494 Įstatymo projektas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 18, 22, 24, 26, 29(1), 30, 31(1), 38, 45, 46 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1) straipsniu pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos

Lietuva · XIIIP-944 · 2017-06-26 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2017-06-26
  2. Aiškinamasis raštas · 2017-06-26
  3. Teisės departamento išvada · 2017-06-26

Lyginamasis variantas

2017-06-26 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 13, 18, 22,

24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO,

AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30¹

STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2017 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vyriausybės nariai turi teisę į 28 kalendorinių 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nariams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Vyriausybės narys gali būti atleidžiamas nuo tarnybinių pareigų, kai tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti, šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Vyriausybės nariai turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus“. 2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų, ar kitų Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerija, veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka“. 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 22 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti

taip: ,,3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina kasmetinius savo veiklos prioritetus ir planuojamus pasiekti rezultatus ministrams pavestose valdymo srityse, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą“. 2.

2. Pakeisti 22 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti

taip; ,,8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės valdymo institucija;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovo tarnybos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, nuostatus, Vyriausybės įstaigų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, administracijos struktūrą arba paveda ją tvirtinti Vyriausybės įstaigos arba kitos Vyriausybės įsteigtos biudžetinės įstaigos vadovui; tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus ir jų administracijos struktūrą Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos;“. 4. Pakeisti 22 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,14) priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės priimtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines ar drausmines nuobaudas, juos skatina.“

4 straipsnis.

24 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams ir pareigūnams tarnybines ar drausmines nuobaudas, skatina Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems pašalpas, suteikia jiems atostogas bei siunčia juos į komandiruotes, jeigu įstatymai nenustato kitaip; gali pavesti Vyriausybės kancleriui skatinti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, skirti jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, suteikti jiems atostogas ir siųsti juos į komandiruotes;“. 5 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją

išdėstyti taip: „2. Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras neatlieka šio straipsnio 3 dalies 6, 9, 13, 14, 15,

16 ir 17 punktuose nurodytų funkcijų, išskyrus

tais atvejais, kai pavaduojamas ministras negali atlikti savo funkcijų ilgiau negu 30 dienų.“

2. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 1

punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą;“. 3.

3. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 13

punktą ir jį išdėstyti taip: „13) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas arba šias funkcijas gali pavesti vykdyti ministerijos kancleriui;“. 4. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jei įstatymai nenustato kitaip;“. 5. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) siūlo Vyriausybei skirti į pareigas ir atleisti iš pareigų jam pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų pareigūnus, suteikia šiems pareigūnams atostogas, siunčia juos į komandiruotes, skiria pašalpas; teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl Vyriausybės priimamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, veikiantiems jam pavestose valdymo srityse, tarnybinių ar drausminių nuobaudų skyrimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams. Jeigu Vyriausybės įstaigos veikla yra susijusi su keliems ministrams pavestomis valdymo sritimis, šiuos įgaliojimus įgyvendina Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras;“. 6 straipsnis. Aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„AŠTUNTASIS SKIRSNIS

MINISTERIJOS, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS,

ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ IR KITOS VYRIAUSYBĖS ĮSTEIGTOS BIUDŽETINĖS

ĮSTAIGOS“. 7 straipsnis. 29¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 29¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6.

Vyriausybės įstaiga, kurios veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis valdymo sritimis, Vyriausybės sprendimu gali turėti kolegiją. Šios kolegijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Vyriausybė.“

8 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

„5. Įstaigos prie ministerijos vadovą ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ketverių metų kadencijai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) priima į pareigas ir atleidžia iš jų atitinkamos valdymo srities ministras. Įstaigos prie ministerijos vadovas gali būti skiriamas priimamas eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstaigos prie ministerijos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas atitinkamos valdymo srities ministrui. Įstatymai gali nustatyti kitokį įstaigų prie ministerijų vadovų priėmimą, kadencijos trukmę, pavaldumą ir atskaitomybę“. 2. Papildyti 30 straipsnį 6 dalimi: ,,6. Įstaiga prie ministerijos Vyriausybės arba atitinkamos valdymo srities ministro sprendimu gali turėti kolegiją. Šios kolegijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Vyriausybė.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 30¹

straipsniu. Papildyti įstatymą 30¹ straipsniu:

,,30¹ straipsnis. Vyriausybės įsteigtos kitos biudžetinės įstaigos

1. Vyriausybė steigia kitas

biudžetines įstaigas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais, nustatančiais biudžetinių įstaigų steigimą. 2. Vyriausybė gali steigti biudžetines įstaigas, kurios padeda Ministrui Pirmininkui, Vyriausybei, ministerijoms ir Vyriausybė kanceliarijai centralizuotai vykdyti ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos jų vidaus administravimo funkcijas, kurias nustato Vyriausybė. 3.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų biudžetinių

įstaigų nuostatus tvirtina Vyriausybė, o jų struktūrą tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu įstaigos vadovas. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytai Vyriausybės įsteigtai kitai biudžetinei įstaigai vadovauja vadovas, kurį konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ketverių metų kadencijai priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė, jos vadovas gali būti priimamas eiti šios įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tokios įstaigos vadovas yra pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui.“

10 straipsnis. 31¹

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 31¹ straipsnio 1

dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas., pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas. Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras. Ministerijos kancleris gali būti priimamas eiti tos pačios ministerijos kanclerio pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.“

2. Pakeisti 31¹ straipsnio 2

dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria pašalpas, skiria valstybės tarnautojams jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ar pašalpas;“. 11 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.

Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti suderintas su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai teisės akto projektas teikiamas Vyriausybei karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, ekstremaliosios situacijos metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu minėtais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat kai teisės akto projektu siūloma skelbti gedulą.“

12 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti suderintas su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai teisės akto projektas teikiamas Vyriausybei karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, ekstremaliosios situacijos metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu minėtais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat kai teisės akto projektu siūloma skelbti gedulą. Vyriausybei teikiamų nutarimų projektų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą derinimo su kitomis institucijomis tvarką nustato Vyriausybė.“

13 straipsnis.

45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Vyriausybės kancleris

1) kartu su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju, Ministro Pirmininko patarėjais ir kitais Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais padeda Ministrui Pirmininkui įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Ministro Pirmininko politines nuostatas ir prioritetus, sprendimus;

2) organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui pateiktų teisės aktų projektų analizę, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka prireikus organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui teikiamų teisės aktų projektų, kurių rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą;

3) padeda Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui koordinuoti ir įgyvendinti bendruosius valstybės valdymo efektyvumo didinimo klausimus;

4) kartu su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju padeda Ministrui Pirmininkui koordinuoti strateginių Europos Sąjungos politikos klausimų įgyvendinimą;

5) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina Vyriausybės kanceliarijos strateginį veiklos planą, padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant strateginio planavimo dokumentus, Vyriausybės programą ir sprendžiant kitus krašto reikalus;

6) kartu su Vyriausybės kanclerio pavaduotoju organizuoja Vyriausybės posėdžių rengimą, dalyvauja juose ir užtikrina, kad būtų rašomi posėdžių protokolai, priimami ir įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos;

7) užtikrina Europos Sąjungos dokumentų (taip pat ir siunčiamų elektroniniu paštu) gavimą, registravimą, kaupimą ir paskirstymą atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms; 8 7) pritarus Ministrui Pirmininkui tvirtina Vyriausybės kanceliarijos struktūrą ir Vyriausybės kanceliarijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Vyriausybės kanceliarijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus; 9 8) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines ar drausmines nuobaudas ar pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus; Ministro Pirmininko pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus, suteikia jiems atostogas ir siunčia į komandiruotes; 10 9) saugo Vyriausybės antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą; 1110) Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka gali organizuoti ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimus); 1211) atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko pavestas funkcijas.“

14 straipsnis.

