdyti. Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą. 2. Patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų.“
2
25Siūlytina projekto 12 straipsnio 2 dalyje,
vadovaujantis projekto 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu, vietoje formuluotės „už naudojimąsi telefonu ir internetu“ vartoti „Seimo biuro telekomunikacijų išlaidas“.
Neatsižvelgti Pastaba neaktuali, nes Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto 13 str. 1 d.)). Prireikus, Seimo nario biuro nuomai galėtų būti naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti (patobulinto Projekto 13 str. 2 d. 7 p.). 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-07-1013 1,2
dalyje tikslintina formuluotė „1 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“, įrašant po žodžio „ūkio“ žodį „darbuotojų“ ir nustatant, koks darbo užmokestis – bruto ar neto turimas omenyje, taip pat paskelbimo šaltinį. Pritarti Patobulinto Projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalys išdėstytos taip:
„1. Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos išlaidos Seimo
nario biuro nuomai, eksploatavimui, remontui (ne dažniau kaip vieną kartą per Seimo nario kadencijos laikotarpį), draudimui, taip pat biuro ir kompiuterinės technikos nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto, draudimo ir raštinės reikmenų įsigijimo išlaidos, išlaidos biuro tarnybiniams telefonams ir kitoms ryšių priemonėms. Tam skiriama iki 0,3 Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio suma per mėnesį. 2. Seimo nariui kitoms išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai taip pat skiriama 1 VMDU dydžio suma.
Seimo nariui atlyginamos šios su jo parlamentine veikla susijusios išlaidos:
pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybinių telekomunikacijų, Seimo nario biuro telekomunikacijų, Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vardu registruotų abonentų telekomunikacijų išlaidos
periodinių leidinių, laikraščių, skaitmeninio turinio, prieigos prie duomenų bazių prenumeratos ir vienkartinės prieigos prie šių bazių pirkimo išlaidos ;
kompiuterinės technikos ir parlamentinei veiklai reikalingos programinės įrangos įsigijimo (ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki Seimo nario kadencijos pabaigos), nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto ir draudimo išlaidos ;
gyventojais skirtų patalpų nuomos išlaidos;
transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, transporto priemonių (dviračių, paspirtukų, automobilių) dalijimosi platformų paslaugų, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo išlaidos ;
ir kitos informacijos, susijusios su jo parlamentine veikla, pagaminimo išlaidos, skaitmeninio turinio, susijusio su Seimo nario parlamentine veikla, parengimo ir sklaidos išlaidos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų apmokėjimo išlaidos ;
kelionės ir apgyvendinimo užsienyje išlaidos, kai šių išlaidų neapmoka kviečiančioji organizacija (institucija) ir kelionei pritaria Seimo valdyba;
gyvenamosios patalpos ir nedeklaravusiam gyvenamosios vietos savivaldybėje, kurioje įsteigtas jo biuras, ir savivaldybėse, kurios ribojasi su biuro įsteigimo vietos savivaldybe, su parlamentine veikla susijusios apgyvendinimo savivaldybėje, kurioje įsteigtas jo biuras, išlaidos ;
ekskursijoms į Seimo rūmus išlaidos;
įsigijimo išlaidos;
sąskaitos, į kurią Seimo nariui pervedamos lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms, administravimo paslaugų išlaidos;
įskaitant vykdymo procesą, atstovavimui išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime, kai šios bylos ar ginčai yra susiję su Seimo nario parlamentine veikla ir išlaidoms pritaria Seimo valdyba;
parlamentinę veiklą, tobulinimo, išskyrus švietimą pagal formaliojo švietimo programas, išlaidos;
išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu į užsienio kalbą.“ 28.
Seimo nariui atlyginamos šios su jo parlamentine veikla susijusios išlaidos:
pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybinių telekomunikacijų, Seimo nario biuro telekomunikacijų, Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vardu registruotų abonentų telekomunikacijų išlaidos
periodinių leidinių, laikraščių, skaitmeninio turinio, prieigos prie duomenų bazių prenumeratos ir vienkartinės prieigos prie šių bazių pirkimo išlaidos ;
kompiuterinės technikos ir parlamentinei veiklai reikalingos programinės įrangos įsigijimo (ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki Seimo nario kadencijos pabaigos), nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto ir draudimo išlaidos ;
gyventojais skirtų patalpų nuomos išlaidos;
transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, transporto priemonių (dviračių, paspirtukų, automobilių) dalijimosi platformų paslaugų, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo išlaidos ;
ir kitos informacijos, susijusios su jo parlamentine veikla, pagaminimo išlaidos, skaitmeninio turinio, susijusio su Seimo nario parlamentine veikla, parengimo ir sklaidos išlaidos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų apmokėjimo išlaidos ;
kelionės ir apgyvendinimo užsienyje išlaidos, kai šių išlaidų neapmoka kviečiančioji organizacija (institucija) ir kelionei pritaria Seimo valdyba;
gyvenamosios patalpos ir nedeklaravusiam gyvenamosios vietos savivaldybėje, kurioje įsteigtas jo biuras, ir savivaldybėse, kurios ribojasi su biuro įsteigimo vietos savivaldybe, su parlamentine veikla susijusios apgyvendinimo savivaldybėje, kurioje įsteigtas jo biuras, išlaidos ;
ekskursijoms į Seimo rūmus išlaidos;
įsigijimo išlaidos;
sąskaitos, į kurią Seimo nariui pervedamos lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms, administravimo paslaugų išlaidos;
įskaitant vykdymo procesą, atstovavimui išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokia tvarka nustatyta įstatymuose ar teismo sprendime, kai šios bylos ar ginčai yra susiję su Seimo nario parlamentine veikla ir išlaidoms pritaria Seimo valdyba;
parlamentinę veiklą, tobulinimo, išskyrus švietimą pagal formaliojo švietimo programas, išlaidos;
išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu į užsienio kalbą.“
2 27.
Projekto 13 straipsnio 2 dalies 9 punktas tikslintinas nurodant, kad Seimo nariui atlyginamos su parlamentine veikla susijusios reklamos socialiniuose tinkluose išlaidos, išskyrus politinės kampanijos išlaidas, t.y. nustatyti ribojimą, analogišką projekto 9 straipsnio 3 daliai. Neatsižvelgti Pastaba neaktuali, nes nuostata patobulinta iš esmės ir pastaboje aptariamos nuostatos nebėra. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
ir laikotarpių, tarp kurių gali būti perkeliamos lėšos. Pritarti Projektas patobulintas:
„7. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų lėšų panaudojimą Seimo
nariai Seimo valdybos nustatyta tvarka savo pasirinkimu atsiskaito kas mėnesį arba kas ketvirtį. 8. Iki biudžetinių metų pabaigos per biudžetinius metus Seimo narių nepanaudotos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos lėšos, į kitus biudžetinius metus neperkeliamos.“
4
nustatyti: „Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau, nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste priima Seimo valdyba“, o 15 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.“ Projektas tobulintinas. Neaišku, kas ir kokia tvarka kompensuoja kitas Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidas (mokesčius už šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas), kas ir kokia tvarka moka Seimo nariui išnuomoto būsto nuomos išlaidas, įskaitant išlaidas už šaltą ir karštą vandenį, elektrą, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas. Pritarti Projekto 15 straipsnis patobulintas ir išdėstytas taip: „15 straipsnis.
nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Apie šio būsto poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas. 2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau negu vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl reikalingo papildomo būsto Vilniaus mieste nuomos ne ilgesniam negu 15 kalendorinių dienų nuo Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo laikui priima Seimo valdyba. 3. Specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra jo specialiesiems poreikiams pritaikytų gyvenamųjų patalpų, Seimo valdybos sprendimu kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina, tačiau ne didesnė kaip 1 VMDU dydžio suma per mėnesį. 4. Seimo viešbutyje ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytame būste gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis. Apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius už šias paslaugas Seimo kanceliarijos Finansų skyrius išskaičiuoja iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio ne ginčo tvarka. Kitos Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytame būste išlaidos (už dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas) kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka. 5.
ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytame būste.“ Pažymėtina, kad Projekto 22 str. 2 d. nurodyta 15 straipsnio nuostata, kurios įsigaliojimas numatytas 2022 m. sausio 1 d.: „2. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 15 straipsnio redakcija: „15 straipsnis. Seimo nario aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis, reikalingomis jo parlamentinei veiklai vykdyti
gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiu turi teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją. Apie šios kompensacijos poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos dydis nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą. Jeigu yra dideli būsto nuomos rinkos pokyčiai, Seimo valdyba gali pakeisti savo sprendimą dėl kompensacijos dydžio ir nepasibaigus Seimo nario kadencijai. 3. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos dydį specialiųjų poreikių turintiems Seimo nariams, turi būti atsižvelgta į šiuos poreikius.“
5 30.
Projekto 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys privalo per
už gyvenimą Seimo viešbutyje.“ Neaišku, per kokį terminą buvęs Seimo narys turėtų išsikelti iš jam išnuomotų patalpų ir už jas atsiskaityti. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
2
garantijas nutrūkus Seimo nario įgaliojimams – išmokėti atitinkamo dydžio išmokas buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais (pasibaigus įgaliojimams, pripažinus negaliojančiais rinkimus ar esant šiurkščiam rinkimų įstatymo pažeidimui), taip pat Seimo nario šeimos nariams, kai Seimo nario įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju (Seimo nariui mirus). Pastebėtina, kad pagal galiojančias Seimo statuto 155 straipsnio nuostatas išeitinės išmokos išmokamos ir buvusiems Seimo nariams, kurių įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 4 punkto pagrindu (teismui pripažinus asmenį neveiksniu). Neaišku, kodėl siūloma atsisakyti išmokos išmokėjimo nurodytu atveju. Pritarti Projektas patobulintas. Projekto 17 straipsnis patobulintas ir išdėstytas taip:
„17 straipsnis. Garantijos nutrūkus Seimo nario įgaliojimams
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Seimo nariu eitas pareigas. 2. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, išmokama išeitinė išmoka.
Šiuo atveju buvusiam Seimo nariui išmokama tiek mėnesių vidutinio Seimo nario darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kaip Seimo nario kadencija, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 mėnesių vidutinio Seimo nario darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis šiame straipsnyje laikomas pilnais kadencijos metais. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, vėl išrenkamas Seimo nariu. 3. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, jo šeimos nariams išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio išmoka. 4. Šiame straipsnyje nurodytas išmokas buvusiems Seimo nariams ar jų šeimoms moka Seimo kanceliarija. 5. Mirus Seimo nariui, jo sutuoktinio, tėvų ar vaikų pageidavimu jis laidojamas valstybės lėšomis pagal Vyriausybės patvirtintą laidojimo ceremonialą.“
2
žodis „vadinamųjų“. Pritarti
ministerijos 2017-07-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą Nr. XIIIP-957, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
5 Projekto 6 straipsnio nuostatos, kuriomis siūloma reglamentuoti Seimo narių teisę turėti padėjėjus – sekretorius, turi būti patobulintos, atsižvelgiant į Seimo statuto 16 straipsnio pataisas ( 2019 m. balandžio 26 d. Nr.
Nr. XIII-2094), kuriomis vadovaujantis Seimo nario pasirinkimu gali būti steigiamos Seimo nario patarėjo ir (ar) padėjėjo pareigybės. Pritarti Pastaba buvusiam 6 straipsniui. Patobulintame projekte 5 straipsnis. Projekto 5 straipsnis patobulintas ir išdėstytas taip:
„5 straipsnis. Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojai
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės. 2. Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai padeda Seimo nariui vykdyti parlamentinę veiklą. 3. Seimo nario pasirinkimu gali būti steigiamos Seimo nario patarėjo ir (ar) Seimo nario padėjėjo pareigybės. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, Seimo valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma Seimo nario padėjėjo pareigybė. 4. Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas darbą organizuoja ir darbo laiką skirsto suderinęs su Seimo nariu, neviršydamas jo pareigybei nustatytos darbo laiko normos ir laikydamasis maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.“
92 Projekto 9 straipsnio nuostatos turi būti patobulintos, atsižvelgiant į Seimo statuto 13 straipsnio pataisas (
konsulinių įstaigų pareigos sudaryti sąlygas Seimo narių veiklai. Pritarti Projekto 9 straipsnis patobulintas ir išdėstytas taip:
„9 straipsnis. Sąlygų susitikti su gyventojais sudarymas
suteikia Seimo nariui tinkamas patalpas susitikti su gyventojais. Prašymą suteikti patalpas susitikti su gyventojais Seimo narys pateikia iš anksto (paprastai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę) iki planuojamo susitikimo.
Jeigu patalpose, kuriose Seimo narys pageidauja susitikti su gyventojais, tuo laiku turi vykti kitas renginys ar jos turi būti naudojamos kitiems svarbiems tikslams, savivaldybės vykdomoji institucija pasiūlo Seimo nariui kitas susitikti su gyventojais tinkamas patalpas arba kitą susitikimo laiką. Apie numatomą susitikimo vietą ir laiką Seimo narys gyventojams praneša pats. 2. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui suteikti patalpas rinkėjams priimti pagal Seimo nario su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija iš anksto suderintą rinkėjų priėmimo užsienyje grafiką. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti Seimo narių susitikimai su gyventojais negali būti rengiami taip, kad būtų trikdomas institucijų, pareigūnų, kitų asmenų darbas. 4. Seimo nariui pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis suteiktos patalpos negali būti naudojamos politinėms kampanijoms. 5. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „politinė kampanija“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme. 6. Susitikimams su gyventojais Seimo narys turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išsinuomoti ir kitas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytas, patalpas. Už šių patalpų nuomą gali būti apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
2017-07-2816 Seimo nario 40 dienų trukmės atostogas bei kitus dalykus reglamentuojantis pateiktas darbo grupės projektas yra žingsnelis į priekį, tačiau galimi ir tobulesni tvarkos Seime įvedimo būdai, kur kas geriau atitinkantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.
Tai pirmiausia susiję su Seimo nario būtinų ilgesnės trukmės poilsiavimo dienų laikotarpio skirtumu nuo atostogoms skirtų kalendorinių dienų. Nesudėtinga teisiškai įtvirtinti Seimo nario poilsiavimo dienų laikotarpio sampratą, pabrėžiant, kad kilus reikalui (ekstremaliai situacijai) Seimo narys pirmininko kvietimu ar savo paties iniciatyva jos metu privalo atvykti į savo darbo vietą. Atostogos gi tokio dalyko nenumato. Be to, Seimo narys privalėtų deklaruoti Seimo vadovybei savo papildomo, išskyrus savaitgalio, poilsiavimo dienas geresniam Seimo darbo organizavimui, atsižvelgdamas į vyriausio Lietuvos higienisto rekomendacijas dėl poilsiavimo dienų trukmės sudėtingą protinį darbą dirbantiems asmenims, kurių veikloje gausu ir komandiruočių - kelionių. Mano supratimu, Seimo pirmininko ir pirmos vicepirmininkės (poilsiavimo dienų -
„atostogų“) trukmė turėtų būti 40 dienų, todėl, kad jų darbo diena, kaip
taisyklė yra gerokai ilgesnė nei 8 val. Kitų Seimo vicepirmininkų bei Seimo komiteto pirmininkų ir frakcijų seniūnų - 30 dienų, o likusių Seimo narių - 20d. Konferencijoje Mažvydo bibliotekoje įvykusioje šį pavasarį žinomas teisininkas V.Sinkevičius teisėtai išreiškė pasipiktinimą, kad jei Europarlamente komitetų posėdžiai ar konferencijos nevyksta tik 40 dienų, tai Lietuvos Seimo nariai gali sau leisti atostogauti ir penkis tarpsesijinius mėnesius. Taigi, jei Seimo nariai atmestų 40 dienų trukmės atostogavimo projektą, tai visai įmanomas poilsiavimo dienų įteisinimo bei jų privalomo deklaravimo variantas Seimo statuto pataisa, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus konstitucinius argumentus, nors tai ir nebūtina, nes aišku.
Tiek poilsiavimo dienų būtinumas, tiek ir jų deklaravimo privalomumas, juridiškai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos:
Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas... Jei Seimo narys tinkamai nepailsi (taip vadinami
„darboholikai“ ), tai didėja susierzinimo bei etikos ir procedūrų pažeidimo
tikimybė. Kita vertus, dėl dalies Seimo narių neatsakingumo - poilsiavimo įpročio ilgą laiką, nėra tradicijos bei galimybių tinkamai organizuoti Seimo veiklą tarpsesijiniais laikotarpiais, pvz. tarpkomitetiniuose posėdžiuose skiriant pagrindinį dėmesį ilgalaikėms ir esminėms Lietuvos problemoms bei aktualiems iššūkiams. Kita vertus, yra dar svrbesnis ir Konstitucijos preambulės bei 1 str. - atviros ir demokratiškos visuomenės siekio įgyvendinimas Seimo narių darbe. Pvz. jei Seimo pirmininko darbotvarkėje, beje, kaip ir kitų - pageidautinose bei būtinose Seimo narių darbotvarkėse būtų nurodoma su kokiais konkrečiais dokumentais dirbama, bei taptų internete atsiskaitoma kiekvieną savaitę už nuveiktus darbus, tai atsirastų galimybė piliečiams bei NVO prisidėti savais siūlymais ir didėtų piliečių tarpe itin menkas Seimo autoritetas. Prašau nedelsiant pareikalauti iš Seimo narių deklaruoti savas poilsiavimo dienas ir užtikrinti jų veiklos skaidrumą - įgyvendinti Konstituciją. Nepritarti Pagal Konstituciją Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veikla yra nepertraukiama. Kiekvienas Seimo narys turi vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus.
