Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio papildymas Papildyti 19 straipsnio 3 dalį nauju 6 punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1. Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse bei šio Įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas. 2. Importuojamoms prekėms, nenurodytoms šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo V skyriuje, taikomas standartinis PVM tarifas. 3.
procentų PVM tarifas taikomas:
1) iki 2017 m. gegužės 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
2) knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius);
3) turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
4) laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;
5) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms.;
6) malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. 4. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė negu 300 eurų. 5. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. 6.
60 procentų PVM tarifas taikomas šio Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Remigijus Žemaitaitis Kęstutis Bartkevičius Algimantas Dumbrava Rimas Andrikis Petras Gražulis Juozas Imbrasas Vytautas Kamblevičius
Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio papildymas Papildyti 19 straipsnio 3 dalį nauju 6 punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1. Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse bei šio Įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas. 2. Importuojamoms prekėms, nenurodytoms šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse bei šio Įstatymo V skyriuje, taikomas standartinis PVM tarifas. 3.
procentų PVM tarifas taikomas:
1) iki 2017 m. gegužės 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
2) knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius);
3) turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;
4) laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;
5) keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms.;
6) malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. 4. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė negu 300 eurų. 5. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. 6.
60 procentų PVM tarifas taikomas šio Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šildosi biokuru. Lietuvoje biokuro, ypač malkų, medžio ir šiaudų granulių bei briketų tiekimas į privačius namus šiuo metu yra šešėlinės ekonomikos zonoje. Malkos yra perkamos už grynuosius pinigus, sąskaitos dažnu atveju nėra išrašomos. Valstybė praranda didžiulius pinigų srautus vien todėl, kad nėra užtikrinamas lengvatinis PVM tarifas biokurui. Esama nemažai šalių, kurios, skatindamos atsinaujinančią energetiką, taiko PVM lengvatą medžio granulėms. Pavyzdžiui, Latvijoje PVM dydis yra 21%, o PVM dydis medžio granulėms yra 11%; atitinkamai Anglijoje 20% ir 3%, Belgijoje 21% ir 6%, Airijoje 23% ir 13,5% ir pan. Sumažintas PVM tarifas malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams skatintų kurą pirkti oficialiai ir taip vystytų skaidrią kuro privatiems namų ūkiams rinką, padėtų surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai - Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Bartkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams yra taikomas 21% PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams taikyti lengvatinį 9% PVM tarifą. Tai padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, siekti Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl klimato kontrolės, augintų visuomenės sąmoningumą renkantis kuro rūšis. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus daugiau valstybės biudžeto lėšų nei yra numatyta dabar galiojančiame įstatyme. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „PVM tarifas“, „biokuras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Remigijus Žemaitaitis Kęstutis Bartkevičius Algimantas Dumbrava Rimas Andrikis Petras Gražulis Juozas Imbrasas Vytautas Kamblevičius
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šildosi biokuru. Lietuvoje biokuro, ypač malkų, medžio ir šiaudų granulių bei briketų tiekimas į privačius namus šiuo metu yra šešėlinės ekonomikos zonoje. Malkos yra perkamos už grynuosius pinigus, sąskaitos dažnu atveju nėra išrašomos. Valstybė praranda didžiulius pinigų srautus vien todėl, kad nėra užtikrinamas lengvatinis PVM tarifas biokurui. Esama nemažai šalių, kurios, skatindamos atsinaujinančią energetiką, taiko PVM lengvatą medžio granulėms. Pavyzdžiui, Latvijoje PVM dydis yra 21%, o PVM dydis medžio granulėms yra 11%; atitinkamai Anglijoje 20% ir 3%, Belgijoje 21% ir 6%, Airijoje 23% ir 13,5% ir pan. Sumažintas PVM tarifas malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams skatintų kurą pirkti oficialiai ir taip vystytų skaidrią kuro privatiems namų ūkiams rinką, padėtų surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai - Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Bartkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams yra taikomas 21% PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams taikyti lengvatinį 9% PVM tarifą. Tai padėtų sumažinti šešėlinę ekonomiką, siekti Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl klimato kontrolės, augintų visuomenės sąmoningumą renkantis kuro rūšis. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus daugiau valstybės biudžeto lėšų nei yra numatyta dabar galiojančiame įstatyme. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „PVM tarifas“,
„biokuras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Bartkevičius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau
dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 122 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti lengvatinį tarifą tik malkoms skirtai medienai. Be to, PVM direktyvos 98 straipsnio
tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, tačiau šiame priede nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų PVM direktyvos nuostatas. Antra, vadovaujantis projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija, esminis projekto siekis yra sumažinti PVM tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, skirtiems privatiems namų ūkiams. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms, lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas ne tik šias kuro rūšis perkantiems privatiems gyventojams gyvenamosioms patalpoms šildyti, bet ir visiems kitiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo šildomų patalpų paskirties. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017 m. gegužės 31 d. nebegalioja PVM lengvata šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik šildymui malkų, medžio ir šiaudų granulių bei briketų kuru. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių gyvenamąsias patalpas kitomis energijos rūšimis. Ketvirta, svarstytina, ar praktikoje taikant projektu siūlomą nuostatą nekiltų problemų, nes priešingai negu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos atveju, itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia dalis namų ūkių įsigyjamų malkų būtų naudojama gyvenamosioms patalpoms šildyti, o kokia – kitoms buitinėms reikmėms (vandeniui pašildyti, maistui gaminti ir panašiai). 2.