Vyriausybės kancleris:

1) kartu su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju, Ministro Pirmininko patarėjais ir kitais Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais padeda Ministrui Pirmininkui įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Ministro Pirmininko politines nuostatas ir prioritetus, sprendimus;

2) organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui pateiktų teisės aktų projektų analizę, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka prireikus organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui teikiamų teisės aktų projektų, kurių rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą;

3) padeda Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui koordinuoti ir įgyvendinti bendruosius valstybės valdymo efektyvumo didinimo klausimus;

4) kartu su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju padeda Ministrui Pirmininkui koordinuoti strateginių Europos Sąjungos politikos klausimų įgyvendinimą;

5) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina Vyriausybės kanceliarijos strateginį veiklos planą, padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant strateginio planavimo dokumentus, Vyriausybės programą ir sprendžiant kitus krašto reikalus;

6) kartu su Vyriausybės kanclerio pavaduotoju organizuoja Vyriausybės posėdžių rengimą, dalyvauja juose ir užtikrina, kad būtų rašomi posėdžių protokolai, priimami ir įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos;

7) užtikrina Europos Sąjungos dokumentų (taip pat ir siunčiamų elektroniniu paštu) gavimą, registravimą, kaupimą ir paskirstymą atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms; 8 7) pritarus Ministrui Pirmininkui tvirtina Vyriausybės kanceliarijos struktūrą ir Vyriausybės kanceliarijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Vyriausybės kanceliarijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus; 9 8) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines ar drausmines nuobaudas ar pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus; Ministro Pirmininko pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus, suteikia jiems atostogas ir siunčia į komandiruotes; 10 9) saugo Vyriausybės antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą; 1110) Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka gali organizuoti ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimus); 1211) atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko pavestas funkcijas.“

14 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai ir pasirašyti Vyriausybės nutarimai, Vyriausybės sprendimai, Vyriausybės rezoliucijos ir Ministro Pirmininko potvarkiai, taip pat Vyriausybės posėdžių ir Vyriausybės pasitarimų protokolai.“

15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir

įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 3 straipsnio 4

dalį, 4 straipsnį, 5 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 10 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems ministerijų kancleriams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma ketverių metų kadencija eiti atitinkamos ministerijos kanclerio funkcijas ir laikoma pirma kadencija. 4. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios Vyriausybės nariui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio

9 dalį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2017-06-26 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 13, 18,

22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO,

AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30¹

STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO IR

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316

2, 18, 19, 20, 43 IR 44 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Projektų rengimo priežastys, tikslai ir uždaviniai

Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 (toliau – Vyriausybės programa), numatyta, kad viena iš pagrindinių Vyriausybės 2016-2020 metų veiklos krypčių yra skaidresnė teisėkūra ir aiškesnė teisė, numatyta efektyvinti teisėkūros ir Vyriausybės veiklos procesus. Vyriausybės programoje taip pat numatyta pertvarkyti Vyriausybės kanceliariją, efektyvinti projektų valdymo principais grįstą valdymą, įdiegti pokyčių valdymo padalinį. Vyriausybės įstatymo (toliau – Įstatymas) 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45, 46 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant:

1) optimizuoti Vyriausybės kanceliarijos, kaip padedančios Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei atlikti funkcijas, institucijos veiklą - patikslinti Vyriausybės kanclerio funkcijas;

2) patikslinti su ministrų pavadavimu susijusias nuostatas;

3) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr.

728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento

96 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstatymui ir bylos dalies nutraukimo“, kuriuo pripažįstama, kad Vyriausybei nenustačius konstituciškai pagrįstų, išimtinių atvejų, Vyriausybei teikiami teisės aktų projektai negali būti nederinti su suinteresuotomis institucijomis, taip pat suteikti teisę Vyriausybei nustatyti kitokią Vyriausybei teikiamų nutarimų projektų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą derinimo tvarką;

4) nustatyti ministerijų kanclerių kadencijas;

5) numatyti galimybę sudaryti kolegijas įstaigose prie ministerijų;

6) numatyti galimybę Vyriausybei steigti biudžetines įstaigas padėti centralizuotai vykdyti ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos jų vidaus administravimo funkcijas, nustatytas Vyriausybės;

7) atsisakyti reikalavimo Vyriausybės kanceliarijoje saugoti Vyriausybei pateiktų Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių projektus;

8) patikslinti kitas įstatymo nuostatas atsižvelgiant į naujojo Darbo kodekso ir Vyriausybės teisės steigti biudžetines įstaigas reglamentavimą.

