Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nr. Viii-2043 15 straipsnio pakeitimo
1papildyti 15 straipsnio 3 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip:
„7) naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjoje, jeigu jomis naudojamasi rankomis.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai: (Parašas) Algis Strelčiūnas Stasys Šedbaras Lauras Stacevičius Petras Valiūnas Ričardas Juška
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektu siekiama sumažinti eismo įvykių skaičių ir apsaugoti eismo dalyvių gyvybę bei sveikatą. Įstatymo projekte siūloma uždrausti pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjose. Mobiliojo ryšio įrenginiai blaško pėsčiųjų, taip pat, kaip ir vairuotojų, dėmesį, todėl didina galimybę sukelti eismo įvykį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algis Strelčiūnas, Stasys Šedbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai nėra reguliuojami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma uždrausti pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, pėsčiųjų perėjose, jeigu jomis naudojamasi rankomis. Taip siekiama užtikrinti, kad visi eismo dalyviai būtų dėmesingi, sumažėtų eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeninei situacijai ir korupcijai šis įstatymo projektas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai šis įstatymo projektas įtakos neturės 8.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikalinga papildyti Vyriausybės nutarimą "Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo" Nr. 1950 bei pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą, nustatant sankciją už projektu įtvirtinamo įpareigojimo nesilaikymą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus šį įstatymą Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos turi papildyti Vyriausybės nutarimą "Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo" Nr. 1950, bei pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus šį įstatymą papildomų biudžeto lėšų jo įgyvendinimui nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Pėstieji, pėsčiųjų perėja, mobiliojo ryšio įrenginiai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai: (Parašas) Algis Strelčiūnas Stasys Šedbaras Lauras Stacevičius Petras Valiūnas Ričardas Juška
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti“) rašoma, jog „priėmus šį įstatymą Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos turi papildyti Vyriausybės nutarimą „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1950, bei pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą“. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) yra kodifikuotas įstatymas, o ne įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, be to, jo pataisas priima ne Vyriausybė, o Seimas. Atsižvelgiant į tai, taip pat pritariant, kad atsakomybė už naujos pareigos nesilaikymą turi būti nustatyta ANK[1], kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas ir ANK pataisų projektas (pavyzdžiui, keičiantis ANK 428 straipsnį). 2. Teikiamu projektu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – įstatymo) 15 straipsnio 3 dalis papildoma 7 punktu, nustatančiu naują draudimą pėstiesiems: „7) naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjoje, jeigu jomis naudojamasi rankomis“. Tačiau abejotina, ar ši teisinio reguliavimo priemonė atitinka efektyvumo principą ir nėra per siaura siekiamam tikslui pasiekti. Einantiems per pėsčiųjų perėją pėstiesiems turi būti nustatyta bendresnio pobūdžio atidumo pareiga, kuri iš dalies atsispindi ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime. Keičiamo įstatymo aktualios redakcijos 15 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 42 punkto pirmajame sakinyje nustatyta jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Be to, KET 44 punkte įtvirtintas įpareigojimas pėstiesiems – „įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms“; o KET 45 punkto pirmajame sakinyje nustatyta, jog „važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti“. Dėl tos priežasties, teigtina, kad einantis per pėsčiųjų perėją asmuo visais atvejais turėtų būti atidus ir negali naudotis ne tik mobiliojo ryšio priemonėmis (tiek rankomis, tiek ir su laisvų rankų įranga[2]), bet ir jokiais kitais prietaisais ar daiktais, blaškančiais jo dėmesį (planšetiniais kompiuteriais, grotuvais, ausinukais, skaityti einant ir pan.). 3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad draudimas pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis tik pėsčiųjų perėjose nebūtų sistemiškai pagrįstas. Atitinkamas draudimas turėtų būti susietas ir su kitais atvejais, kai pėstieji turi teisę kirsti kelią. Pavyzdžiui, vadovaujantis keičiamo įstatymo aktualios redakcijos 15 straipsnio 2 dalies antruoju sakiniu ir KET 42 punkto trečiuoju sakiniu, kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, pėstiesiems leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. 4. Teikiamo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė koreguotina, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35.5. papunktį („jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama“). Be to, 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis
„nauju“, bei žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o nurodant
