Projekto lyginamasis variantas
PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2508 1 STRAIPSNIO pakeitimo
1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma praėjusių metų 120 VDU. Nuo 2018 iki 2022 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 VDU. Nuo 2022 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 VDU.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Gintaras Steponavičius Eugenijus Gentvilas
DĖL
ĮSTATYMO NR. XII-2508 1 STRAIPSNIO pakeitimo
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 2016-06-29 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2508, kuris įsigalios 2017-01-01. Šio įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 120 VDU. Nuo 2018 iki 2022 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 VDU. Nuo 2022 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 VDU. Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad nuo 2017-01-01 įsigaliosiančiame įstatyme numatytos labai aukštos socialinio draudimo įmokos, kuriomis pasinaudoti galės tik nedidelis procentas gyventojų, tačiau visos socialinio draudimo išmokos turi nustatytas lubas. Toks reglamentavimas lemia, jog nemaža dalis dirbančiųjų sumoka daug daugiau, nei gauna naudos iš socialinių išmokų. Pažymėtina, kad nustačius „realias“ socialinio draudimo įmokų lubas, verslas galėtų didinti darbo užmokestį, kadangi būtų sutaupytos lėšos, kurios anksčiau buvo skiriamos socialinio draudimo įmokoms sumokėti. Be to, sumažinus mokestinę naštą darbo pajamoms, išaugtų Lietuvos patrauklumas verslo plėtrai ir investicijoms.
Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio draudimo įmokos turi užtikrinti darbuotojo apdraudimą nuo visų galimų jo darbingumą ribojančių veiksnių: ligos, motinystės ar tėvystės, senatvės ar nedarbo, todėl dėl šios priežasties visos įmokos „Sodrai“ net nėra priskiriamos mokesčių kategorijai. Visgi Lietuvoje socialinio draudimo sistema grindžiama progresyvumo principu, t.y. draudimo įmokos tik didėja, tačiau išmokos ribojamos. Pabrėžtina, kad socialinių išmokų lubos (senatvės pensijos, nedarbo išmokos ar motinystės pašalpos) yra žemos, todėl daugiau sumokantys asmenys tiesioginės naudos dėl tokio progresyvaus įmokų mokėjimo negauna, kas lemia egzistuojančios socialinio draudimo sistemos neteisingumą. Nustačius „realias“ socialinio draudimo įmokų lubas ne tik padidėtų Lietuvos konkurencingumas investicinės aplinkos atžvilgiu, bet ir atsirastų paskatos skaidriai mokėti didesnius atlyginimus, atsisakant „vokelių“. Remiantis konkurencingumo reitingu, Lietuva užima tik 123 vietą iš 140 šalių pagal mokestinės aplinkos poveikį darbo rinkai. LLRI atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad 29 proc. Lietuvos gyventojų turi draugų ar artimųjų, dirbančių šešėlyje, 67 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad pagrindinė šešėlio priežastis yra per didelis apmokestinimas. Projekto tikslas
plėtrą, t.y. pritraukiant investuotojus ir aukštos kvalifikacijos specialistus. Taip pat siekiama užtikrinti sumokėtų įmokų bei gaunamų išmokų proporcingumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo nariai Gintaras Steponavičius ir Eugenijus Gentvilas.
Projekto rengėjai yra Seimo nariai Gintaras Steponavičius ir Eugenijus Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatymas (įsigalios 2017-01-01) numato, jog draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 120 VDU. Nuo 2018 iki 2022 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kiekvienais kalendoriniais metais mažinama 12 VDU. Nuo 2022 metų pagal šį įstatymą draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 VDU. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekte siūloma numatyti, jog draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas ir apdraustasis, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 60 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (įvertinus tai, kad Vyriausybė patvirtino einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 445 eurus, tai šiuo metu socialinio draudimo įmokos nebebūtų mokamos nuo sumos, viršijančios 2225 eurų per mėnesį). 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto priėmimas skatintų aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų kūrimą Lietuvoje bei pritrauktų naujus investuotojus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Turės įtakos korupcijos mažinimui, kadangi siūlomas reglamentavimas sumažintų paskatas vengti mokesčių ir mokėti atlyginimus „vokeliuose“. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Sumažės mokestinė našta darbo pajamoms, kas lems Lietuvos verslo aplinkos patrauklumą investicijoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Prognozuojama, kad biudžetas iš pradžių neteks dalies pajamų, kadangi sumažės socialinio draudimo įmokų dalis, tačiau padidėjus darbo užmokesčiui bei daugiau uždirbančių gyventojų skaičiui ir išaugus gyventojų vartojimui, prognozuojamos papildomos biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir pridėtinės vertės mokesčių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Socialinio draudimo įmokų lubos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Socialinio draudimo įmokų „lubas“ taiko tokios Europos Sąjungos valstybės kaip Lenkija (metinės „Sodros“ „lubos“ sudaro 30 VDU, t.y. 2,5 VDU/mėn.), Čekija (72 VDU/metus, t.y. 6 VDU/mėn.), Slovakija (3 076 eurai/mėn.), Slovėnija (2,4 VDU/mėn.), Austrija (4 0320 eurai/mėn.), Vokietija (67 200 eurai/metus, t.y. 5 600 eurai/mėn.). Teikia:
Seimo nariai: Gintaras Steponavičius Eugenijus Gentvilas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-11-28 Nr. S-2016-7498 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-2508 1 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-91 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑91 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta ir kitų draudžiamųjų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kuri liktų apibrėžta vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) dydžiais. Kintant VDU ir įstatymo projekte siūlomam Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui, galėtų susidaryti socialinio draudimo įmokų bazių disproporcija, todėl, siekiant suvienodinti socialinio draudimo įmokų bazę ir užtikrinti socialinio draudimo įmokų proporcingumą asmenims, užsiimantiems skirtingų rūšių veikla, siūlytina keisti ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad socialinio draudimo įmokų bazė išreiškiama vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžiu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]