728 patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento

96 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įstatymui ir bylos dalies nutraukimo“, kuriuo pripažįstama, kad Vyriausybei nenustačius konstituciškai pagrįstų, išimtinių atvejų, Vyriausybei teikiami teisės aktų projektai negali būti nederinti su suinteresuotomis institucijomis, taip pat suteikti teisę Vyriausybei nustatyti kitokią Vyriausybei teikiamų nutarimų projektų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą derinimo tvarką;

4) nustatyti ministerijų kanclerių kadencijas;

5) numatyti galimybę sudaryti kolegijas įstaigose prie ministerijų;

6) numatyti galimybę Vyriausybei steigti biudžetines įstaigas padėti centralizuotai vykdyti ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos jų vidaus administravimo funkcijas, nustatytas Vyriausybės;

7) atsisakyti reikalavimo Vyriausybės kanceliarijoje saugoti Vyriausybei pateiktų Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių projektus;

8) patikslinti kitas įstatymo nuostatas atsižvelgiant į naujojo Darbo kodekso ir Vyriausybės teisės steigti biudžetines įstaigas reglamentavimą. Valstybės tarnybos įstatymo 2, 18, 19, 20, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant suderinti siūlomus Įstatymo pakeitimus dėl ministerijų kanclerių kadencijų su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad įstatymų numatytais atvejais atskiroms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms gali būti nustatytos kadencijos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas (direktorius – Rimvydas Pilibaitis, tel. 8 706 63 775, el. p. [email protected]). 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai

klausimai Įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nariai turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas, Vyriausybės nariams gali būti suteiktos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nariai gali turėti tik teisės aktuose nustatytas garantijas. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka. Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys, tačiau pavaduojantis ministras neatlieka šio straipsnio 3 dalies 6, 9, 13, 14, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytų funkcijų. Įstatymo 22 straipsnyje nurodyti Vyriausybės įgaliojimai koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą, steigti, reorganizuoti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, įstaigas prie ministerijų, tvirtinti jų ir Vyriausybės kanceliarijos nuostatus ir struktūrą arba pavesti tai atlikti ministrui. Įstatymo 29¹ straipsnyje numatyta, kad Vyriausybės įstaiga, kurios veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis valdymo sritimis, Vyriausybės sprendimu gali turėti kolegiją, o jos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Vyriausybė. Vyriausybė 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1244 yra patvirtinusi tokių kolegijų sudarymo tvarkos aprašą, kurio 3 punkte nustatyta, kad kolegija yra patariamoji Vyriausybės įstaigos vadovo institucija. Pagal Įstatymo 32 straipsnį, ministerijose yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija.

Galimybę kitoms biudžetinėms įstaigoms turėti kitus biudžetinės įstaigos organus, jei pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus tokie organai yra sudaromi, numatyta Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tačiau Įstatymas nenumato galimybės sudaryti kolegjją įstaigose prie ministerijų. Įstatymo 31¹ straipsnyje nurodyta, kad ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Ministerijos kanclerio kadencija įstatyme nenustatyta. Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įstatyme nenustatyti atvejai, kai teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, gali būti teikiamas Vyriausybei nederintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. liepos 8 d. nutarime pažymėjo, kad Įstatyme nenustačius konstituciškai pagrįstų, išimtinių atvejų, į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę kaip papildomi klausimai negali būti įtraukti teisės aktų projektai, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka nederinti su suinteresuotomis institucijomis. Įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintas Vyriausybės kanclerio statusas, nurodytos Vyriausybės kanclerio funkcijos, taip pat nurodyta kurias funkcijas Vyriausybės kancleris atlieka su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju ar Vyriausybės kanclerio pavaduotoju. Įstatymo 46 straipsnyje numatyta pareiga Vyriausybės kanceliarijoje saugoti Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių projektus.

Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad visi karjeros valstybės tarnautojai (įskaitant ir ministerijų kanclerius) priimami į pareigas neterminuotam laikui. 4. Numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Vyriausybės narių kasmetinės atostogos skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis suderinant tai su naujojo Darbo kodekso nuostatomis. Be to, atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas, tikslinamos ir tikslinių atostogų rūšys, kurios gali būti suteikiamos Vyriausybės nariams: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Taip pat Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Vyriausybės nariai turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Ministras Pirmininkas ir ministras Seimo sesijoje privalo atsakyti ne tik į Seimo nario paklausimus dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų, bet siekiant teisinio aiškumo išplėsti ir patikslinti šias pareigas nustatant pareigą atsakyti į Seimo narių paklausimus ir dėl įstaigų prie ministerijų bei kitų Vyriausybė įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Vyriausybė koordinuoja ne tik ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas ir įstaigas prie ministerijų bei tvirtina jų nuostatus, bet ir kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Įstatymo projekte numatoma, kad Vyriausybė priima tik sutikimą dėl įstaigos prie ministerijos reorganizavimo ir likvidavimo.

Šia pataisa siekiama mažinti ministerijų ir Vyriausybės teisėkūros naštą ir atsisakyti Vyriausybės sprendimų dėl įstaigos prie ministerijos reorganizavimo, tokį sprendimą priimtų ministerija įgyvendinanti įstaigos prie ministerijos savininko teises ir pareigas, tokia sprendimų dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo tvarka atitiktų Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytą sprendimus dėl reorganizavimo ir likvidavimo priimančių subjektų tvarką. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad tuo atveju, kai ministras nėra pavedęs ministerijos kancleriui, pavaduojantis ministras galėtų atlikti pavaduojamajam ministrui priskirtas personalo valdymo funkcijas – priimti į pareigas ir atleisti iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat įstaigų prie ministerijų vadovus, juos skatinti, skirti tarnybines nuobaudas ar pašalpas, siūlyti Vyriausybei skirti į pareigas ir atleisti iš jų Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Vyriausybės skiriamus pareigūnus. Pažymėtina, kad dažniausiai šiuos sprendimus būtina priimti nedelsiant, nes nepriėmus jų teisės aktų nustatytu laiku gali kilti neigiamų padarinių tiek ministerijai, tiek kitiems asmenims, pvz., teisės aktuose nustatyta per kokį terminą į pareigas valstybės tarnyboje priimami konkursą laimėję asmenys, prieš kiek laiko ministerijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas turi pateikti prašymą išeiti iš darbo, kada baigiasi įstaigų prie ministerijų vadovų kadencija, kada pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir kada būtina skirti tarnybinę nuobaudą, kada išleisti Vyriausybės įstaigos vadovą į komandiruotę ir panašiai. Įstatymo pataisos padėtų tais atvejais, kai pavaduojamas ministras ilgesnį laiką nei įprastai laiką negali atlikti įstatyme nustatytų pareigų (pvz., ligos atveju).

Todėl, jeigu pavadavimas tęsiasi daugiau negu 30 dienų, pavaduojantis ministras turėtų atlikti ir kitas ministrui priskirtas funkcijas, numatytas įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 6, 9, 16 ir 17 punktuose (tvirtinti ministerijos strateginį veiklos planą, ministerijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, nustatyti viceministrų, ministerijos kanclerio veiklos sritis, tvirtinti didžiausią pareigybių skaičių), kadangi tai susiję su ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų planavimo veikla, ministerijos valdomais ištekliais ir šie sprendimai turi esminės įtakos ministerijos veiklai. Įstatymo projekte siūloma patikslinti kolegijų Vyriausybės įstaigose nuostatas – atsisakyti reikalavimo, kad tik Vyriausybės įstaigos, kurių veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis valdymo sritimis, gali turėti kolegiją. Kadangi kolegijos kaip patariamosios Vyriausybės įstaigų vadovų ir ministrų institucijos numatytos įstatymo 29¹ ir 32 straipsniuose, siūloma jas prireikus sudaryti ir įstaigose prie ministerijų, o jų sudarymo tvarką ir kompetenciją kaip ir Vyriausybės įstaigų kolegijų nustatytų Vyriausybė. Sudarius kolegijas įstaigose prie ministerijų būtų padidintas šių įstaigų veiklos skaidrumas ir pasitikėjimas jomis, didėtų vykdomos veiklos ir priimamų sprendimų efektyvumas.