Todėl, atostogų įtvirtinimas nesuderinamas su Seimo nario įgaliojimų esme ir specifika. 2. Gediminas Gemskis 2018-06-2216
<...>
Dėl Seimo narių atostogų Manau, nepriimtina, kad Seimo nariai turi net 103 dienas, per kurias gali atostogauti, ir kurios yra gerai apmokamos, kai kiti žmonės turi tik vieną mėnesį atostogoms. Siūlau Seimo vadovybei ir valdančiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai dar šioje Seimo sesijoje iki jos pabaigos, keisti šią „tvarką“, įstatymu reglamentuoti Seimo narių atostogas, interesantai, visuomenės turi teisę žinoti, kada parlamentarai atostogauja, o kada dirba. Nepritarti Pagal Konstituciją Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veikla yra nepertraukiama. Kiekvienas Seimo narys turi vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Todėl, atostogų įtvirtinimas nesuderinamas su Seimo nario įgaliojimų esme ir specifika. 3. Vincentas Jasiulevičius 2021-03-23
Lietuvos bendruomenė viliasi , augs šio LR Seimo ir Vyriausybės autoritetas, kai rinkėjai matys realius, nesavanaudiškai atliktus darbus, priims pirmo būtinumo kokybiškus įstatymus. Kai Seimas darniai su LR Vyriausybe dirbs savo Tėvynės labui. LR Konstitucinis Teismas 2005 m. bylos Nr.04/04 nutartyje nurodė, Įstatymų leidėjas privalo – yra pareiga nustatyti Į statymu Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų sąlygas. Viena iš pagrindinių darbo teisių demokratinėje valstybėje privaloma ir Seimo nariams suteikti atostogas (bent 20 darbo dienų), netoleruoti pravaikštininkus bei išrinktiems terminuotai kadencijai išeitinių išmokų (ne)mokėjimą baigus darbpą LR Seime bei kitas teises, sąlygas kaip ir numatyta Darbo kodekse Lietuvos bendrapiliečiams.
Toks LR Seimo nario darbo sąlygų įstatymas (kodeksas) drausmintų Seimo narius atsakingai elgtis valstybės reikaluose, nebūti savanaudžiais. Būtų panaikinta ir privilegijos, sulyginta sąlygos su bendrapiliečių teisėmis. Priimant sprendimus, vadovautųsi principu – Reikia Lietuvai.
<...>
Projektas
2021 m. __ d. Nr. Vilnius
ir reglamentuojami santykiai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 60 straipsnio nuostatoms įgyvendinti. Šiame įstatyme nustatomos organizacinės, materialinės ir socialinės Lietuvos Respublikos Seimo narių (toliau – Seimo narys) pareigos, atsakomybė, taip pat veiklos garantijos , būtinos deramai vykdyti rinkėjų įpareigojimus Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas), jo struktūriniuose padaliniuose, rengiant ir priimant įstatymus, vykdant parlamentinę kontrolę, atsiskaitant rinkėjams, susiję Seimo narių veiklos principai, teisės ir pareigos. 2. Priėmus šį įstatymą , atitinkamai pakeičiamas teisinis santykių reglamentavimas Seimo statute, kurie pagal Konstituciją privalo būti reglamentuoti Lietuvos Respublikos Seimo statute. 3. Išskyrus šiame įstatyme tiesiogiai nurodytas išimtis, teisę į šiame įstatyme nustatytas veiklos garantijas Seimo narys įgyja teisės aktų nustatyta tvarka prisiekęs Seimo posėdyje ir šios teisės netenka nutrūkus jo kaip Seimo nario įgaliojimams. 4.
Seimo nario veiklos garantijos ar su jomis susiję Seimo nario veiklos principai, teisės ir pareigos šiame įstatyme nenustatyti ir juos reglamentuoti nepavesta Seimui ar Seimo statute nurodytai institucijai, ar struktūriniam padaliniui, turi būti taikomos bendrosios Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos. Iškilus šiuo įstatymu nereglamentuotiems Seimo nario veiklos atvejams – ši aplinkybė negali būti pagrindas tai reglamentuoti Seimo ar jo struktūrinių padalinių priimtais lokaliaisiais teisės aktais, darančiais tokiu atveju išimtį Seimo nariui. 5. Jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama, kaip sudaranti teisinį pagrindą teikti Seimo nariams Konstitucijos draudžiamas privilegijas ar juos diskriminuoti dėl turimo ar turėto Seimo nario statuso, taip pat, kaip sudaranti teisinį pagrindą, išskyrus šiame įstatyme tiesiogiai nustatytas išimtis, skirtingai traktuoti Seimo narius, išrinktus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir Seimo narius, išrinktus vienmandatėse rinkimų apygardose. 6. Šio įstatymo nuostatos, kurių taikymas susijęs su Seimo struktūriniais padaliniais, taikomos visiems Seimo statute nustatytiems Seimo struktūriniams padaliniams, kurių įgaliojimai kyla iš Seimo funkcijų ir kuriuos sudaro Seimo nariai, išskyrus Seimo frakcijas ar joms prilygintus darinius. 7. Ar Seimo narys gali ar negali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru, privalo būti nuspręsta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme. Būtinybė tai padaryti:
Toks pareigūnas negali atsakingai, produktyviai dirbti, kai turi Seime atsitraukimo atsarginę kėdę . Galimai Seimo narys -ministras „ tvarkosi asmeninius, grupuotės reikalus, o nepasitikėjus juo, grįžta į Seimą ant savo atsarginės kėdės. Be to Rinkėjai rinko LR Seimo narius, o ne ministrus. Parinkti, pasamdyti geri profesionalai-vadybininkai ministrais pagal atitikties reikalavimus užimti tas pareigybes, nors ir ne Seimo nariai, atliks tinkamai ministrų pareigas.
Parlamentinę priežiūrą vykdys LR Seimas, LR Vyriausiojo kontrolieriaus tarnyba. 2 straipsnis. Seimo narių veiklos principai
įstatyme nustatytomis teisėmis bei veiklos garantijomis ir atlikdami nustatytas pareigas, Seimo nariai turi laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, savo veiksmais ar neveikimu nepažeisti viešosios tvarkos, gerbti bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ir geros moralės principus (visuomenės moralę ). LR Seimo siekis vertybiniai įsipareigojimai: Įtvirtinti Lietuvoje atvirą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę; panaikintų teisines, politines ir ekonomines prielaidas, sąlygas korupcinio, oligarchinio valdymo egzistavimui; įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nuostatą visiems laikams išsaugoti lietuvių tautą, lietuvių kalbą, tradicinę šeimą, Lietuvos kultūrą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę, nesijungiant į jokias valstybių federacijas . 2. Veikos (veiksmai ar neveikimas), pažeidžiančios bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ar geros moralės principus (visuomenės moralę) šiame įstatyme suprantamos taip, kokia jų samprata yra suformuota taikant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus Lietuvos Respublikos teismų praktikos. 3. Eidami savo pareigas, Seimo nariai privalo vadovautis šiais Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo, atsakomybės. Seimo nariams taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyti reikalavimai. 4.
4Dalyvauti Seimo posėdžiuose,
Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurioms Seimo narys priklauso, posėdžiuose – Seimo nario konstitucinė pareiga. Aplaidus šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas inicijuoti apkaltą Seimo nariui. 3 straipsnis. Naudojimosi šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis ribos
įstatyme nustatytas teises ir veiklos garantijas Seimo narys gali naudoti tik visuomenės ir valstybės interesais ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali jų panaudoti siekdamas naudos sau ar kitiems asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai gauti. 2. Šiame įstatyme nustatytomis teisėmis ir veiklos garantijomis Seimo narys gali naudotis tik tiek, kiek to reikia jam vykdant Tautos atstovo galias, kylančias iš Seimo ar jo struktūrinių padalinių, kuriems tas Seimo narys priklauso, paskirties ir funkcijų (toliau – Tautos atstovo galios). Draudžiama šiame įstatyme nustatytomis teisėmis naudotis taip, kad būtų tiesiogiai kišamasi į kitų valstybės institucijų, savivaldybių institucijų, kitų viešosios valdžios funkcijas atliekančių institucijų ar jų pareigūnų kompetenciją. 3. Draudžiama piktnaudžiauti šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis: draudžiama jas įgyvendinti tokiais būdais ir tokiomis priemonėmis, kurie be teisinio pagrindo pažeistų ar suvaržytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba neatitiktų atitinkamos teisės, pareigos ar veiklos garantijos paskirties. Seimo narių teisės, kuriomis piktnaudžiaujama, yra Seimo neginamos. Žalos, padarytos kitam asmeniui piktnaudžiaujant šiame įstatyme nustatyta Seimo nario teise, atlyginimas yra Seimo nario asmeninė atsakomybė. 4. Seimo nariui nesinaudojant kuria nors iš šiame įstatyme nustatytos teisės ar veiklos garantijos priemone laikoma, kad garantinės išlaidos tokiu atveju Seimo nario nėra padarytos. 5.
valdžios funkcijas atliekančios institucijos ir pareigūnai negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų, jeigu jomis Seimo narys naudojasi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, viešąją tvarką, nesilaikydamas gerų papročių, bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų (visuomenės moralės). Seimo narys privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;
4) rengti įstatymų projektus , teikti pasiūlymus ir veikti išskirtinai tik Lietuvos valstybės ir jos piliečių naudai, prisiimti vardinę autorytę pateiktų, Seime priimtų įstatymų, įstatymų pataisų, bei atsakomybę už blogas jų pasekmes. Seimo statute prie Įstatymo įrašoma autoriaus vardas pavardė. 5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka ,deklaruoti turtą , privačius interesus ir nepiktnaudžiauti seimo nario įgaliojimais . 6) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, nenustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
7) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;
8) nedalyvauti šio Įstatymo 18 straipsnyje nurodytoje su seimo nario pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus tiesioginių pareigų ėjimą
pareigomis nesuderinama veikla
pareigų ar dirbti darbo, nesusijusio su Seimo nario veikla. 2. Išrinktam Seimo nariui, iki kadencijos pabaigos neleidžiama:
savivaldybės tarybą mero ar kitas renkamas pareigas.
Prieš keldamas kandidatūrą į kitas renkamas pareigas ar organus Seimo narys privalo atsistatydinti iš Seimo nario pareigų. 2.2. Būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu valstybės , savivaldybės ar privačioje įmonėje atlygintinai arba neatlygintinai. 2.3. Dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose tiesiogiai arba per įmones , įstaigas arba organizacijas, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis , (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su seimo nariu susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), jis tiesiogiai turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą akcijas, taip pat -jei akcijų turi Seimo nario padėjėjai . 2.4.Vykdant viešuosius pirkimus sudaryti bet kokius sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ,(apibrėžiamas pagal p.2.3) ar asmuo, susijęs su Seimo nariu svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. 4. Atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms ar atlikti bet kokius veiksmus užsienio valstybių, jų institucijų naudai. 5.
per kokias nors viešąsias įstaigas, fondus , klubus ar pan. iš įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat gauti atlygį bet kokia forma iš įstaigų, valstybinių ar privačių įmonių bei asmenų, kad išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto , nesudaryti prielaidų seimo nario pareigų panaudoti asmeniniais interesais. 6. Pasirašyti bet kokius pasižadėjimus veikti kitos valstybės naudai. ANTRASIS SKIRSNIS
skiriama tinkamai įrengta atskira darbo patalpa. 2. Reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos patalpos, nustato ir sprendimus dėl šių patalpų suteikimo Seimo nariams priima Seimo statute nurodyta institucija. 3. Suteikiant Seimo nariams darbo patalpas Seimo rūmuose, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Suteikti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas darbo patalpas negu kitiems galima tik tuo atveju, kai tai būtina dėl tam Seimo nariui pavestų papildomų pareigų, taip pat turinčiam specialiųjų poreikių Seimo nariui kaip asmeniui. 5 straipsnis. Specialiųjų poreikių tenkinimas
kitų teisės aktų įgaliota institucija nustatė specialiuosius poreikius, Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų priima Seimo statute nurodyta institucija. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems specialiesiems poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams. 6 straipsnis. Seimo narių padėjėjai
1Seimo nariai gali turėti padėjėjų.
Kiekvienam Seimo nariui skiriamos dvi padėjėjo pareigybės, iš kurių viena Seimo nario pageidaujamos srities kvalifikacijos specialistą , pavyzdžiui: teisės, ekonomikos, finansų ir kt. atitinkantį pasirinktą Seimo komitetą dirbti, turintį universitetinį išsilavinimą. 2. Specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui galima papildomai skirti padėjėją jo specialiems poreikiams. Sprendimą tuo klausimu priima Seimo Statute nurodyta institucija. 3. Seimo nario padėjėjai-sekretoriai yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Seimo nario padėjėjų teisinį statusą, kvalifikacinius reikalavimus, priėmimą į pareigas ir atleidimą iš pareigų, atsakomybę, darbo užmokestį, materialines, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) ir kiti valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys teisės aktai. Seimo nario padėjėjams taikomi tokie pat etikos reikalavimai kaip ir kitiems valstybės tarnautojams. 4. Seimo nario padėjėjams taikomi tokie pat darbo ir poilsio laiko apskaitos reikalavimai kaip ir kitiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Seimo nario padėjėjui atostogos suteikiama lygiagrečiai vienu metu su Seimo nariu. 5. Vienai kiekvieno Seimo nario padėjėjo pareigybei skiriama tinkamai įrengta darbo vieta Seimo rūmuose, viena Seimo nario padėjėjo darbo vieta įrengiama Seimo nario biure. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Seimo nario padėjėjams gali būti skiriama daugiau negu viena darbo vieta Seimo rūmuose. 6. Sprendimus dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų darbo vietų suteikimo Seimo narių padėjėjams priima Seimo statute nurodyta institucija. 7 straipsnis. Visuomeniniais pagrindais dirbantys Seimo narių padėjėjai
padėti fiziniai asmenys – visuomeniniais pagrindais dirbantys Seimo narių padėjėjai.
Visuomeniniais pagrindais dirbančių Seimo narių padėjėjų skaičių ir įgaliojimus nustato Seimo statute nurodyta institucija. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomeniniais pagrindais dirbantiems Seimo narių padėjėjams šį jų statusą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato Seimo statute nurodyta institucija. TREČIASIS SKIRSNIS
informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų, valstybės, savivaldybių bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų 1.Seimo narys turi teisę raštu teisės aktų nustatyta tvarka iš valstybės, savivaldybių institucijų, valstybės, savivaldybių bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų gauti šioms teisės aktais nedraudžiamą teikti informaciją, reikalingą jam vykdant Tautos atstovo galias. Atsisakyme pateikti informaciją turi būti nurodytas teisės aktas, kuriuo tokiu atveju buvo vadovautasi. Seimo narys , vykdydamas parlamentinės kontrolės funkciją, turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su visų Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu ir poįstatyminių aktų įgyvendinimu iš visų valstybės institucijų, įskaitant prokuratūrą, valstybės kontrolę , savivaldybių institucijų, kitų viešosios valdžios funkcijas atliekančių institucijų , per Lietuvos Respublikos Seime įsteigtą Įstatymų ir poįstatyminių aktų vykdymo kontrolės skyrių, kuriame registruojami , išsiunčiami konkretaus Seimo nario užklausimai ir pateikiami atsakymai į Seimo nario paklausimus. 2. Už teisėtų Seimo narių prašymų raštu pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją nevykdymą tenka įstatymų nustatyta atsakomybė. 3.
3Su informacija, sudarančia valstybės,
tarnybos ar kitokią įstatymų saugomą paslaptį, Seimo narys gali susipažinti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, kitų tokios informacijos gavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Seimo narys, gavęs skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą apie įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pats neatlieka tyrimo ir negali pavesti tokį tyrimą atlikti savo padėjėjams-sekretoriams ar visuomeniniais pagrindais dirbantiems padėjėjams. 5. Susipažinęs su gautu šio straipsnio 4 dalyje nurodytu skundu, pareiškimu ar kitokiu pranešimu, Seimo narys turi teisę perduoti jį ištirti valstybės ar savivaldybių institucijai, kuriai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus priskirti įgaliojimai prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ši institucija apie baigto tyrimo rezultatus praneša asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą buvo atliktas tyrimas, taip pat tą skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą jai perdavusiam Seimo nariui. 6. Manydamas, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytame skunde, pareiškime ar kitokiame pranešime yra keliamas valstybinės svarbos klausimas, Seimo narys taip pat turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą tam klausimui ištirti arba kad tą klausimą parlamentinės kontrolės tvarka nagrinėtų Seimo komitetas ar komisija. Šią teisę Seimo narys turi ir tais atvejais, kai jo netenkina šio straipsnio 5 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai. 9 straipsnis. Sąlygų susitikti su gyventojais sudarymas
suteikia Seimo nariui tinkamas savivaldybės institucijų žinioje esančias patalpas susitikti su gyventojais. Prašymą suteikti patalpas susitikti su gyventojais Seimo narys pateikia iš anksto (paprastai ne vėliau kaip prieš vieną savaitę) iki planuojamo susitikimo.
Jeigu patalpose, kuriose Seimo narys pageidauja susitikti su gyventojais, tuo laiku turi vykti kitas renginys ar jos turi būti naudojamos kitiems svarbiems tikslams, savivaldybės administracija pasiūlo Seimo nariui kitas susitikti su gyventojais tinkamas savivaldybės institucijų žinioje esančias patalpas arba kitą susitikimo laiką. Apie numatomą susitikimo vietą ir laiką Seimo narys gyventojams praneša pats. Pranešimai gali būti apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai kompensuoti. LR Seimo narys privalomai nuolat, kartą per ketvirtį atsiskaito raštu savo, jį išrinkusios, apygardos rinkėjams dėl rinkiminių įsipareigojimų vykdymo, tinkamai pranešti Vietos bendruomenėms, pakviestų per radiją, skelbimų lentose, susitikti gyvai, užtikrinti Valstybės politinio elito bendravimą su visuomene bei jos dalyvavimą Valstybės valdyme, realioje savivaldoje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Seimo narių susitikimai su gyventojais negali būti rengiami taip, kad būtų trikdomas institucijų, pareigūnų, kitų asmenų darbas. 3. Seimo nariui pagal šio straipsnio 1 dalį suteiktos patalpos negali būti naudojamos politinei reklamai ir politinėms kampanijoms. 4. Šiame įstatyme vartojama sąvoka
„politinė kampanija“ apima su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais,
rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų rinkimais ar referendumu susijusią fizinių ir juridinių asmenų veiklą, kurios trukmė apibrėžta Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme. 5.
sąvoka „politinė reklama“ apima fizinių ir juridinių asmenų veiklą, susijusią su informacijos skleidimu bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais, kai ta informacija siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. 6. Susitikimams su gyventojais Seimo narys turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išsinuomoti ir kitas, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas, patalpas. Už šių patalpų nuomą gali būti apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai kompensuoti, bet tik tokiu atveju, jeigu tos kitos nuomotos patalpos nebuvo naudojamos politinės reklamos ar politinės kampanijos tikslams. . KETVIRTASIS SKIRSNIS
mokamas iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Seimo Pirmininkui, Seimo Pirmininko pavaduotojams, Seimo struktūrinių padalinių vadovams ir vadovų pavaduotojams, taip pat Seimo statute nurodytam Seimo mažumos atstovui (opozicijos lyderiui) nustatomi atlyginimo priedai. Seimo nario atlyginimo ir atlyginimo priedų dydis, mokėjimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas). 2.
valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių atlyginimo ar atlyginimo priedų dydis, gali būti taikomos ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. 3. Seimo nariui negali būti nustatytas mažesnis atlyginimas negu kitiems Seimo nariams, taip pat Seimo nario atlyginimas jo kadencijos metu negali būti sumažintas arba nemokamas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. 4. Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras, Seimo nario atlyginimas mokamas tik už dalyvavimo konkrečiame Seimo posėdyje ar susitikime su gyventojais laiką. (Tai apsprendžia LR Seimas šio įstatymo 1straipsnis 7d.). 5. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame Seimo plenariniame posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio ar darbo grupės, kurios narys jis yra, posėdyje arba neatvykusiam į Seimo struktūrinio padalinio, nagrinėjančio to Seimo nario elgesį arba turinčio gauti to Seimo nario parodymus arba paaiškinimus atliekamame tyrime, posėdį, taip pat Seimo sprendimu surengtame visų Seimo narių pasitarime, darbo užmokestis už tą dieną nemokamas. Sprendimą dėl Seimo nario atlyginimo nemokėjimo už atitinkamas dienas priima Seimo statute nurodyta institucija. Toks sprendimas gali būti skundžiamas ir ginčas nagrinėjamas Seimo Statute nustatyta tvarka. 6. Seimo nario buvimas Seimo Pirmininku ir Ministru Pirmininku yra pateisinama priežastis, dėl kurios tas Seimo narys gali nedalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nurodytuose posėdžiuose. 7. Dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties gali būti įstatymu laikinai nustatytas Seimo nario atlyginimas, mažesnis už nustatytąjį Seimo kadencijos pradžioje. 8. Seimo nariui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra suimtas, atlyginimas nemokamas už visą suėmimo laiką.
Jeigu baudžiamasis procesas Seimo nariui nutraukiamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas) arba teismas dėl Seimo nario priima išteisinamąjį nuosprendį, tam Seimo nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas atlyginimas, kurio jis negavo dėl suėmimo. 9. Seimo nariui, kuriam teismo nuosprendžiu paskirtas areštas ar laisvės atėmimas, atlyginimas nemokamas už visą laiką, kol jis atlieka paskirtą bausmę. Jeigu įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra panaikinamas, Seimo nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas atlyginimas, kurio jis negavo dėl bausmės atlikimo. 10. Atlyginimas Seimo nariui gali būti nemokamas ir kitais Seimo statute numatytais atvejais. 11. Gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą Seimo nario atlyginimą ,taip pat gauti papildomas lėšas , reglamentuotas šio įstatymo , būtinas Seimo nario veiklai atlikti. 12. Mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės biudžeto lėšas. 13. Šiuo Įstatymu nustatytas atostogas. 14. Valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas. 11 straipsnis. Biuras
turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo galioms vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti du biurus. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos. 2. Sutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų biurų patalpų nuomos sudaro ir pagal šias sutartis su patalpų savininku atsiskaito Seimo kanceliarija.
Šioje dalyje numatytų sutarčių sudarymui taikomi viešųjų pirkimų santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. 3. Reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų biurų patalpos, taip pat tai, kokios išlaidos laikytinos lėšomis, būtinomis Seimo nario biurui išlaikyti, nustato Seimo statute nurodyta institucija. Nustatant šiuos reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į tai, kad Seimo nario biure turi būti įrengta viena darbo vieta tinkanti Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigoms, į kurias įeina ir gyventojų priėmimas, vykdyti
nariams, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Nuomoti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas biuro patalpas negu kitiems galima tik specialiųjų poreikių turintiems Seimo nariams. 5. Už Seimo nario biuro išlaikymą, įskaitant komunalines paslaugas (išskyrus patalpų šildymo ir nuomos išlaidas), apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. 12 straipsnis. Su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimas 1.
Seimo nariui iš valstybės biudžeto atlyginamos šios su jo parlamentine veikla susijusios išlaidos:
1) išlaidos Seimo nario biurui išlaikyti, įskaitant komunalines paslaugas (išskyrus Seimo nario biuro patalpų nuomos ir šildymo išlaidas), taip pat biuro technikos ir raštinės reikmenų įsigijimo išlaidos – 0,2 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio suma per mėnesį; tuo atveju, kai Seimo narys turi du biurus, ši suma padidinama trečdaliu;
2) išlaidos informacijos apie Seimo nario veiklą sklaidai, taip pat specialiems leidiniams, literatūrai – 0,2 VMDU dydžio suma per mėnesį;
3) išlaidos tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms – 0,1 VMDU dydžio suma per mėnesį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus;
4) išlaidos tarnybinei transporto priemonei (kurui) ir kitam susisiekimui (visuomeniniu transportu, įskaitant taksi) – 0,5 VMDU dydžio suma per mėnesį; Seimo nariui, kurio biuras yra ne Vilniaus mieste, ši suma padidinama taikant koeficientą 0,2 kiekvienam 100 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro iki savivaldybės, kurioje yra Seimo nario biuras, rinkimų apygardos administracinio centro. Jeigu Seimo narys turi du biurus, šis atstumas skaičiuojamas iki tolimesnės savivaldybės rinkimų apygardos administracinio centro. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos Seimo nariui, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras, neskiriamos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos, Seimo nariui išlaidos tarnybinei transporto priemonei, kai Seimo kanceliarija į susitikimus apskrityse su rinkėjais kartą per mėnesį Seimo narį nuveža išnuomotais mikroautobusais, biudžeto lėšos neskiriamos. 3.
technikai ir raštinės reikmenims apima išlaidas, skirtas naudoti Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose (Įstatymo 4, 5 straipsniai) ir Seimo nario biure (Įstatymo 11 straipsnis), taip pat kitas Seimo nario parlamentinei veiklai skirtas išlaidas biuro technikai ir raštinės reikmenims, ir jam atlyginamos neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus lėšų dydžio. Seimo nario veiklai numatytas lėšas, Seimo kanceliarija kiekvieną mėnesį perveda į specialią Seimo nario sąskaitą banke (banko mokėjimo kortelę) po išlaidas patvirtinančių dokumentų Seimo buhalterijai pateikimo. Seimo narį biuro technika ir raštinės reikmenims aprūpina Seimo kanceliarija. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos lėšos negali būti naudojamos politinei reklamai ir politinėms kampanijoms. 5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas atlyginamų išlaidų tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms maksimalus dydis:
1) netaikomas Seimo Pirmininkui;
2) Seimo Pirmininko pavaduotojams yra 30 procentų didesnis;
3) Seimo struktūrinių padalinių vadovams yra 20 procentų didesnis;
4) Seimo struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojams yra 10 procentų didesnis. 6. Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Seimo narį, kuris yra Ministras Pirmininkas, turi teisę gauti kompensaciją už tarnybinio automobilio nuomą. Šios kompensacijos maksimalų dydį kiekvienų metų sausio mėnesį nustato Seimo kanceliarija Seimo statute numatytos institucijos nustatyta tvarka. Kompensacijos už tarnybinio automobilio nuomą maksimalūs dydžiai nustatomi apklausus ne mažiau kaip penkias automobilių verslo nuomos įmones ir apskaičiavus vidutinės klasės automobilio (rinkos klasifikacija DE1), turinčio ne daugiau kaip penkias sėdimas vietas ir ne brangesnio kaip 40 VMDU (be PVM), nuomos kainos vidurkį, įskaitant visas automobilio techninės priežiūros ir jo parengimo žiemos ir vasaros sezonams išlaidas.
Kompensacija už tarnybinio automobilio nuomą mokama Seimo nariui kiekvieną mėnesį pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus. 7. Seimo nariams, turintiems specialiųjų poreikių, jų prašymu skiriamas tarnybinis automobilis, atitinkantis tuos specialiuosius poreikius, o jei būtina – ir tarnybinio automobilio vairuotojas. 8. Seimo Pirmininkui skiriamas tarnybinis automobilis su vairuotoju. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos lėšos Seimo Pirmininkui neskiriamos. 9. Seimo Pirmininko pavaduotojai naudojasi Seimo kanceliarijos nuomojamais tarnybiniais automobiliais su vairuotojais. Šiuo atveju Seimo Pirmininko pavaduotojams šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos lėšos neskiriamos. 10. Tarnybinis automobilis su vairuotoju gali būti skiriamas Seimo nariui (įskaitant Seimo struktūrinio padalinio vadovą, jo pavaduotoją), jei jo kelionė susijusi su jam pavestų papildomų pareigų vykdymu. 11. Tais atvejais, kai į savo apygardas vienu nuomotu automobiliu vyksta keli Seimo nariai, jų šio straipsnio 4 dalyje nustatytosios transporto išlaidos atitinkamai sumažėja. 12. Lėšos Seimo reprezentavimui numatomos valstybės biudžete kaip Seimui skirti asignavimai. Jų naudojimo tvarką nustato Seimo statute nurodyta institucija. 13. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas lėšas Seimo kanceliarija kiekvieną mėnesį avansu perveda į specialią Seimo nario banko sąskaitą (banko mokėjimo kortelę). 14. Už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų lėšų panaudojimą Seimo narys kas mėnesį atsiskaito Seimo kanceliarijai.
Atsiskaitymo terminus ir tvarką nustato Seimo statute nurodyta institucija. 15. Atitinkamą mėnesį nepanaudotos lėšos, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, į kitą ketvirtį neperkeliamos. 16. Šiame straipsnyje nurodytos lėšos jokiomis aplinkybėmis negali būti skirtos labdarai, paramai, dovanoms, kitų juridinių ar fizinių asmenų perkamoms prekėms ar paslaugoms apmokėti, kitoms su parlamentine veikla nesusijusioms reikmėms. 17. Šiame straipsnyje numatytomis lėšomis jokiomis aplinkybėmis negali būti atsiskaitoma už prekes ar paslaugas, įsigyjamas iš Seimo nariui artimo asmens ar kito juridinio ar fizinio asmens, su kuriuo Seimo narys yra ar buvo susijęs tarnybiniais, darbo ar verslo santykiais arba santykiais, kylančiais iš bendros politinės veiklos. 18. Įstatyme vartojama sąvoka
„Seimo nariui artimas asmuo“ apima Seimo nario sutuoktinį, sugyventinį,
partnerį (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), Seimo nario ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) tiesiosios linijos giminaičius ir jiems prilygintus asmenis (įtėvius, įvaikius ir t. t.), Seimo nario ir jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) ir jų tiesiosios linijos giminaičių šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičius ir jiems prilygintus asmenis. 19. Informacija apie kiekvieną sandorį, kurio išlaidos Seimo nariui atlyginamos pagal šio straipsnio 1dalį skelbiama Seimo interneto tinklalapyje Seimo statuto nustatyta tvarka ne vėliau nei per du mėnesius nuo atitinkamo sandorio sudarymo. 20. Jeigu Seimo narys įstatymų nustatyta tvarka yra suimtas, šiame straipsnyje nurodytos lėšos jam neskiriamos už visą suėmimo laiką. 21.
nuosprendžiu paskirtas areštas ar laisvės atėmimas, šiame straipsnyje nurodytos lėšos jam neskiriamos už visą laiką, kol Seimo narys atlieka atitinkamą bausmę. 22. Įstatymo pataisos, kuriomis padidinamos šiame straipsnyje nustatyti maksimalūs lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, dydžiai, gali būti taikomos ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. 13 straipsnis. Komandiruotės ir kitos išvykos
siunčiamas ir jo komandiruotės išlaidos apmokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Išlaidos, kurias iš Lietuvos išvykęs Seimo narys patyrė dėl to, kad išvyką turėjo nutraukti dėl sušauktos neeilinės Seimo sesijos, apie kurią nebuvo paskelbta iki jo išvykimo iš Lietuvos, kompensuojamos iš Seimo kanceliarijos lėšų. 3. Seimo narys ar grupė grįžusi iš komandiruotės pateikia nustatytos formos komandiruotės dalykinę ir finansinę ataskaitas Seimo Valdybai, siuntusiam Seimo komitetui apie naudingą patirtį, praktinio pritaikymo galimybes, pasiūlymus įgyvendinti valstybės valdyme, išvadoms gauti, kartu su pasiūlymu dėl įgyvendinimo galimybės ir būdų bei kas jas privalėtų įgyvendinti. Finansinę ataskaitą pateikia Seimo kanceliarijai apmokėti. 14 straipsnis. Aprūpinimas būstu
deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną buvo ir yra išlikusi ne Vilniaus mieste, Seimo kanceliarija jo prašymu nuomoja būstą Vilniaus mieste. Apie atitinkamo būsto poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas. Būstu apsirūpinimo problemą privalo spręsti pats LR Seimo narys, kaip ir bendrapiliečiai radę darbą (įsidarbinę), apmoka iš savo gaunamo atlyginimo. Privilegijų panaikinimas. 2.
Seimo narį aprūpinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būstu ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Kol Seimo narys nebus apgyvendintas jam nuomotiname būste, jis gali būti apgyvendintas viešbutyje Vilniaus mieste. Už šio Seimo nario gyvenimą viešbutyje moka Seimo kanceliarija. 3. Reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas būstas, nustato ir sprendimus dėl šio būsto nuomos Seimo nariams ir dėl didžiausios nuomos kainos priima Seimo statute nurodyta institucija. Nustatant Seimo nariams nuomojamam būstui taikomus reikalavimus, privaloma atsižvelgti į tai, kad būstas tiktų Seimo nario gyvenimo poreikiams. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas būstas, nuomojamas specialiųjų poreikių turintiems Seimo nariams, turi atitikti šiuos poreikius. 5. Su Seimo nariu, kuriam nuomojamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas būstas, Seimo kanceliarija sudaro terminuotą sutartį dėl šio būsto naudojimo. Sutartyje be kitų dalykų Seimo narys privalo įsipareigoti nedelsiant pranešti Seimo kanceliarijai apie aplinkybių, suteikiančių teisę į aprūpinimą būstu, išnykimą. 6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto būsto visas komunalines paslaugas apmoka Seimo narys, su kuriuo Seimo kanceliarija yra sudariusi šio straipsnio 5 dalyje numatytą sutartį. 7. Seimo nariai, neatitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, tačiau išreiškia pageidavimą gyventi Seimo viešbutyje moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus, jeigu taip nusprendžia gyvenimo Seimo viešbutyje klausimus sprendžianti Seimo statute nurodyta institucija. 8. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, Seimo kanceliarija nutraukia būsto Seimo nariui nuomos sutartį ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sutartį. 15 straipsnis. Seimo narių atostogos
28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos (DK 166 str. 1 d.) .
. Visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeina ir iš jų grįžta tuo pačiu laiku, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį. Seimo narių kasmetinės atostogos į kitus metus neperkeliamos. Iškilus Valstybei pavojui, užtikrinama Seimo narių savalaikis atšaukimas iš atostogų bei vykdymas pareigų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos Seimo nariams negali būti suteikiamos Seimo sesijos metu. Seimo narių kasmetinių atostogų metu Seimo plenariniai posėdžiai, Seimo narių pasitarimai, Seimo struktūrinių padalinių posėdžiai nerengiami. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atostogų laikas gali būti skaidomas, bet ne daugiau nei į dvi dalis. Ši taisyklė nėra taikoma tais atvejais, kai kasmetinės Seimo nario atostogos nutrūksta dėl to, kad yra sušaukiama neeilinė Seimo sesija, apie kurią nebuvo paskelbta iki tų atostogų pradžios. Seimo narių kasmetinių atostogų pradžia ir pabaiga nustatoma Seimo nutarimu. 4. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams kasmetinės atostogos Seimo Pirmininko sprendimu gali būti suteikiamos kitu laiku nei kitiems Seimo nariams, tačiau ne Seimo sesijos metu. Nustatant jų pradžią ir pabaigą privalu užtikrinti, kad Seimo Pirmininkas ir visi jo pavaduotojai nebūtų išėję atostogų vienu metu. 5. Sušaukus neeilinę Seimo sesiją, Seimo narių kasmetinės atostogos nutrūksta nuo sprendime sušaukti neeilinę Seimo sesiją nurodytos dienos. Šioje neeilinėje sesijoje Seimas priima nutarimą dėl to, ar (o jeigu taip, tai kuriuo metu) pratęsti nutrauktas Seimo narių kasmetines atostogas. Laikinas nedarbingumas, komandiruotės ar atostogų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, laikas, sutampantis su kasmetinėmis atostogomis, nėra pagrindas perkelti ar pratęsti apmokamas kasmetines atostogas. 6.
dėl pateisinamos priežasties Seimo statuto nustatyta tvarka atleidžiamas nuo dalyvavimo Seimo plenariniuose posėdžiuose ar Seimo narių pasitarimuose, Seimo struktūrinių padalinių ar darbo grupių posėdžiuose, nėra įskaitomas į jo kasmetinių atostogų laiką. 7. Nėštumo ir gimdymo atostogos Seimo narėms, tėvystės atostogos Seimo nariams suteikiamos ir apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka. 8. Vaiko priežiūros atostogos Seimo nariams suteikiamos, kol vaikui sueis šeši mėnesiai, ir apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka
nutrūkus Seimo nario įgaliojimams
įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 ar 6 punktuose nustatytais pagrindais, turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Seimo nariu eitas pareigas. 2. Seimo nario, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, šeimos nariams išmokama 2 vidutinių to Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išmokas buvusiam Seimo nariui ar jo šeimai moka Seimo kanceliarija. LR DK 109 str. 3 d. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai). LR DK 126 str. 1 d. numato, kad suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Pagal 140 str. 3 d., nutraukus darbo sutartį 126 straipsnyje nustatytu atveju, darbuotojui nemokama išeitinė išmoka. PENKTASIS SKIRSNIS
užsiimti veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu, ir pareiga vengti interesų konflikto 1.
Seimo narys negali užsiimti kita veikla, dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. 2. Vykdydamas Tautos atstovo galias, Seimo narys privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, turi elgtis taip, kad visuomenei nekiltų įtarimų dėl tokio konflikto buvimo. 3. Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką. 4. Gavus informacijos, kad Seimo narys galbūt nevykdo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų reikalavimų, jo veiklą vertina Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys. Kai šis Seimo struktūrinis padalinys nustato, kad Seimo narys užsiėmė šiame straipsnyje draudžiama veikla, dirbo draudžiamą darbą, gavo draudžiamą atlyginimą arba neišvengė interesų konflikto, apie tai nedelsiant pranešama Seimui. 18 straipsnis. Kūrybinė veikla
veikla ir gauti už ją atlyginimą. 2. Seimo nario kūrybinė veikla – jo veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria sukuriamas kūrinys, t. y. kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti materialinė ar dvasinė - mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybė. 3.
3Seimo nario kūrybinė veikla neapima:
1) paskaitų skaitymo (nesvarbu, ar už tai mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius) pagal oficialiai patvirtintas valstybės, savivaldybių ar privačių švietimo įstaigų, įskaitant aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijos tobulinimo institucijas, mokymo ar studijų programas; ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai draudžiama epizodiškai neatlygintinai skaityti paskaitas valstybės, savivaldybių ar privačiose švietimo įstaigose kaip kviestiniam svečiui, taip pat kad Seimo nariui apskritai draudžiama gauti atlyginimą už paskaitą, kuria sukuriamas kūrinys – kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti mokslo, kultūros ar meno vertybė;
2) dalyvavimo komerciniuose pramoginiuose renginiuose, audiovizualinės (televizijos, radijo, internetinės) žiniasklaidos laidose, taip pat kituose juridinių ar fizinių asmenų rengiamuose renginiuose, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą juose arba juos kuriant (nesvarbu, ar už tai yra mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius); ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama epizodiškai neatlygintinai dalyvauti nepramoginiuose renginiuose ar audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar kitiems asmenims, taip pat kad Seimo nariui apskritai neleidžiama už dalyvavimą nepramoginiuose renginiuose gauti atlyginimą, jeigu jis mokamas už kūrinio – kokybiškai naujos, originalios, niekada anksčiau neegzistavusios konkrečios mokslo, kultūros ar meno vertybės – sukūrimą;
3) teisės aktų koncepcijų ar projektų, strategijų, programų ar kitokių veiklos metmenų ar dokumentų rengimo, viešosios valdžios funkcijas atliekančių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų konsultavimo šiais klausimais, profesinės ekspertinės veiklos, taip pat valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų veiklos vertinimo; ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama neatlygintinai dalyvauti rengiant šiame punkte nurodytus veiklos metmenis ar dokumentus ar vertinant valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų veiklą, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų kitiems asmenims;
4) bet kokios veiklos, kuria įgyvendinamos valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų funkcijos (yra tų institucijų ar asmenų veiklos dalis).
Seimo nario kūrybinė veikla neapima:
1) paskaitų skaitymo (nesvarbu, ar už tai mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius) pagal oficialiai patvirtintas valstybės, savivaldybių ar privačių švietimo įstaigų, įskaitant aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijos tobulinimo institucijas, mokymo ar studijų programas; ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai draudžiama epizodiškai neatlygintinai skaityti paskaitas valstybės, savivaldybių ar privačiose švietimo įstaigose kaip kviestiniam svečiui, taip pat kad Seimo nariui apskritai draudžiama gauti atlyginimą už paskaitą, kuria sukuriamas kūrinys – kokybiškai nauja, originali, niekada anksčiau neegzistavusi konkreti mokslo, kultūros ar meno vertybė;
2) dalyvavimo komerciniuose pramoginiuose renginiuose, audiovizualinės (televizijos, radijo, internetinės) žiniasklaidos laidose, taip pat kituose juridinių ar fizinių asmenų rengiamuose renginiuose, įskaitant jų kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą juose arba juos kuriant (nesvarbu, ar už tai yra mokamas atlyginimas, ar ne, taip pat ar tai daroma pagal sutartį, ar jos nesudarius); ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama epizodiškai neatlygintinai dalyvauti nepramoginiuose renginiuose ar audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar kitiems asmenims, taip pat kad Seimo nariui apskritai neleidžiama už dalyvavimą nepramoginiuose renginiuose gauti atlyginimą, jeigu jis mokamas už kūrinio – kokybiškai naujos, originalios, niekada anksčiau neegzistavusios konkrečios mokslo, kultūros ar meno vertybės – sukūrimą;
3) teisės aktų koncepcijų ar projektų, strategijų, programų ar kitokių veiklos metmenų ar dokumentų rengimo, viešosios valdžios funkcijas atliekančių institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų konsultavimo šiais klausimais, profesinės ekspertinės veiklos, taip pat valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų veiklos vertinimo; ši nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad Seimo nariui apskritai neleidžiama neatlygintinai dalyvauti rengiant šiame punkte nurodytus veiklos metmenis ar dokumentus ar vertinant valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų veiklą, jeigu tai nesukuria Seimo nariui jokių įsipareigojimų kitiems asmenims;
4) bet kokios veiklos, kuria įgyvendinamos valstybės, savivaldybių, tarptautinių institucijų ar privačių asmenų funkcijos (yra tų institucijų ar asmenų veiklos dalis). 4.
veiklą gali gauti tik pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytą autorinę sutartį ir tik tuo atveju, jeigu jis nebuvo ir nėra su asmeniu, atlyginančiu už tą kūrybinę veiklą, susijęs santykiais, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, ir jeigu šios sutarties pagrindu tarp Seimo nario ir to asmens nėra darbo, tarnybos ar jiems tolygių santykių. 5. Seimo narys, prieš priimdamas pasiūlymą skaityti paskaitą, jeigu dėl šios paskaitos skaitymo numatoma sudaryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį ir (arba) jeigu už paskaitos skaitymą numatoma sumokėti atlyginimą, turi kreiptis į Seimo statute numatytą Seimo struktūrinį padalinį patarimo. Šis struktūrinis padalinys kiekvienu atveju teikia išvadą, ar tokia Seimo nario veikla suderinama su Seimo nario statusu, t. y. ar ši veikla nepažeis Konstitucijos
padalinys gali pasiūlyti Seimo nario paskaitą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose. Toks fiksavimas yra įrodymas sprendžiant, ar Seimo nario paskaitą galima laikyti kūriniu, t. y. kokybiškai nauja, originalia, niekada anksčiau neegzistavusia konkrečia mokslo, kultūros ar meno vertybe. Seimo nario atsisakymas skaitomą paskaitą fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose laikomas įrodymu, kad paskaita nėra kūrinys. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytą patarimą privaloma gauti ir tais atvejais, kai Seimo narys gauna pasiūlymą dalyvauti nepramoginiame renginyje ir už pasakytą kalbą ar kitokį pasirodymą tame renginyje gauti atlyginimą. Patarimą duodantis Seimo statute numatytas Seimo struktūrinis padalinys gali pasiūlyti Seimo nariui savo kalbą ar kitokį pasirodymą renginyje fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose.
Toks fiksavimas yra įrodymas sprendžiant, ar Seimo nario kalbą ar kitokį pasirodymą tame nepramoginio pobūdžio renginyje galimą laikyti kūriniu, t. y. kokybiškai nauja, originalia, niekada anksčiau neegzistavusia konkrečia mokslo, kultūros ar meno vertybe. Seimo nario atsisakymas savo kalbą ar kitokį pasirodymą šiame renginyje fiksuoti vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis ar kompiuterio laikmenose laikomas įrodymu, kad ta kalba ar kitoks pasirodymas nėra kūrinys. 7. Šio straipsnio 5, 6 dalyse nurodyta Seimo nario veikla gali būti tik epizodinė ir negali peraugti į sistemingą darbą ar verslą. 19 straipsnis. Turto valdymas ir pajamos iš turto
jam arba jam kartu su kitais asmenimis nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti apima ir teisę gauti iš šio turto pajamų, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. 2. Seimo nario veikla, įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, negali peraugti į sistemingą darbą ar verslą. 3. Įstatymuose gali būti nustatytos tokios papildomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Seimo nario teisės įgyvendinimo sąlygos, kurios užtikrintų, kad veikla įgyvendinant šią teisę neperaugtų į sistemingą darbą ar verslą ir kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konflikto. 4. Seimo narys, kuris yra privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali šioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje eiti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, atlikti kitų funkcijų ar užduočių, turėti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose) ar tai įmonei, įstaigai, organizacijai atstovauti). 5.
teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti šio straipsnio 1 dalyje numatytą turtą, pajamas ir sandorius. 20 straipsnis. Ūkininkavimas
ūkininko ūkio savininku ir gauti iš savo ūkio pajamų, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. 2. Įstatymuose gali būti nustatytos tokios papildomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimo sąlygos, kurios užtikrintų, kad veikla įgyvendinant šią teisę neperaugtų į sistemingą darbą ar verslą ir kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konflikto. 3. Seimo narys privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą (ūkininko ūkį), pajamas ir sandorius. 21 straipsnis. Narystė asociacijose
1Seimo nariui nedraudžiama būti bendrijų,
visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų paprastuoju ar garbės nariu. 2. Seimo narys gali eiti pareigas (įskaitant vadovo pareigas) bendrijoje, visuomeninėje organizacijoje ar kitoje asociacijoje, kurios narys jis yra, tačiau jis negali atstovauti tai bendrijai, visuomeninei organizacijai ar kitai asociacijai palaikant teisinius santykius su valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), tai pat su kitomis (ne valstybės ar savivaldybių) įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis (jų pareigūnais), kurioms pagal įstatymus yra pavesta atlikti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose nustatytomis formomis ir būdais dalyvauja įgyvendinant valstybės funkcijas. Šis apribojimas netaikomas Seimo nario veiklai atstovaujant politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms. 3. Seimo narys privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti interesus, atsirandančius iš jo narystės bendrijose, visuomeninėse organizacijose ar kitose asociacijose. ŠEŠTASIS SKIRSNIS
1.
pradedamos taikyti nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. 2. Šio įstatymo 12 straipsnio nuostatos pradedamos taikyti nuo 2022 m. sausio 1 d. Neatsižvelgti Projektas patobulintas pagal kitų subjektų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarta. Pavyzdžiui, Projektu nėra siūloma įteisinti atostogų, nes p agal Konstituciją Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veikla yra nepertraukiama. Kiekvienas Seimo narys turi vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Todėl, atostogų įtvirtinimas nesuderinamas su Seimo nario įgaliojimų esme ir specifika. Taip pat išskirtina, kad netikslinga įtvirtinti draudimą Seimo nariui būti paskirtu Ministru Pirmininku ar ministru, nes tai nederėtų su Konstitucijos 60 str. 2 d., kurio įtvirtinta, kad Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba
2 Atsižvelgdami į Jūsų prašymą, susipažinome su Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektu [1] Nr. XIIIP-957 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-957) ir jį lydinčių teisės aktų projektais [2] , bei plačiau analizavome Projekto Nr. XIIIP-957 10 ir 18 straipsnių bei Projekto Nr. XIIIP-960 101 straipsnio nuostatas, dėl kurių teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Seimo Teisės departamento 2017-07-10 išvados Nr. XIIIP-957 14-19 punktuose pateiktoms pastaboms dėl Projekto Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, manome, kad minėta nuostata svarstytina keliais aspektais: 1.1. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalimi siekiama numatyti, kad ,, Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui.<...>
“. Praktikoje vykdant kriminalinę žvalgybą,
informacija gali būti gaunama taikant įvairius kriminalinės žvalgybos būdus ir priemones, tarp kurių yra ir nesankcionuojamų ( pvz.: agentūrinė veikla, apklausa). Paprastai šiais informacijos rinkimo būdais, informacija gaunama betarpiškai bendraujant su informaciją turinčiu asmeniu. Pokalbio metu informaciją turintis asmuo ją pateikia pareigūnui, kuri yra įforminama kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo nustatyta tvarka. Taigi minėtais informacijos rinkimo būdais, gali būti gauta informacijos ir apie Seimo narį, tačiau to iš anksto neplanuojant. Tokiu atveju, mūsų nuomone, nelai kytina , kad prieš Seimo narį buvo naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai, tačiau gali būti aiškinama ir kitaip, kad tokiu atveju prieš Seimo narį jau pradedama naudoti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemones .
Atitinkamai siekdami išvengti skirtingo minėtos normos aiškinimo siūlytume nustatyti, kad „ Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio pareigūno sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui , išskyrus atvejus, kai pirminė kriminalinės žvalgybos informacija apie Seimo narį gaunama naudojant kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kurie nukreipti prieš kitus kriminalinės žvalgybos objektus.“ Nepritarti Pastaba buvusiai 10 straipsnio 4 daliai. Patobulintame projekte – 10 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgiant į Seimo nario statusą bei Konstitucijoje įtvirtintą jo imunitetą, nėra pagrindo išplėsti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo apie Seimo narį būdus ir priemones. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba
2
straipsnio 3 dalies nuostatas, siūlytina papildyti Projekto Nr. XIIIP-957 10 straipsnio 4 dalį numatant, kad pradėti naudoti prieš Seimo narį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemonės galima ne tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo pareigas einančio asmens sprendimu, bet ir jų įgalioto pareigūno sprendimu ir sutikus ne tik generaliniam prokurorui ar jo pareigas einančiam generalinio prokuroro pavaduotojui, bet ir jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą.
Tokios nuostatos užtikrintų spartesnį kriminalinės žvalgybos tyrimo procesą bei vienodą teisinį reguliavimą prieš valdžios atstovus. Papildomai pažymėtina, kad teritoriniu aspektu kriminalinės žvalgybos tyrimas galėtų būti apsunkintas bei prarastų operatyvumo aspektą, jeigu sprendimą dėl tam tikrų priemonių panaudojimo galėtų pradėti tik Generalinis prokuroras ar jo pareigas einantis generalinio prokuroro pavaduotojas. Nepritarti Pastaba buvusiai 10 straipsnio 4 daliai. Patobulintame projekte – 10 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgiant į Seimo nario statusą bei Konstitucijoje įtvirtintą jo imunitetą, nėra pagrindo išplėsti subjektų, priimančių sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo apie Seimo narį, ratą. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba
3
2Projekto Nr. XIIIP-957 18 straipsnio 3 dalyje siekiama nustatyti,
kad ,, Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką“ . Manome, kad Seimo narys turėtų nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių ne tik kai kyla interesų konfliktas, bet ir tada, kai gali kilti interesų konfliktas. Todėl siūlome tikslinti šią nuostatą siekiant nustatyti, kad ,, Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, dėl kurių gali kilti ar kyla interesų konfliktas, ir daryti šiems sprendimams kitokią įtaką“ .
