Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priedo mokėjimas sustabdomas nuo tos dienos, kurią jo gavėjas tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, arba kitoje valstybėje pradėjo gauti su darbo santykiais susijusių pajamų ar tapo savarankiškai dirbančiu asmeniu. Priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas priedui gauti. Šios dalies nuostata dėl priedo mokėjimo sustabdymo netaikoma asmenims, kurių pajamos, įskaitant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neviršija 1 VMDU.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Parašas) Gintautas Kindurys (Parašas) Vytautas Bakas (Parašas) Vytautas Rastenis
aiškinamasis raštas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo mokėjimas nebūtų nutraukiamas dirbantiems asmenims, kurių pajamos, įskaitant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neviršija 1 VMDU. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Gintautas Kindurys, Vytautas Bakas, Vytautas Rastenis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimas sustabdomas nuo tos dienos, kurią jo gavėjas tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, arba kitoje valstybėje pradėjo gauti su darbo santykiais susijusių pajamų ar tapo savarankiškai dirbančiu asmeniu, neatsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti išlygą, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo mokėjimas nebūtų nutraukiamas asmenims, kurių pajamos, įskaitant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neviršija 1 VMDU. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas padės užtikrinti asmenų, ilgą laiką tarnavusių uždarose statutinėse organizacijose, o po to dirbančių ar užsiimančių kita veikla, pragyvenimo minimumą. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Įstatymas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įgyvendinant įstatymo projektu siūlomas nuostatas, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 128 „Dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų poreikis nenustatytas. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „pareigūnų ir karių valstybinė pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Gintautas Kindurys Vytautas Bakas Vytautas Rastenis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-06-23 Nr. S-2017-6373 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-929 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. birželio 26 d. dėl Projekto pateiktoms antrai ir trečiai pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti išimtį, pagal kurią Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl priedo už tarnybą mokėjimo sustabdymo nebūtų taikomos asmenims, kurių pajamos, įskaitant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neviršija 1 VMDU. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (dabar - Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad „Pensininkams, neturintiems kitų pajamų, išskyrus pensiją, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jie įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Po 2005 m. sausio 1 d. šis priedas mokamas tik pensininkams, išėjusiems į pensiją iki šios datos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio termino privalo parengti pareigūnų ir karių, išleidžiamų į atsargą, perkvalifikavimo sistemą.“ Atsižvelgiant į tai, kad minėtas priedas buvo nustatytas kaip laikina priemonė, jis buvo įteisintas keičiamo įstatymo 16 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas“. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-693 3, 12, 15, 16 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 15¹ straipsniu ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu buvo panaikintas terminuotas (iki 2005 m. sausio 1 d.) priedo už tarnybą mokėjimas. Atsižvelgiant į tai, priedo už tarnybą skyrimo ir mokėjimo tvarka perkelta iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“ į keičiamo įstatymo 15 straipsnį. Be to, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 6, 7, 9, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15² straipsniu įstatymas, kuriuo, be kita ko, buvo nustatyta pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, integracijos į darbo rinką ir medicininės reabilitacijos priemonių sistema. Sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 15 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad priedo už tarnybą paskirtis yra kompensuoti į pensiją išleistų pareigūnų ir karių negalėjimą gauti darbo pajamų dėl profesinės veiklos specifikos ir ribotų galimybių integruotis į darbo rinką. Šis priedas už tarnybą buvo numatytas kaip terminuota priemonė iki Vyriausybė parengs pareigūnų ir karių, išleidžiamų į atsargą, perkvalifikavimo sistemą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų paneigta išleistų į pensiją (atsargą) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą esmė ir paskirtis. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas padės užtikrinti asmenų, ilgą laiką tarnavusių uždarose statutinėse organizacijose, o po to dirbančių ar užsiimančių kita veikla, pragyvenimo minimumą.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, koks pragyvenimo minimumas čia turimas omeny, bet iš siūlomo teisinio reguliavimo galima preziumuoti, kad pragyvenimo minimumu laikytinas VMDU.
Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą yra susietas su teise į valstybinio socialinio draudimo pensiją. Jis yra valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, skiriamas ir mokamas iki asmuo įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją ir su sąlyga, kad jis nėra vienas iš asmenų, išvardintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų bei nėra savarankiškai dirbantis asmuo (t.y. neturi draudžiamųjų pajamų). Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatyto pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą (nepaisant to, kad jis mokamas iš valstybės biudžeto), dydžio ir mokėjimo sąlygų sąsaja su valstybinio socialinio draudimo reguliuojamų pensijų dydžiu ir skyrimo sąlygomis nėra atsitiktinė. Jis skiriamas tik nutraukus tarnybą (tai yra sąlyga pareigūnų ir karių pensijai skirti) ir nustatytas kaip kompensacija pareigūnui ar kariui, kuris dėl tarnybos santykių ypatumų nutraukia tarnybą ir būdamas darbingo amžiaus neturi draudžiamųjų pajamų. Pažymėtina, kad įstatymuose yra įtvirtintas ir kitų iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamų išmokų mokėjimo nutraukimas, jeigu asmuo gauna draudžiamųjų pajamų, pavyzdžiui
Šios išmokos taip pat kompensuoja negalėjimą gauti darbo pajamų dėl ribotų galimybių integruotis į darbo rinką. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija; teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją.“ Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime konstatavo, kad „<...> konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.
Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos.“ Darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas galimai neužtikrintų interesų pusiausvyros, pažeistų darnios pilietinės visuomenės siekį, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo ir draudimo diskriminuoti asmenį dėl jo socialinės padėties principus, nes kitų iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokamų išmokų gavėjai (nedarbo socialinio draudimo išmokos, valstybinio socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos) neturi teisės gauti šias išmokas, jeigu turi draudžiamųjų pajamų, nors šios išmokos taip pat kompensuoja negalėjimą gauti darbo pajamų dėl ribotų galimybių integruotis į darbo rinką, o jų dydis mažesnis kaip 1 VMDU. 3. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą būtų mokamas, jeigu asmens draudžiamųjų pajamų bei pareigūnų ir karių valstybinės pensijos suma neviršija 1 VMDU. Pagal tokį reguliavimą, asmuo, kurio draudžiamųjų pajamų bei pareigūnų ir karių valstybinės pensijos suma viršija 1 VMDU, netektų teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą, todėl gali būti tokių atvejų, kai dėl to, kad pensijos ir draudžiamųjų pajamų suma bent vienu centu viršija VMDU, asmuo netektų teisės į visą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kartu pažymėtina, kad visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatymuose gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.“ Darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo viena grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, galimai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo ir draudimo diskriminuoti asmenį dėl jo socialinės padėties principus. 4. Jeigu įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostatas reikėtų tobulinti. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje reikėtų reguliuoti priedo už tarnybą mokėjimo (ne stabdymo) taisykles, nes šį priedą mokančiai institucijai tektų pareiga kiekvieną mėnesį tikrinti gaunamas draudžiamąsias pajamas ir taikyti priedo už tarnybą mokėjimo ribojimus. 5. Įstatymo projekte formuluotę „VMDU“ siūlytina tikslinti - rašyti ne trumpinį VMDU, o pilną sampratos pavadinimą, nes trumpinys tekste prieš tai nevartojamas. 6.
įsigaliotų įstatymą oficialiai paskelbus. Atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo įgyvendinimui reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, įstatymo projektą reikėtų pildyti 2 straipsniu, kuriame būtų nustatyta jo įsigaliojimo data ir nustatyti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turintys priimti subjektai bei priėmimo terminai. 7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų valstybės biudžeto išlaidas, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. 8. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. 9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nauja redakcija, todėl keičiamo įstatymo 15 straipsnyje reikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pavadinimą bei nuorodas į šio įstatymo normas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]