Kadangi Įstatyme reguliuojama ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų veikla, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė gali steigti biudžetines įstaigas, kurios padėtų Ministrui Pirmininkui, Vyriausybei, ministerijoms ir Vyriausybės kanceliarijai centralizuotai atlikti Vyriausybės nustatytas ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos vidaus administravimo funkcijas, šių biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtintų Vyriausybė, o jų vadovus Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priimtų į pareigas ir atleistų iš jų Vyriausybė ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Nors Biudžetinių įstaigų įstatymas leidžia Vyriausybei steigti biudžetines įstaigas ir tam nereikalingos įstatymų pataisos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pildomo 30¹ str. 2-5 dalyse kitaip nei nustatyta Biudžetinių įstaigų įstatyme reguliuojamas kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendins Vyriausybė, administracijos struktūros tvirtinimas, vadovo pavaldumas ir atskaitingumas, tai atitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 str. 2 dalį, teikiamomis pataisomis kartu siekiama Seimo politinio pritarimo tokių funkcijų centralizuotam vykdymui, nes ministerijų steigėjas yra Seimas.

Pažymėtina, kad siūlomomis pataisomis nesiekiama centralizuoti politikos formavimo funkcijų (atitinkamam ministrui priskirtų valstybės politikos funkcijų) ir tai nepažeistų Konstitucijoje įtvirtintos ministro kompetencijos vadovauti ministerijai ir atsakyti už jos veiklą, priešingai, tam tikrų funkcijų (pvz. vidaus administravimo) centralizuotas vykdymas didintų tokių funkcijų atlikimo ir valstybės skiriamų piniginių lėšų panaudojimo efektyvumą, mažintų ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos administracinę ir ūkinę naštą, tokį nutarimą priimtų Vyriausybė atsižvelgdama į realų poreikį ir suderinusi su suinteresuotomis institucijomis. Toks funkcijų centralizuotas vykdymas nepažeistų Viešojo administravimo įstatyme nurodyto viešojo administravimo subjekto savarankiško funkcionavimo nes visus vidaus administravimo sprendimus savarankiškai priimtų pati institucija (ministerija ir Vyriausybės kanceliarija), kita Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga būtų tik įrankis ir būdas šiems vidaus administravimo sprendimams parengti. Įstatymo projektu siūloma nustatyti kadencijas ministerijų kancleriams, kadangi ministerijos kancleris pagal įstatymą yra ministerijos administracijos vadovas, kontroliuoja ministerijos administracinę-ūkinę veiklą, ministro pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, atlieka kitas ministro nustatytas funkcijas, taigi, iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Kadangi kadencijos jau nustatytos Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams, Vyriausybė 2016 m. Seimui pateikė Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti kadencijas visiems biudžetinių įstaigų vadovams.

Taip pat Seimui yra pateiktos Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisos, kuriomis siūloma kadencijas nustatyti ir valstybės bei savivaldybių įmonių vadovams. Taigi kompleksiškai sprendžiant viešojo sektoriaus vadovų kadencijų klausimą, kadencijas nustatyti reikėtų ir ministerijų kancleriams. Tai leistų vykdyti dažnesnę ministerijų kanclerių rotaciją, atleisti iš pareigų pasibaigus pirmajai kadencijai, tačiau ministerijų kancleriai galėtų dalyvauti konkurse siekiant eiti pareigas antrą kadenciją. Taip pat būtų sudarytos sąlygas kitiems gerai pareigas atliekantiems kilti karjeros laiptais. Siekiant nepažeisti šiuo metu ministerijų kanclerių funkcijas einančių asmenų teisėtų interesų, Įstatymo projekte nustatoma, kad iki šio Įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems ministerijų kancleriams 4 metų kadencija nustatoma nuo šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2018 m. sausio 1 dienos. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojanti Įstatymo nuostata, reikalaujanti Vyriausybei teikiamus teisės aktų projektus suderinti su suinteresuotomis institucijomis, yra netiksli ir klaidinanti, kadangi rengėjams ne visada pavyksta projektą suderinti su suinteresuotomis institucijomis be pastabų arba atsižvelgti į gautas pastabas.

Vyriausybės darbo reglamente nustatyta, kaip elgiamasi, jeigu projekto rengėjas nesutinka atsižvelgti į gautas suinteresuotų institucijų pastabas (gali būti organizuojamas pasitarimas nesuderintoms nuostatoms aptarti, parengiama derinimo pažyma, kurioje nurodoma, kodėl neatsižvelgiama ar iš dalies atsižvelgiama į pateiktas pastabas), o Įstatymo

39 straipsnyje numatyta, kad teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų

valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai gali būti svarstomi Vyriausybės komitete arba Vyriausybės pasitarime. Įstatymo projektu siūloma įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d nutarimo nuostatas ir nustatyti, kad teisės akto projektas gali būti teikimas Vyriausybei nederintas šiais konstituciškai pagrįstais, išimtiniais atvejais: kai teisės akto projektas teikiamas Vyriausybei karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, ekstremaliosios situacijos metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu minėtais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat kai teisės akto projektu siūloma skelbti gedulą. Būtinumas nurodytais atvejais ypatingos skubos tvarka spręsti krašto reikalus ir priimti atitinkamus Vyriausybės nutarimus yra svarbesnis interesas nei ilgai trunkantis derinimo procesas, be kita ko, tai neapribos Vyriausybės narių teisės svarstant šiuos projektus Vyriausybėje pateikti pastabas dėl nustatytąja tvarka nederintų teisės aktų projektų. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. birželio 22 d.

Vyriausybė pateikė Seimui Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo Nr. IX-1132 projektas) naują redakciją (siūloma vadinti - Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas), teikiamas įstatymo projektas pildomas 12 straipsniu, kuriuo keičiamas 38 straipsnis ir numatoma, kad Vyriausybei teikiamų nutarimų projektų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą derinimo su kitomis institucijomis tvarką nustato Vyriausybė. Atskira Vyriausybės patvirtinta derinimo su suinteresuotomis institucijomis tvarka reikalinga tam, kad atsižvelgiant į įstatymo Nr. IX-1132 projekto 12 ir 13 straipsniuose siūlomas investuotojų ir sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams procedūras ir trumpus Vyriausybės nutarimų priėmimo terminus, kurie įstatymo Nr. IX-1132 projekte nustatyti siekiant apsaugoti investuotojų ir įmonių interesus, ne visada reikalinga derinti nutarimų projektus su kitomis institucijomis, nes investuotojų ir sandorių patikrą vykdys ir išvadas bei rekomendacijas Vyriausybei teiks įstatymo Nr. IX-1132 projekto 19 straipsnyje nurodyta komisija, kurioje šiuo metu pagal galiojantį įstatymą dalyvauja ir numatoma kad ateityje dalyvaus su patikra susijusių institucijų atstovai, šios institucijos pagal įstatymo Nr. IX-1132 projekto 12 straipsnio 7 dalį taip pat teiks pagal kompetenciją išvadas komisijai dėl investuotojų ir sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams. Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje būtų nustatyti terminai ir tvarka, kaip prireikus Vyriausybės nutarimų projektai derinami su komisijos darbe nedalyvaujančiomis suinteresuotomis institucijomis.

Įstatymo projekte siūloma patikslinti Vyriausybės kanclerio funkcijas - atsisakyti nurodymo su kuriuo kanclerio pavaduotoju (pirmuoju pavaduotoju ar pavaduotoju) Vyriausybės kancleris įgyvendins įstatymo priskirtas funkcijas, kadangi veiklos sričių ir funkcijų pavaduotojams padalijimas yra ne įstatymo, o Vyriausybės kanclerio kompetencija ir nustatomas Vyriausybės kanclerio teisės aktais. Atsižvelgiant į Užsienio reikalų ministerijai priskirtą kompetenciją Europos Sąjungos politikos formavimo ir koordinavimo klausimais, įstatymo projekte iš Vyriausybės kanclerio funkcijų sąrašo taip pat siūloma išbraukti punktą, numatantį Vyriausybės kanclerio pareigą užtikrinti Europos Sąjungos dokumentų (taip pat ir siunčiamų elektroniniu paštu) gavimą, registravimą, kaupimą ir paskirstymą atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad įstatymų numatytais atvejais atskiroms karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms gali būti nustatytos kadencijos. Siūloma Valstybės tarnybos įstatymą papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kad kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, taip pat į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose bei specialiąsias misijas gali būti laikinai perkeltas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos.

Kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams siūloma netaikyti tarnybinio kaitumo nuostatų, kai sukeičiamos dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigos, tačiau numatant galimybę jo prašymu būti perkeltam į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Taip pat siūloma nustatyti, kad kadencijai priimto karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad jų būtų išvengta Priėmus teikiamus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir (arba) korupcijai neturės

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymai įtakos verslui ir jo plėtrai neturės

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina

priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektams įgyvendinti kitų įstatymų pataisos nereikalingos. 9.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos

valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė iki įstatymo projekte nurodyto įsigaliojimo termino turės pakeisti Vyriausybės kanceliarijos nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254, Vyriausybės darbo reglamentą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, Užsienio reikalų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155, Europos Sąjungos reikalų koordinavimo

taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1329 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“, Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1114, priimti kitus įstatymo projekte nurodytus Vyriausybės nutarimus. 12.

12. Įstatymams įgyvendinti reikalingos biudžeto lėšos, sutaupytos

lėšos Įgyvendinant įstatymų nuostatas papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų išvados ir vertinimai Rengiant įstatymų projektus specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Vyriausybės kanceliarija“, ,,Vyriausybės kancleris“.

Teisės departamento išvada

2017-06-26 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 13, 18, 22, 24, 26, 29¹,

30, 31¹, 38, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, AŠTUNTOJO SKIRSNIO

PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 30¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-06-29 Nr. XIIIP-944

Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 9 straipsniu

įstatymas pildomas 30¹straipsniu, reglamentuojančiu kitų Vyriausybės steigiamų biudžetinių įstaigų statusą. Šis straipsnis tikslintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, kadangi šios įstaigos savo statusu ir vykdomomis funkcijomis iš esmės skirtųsi nuo kitų Vyriausybės steigiamų ir valstybės politiką formuojančių, koordinuojančių ir įgyvendinančių valstybės biudžetinių įstaigų, projekte siūlome aiškiai nurodyti, kad kitos Vyriausybės įsteigtos biudžetinės įstaigos nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Antra, pildomo 30¹ straipsnio 2 reikėtų aiškiai nustatyti tokių biudžetinių įstaigų vykdomas funkcijas, nes iš projekto bei projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra iki galo aiškus šių funkcijų turinys. Projekte nurodoma, kad tokios biudžetinės įstaigos padėtų Ministrui Pirmininkui, Vyriausybei, ministerijoms ir Vyriausybės kanceliarijai centralizuotai vykdyti ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos jų vidaus administravimo funkcijas. Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad visus vidaus administravimo sprendimus savarankiškai priimtų pati ministerija ar Vyriausybės kanceliarija, o kita Vyriausybės įsteigta įstaiga būtų tik įrankis ir būdas šiems vidaus administravimo sprendimams parengti.

Taigi, vertinant šias nuostatas, nėra aišku, ar numatomų biudžetinių įstaigų funkcijos būtų susijęs su centralizuotu ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos vidaus administravimo funkcijų vykdymu, ar, vis dėlto, tokios biudžetinės įstaigos tik rengtų vidaus administravimo sprendimų projektus, siūlymus ar rekomendacijas, tačiau vidaus administravimo funkcijas paliekant pačių ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, reikėtų aiškiai atskleisti numatomų biudžetinių įstaigų funkcijų turinį, įgaliojimus ir santykį su centralizuotai administruojamų institucijų kompetencija savo vidaus administravimo srityje. Trečia, nėra aišku, kodėl numatomos biudžetinės įstaigos imperatyviai siejamos tik su ministerijų ir Vyriausybės kanceliarijos vidaus administravimo funkcijų centralizuotu vykdymu. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas reguliavimas užkirstų kelią pavesti tokios biudžetinėms įstaigoms vykdyti, pvz. Vyriausybės įstaigų ar įstaigų prie ministerijų centralizuotą vidaus administravimą. 2. Projekto

13 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžio

„kartu“ įrašytinas trūkstamas žodelis „su“. 3. Atsižvelgiant

į tai, kad projekto 11 ir 12 straipsniais dėstomos skirtingos keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies redakcijos, siūlytina projekto 15 straipsnyje numatyti, iki kada galioja projekto 11 straipsnyje dėstoma 38 straipsnio 2 dalies redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 2396356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 2396842, el. p. [email protected]