įstatymo priėmimo datą, vadovaujantis Rekomendacijomis reikėtų rašyti taip:
„20 m. d.“. 5. Teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatytas
terminas (iki kada) Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, koreguotina ir teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalis – po žodžių „šis įstatymas“ įrašant žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. paštas [email protected] [1] Priešingu atveju numatytoji pareiga būtų deklaratyvaus pobūdžio. [2] Jeigu eidamas per pėsčiųjų perėją asmuo yra neatidus dėl šnekėjimo telefonu, neturėtų būti teisiškai reikšminga aplinkybė, ar jis tai daro, naudodamasis laisvų rankų įranga, ar be jos.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-16 Nr. S-2017-6090 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 15 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-868 derinimo Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043
įstatymo projekto ir Europos Sąjungos teisės atitikties. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected]
DĖL
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nr. Viii-2043 15 straipsnio pakeitimo
2017-11-22
Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Agnė Širinskienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Irma Leonavičiūtė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos Modesta Banytė, Aidena Bacevičienė. Susisiekimo ministerijos atstovai: skyriaus vedėjas V. Pumputis, vyr. specialistas A. Karnilavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto aiškinamojo rašto 11 punkte („Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti“) rašoma, jog „priėmus šį įstatymą Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos turi papildyti Vyriausybės nutarimą „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1950, bei pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą“. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) yra kodifikuotas įstatymas, o ne įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, be to, jo pataisas priima ne Vyriausybė, o Seimas.
Atsižvelgiant į tai, taip pat pritariant, kad atsakomybė už naujos pareigos nesilaikymą turi būti nustatyta ANK[¹], kartu su šiuo projektu turėtų būti teikiamas ir ANK pataisų projektas (pavyzdžiui, keičiantis ANK 428 straipsnį). Pritarti iš dalies Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
automobilių keliais įstatymo (toliau – įstatymo) 15 straipsnio 3 dalis papildoma 7 punktu, nustatančiu naują draudimą pėstiesiems: „7) naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjoje, jeigu jomis naudojamasi rankomis“. Tačiau abejotina, ar ši teisinio reguliavimo priemonė atitinka efektyvumo principą ir nėra per siaura siekiamam tikslui pasiekti. Einantiems per pėsčiųjų perėją pėstiesiems turi būti nustatyta bendresnio pobūdžio atidumo pareiga, kuri iš dalies atsispindi ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime. Keičiamo įstatymo aktualios redakcijos
(toliau – KET) 42 punkto pirmajame sakinyje nustatyta jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Be to, KET 44 punkte įtvirtintas įpareigojimas pėstiesiems – „įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms“; o KET 45 punkto pirmajame sakinyje nustatyta, jog
„važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti“.
Dėl tos priežasties, teigtina, kad einantis per pėsčiųjų perėją asmuo visais atvejais turėtų būti atidus ir negali naudotis ne tik mobiliojo ryšio priemonėmis (tiek rankomis, tiek ir su laisvų rankų įranga[²]), bet ir jokiais kitais prietaisais ar daiktais, blaškančiais jo dėmesį (planšetiniais kompiuteriais, grotuvais, ausinukais, skaityti einant ir pan.). Pritarti iš dalies Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad draudimas pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis tik pėsčiųjų perėjose nebūtų sistemiškai pagrįstas. Atitinkamas draudimas turėtų būti susietas ir su kitais atvejais, kai pėstieji turi teisę kirsti kelią. Pavyzdžiui, vadovaujantis keičiamo įstatymo aktualios redakcijos 15 straipsnio 2 dalies antruoju sakiniu ir KET 42 punkto trečiuoju sakiniu, kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, pėstiesiems leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Pritarti iš dalies Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė koreguotina, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 35.5. papunktį („jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama“).
Be to, 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „nauju“, bei žodžiai „ir jį išdėstyti taip“, o nurodant įstatymo priėmimo datą, vadovaujantis Rekomendacijomis reikėtų rašyti taip: „20 m. d.“. Nepritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 2 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatytas terminas (iki kada) Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, koreguotina ir teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalis – po žodžių „šis įstatymas“ įrašant žodžius
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Nepritarti
Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-03-03 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-868 ir pažymi, kad neturi pastabų dėl įstatymo projekto ir
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2017-08-30 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. liepos 5 d. sprendimo Nr.