įstatymo įsigaliojimo data 2018 m. sausio 1 d., tačiau atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras, tai prieštarautų Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kurios numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus, todėl projektas pildytinas pasiūlymu Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
„PAKEITIMO“, o žodis „PROJEKTAS“ brauktinas kaip perteklinis;
keistinas žodžiu „pakeitimas“;
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnį ne dėstyti nauja redakcija, bet tik šio straipsnio 3 dalį papildyti nauju 6 punktu bei atitinkamai koreguoti šio straipsnio pakeitimo esmę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-06-26 Nr. S-2017-6373 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑928. Įstatymo projektu siūlomoms PVM lengvatoms taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau „PVM direktyva“) reikalavimai. Dėl lengvatinių PVM tarifų valstybėje narėje nustatymo būtina atsižvelgti į PVM direktyvos nustatytą PVM lengvatinių tarifų taikymo valstybėse narėse tvarką (skirtingoms prekių, paslaugų kategorijoms nustatoma skirtinga PVM lengvatų priėmimo ir taikymo procedūra), t.y. būtina įvertinti PVM direktyvos reikalavimus, apibrėžiančius prekių ar paslaugų kategorijas, nustatančius specialias nuostatas ar iki galutinių procedūrų priėmimo taikomas specialias nuostatas, leidžiančias pritaikyti PVM lengvatas. PVM direktyvos VIII Antraštinės dalies „Tarifai“ 4 skyriui „Iki galutinių procedūrų priėmimo taikomos specialios nuostatos“ priskirtame 122 straipsnyje numatyta, kad iki galutinių procedūrų priėmimo valstybėse narėse gali būti taikomos specialios nuostatos, tarp kurių paminėtina, kad gali būti taikomas lengvatinis tarifas malkoms skirtos medienos tiekimui.
Tokių minėtų galutinių procedūrų nėra šiuo metu priimta Europos Sąjungoje, todėl malkoms skirtos medienos tiekimui (ar anglų k. versijoje – „mediena, skirta kūrenimui“) Europos Sąjungos valstybėse narėse gali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas. Tačiau pažymime, kad prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, koks nėra numatytas PVM direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, 102 – 129 straipsniuose, turi būti apmokestinamas nustatytu valstybėje narėje standartiniu PVM tarifu, kuris iki
kaip 15 % (Komisija kas du metus atlieka PVM sistemos vertinimą, kurį teikia Tarybai, o pastaroji nustato terminą, kiek laiko galioja minimalus PVM standartinis tarifas, lengvatiniai PVM tarifai bei produktų ar paslaugų kategorijos, kurioms gali būti taikomos lengvatos). Todėl naujų lengvatų įvedimas (kokių nėra numatyta PVM direktyvoje) būtų aiškinamas, kaip direktyvos nuostatų pažeidimas. Atitinkamai pateikto įstatymo projekto siūlymas taikyti lengvatinį PVM tarifą šiaudų granulėms neatitiktų PVM direktyvos reikalavimų. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. (8 5) 266 8083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau
dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 122 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti lengvatinį tarifą tik malkoms skirtai medienai. Be to, PVM direktyvos 98 straipsnio
tik Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, tačiau šiame priede nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas šiaudų granulėms. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų PVM direktyvos nuostatas. Antra, vadovaujantis projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija, esminis projekto siekis yra sumažinti PVM tarifą malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, skirtiems privatiems namų ūkiams. Atkreiptinas dėmesys, kad įsigaliojus projektu siūlomoms įstatymo nuostatoms, lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas ne tik šias kuro rūšis perkantiems privatiems gyventojams gyvenamosioms patalpoms šildyti, bet ir visiems kitiems ūkio subjektams, nepriklausomai nuo šildomų patalpų paskirties. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad patalpos gali būti šildomos ne tik malkomis, medžio ir šiaudų granulėmis bei briketais, bet ir dujomis, elektra. Tačiau projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių gyvenamąsias patalpas kitomis energijos rūšimis. Ketvirta, svarstytina, ar praktikoje taikant projektu siūlomą nuostatą nekiltų problemų, nes priešingai negu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos atveju, itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia dalis namų ūkių įsigyjamų malkų būtų naudojama gyvenamosioms patalpoms šildyti, o kokia – kitoms buitinėms reikmėms (vandeniui pašildyti, maistui gaminti ir panašiai). 2. Projekto nuostatos įsigaliotų
straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra svarstomas
įstatymo projektas Nr. XIIIP – 1227, kuriame jau yra suplanuotos valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 4. Manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus, todėl projektas pildytinas pasiūlymu Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
„PAKEITIMO“, o žodis „PROJEKTAS“ brauktinas kaip perteklinis;
keistinas žodžiu „pakeitimas“;
aktualios redakcijos teksto ir netiksliai atspindi siūlomus pakeitimus. Šiuo metu galiojančioje 19 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcijoje nurodytas terminas ne „iki 2017 m. gegužės 31 d.“, bet „iki 2017 m. gruodžio 31 d.“;
straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnį ne dėstyti nauja redakcija, bet tik šio straipsnio 3 dalį papildyti nauju 6 punktu bei atitinkamai koreguoti šio straipsnio pakeitimo esmę. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-14 Nr. S-2017-10182 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. lapkričio
įstatymo Nr. IX – 751 19 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑928(2). Įstatymo projektu siūlomoms PVM lengvatoms taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau „PVM direktyva“) reikalavimai. Dėl lengvatinių PVM tarifų valstybėje narėje nustatymo būtina atsižvelgti į PVM direktyvos nustatytą PVM lengvatinių tarifų taikymo valstybėse narėse tvarką (skirtingoms prekių, paslaugų kategorijoms nustatoma skirtinga PVM lengvatų priėmimo ir taikymo procedūra), t.y. būtina įvertinti PVM direktyvos reikalavimus, apibrėžiančius prekių ar paslaugų kategorijas, nustatančius specialias nuostatas ar iki galutinių procedūrų priėmimo taikomas specialias nuostatas, leidžiančias pritaikyti PVM lengvatas. PVM direktyvos VIII Antraštinės dalies „Tarifai“ 4 skyriui „Iki galutinių procedūrų priėmimo taikomos specialios nuostatos“ priskirtame 122 straipsnyje numatyta, kad iki galutinių procedūrų priėmimo valstybėse narėse gali būti taikomos specialios nuostatos, tarp kurių paminėta, kad gali būti taikomas lengvatinis tarifas malkoms skirtos medienos tiekimui.
Nurodytų galutinių procedūrų nėra šiuo metu priimta Europos Sąjungoje, todėl malkoms skirtos medienos tiekimui (ar anglų k. versijoje – „medienos, skirtos kūrenimui“) Europos Sąjungos valstybėse narėse gali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas. Tačiau pažymime, kad prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, koks nėra numatytas PVM direktyvos III priede (nustatančiame tam tikroms kategorijoms priklausančių prekių ir paslaugų sąrašą, kurių teikimui gali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas) ar 102 – 129 straipsniuose, turi būti apmokestinamas nustatytu valstybėje narėje standartiniu PVM tarifu, kuris iki
kaip 15 % (Komisija kas dvejus metus atlieka Bendros PVM sistemos vertinimą, kurį teikia Tarybai, o pastaroji nustato terminą, kiek laiko galioja minimalus PVM standartinis tarifas, lengvatiniai PVM tarifai bei produktų ar paslaugų kategorijos, kurioms gali būti taikomos lengvatos). Todėl naujų lengvatų įvedimas (kokių nėra numatyta PVM direktyvoje) būtų aiškinamas, kaip PVM direktyvos nuostatų pažeidimas. Atitinkamai pateikto įstatymo projekto siūlymas taikyti lengvatinį PVM tarifą šiaudų granulėms neatitiktų PVM direktyvos reikalavimų.
Taip pat kyla abejonių, ar visiems briketams galėtų būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, kokio taikymo galimybę apibrėžia PVM direktyvos 122 straipsnio nuostata, nes briketų gamyboje naudojamos ne tik medienos pjuvenos, bet ir tokios žaliavos, kaip smulkinti šiaudai, rapsų, ryžių, grikių ir kt. grūdinių kultūrų atliekos, spaliai (linų pluošto perdirbimo atliekos), durpės, saulėgrąžų lukštai, smulkinti medvilnės stiebai, susmulkintas popierius ir kitos smulkintos biomedžiagos. Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad reikėtų tikslinti įstatymo projekto, pateikiančio siūlymą pildyti galiojantį PVM įstatymo 19 straipsnį, redakciją. Paminėtina, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. įsigaliojo PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimas, kuris yra išdėstytas taip: „1) iki 2017 m. gruodžio 31 d. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti“. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. (8 5) 266 8083, el. p. [email protected] [1]
keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl pareigos taikyti minimalų standartinį tarifą trukmės, 1 straipsniu pakeistas PVM direktyvos 97 straipsnis.