Atsižvelgti Projektas patobulintas atsižvelgiant į 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą bei 2020 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo statutą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto N r. I-399 18, 20, 21, 78 straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo 181 straipsniu“ Nr. XIII-3056. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narys Arvydas Nekrošius 2017-11-213 1 Argumentai: 4 straipsnio 1 dalies nuostata gali būti traktuojama taip, kad atskira darbo patalpa privalo būti ir nuo Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo vietos, o tam nėra objektyvių galimybių (dėl patalpų kiekio Seimo rūmuose). Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 4 straipsnis. Darbo patalpos Seimo rūmuose
1Kiekvienam Seimo nariui Seimo rūmuose skiriama tinkamai įrengta atskira darbo patalpa.“ Nepritarti Argumentai :
(Pasiūlymas buvusiam 4 straipsniui. Patobulintame projekte 3 straipsnis.) Manytina, kad Seimo nariams turi būti užtikrinamos tinkamos sąlygos deramai vykdyti Seimo nario įgaliojimus. 2. Seimo narys Arvydas Nekrošius 2017-11-213 2 „2. Darbo patalpų Seimo rūmuose suteikimo Seimo nariams ir jų padėjėjams-sekretoriams kriterijus ir tvarką nustato Reikalavimus, kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos patalpos, nustato ir sprendimus dėl šių patalpų suteikimo Seimo nariams priima Seimo valdyba.“ Pritarti Argumentai :
Pasiūlymui pritarta. Papildomai 3 str. 2 d. nuostata, atsižvelgiant į Seimo statuto 16 straipsnio pataisas ( 2019 m. balandžio 26 d. Nr.
Nr. XIII-2094), turi būti tikslinama vietoje žodžių „padėjėjams – sekretoriams“ įrašant „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams“. 3. Seimo narys
3 „
darbo patalpas Seimo rūmuose, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Suteikti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas darbo patalpas negu kitiems galima tik tuo atveju, kai tai būtina dėl tam Seimo nariui pavestų papildomų pareigų, taip pat turinčiam specialiųjų poreikių Seimo nariui. “ Nepritarti Argumentai :
Neaiškūs siūlymo išbraukti šią nuostatą, užtikrinančią Seimo narių darbo patalpų Seimo rūmuose lygiateisiškumą, motyvai. 4. Seimo narys
1 Argumentai: Siūloma tikslinti pagal šiuo metu galiojančią tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
poreikių tenkinimas
1Seimo nariams,
kuriems įstatymų ir kitų teisės aktų įgaliota institucija nustatė specialiuosius poreikius turintiems specialiųjų poreikių , Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų sudarymo priima Seimo valdyba. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems specialiesiems poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams. “ Pritarti Pasiūlymas buvusiam 5 straipsniui. Patobulintame projekte 4 straipsnis. Pasiūlymas :
„4 straipsnis. Specialiųjų poreikių tenkinimas
Seimo nariams, turintiems specialiųjų poreikių, Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų sudarymo priima Seimo valdyba.“ 5.
Seimo narys
3 Argumentai: Darbo patalpų Seimo rūmuose suteikimo Seimo nariams ir jų padėjėjams-sekretoriams kriterijus ir tvarką siūloma pagal poreikį reglamentuoti 4 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnį išbraukiant jo 3 dalį:
suteikimo Seimo narių padėjėjams-sekretoriams priima Seimo valdyba. Pritarti Pasiūlymas buvusiam 6 straipsniui. Patobulintame projekte 5 straipsnis . 6. Seimo narys
1 Pasiūlymas: Siūlau 7 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Seimo nariams gali neatlygintinai padėti fiziniai asmenys – visuomeniniai
konsultantai. Seimo narys pats sprendžia kiek turėti visuomeninių konsultantų. Visuomeninių konsultantų galimą maksimalų skaičių ir jų įgaliojimus nustato Seimo valdyba.“ Nepritarti Argumentai : ( Pasiūlymas buvusiam 7 straipsniui. Patobulintame projekte 6 straipsnis. ) Neaiškus pasiūlymo riboti visuomeninių konsultantų skaičių tikslingumas. Be to, visuomeninių konsultantų statusas nereikalauja valstybės biudžeto lėšų, todėl n ėra pagrindo riboti jų skaičių. 7. Seimo narys Arvydas Nekrošius 2017-11-216 1,2 Argumentai:
Siūloma suderinti su galiojančiu Seimo Pirmininko, Seimo narių ir Seimo frakcijų visuomeninių konsultantų pasitelkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Seimo valdybos 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. SV-S-1660, kuriame nustatyta visuomeninių konsultantų pasitelkimo tvarka, įskaitant ir visuomeninių konsultantų statusą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
narių visuomeniniai konsultantai
asmenys – visuomeniniai konsultantai. Seimo narys pats sprendžia kiek turėti visuomeninių konsultantų. Visuomeninių konsultantų įgaliojimus pasitelkimo tvarką nustato Seimo valdyba. 2.
visuomeniniams konsultantams šį jų statusą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato Seimo valdyba. “ Pritarti iš dalies Argumentai : ( Pasiūlymas buvusiam 7 straipsniui. Patobulintame projekte 6 straipsnis .) Pritariant pasiūlymui, Projektas patobulintas, nustatant kad Visuomeninių konsultantų pasitelkimo tvarką nustato Seimo valdyba ir išbraukiant šio straipsnio 2 dalį. Taip pat patobulintas nuostatos pirmas sakinys (kurio Seimo narys nesiūlo keisti), nurodant, kad Seimo narys gali turėti visuomeninių konsultantų ir nedetalizuojant, kad jie yra fiziniai asmenys ar padėti gali neatlygintinai. Pasiūlymas :
„6 straipsnis. Seimo narių visuomeniniai konsultantai
kiek turėti visuomeninių konsultantų. 2. Visuomeninių konsultantų pasitelkimo tvarką nustato Seimo valdyba.“
Arvydas Nekrošius 2017-11-2110 3,4 Argumentai: Nuostatos, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo Pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų praktinis įgyvendinimas, kai Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos, yra sudėtingas ir kai kuriais atvejais neįmanomas. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ši nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darantis šio straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.
Be to, krata Krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo Pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų Seimo Pirmininko įgaliotam Seimo Pirmininko pavaduotojui . Šios dalies nuostatos netaikomos, kai Seimo narys yra užkluptas darantis šio straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ar tuoj po jos. Pritarti iš dalies Argumentai : ( Pasiūlymas buvusiai 10 straipsnio 5 daliai. Patobulintame projekte – 10 straipsnio 3, 4 dalys .) Patobulintame projekte šios nuostatos išskaidytos į
Pirmininkas ar jo pavaduotojas turėtų dalyvauti Seimo nario gyvenamojoje vietoje Seimo viešbutyje atliekamoje kratoje ar poėmyje. Tačiau toks reikalavimas, atsižvelgiant tiek į Seimo nario statusą, tiek į Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų, kaip Seimo vadovų, statusą, tikslingas , kai krata ar poėmis atliekami Seimo rūmuose. Pasiūlymas :
„3. Krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose
patalpose, transporto priemonėje, Seimo nario asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ši nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darantis šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ar tuoj pat po jos. 4. Atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus, visuomet daromas vaizdo įrašas. Krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo Pirmininkui ar vienam iš Seimo Pirmininko pavaduotojų.“
5 Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas Seimo narys turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmenybė asmens tapatybė .“ Pritarti Pasiūlymas buvusiai 10 straipsnio 6 daliai. Patobulintame projekte – 10 straipsnio 5 dalis. 10. Seimo narys
1 Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktu asignavimai skiriami ne Seimui, o Seimo kanceliarijai. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo užmokestis Seimo nariui mokamas iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Seimui Seimo kanceliarijai skirtų asignavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu (toliau – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas) .“ Pritarti iš dalies Argumentai :
Pritartina siūlymui vietoj žodžio
„Seimui“ rašyti „Seimo kanceliarijai“. Tuo tarpu nuorodoje tikslaus įstatymo
pavadinimo atsisakyta. Pasiūlymas:
„1. Darbo užmokestis Seimo nariams mokamas iš Lietuvos Respublikos
valstybės biudžete Seimo kanceliarijai skirtų asignavimų, vadovaujantis valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančiu įstatymu.“
2 Argumentai: Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nereglamentuojamas pareiginės algos bazinio dydžio keitimas (reglamentuojama atskiru teisės aktu), todėl nėra tikslinga numatyti išimties dėl šio dydžio. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, gali būti taikomas ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos , išskyrus jei didinamas pareiginės algos bazinis dydis .“ Nepritarti Argumentai : Pasiūlymui nepritartina, nes Projekto nuostata patobulinta, atsisakant tikslaus įstatymo pavadinimo įvardijimo. Patobulintame Projekte pateikiama „valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo“ formuluotė. Pasiūlymas :
„2. Valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo
nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, gali būti taikomos ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos, išskyrus atvejus, kai didinamas pareiginės algos bazinis dydis.“
4 Argumentai : Priėmus projekto nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario, kuris kartu yra ir ministras arba Ministras Pirmininkas, darbo užmokestį, lyginant su dabartine padėtimi tokių asmenų darbo užmokestis padidėtų. Siūlau nekeisti galiojančio teisinio reguliavimo šiuo aspektu. Pasiūlymas : Pakeisti projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Seimo nario, kuris yra Ministras Pirmininkas arba ministras,
darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės įstatymo ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo
Projekto nuostatoje atsisakyta nuorodos į konkretų įstatymą, pateikiant apibendrintą formuluotę. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir šį pasiūlymą, 11 str. 4 d. patobulinta pateikiant nuorodą į valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančius įstatymus (o ne įstatymą). Pasiūlymas : „
Ministras Pirmininkas arba ministras, darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis valstybės politikų darbo apmokėjimą nustatančiais įstatymais.“ 13.
Seimo narė
6 Argumentai: Pagal Konstituciją pagrindinė Seimo darbo forma yra posėdžiai (1994 m. vasario 24 d. nutarimas); kiekvienas Seimo narys turi turėti galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolat dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus (2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime, kad toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario – Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas; pagal Konstituciją toks nedalyvavimas Seimo posėdžiuose negali nesukelti atitinkamų teisinių padarinių Seimo nariui, nedalyvaujančiam Seimo posėdžiuose be ypač svarbios pateisinamos priežasties. Pažymėtina, kad Seimo nario atlyginimo, mokamo iš valstybės biudžeto lėšų, mokėjimas Seimo nariui, paneigiančiam konstitucinę Seimo nario pareigą dalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, kurie, kaip minėta, yra pagrindinė Seimo nario darbo forma, t. y. juose nuolat nedalyvaujančiam be svarbios pateisinamos priežasties, vertintinas kaip konstituciškai nepateisinama privilegija. Todėl Seimo statuto pakeitimu siūloma taikyti Seimo nario atlyginimo nemokėjimą už nedalyvavimą (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame Seimo posėdyje, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, kitų struktūrinių padalinių posėdžiuose atlyginimas už tą dieną nemokamas. Seimo nario atlyginimo nemokėjimo tvarka nustatoma Seimo valdybos sprendimu . Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį . Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo, remdamasi Seimo statute nustatyta tvarka, priima Seimo valdyba. Šis sprendimas gali būti skundžiamas ir ginčas nagrinėjamas Seimo statute nustatyta tvarka .“ Nepritarti Argumentai :
Pagal teisės aktų paskirtį, Seimo nario atlyginimo nemokėjimo esminės nuostatos turi būti reglamentuojamos įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio , kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Tokiu atveju, jei Seimo narys, kuris, pavyzdžiui, yra vieno komiteto ir nors vienos komisijos narys, be pateisinamos priežasties praleistų vienos savaitės posėdžius, atlyginimas jam būtų mažinamas 30 procentų per savaitę (jei per savaitę vyktų 4 Seimo posėdžiai, 1 komiteto ir 1 komisijos posėdis). Taip būtų įtvirtinta galimybė taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėjimą) už nuolatinį nedalyvavimą (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo, Seimo komitetų, komisijų, kurių nariu jis paskirtas, tvarka, posėdžiuose. Toks reguliavimas grindžiamas Konstitucinis Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. KT26-N13/2016.
KT26-N13/2016. Pagal šį Konstitucinio Teismo nutarimą Seimo nario atlyginimo teisinis reguliavimas koreguotinas taip, kad būtų nustatyti atitinkami finansiniai padariniai nuolatinio visų Seimo sesijos metu rengiamų Seimo posėdžių nelankymo (be svarbios pateisinamos priežasties) atveju, taip pat eksplicitiškai įtvirtinta galimybė taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėjimą) už nuolatinį nedalyvavimą (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose. Pasiūlymas: „
pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį. Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo, vadovaudamasi Seimo statutu, priima Seimo valdyba. Šie sprendimai gali būti skundžiami ir ginčai dėl Seimo nario darbo užmokesčio sumažinimo nagrinėjami Seimo statute nustatyta tvarka. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario darbo užmokestis, išskaitoma iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio. 7. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo tame Seimo posėdyje ir dalyvavo daugiau negu pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pateikimo, svarstymo ir priėmimo. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, jeigu jis pasirašytinai užsiregistravo to posėdžio protokolo priede, išskyrus Seimo statuto 53 straipsnio 8 dalyje ir 18613 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, ir dalyvavo svarstant daugiau kaip pusę klausimų iš anksto paskelbtame Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje .“ 14.
Seimo narys
6
Šiuo metu Seimo statutas akivaizdžiai leidžia piktnaudžiauti Seimo nariams dabartine tvarka, nes Statute yra numatyta, jog šiuo metu yra laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų TIK dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Pažymėtina, jog šiuo metu Seimo nariai tik užsiregistruoja posėdžiuose ir pasišalina iš posėdžių salės. Vidutiniškai kiekvienas praėjusios kadencijos Seimo narys dalyvavo vos 54 procentuose visų balsavimų – tai reiškia, kad mūsų šalies gyvenimą reguliuojantys teisės aktai priimami nedalyvaujant pusei Seimo narių. PASIŪLYMAS:
Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „11 straipsnis. 5. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį už tą darbo dieną nemokamas . Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo nemokėjimo , remdamasi Seimo statute nustatyta tvarka, priima Seimo valdyba. Šis sprendimas gali būti skundžiamas ir ginčas nagrinėjamas Seimo statute nustatyta tvarka. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario darbo užmokestis, išskaitoma iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio. 6.
Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties. Laikoma, kad Seimo narys nedalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis neužsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose ir nedalyvavo bent trijuose ketvirtadaliuose iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių visų Seime balsavimų. “ Nepritarti Argumentai :
Projektu siūlomas reguliavimas grindžiamas Konstitucinis Teismo
Nr. KT26-N13/2016 nuostatomis. Pagal šį Konstitucinio Teismo nutarimą Seimo nario atlyginimo teisinis reguliavimas koreguotinas taip, kad būtų nustatyti atitinkami finansiniai padariniai nuolatinio visų Seimo sesijos metu rengiamų Seimo posėdžių nelankymo (be svarbios pateisinamos priežasties) atveju, taip pat eksplicitiškai įtvirtinta galimybė taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėjimą) už nuolatinį nedalyvavimą (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio , kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis mažinamas 5 procentais už kiekvieną praleistą posėdį.
Tokiu atveju, jei Seimo narys, kuris, pavyzdžiui, yra vieno komiteto ir nors vienos komisijos narys, be pateisinamos priežasties praleistų vienos savaitės posėdžius, atlyginimas jam būtų mažinamas 30 procentų per savaitę (jei per savaitę vyktų 4 Seimo posėdžiai, 1 komiteto ir 1 komisijos posėdis). Taip būtų įtvirtinta galimybė taikyti maksimalų (visišką) Seimo nario atlyginimo sumažinimą (jo nemokėjimą) už nuolatinį nedalyvavimą (be svarbios pateisinamos priežasties) Seimo, Seimo komitetų, komisijų, kurių nariu jis paskirtas , posėdžiuose. 15. Seimo narys
8
Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties. Laikoma, kad Seimo narys nedalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis neužsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose ir nedalyvavo bent trijuose ketvirtadaliuose iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių visų Seime balsavimų. “ Nepritarti Argumentai :
Pasiūlyme siūloma reglamentuoti tvarką, kada Seimo narys laikomas dalyvavusiu posėdyje. Pažymėtina, kad patobulintame projekte tai reglamentuojama 11 straipsnio 7 dalyje. Manytina, kad pasiūlymas nedera su konstitucine Seimo nario pareiga dalyvauti Seimo posėdžiuose, Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys Seimo narys yra, posėdžiuose.
Konstitucinis Teismo
straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ne todėl, kad juo nustatyta, jog Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, mokamas fiksuota procentine dalimi (vienu trečdaliu) sumažintas Seimo nario atlyginimas, o dėl to, kad:
numatoma mokėti visais, netgi nuolatinio nedalyvavimo (be svarbios pateisinamos priežasties) tam tikro mėnesio Seimo posėdžiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, atvejais;
(be svarbios pateisinamos priežasties) ne visuose per Seimo sesiją vykstančiuose Seimo posėdžiuose, inter alia tokiuose, kuriuose iš anksto numatytas įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų svarstymas, bet tik tokiuose, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo;
Pasiūlymas : „8.
Svarbiomis pateisinamomis nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje priežastimis laikoma Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, dalyvavimas svarbiuose renginiuose frakcijos ar Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys yra Seimo narys, pritarimu, aplinkybės, susijusios su tuo, kad Seimo narys augina vaiką iki dviejų metų, ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.“
8 Argumentai: pasiūlymai teikiami siekiant aiškiau reglamentuoti įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo
Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jeigu Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, jeigu Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje nedalyvavo pakaitinis Seimo narys laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.“ Nepritarti Argumentai : (Pasiūlymas buvusiai 11 straipsnio 6 daliai. Patobulintame projekte – 11 straipsnio 8 dalis). Dalyvauti Seimo posėdžiuose, Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys Seimo narys yra, posėdžiuose – Seimo nario konstitucinė pareiga. 17. Seimo narys
1 Pasiūlymas: Siūlau 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„1. Kiekvienas Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo
įgaliojimams vykdyti.
Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą. Sprendim ą , kurioje savivaldybėje įrengiam as daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkt o Seimo nari o biura s , priima Seimo narys frakcijos . Nepritarti Argumentai :
Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto 13 str. 1 d.)). Prireikus, Seimo nario biuro nuomai galėtų būti naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti (patobulinto Projekto 13 str. 2 d. 7 p.). Pasiūlymas : „12 straipsnis. Seimo nario biuras
atstovo įgaliojimams vykdyti. Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą. 2. Patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų.“ 18.
Seimo nariai: Gintautas Kindurys, Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Rastenis, Petras Valiūnas, Agnė
1 Argumentai: Siekiant išvengti įstatymo taikymo nelogiškumo, tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, siūloma, kad Seimo narys galėtų turėti po vieną atitinkamų savivaldybių, kurių teritorijose yra Seimo nario rinkiminė apygarda biurą (projekte nurodyta „daugiau negu vieną“). Atsižvelgiant į internetinio ryšio prieinamumo technines galimybes (dažnai biuruose yra bevielio internetinio ryšio prieiga, arba savivaldybė negali paskaičiuoti, kiek konkrečiai kabinete yra suvartojama interneto kiekio, arba savivaldybė naudojasi neriboto interneto kiekio paslauga), tikslinga, kad interneto ryšio paslaugos būtų priskiriamos prie komunalinių paslaugų grupės, kurias apmoka savivaldybė. Seimo nariui ir jo padėjėjui yra suteikiamos mobiliojo ryšio priemonės ir už ryšio paslaugas yra galimybė mokėti iš Seimo nario parlamentinėms išlaidoms skiriamų lėšų. Todėl tikslinga išbraukti reikalavimą dėl telefoninio ryšio būtinumo suteikiamose patalpose. Siūloma nustatyti, kad patalpos turi būti suteikiamos Seimo nario arba Seimo frakcijos nurodytoje gyvenamojoje teritorijoje. Yra atvejų, kai patalpos suteikiamos ne ten kur pageidauja Seimo narys, toli nuo savivaldybės administracinio centro. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Biuras
įgaliojimams vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją.
Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu po vieną tos savivaldybės suteiktą biurą. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos. Nepritarti Argumentai :
Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto
lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti
1 Argumentai: Siekiant išvengti įstatymo taikymo nelogiškumo, tais atvejais, kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, siūloma, kad Seimo narys galėtų turėti po vieną atitinkamų savivaldybių, kurių teritorijose yra Seimo nario rinkiminė apygarda biurą (projekte nurodyta „daugiau negu vieną“).
Atsižvelgiant į internetinio ryšio prieinamumo technines galimybes (dažnai biuruose yra bevielio internetinio ryšio prieiga, arba savivaldybė negali paskaičiuoti, kiek konkrečiai kabinete yra suvartojama interneto kiekio, arba savivaldybė naudojasi neriboto interneto kiekio paslauga), tikslinga, kad interneto ryšio paslaugos būtų priskiriamos prie komunalinių paslaugų grupės, kurias apmoka savivaldybė. Seimo nariui ir jo padėjėjui yra suteikiamos mobiliojo ryšio priemonės ir už ryšio paslaugas yra galimybė mokėti iš Seimo nario parlamentinėms išlaidoms skiriamų lėšų. Todėl tikslinga išbraukti reikalavimą dėl telefoninio ryšio būtinumo suteikiamose patalpose. Siūloma nustatyti, kad patalpos turi būti suteikiamos Seimo nario arba Seimo frakcijos nurodytoje gyvenamojoje teritorijoje. Yra atvejų, kai patalpos suteikiamos ne ten kur pageidauja Seimo narys, toli nuo savivaldybės administracinio centro. Siūloma nustatyti terminą savivaldybėms vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktiems Seimo nariams skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti, o to nepadarius, kompensuoti išsinuomotų patalpų gavimo bei išlaikymo išlaidas. Taip pat užtikrinti, kad asmenys su negalia nebūtų diskriminuojami dėl jiems neprieinamų Seimo nariams suteikiamų patalpų. Siūlyti papildyti įstatymo projektą šiomis nuostatomis paskatino praktikoje pasitaikantys atvejai, kuomet savivaldybės vilkina nuolatinių patalpų rinkėjams priimti suteikimo procesus ir tokiu būdu neužtikrina sąlygų tinkamai Seimo nario veiklai vienmandatėje apygardoje arba suteikia jas sunkiai neįgaliems asmenims prieinamose vietose.
Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Biuras
įgaliojimams vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu po vieną tos savivaldybės suteiktą biurą. Sprendimus, kuriose savivaldybėse įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos. Nepritarti Argumentai :
Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto 13 str. 1 d.)). Prireikus, Seimo nario biuro nuomai galėtų būti naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti (patobulinto Projekto 13 str. 2 d. 7 p.). 20.
1 Argumentai: įstatymas turi užtikrinti kiekvieno Seimo nario teisę turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti, nepriklausomai nuo to ar Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje ar vienmandatėje rinkimų apygardoje. Svarstomo įstatymo projekte aiškiai reglamentuojama situacija, kuomet rinkimų apygarda apima daugiau nei vienos savivaldybės teritoriją. Tačiau trūksta aiškaus reglamentavimo dėl tų savivaldybių, kurių teritorijose yra daugiau nei viena rinkimų apygarda. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste yra 13, Kaune – 7, Klaipėdoje – 4, Šiauliuose – 3, Panevėžyje – 3 rinkimų apygardos. Todėl tikslinga, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai būtų įrengti atitinkamose miesto rinkimų apygardose, pagal Seimo frakcijos sprendimus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Kiekvienas Seimo narys gali turėti biurą, reikalingą Tautos atstovo įgaliojimams vykdyti. Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių biurai įrengiami atitinkamų rinkimų apygardų teritorijose, išskyrus atvejus, kai rinkimų apygardos teritorija, patenka į savivaldybės, kurios administracijos buveinė yra kitos savivaldybės teritorijoje, teritoriją. Tokioje vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario biuras įrengiamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo rinkimų apygardos teritorijos savivaldybės administracijos buveinė. Kai rinkimų apygarda apima daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, Seimo narys gali turėti daugiau negu vieną biurą. Sprendimus, kuriose savivaldybėse (rinkimų apygardose) įrengiami daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktų Seimo narių biurai, priima Seimo frakcijos.“ Nepritarti Argumentai :
Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo.
Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto 13 str. 1 d.)). Prireikus, Seimo nario biuro nuomai galėtų būti naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti (patobulinto Projekto 13 str. 2 d. 7 p.). 21. Seimo narys Gintautas Kindurys
2
(už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, internetinį ryšį , šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia savivaldybė. Už naudojimąsi telefonu ir internetu apmoka Seimo narys iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti . Nepritarti Argumentai :
Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto 13 str. 1 d.)). Prireikus, Seimo nario biuro nuomai galėtų būti naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti (patobulinto Projekto 13 str. 2 d. 7 p.). 22. Seimo narys
2
pagal panaudos sutartį nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia savivaldybė.
Už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka Seimo kanceliarija. Už naudojimąsi telefonu ir internetu apmoka Seimo narys iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti. Nepritarti Argumentai : Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto 13 str. 1 d.)). Prireikus, Seimo nario biuro nuomai galėtų būti naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti (patobulinto Projekto 13 str. 2 d. 7 p.). 23. Seimo nariai:
Gintautas Kindurys, Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Rastenis, Petras Valiūnas, Agnė
2
(už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, internetinį ryšį , šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia savivaldybė. Už naudojimąsi telefonu ir internetu apmoka Seimo narys iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti . Nepritarti Argumentai :
Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto 13 str. 1 d.)).
naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti (patobulinto Projekto 13 str. 2 d. 7 p.). 24. Seimo nariai: Gintautas Kindurys, Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Rastenis, Petras Valiūnas, Agnė
nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario įgaliojimų laikui. Suteikiamos p Patalpos turi būti suteikiamos toje gyvenamojoje teritorijoje, kurią prašyme savivaldybei nurodė Seimo narys arba Seimo frakcija, jos turi būti ne mažesnės kaip 12 m2 bei atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus, su įrengtomis darbo vietomis Seimo nariui ir Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, telefoniniu ir internetiniu ryšiu, taip pat esant galimybei su laukiamuoju ir sąlygomis Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais. 4. Prireikus, Seimo narys turi teisę nuomotis patalpas Seimo nario biurui. Tokiu atveju už Seimo nario biuro nuomą ir išlaikymą apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.“ Nepritarti Argumentai :
Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto 13 str. 1 d.)). Prireikus, Seimo nario biuro nuomai galėtų būti naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti (patobulinto Projekto 13 str. 2 d. 7 p.). 25. Seimo narys Gintautas Kindurys
talpos suteikiamos nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario įgaliojimų laikui .
Suteikiamos p Patalpos turi būti suteikiamos per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos , toje gyvenamojoje teritorijoje, kurią prašyme savivaldybei nurodė Seimo narys arba Seimo frakcija, jos turi būti ne mažesn ės kaip
2 bei atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus , pritaikytos neįgaliesiems į jas patekti, su įrengtomis darbo vietomis Seimo nariui ir Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, telefoniniu ir internetiniu ryšiu, taip pat esant galimybei su laukiamuoju ir sąlygomis Seimo nariui netrukdomai susitikti su gyventojais. Jeigu per nustatytą terminą patalpos nesuteikiamos, Seimo narys turi teisę išsinuomoti ir gauti kompensaciją iš savivaldybės už patirtas patalpų nuomos ir išlaikymo išlaidas. Išlaidos turi būti kompensuojamos per 10 darbo dienų nuo išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo dienos. 4. Prireikus, Seimo narys turi teisę nuomotis patalpas Seimo nario biurui. Tokiu atveju už Seimo nario biuro nuomą ir išlaikymą apmokama iš lėšų, skirtų su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti.“ Nepritarti Argumentai :
Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto 13 str. 1 d.)). Prireikus, Seimo nario biuro nuomai galėtų būti naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti (patobulinto Projekto 13 str. 2 d. 7 p.). 26. Seimo narys
nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario įgaliojimų laikui.
mažesnės kaip 12 m2 ir ne didesnės kaip 24 m2 bei atitikti sanitarijos ir higienos reikalavimus, su įrengtomis darbo vietomis Seimo nariui ir Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, telefoniniu ir internetiniu ryšiu, taip pat esant galimybei su laukiamuoju ir sąlygomis
jam gali būti skiriamos ir mažesnės nei 12 m2 patalpos.“ Nepritarti Argumentai : Projekto 12 straipsnio nuostatos iš esmės patobulintos, atsisakant pernelyg detalaus Seimo nario biuro įsteigimo, patalpų suteikimo ir pan. reglamentavimo. Siūloma nenustatyti savivaldybėms pareigos suteikti patalpas Seimo nario biurui, o įtvirtinti, kad patalpas biurui Seimo narys nuomojasi iš tam skirtų lėšų (iki 0,3 VMDU (patobulinto Projekto 13 str. 1 d.)). Prireikus, Seimo nario biuro nuomai galėtų būti naudojamos ir lėšos, skiriamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti (patobulinto Projekto 13 str. 2 d. 7 p.). 27.
27 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Seimo nario biure esančios biuro įrangos , kompiuterinės technikos įsigijimo ir (ar) nuomos, eksploatavimo, techninės priežiūros, remonto, draudimo, taip pat programinės įrangos įsigijimo išlaidos, taip pat kai Seimo narys nuomojasi patalpas biurui, Seimo nario biuro patalpos nuomos ir išlaikymo išlaidos;“ Nepritarti Argumentai :
Projekto 13 straipsnis, kuriuo siūloma reglamentuoti su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, Komiteto teikiamame Projekte patobulintas atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. SV-S-1526 (Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-88 redakcija)). 28. Seimo narys
28 Argumentai: Draudimas Seimo nariams nuomotis automobilius iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų nepasiteisino. Pinigų suma parlamentinei veiklai liko nepakitusi, todėl biudžeto išlaidos nesumažėjo. Siekiant, kad automobilis būtų nuomojamas darbui, o ne prabangai, pakanka nustatyti tam skiriamų lėšų limitą. Siūlau nustatyti, kad Seimo nario parlamentinei veiklai vykdyti skirto automobilio nuomai iš parlamentinių lėšų būtų galima skirti ne daugiau kaip 0,5 VMDU dydžio sumą.
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) Seimo nario parlamentinei veiklai naudojamos
transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo, trumpalaikės automobilio nuomos (ne daugiau kaip už 7 dienas per mėnesį) išlaidos (ne daugiau kaip 0,5 VMDU dydžio
Nepritarti Argumentai : Projekto 13 straipsnis, kuriuo siūloma reglamentuoti su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, Komiteto teikiamame Projekte patobulintas atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
d. sprendimu Nr. SV-S-1526 (Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-88 redakcija)). 29. Seimo narė
28 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra sukurtos ir plečiamos zonos, kuriose automobilio stovėjimas yra mokamas, susidaro situacijos, kai tiek Seimo narys, vykdydamas parlamentinę veiklą, tiek jo padėjėjai-sekretoriai, vykdydami Seimo nario pavedimus bei naudodamiesi savo automobiliu už jo stovėjimą mokamoje zonoje privalo sumokėti iš asmeninių lėšų.
Kadangi, vadovaujantis Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Seimo nariui pripažįstama teisė vykdant parlamentinę veiklą naudotis automobiliu bei yra atlyginamos jo remonto, eksploatavimo ir kitos išlaidos, be to, Seimo narui suteikiama teisė naudotis trumpalaikės automobilio nuomos paslauga, manytina, kad yra tikslinga įtvirtinti nuostatą, jog Seimo nariui iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų atlyginamos tiek jo paties automobilio, kuriuo naudojasi vykdydamas savo parlamentinę veiklą, tiek Seimo nario padėjėjų-sekretorių, vykdančių Seimo nario pavedimus, automobilių stovėjimo mokamose zonose išlaidos. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) Seimo nario parlamentinei veiklai naudojamos
transporto priemonės eksploatavimo, techninio aptarnavimo, remonto, draudimo, taksi paslaugų (išskyrus tarpmiestinius maršrutus), viešojo transporto bilietų įsigijimo, trumpalaikės automobilio nuomos (ne daugiau kaip už 7 dienas per mėnesį), automobilio stovėjimo apmokestintose miestų zonose (įskaitant atvejus, kai ši paslauga yra apmokama Seimo nario ar jo padėjėjo-sekretoriaus tarnybiniu telefonu) išlaidos;“ Nepritarti Argumentai :
Nepritartina tokiai pasiūlymo formuluotei. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu už pasiūlyme nurodytas išlaidas galima apmokėti parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis.
O Projekto 13 straipsnis, kuriuo siūloma reglamentuoti su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, patobulintas atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
(Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-88 redakcija)). 30. Seimo narys
212 Pasiūlymas: Siūlau išbraukti 13 straipsnio
punktais. “
12) transporto priemonės nuomos ekskursijoms į Seimo rūmus išlaidos; “ Nepritarti Argumentai : Projekto 13 straipsnis, kuriuo siūloma reglamentuoti su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, Komiteto teikiamame Projekte patobulintas atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. SV-S-1526 (Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-88 redakcija)). 31. Seimo narė
216 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Įstatymo projekto 15 straipsniu, esant poreikiui ir atitinkant Įstatymo nustatytus reikalavimus, Seimo narys yra aprūpinamas gyvenamuoju būstu Seimo viešbutyje savo įgaliojimų laikotarpiui, t. y. būsto poreikis yra tiesiogiai susijęs su Seimo nario vykdoma parlamentine veikla, darytina pagrįsta išvada, kad Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalyje nurodytos gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos Seimo nariui turi būti atlygintos iš jam skiriamų lėšų parlamentinei veiklai vykdyti.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 16 punktu ir jį išdėstyti taip:
„16) Seimo nario gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos, nurodytos šio
įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje.“ Nepritarti Argumentai : Projekto 13 straipsnis, kuriuo siūloma reglamentuoti su Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, Komiteto teikiamame Projekte patobulintas atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. SV-S-1526 (Seimo valdybos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-88 redakcija)). 32. Seimo narys
4 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Seimo vadovams, taip pat Europos reikalų ir
Užsienio reikalų komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,4 VMDU dydžio suma, kitų komitetų ir komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,2 VMDU dydžio suma, kitiems Seimo nariams – 0,15 VMDU dydžio suma.
Išlaidos, viršijančios nustatytą dydį, apmokamos iš su Seimo nario parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skirtų lėšų . “ Nepritarti Argumentai : Manytina, kad Projektu ir taip siūlomas pakankamas lėšų dydis naudojimuisi tarnybiniais telefonais. 33. Seimo narys Jurgis Razma 2017-07-0413 4 Pasiūlymas : Siūlau 13 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:
„4. Seimo vadovams, taip pat Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,4 0,2 VMDU dydžio suma, kitų komitetų ir komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,2 0,1 VMDU dydžio suma, kitiems Seimo nariams – 0,15 0,05 VMDU dydžio suma.“ Nepritarti Argumentai :
Patobulintu Projektu siūloma Seimo vadovams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir seniūn ų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuoti 0,4 VMDU dydžio sum ą , komitetų ir komisijų pirmininkams, pirminink ų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,2 VMDU dydžio sum ą, kitiems Seimo nariams – 0,15 VMDU dydžio sumą.
Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad telefoninių pokalbių kainos Europos Sąjungoje paskutiniu metu stabiliai mažėjo, o ir panaikintas tarptinklinio ryšio (roamingo) mokestis, siūlytina atsisakyti padidinto telefoninio išlaidų kompensavimo nustatymo Europos reikalų komiteto pirmininkui (kuriam ir taip skirta didesnė suma kaip Seimo pirmininko pavaduotojui) ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkui (kuriam ir taip skirta didesnė suma kaip visų komitetų pirmininkams). Pasiūlymas : „4. Seimo vadovams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir seniūn ų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,4 VMDU dydžio suma, komitetų ir komisijų pirmininkams, pirminink ų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,2 VMDU dydžio suma , kitiems Seimo nariams – 0,15 VMDU dydžio suma.“
5 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Su ryšių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjais atsiskaito Seimo kanceliarija Seimo nario išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms, atitinkamų paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija .“ Nepritarti Argumentai : Projekto nuostatoje aiškiau nurodoma, kad Seimo kanceliarija apmoka Seimo narių išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms. Pasiūlymas : „5 . Seimo nari ų išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms ryšių priemonėms paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija. „
1 Argumentai: Vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymu Vadovybės apsaugos departamentas vykdo saugomų asmenų apsaugą – veiklą panaudojant fizinę apsaugą, kriminalinę žvalgybą, transporto ir kitas technines bei prevencines priemones, skirtas saugomiems asmenims ir saugomiems objektams nuo neteisėtų veiksmų apsaugoti. Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Seimo Pirmininkui Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos skiria tarnybinį automobilį skiriamas tarnybinis automobilis su vairuotoju.“ Nepritarti Argumentai :
Projektu teikiama nuostata beveik analogiška šiuo metu galiojančiai Seimo statuto nuostatai. Pasiūlymas :
„1. Seimo Pirmininkui skiriamas tarnybinis automobilis su vairuotoju.“
1 Pasiūlymas: Siūlau 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną
yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris šiuo atstumu neturi jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto , pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja.
Apie šio būsto poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.“ Pritarti iš dalies Argumentai : Pasiūlymui iš esmės pritartina, tik Projekte labiau detalizuojamas reikalavimas nuosavybės teise neturėti būsto 50 km nuo Vilniaus miesto centro. Projektas patobulintas, nustatant, kad:
„1. Seimo nariui, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo
rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, pirmumo teise jo įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje, jeigu Seimo narys to pageidauja. Apie šio būsto poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas.“ O Projekto 22 str. 2 d. siūloma, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų tokia šio įstatymo 15 straipsnio redakcija: „15 straipsnis. Seimo nario aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis, reikalingomis jo parlamentinei veiklai vykdyti 1.
Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiu turi teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją. Apie šios kompensacijos poreikį išrinktas Seimo narys Seimo kanceliarijai praneša iš karto po to, kai jam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta tvarka įteikiamas Seimo nario pažymėjimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos dydis nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą. Jeigu yra dideli būsto nuomos rinkos pokyčiai, Seimo valdyba gali pakeisti savo sprendimą dėl kompensacijos dydžio ir nepasibaigus Seimo nario kadencijai. 3. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacijos dydį specialiųjų poreikių turintiems Seimo nariams, turi būti atsižvelgta į šiuos poreikius.“
2 Argumentai: Kadangi 15 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas terminas, per kurį Seimo narys, nutrūkus jo įgaliojimams, privalo išsikelti iš Seimo viešbutyje užimamų patalpų, siūloma tokį patį terminą taikyti ir Seimo nariams, dėl kurių būsto nuomos sprendimą priima Seimo valdyba. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau, nei vietų Seimo viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus mieste nuomos, ne ilgesniam negu 15 kalendorinių dienų nuo Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo laikui, priima Seimo valdyba.“
4 Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka
už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis. Apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius už šias paslaugas Seimo kanceliarijos Finansų skyrius išskaičiuoja iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio ne ginčo tvarka. “ Pritarti Argumentai :
Pritartina nuostatos papildymui. Tačiau pati nuostatos dalis, kurios Seimo narys nesiūlo keisti, taip pat patobulinta, atsižvelgiant ir į Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas :
„4. Seimo viešbutyje ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytame būste
gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis. Apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius už šias paslaugas Seimo kanceliarijos Finansų skyrius išskaičiuoja iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio ne ginčo tvarka. Kitos Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytame būste išlaidos (už dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas) kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka.“
4 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį,
elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis tuo atveju, jeigu Seimo viešbutyje gyvena su šeimos nariais. “ Nepritarti 40.
Seimo narys Jurgis Razma 2017-07-0416 Pasiūlymas: Siūlau 16 straipsnį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas
Seimo veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių, planuoja savarankiškai, jame Seimo valdybos nustatyta tvarka numatydamas ir 20 darbo dienų atostogų laiką .“ Nepritarti Argumentai :
Pagal Konstituciją Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veikla yra nepertraukiama. Kiekvienas Seimo narys turi vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Todėl, atostogų įtvirtinimas nesuderinamas su Seimo nario įgaliojimų esme ir specifika. 41. Seimo nariai:
Viktoras Pranckietis, Rima Baškienė, Agnė Širinskienė 2017-07-1816 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. vasario 10 d. sprendime konstatavo , kad Seimo, kaip Tautos atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, veiklos nepertraukiamumas ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo ir profesionalaus politiko, veiklos nepertraukiamumas jokiu būdu nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Būtent dėl to, kad Konstitucija Seimo narį traktuoja kaip profesionalų politiką, taip pat dėl to, kad pagal Konstituciją Seimo nario veikla yra jo nuolatinis darbas, už kurį Seimo nariui mokamas atlyginimas ir kurio tinkamą atlikimą turi užtikrinti atitinkamos socialinės garantijos bei specialios Konstitucijoje ir įstatymuose numatytos parlamentinės veiklos garantijos, Seimo nario konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas negali būti paneigta arba negali būti nepagrįstai suvaržytas šios teisės įgyvendinimas. Ypač pabrėžtina, kad pagal Konstituciją nei poilsio ir laisvalaikio, nei kasmetinių mokamų atostogų metu Seimo narys nepraranda Tautos atstovo statuso: kaip darbo Seimo sesijų metu, Seimo komitetų, kitų Seimo struktūrinių padalinių posėdžių, vykstančių ne per Seimo sesijas, metu, taip ir poilsio, laisvalaikio, kasmetinių mokamų atostogų metu jis išlaiko visus savo, kaip Tautos atstovo, įgaliojimus, o Seimas, net jei Tautos atstovai atostogauja, nepaliauja buvęs Tautos atstovybe ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Pažymėtina, kad Seimo narių atostogos turi būti nustatytos ne bet kokiu Seimo išleistu teisės aktu, o būtent įstatymu, kuriame turi būti numatyta Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų trukmė, atostogų apmokėjimo dydis, kitos esminės atostogų sąlygos.
Tačiau Seimas, atsižvelgdamas į savo darbotvarkę, sprendžiamus klausimus, kitas aplinkybes, kiekvienais metais gali Seimo narių kasmetinių mokamų atostogų laiką (jų pradžios ir pabaigos tikslias datas) atskirai nustatyti poįstatyminiu aktu – Seimo nutarimu. Siūloma nustatyti Seimo nario atostogas – 40 darbo dienų per metus. Visi Seimo nariai atostogų išeis ir iš jų sugrįš vienu metu. Atostogų pradžią ir jų pabaigą kasmet nustatys Seimas savo nutarimu. Atostogų laikas skaidomas į dvi dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas, atostogos
vykdo visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuoja savarankiškai. 2. Seimo nariams suteikiamos 40 darbo dienų kasmetinės atostogos. Visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeina ir iš jų grįžta tuo pačiu laiku, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą išimtį. Seimo narių kasmetinės atostogos į kitus metus neperkeliamos. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atostogos Seimo nariams negali būti suteikiamos Seimo sesijos metu. Seimo narių kasmetinių atostogų metu Seimo plenariniai posėdžiai, Seimo narių pasitarimai, Seimo struktūrinių padalinių posėdžiai nerengiami, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų atostogų laikas skaidomas į dvi dalis. Ši taisyklė nėra taikoma tais atvejais, kai kasmetinės Seimo nario atostogos nutrūksta dėl to, kad yra sušaukiama neeilinė Seimo sesija, apie kurią nebuvo paskelbta iki tų atostogų pradžios.
Seimo narių kasmetinių atostogų pradžia ir pabaiga nustatoma Seimo nutarimu. 5. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams kasmetinės atostogos Seimo Pirmininko sprendimu gali būti suteikiamos kitu laiku nei kitiems Seimo nariams, tačiau ne Seimo sesijos metu. Nustatant jų pradžią ir pabaigą privalu užtikrinti, kad Seimo Pirmininkas ir visi jo pavaduotojai nebūtų išėję atostogų vienu metu. 6. Sušaukus neeilinę Seimo sesiją, Seimo narių kasmetinės atostogos nutrūksta nuo sprendime sušaukti neeilinę Seimo sesiją nurodytos dienos. Šioje neeilinėje sesijoje Seimas priima nutarimą dėl to, ar (o jeigu taip, tai kuriuo metu) pratęsti nutrauktas Seimo narių kasmetines atostogas. Laikinas nedarbingumas, komandiruotės ar atostogų, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, laikas, sutampantis su kasmetinėmis atostogomis, nėra pagrindas perkelti ar pratęsti kasmetines atostogas. 7. Laikas, kurį Seimo narys dėl pateisinamos priežasties nedalyvavo Seimo plenariniuose posėdžiuose ar Seimo narių pasitarimuose, Seimo struktūrinių padalinių ar darbo grupių posėdžiuose, nėra įskaitomas į jo kasmetinių atostogų laiką. 8. Nėštumo ir gimdymo atostogos Seimo narėms, tėvystės atostogos Seimo nariams suteikiamos ir apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Argumentai :
Pagal Konstituciją Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veikla yra nepertraukiama. Kiekvienas Seimo narys turi vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Todėl, atostogų įtvirtinimas nesuderinamas su Seimo nario įgaliojimų esme ir specifika. 42.
Arvydas Nekrošius 2017-11-2117 1,2 Argumentai: Siūloma palikti esamą reglamentavimą, kad priklausanti išeitinė išmoka būtų mokama iš karto, siekiant nedidinti administracinės naštos. Pasiūlymas:
taip:
„2. Seimo nariui, kurio įgaliojimai nutrūko
Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, išmokama išeitinė išmoka. Buvusiam Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių to Seimo nario darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių to Seimo nario paskutinės kadencijos darbo užmokesčių dydžio. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, tai ilgesnis negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis šiame straipsnyje laikomas pilnais kadencijos metais. Seimo nariui priklausanti išmokos suma išmokama dalimis kas mėnesį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte nustatytais pagrindais, vėl išrenkamas Seimo nariu.“ Pritarti Argumentai :
Pritartina siūlymui išbraukti pasiūlyme nurodytą sakinį, tačiau nuostata projekte patobulinta iš esmės, atsižvelgiant ir į kitų subjektų pastabas ir pasiūlymus šiam straipsniui. Pasiūlymas :
„1. Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63
straipsnio 1 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Seimo nariu eitas pareigas. 2. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, išmokama išeitinė išmoka.
Šiuo atveju buvusiam Seimo nariui išmokama tiek mėnesių vidutinio Seimo nario darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kaip Seimo nario kadencija, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 mėnesių vidutinio Seimo nario darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis šiame straipsnyje laikomas pilnais kadencijos metais. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, vėl išrenkamas Seimo nariu.“
dalis: „
nurodyto buvusio Seimo nario iš darbo, darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, ir tarnybos santykių gaunamos pajamos yra mažesnės negu jo gautas vidutinis mėnesinis Seimo nario darbo užmokestis, jam mažesnių pajamų gavimo laikotarpiu kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius kompensuojamas jo gauto vidutinio mėnesinio Seimo nario darbo užmokesčio ir atitinkamą mėnesį gaunamų pajamų skirtumas. 4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyto buvusio Seimo nario iš darbo, darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, ir tarnybos santykių gaunamos pajamos yra didesnės negu jo gautas vidutinis mėnesinis Seimo nario darbo užmokestis, šio straipsnio 2 dalyje numatyta išmoka nemokama. “
3 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Seimo nario, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, šeimos nariams iš karto išmokama visa šio straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio išmoka Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, jo šeimos nariams išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio išmoka .“ Pritarti Pasiūlymas buvusiai 17 straipsnio 5 daliai. Patobulintame Projekte 17 straipsnio 3 dalis. 45. Seimo narys
5 Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnį 7 dalimi: „
(įtėvių), vaikų (įvaikių) pageidavimu jis laidojamas valstybės lėšomis pagal Vyriausybės patvirtintą laidojimo ceremonialą. Mirusio Seimo nario sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių) pageidavimu laidotuves organizuoja Seimo valdybos sudaroma komisija. “ Pritarti iš dalies Argumentai : (Pasiūlymas buvusiai 17 straipsnio 7 daliai. Patobulintame Projekte 17 straipsnio 5 dalis.) Pritarta siūlymui nustatyti, kad mirus Seimo nariui jo sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių) pageidavimu jis laidojamas valstybės lėšomis pagal Vyriausybės patvirtintą laidojimo ceremonialą. Pasiūlymas :
„5. Mirus Seimo nariui, jo sutuoktinio, tėvų ar vaikų pageidavimu jis
laidojamas valstybės lėšomis pagal Vyriausybės patvirtintą laidojimo ceremonialą.„
3 Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Pritarti iš dalies Argumentai : Pasiūlyme nurodyta data jau praėjusi. Pasiūlymas : „3.
Pasiūlymas : „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-04-182 Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Seimo narių veiklos principai
teisėmis bei veiklos garantijomis ir atlikdami nustatytas pareigas, Seimo nariai turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, savo veiksmais ar neveikimu nepažeisti viešosios tvarkos , gerbti bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ir geros moralės principus (visuomenės moralę) . 2. Veikos (veiksmai ar neveikimas), pažeidžiančios bendro gyvenimo taisykles, gerus papročius ar geros moralės principus (visuomenės moralę) šiame įstatyme suprantamos taip, kokia jų samprata taikant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus suformuota Lietuvos Respublikos teismų praktikos. 3. Eidami savo pareigas, Seimo nariai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais. Seimo nariams taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatyti reikalavimai. 4. Dalyvauti Seimo posėdžiuose, Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys Seimo narys yra, posėdžiuose – Seimo nario konstitucinė pareiga . „ Pritarti Argumentai :
Projekto 2 straipsnis patikslintas pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą. Taip pat atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, patikslintas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pavadinimas. 2.
2017-06-293 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu yra konkretizuojamas viešojo ir privataus intereso santykis, siekiant teisinio aiškumo siūlome atitinkamai patikslinti Įstatymo projektą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seimo nario mandatą, šiame įstatyme nustatytas
teises ir veiklos garantijas Seimo narys gali naudoti tik viešaisiais visuomenės ir valstybės interesais ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali jų panaudoti siekdama privačios naudos sau ar kitiems asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai gauti.“ Nepritarti Argumentai : Pasiūlymas neaktualus, nes Projektas patobulintas atsisakant šio straipsnio (kuriam teikiamas pasiūlymas) „Naudojimosi šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis ribos“. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-04-183 N Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Seimo nario mandatą, šiame įstatyme nustatytas teises ir veiklos garantijas Seimo narys gali naudoti tik visuomenės ir valstybės interesais ir jokiomis aplinkybėmis bei jokiais būdais negali jų panaudoti siekdamas naudos sau ar kitiems asmenims tiesiogiai ar netiesiogiai gauti .“ Nepritarti Argumentai :
Pasiūlymas neaktualus, nes Projektas patobulintas atsisakant 3 straipsnio (kuriam teikiamas pasiūlymas) „Naudojimosi šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis ribos“. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-04-183 N Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negina šiame įstatyme nustatytų teisių ir veiklos garantijų, jeigu jomis Seimo narys naudojasi pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, viešąją tvarką, nesilaikydamas gerų papročių, bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų (visuomenės moralės). “ Pritarti iš dalies Argumentai :
Pasiūlymas neaktualus, nes Projektas patobulintas atsisakant 3 straipsnio (kuriam teikiamas pasiūlymas) „Naudojimosi šiame įstatyme nustatytomis Seimo narių teisėmis ir veiklos garantijomis ribos“. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
3 Argumentai: Neįgalaus Seimo nario teisė į tinkamas darbo sąlygas, atitinkančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pricipus, turėtų būti užtikrintos ir be šių perteklinių nuostatų. (6 str. 2 d. (dėl papildomo padėjėjo-sekretoriaus etato) ir 15 str. 3 d. (papildomos lėšos pritaikyto būsto nuomai) nuostatas siūlome palikti įstatyme, nes joms įgyvendinti reikalingos nuolatinės papildomos lėšos). Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
Seimo nariams darbo patalpas Seimo rūmuose, turi būti paisoma Seimo narių lygiateisiškumo principo. Suteikti Seimo nariui išskirtinai didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas darbo patalpas negu kitiems galima tik tuo atveju, kai tai būtina dėl tam Seimo nariui pavestų papildomų pareigų, taip pat turinčiam specialiųjų poreikių Seimo nariui “. Nepritarti Argumentai : (Pasiūlymas buvusiam 4 straipsniui. Patobulintame projekte 3 straipsnis.) Siekis įstatyme aiškiai įtvirtinti specialiųjų poreikių turinčio Seimo nario teisę gauti darbo patalpas, atitinkančias jo specialiuosius poreikius, Seimo rūmuose negali būti laikomas pertekliniu. 6.