SV-S-323 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-868 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
kelių policijos tarnybos duomenimis, 2016 m. įvyko 1046 eismo įvykiai (apie pusę iš jų įvyko pėsčiųjų perėjose), per kuriuos nukentėjo pėstieji, žuvo 77 pėstieji, 1039 pėstieji sužeisti. 2016 m. pėsčiųjų perėjose dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 37 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 1 eismo dalyvis, 36 eismo dalyviai sužeisti, dėl vairuotojų kaltės įvyko 351 eismo įvykis, per kuriuos žuvo 10 eismo dalyvių, 358 eismo dalyviai sužeisti. Pagrindinės eismo įvykių, kuriuos sukelia pėstieji pėsčiųjų perėjose, priežastys yra Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), 43 punkto, kad „vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais“, ir 44 punkto, kad „įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms“, reikalavimų pažeidimai.
Nagrinėjant eismo įvykių priežastis ir aplinkybes nenustatyta pasikartojančių atvejų, kai eismo įvykio tyrimo medžiagoje (eismo dalyvių, liudytojų parodymuose ir kt.) minima aplinkybė, kad eismo įvykis galėjo kilti dėl to, kad pėsčiasis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, tokių duomenų nepateikta ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, todėl Įstatymo projekte siūlomas naujas draudimas pėstiesiems negali būti pagrįstas eismo įvykių tyrimų analizės duomenimis. Pritarti iš dalies Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2. Tam, kad pėstieji nesilaiko Kelių eismo taisyklių 43 ir 44 punktų reikalavimų ar netinkamai juos vykdo, įtakos turi įvairūs veiksmai, kurie atitraukia pėsčiųjų dėmesį nuo aplinkos stebėjimo ir trukdo tinkamai įvertinti eismo situaciją, atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį (pvz., kalbėjimas telefonu (naudojant laisvų rankų įrangą ar be jos), naudojimasis planšetiniu kompiuteriu, pokalbis su pašnekovu, muzikos, radijo klausymas, skaitymas, naršymas internete ir pan.). Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti draudimas susijęs tik su vienu iš daugelio veiksmų, vengtinų einant per važiuojamąją kelio dalį, o Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl pavojingu laikomas išskirtinai tik numatomo teisinio reguliavimo priemonėje nurodytas veiksmas. Pritarti iš dalies Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-30 * 3.
Įstatymo projekte siūloma teisinio reguliavimo priemonė drausti pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjoje, jeigu jomis naudojamasi rankomis, neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo, nes nedera su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas)
perėjos į kitą važiuojamosios dalies pusę eiti per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, o kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžia eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą draudimas naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis einant į kitą važiuojamosios dalies pusę ne pėsčiųjų perėjoje negaliotų. Pritarti iš dalies Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
teisinio reguliavimo proporcingumo, efektyvumo ir atsižvelgiant į Įstatymo
nustatytos Kelių eismo taisyklėse, ateityje keičiant Kelių eismo taisykles bus įvertinta galimybė jas papildyti bendresne nuostata, kad pėstieji, kirsdami važiuojamąją kelio dalį, turėtų vengti naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat turėtų vengti bet kokių kitų veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį. Pritarti iš dalies Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Vyriausybės išvadą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. Viii-2043 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-868 grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių:
projektu siūlomas įtvirtinti draudimas susijęs tik su vienu iš daugelio veiksmų, vengtinų einant per važiuojamąją kelio dalį, o Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl pavojingu laikomas išskirtinai tik numatomo teisinio reguliavimo priemonėje nurodytas veiksmas;
siūlomą teisinį reglamentavimą draudimas naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis einant į kitą važiuojamosios dalies pusę ne pėsčiųjų perėjoje negaliotų;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadoje pažymėta, ateityje keičiant Kelių eismo taisykles bus įvertinta galimybė jas papildyti bendresne nuostata, kad pėstieji, kirsdami važiuojamąją kelio dalį, turėtų vengti naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat turėtų vengti bet kokių kitų veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Ju Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė [1] Priešingu atveju numatytoji pareiga būtų deklaratyvaus pobūdžio. [2] Jeigu eidamas per pėsčiųjų perėją asmuo yra neatidus dėl šnekėjimo telefonu, neturėtų būti teisiškai reikšminga aplinkybė, ar jis tai daro, naudodamasis laisvų rankų įranga, ar be jos.