Projekto lyginamasis variantas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27, 28, 29 ir 75 straipsniai ir 83 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. liepos 1 d.“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Iki 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio redakcija: „27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba. 2.
mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos;
16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos;
16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas. 3.
mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas. 4. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės. 5. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 6. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. 7. Pradėdamas eiti pareigas, tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 8. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas. 9.
tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje. 10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 11. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nurodytame įsipareigojime nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. 12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 13. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. 14. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Iki 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio redakcija: „28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas. 2.
mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
(socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, taip pat dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
(socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, taip pat dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3.
(akademinė taryba) savo sprendimus skelbia viešai teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 5 metams. 5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas. 6. Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo reglamentas. 7. Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius). 8. Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Iki 2017 m. liepos 1 d.
Iki 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio redakcija: „29 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)
aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
2) leidžia įsakymus;
3) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;
4) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;
5) teikia tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
8) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
9) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
10) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
11) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3. Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka. 4. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. 5.
gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 6. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 7. Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo. 8. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. 9. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 (kai tarybą sudaro 9 nariai) arba 7 (kai tarybą sudaro 11 narių) aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mantas Adomėnas
priežastys, įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seime įregistruotą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 5, 26, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-752, kuriuo siūloma pakoreguoti valstybinės aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) ir tarybos funkcijas, rektoriaus (direktoriaus) rinkimo tvarką, akademinės bendruomenės dalyvavimą renkant aukštosios mokyklos valdymo organus. Šie siūlymai parengti siekiant geresnės studijų ir mokslo kokybės bei užtikrinant aukštųjų mokyklų valdyme atsakomybės ir atskaitomybės principus, gerinant aukštosios mokyklos valdymo efektyvumą, jį demokratizuojant. Šio įstatymo projekto tikslas – atidėti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27, 28, 29 straipsnių nuostatas iki 2018 m. liepos 1 d., siekiant Lietuvos Respublikos Seime įregistruotą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 5, 26, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-752 apsvarstyti akademinėse bendruomenėse, su kitais suinteresuotais asmenimis bei parengti poįstatyminius teisės aktus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Seimo narys Mantas Adomėnas. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Nauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcija įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., tačiau valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo nuostatų įsigaliojimo data buvo atidėta iki šių metų liepos 1 d. ir paliktos galioti iki 2016 gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo XI-242 nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo organų. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo nuostatų įsigaliojimo datą atidėti iki 2018 m. liepos 1 d. paliekant galioti iki 2016 gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo XI-242 nuostatas dėl aukštųjų mokyklų valdymo organų dėl aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytų priežasčių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančius teisės aktus pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis nenumatomas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: aukštųjų mokyklų valdymas, taryba, senatas, akademinė taryba, rektorius, direktorius. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Mantas Adomėnas
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą – kadangi projektu siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnį, nustatant kai kurių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų įsigaliojimą ne 2017 m. liepos 1 d, o 2018 m. liepos 1 d., ši nuostata ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, vadovaujantis Teisėkūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data, išskyrus teritorijų planavimo dokumentus. Taigi, tam, kad projektu siūlomi pakeitimai spėtų įsigalioti, jie turėtų būti paskelbti Teisės aktų registre 2017 m. birželio 30 d. Per tokį trumpą laiką nėra įmanoma, kad Seimo statute ir kituose teisės aktuose numatytais terminais šis projektas būtų apsvarstytas, priimtas Seime, pasirašytas Respublikos Prezidento ir perduotas Teisės aktų registrui. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2534, o pats pirminis aktualus Mokslo ir studijų įstatymas su jau nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiomis nuostatomis. Antra, projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, joje numatant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27, 28, 29 ir 75 straipsniai ir 83 straipsnio 3 dalis įsigalioja ne 2017 m. liepos 1 d, o 2018 m. liepos 1 d.
Šiuo atveju susidarytų teisinė kolizija, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse (kurios nekeičiamos teikiamu projektu) nustatyta, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tam tikros šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio ir 83 straipsnio 3 dalies redakcijos. Taigi atsižvelgiant į siūlomą pakeitimą, nebus aišku, kaip laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. būtų reguliuojami teisiniai santykiai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnyje ir 83 straipsnio 3 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-06-28 Nr. S-2017-6481 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-952 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534
pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
2019-09-18
pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Česlav Olševski, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Girmantė Petrauskaitė, Lina Vingrytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės departamentas 2017-06-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą – kadangi projektu siūloma pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnį, nustatant kai kurių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų įsigaliojimą ne 2017 m. liepos 1 d, o 2018 m. liepos 1 d., ši nuostata ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, vadovaujantis Teisėkūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data, išskyrus teritorijų planavimo dokumentus. Taigi, tam, kad projektu siūlomi pakeitimai spėtų įsigalioti, jie turėtų būti paskelbti Teisės aktų registre 2017 m. birželio 30 d. Per tokį trumpą laiką nėra įmanoma, kad Seimo statute ir kituose teisės aktuose numatytais terminais šis projektas būtų apsvarstytas, priimtas Seime, pasirašytas Respublikos Prezidento ir perduotas Teisės aktų registrui.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2534, o pats pirminis aktualus Mokslo ir studijų įstatymas su jau nuo
Antra, projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, joje numatant, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27, 28, 29 ir 75 straipsniai ir 83 straipsnio 3 dalis įsigalioja ne 2017 m. liepos 1 d, o 2018 m. liepos 1 d. Šiuo atveju susidarytų teisinė kolizija, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse (kurios nekeičiamos teikiamu projektu) nustatyta, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tam tikros šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio ir 83 straipsnio 3 dalies redakcijos. Taigi atsižvelgiant į siūlomą pakeitimą, nebus aišku, kaip laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. būtų reguliuojami teisiniai santykiai, reglamentuojami Lietuvos
dalyje. Pritarti
2017-07-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP 952, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-01-24 nutarimas Nr.91 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. liepos
Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-952 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-952) dėl šių priežasčių:
atidėti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27, 28, 29 straipsnių nuostatas iki 2018 m. liepos 1 d., siekiant Lietuvos Respublikos Seime įregistruotą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 5, 26, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-752 (toliau − Įstatymo projektas Nr. XIIIP-752) apsvarstyti akademinėse bendruomenėse, su kitais suinteresuotais asmenimis bei parengti poįstatyminius teisės aktus, yra neaktualus, nes Įstatymo projektas Nr. XIIIP-752 buvo aptartas su akademinėmis bendruomenėmis bei suinteresuotomis institucijomis. Atsižvelgiant į aptarimų rezultatus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 971
„Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 12 ir 13
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-740 ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 5, 26, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-752“ pasiūlyta Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-752, nes 2018 metų I ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus nuosekliai reglamentuotas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo modelis. Pritarti
priemonės netinkamos, nes, siekiant pakeisti aukštųjų mokyklų valdymo modelį, turėtų būti keičiamas ne Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2534, o aktualios redakcijos Mokslo ir studijų įstatymas su nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiomis nuostatomis. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo Nr. 242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-952 tapo neaktualus, siūlo Seimui atmesti šį projektą. 8. Balsavimo rezultatai: už - bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Patarėja Rūta Norkienė