2018-04-184 Argumentai: Neįgalaus Seimo nario teisė į tinkamas darbo sąlygas, atitinkančias Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pricipus, turėtų būti užtikrintos ir be šių perteklinių nuostatų. (6 str. 2 d. (dėl papildomo padėjėjo-sekretoriaus etato) ir 15 str. 3 d. (papildomos lėšos pritaikyto būsto nuomai) nuostatas siūlome palikti įstatyme, nes joms įgyvendinti reikalingos nuolatinės papildomos lėšos). Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 5 straipsnį: „
poreikių tenkinimas
įgaliota institucija nustatė specialiuosius poreikius, Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų sudarymo priima Seimo valdyba. Nepritarti Argumentai : (Pasiūlymas buvusiam 5 straipsniui. Patobulintame projekte 4 straipsnis.) Nepritarta siūlymui atsisakyti 4 straipsnio 1 dalies (2 dalies atsisakyta), nes siekis įstatyme aiškiai įtvirtinti specialiųjų poreikių turinčio Seimo nario teisę, kad Seimo rūmuose būtų sudaromos tuos specialiuosius poreikius atitinkančios darbo sąlygos, negali būti laikomas pertekliniu. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
specialiesiems poreikiams finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams. “
1 Pasiūlymas: išbraukti 8 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai patikslinti toliau einančias dalis: „
ar kitų teisės aktų pažeidimą, pats neatlieka jo kompetencijai nepriklausančio tyrimo ir negali pavesti tokį tyrimą atlikti savo padėjėjams-sekretoriams ar visuomeniniams konsultantams.
Nepritarti Argumentai : ( Pasiūlymas buvusiai 8 str. 3 d., patobulintame Projekte – 8 str. 1 d. ) Nepritartina 8 straipsnio 1 dalies išbraukimui, nes ja aiškiai apibrėžiamos gauto skundo, pareiškimo ar kitokio pranešimo nagrinėjimo ribos. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2
su gautu šio straipsnio 3 dalyje nurodytu skundu, pareiškimu ar kitokiu pranešimu apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą , Seimo narys turi teisę perduoti jį ištirti valstybės ar savivaldybių institucijai, kuriai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus priskirti įgaliojimai prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ši institucija apie baigto tyrimo rezultatus praneša asmeniui, pagal kurio skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą buvo atliktas tyrimas, taip pat tą skundą, pareiškimą ar kitokį pranešimą jai perdavusiam Seimo nariui. Pritarti ( Pasiūlymas buvusiai 8 str. 4 d., patobulintame Projekte – 8 str. 2 d. )
3
54. Manydamas,
kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytame skunde, pareiškime ar kitokiame pranešime apie galimą įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą yra keliamas valstybinės svarbos klausimas, Seimo narys taip pat turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą tam klausimui ištirti arba kad tą klausimą parlamentinės kontrolės tvarka nagrinėtų Seimo komitetas ar komisija. Šią teisę Seimo narys turi ir tais atvejais, kai jo netenkina šio straipsnio43 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai. Nepritarti Argumentai : ( Pasiūlymas buvusiai 8 str. 5 d.) Projektas patobulintas, atsisakant šios dalies.
Seimo laikinųjų komisijų iniciatyvos teisė ir sudarymo tvarka įtvirtinta
3 N Argumentai: Įstatymo projekto
teisė Seimo statuto nustatyta tvarka inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą. Subjektai, turintys teisės inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą yra nustatyti Statuto 73 straipsnyje ( Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Manydamas, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytame skunde, pareiškime ar kitokiame pranešime yra keliamas valstybinės svarbos klausimas, Seimo narys taip pat turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka inicijuoti motyvuotu raštu kreiptis į iniciatyvos teisę sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją turinčius subjektus dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymą sudarymo tam klausimui ištirti arba kad tą klausimą parlamentinės kontrolės tvarka nagrinėtų Seimo komitetas ar komisija. Šią teisę Seimo narys turi ir tais atvejais, kai jo netenkina šio straipsnio 4 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai.“ Nepritarti Argumentai : ( Pasiūlymas buvusiai 8 str. 5 d.) Projektas patobulintas, atsisakant šios dalies. Seimo laikinųjų komisijų iniciatyvos teisė ir sudarymo tvarka įtvirtinta Seimo statute. 12. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-04-1810 Pasiūlymas: 10 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario imunitetą, nustatyti Seimo statute. Nepritarti Argumentai :
Šio įstatymo paskirtis – Konstitucijos 60 straipsnio nuostatoms įgyvendinti, kuriame nurodyta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas.
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad k onstitucinių Seimo nario darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistema inter alia apima Seimo nario imunitetus
1 N Argumentai: Baudžiamajame kodekse buvusi nusikalstama veika „Įžeidimas“ dekriminalizuota nuo 2015 m. liepos 10 d. Atsižvelgiant į tai, siūlome išbraukti nesamą nusikalstamą veiką už įžeidimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo struktūrinių padalinių, frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.“ Nepritarti Argumentai :
Pastabai pritartina, tačiau Projektas patobulintas, atsisakant aptariamos 10 str. nuostatos. Ši nuostata jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 str. („ Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.“)
2017-06-2910
klausimai susiję su teisėsaugos institucijų veikla, pareigūnų teisėmis ir pareigomis.
Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomas siūlomas teisinis reguliavimas, siūlome apsvarstyti poreikį keisti Baudžiamojo proceso kodeksą ir Kriminalinės žvalgybos įstatymą, būtent juose nustatant procesines ir procedūrines nuostatas, kurias siūloma nustatyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Nusprendus keisti Baudžiamojo proceso kodeksą ir Kriminalinės žvalgybos įstatymą, siūlome sistemiškai apsvarstyti analogiškų teisėsaugos institucijų veiksmų taikymo klausimus visų imunitetą turinčių asmenų atžvilgiu. Nepritarti Argumentai :
Patobulinto projekto nuostatos suderintos su pasiūlyme nurodytais teisės aktais. 15. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-04-1811 Pasiūlymas:
nario apmokėjimą už darbą, nustatyti Seimo statute. Nepritarti Argumentai : Šio įstatymo paskirtis – Konstitucijos 60 straipsnio nuostatoms įgyvendinti, kuriame nurodyta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. 16. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
8 Argumentai: Tokių atostogų rūšies Seimo nariams šis įstatymas nenustato. Pasiūlymas: Projekto 11 straipsnio 6 dalyje išbraukti žodžius „ atostogos vaikui prižiūrėti “. Pritarti Pasiūlymas buvusiai 11 straipsnio 6 daliai. Patobulintame projekte – 11 straipsnio 8 dalis. 17. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-04-1812 Pasiūlymas:
nario biuro suteikimo klausimus, nustatyti Seimo statute. Nepritarti Argumentai : Įstatymo tikslas įgyvendinti Konstitucijos 60 str., kuriame įtvirtinta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. 18.
2018-04-1813 Pasiūlymas:
Seimo nario parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. Nepritarti Argumentai : Įstatymo tikslas įgyvendinti Konstitucijos 60 str., kuriame įtvirtinta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. 19. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2 Argumentai: Dabar galiojančiuose Seimo statuto nuostatose nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo numatyta atstatyti Seimo nario išlaidų, susijusių su jų parlamentine veikla, dydį iki 1,7 VMDU (buvusį iki ekomoninio sunkmečio). Įstatymo projekte siūlome lėšų dydį atstatyti bent iki 1,5 VMDU. Įvertinus infiliacijos mastą manome, jog siūlomas dydis būtų adekvatus ir visiškai kompensuotų dėl Seimo nario veiklos patiriamas išlaidas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
parlamentine veikla, iš valstybės biudžeto kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama1 1,5 paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio suma. “ Nepritarti Argumentai : ( Pasiūlymas buvusiai 13 straipsnio 1 daliai. Patobulintame Projekto 13 straipsnio 2 dalis ). Projektu ir taip siūloma įtvirtinti didesnę nei šiuo metu nustatyta sumą, skirtą Seimo narių išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla, kompensuoti. Šiuo metu Seimo statuto 15(3) straipsnio
parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 0,8 VMDU dydžio suma. 20. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-04-1814 Pasiūlymas:
tarnybinių automobilių skyrimą, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka.
Nepritarti Argumentai : Įstatymo tikslas įgyvendinti Konstitucijos 60 str., kuriame įtvirtinta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. 21. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-04-1815 Pasiūlymas: 15 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias Seimo nario aprūpinimą būstu, nustatyti Seimo statute, Seimo valdybos nustatyta tvarka. Nepritarti Argumentai :
Įstatymo tikslas įgyvendinti Konstitucijos 60 str., kuriame įtvirtinta, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. 22. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-06-2916 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - LRKT) 2004-02-01, 2005-02-10, 2010-10-27 nutarimuose konstatavo , kad Seimo , kaip Tautos atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, veiklos nepertraukiamumas ir Seimo nario , kaip Tautos atstovo ir profesionalaus politiko, veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį , taip pat kasmetines mokamas atostogas . Ypač pabrėžtina, kad pagal Konstituciją nei poilsio ir laisvalaikio, nei kasmetinių mokamų atostogų metu Seimo narys nepraranda Tautos atstovo statuso : kaip darbo Seimo sesijų metu, Seimo komitetų, kitų Seimo struktūrinių padalinių posėdžių, vykstančių ne per Seimo sesijas, metu, taip ir poilsio, laisvalaikio, kasmetinių mokamų atostogų metu jis išlaiko visus savo, kaip Tautos atstovo, įgaliojimus, o Seimas, net jei Tautos atstovai atostogauja, nepaliauja buvęs Tautos atstovybe ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucija.
Ši, aiškinant Lietuvos Respublikos Konstituciją, LRKT formuojama Seimo nario statuso specifika, sudaro prielaidas ir jo veiklos ir darbo organizavimo specifikai. Seimo nario darbo laikas sąlyginai skirstytinas į dvi rūšis: 1. Privalomas darbo laikas , kuomet Seimo narys turi pareigą dalyvauti Seimo valdybos ar kitų struktūrų iš anksto suplanuotoje Seimo, jo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, ar kitoje tiesiogiai su Seimu, kaip Tautos atstovybe, susijusioje oficialioje veikloje;
, kuomet nevyksta aukščiau nurodyta Seimo veikla, o darbo ir poilsio laiko režimą pasirenka pats Seimo narys savo nuožiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad dirbant privalomąjį darbo laiką, darbo ir poilsio laiko paros, savaitės režimas Įstatymo projekte (nei Seimo narių pasiūlymuose) taip pat nėra siūlomas nustatyti. LRKT yra konkrečiai pasisakęs dėl teisės į mokamas kasmetines atostogas, tačiau nekalba apie paros ar savaitės poilsio laiką (Konstitucinės justicijos byloje konstatuota, kad Seimo narys apskritai turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, o konkretus klausimas dėl kitos rūšies poilsio, nei kasmetinis, nebuvo keliamas). Nustačius mokamas kasmetines atostogas ir nenustačius kitų poilsio reikalavimų, toks teisinis reguliavimas galėtų būti vertinama kaip teisės spraga legislatyvinė omisija (nenustatymas teisinio reguliavimo, kuris pagal Konstitucija turėtų būti nustatytas).
Tačiau bandymas griežtai reglamentuoti visų rūšių Seimo narių poilsį (paros, savaitės, kasmetinį), taip pat gali būti nesuderinamas su Seimo nario konstituciniu statusu. Savo ruožtu apibendrintai pateikiame kitų valstybių teisinį reguliavimą. Parlamentų narių atostogos numatytos Slovėnijoje, Makedonijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Gruzijoje, Armėnijoje, taip pat Azerbaidžane ir Bulgarijoje (šaltinis Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimo skyriaus 2017-10-12 susisteminta informacija). Kitose Europos Sąjungos valstybėse, JAV, Kanadoje, pačiame Europos Parlamente ir kt. (šaltinis Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimo skyriaus 2010-10-19 susisteminta informacija), parlamentų narių atostogos nenumatytos. Tai aiškintina parlamentų narių, kaip tautos atstovų, statuso ypatumais bei įgaliojimų nepertraukiamumo principu, dėl ko jiems netaikomas poilsio ir darbo laiko imperatyvios nuostatos. Atkreipiame dėmesį, jog ir Lietuvos teisės sistemoje yra numatyta laisvųjų profesijų grupė (pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymą dirbantys asmenys ar verslo liudijimus turintys asmenys), kurioms taip pat nenustatomos imperatyvios taisyklės, dėl darbo ir poilsio laiko. Taip pat svarbu paminėti, jog galiojančioje Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tarp eilinių Seimo sesijų paprastai daroma komitetų darbo 1 mėnesio pertrauka. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas, netiesiogiai sudaro prielaidas egzistuoti Seimo narių kasmetiniam poilsiui tarp Seimo sesijų.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įstatymo projekte siūlome numatyti, jog Seimo narys turi teisę į 40 laisvadienių, kurie skaičiuojami darbo dienomis. Seimo nariui suteikiama galimybė nustatyta teise pasinaudoti savo nuožiūra pačiam planuojant laisvadienius. Kasmetinių atostogų ir laisvadienių skirtumai: 1. Seimo narys, atsižvelgdamas į įstatyme nustatytus kriterijus, laisvai planuoja priklausančius laisvadienius; 2. Suplanuotų laisvadienių laikotarpiu jam mokamas nustatytas darbo užmokesti, kompensuojamos su Seimo nario parlamentine veikla susijusios išlaidos bei taikomos kitos jo veiklos garantijos. Kitaip tariant, suplanavus laisvadienius, Seimo nariui užtikrinamos darbo užmokesčio ir kitos su tautos atstovo statusu susijusios veiklos garantijos. Iš esmės, atsižvelgiant į Seimo nario statuso specifiką, taip būtų įtvirtinamas mokamas kasmetinis poilsis. Manome, jog toks teisinis reguliavimas užtikrintų konstitucinių Seimo nario veiklos nepertraukiamumo ir teisės į poilsį ir laisvalaikį, bei mokamas kasmetines atostogas principų suderinimą ir tinkamą įgyvendinimą. Manome, jog siūlomu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant ir į kitų demokratinių valstybių teisinio reguliavimo tendencijas, būtų tinkamai įgyvendintas ir LRKT nutarimas dėl mokamo poilsio laiko Seimo nariams įstatyme nustatymo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas
visos kadencijos metu. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių planuoja savarankiškai. 2. Seimo narys tarp Seimo sesijų turi teisę į 40 laisvadienių, kurie skaičiuojami darbo dienomis. 3.
struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių narys jis yra, posėdžių. Seimo narių laisvadieniai į kitus metus neperkeliami. 4. Seimo narys apie suplanuotus laisvadienius iki jų pradžios informuoja Seimo valdybą. Seimo narys informaciją apie laisvadienius skelbia viešai. 5. Seimo nario darbo užmokestis mokamas, su Seimo nario parlamentine veikla susijusios išlaidos apmokamos bei kitos jo veiklos garantijos laisvadienių metu taikomos įprasta tvarka. 6. Sušaukus neeilinę Seimo sesiją, Seimo narių laisvadieniai nutrūksta ir Seimo nariui taikomos bendrosios nuostatos dėl dalyvavimo Seimo ar Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. 7. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams laisvadieniai įforminami Seimo Pirmininko sprendimu. Nustatant jų pradžią ir pabaigą privalu užtikrinti, kad Seimo Pirmininko ir visų jo pavaduotojų laisvadieniai nebūtų vienu metu. 8. Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, vaiko priežiūros atostogos Seimo nariams suteikiamos ir apmokamos teisės aktų nustatyta tvarka. “ Nepritarti Argumentai :
Pagal Konstituciją Seimo nario, kaip Tautos atstovo, veikla yra nepertraukiama. Kiekvienas Seimo narys turi vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Todėl, atostogų įtvirtinimas nesuderinamas su Seimo nario įgaliojimų esme ir specifika. 23. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2 Pasiūlymas:
turi elgtis taip, kad visuomenei nekiltų įtarimo dėl tokio konflikto buvimo .“ Pritarti Argumentai : Projekto 18 straipsnio 2 ir 3 dalys patobulintos atsižvelgiant į
naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą bei 2020 m. birželio
statuto N r.
I-399 18, 20, 21, 78 straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo 181 straipsniu“ Nr. XIII-3056. Pasiūlymas :
„18 straipsnis. Draudimas užsiimti veikla,
nesuderinama su Seimo nario statusu, ir pareiga vengti interesų konflikto
gauti kitą darbo užmokestį, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. 2. Vykdydamas Tautos atstovo įgaliojimus, Seimo narys privalo Seimo statute ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytomis priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad visuomenei nekiltų abejonių, kad toks konfliktas gali atsirasti. 3. Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tai yra susiję su jo privačiais interesais. 4. Gavus informacijos, kad Seimo narys galbūt nevykdo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų reikalavimų, jo veiklą vertina Seimo statute nurodytas Seimo struktūrinis padalinys. Šis Seimo struktūrinis padalinys, nustatęs, kad Seimo narys užsiėmė šiame įstatyme draudžiama veikla, dirbo šiame įstatyme draudžiamą darbą, gavo šiame įstatyme draudžiamą darbo užmokestį arba neišvengė interesų konflikto, apie tai nedelsdamas praneša Seimui.“
2018-04-1819 Pasiūlymas: Nustatyti tokį „Kūrybinės veiklos“ teisinį reguliavimą, kuris būtų aiškus, suprantamas ir jo taikymas nekeltų abejonių nei Seimo nariams nei visuomenei. Nepritarti Argumentai :
1 Pasiūlymas: Projekto 22 straipsnį išdėstyti taip: „
įsigaliojimas
2017-06-29 *
iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-957 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas, ir Komiteto pateiktas pastabas ir pasiūlymus;
Pritarti iš dalies Argumentai : Pritarta ne visiems komiteto siūlymams. 27. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-04-18 * Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir šiuos Komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Argumentai :
Pritarta ne visiems komiteto siūlymams. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas : Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-957(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra , susilaikė – nėra . 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė