Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ĮSTATYMo Nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo įstatymas
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir , civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir , civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinius skaičius;“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto (2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ĮSTATYMo Nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo įstatymas
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir , civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir , civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ir kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinius skaičius;“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo, lietuvos respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nr. viii-49 priedėlio III dalies 15 skyriaus pakeitimo, lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymo nr. viii-1316 8 straipsnio pakeitimo įstatymų PROJEKTų
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Projektų rengimą paskatino vykdoma Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtra ir poreikis užtikrinti tinkamą karinių vienetų aptarnavimą, įskaitant būtinybę užtikrinti tinkamą priimančiosios šalies paramos teikimą Lietuvoje dislokuojamiems NATO kariniams vienetams. 2016 m. liepos 8-9 d. NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Varšuvoje priimtas sprendimas dėl NATO priešakinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra ilgalaikis ir neterminuotas įsipareigojimas. Varšuvos komunikato 40 p. nustatyta, kad bataliono dydžio NATO priešakinės pajėgos dislokuojamos šiose šalyse visiems laikams („present at all times”). Ilgalaikis NATO pajėgų buvimas yra ir nacionalinis saugumo prioritetas. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIII-202 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“
ilgalaikio ir svaraus NATO karinio kontingento buvimo Lietuvos Respublikoje ir Baltijos regione“, o 18.2.5. p. - kad „teiks priimančiosios šalies paramą Lietuvos Respublikoje esančioms sąjungininkų pajėgoms“. Lietuvos Respublikos Seimo 2016 gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos patvirtinimo“ LR Vyriausybės programos 306 p. numatyta, kad „būtina pasiekti, kad nuolatinių JAV ir kitų NATO narių karinės pajėgos būtų nuolat dislokuotos Lietuvoje ir kitose Vidurio Europos valstybėse.“ Atkreiptinas dėmesys, kad NATO pajėgų Lietuvoje skaitlingumas gali kisti priklausomai nuo sąjungininkų karinių kontribucijų, todėl atitinkamai kistų ir priimančios šalies paramos užtikrinimo poreikiai. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti reikalingą lankstumą tikslinga kasmet peržiūrėti ne tik karinio ir statutinio krašto apsaugos sistemos personalo poreikius, bet ir gynybos pajėgumus aptarnaujančio civilinio Lietuvos kariuomenės personalo poreikius ir priimti atitinkamus politinius sprendimus. Pvz., pagal Lietuvos 2017 m. vasario 2 d. ir Vokietijos 2017 m. vasario 6 d. pasirašytą Techninio susitarimo dėl priimančiosios šalies paramos (angl. Technical agreement on Host Nation Support) „A“ priedą, nustatančio priimančiosios ir siunčiančiosios šalies atsakomybę už tiekimą ir paslaugas, Lietuva yra atsakinga už NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės maitinimo organizavimą 3 kartus per dieną. Projektų tikslas – integruoti glaudžiai tarpusavyje susijusius gynybos srities personalo planavimo elementus į vientisą visumą, apjungiant reguliarų politinių sprendimų priėmimą dėl karinio ir statutinio krašto apsaugos sistemos personalo planavimo bei dėl Lietuvos kariuomenės civilinio personalo planavimo. Projektų uždavinys – išplėsti Lietuvos Respublikos Seimo įgaliojimus kasmet įstatymu nustatant principinę kariuomenės struktūrą, ribinius karių, statutinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir vyresniųjų karininkų skaičius, įtraukiant ir kariuomenės gyvybinius poreikius užtikrinančio civilinio kariuomenės personalo – darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinio pareigybių skaičiaus nustatymą. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus inicijavo ir rengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Tiesiogiai Projektus rengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė – Judita Nagienė, tel. (8
5) 273 5545, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (viršininkė – plk. ltn. Inga Šilinytė, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Vytautas Abramikas (tel. (8 5) 264 8518, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsniu bendrą didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis krašto apsaugos ministro valdymo sritims priskirtose institucijose ir įstaigose (įskaitant Lietuvos kariuomenę), pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, o Seimas Vyriausybės įgalioto krašto apsaugos ministro teikimu, pritarus Valstybės gynimo tarybai, nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektais siūloma nustatyti, jog Seimas, Vyriausybės įgalioto krašto apsaugos ministro teikimu, pritarus Valstybės gynimo tarybai, nustatydamas kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, kartu nustatytų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų metų ir ateinančių 6 metų ribinius skaičius. Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, bus konsoliduotas gynybos pajėgumų kaip integralios tarpusavyje susijusių elementų visumos kasmetinis planavimas, neatskiriant karių ir statutinių tarnautojų personalo planavimo nuo kariuomenę aptarnaujančio civilinio personalo planavimo. Tokiu būdu, užtikrinant Lietuvos ir sąjungininkų karinių vienetų aptarnavimo lankstumą atsižvelgiant į reguliariai peržiūrimus priimančios šalies poreikius, bus sudarytos geresnės galimybės šalies gynybai bei nacionalinio saugumo interesų įgyvendinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi Projektais teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės ir nėra siekiama reglamentuoti iki šiol nereglamentuotų santykių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.
vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus Projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektais nėra siūloma naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10.
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektus, turės būti priimti šie teisės aktai:
Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ribinių skaičių 2018 metais ir 2023 metais patvirtinimo įstatymas;
Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1329 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ pakeitimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projekto žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra ,,Lietuvos kariuomenė“, „darbuotojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ĮSTATYMo Nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-28 Nr. XIIIP-935 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ĮSTATYMo Nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-07-10 Nr. XIIIP-935(2) Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos ĮSTATYMo Nr. VIII-723 10 straipsnio pakeitimo
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys, Sausumos pajėgų vado adjutantas kpt. Kazimiras Bogdanas, Teisės departamento direktorius plk. ltn. Teisutis Jasiulionis, Prezidentės patarėjas Vilmantas Vitkauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-06-28 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas